Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iki 2017 m. gegužės 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;“
d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai : Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė
DĖL
dalies PAKEITIMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą rengti paskatino nebaigta daugiabučių namų renovacija, dauguma šalies gyventojų, gaunantys mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, todėl PVM lengvata sumažintų šią naštą. Šilumos tiekimas daugiabučiams vis dar yra brangus ir neefektyvus, už kurį atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, o ne perkelti ant centralizuotai teikiamos šilumos vartotojų pečių. Pastatų renovacijai, šilumos ūkio pertvarkai ir gyventojų pajamų augimui reikia skirti laiko. Todėl siūloma šią lengvatą nustatyti be galiojimo termino. Siūlymai, panaikinus PVM lengvatą centriniam šildymui, kompensuoti dalį padidėjusių išlaidų, socialiniais paramos gavėjais paverstų šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai yra ne tik papildoma biurokratinė našta savivaldybei, bet ir moralinė žala daugiabučių gyventojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog dalis vartotojų dėl sudėtingų paramos procedūrų ir moralinės stigmos socialinės paramos nesikreiptų, o vidutines pajamas gaunančios bei būstą nuomojančios jaunos šeimos, kurios būstą nuomojasi be sutarčių, neturėtų net ir teorinės galimybės prašyti kompensacijos. Tuo tarpu dalis vartotojų, panaikinus lengvatą, neturėtų teisės kreiptis, nors ir jų namų ūkių finansinė padėtis būtų reikšmingai pablogėjusi, priartėtų, bet vis dar netenkintų kompensacijai reikalingų kriterijų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta lengvata nustojo galioti 2017 m. gegužės 31 d. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad 9 proc. PVM mokesčio lengvatą šilumos energijai tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, galioti iki tol, kol bus vartotojams užtikrinta konkurencinga kaina už teikiamą centralizuoto šildymo paslaugą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis gali būti finansuojamas didesnėmis nei planuota surenkamomis PVM pajamomis. Papildomas finansavimas taip pat turės būti numatytas valstybės ir savivaldybių biudžetų projektuose. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Pridėtinės vertės mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai : Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-09 Nr. S-2017-5833 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-828 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP828. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB) 102 straipsnį, valstybės narės gali taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį centralizuoto šildymo tiekimui tik prieš tai pasikonsultavusios su pridėtinės vertės mokesčio komitetu, įsteigtu pagal Direktyvos 2006/112/EB
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
PVM lengvatą „šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma mechaniškai išbraukti iš negaliojančios nuo 2017 m. gegužės 31 d. nuostatos jos galiojimo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 81 punkte nustatytuose teisės technikos reikalavimuose nerekomenduojama pildyti teisės aktą nauju punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios punkto numeris. Atsižvelgiant į tai, kad ši teisinė nuostata yra nebeaktuali ir nebetaikoma (de facto yra netekusi galios), siūlytina projekto pakeitimus dėstyti nauju keičiamos dalies punktu. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamosios patalpos gali būti šildomos ne tik centralizuotu šildymu, bet ir dujomis, elektra. Projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik centralizuotu šildymu šildomoms gyvenamoms patalpoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. 2. Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data. 3. Teikiamos projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 5. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl pereinamojo laikotarpio nuo
kaip bus apmokestinamos faktiškai patiektos prekės pereinamuoju laikotarpiu, bei nuostata, kurioje turėtų būti įtvirtina, jog projekto nuostatos taikytinos tik nuo įstatymo įsigaliojimo faktiškai patiektoms prekėms, nes priešingu atveju praktikoje gali kilti problemų dėl lengvatinio ir standartinio PVM tarifo taikymo. Neatsižvelgus į šią pastabą, projekto 2 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „ir taikymas“ brauktina kaip perteklinė, o vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gegužės 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-373, kuris buvo „parengtas siekiant sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui“. Šiuo įstatymu, įsigaliojusiu 2017 m. birželio 1 d., buvo praplėstas asmenų, galinčių kreiptis dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, ratas.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu yra siūloma grąžinti PVM lengvatą šildymui, svarstytina, ar nereikėtų kartu keisti ir aukščiau minėto įstatymo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]