Lyginamasis variantas
2017
dalimi:
„4. Jeigu valstybės išlaikomo nepilnamečio vaiko tėvas (motina) neteikia
vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra ne mažesnis nei penki šimtai eurų, taip pat yra skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimusi, teismas pareigos išlaikyti vaiką nevykdantį tėvą (motiną) gali pripažinti valstybės skolininku, jeigu pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis.“
2Papildyti 3.204 straipsnį 5 dalimi:
„5. Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodyto prašymo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, priimdamas nutartį.“
3Papildyti 3.204 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvas
(motina) dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis, nevykdęs pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, padengia visą vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įskaitant ir įsiskolinimą valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokėtas išmokas, teismas per penkias darbo dienas nuo skolininko, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimosi gavimo dienos, pripažįsta skolininką padengusiu skolą valstybei.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
3.204
2, 10
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Vaikams, kuriems teismo sprendimu nustatyto išlaikymo skolininkas nemoka, Vaikų išlaikymo fondas teisės aktų nustatyta tvarka gali išmokėti iki 1,5 MGL dydžio išmokas per mėnesį. Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. Iš visų besikreipiančių į fondą 93 proc. sudaro moterys ir 7 proc. – vyrai. Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėjusi išmokas įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, taip pat reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Kasmet išmokėtos išmokos didėja. 2013–2015 m. išmokėta 43,3 mln. Eur. Išieškotos sumos (1,7 mln. Eur) su palūkanomis (įskaitant ir iš ieškotas permokėtas sumas) sudarė tik apie 4 proc. Valstybės kontrolė nustatė, jog Fondo administracija 2013–2015 m. nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos sprendimams dėl skolų išieškojimo iš skolininko priimti. 2013–2015 m. buvo priimti 4 029 sprendimai dėl skolų išieškojimo, t. y. tik dėl 13 proc. skolininkų. Didžioji dalis (95 proc.) jų buvo priimti skolininkams, kurių vaikams valstybės išmokos pradėtos mokėti 2008–2009 m. Fondo administracija paaiškino, kad, trūkstant žmogiškųjų išteklių (skolų ir palūkanų atgavimą iš skolininkų organizuoja ir užtikrina vienas specialistas), organizuojant skolų išieškojimą prioritetas buvo teikiamas dėl išmokėtų išmokų vaikams, kurie tapo pilnamečiais.
Delsiant priimti sprendimus dėl iš fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, išieškotinos (atgautinos) sumos už išmokas 2013–2015 m. laikotarpiu padidėjo beveik dvigubai (2013 m. buvo 56,7 mln. Eur), o 2015 m. pabaigoje susikaupė 108,4 mln. Eur. Be to, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. Išieškojimo veiksmams atlikti iš skolininko teisinės prielaidos sukurtos, tačiau skolų išieškojimo procedūros faktiškai sunkiai vykdomos. Todėl nėra išnaudojamos galimybės rezultatyviau įgyvendinti regreso teisę, formuoti praktiką skolų išieškojimo šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip tobulinti šį procesą. Todėl būtina operatyviai imtis priemonių, kad skolininkai būtų skatinami vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, o tėvų, neteikiančių išlaikymo vaikams, skolos valstybei nedidėtų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
narys Remigijus Žemaitaitis
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Civilinio kodekso 3.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtintas Kreipimosi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašas nustato, jog tada, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje) turi teisę kreiptis į į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos Vaikų išlaikymo fondo. Remiantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. Be kita ko pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.204 straipsnio 3 dalį, valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal šį straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo pilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė vaikui išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Civiliniame kodekse numatyti, jog tuo atveju, jeigu valstybės išlaikomo nepilnamečio vaiko tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra ne mažesnis nei penki šimtai eurų, taip pat yra skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimusi, teismas pareigos išlaikyti vaiką nevykdantį tėvą (motiną) gali pripažinti valstybės skolininku, jeigu pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis. Teismas prašymo dėl skolininko pripažinimo valstybės skolininku priėmimo klausimą turėtų išspręsti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priimdamas nutartį. Taip pat siūloma Civiliniame kodekse nustatyti, kad tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas (motina) dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis, nevykdęs pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, padengia visą vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įskaitant ir įsiskolinimą valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokėtas išmokas, teismas per penkias darbo dienas nuo skolininko, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimosi gavimo dienos, pripažįsta skolininką padengusiu skolą valstybei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Padaryti įstatymo pakeitimai skatins skolininkus nedelsiant mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo vaikams. Dėl to sumažės išlaikymo vaikams nemokančių tėvų skolos valstybei. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Atsižvelgiant į keičiamą Civilinio kodekso
straipsnius. Visų pirma, siekiant vaiko išlaikymo pareigos nevykdantį asmenį pripažinti valstybės skolininku Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje esančią „Valstybės skolininko“ sąvoką siūloma papildyti nuostata, kad valstybės skolininku gali būti ir Lietuvos Respublikos pilietis, kuris dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo teismo yra pripažintas valstybės skolininku. Be kita ko, to paties įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai teismo nutartimi dėl vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo valstybės skolininku yra pripažintas fizinis asmuo, jam yra stabdomos teikti visos viešojo administravimo subjektų administracinės paslaugos. Toje pačioje dalyje priduriama, kad paslaugų teikimas valstybės skolininkui atnaujinamas, kuomet teismas pripažįsta jį padengusiu skolą valstybei. Antra, siekiant įgyvendinti Civiliniame kodekse numatytų subjektų teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo valstybės skolininku, siūloma keisti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 10 straipsnį, jį papildant 3 punktu, kuriame kaip viena iš fondo administratoriaus teisių numatyta jo teisė kreiptis į teismą dėl skolininko pripažinimo valstybės skolininku, tais atvejais, kai šio įstatymo nustatyta tvarka yra mokamos fondo išmokos, o skolininko išlaikymo įsiskolinimas sudaro ne mažiau nei penkis šimtus eurų.
Be kita ko, tą patį straipsnį siūloma papildyti ir antra dalimi, kurioje būtų numatyta, kad tais atvejais, kai fondo administratorius pasinaudoja prieš tai įtvirtinti siūloma teise, fondo administratorius privalo kreiptis į teismą dėl skolininko pripažinimo padengusiu skolą valstybei, jeigu skolininkas padengia visą vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įskaitant ir įsiskolinimą valstybei už išmokėtas fondo išmokas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės 13.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"vaiko išlaikymas" „valstybės skolininkas“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra ne mažesnis nei penki šimtai eurų, taip pat yra skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimusi, teismas pareigos išlaikyti vaiką nevykdantį tėvą (motiną) gali pripažinti valstybės skolininku, jeigu pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis“. Pastebėtina, kad projektu siūlomi reguliuoti valstybės ir valstybei skolingo asmens santykiai yra labiau viešosios nei privatinės teisės dalykas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume nurodytų CK pakeitimų atsisakyti. Jeigu tam nebūtų pritarta, projektas diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma nustatyti dvi savarankiškas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pripažintas valstybės skolininku: 1) jeigu išlaikymo vaikui įsiskolinimas yra ne mažesnis kaip 500 eurų; 2) jeigu asmuo skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui. Iš projekto nuostatų neaišku, ar turi būti abi sąlygos, ar pakanka vienos jų, kad asmuo būtų pripažintas valstybės skolininku. Jeigu pakanka vienos sąlygos pripažinti asmenį valstybės skolininku, tai atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos nustatyti sąlygos prieštarauja viena kitai.
Viena vertus, siūloma nustatyti, kad vaiko tėvas (motina) valstybės skolininku galėtų būti pripažinti tada, kai išlaikymo vaikui įsiskolinimas yra ne mažesnis kaip 500 eurų, nors ir nėra įsiskolinimo valstybės. Kita vertus, jeigu vaiko tėvas (motina) yra skolingas vaikų išlaikymo fondui bent vieną centą, jis taip pat gali būti pripažintas valstybės skolininku, nepaisant to, kokio dydžio yra išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Jeigu asmuo gali būti pripažintas valstybės skolininku tik esant abiem sąlygom, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju asmeniui, kuris būtų skolingas valstybės įsteigtam vaikų išlaikymo fondui bent vieną centą, būtų taikoma sankcija – stabdomas visų viešojo administravimo paslaugų teikimas (sankcija numatyta kartu su projektu teikiamame Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-818). Atkreiptinas dėmesys, kad kitiems valstybei skolingiems asmenims tokio pobūdžio sankcijos pagal galiojančios įstatymus nėra taikomos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas
valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, - antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.“ Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui išplėtota ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2008-03-15 ir kt. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Antra, atkreipiame dėmesį, kad nėra aiškus vertinamos projekto nuostatos santykis su CK 3.204 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybė, teikusi išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagal CK 3.204 straipsnį, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išieškoti vaikui suteiktas išlaikymo lėšas iš vaiko tėvų ar kitų jo nepilnamečių artimųjų giminaičių, jeigu jie neteikė išlaikymo dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis.
Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybė teismine tvarka turi teisę iš tėvų, neteikiančių vaikui išlaikymo, išieškoti jos skirtas lėšas tokių vaikų išlaikymui. Teismų sprendimai, kuriais valstybei priteisiamos jos vaikų išlaikymui skirtos lėšos, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Asmenims, kurie nevykdo teismo sprendimų, Civilinio proceso kodekse numatytos atitinkamos poveikio priemonės (turto areštas, baudos už antstolių reikalavimų nevykdymą ir pan.). Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes galiojančiame CK bei Civilinio proceso kodekse numatyta pakankamai priemonių tam, kad valstybė galėtų susigrąžinti vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatinusios priežastys yra tai, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos sprendimams dėl skolų išieškojimo iš skolininkų priimti. Delsiant priimti sprendimus dėl iš fondo išmokėtų lėšų išieškojimo iš skolininkų, susikaupė didelė išieškotinų lėšų suma (2015m. pabaigoje – 108,4 mln. Eur.). Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad pagal fondo administracijos paaiškinimus tokia situacija susidarė, kad trūksta žmogiškųjų išteklių organizuoti skolų išieškojimą. Taigi iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų darytina išvada, kad skolos valstybei susidarė ne dėl to, kad įstatymuose nebuvo reikiamo teisinio reguliavimo, bet todėl, kad galiojančių įstatymų nuostatos nebuvo įgyvendinamos.
Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad Baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus, t.y. už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Atsižvelgus į tai, manytina, kad paspartinti skolų išieškojimą, taip pat sumažinti fondo mokamų vaikų išlaikymui išmokų dydį galima kitomis priemonėmis. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku nuo kada būtų skaičiuojamas ir kokio ilgio senaties terminas būtų taikomas kreipimuisi į teismą dėl skolininko pripažinimo valstybės skolininku. Atkreipiame dėmesį, kad kreiptis į teismą būtų galima esant dviem sąlygoms, t.y. jeigu vaiko tėvo (motinos) įsiskolinimas vaiko išlaikymui tampa ne mažesnis nei 500 eurų bei konstatuojama, kad yra skola valstybei už valstybės įsteigto vaikų išlaikymo fondo išmokas vaikų išlaikymui. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Penkta, vertinamojoje projekto nuostatoje siūloma nustatyti ,,kad kreiptis į teismą dėl neteikiančio išlaikymą vaikui tėvo (motinos) pripažinimo valstybės skolininku turėtų teisę ,,valstybinis vaikų išlaikymo fondas“. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 1 straipsnio 1 dalimi Vaikų išlaikymo fondo įstatymo
pripažinimo valstybės skolininku turi teisę ne vaikų fondas, bet vaikų išlaikymo fondo administratorius. Atsižvelgus į tai, projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. 2.
nustatyti, kad teismas jam pateikto prašymo asmenį pripažinti valstybės skolininku priėmimo klausimą išsprendžia per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, priimdamas nutartį. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma reglamentuoti civilinius procesinius santykius. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtoji projekto nuostata neturėtų būti Civilinio proceso kodekso, o ne CK reguliavimo dalyku. 3. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimą, iš šio straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8
5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-07 Nr. S-2017-5706 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 3.204 STRAIPSNIo pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-817 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑817 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.204 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ jeigu valstybės išlaikomo nepilnamečio vaiko tėvas (motina) neteikia vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra ne mažesnis nei penki šimtai eurų, taip pat yra skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui, kito tėvo (motinos) ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų ar valstybinių vaikų išlaikymo fondų kreipimusi, teismas pareigos išlaikyti vaiką nevykdantį tėvą (motiną) gali pripažinti valstybės skolininku, jeigu pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis“.
Pastebėtina, kad projektu siūlomi reguliuoti valstybės ir valstybei skolingo asmens santykiai yra labiau viešosios nei privatinės teisės dalykas. Atsižvelgdami į tai, siūlytume nurodytų CK pakeitimų atsisakyti. Jeigu tam nebūtų pritarta, projektas diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma nustatyti dvi savarankiškas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pripažintas valstybės skolininku: 1) jeigu išlaikymo vaikui įsiskolinimas yra ne mažesnis kaip 500 eurų; 2) jeigu asmuo skolingas valstybei už valstybinių vaikų išlaikymo fondų išmokamas išmokas vaikui. Iš projekto nuostatų neaišku, ar turi būti abi sąlygos, ar pakanka vienos jų, kad asmuo būtų pripažintas valstybės skolininku. Jeigu pakanka vienos sąlygos pripažinti asmenį valstybės skolininku, tai atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos nustatyti sąlygos prieštarauja viena kitai. Viena vertus, siūloma nustatyti, kad vaiko tėvas (motina) valstybės skolininku galėtų būti pripažinti tada, kai išlaikymo vaikui įsiskolinimas yra ne mažesnis kaip 500 eurų, nors ir nėra įsiskolinimo valstybės. Kita vertus, jeigu vaiko tėvas
(motina) yra skolingas vaikų išlaikymo fondui bent vieną centą, jis taip pat gali būti pripažintas valstybės skolininku, nepaisant to, kokio dydžio yra išlaikymo vaikui įsiskolinimas.
Jeigu asmuo gali būti pripažintas valstybės skolininku tik esant abiem sąlygom, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju asmeniui, kuris būtų skolingas valstybės įsteigtam vaikų išlaikymo fondui bent vieną centą, būtų taikoma sankcija – stabdomas visų viešojo administravimo paslaugų teikimas (sankcija numatyta kartu su projektu teikiamame Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte reg. Nr. XIIIP-818). Atkreiptinas dėmesys, kad kitiems valstybei skolingiems asmenims tokio pobūdžio sankcijos pagal galiojančios įstatymus nėra taikomos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, - antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.“ Konstitucinio Teismo doktrina dėl valstybės nustatomų poveikio priemonių proporcingumo teisės pažeidimui išplėtota ir kituose Konstitucinio Teismo nutarimuose (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2008-03-15 ir kt. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų. Pritarti 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.204 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-817 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principams. 4. Balsavimo rezultatai: už- 4, prieš-nėra, susilaikė-3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė