Lyginamasis variantas
2017
Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Valstybės skolininkas – Lietuvos Respublikos juridinis asmuo,
Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybės narės įmonės filialas, pagal sutartį, sudarytą su valstybe, arba pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus gavę perskolinamą paskolą, įsipareigoję valstybei ją tinkamai naudoti ir grąžinti ir (arba) prisiėmę įsipareigojimus pagal skolos grąžinimo sutartis arba Lietuvos Respublikos pilietis, kuris dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo teismo yra pripažintas valstybės skolininku.“2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Papildyti 10 straipsnį 6 dalimi: „6. Tais atvejais, kai teismo nutartimi dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo valstybės skolininku yra pripažintas fizinis asmuo, jam yra stabdomos teikti visos viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos. Paslaugų teikimas valstybės skolininkui atnaujinamas, kuomet teismas pripažįsta jį padengusiu skolą valstybei.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
3.204
2, 10
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Vaikams, kuriems teismo sprendimu nustatyto išlaikymo skolininkas nemoka, Vaikų išlaikymo fondas teisės aktų nustatyta tvarka gali išmokėti iki 1,5 MGL dydžio išmokas per mėnesį. Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. Iš visų besikreipiančių į fondą 93 proc. sudaro moterys ir 7 proc. – vyrai. Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėjusi išmokas įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, taip pat reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Kasmet išmokėtos išmokos didėja. 2013–2015 m. išmokėta 43,3 mln. Eur. Išieškotos sumos (1,7 mln. Eur) su palūkanomis (įskaitant ir iš ieškotas permokėtas sumas) sudarė tik apie 4 proc. Valstybės kontrolė nustatė, jog Fondo administracija 2013–2015 m. nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos sprendimams dėl skolų išieškojimo iš skolininko priimti. 2013–2015 m. buvo priimti 4 029 sprendimai dėl skolų išieškojimo, t. y. tik dėl 13 proc. skolininkų. Didžioji dalis (95 proc.) jų buvo priimti skolininkams, kurių vaikams valstybės išmokos pradėtos mokėti 2008–2009 m. Fondo administracija paaiškino, kad, trūkstant žmogiškųjų išteklių (skolų ir palūkanų atgavimą iš skolininkų organizuoja ir užtikrina vienas specialistas), organizuojant skolų išieškojimą prioritetas buvo teikiamas dėl išmokėtų išmokų vaikams, kurie tapo pilnamečiais.
Delsiant priimti sprendimus dėl iš fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, išieškotinos (atgautinos) sumos už išmokas 2013–2015 m. laikotarpiu padidėjo beveik dvigubai (2013 m. buvo 56,7 mln. Eur), o 2015 m. pabaigoje susikaupė 108,4 mln. Eur. Be to, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. Išieškojimo veiksmams atlikti iš skolininko teisinės prielaidos sukurtos, tačiau skolų išieškojimo procedūros faktiškai sunkiai vykdomos. Todėl nėra išnaudojamos galimybės rezultatyviau įgyvendinti regreso teisę, formuoti praktiką skolų išieškojimo šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip tobulinti šį procesą. Todėl būtina operatyviai imtis priemonių, kad skolininkai būtų skatinami vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, o tėvų, neteikiančių išlaikymo vaikams, skolos valstybei nedidėtų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
narys Remigijus Žemaitaitis
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Civilinio kodekso 3.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtintas Kreipimosi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašas nustato, jog tada, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje) turi teisę kreiptis į į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos Vaikų išlaikymo fondo. Remiantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. Be kita ko pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.204 straipsnio 3 dalį, valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Civiliniame kodekse numatyti, jog tuo atveju, jeigu valstybės išlaikomo nepilnamečio vaiko tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra ne mažesnis nei penki šimtai eurų, taip pat yra skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimusi, teismas pareigos išlaikyti vaiką nevykdantį tėvą (motiną) gali pripažinti valstybės skolininku, jeigu pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Teismas prašymo dėl skolininko pripažinimo valstybės skolininku priėmimo klausimą turėtų išspręsti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priimdamas nutartį. Taip pat siūloma Civiliniame kodekse nustatyti, kad tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas (motina) dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis, nevykdęs pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, padengia visą vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įskaitant ir įsiskolinimą valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokėtas išmokas, teismas per penkias darbo dienas nuo skolininko, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimosi gavimo dienos, pripažįsta skolininką padengusiu skolą valstybei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Padaryti įstatymo pakeitimai skatins skolininkus nedelsiant mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo vaikams. Dėl to sumažės išlaikymo vaikams nemokančių tėvų skolos valstybei. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Atsižvelgiant į keičiamą Civilinio kodekso
straipsnius. Visų pirma, siekiant vaiko išlaikymo pareigos nevykdantį asmenį pripažinti valstybės skolininku Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje esančią „Valstybės skolininko“ sąvoką siūloma papildyti nuostata, kad valstybės skolininku gali būti ir Lietuvos Respublikos pilietis, kuris dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo teismo yra pripažintas valstybės skolininku. Be kita ko, to paties įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo nutartimi dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo valstybės skolininku yra pripažintas fizinis asmuo, jam yra stabdomos teikti visos viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos. Toje pačioje dalyje priduriama, kad paslaugų teikimas valstybės skolininkui atnaujinamas, kuomet teismas pripažįsta jį padengusiu skolą valstybei. Antra, siekiant įgyvendinti Civiliniame kodekse numatytų subjektų teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo valstybės skolininku, siūloma keisti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnį, jį papildant 3 punktu, kuriame kaip viena iš fondo administratoriaus teisių numatyta jo teisė kreiptis į teismą dėl skolininko pripažinimo valstybės skolininku, tais atvejais, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra mokamos fondo išmokos, o skolininko išlaikymo įsiskolinimas sudaro ne mažiau nei penkis šimtus eurų.
Be kita ko, tą patį straipsnį siūloma papildyti ir antra dalimi, kurioje būtų numatyta, kad tais atvejais, kai fondo administratorius pasinaudoja prieš tai įtvirtinti siūloma teise, fondo administratorius privalo kreiptis į teismą dėl skolininko pripažinimo padengusiu skolą valstybei, jeigu skolininkas padengia visą vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įskaitant ir įsiskolinimą valstybei už išmokėtas fondo išmokas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės 13.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"vaiko išlaikymas" „valstybės skolininkas“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nutartimi dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo valstybės skolininku yra pripažintas fizinis asmuo, jam yra stabdomos teikti visos viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos. Nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Taigi pagal siūlomą reguliavimą asmeniui, pripažintam valstybės skolininku, būtų įstatymu neribotam laikui atimama teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl kitais įstatymais jam suteiktų teisių realizavimo (gauti leidimą konkrečiai ūkinei veiklai, gauti vairuotojo pažymėjimą, pažymą, reikalingą įsidarbinti ar valstybei garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir pan.), nepriimant jokio sprendimo dėl konkrečios teisės suvaržymo. Pastebėtina, kad teisės atėmimas laikytinas sankcija, todėl priimant įstatymą būtina laikytis valstybės nustatomos poveikio priemonės proporcingumo principo. Pastebėtina ir tai, kad projektu siūlomas teisės atėmimas būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie skolingi valstybei už vaikų išlaikymo fondo išmokas vaikui.
Tačiau tokia sankcija nebūtų skiriama asmenims, kurie valstybei yra padarę kur kas didesnę žalą. Taigi valstybei skolingi asmenys būtų skirtingai traktuojami nesant tam objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas
valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, - antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.“ Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui išplėtota ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2008-03-15 ir kt. nutarimai).
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas
valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, - antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.“ Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui išplėtota ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2008-03-15 ir kt. nutarimai). Kartu atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apribotos ne tik valstybės skolininko teisės, bet ir atitinkamų valstybės institucijų funkcijų vykdymas, įstatymas galimai turėtų neigiamą įtaką ir valstybės biudžeto pajamų surinkimui, nes, pavyzdžiui, valstybės institucijos atitinkamai neturėtų teisės priimti valstybės skolininko fizinio asmens pajamų deklaracijas, pagal kurias nustatomos skolininko mokėtinas pajamų mokesčio dydis ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. 2.
įstatymo) 2 straipsnio 22 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės skolininku be kitų subjektų būtų laikomas ,,Lietuvos Respublikos pilietis, kuris dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo teismo yra pripažintas valstybės skolininku“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato Vyriausybės skolinimąsi valstybės vardu, skolintis valstybės vardu prisiimtų įsipareigojimų valdymą, valstybės garantijų teikimą, taip pat santykius su valstybės reikalavimo teise į valstybės skolininkus ir valstybės garantuojamus skolininkus. Taigi keičiamo įstatymas paskirtis yra reglamentuoti kiek kitokius teisinius santykius, nei siūloma teikiamame įstatymo projekte. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos įstatymo keičiamo įstatymo paskirties. 3. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, iš šio straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8
5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-07 Nr. S-2017-5706 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės skolos ĮSTATYMO NR. I‑1508 2, 10 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-818 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I‑1508 2,
ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, pateiktoms šiam įstatymo projektui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-142 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad tais atvejais, kai teismo nutartimi dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo valstybės skolininku yra pripažintas fizinis asmuo, jam yra stabdomos teikti visos viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos. Nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Taigi pagal siūlomą reguliavimą asmeniui, pripažintam valstybės skolininku, būtų įstatymu neribotam laikui atimama teisė kreiptis į viešojo administravimo subjektus dėl kitais įstatymais jam suteiktų teisių realizavimo (gauti leidimą konkrečiai ūkinei veiklai, gauti vairuotojo pažymėjimą, pažymą, reikalingą įsidarbinti ar valstybei garantuojamai teisinei pagalbai gauti ir pan.), nepriimant jokio sprendimo dėl konkrečios teisės suvaržymo. Pastebėtina, kad teisės atėmimas laikytinas sankcija, todėl priimant įstatymą būtina laikytis valstybės nustatomos poveikio priemonės proporcingumo principo. Pastebėtina ir tai, kad projektu siūlomas teisės atėmimas būtų taikomas tik tiems asmenims, kurie skolingi valstybei už vaikų išlaikymo fondo išmokas vaikui. Tačiau tokia sankcija nebūtų skiriama asmenims, kurie valstybei yra padarę kur kas didesnę žalą. Taigi valstybei skolingi asmenys būtų skirtingai traktuojami nesant tam objektyvaus pagrindo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, - antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.“ Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui išplėtota ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2008-03-15 ir kt. nutarimai). Kartu atkreipiame dėmesį, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų apribotos ne tik valstybės skolininko teisės, bet ir atitinkamų valstybės institucijų funkcijų vykdymas, įstatymas galimai turėtų neigiamą įtaką ir valstybės biudžeto pajamų surinkimui, nes, pavyzdžiui, valstybės institucijos atitinkamai neturėtų teisės priimti valstybės skolininko fizinio asmens pajamų deklaracijas, pagal kurias nustatomos skolininko mokėtinas pajamų mokesčio dydis ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-818 2 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams. 4. Balsavimo rezultatai: už-5, prieš-nėra, susilaikė-2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė