Projekto Projekto lyginamasis variantas
2017
18 straipsnio 9 dalies papildymas: Papildyti 18 straipsnio 9 dalį:
viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o jeigu tokia licencija jau išduota, turi teisę ją atšaukti arba nepratęsti jos po licencijos termino pasibaigimo. 2 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo 18(4) straipsnio 4 dalį 3 punktu papildymas:
Papildyti 18(4) straipsnio 4 dalį 3 punktu:
3) Savivaldybių taryba turi teisę neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektams, kurių licencijos prašyme yra nurodytas adresas verstis prekyba teritorijose, numatytose 18 str. 3 d. 1 p. Taip pat savivaldybių taryboms suteikiama kompetencija atšaukti jau išduotas licencijas numatytose teritorijose. 3 straipsnis.
3 straipsnis. Alkoholio kontrolės įstatymo 18(1) straipsnio 4 dalies 5 punkto pakeitimas: Pakeisti 18(1) straipsnio 4 dalies 5 punktą: „5) licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai (licencijų prašytojai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų (daugumos sutikimą) savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų 2/3 asmenų sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą). (Šis sutikimas nepateikiamas, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis (ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienus metus). Gyventojų sutikimas turi būti duodamas iš naujo esant situacijai, kai tose pačiose patalpose ketina pradėti veiklą nauja įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas.
Teikia Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Naglis Puteikis Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Algimantas Kirkutis Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Gintaras Vaičekauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino problemos, su kuriomis jau ne vienerius metus susiduria daugelis šalies savivaldybių. Įsigalėjo ydinga praktika, kai, sustabdžius daugiabučiame gyvenamajame name įsisteigusio juridinio asmens alkoholio prekybos licenciją, jo vietoje įsikuria naujas juridinis asmuo ir pradeda verstis analogiška veikla, dėl kurios prieš tai buvusiam asmeniui buvo sustabdyta licencija ir uždrausta prekyba. Naujajam juridiniam asmeniui yra palengvinti įsisteigimo reikalavimai, o tai leidžia, neatsižvelgiant į butų savininkų nuomonę, tose pačiose patalpose toliau vykdyti veiklą, dėl kurios sulaukta neigiamos aplinkinių gyventojų reakcijos. Tokie veiksmai, kuriems sudaro sąlygas dabar galiojantys teisės aktai, pažeidžia gyventojų interesus, skatina nusikalstamumą, didina gyventojų nepasitenkinimą gyvenamąja aplinka, nesaugumo jausmą. Taip pat projektą paskatino siekis, suteikti savivaldybių taryboms daugiau kompetencijos siekiant apriboti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais tam tikrose teritorijose. Šiuo metu vyrauja situacija, kuomet savivaldybių tarybos gali nustatyti teritorijas, kuriose alkoholiu prekiauti draudžiama prie atitinkamų įstaigų, tačiau remiantis NTAKD (Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento) išaiškinimu licenciją savivaldybių tarybos tose vietose besisteigiantiems ūkio subjektams vis tiek turi išduoti ir informuoti subjektą, apie Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnyje numatytą atsakomybę už netinkamo alkoholio prekybos pažeidimus.
Įstatymo projekto tikslas – suvienodinti alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų įsisteigimo sąlygas daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose, tuo pačiu suteikiant teisę patiems namo gyventojams spręsti, ar jų kaimynystėje turėtų veikti įmonė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais. Taip pat suteikti neterminuotoms alkoholio licencijoms konkretų terminą ir miestų savivaldybių taryboms suteikti daugiau galių siekiant riboti alkoholio prekybą tam tikrose teritorijose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto rengėja Seimo narė Agnė Bilotaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio
alkoholio pardavimą laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose. Savivaldybės taryba, gavusi šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės rašytinį prašymą ir įvertinusi, ar jame išdėstyti argumentai pagrindžia, kad, siekiant apsaugoti visuomenės saugumą, viešąjį interesą ir (ar) viešąją tvarką, yra būtina uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais prie įstaigos ar maldos namų, kurių vadovybės prašymas yra gautas, nustato, kokiu atstumu nuo šios įstaigos ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Taip pat minimo straipsnio dalyje sakoma, jog savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taip pat šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 p. teigiama, kad jeigu juridinis asmuo nori gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, jie turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Sutikime turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Sutikime nenurodžius numatomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir (ar) licencijos prašytojo numatomos vykdyti veiklos rūšies, sutikimas laikomas negaliojančiu.
Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų sutikimo nereikia, jeigu prieš tai šiame daugiabučiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų skundų, pagal kuriuos paskirta galiojančių administracinių nuobaudų, nesikeičia nei prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nei veiklos rūšis. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 23.2. punkte sakoma, jog siekiant juridiniam asmeniui gauti alkoholio licenciją, jam reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Minimų taisyklių 24 punktas Taisyklių 3.1–3.6 papunkčiuose ir 4 punkte nurodytos licencijos išduodamos neterminuotam laikui. LR CK 2.79 str. 1 d. įtvirtinta, jog visos licencijos išduodamos neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma:
kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, suteikiant savivaldybių taryboms kompetenciją ne tik uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais naujai besisteigiantiems ūkio subjektams tam tikrose teritorijose, bet panaikinti jau išduotas licencijas arba jų nebepratęsti po jų pasibaigimo laikotarpio, atsižvelgiant į tai kokiose teritorijose yra įsteigtas subjektas ir ar tose teritorijose nėra uždrausta alkoholio prekyba. 2.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18(4) straipsnio 4 dalies 3 punktą, įteisinant, jog savivaldybių taryba turi teisę neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektams, kurių licencijos prašyme yra nurodytas adresas verstis prekyba teritorijose, numatytose 18 str. 3 d. 1 p. Taip pat nustatant savivaldybių taryboms kompetenciją atšaukti jau išduotas licencijas numatytose teritorijose. 3. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 punktą, jame nurodant, kad gyventojų sutikimas turi būti duodamas kiekvieną kartą, kai tose pačiose patalpose ketina pradėti veiklą nauja įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas, nepriklausomai nuo to, kad naujas prekybininkas dirbs tokiu pat laiku kaip ir ankstesnis savininkas ir toje pačioje veiklos srityse. Šiuo pakeitimu yra siekiama suvienodinti visų asmenų steigimosi galimybes, neišskiriant tų kurie steigėsi anksčiau, ir tų, kurie steigiasi vėliau. Taip pat šiuo pakeitimu yra siekiama sugriežtinti situacijas, kai tose pačiose vietose vietoj buvusių įmonių, kurios kėlė gyventojų nepasitenkinimą, įsikuria analogiška įmonė. Dabar galiojantis reguliavimas gali sukelti tokias situacijas, kai prieš daugiabučiame pastate veikiančias alkoholiu prekiaujančias įstaigas nėra gauta oficialių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nusiskundimų, tačiau steigiantis naujai įstaigai asmenys gali būti susidarę kitokią nuomonę ir nebenorėti suteikti leidimo steigtis, dėl šios priežasties šios pataisos leistų ne tokiems aktyviems asmenims pakartotinai pareikšti nuomonę dėl naujos įmonės įsikūrimo kaimynystėje. 4. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys siekiantys gauti licenciją verstis alkoholio prekyba daugiabučiame pastate turėtų gauti ne daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų daugumos sutikimą verstis licencijuojama veikla, o 2/3 gyventojų sutikimą.
Taip būtų objektyviau įvertinta daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų nuomonė dėl kaimynystėje besisteigiančių alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų. 5. Siekiant griežtesnės kontrolės alkoholiu prekiaujančių juridinių asmenų atžvilgiu, yra siūloma įvesti alkoholio licencijos galiojimo 5 metų terminą. Šiuo metu, remiantis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis, neterminuotos licencijos suteikiamos taisyklių 3.1–3.6 papunkčiuose ir 4 punkte nurodytoms. Siūloma Keisti 24 punktą, nustatant, kad minėtuose punktuose minimo licencijos būtų išduodamos terminuotai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagerins kriminogeninę situaciją Lietuvoje, suteiks gyventojams sprendimo galią, o tuo pačiu didins pilietinį sąmoningumą, tad turėtų mažėti ir korupcijos pasireiškimo tikimybė. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Bus sudarytos vienodos galimybės daugiabučiame gyvenamajame name steigtis juridiniams asmenims, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai tose patalpose veikė analogiškas juridinis asmuo, ar ne. Taip bus skatinama sąžininga konkurencija ir, tikėtina, labiau atsižvelgiama į gyventojų interesus. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikėtų keisti:
kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. 2) Alkoholio kontrolės įstatymo 18 (1) str. 4 d. 5 punktą
kontrolės įstatymo 18 (4) str. 4 d. 4) Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 23.2. punktą, 24 punktą. 5) Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.79 str. 1 d. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, iki 2017 m. gruodžio 31 d. šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Seimas (1 ir 3 punktus) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2 punktą). 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įtvirtinus numatytą reguliavimą bus surenkamas ne vienkartinis 490 EUR mokestis už Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gerimais, o daugkartinis mokestis, mokamas kas 5 metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabas ir pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai:
Agnė Bilotaitė Naglis Puteikis Simonas Gentvilas Dainius Kepenis Dainius Gaižauskas Algimantas Kirkutis Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Gentvilas Irina Rozova Irena Šiaulienė Jonas Varkalys Gintaras Vaičekauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-16 Nr. S-2017-6090 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO NR. XIIIP-859 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-859 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-859. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 22 d. išvadoje pateiktoms pastaboms ir papildomai pažymime, kad Teisės departamento išvadoje nurodytas teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra ne tik konstitucinis, bet ir Europos Sąjungos teisės principas, Europos Sąjungos teisės sistemos dalis[1]. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad kadangi taisyklės, numatančios alkoholio licencijų išdavimą, panaikinimą ir pratęsimą, yra techninis reglamentas, šį įstatymo projektą reiktų notifikuoti Europos Komisijai ir valstybėms narėms, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535[2] 5 straipsniu ir jį perkeliančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] Sprendimo Gemeente Leusden ir Holin Groep, C‑487/01 ir C‑7/02, EU:C:2004:263, 57 punktas. [2] 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalį ir nustatyti, jog „Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o jeigu tokia licencija jau išduota, turi teisę ją atšaukti arba nepratęsti jos po licencijos termino pasibaigimo.“ (pabrauktas siūlomas nuostatos pakeitimas). Be to, projekto 2 straipsniu siūloma įstatymo 18⁴ straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyti, jog „<...> savivaldybių taryboms suteikiama kompetencija atšaukti jau išduotas licencijas numatytose teritorijose.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas įgalintų savivaldybių tarybas atšaukti galiojančias, neterminuotam laikotarpiui išduotas, licencijas ir jų nepratęsti. Tokia savivaldybių tarybų teisė vertintina kaip sankcijų taikymo galimybė, asmenims, turintiems galiojančias licencijas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši savivaldybių tarybų teisė įstatymo 18 straipsnio 9 dalies atveju siejama tik su subjektyvių kriterijų egzistavimu, tai yra, nuomonių, pasiūlymų buvimu, kai sprendimo priėmimas priklausytų tik nuo savivaldybės tarybos subjektyvaus požiūrio į situaciją.
Konstatuotina, kad savivaldybių tarybų teisė atšaukti licencijas ir jų nepratęsti nesiejama su jokiais asmenų, turinčių galiojančias licencijas, teisės pažeidimais, siūlomame reguliavime nenustatomi jokie aiškūs kriterijai ir sąlygos, kuriems esant savivaldybių tarybos galėtų pasinaudoti joms suteikiama teise. Be to, tokia savivaldybių tarybų teisė nesiejama ir su įstatyme nustatyta licencijų panaikinimo tvarka ir pagrindais, licencijų nepratęsimo galimybė nesiejama su atitiktimi įstatyme numatytiems kriterijams ir jokiomis sąlygomis. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo doktriną, susijusią su ūkinės veiklos reguliavimu ir konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime nurodė, kad
„Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti
vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad
„<...> keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę
veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad
„<...> keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę
veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Vertinant išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiama įstatymo 18 straipsnio 9 dalis ir 18⁴ straipsnio 4 dalies 3 punktas, kuriuo asmenims būtų taikoma teisinė atsakomybė (licencijos atšaukimas) nesant jokių aiškiai apibrėžtų teisės pažeidimų, o asmenų teisėtai įgytos teisės būtų panaikinamos remiantis subjektyviais kriterijais, arba iš viso jų nesant (licencijos atšaukimas, licencijos nepratęsimas), prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Antra, pastebėtina, kad analizuojamose nuostatose vartojamas terminas „atšaukti licenciją“.
Toks terminas yra nesuderintas su įstatymo tekstu, nes įstatyme kalbama apie „licencijos panaikinimą“. Tuo atveju, jei minėtu terminu siekiama reguliuoti naujus teisinius santykius, toks reguliavimas turėtų būti papildytas, kad būtų aiški jo esmė. Kitu atveju, terminologija derintina su įstatyme vartojamais terminais. Trečia, pažymėtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderintas su įstatymu ir kartu nepritaikomas praktiškai, nes įstatyme aiškiai yra nustatyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio gėrimais yra išduodamos neterminuotam laikotarpiui. Tokiu būdu, jei siekiama nustatyti terminuotą licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholio gėrimais galiojimą, įstatymas turėtų būti keičiamas sistemiškai, kad jo nuostatos derėtų tarpusavyje. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog licencijos galiojimo trukmės nustatymas, neturi būti savitikslis, t.y. kai licencijos galiojimo trukmė nesiejama su jokiais kriterijais, naujų reikalavimų nustatymu, atitikties naujoms sąlygoms tikrinimu ir pan., kadangi toks reguliavimas, mūsų nuomone, neatitiktų Paslaugų įstatymo ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatų ir principų. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 18⁴ straipsnio 4 dalį nauju 3 punktu ir nustatyti, kad savivaldybių tarybos turi teisę neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektams, kurių licencijos prašyme yra nurodytas adresas verstis prekyba teritorijose, numatytose 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
Pastebėtina, jog pasiūlymo turinys stokoja logikos, nes įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatomos vietos, kuriose prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama: „laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose“. Todėl savivaldybės taryboms įstatymu yra imperatyviai uždrausta išduoti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais šiose teritorijose. Be to, galiojančioje įstatymo nuostatoje papildomai nustatoma, jog, esant šių įstaigų ar religinių bendruomenių vadovybės prašymams, prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti ribojama ne tik šiose įstaigose, tačiau ir tam tikru atstumu nuo šių įstaigų. Todėl net ir be siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytuose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais yra draudžiama. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti savivaldybių tarybų teisę, neišduoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais subjektams, kurių licencijos prašyme yra nurodytas adresas verstis prekyba teritorijose, numatytose 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte, galima daryti prielaidą, jog mintyje kartu turėta ir jų teisė išduoti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose, nes teisė neišduoti licencijos, suponuoja, jog egzistuoja ir teisė tokią licenciją išduoti.
Tuo atveju, jei siūlomu reguliavimu siūloma nustatyti savivaldybių tarybų teisę išduoti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų teritorijose, reguliavimas turėtų būti tobulinamas, nes savivaldybės tarybos teisė turėtų būti aiškiai deklaruota, o ne būti numanoma iš teisinio reguliavimo konteksto. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punktą ir nustatyti, jog tais atvejais, kai siekiama gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, reikia Vyriausybės nustatyta tvarka gauti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų 2/3 asmenų sutikimą. Galiojanti įstatymo nuostata nustato reikalavimą gauti tik daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų daugumo sutikimą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, kelia abejonių, jog į reikalaujamos daugumos skaičių įtraukiami ir butų nuomininkai, kurie, iš esmės, yra laikino pobūdžio namo gyventojai.
Butų savininkams teisė spręsti su namu susijusius klausimus suteikiama todėl, jog jie kartu turi ir pareigas, susijusias su namu, kuriame yra butai, pavyzdžiui, bendrosios nuosavybės priežiūra ir išlaikymas. Tačiau įstatymo siūlomu atveju, į balsavimą būtų įtraukiami ir asmenys, kurie neturi jokių pareigų, susijusių su namu – su bendrosios nuosavybės išlaikymu, t. y. nuomininkai. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių, nes asmenims, neturintiems jokių pareigų, susijusių su namo bendrąja nuosavybe, gali būti visiškai nesvarbu, kad tokiame name bus prekiaujama alkoholio gėrimais. Todėl teigtina, jog siūlomu reguliavimu bus pažeidžiamos butų savininkų teisės ir teisėti interesai patiems spręsti su namu, kurio priežiūra ir išlaikymu jie yra suinteresuoti, susijusius klausimus. Manytina, kad nuomininkai neturi būti laikomi lygiaverčiais butų savininkams, nes tokiu būdu būtų išbalansuotas teisių ir pareigų apimties balansas, susijęs su buto savininko teisiniu statusu. Teigtina, jog tuo atveju, jeigu siekiama neprivatizuotų butų nuomininkų teisinį statusą prilyginti butų savininkų teisiniam statusui, visas teisinis reguliavimas, susijęs su šiuo statusu, turėtų būti keičiamas kompleksiškai ir sistemiškai, pakeičiant Civilinį kodeksą, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus. Kitokiu atveju, turėtų būti konstatuota, jog siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tam tikrai asmenų grupei būtų nustatytos tik teisės, kai tuo tarpu kita asmenų grupė turėtų ne tik teises bet ir pareigas susijusias su tuo pačiu nekilnojamojo turto objektu.
Antra, pažymėtina, jog nėra aišku kodėl įstatyme siekiama nustatyti kvalifikuotos 2/3 balsų daugumos reikalavimą spręsti šiam klausimui, kai visi kiti su namu susiję klausimai pagal Civilinio kodekso ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, sprendžiami pagal paprastos balsų daugumos taisyklę. Manytina, jog toks, nuo bendros taisyklės nukrypstantis, reguliavimas turėtų būti pagrįstas aiškiais kriterijais, nes priešingu atveju būtų galima teigti, jog siūlomas reguliavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jo pabaigoje įrašyti nuostatą, jog „Gyventojų sutikimas turi būti duodamas iš naujo esant situacijai, kai tose pačiose patalpose ketina pradėti veiklą nauja įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas.“ Pastebėtina, jog toks punkto papildymas sistemiškai ir logiškai nedera su pildomos nuostatos turiniu, nes 18¹ straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos licencijos prašytojams, jeigu licencijos prašytojų, norinčių verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, numatomai vykdyti veiklai neprieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai. Tuo tarpu, visas reguliavimas, susijęs su sutikimo gavimo forma ir turiniu yra išdėstytas skliaustuose, kaip nuostatos turinio paaiškinimas.
Taigi analizuojamo sakinio dėstymas turėtų būti arba susietas su normos turiniu, arba išdėstytas skliaustuose kaip paaiškinimo tęsinys, tačiau ir vienu ir kitu atveju analizuojamo sakinio turinys turėtų būti pakeistas, kad logiškai ir sistemiškai derėtų su keičiama nuostata. 5. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:
ir skaičiai „18¹, 18⁴“, nes keičiami ir pastarieji įstatymo straipsniai. Be to, žodis „straipsnio“ keistinas į žodį „straipsnių“;
taip: „18 straipsnio pakeitimas“;
taip: „18⁴ straipsnio pakeitimas“;
pildomos įstatymo 18⁴ straipsnio 4 dalies 3 punkte formuluotė
„savivaldybių taryba“ keistina formuluote „savivaldybių tarybos“;
pildomos įstatymo 18⁴ straipsnio 4 dalies 3 punkte formuluotė „18 str. 3 d. 1 p.“ keistina formuluote „18 straipsnio 3 dalies 1 punkte“; 5.6. projekto 3 straipsnio pavadinimas koreguotinas, išdėstant jį taip: „18¹ straipsnio pakeitimas“;
eiliškumą, įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniai sukeistini vietomis;
straipsnio pakeitimų esmėje skaičius „18 (1)“ keistinas skaičiumi „18¹“;
įstatymą pasirašančio subjekto pareigų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8
5) 239 6545, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
AR
pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 18 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, jog „Savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o jeigu tokia licencija jau išduota, turi teisę ją atšaukti arba nepratęsti jos po licencijos termino pasibaigimo.“ (pabrauktas siūlomas nuostatos pakeitimas).
Be to, projekto
punkte nustatyti, jog „<...> savivaldybių taryboms suteikiama kompetencija atšaukti jau išduotas licencijas numatytose teritorijose.“ Pasiūlymų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog siūlomas reguliavimas įgalintų savivaldybių tarybas atšaukti galiojančias, neterminuotam laikotarpiui išduotas, licencijas ir jų nepratęsti. Tokia savivaldybių tarybų teisė vertintina kaip sankcijų taikymo galimybė, asmenims, turintiems galiojančias licencijas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši savivaldybių tarybų teisė įstatymo 18 straipsnio 9 dalies atveju siejama tik su subjektyvių kriterijų egzistavimu, tai yra, nuomonių, pasiūlymų buvimu, kai sprendimo priėmimas priklausytų tik nuo savivaldybės tarybos subjektyvaus požiūrio į situaciją. Konstatuotina, kad savivaldybių tarybų teisė atšaukti licencijas ir jų nepratęsti nesiejama su jokiais asmenų, turinčių galiojančias licencijas, teisės pažeidimais, siūlomame reguliavime nenustatomi jokie aiškūs kriterijai ir sąlygos, kuriems esant savivaldybių tarybos galėtų pasinaudoti joms suteikiama teise.
Be to, tokia savivaldybių tarybų teisė nesiejama ir su įstatyme nustatyta licencijų panaikinimo tvarka ir pagrindais, licencijų nepratęsimo galimybė nesiejama su atitiktimi įstatyme numatytiems kriterijams ir jokiomis sąlygomis. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio teismo doktriną, susijusią su ūkinės veiklos reguliavimu ir konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime nurodė, kad „Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.“ Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, taip pat ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendinamos; pagal konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d., 2003 m. kovo
argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiama įstatymo
(licencijos atšaukimas) nesant jokių aiškiai apibrėžtų teisės pažeidimų, o asmenų teisėtai įgytos teisės būtų panaikinamos remiantis subjektyviais kriterijais, arba iš viso jų nesant (licencijos atšaukimas, licencijos nepratęsimas), prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. Pritarti 3.
pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-06-22 išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-859 siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo keičiama įstatymo 18 straipsnio 9 dalis ir 18⁴ straipsnio 4 dalies 3 punktas, kuriuo asmenims būtų taikoma teisinė atsakomybė (licencijos atšaukimas) nesant jokių aiškiai apibrėžtų teisės pažeidimų, o asmenų teisėtai įgytos teisės būtų panaikinamos remiantis subjektyviais kriterijais, arba iš viso jų nesant (licencijos atšaukimas, licencijos nepratęsimas), prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams. 4. Balsavimo rezultatai: už
Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė