1477 Įstatymo projektas Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Agnė Bilotaitė, Seimo narys Eugenijus Gentvilas, Seimo narys Simonas Gentvilas, Seimo narys Naglis Puteikis, Seimo narys Dainius Kepenis, Seimo narys Daini

Lietuva · XIIIP-860 · 2017-06-14 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-06-14
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-06-14
  3. Teisės departamento išvada · 2017-06-14
  4. Teisės departamento išvada · 2017-06-14

Lyginamasis variantas

2017-06-14 · oficialus registras ↗

Projekto Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.79 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies pakeitimas: Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Licencija išduodama (neterminuotam) neterminuotam laikui, išskyrus licencijas susijusias su alkoholio prekyba, kurios išduodamos terminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos”

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Naglis Puteikis Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Algimantas Kirkutis Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Gintaras Vaičekauskas

Aiškinamasis raštas

2017-06-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857

18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino problemos, su kuriomis jau ne vienerius metus susiduria daugelis šalies savivaldybių. Įsigalėjo ydinga praktika, kai, sustabdžius daugiabučiame gyvenamajame name įsisteigusio juridinio asmens alkoholio prekybos licenciją, jo vietoje įsikuria naujas juridinis asmuo ir pradeda verstis analogiška veikla, dėl kurios prieš tai buvusiam asmeniui buvo sustabdyta licencija ir uždrausta prekyba. Naujajam juridiniam asmeniui yra palengvinti įsisteigimo reikalavimai, o tai leidžia, neatsižvelgiant į butų savininkų nuomonę, tose pačiose patalpose toliau vykdyti veiklą, dėl kurios sulaukta neigiamos aplinkinių gyventojų reakcijos. Tokie veiksmai, kuriems sudaro sąlygas dabar galiojantys teisės aktai, pažeidžia gyventojų interesus, skatina nusikalstamumą, didina gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja aplinka, nesaugumo jausmą. Taip pat projektą paskatino siekis, suteikti savivaldybių taryboms daugiau kompetencijos siekiant apriboti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikrose teritorijose. Šiuo metu vyrauja situacija, kuomet savivaldybių tarybos gali nustatyti teritorijas, kuriose alkoholiu prekiauti draudžiama prie atitinkamų įstaigų, tačiau remiantis NTAKD (Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento) išaiškinimu licenciją savivaldybių tarybos tose vietose besisteigiantiems ūkio subjektams vis tiek turi išduoti ir informuoti subjektą, apie Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnyje numatytą atsakomybę už netinkamo alkoholio prekybos pažeidimus.

Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų įsisteigimo sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę patiems namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti įmonė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais. Taip pat suteikti neterminuotoms alkoholio licencijoms konkretų terminą ir miestų savivaldybių taryboms suteikti daugiau galių siekiant riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatoriai Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto rengėja Seimo narė Agnė Bilotaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio

3 dalies 1 punkte yra numatyta, jog savivaldybės gali riboti

alkoholio pardavimą laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Taip pat minimo straipsnio dalyje sakoma, jog savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taip pat šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 p. teigiama, kad jeigu juridinis asmuo nori gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, jie turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Sutikime turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu.

Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimo nereikia, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 23.2. punkte sakoma, jog siekiant juridiniam asmeniui gauti alkoholio licenciją, jam reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Minimų taisyklių 24 punktas Taisyklių 3.1–3.6 papunkčiuose ir 4 punkte nurodytos licencijos išduodamos neterminuotam laikui. LR CK 2.79 str. 1 d. įtvirtinta, jog visos licencijos išduodamos neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projekte siūloma:

1. Papildyti Alkoholio

kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, suteikiant savivaldybių taryboms kompetenciją ne tik uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais naujai besisteigiantiems ūkio subjektams tam tikrose teritorijose, bet panaikinti jau išduotas licencijas arba jų nebepratęsti po jų pasibaigimo laikotarpio, atsižvelgiant į tai kokiose teritorijose yra įsteigtas subjektas ir ar tose teritorijose nėra uždrausta alkoholio prekyba. 2.

2. Taip pat siūloma papildyti

Alkoholio kontrolės įstatymo 18(4) straipsnio 4 dalies 3 punktą, įteisinant, jog savivaldybių taryba turi teisę neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektams, kurių licencijos prašyme yra nurodytas adresas verstis prekyba teritorijose, numatytose 18 str. 3 d. 1 p. Taip pat nustatant savivaldybių taryboms kompetenciją atšaukti jau išduotas licencijas numatytose teritorijose. 3. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 punktą, jame nurodant, kad gyventojų sutikimas turi būti duodamas kiekvieną kartą, kai tose pačiose patalpose ketina pradėti veiklą nauja įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas, nepriklausomai nuo to, kad naujas prekybininkas dirbs tokiu pat laiku kaip ir ankstesnis savininkas ir toje pačioje veiklos srityse. Šiuo pakeitimu yra siekiama suvienodinti visų asmenų steigimosi galimybes, neišskiriant tų kurie steigėsi anksčiau, ir tų, kurie steigiasi vėliau. Taip pat šiuo pakeitimu yra siekiama sugriežtinti situacijas, kai tose pačiose vietose vietoj buvusių įmonių, kurios kėlė gyventojų nepasitenkinimą, įsikuria analogiška įmonė. Dabar galiojantis reguliavimas gali sukelti tokias situacijas, kai prieš daugiabučiame pastate veikiančias alkoholiu prekiaujančias įstaigas nėra gauta oficialių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nusiskundimų, tačiau steigiantis naujai įstaigai asmenys gali būti susidarę kitokią nuomonę ir nebenorėti suteikti leidimo steigtis, dėl šios priežasties šios pataisos leistų ne tokiems aktyviems asmenims pakartotinai pareikšti nuomonę dėl naujos įmonės įsikūrimo kaimynystėje. 4. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys siekiantys gauti licenciją verstis alkoholio prekyba daugiabučiame pastate turėtų gauti ne daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų daugumos sutikimą verstis licencijuojama veikla, o 2/3 gyventojų sutikimą.

Taip būtų objektyviau įvertinta daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų nuomonė dėl kaimynystėje besisteigiančių alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų. 5. Siekiant griežtesnės kontrolės alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų atžvilgiu, yra siūloma įvesti alkoholio licencijos galiojimo 5 metų terminą. Šiuo metu, remiantis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis, neterminuotos licencijos suteikiamos taisyklių 3.1–3.6 papunkčiuose ir 4 punkte nurodytoms. Siūloma Keisti 24 punktą, nustatant, kad minėtuose punktuose minimo licencijos būtų išduodamos terminuotai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

6. Kokią

įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagerins kriminogeninę situaciją Lietuvoje, suteiks gyventojams sprendimo galią, o tuo pačiu didins pilietinį sąmoningumą, tad turėtų mažėti ir korupcijos pasireiškimo tikimybė. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bus sudarytos vienodos galimybės daugiabučiame gyvenamajame name steigtis juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai tose patalpose veikė analogiškas juridinis asmuo, ar ne. Taip bus skatinama sąžininga konkurencija ir, tikėtina, labiau atsižvelgiama į gyventojų interesus. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikėtų keisti:

  • 1) Alkoholio

kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. 2) Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 punktą

  • 3) Alkoholio

kontrolės įstatymo 18 (4) str. 4 d. 4) Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 23.2. punktą, 24 punktą. 5) Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.79 str. 1 d. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Seimas (1 ir 3 punktus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 punktą). 12.

12. Kiek

valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įtvirtinus numatytą reguliavimą bus surenkamas ne vienkartinis 490 EUR mokestis už Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais, o daugkartinis mokestis, mokamas kas 5 metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai:

Agnė Bilotaitė Naglis Puteikis Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Algimantas Kirkutis Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Gintaras Vaičekauskas

Teisės departamento išvada

2017-06-14 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO

KODEKSO 2.79 STRAIPSNIO

1

DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-06-22 Nr. XIIIP-860

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Pažymėtina, jog siūlomas

teisinis reguliavimas yra nesuderintas su Alkoholio kontrolės įstatymu ir kartu nepritaikomas praktiškai, nes šiame įstatyme yra nustatyta, kad licencijos, susijusios su prekyba alkoholiu ir jo gamyba yra išduodamos neterminuotam laikotarpiui. Dėl šio reguliavimo pateiktos išsamesnės pastabos kartu teikiamam Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, reg. Nr. XIIIP-859. Tokiu būdu, jei siekiama nustatyti terminuotą licencijų, susijusių su prekyba alkoholiu ir jo gamyba galiojimą, pirmiausia turėtų būti keičiamas Alkoholio kontrolės įstatymas, nes priešingu atveju siūlomas kodekso pakeitimas neturi teisinės prasmės. 2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro

2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų

rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:

2.1. projekto pavadinime išbrauktini skaičius

ir žodis „1 dalies“;

2.2. projekto 1 straipsnio pavadinime išbrauktina formuluotė „Lietuvos

Respublikos Civilinio kodekso“ bei skaičius ir žodis „1 dalies“;

2.3. atsižvelgiant į tai, kad siūlomas keisti Kodekso straipsnis

sudarytas ne iš punktų, o iš dalių, projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 2.79 straipsnio

1 dalį ir ją išdėstyti taip:“

Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-06-14 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-16 Nr. S-2017-6090 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Civilinio kodekso

2.79 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-860

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-860 (toliau – Įstatymo projektas). Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 22 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Papildomai teikiame šias pastabas:

1. Pažymėtina, kad Europos

Sąjungos teisėje ir konstitucinėje teisėje yra įtvirtintas bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris, be kita ko, yra glaudžiai susijęs su įgytų teisių apsaugos principu, numatančiu, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Jeigu bus pakeistas teisinis reguliavimas ir nustatyta, kad licencijos, susijusios su alkoholio prekyba, bus išduodamos terminuotai, neišvengiamai bus paveikti jau turinčių licencijas asmenų teisėti lūkesčiai ir jų teisinė padėtis. Siūlomu teisiniu reguliavimu, palyginus su galiojančiu šiuo metu, bus sukuriama ir papildoma administracinė našta licencijų turėtojams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsniu, teisėkūroje turėtų būti atsižvelgiama į proporcingumo ir efektyvumo principus, tai yra, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę naštą, nevaržyti subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, o rengiant projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų. Įvertinus kartu su Įstatymo projektu pateiktą aiškinamąjį raštą nėra aišku, ar buvo vertintos kitos galimos alternatyvos nurodytam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, teisės aktuose įtvirtinti aiškias situacijas, kada licencija prekiauti alkoholiu gali būti panaikinta. Taip pat nėra aišku, kodėl siūloma įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose numatyti pavyzdžiui penkerių metų licencijos galiojimo terminą. Keltinas klausimas, ar siūlomos priemonės tikrai yra proporcingos siekiamam tikslui. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad keičiant Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatas taip pat reikia atsižvelgti ir į Paslaugų direktyvos[1] reikalavimus. Mažmeninė prekyba bei maitinimo paslaugos papuola į šios direktyvos reglamentavimo sritį[2], todėl reikėtų vadovautis Paslaugų direktyvos 9–13 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis leidimų išdavimo procedūras. Pažymėtina, kad Paslaugų direktyvos 11 straipsnyje iš esmės įtvirtinta, kad neterminuotų leidimų išdavimas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė. Todėl tinkamai nepagrindus pasirinktos priemonės proporcingumo siekiamiems tikslams galėtų būti pažeistos ir Paslaugų direktyvos nuostatos.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume įvertinti asmenims, turintiems licencijas, susijusias su alkoholio prekyba, kylančias siūlomo teisinio reguliavimo sukeliamas neigiamas pasekmes, siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir galimas tokio teisinio reguliavimo alternatyvas. 2. Kadangi taisyklės, numatančios alkoholio licencijų išdavimą, panaikinimą ir pratęsimą, yra techninis reglamentas, šį įstatymo projektą reiktų notifikuoti Europos Komisijai ir valstybėms narėms vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535[3] 5 straipsniu ir jį perkeliančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36. [2] Be Paslaugų direktyvos 2 straipsnio 2 dalies konkretaus veiklų, kurioms netaikoma ši direktyva, sąrašo, žr. Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato leidinį „Paslaugų direktyvos įgyvendinimo vadovas“, Liuksemburgas, Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2007, ISBN 978-92-79-05987-2, p. 10. [3] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1).