Projekto lyginamasis variantas
sveikatos draudimo ĮSTATYMO NR. I-1343 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:
1) nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
2) nurodytiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje;
3) vykdantiems individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vida Ačienė Asta Kubilienė Guoda Burokienė Darius Kaminskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau išlygos yra padarytos asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje. Įmokos jiems apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Įstatymo projekto tikslas - suvienodinti sąlygas ir nustatyti, kad asmenų, jau vykdančių individualią veiklą ir ketinančių užsiimti dar kita (papildoma) individualia veikla, sveikatos draudimo įmokos už kiekvieną paskesnę veiklą būtų apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Vida ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė, Darius Kaminskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kaip minėta, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, vykdydami kelias individualias veiklas, už kiekvieną vykdomą veiklą turi mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui išduotas verslo liudijimas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, kad asmenų, jau vykdančių individualią veiklą ir ketinančių užsiimti dar kita (papildoma) individualia veikla, sveikatos draudimo įmokos už kiekvieną paskesnę veiklą būtų apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų papildomų lėšų neprireiks, tačiau sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „individuali veikla“, „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Vida Ačienė Asta Kubilienė Guoda Burokienė Darius Kaminskas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-16 Nr. S-2017-6090 Lietuvos Respublikos Seimas dėl lietuvos respublikos
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-866
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-2017-6090 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-866, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. XIIIP-866 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje bei vykdančių individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nėra aišku, kodėl nuostata dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiavimo proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui netaikoma visiems keičiamo įstatymo 17 straipsnyje išvardintiems asmenims, kurie moka ir (arba) už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina koreguoti keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas nurodant, kaip turėtų būti sumokamos asmenų, vykdančių individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, t. y. ar galiojančio mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, ar kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokant skirtumą per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos. Trečia, siekiant teisės aktų aiškumo, nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte vietoje siūlomos įtraukti žodžių formuluotės pateikti nuorodą į konkrečius keičiamo įstatymo straipsnius ar jų dalis. 2.
tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-674(2), kurio 4 straipsniu kaip ir teikiamu projektu yra keičiamas 17 straipsnis. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti, kad priimti įstatymai įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, reikėtų derinti šių projektų nuostatas tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-866
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto
biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciutė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė R. Cicėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-221 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 6 straipsnio
vykdančių individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nėra aišku, kodėl nuostata dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiavimo proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui netaikoma visiems keičiamo įstatymo
mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina koreguoti keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas nurodant, kaip turėtų būti sumokamos asmenų, vykdančių individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, t. y. ar galiojančio mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, ar kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokant skirtumą per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos. Trečia, siekiant teisės aktų aiškumo, nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo
formuluotės pateikti nuorodą į konkrečius keičiamo įstatymo straipsnius ar jų dalis. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-222 Projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-22 Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-22 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-674(2), kurio 4 straipsniu kaip ir teikiamu projektu yra keičiamas 17 straipsnis. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti, kad priimti įstatymai įsigalioja
suderinamumo, reikėtų derinti šių projektų nuostatas tarpusavyje. Pritarti Sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (projekto reg. Nr. XIIIP-674(2)) yra priimtas ir galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-222 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-06-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-2017-6090 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-866, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
pastaboms. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-866 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintas sveikatos draudimo modelis yra
grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumo principas reiškia, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Solidarumo principas reiškia tai, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamų gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Tai reiškia, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau visiems sveikatos priežiūra užtikrinama vienodai. Nustatant mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo lengvatas prioritetas teiktinas labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir pan.).
Įstatymo projektą vertinant minėtų principų kontekste nėra suprantama ir pagrįsta, kodėl papildoma lengvata siūloma tik vienai asmenų kategorijai – fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kurios pajamos apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, įsigyjant verslo liudijimą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme jau yra nustatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo, kai vykdoma veikla pagal verslo liudijimą, lengvatos dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir kt.), nurodytoms Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra netikslingas. 2. 2016 m. asmenys, turintys verslo liudijimus, iš viso sumokėjo apie 9,6 mln. Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš šių asmenų 6728 asmenys 2016 metais turėjo du ir daugiau verslo liudijimų. Prognozuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, priėmus šį Įstatymo projektą, prarastų apie 3 mln. Eur. Pritarti
2Seimo nariai Vida Ačienė,
Asta Kubilienė, Guoda Burokienė, Darius Kaminskas, 2017-09-211 Argumentai: Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, vykdydami kelias individualias veiklas pagal verslo liudijimą, už kiekvieną vykdomą veiklą turi mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui išduotas verslo liudijimas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad asmenų, jau vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir ketinančių užsiimti dar kita (papildoma) individualia veikla, kuriai reikalingas verslo liudijas, sveikatos draudimo įmokos už kiekvieną paskesnę veiklą būtų apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį jį išdėstyti taip:
„5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų
mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:
mokamos nustatyto dydžio įmokos.“ Nepritarti Argumentai:
1) Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus;
2) Sveikatos draudimo įstatyme nėra nuostatų, pagal kurias asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal verslo liudijimą, PSD įmokas turėtų mokėti nuo kiekvienos pagal verslo liudijimą vykdomos veiklos. Šie asmenys kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. 3.
Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna , 2017-10-231 Argumentai: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, reglamentuojančiose privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už nurodytus asmenis mokėjimą, yra pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, tačiau, VSDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta 1 ir 2 punktų, todėl akivaizdu, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nustatytas reguliavimas yra dalinai neapibrėžtas VSDĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nuorodas ir nebeegzistuojančias normas (punktus). Pasiūlymai:
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliesyje 1 ir
Nepritarti Argumentai:
priimtas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymas, įsigaliojęs 2018 m. sausio 1 d., kuriuo buvo suderintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos. 4.
Armonaitė,
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.“ Nepritarti Argumentai:
priimtas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo Įstatymas, įsigaliojęs 2018 m. sausio 1 d., kuriuo buvo suderintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos. 5. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Gaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna , 2017-10-231 Argumentai:
I. Dėl žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų PSD įmokų mokėjimo. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla, bei 2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai. Kaip matyti, vienai fizinių asmenų grupei, kurie verčiasi žemės ūkio veikla yra sudarytos išskirtinai lengvatinės sąlygos dėl PSD mokėjimo. Pastariesiems prievolė mokėti PSD atsiranda tik tuomet, kai šie asmenys tampa PVM mokėtojais, tai yra, jeigu šių asmenų gautas atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už parduotas prekes/paslaugas šalies teritorijoje viršija 45 000 eurų. Toki būdu yra sudaromos sąlygos ilgą laiką nemokėti PSD į valstybės biudžetą. Tačiau kiti asmenys, PSD įmoką privalo mokėti nuo pirmo euro, tik pradėję vykdyti individualią ne žemės ūkio srityje.
Toks reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes žemės ūkio veiklai nepagrįstai yra suteikiamas pranašumas prieš kitas veiklas. Teisės aktų reikalavimai privalo nepažeisti lygiateisiškumo ir proporcingo principų, bei neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip pat, minėtos lengvatos taikymas konkrečiai veiklai neatitinka esminių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, tokių kaip teisingumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti diskriminacinę sąlygą - tik būdami PVM mokėtojais, fiziniai asmenys vykdantys žemės ūkio veiklą privalo mokėti PSD. Siūloma nustatyti, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka vienodai visi fiziniai asmenys pradėję vykdyti individualią veiklą, nepriklausomai nuo to ar jie yra PVM mokėtojai ar nėra. II. Dėl PSD įmokų mokėjimo dirbant pagal darbo sutartis ir vykdant individualią veiklą ar teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą. PSD mokestis – tai mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš surinkto mokesčio yra finansuojama asmenų, apdraustų sveikatos draudimu sveikatos priežiūra, išlaikomos gydymo įstaigos, apmokami kompensuojami vaistai ir kt. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad valstybės lėšomis PSD mokesčiu yra draudžiami: asmenys gaunantys pensiją ar pašalpą; bedarbiai; moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose; auginantys vaiką iki 8 metų; asmenys iki 18 metų; neįgalieji; studentai; tradicinių religinių bendrijų dvasininkai ir kt. To paties Įstatymo 17 str.
To paties Įstatymo 17 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, jog už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis; einančius renkamąsias pareigas; dirbančius ūkinėse bendrijose ar žemės ūkio bendrovėse; už valstybės tarnautojus, politikus, teisėjus ir pareigūnus; už gaunančius pajamas pagal autorinę sutartį, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos 3 procentų dydžio PSD įmokas nuo jų pajamų sumoka draudėjai, o Įstatymo 17 str. 2 ir 3 dalyse nurodyta, jog asmenys išvardinti 17 str. 1 ir 3 dalyse papildomai susimoka 6 procentų dydžio PSD įmokas, nuo apskaičiuotų pajamų. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, asmenys nurodyti 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse bendroje sumoje sumoka 9 procentus PSD įmokas, nuo pajamų. Ne maža dalis iš aukščiau išvardintų - dirbančių ar valstybės remiamų - asmenų, dėl per mažai gaunamų pajamų papildomai užsidirba vykdydami individualią veiklą verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos pagrindu arba suteikia paslaugas pagal paslaugų kvitus. Esant tokiai situacijai, šie asmenys savo veikloje privalo papildomai vadovautis nuostatomis, numatytomis Įstatymo 17 str. 4, 5 ir 9¹ dalyse. O būtent, Įstatymo 17 str. 4 dalyje apibrėžta, jog fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, privalo mokėti 9 procentų PSD mokesčio įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Įstatymo 17 str. 5 d. nurodyta, jog asmenys kurie vykdydami individualią veiklą įsigyja verslo liudijimus, susimoka 9 procentų PSD mokesčio įmokas, skaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), o 17 straipsnio 9¹ dalyje numatyta, kad paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo atlygio sumos.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, asmenys dirbdami pagal darbo sutartis ar gaudami kitų pajamų ir tuo pačiu vykdydami individualią veiklą ar teikdami paslaugas pagal paslaugų kvitus, susimoka du ar daugiau kartų (priklausomai nuo veiklų kiekio) po 9 procentus PSD įmokų. Asmenys ieškodami galimybių užsidirbti papildomų pajamų, dažnu atveju tai daro verčiami sunkios finansinės padėties, todėl tokiems asmenims bent koks papildomas pajamų apmokestinimas yra per didelė finansinė našta. Nors PSD mokesčio pagrindinė paskirtis yra finansuoti (apmokėti) medicinines paslaugas socialiai apdraustiems, tačiau medicininių paslaugų kiekybei ar kokybei sumokėtų PSD įmokų sumos jokios įtakos neturi. Tai yra, tiek valstybės pajamomis draudžiami asmenys, tiek asmenys dirbdami vienoje darbovietėje, tiek asmenys dirbdami keliose darbovietėse (įskaitant ir individualią veiklą), visi jie gaus tokią pat sveikatos priežiūros paslaugą, neatsižvelgiant į sumokėtų PSD įmokų sumą. Įstatymas numato, jog, nesvarbu keliose darbovietėse asmuo dirba (ar darbdaviui, jeigu dirbama pagal darbo sutartį ar paslaugų kvitą), pastarajam atsiranda prievolė mokėti PSD, kitaip tariant, už kiekvieną vykdomą veiklą yra mokamas PSD. Tokiu atveju net ir tris kartus sumokėta PSD suma (pvz. jei asmuo dirba dviejose darbovietės ir dar vykdo individualią veiklą) nėra traktuojama kaip permoka ir permokėtos pinigų sumos susigrąžinti neįmanoma, nes to nenumato jokie įstatymai.
Tokie asmenys, kurie sumoka dvi ar daugiau PSD įmokų jaučiasi nepelnytai ir nepagrįstai apmokestinti antrą ar daugiau kartų už tas pačias medicinines paslaugas, bei jaučiasi diskriminuojami kitų asmenų atžvilgiu, kurie PSD nemoka arba moka minimaliai. Kadangi daugiau uždirbantys asmenys savo didesnėmis PSD įmokomis solidariai prisideda prie mažiau PSD įmokų sumokančių (arba nemokančių) asmenų medicininio gydymo, todėl PSD mokestis dar yra vadinamas „solidarumo“ mokesčiu. „Solidarumo“ principas suprantamas kaip - visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Tačiau šiai dienai, PSD mokesčių mokėtojų atžvilgiu yra susidariusi nesąžininga ir solidarumo principo neatitinkanti situacija, nes daugiau uždirbantys (daugiau PSD sumokantys) asmenys dažnu atveju nesinaudoja nemokamu gydymu ir už gydymo paslaugas susimoka privačioms gydymo įstaigoms. Tokiu būdu PSD įmokas mokantys asmenys už sveikatos priežiūrą susimoka dar kartą. Susimokėti už gydymo paslaugas asmenys yra priversti dėl to, kadangi yra netinkamai ir neefektyviai sureguliuota medicininės priežiūros sistema. Valstybės kontrolė, siekdama išsiaiškinti kaip yra naudojami asmenų
„solidariai“ sumokėti PSD mokesčiai, atliko privalomojo sveikatos draudimo
fondo lėšų naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumo ir jų naudojimo įstatymo nustatytiems tikslams per 2014 metus auditą. 2015-09-25 Valstybinio audito išvadoje Nr.
FA-P-10-8-29 yra nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa nevykdė Biudžeto sandaros įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, nes neracionaliai panaudojo daugiau nei 2 mln. Lt (579 240 EUR) PSDF lėšų. Taip pat Valstybės kontrolė nustatė, kad 5 mln. Lt (1 448 100 EUR) fondo lėšų greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių paslaugoms apmokėti panaudota neteisėtai; negalima įvertinti, ar 1 471,6 tūkst. Lt (426 205 EUR) fondo lėšų, skirtų apmokėti greitosios medicinos pagalbos brigadoms už gerus darbo rezultatus, panaudota teisėtai; 487,5 tūkst. Lt (141 189 EUR) fondo lėšų panaudota nesilaikant Sveikatos draudimo įstatymo ir jį įgyvendinančių sveikatos apsaugos ministro įsakymų; negalima įvertinti 34 847,5 tūkst. Lt (10 092 534 EUR) fondo lėšų panaudojimo teisėtumo, dėl ortopedijos techninės priemonės įsigijimo; pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir principai įsigyjant 1 466,5 tūkst. Lt (424 728 EUR) vertės eilių valdymo sprendimo diegimo paslaugas. Kaip matyti,
„solidariai“ mokesčių mokėtojų surinktos lėšos yra naudojamos pažeidžiant
įstatymus ir jų panaudojimo teisėtumas, bei pagrįstumas yra labai abejotinas. Todėl, tikslingiau ir efektyviau būtų tinkamai administruoti ir kontroliuoti surinktų PSD įmokų panaudojimą, o ne papildomai apmokestinti nepakankamai pajamų uždirbančius asmenis. Sumažinus PSD įmokas būtų pagerinta verslo kūrimo ir vystymo aplinka, sudarytos geresnės sąlygos investicijos, privačioms iniciatyvoms, sumažėtu nedarbas ir išmokų prašančių asmenų skaičius, suaktyvėtu ekonomika ir užimtumas.
Be to, Lietuvos Respublikos vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta priemonė nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, bei šioje programoje numatyta galimybė įvertinti galiojantį smulkiojo verslo apmokestinimą, siekiant tolygesnio mokesčių naštos pasiskirstymo, be kita ko, įvertinti tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma sumažinti PSD mokestinę naštą asmenims, kurie jau yra sumokėję PSD įmokas vykdydami kitas darbines ar ekonomines veiklas. Pasiūlymai:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: individualia veikla, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 5 ir 7 dalyse. Individualią veiklą vykdantys asmenys moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurie:
dalyje;
sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;
5 dalyje;
(išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus asmenis).“ Nepritarti Argumentai:
1) Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus;
2) Seimo nariai siūlo iš esmės keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą.
Vyriausybė šių pasiūlymų nėra įvertinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad artimiausiu metu Vyriausybė Seimui planuoja pateikti įstatymų projektus, susijusius su sisteminiais mokesčių sistemos pertvarkymais, Kartu su šiais įstatymo projektais, bus teikiami ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio, kuris reglamentuoja PSD įmokas, pakeitimai. 3) Pritarus Seimo narių pasiūlymui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patirtų didelių nuostolių, todėl kartu turėtų būti sprendžiama ir dėl papildomų finansavimo šaltinių, pvz. priemokų gyventojams už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo ar kt. 4) Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema, yra visuotinumo principas. Jis reiškia, kad visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Asmenys, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, tačiau nesantys PVM mokėtojai, PSD įmokas sumoka kaip kitos kategorijos asmenys. 6. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Gaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna , 2017-10-231 Pasiūlymai:
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:
dalyje;
pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;
5) kurie verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 7 dalyje;
6) teikiantiems paslaugas pagal paslaugų kvitą.
Asmenų, vykdančių individualią veiklą verslo liudijimo pagrindu ir nurodytų šio straipsnio 1 – 6 punktuose, mokamas įmokos dydis neturi viršyti 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį apskaičiuota įmoka, paskutinę dieną, dydžio “ Nepritarti Argumentai:
1) Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus;
2) Seimo nariai siūlo iš esmės keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą. Vyriausybė šių pasiūlymų nėra įvertinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad artimiausiu metu Vyriausybė Seimui planuoja pateikti įstatymų projektus, susijusius su sisteminiais mokesčių sistemos pertvarkymais, Kartu su šiais įstatymo projektais, bus teikiami ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio, kuris reglamentuoja PSD įmokas, pakeitimai. 3) Pritarus Seimo narių pasiūlymui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patirtų didelių nuostolių, todėl kartu turėtų būti sprendžiama ir dėl papildomų finansavimo šaltinių, pvz. priemokų gyventojams už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo ar kt. 7. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Gaičekauskas, Aušrinė Armonaitė,
straipsnio 9¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „9¹.
Paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas. Paslaugų gavėjai, už paslaugų teikėjus moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, kurie:
dalyje;
sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas.“ Nepritarti Argumentai:
1) Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus;
2) Seimo nariai siūlo iš esmės keisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymą. Vyriausybė šių pasiūlymų nėra įvertinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad artimiausiu metu Vyriausybė Seimui planuoja pateikti įstatymų projektus, susijusius su sisteminiais mokesčių sistemos pertvarkymais, Kartu su šiais įstatymo projektais, bus teikiami ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio, kuris reglamentuoja PSD įmokas, pakeitimai. 3) Pritarus Seimo narių pasiūlymui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patirtų didelių nuostolių, todėl kartu turėtų būti sprendžiama ir dėl papildomų finansavimo šaltinių, pvz. priemokų gyventojams už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo ar kt. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-16 6.1.
Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. Įstatymo projektu siūloma praplėsti lengvatos (sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoti proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui) taikymą tik vienai asmenų kategorijai – fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą įsigyjant verslo liudijimą, tuo tarpu verslo liudijimus gali įsigyti ir kiti asmenys, kurie moka sveikatos draudimo įmokas, tarp jų ir individualia veikla užsiimantys asmenys (įmonių savininkai, indvidualią veiklą pagal pažymą vykdantys asmenys), todėl siūloma projekto iniciatoriams sistemiškai spręsti lengvatos taikymo klausimą. Pritarti iš dalies Įstatymo projektą siūloma atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras
Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, nurodytų keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir
mokamos nustatyto dydžio įmokos, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, iš projekto nėra aišku, kodėl nuostata dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiavimo proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui netaikoma visiems keičiamo įstatymo 17 straipsnyje išvardintiems asmenims, kurie moka ir (arba) už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina koreguoti keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas nurodant, kaip turėtų būti sumokamos asmenų, vykdančių individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, t. y. ar galiojančio mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, ar kartą per metus, bet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos sumokant skirtumą per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos ir mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos. Trečia, siekiant teisės aktų aiškumo, nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte vietoje siūlomos įtraukti žodžių formuluotės pateikti nuorodą į konkrečius keičiamo įstatymo straipsnius ar jų dalis. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-22 3.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Atkreiptinas dėmesys,
kad Seime yra registruotas Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 6, 8, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-674(2), kurio 4 straipsniu kaip ir teikiamu projektu yra keičiamas 17 straipsnis. Pažymėtina, kad abiejuose projektuose siūloma nustatyti, kad priimti įstatymai įsigalioja
suderinamumo, reikėtų derinti šių projektų nuostatas tarpusavyje. Atsižvelgti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai
„ir taikymas“. Pritarti. 6. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo
ministerijos, 2017-06-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-2017-6090 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-866, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 22 d. išvadoje Nr.
XIIIP-866 pateiktoms pastaboms. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Vida Ačienė, Asta Kubilienė, Guoda Burokienė, Darius Kaminskas, 2017-09-21,1 Argumentai: Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, vykdydami kelias individualias veiklas pagal verslo liudijimą, už kiekvieną vykdomą veiklą turi mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nepriklausomai nuo to, kokiam laikotarpiui išduotas verslo liudijimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad asmenų, jau vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir ketinančių užsiimti dar kita (papildoma) individualia veikla, kuriai reikalingas verslo liudijimas, sveikatos draudimo įmokos už kiekvieną paskesnę veiklą būtų apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui. Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį jį išdėstyti taip: „5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:
1) nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
2) nurodytiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje;
3) vykdantiems individualią veiklą, pagal verslo liudijimą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos.“ Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna, 2017-10-231 Argumentai: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje, reglamentuojančiose privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų už nurodytus asmenis mokėjimą, yra pateikiama nuoroda į Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 4 straipsnio
ir 2 punktų, todėl akivaizdu, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nustatytas reguliavimas yra dalinai neapibrėžtas VSDĮ normomis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti Įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. ir 2 d. nuorodas ir nebeegzistuojančias normas (punktus). Pasiūlymai: 1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:
1) dirbančius pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo valstybės tarnautojus, kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, taip pat asmenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio
taip:
„2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliesyje 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.“ Argumentai:
I. Dėl žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų PSD įmokų mokėjimo. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: 1) individualia ne žemės ūkio veikla, bei 2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai. Kaip matyti, vienai fizinių asmenų grupei, kurie verčiasi žemės ūkio veikla yra sudarytos išskirtinai lengvatinės sąlygos dėl PSD mokėjimo. Pastariesiems prievolė mokėti PSD atsiranda tik tuomet, kai šie asmenys tampa PVM mokėtojais, tai yra, jeigu šių asmenų gautas atlygis per paskutiniuosius 12 mėnesių už parduotas prekes/paslaugas šalies teritorijoje viršija 45 000 eurų.
Toki būdu yra sudaromos sąlygos ilgą laiką nemokėti PSD į valstybės biudžetą. Tačiau kiti asmenys, PSD įmoką privalo mokėti nuo pirmo euro, tik pradėję vykdyti individualią ne žemės ūkio srityje. Toks reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes žemės ūkio veiklai nepagrįstai yra suteikiamas pranašumas prieš kitas veiklas. Teisės aktų reikalavimai privalo nepažeisti lygiateisiškumo ir proporcingo principų, bei neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti. Taip pat, minėtos lengvatos taikymas konkrečiai veiklai neatitinka esminių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų, tokių kaip teisingumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti diskriminacinę sąlygą - tik būdami PVM mokėtojais, fiziniai asmenys vykdantys žemės ūkio veiklą privalo mokėti PSD. Siūloma nustatyti, kad 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka vienodai visi fiziniai asmenys pradėję vykdyti individualią veiklą, nepriklausomai nuo to ar jie yra PVM mokėtojai ar nėra. II. Dėl PSD įmokų mokėjimo dirbant pagal darbo sutartis ir vykdant individualią veiklą ar teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą. PSD mokestis – tai mokestis, skirtas sveikatos apsaugos sistemai finansuoti. Iš surinkto mokesčio yra finansuojama asmenų, apdraustų sveikatos draudimu sveikatos priežiūra, išlaikomos gydymo įstaigos, apmokami kompensuojami vaistai ir kt.
Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad valstybės lėšomis PSD mokesčiu yra draudžiami: asmenys gaunantys pensiją ar pašalpą; bedarbiai; moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose; auginantys vaiką iki 8 metų; asmenys iki 18 metų; neįgalieji; studentai; tradicinių religinių bendrijų dvasininkai ir kt. To paties Įstatymo 17 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, jog už asmenis: dirbančius pagal darbo sutartis; einančius renkamąsias pareigas; dirbančius ūkinėse bendrijose ar žemės ūkio bendrovėse; už valstybės tarnautojus, politikus, teisėjus ir pareigūnus; už gaunančius pajamas pagal autorinę sutartį, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos 3 procentų dydžio PSD įmokas nuo jų pajamų sumoka draudėjai, o Įstatymo 17 str. 2 ir 3 dalyse nurodyta, jog asmenys išvardinti 17 str. 1 ir 3 dalyse papildomai susimoka 6 procentų dydžio PSD įmokas, nuo apskaičiuotų pajamų. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, asmenys nurodyti 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse bendroje sumoje sumoka 9 procentus PSD įmokas, nuo pajamų. Ne maža dalis iš aukščiau išvardintų - dirbančių ar valstybės remiamų - asmenų, dėl per mažai gaunamų pajamų papildomai užsidirba vykdydami individualią veiklą verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos pagrindu arba suteikia paslaugas pagal paslaugų kvitus. Esant tokiai situacijai, šie asmenys savo veikloje privalo papildomai vadovautis nuostatomis, numatytomis Įstatymo 17 str. 4, 5 ir 9¹ dalyse. O būtent, Įstatymo 17 str. 4 dalyje apibrėžta, jog fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, privalo mokėti 9 procentų PSD mokesčio įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Įstatymo 17 str.
Įstatymo 17 str. 5 d. nurodyta, jog asmenys kurie vykdydami individualią veiklą įsigyja verslo liudijimus, susimoka 9 procentų PSD mokesčio įmokas, skaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), o 17 straipsnio 9¹ dalyje numatyta, kad paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio PSD įmokas nuo atlygio sumos. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, asmenys dirbdami pagal darbo sutartis ar gaudami kitų pajamų ir tuo pačiu vykdydami individualią veiklą ar teikdami paslaugas pagal paslaugų kvitus, susimoka du ar daugiau kartų (priklausomai nuo veiklų kiekio) po 9 procentus PSD įmokų. Asmenys ieškodami galimybių užsidirbti papildomų pajamų, dažnu atveju tai daro verčiami sunkios finansinės padėties, todėl tokiems asmenims bent koks papildomas pajamų apmokestinimas yra per didelė finansinė našta. Nors PSD mokesčio pagrindinė paskirtis yra finansuoti (apmokėti) medicinines paslaugas socialiai apdraustiems, tačiau medicininių paslaugų kiekybei ar kokybei sumokėtų PSD įmokų sumos jokios įtakos neturi. Tai yra, tiek valstybės pajamomis draudžiami asmenys, tiek asmenys dirbdami vienoje darbovietėje, tiek asmenys dirbdami keliose darbovietėse (įskaitant ir individualią veiklą), visi jie gaus tokią pat sveikatos priežiūros paslaugą, neatsižvelgiant į sumokėtų PSD įmokų sumą. Įstatymas numato, jog, nesvarbu keliose darbovietėse asmuo dirba (ar darbdaviui, jeigu dirbama pagal darbo sutartį ar paslaugų kvitą), pastarajam atsiranda prievolė mokėti PSD, kitaip tariant, už kiekvieną vykdomą veiklą yra mokamas PSD. Tokiu atveju net ir tris kartus sumokėta PSD suma (pvz. jei asmuo dirba dviejose darbovietės ir dar vykdo individualią veiklą) nėra traktuojama kaip permoka ir permokėtos pinigų sumos susigrąžinti neįmanoma, nes to nenumato jokie įstatymai.
Tokie asmenys, kurie sumoka dvi ar daugiau PSD įmokų jaučiasi nepelnytai ir nepagrįstai apmokestinti antrą ar daugiau kartų už tas pačias medicinines paslaugas, bei jaučiasi diskriminuojami kitų asmenų atžvilgiu, kurie PSD nemoka arba moka minimaliai. Kadangi daugiau uždirbantys asmenys savo didesnėmis PSD įmokomis solidariai prisideda prie mažiau PSD įmokų sumokančių (arba nemokančių) asmenų medicininio gydymo, todėl PSD mokestis dar yra vadinamas „solidarumo“ mokesčiu. „Solidarumo“ principas suprantamas kaip - visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Tačiau šiai dienai, PSD mokesčių mokėtojų atžvilgiu yra susidariusi nesąžininga ir solidarumo principo neatitinkanti situacija, nes daugiau uždirbantys (daugiau PSD sumokantys) asmenys dažnu atveju nesinaudoja nemokamu gydymu ir už gydymo paslaugas susimoka privačioms gydymo įstaigoms. Tokiu būdu PSD įmokas mokantys asmenys už sveikatos priežiūrą susimoka dar kartą. Susimokėti už gydymo paslaugas asmenys yra priversti dėl to, kadangi yra netinkamai ir neefektyviai sureguliuota medicininės priežiūros sistema. Valstybės kontrolė, siekdama išsiaiškinti kaip yra naudojami asmenų „solidariai“ sumokėti PSD mokesčiai, atliko privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumo ir jų naudojimo įstatymo nustatytiems tikslams per 2014 metus auditą. 2015-09-25 Valstybinio audito išvadoje Nr.
FA-P-10-8-29 yra nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa nevykdė Biudžeto sandaros įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti racionalų lėšų naudojimą, nes neracionaliai panaudojo daugiau nei 2 mln. Lt (579 240 EUR) PSDF lėšų. Taip pat Valstybės kontrolė nustatė, kad 5 mln. Lt (1 448 100 EUR) fondo lėšų greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių paslaugoms apmokėti panaudota neteisėtai; negalima įvertinti, ar 1 471,6 tūkst. Lt (426 205 EUR) fondo lėšų, skirtų apmokėti greitosios medicinos pagalbos brigadoms už gerus darbo rezultatus, panaudota teisėtai; 487,5 tūkst. Lt (141 189 EUR) fondo lėšų panaudota nesilaikant Sveikatos draudimo įstatymo ir jį įgyvendinančių sveikatos apsaugos ministro įsakymų; negalima įvertinti 34 847,5 tūkst. Lt (10 092 534 EUR) fondo lėšų panaudojimo teisėtumo, dėl ortopedijos techninės priemonės įsigijimo; pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir principai įsigyjant 1 466,5 tūkst. Lt (424 728 EUR) vertės eilių valdymo sprendimo diegimo paslaugas. Kaip matyti, „solidariai“ mokesčių mokėtojų surinktos lėšos yra naudojamos pažeidžiant įstatymus ir jų panaudojimo teisėtumas, bei pagrįstumas yra labai abejotinas. Todėl, tikslingiau ir efektyviau būtų tinkamai administruoti ir kontroliuoti surinktų PSD įmokų panaudojimą, o ne papildomai apmokestinti nepakankamai pajamų uždirbančius asmenis. Sumažinus PSD įmokas būtų pagerinta verslo kūrimo ir vystymo aplinka, sudarytos geresnės sąlygos investicijos, privačioms iniciatyvoms, sumažėtu nedarbas ir išmokų prašančių asmenų skaičius, suaktyvėtu ekonomika ir užimtumas.
Be to, Lietuvos Respublikos vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta priemonė nuosekliai mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, bei šioje programoje numatyta galimybė įvertinti galiojantį smulkiojo verslo apmokestinimą, siekiant tolygesnio mokesčių naštos pasiskirstymo, be kita ko, įvertinti tikslingumą pirmus veiklos metus atleisti verslą nuo mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma sumažinti PSD mokestinę naštą asmenims, kurie jau yra sumokėję PSD įmokas vykdydami kitas darbines ar ekonomines veiklas. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narių pasiūlymas parengtas negaliojančiai įstatymo redakcijai. 3. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna,
4
taip:
įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, moka fiziniai asmenys, kurie verčiasi: individualia veikla, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 5 ir 7 dalyse.
Individualią veiklą vykdantys asmenys moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, kurie:
1) nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
2) nurodyti 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose;
3) gauna pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;
4) teikia paslaugas pagal paslaugų kvitą.“
1) individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje;
2) individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai (išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus asmenis).“ Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narių pasiūlymas parengtas negaliojančiai įstatymo redakcijai. 4. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna,
5
4Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fiziniai asmenys, kurie, vykdydami individualią
veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje, įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.Proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui įmokos apskaičiuojamos asmenims:
1) nurodytiems šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
2) nurodytiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje;
3) vykdantiems individualią veiklą, už kurią jau mokamos nustatyto dydžio įmokos.;
4) gaunantiems pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas;
5) kurie verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, išskyrus asmenis nurodytus šio straipsnio 7 dalyje;
6) teikiantiems paslaugas pagal paslaugų kvitą. Asmenų, vykdančių individualią veiklą verslo liudijimo pagrindu ir nurodytų šio straipsnio 1 – 6 punktuose, mokamas įmokos dydis neturi viršyti 3 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį apskaičiuota įmoka, paskutinę dieną, dydžio “ Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narių pasiūlymas parengtas negaliojančiai įstatymo redakcijai. 5. Seimo nariai: Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna,
išdėstyti taip: „9¹.
Paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, už paslaugų teikėjus moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas. Paslaugų gavėjai, už paslaugų teikėjus moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo atlygio sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, kurie:
1) nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;
2) nurodyti 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose;
3) gauna pajamas pagal autorinę sutartį, taip pat sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas.“ Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo narių pasiūlymas parengtas negaliojančiai įstatymo redakcijai. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-13 d. nutarimas Nr. 1049 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-866 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
draudimo modelis yra grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais.
Visuotinumo principas reiškia, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Solidarumo principas reiškia tai, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamų gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Tai reiškia, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau visiems sveikatos priežiūra užtikrinama vienodai. Nustatant mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo lengvatas prioritetas teiktinas labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir pan.). Įstatymo projektą vertinant minėtų principų kontekste nėra suprantama ir pagrįsta, kodėl papildoma lengvata siūloma tik vienai asmenų kategorijai – fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kurios pajamos apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, įsigyjant verslo liudijimą.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme jau yra nustatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo, kai vykdoma veikla pagal verslo liudijimą, lengvatos dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir kt.), nurodytoms Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra netikslingas. 2. 2016 m. asmenys, turintys verslo liudijimus, iš viso sumokėjo apie 9,6 mln. Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš šių asmenų 6728 asmenys 2016 metais turėjo du ir daugiau verslo liudijimų. Prognozuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, priėmus šį Įstatymo projektą, prarastų apie 3 mln. Eur. Iš dalies pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. Įstatymo projektu siūloma praplėsti lengvatos (sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoti proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui) taikymą tik vienai asmenų kategorijai – fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą įsigyjant verslo liudijimą, tuo tarpu verslo liudijimus gali įsigyti ir kiti asmenys, kurie moka sveikatos draudimo įmokas, tarp jų ir individualia veikla užsiimantys asmenys (įmonių savininkai, indvidualią veiklą pagal pažymą vykdantys asmenys), todėl siūloma projekto iniciatoriams sistemiškai spręsti lengvatos taikymo klausimą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė