15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2017 m. birželio d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta
vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Pirmaisiais ir Aantraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Justas Džiugelis Viktorija Čmilytė-Nielsen (atšaukė parašą 2017-06-20)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektu siekiama iki bus priimta nauja motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos tvarka sudaryti sąlygas moterims arba vyrams sugrįžti į darbą, kurie turi tokį poreikį, iki vaikui sueis vieni metai, t.y. numatyti, kad vaiko priežiūros išmoka mamoms ar tėčiams būtų mokama nepriklausomai nuo jų tuo metu gaunamų pajamų ne tik antraisiais vaiko priežiūros metais, bet ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai Šiuo metu pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 str. 1 d. vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis vieni metai. Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 70 procentų, o iki vaikui sueis 2 metai – 40 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal minėto įstatymo 24 str.
Pagal minėto įstatymo 24 str. 4 d., jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma iki bus priimta nauja motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos tvarka sureglamentuoti trečią alternatyvų vaiko priežiūros modelį, kuris sudarytų galimybes efektyviai derinti vaiko priežiūrą su darbu jau pirmaisiais vaiko auginimo metais toms moterims ir tiems vyrams, kurie turi poreikį į darbo rinką grįžti anksčiau.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai nesudarytų papildomos finansinės naštos valstybei, bet priešingai – būtų naudinga, kadangi būtų didinamas darbo našumas taip pat jau pirmaisiais vaiko auginimo metais dirbantys tėvai valstybei mokėtų mokesčius nuo gaunamų pajamų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas teigiamai įtakos verslo sąlygas ir jo plėtrą, kadangi sudarys sąlygas moterims arba vyrams sugrįžti į darbą, kurie turi tokį poreikį, iki vaikui sueis vieni metai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekte naujai apibrėžiamos sąvokos nevartojamos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „vaiko priežiūra“, „išmokos dydis“, „pirmieji vaiko auginimo metai“, „gautos pajamos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Valerijus Simulik Justas Džiugelis Viktorija Čmilytė-Nielsen (atšaukė parašą 2017-06-20)
Vilnius
DĖL
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 24 straipsnio PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (toliau – keičiamo įstatymo)
mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų pajamų ir (ar) išmokų tiek pirmaisiais vaiko auginimo metais, tiek antraisiais. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama „iki bus priimta nauja motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos tvarka sureglamentuoti trečią alternatyvų vaiko priežiūros modelį, kuris sudarytų galimybes efektyviai derinti vaiko priežiūrą su darbu jau pirmaisiais vaiko auginimo metais toms moterims ir tiems vyrams, kurie turi poreikį į darbo rinką grįžti anksčiau“. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, turi teisę dirbti ar verstis kita veikla, todėl poreikis į darbo rinką grįžti anksčiau gali būti įgyvendintas ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat atkreiptas dėmesys, kad „tai nesudarytų papildomos finansinės naštos valstybei“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, „jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais <... > gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama“ (išskirta mūsų). Įstatymo projekte teikiamu reguliavimu šių taisyklių siūloma atsisakyti ir nustatyti, kad „pirmaisiais ir antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų <...> išmokų“. Taigi, pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą valstybinio socialinio draudimo išlaidos vaiko priežiūros išmokoms mokėti padidėtų. Antra, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad valstybinis socialinis draudimas yra valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.
Taigi, valstybinio socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti visas ar dalį netektų darbo pajamų dėl įstatyme nustatytos socialinės rizikos draudiminio įvykio – senatvės, neįgalumo, ligos, motinystės ir kt. Valstybinio socialinio draudimo išmoka savo esme yra dėl įstatymo nustatyto socialinės rizikos draudiminio įvykio netektų darbo pajamų ar jų dalies kompensacija. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą socialinio draudimo išmoka būtų mokama ir tuo atveju, kai asmuo nepraranda darbo pajamų, todėl tokiu reguliavimu būtų iškreipta pati valstybinio socialinio draudimo esmė ir paskirtis. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslo – kompensuoti dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. Trečia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat ir vaiko priežiūros išmoka, yra viena iš priemonių šioms konstitucinėms vertybėms įgyvendinti. Vaiko priežiūros išmoka atlieka ir socialinę funkciją – tėvams sudaromos sąlygos nedirbti, kad galėtų prižiūrėti ir auklėti vaikus.
Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų šią funkciją, o tuo pačiu ir konstitucinių vertybių įgyvendinimą paneigti. Trečia, konstitucinėje doktrinoje yra įtvirtintas Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyros principas. Valstybė turi pareigą užtikrinti motinystės, tėvystės, šeimos apsaugą, tačiau nustatydamas tam tikrus socialinės paramos dydžius įstatymų leidėjas tuo pačiu turėtų paisyti visuomenės ir valstybės išgalių ir nepažeisti proporcingumo ir protingumo principų. Kaip minėta, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pirmaisiais vaiko priežiūros metais asmuo turi teisę dirbti ar užsiimti kita veikla (turėti draudžiamųjų pajamų) ir priklausomai nuo jų dydžio išsaugo teisę į vaiko priežiūros išmoką. Tokiu būdu asmens bendrosios pajamos nesumažėja. Įstatymo projekte teikiamu reguliavimu šių taisyklių siūloma atsisakyti ir nustatyti, kad „pirmaisiais ir antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gautų <...> išmokų“. Pagal tokį teisinį reguliavimą, asmuo, kuriam mokama vaiko priežiūros išmoka, įgytų teisę tuo pačiu metu gauti ne tik darbo pajamų, bet ir kitas (pavyzdžiui, ligos, profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos) išmokas, o jų dydis nebūtų siejamas su vaiko priežiūros išmokos dydžiu. 2.
dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis ligos išmokų mokėjimą, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi (redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d.), pagal kurias, jeigu apdraustajam asmeniui yra paskirta valstybinio socialinio draudimo išmoka, ir jis tuo pat metu turi teisę gauti kitą valstybinio socialinio draudimo išmoką, jam bendrai išmokamų valstybinio socialinio draudimo išmokų suma yra ribojama arba taikomos kitos išmokų mokėjimą ribojančios taisyklės. Jeigu įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu turėtų būti keičiamos ir kitos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos, susijusios su vaiko priežiūros išmokos mokėjimu, t.y. teisės gauti vaiko išmoką nesiejant su vaiko priežiūros atostogų suteikimu. 3. Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigaliotų jį oficialiai paskelbus. Manytina, kad įstatymo projekte turėtų būti nustatyta jo įsigaliojimo data ir nustatyti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turintys priimti subjektai bei priėmimo terminai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-16 Nr. S-2017-6090 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX‑110 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-861, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]