Lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Asmenų neblaivumo (girtumo)
kontrolės tvarka
neblaivūs (girti), darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat asmenys, vairuojantys antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, prieš darbo pradžią ir ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti), bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Laurynas Kasčiūnas Antanas Vinkus Rita Tamašunienė Vytautas Kernagis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Priežastys Alkoholio suvartojimas Lietuvoje Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva – pirmaujanti valstybė pasaulyje pagal tenkantį suvartoto absoliutaus alkoholio kiekį vienam gyventojui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalaus alkoholio suvartojimo kiekis Lietuvoje 2015 metais sudarė 14 litrų absoliutaus alkoholio (100%) vienam gyventojui (2014 m.
Lietuva kartu su Baltarusija užėmė pirmą vietą pagal absoliutaus alkoholio suvartojimą. 2014 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 17,8 litro absoliutaus alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad didelis alkoholio suvartojimas Lietuvoje lemia didelį mirčių skaičių ir ligų naštą nuo lėtinių ir ūmių ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, kepenų cirozės, o taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Neblaivumas darbe – ypatinga grėsmė Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Darbo inspekcija) duomenimis, 2014 m. įvyko 27 sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbuotojams, kurie nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivūs, o 2015 ir 2016 m. – po 14 atvejų (2016 m. – 7 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai). Neblaivių darbuotojų kraujyje buvo nustatyta nuo 0,46 iki 2,82 promilės etilo alkoholio. 2016 metais iš 14 sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, net 9 sudaro nelaimingi atsitikimai (tai sudaro 64 proc.), įvykę dirbant pavojingus darbus, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Pavojingi darbai). Iš 2016 m.
Iš 2016 m. 7 mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų net 5 įvyko dirbant pavojingus darbus (tai sudaro 71 proc.). Darbo inspekcija nurodo, kad neblaivumas darbe sukelia ypatingą grėsmę nelaimingiems atsitikimams. Darbo inspekcija kaip veiksmingiausią priemonę užkirsti kelią nelaimėms darbe, kai nukentėjusieji asmenys yra neblaivūs, nurodo nepakantumo atmosferos neblaiviam darbuotojui įmonėje kūrimą ir vykdomą nuolatinę neblaivumo stebėseną. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ antrojo skirsnio „Sveikatos apsauga“ 28 punkte taip pat akcentuojamas didelis mirtingumas dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Didžiausios rizikos darbuotojai Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto tyrėjų atlikto alkoholio vartojimo tyrimo metu nustatyta, kad girtaujantys asmenys Lietuvoje išgeria 37 proc. šalyje suvartojamo alkoholio. Šie žmonės sudaro tik 5 proc. Lietuvos populiacijos, tačiau sukelia daugiausiai problemų. Vienas iš pagrindinių girtaujančio asmens paveikslą sudarančių požymių – menkas išsilavinimas. Pavojingi darbai dažniausiai yra susiję su fizinio pobūdžio darbu, nereikalaujančiu aukšto asmens išsilavinimo. Atsižvelgiant į tai, Pavojingus darbus atliekantys asmenys dažniausiai patenka į didžiausios rizikos asmenų grupę (daugiausiai alkoholio suvartojančią asmenų grupę). Tikslas Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti alkoholio suvartojimą didžiausios rizikos asmenų grupėje ir nelaimingų atsitikimų skaičių didžiausią pavojų žmogaus sveikatai sukeliančiuose darbuose. Uždavinys Įstatymo projektu siekiama užtikrinti realų darbdavio pareigos – tikrinti jų darbuotojų, dirbančių Pavojingus darbus blaivumą (girtumą) – vykdymą.
Įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ 57.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad siekiant kurti saugias darbo ir sveikas buities sąlygas, užtikrinti prekių ir paslaugų vartotojų saugumą, būtina tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugos ir sveikatos išsaugojimą, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojai, kai yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti), taip pat asmenys, vairuojantys antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad prieš reisą būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, yra blaivūs (negirti). Šiuo metu darbdaviai neturi pareigos užtikrinti Pavojingus darbus dirbančių darbuotojų blaivumo. Galimybė tikrinti šių darbuotojų blaivumą (girtumą) atsiranda tik esant pagrįstų įtarimų dėl galimo asmens neblaivumo. Alkoholio kontrolės įstatyme taip pat nėra nustatytos darbdavių pareigos saugoti darbuotojų blaivumo (girtumo) testų informaciją. Dėl šios priežasties darbdavių pareiga užtikrinti darbuotojų blaivumą (girtumą) yra deklaratyvaus pobūdžio.
Toks reglamentavimas nesudaro prielaidų įsitikinti nuolatiniu šios darbdavio pareigos vykdymu. Darbo inspekcija, atlikdama patikrinimus, negali nustatyti ar darbdavys pareigos užtikrinti darbuotojų blaivumą (girtumą) laikėsi iki atliekamo patikrinimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 1 d. šiomis nuostatomis:
Pirma, nuostatomis, numatančiomis galimybę Pavojingus darbus dirbančius darbuotojus, kaip ir asmenis, vairuojančius antžeminio, vandens ir oro transporto priemones, tikrinti dėl neblaivumo (girtumo) net ir nesant pagrįstų įtarimų dėl galimo darbuotojų neblaivumo. Antra, darbdaviams numatyti pareigą užtikrinti, kad būtų tikrinama ne tik prieš reisą jų darbuotojų, vairuojančių įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, blaivumas (girtumas), bet ir prieš darbo pradžią Pavojingus darbus dirbančių darbuotojų blaivumas (girtumas). Trečia, nustatyti pareigą darbdaviams saugoti darbuotojų blaivumo (girtumo) testų informaciją. Įstatymo projektu tikimasi sumažinti alkoholio suvartojimą didžiausios rizikos asmenų grupėje, t. y. tarp menką išsilavinimą turinčių ir fizinį darbą atliekančių asmenų. Antra, sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką tuose darbuose, kuriuose galimos skaudžiausios pasekmės darbuotojų sveikatai ir gyvybei. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu tikėtina bus pasiekta teigiamų rezultatų – sumažėjusio alkoholio suvartojimo didžiausios rizikos asmenų grupėje, o taip pat sumažėjusio nelaimingų atsitikimų skaičiaus darbe.
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomos priemonės yra nukreiptos tik į didžiausios rizikos asmenų grupę, dirbančią skaudžiausias pasekmes sveikatai galinčius sukelti darbus. Atsižvelgiant į tai, šios priemonės yra adekvačios, neperteklinės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siekiama sumažinti alkoholio suvartojimą, kuris dažnai tampa įvykdytų baudžiamųjų nusižengimų ir nusikaltimų priežastimi, tikėtina, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai gerinti. Įstatymo projektas nėra skirtas įgyvendinti korupcijos mažinimo priemones. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygomis (plėtrai), kadangi mažėjant neblaivių darbuotojų skaičiui turėtų didėti darbuotojų darbo efektyvumas, profesijos prestižas, o taip pat turėtų mažėti darbdavių patiriami nuostoliai dėl nekokybiško darbo ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikės pakeisti jokių galiojančių teisės aktų ar jų pripažinti netekusiais galios. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – Įstatymas), todėl svarstytina, ar projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siekiama įtvirtinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus neblaivumo patikrą bei nustatyti „administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ neturėtų atsispindėti minėtame norminiame teisės akte. 2. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodis „papildyti“ keistinas žodžiu „pakeisti“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas)
darbo pradžią ir ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą <...>“ redaguotina kalbiniu požiūriu. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 26 straipsnio tekste formuluotė
„vidaus administravimo tikslais“, atsižvelgiant į Įstatymo vartojamas sąvokas,
keistina formuluote „vidinės kontrolės tikslais“. 5. Projekto 1 straipsnyje minimi
„darbuotojų blaivumo testai“, tačiau nei projekte, nei aiškinamajame rašte
nedetalizuojama, koks būtų šių testų teisinis reglamentavimas, kokį laikotarpį darbdavys privalėtų „saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ ir pan. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, šalinančiomis šiuos neaiškumus. 6.
6. Manytina, kad projekto teisiniam reglamentavimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. Tokiu atveju projekto
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki nurodytos datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus projektą, viešojo (taip pat ir ne viešojo) sektoriaus įmonėms, įstaigoms, organizacijoms įgyvendinant įstatymo reikalavimus prireiktų papildomų lėšų, projektui taikytinos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017- 06 - Nr. Į 2017-06-02 Nr. (10-4)-D8-4062 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-816 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-816, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 732, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2018-11-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėja R. Griciūtė, padėjėja M. Neverkevičienė, padėjėja D. Jonelytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja S. Zamara, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Ščeponavičius, Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistė J. Talačkienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja A. Sabaitienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė I. Juozapavičienė, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo pavaduotojas A. Lupeika, Techninės saugos skyriaus patarėja R. Sneigienė, UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atstovas D. Didžgalvis, UAB „Vento Nuovo“ lobistė G. Andrašiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pabrėžtina, kad darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – Įstatymas), todėl svarstytina, ar projekto nuostatos ta apimtimi, kuria siekiama įtvirtinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus neblaivumo patikrą bei nustatyti „administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ neturėtų atsispindėti minėtame norminiame teisės akte. Pritarti
„papildyti“ keistinas žodžiu „pakeisti“. Pritarti
Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas)
darbo pradžią ir ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą <...>“ redaguotina kalbiniu požiūriu. Pritarti
straipsnio tekste formuluotė „vidaus administravimo tikslais“, atsižvelgiant į Įstatymo vartojamas sąvokas, keistina formuluote „vidinės kontrolės tikslais“. Pritarti
Teisės departamentas, 2017-06-141 5.
Projekto 1 straipsnyje minimi „darbuotojų blaivumo testai“, tačiau nei projekte, nei aiškinamajame rašte nedetalizuojama, koks būtų šių testų teisinis reglamentavimas, kokį laikotarpį darbdavys privalėtų „saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ ir pan. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, šalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. Tokiu atveju projekto 2 straipsnis konstruotinas iš dviejų dalių, jo 2 dalyje nurodant, kad Lietuvos Respublikos
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
7Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus projektą,
viešojo (taip pat ir ne viešojo) sektoriaus įmonėms, įstaigoms, organizacijoms įgyvendinant įstatymo reikalavimus prireiktų papildomų lėšų, projektui taikytinos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2017-10-03 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau - NTAKK) atsakydama į LRS Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-18 raštą dėl Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-816, teikia savo siūlymus.
Įvertinus pateiktą įstatymo projektą, NTAKK palaiko nuostatą, kad darbdaviams būtų suteikta teisė be išankstinių sąlygų, rutiniškai, tikrinti blaivumą (girtumą) darbuotojų, vairuojančių įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą, bei prieš darbo pradžią darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Pataisos formuluotė neturėtų sudaryti įspūdžio, kad bet kuris darbdavys be jokios priežasties gali tikrinti bet kokį darbą atliekantį darbuotoją, jeigu konkrečiam darbui atlikti nėra nustatyta neblaivumo riba. NTAKK nori pabrėžti, kad vertinant dabartinį įstatymą, nėra aišku, kas yra neblaivumas (girtumas) ir kokią alkoholio koncentraciją kraujyje jis atitinka. Nepritarti Žr. į LR Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 142. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-06-16 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I- 857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-816, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2017-09-28 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) pagal kompetenciją, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2017 m. rugsėjo 18 d. raštą „Dėl komiteto priimto sprendimo“ Nr. S-2017-8233, informuoja, kad, susipažinęs su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-816 (toliau – Įstatymo projektas), pritaria Įstatymo projekto tikslams bei siūlomoms naujoms teisinio reguliavimo nuostatoms bei teikia papildomus pastebėjimus dėl siūlomų teisinio reguliavimo nuostatų įgyvendinimo. Įstatymo projektu siūloma papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis darbdaviams pareigą užtikrinti, kad būtų tikrinama ne tik jų darbuotojų, vairuojančių įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, blaivumas (girtumas) prieš reisą, bet ir prieš darbo pradžią pavojingus darbus dirbančių darbuotojų blaivumas (girtumas), taip pat siūloma nustatyti pareigą darbdaviams saugoti darbuotojų blaivumo (girtumo) testų informaciją. Departamento nuomone, įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, taip pat tikslinga aiškiai reglamentuoti darbdavio atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 26 str. 1 d. numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pvz., pareigos tikrinti teisės normoje minimų darbuotojų grupių blaivumą arba darbuotojų blaivumo testų informacijos neišsaugojimą), nes šiuo metu galiojanti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) redakcija nustato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą (ANK 96 str.), tačiau, įvertinus tai, kad aptariama darbdavio pareiga įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatyme, o šios pareigos įgyvendinimo tvarka nustatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), o šie teisės aktai, tikėtina, nėra laikytini darbo įstatymais ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, todėl ANK 96 str. numatyta atsakomybė šiuo atveju, Departamento nuomone, už darbdavio pareigų nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) negalėtų būti taikoma.
Taigi, siekiant, kad tobulinama teisės norma būtų efektyvi ir praktiškai veikianti, Departamento nuomone, būtų tikslinga išspręsti ir atsakomybės už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą. Departamento nuomone, taip pat tikslinga išsamiai išnagrinėti darbdavių pareigos saugoti darbuotojų blaivumo (girtumo) testų informaciją vykdymo praktinę pusę, t. y. kiek laiko ir kokia forma darbdavys turėtų saugoti blaivumo (girtumo) testų informaciją (pvz., saugoti spausdintus ir tikrinamojo pasirašytus blaivumo testų kvitus ar užtektų saugoti metrologiškai patikrintų specialiųjų techninių priemonių elektroninėse laikmenose sukauptą informaciją ir pan.) bei atitinkamai šiuos aspektus reglamentuoti. Pritarti
apsaugos ir darbo ministerija, 2017-10-06 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavaduotojo 2017 m. rugsėjo 25 d. pavedimą Nr. S-2528 ir teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-816 (toliau - Įstatymo projektas). Dėl Įstatymo projekte ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų teisės akto projektu siekiamų tikslų, pasirinktų teisinio reguliavimo priemonių ir galimų teisės akto projekto priėmimo pasekmių.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį nušalinti nuo darbo darbuotoją, pasirodžiusį darbe apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, neleidžiant jam dirbti ir nemokant darbo užmokesčio, o 58 straipsnis nustato, kad pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbdavys turi teisę be įspėjimo nutraukti tokio darbuotojo darbo sutartį ir nemokėti išeitinės išmokos. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo pagal Administracinių nusižengimų kodekso 98 straipsnį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų, nenušalinimas neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo, dirbančio pavojingus darbus, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Darbdavys, vykdydamas jam Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsniu pavestą pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytą pareigą kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, ir vadovaudamasis 20 straipsniu, turi teisę parengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), kurių darbuotojai turi laikytis.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę rengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, o Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą atliekant pavojingus darbus numato baudą darbuotojui nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo numato darbuotojui nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavys turi nustatyti darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimo prieš jiems išvykstant į reisą tvarką, tai yra, darbdavys turi nustatyti sveikatos patikrinimo procedūros atlikimą: neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir kitų sveikatos rodiklių vertintojus ir jų kompetenciją, metodiką, vertinimo dokumentavimą ir saugojimą, matavimo priemonių naudojimo aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbuotojai, kurie dirba darbus, įtrauktus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - Pavojingų darbų sąrašas) turi būti darbdavio nustatyta tvarka papildomai mokomi, turi būti patikrinamos jų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities ir darbdavys turi nustatyti šių darbų saugaus atlikimo tvarką.
Taigi, darbdavys, tvirtindamas pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarką, nustato visas reikšmingas aplinkybes, kad pavojingi darbai būtų atliekami saugiai. Pavojingų darbų sąraše yra išvardinti darbai, kurie apima dideles profesinės veiklos sritis, kaip pavyzdžiui, psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra; sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, epidemijų profilaktikos priemonių įgyvendinimas pavojingų arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose; valstybinių veterinarijos inspektorių pareigų vykdymas, veterinarijos gydytojų bei felčerių paslaugos; savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas; darbas laivuose, iš jų žvejybos laivuose ir kituose plaukiojančiuose įrenginiuose ir kt. Įvertinant platų darbų, įtrauktų į Pavojingų darbų sąrašą, spektrą, darbdaviui yra sudaryta galimybė atskiroms darbuotojų grupėms optimaliai parinkti priemones, užtikrinančias, kad darbai būtų atliekami saugiai, atsižvelgiant į pavojaus prigimtį, dydį ir pasireiškimo tikimybę.
Įvertinus esamą reguliavimą ir jo sistemiškumą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad pareiga darbdaviui tikrinti visų pavojingus darbus dirbančių darbuotojų blaivumą yra perteklinė. Įstatymo projektu siūlomas darbuotojų blaivumo tikrinimas apimtų daugelį darbų ir sudarytų papildomą naštą verslui bei pareikalautų papildomų išlaidų darbuotojų blaivumo tikrinimui, tikrinimo dokumentavimui ir šių dokumentų saugojimui. Pažymėtina, kad nėra atliktas šios iniciatyvos ekonominis vertinimas. įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,
nelaimingų atsitikimų darbe darbuotojams, kurie nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivūs, tačiau nėra pateikta informacija, kiek šių nelaimingų atsitikimų įvyko atliekant pavojingus darbus. Minėtas argumentas įvertintinas ir tuo aspektu, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos pateiktas Ataskaitas apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę 2014 m. įvyko 206, 2015 - 187, o 2016 - 172 sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, taigi, darbuotojų neblaivumas nebuvo lemiama nelaimingų atsitikimų darbe priežastimi.
Siekiant nustatyti veiksmingas priemones nelaimingų atsitikimų darbe mažinimui ir aiškiai žinoti ir apibrėžti, kokią problemą reikia spręsti, reikalinga atlikti platesnę priežasčių-pasekmių analizę, naujų teisėkūros iniciatyvų ekonominius vertinimus, nustatyti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį, alternatyvas, kur įmanoma, poveikį įvertinti skaitine reikšme, poveikio vertinimo rezultatus pateikti viešosioms konsultacijoms, įtraukiant darbdavių ir darbuotojų organizacijas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, įvertinus tai, kad darbuotojų saugaus darbo klausimai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos darbo kodeksu ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, yra netikslingas atskirų darbų saugaus darbo klausimų reglamentavimas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, be to, jis galimai dubliuotų jau esamą teisinį šios srities reguliavimą ir tuo būdu sudarytų papildomą naštą darbdaviams.
Kitos pastabos dėl Įstatymo projekto Įstatymo projektu siūloma nuostata, kad „Darbdaviai privalo užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, prieš darbo pradžią ir ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą yra blaivūs (negirti), bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ yra tikslintina, nes neaišku, kodėl tikrinami tik darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, tačiau neįpareigojama tikrinti darbuotojų, darbo metu vairuojančių asmeninį ar kitais pagrindais patikėtą transportą, taip pat siūlome visiškai atsisakyti nuostatos „bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“, nes neaiškios „vidaus administravimo tikslų“ ir
„blaivumo testų“ sąvokos, o dokumentų saugojimo tvarka yra nustatoma vadovaujantis
inspekcija, 2017-10-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-18 raštą Nr. S-2017-8233, įvertino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-816 ir 2017-09-28 VDI raštu Nr. SD-15-11408 pateikė savo nuomonę.
Rašte nurodėme, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies projektui pastabų neturime, tačiau išreiškėme abejones dėl to, jog šiuo metu administracinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatyta administracinė atsakomybė už darbdavio pareigos tikrinti darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, blaivumą prieš darbo pradžią. Šiuo aspektu paminėtina, kad de jure Lietuvos Respublikos ANK yra nustatyta bendroji darbdavio teisinė atsakomybė, kuri galėtų būti taikoma analogiškais atvejais. Todėl papildomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, būtų perteklinis. Šiuo raštu patiksliname, kad VDI iniciavo teisės aktų peržiūrą, iš esmės revizuojant ir atnaujinant ar naikinant pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386. Atsižvelgiant į tai, VDI nuomone, kol kas pritarti kitiems teisės aktų projektams, susijusiems su pavojingų darbų vykdymu, priežiūra, nelaimingų atsitikimų prevencija, reglamentavimu, yra per anksti, todėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-816 nepritartume. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome VDI 2017-09-28 raštą Nr. SD-15-11408 laikyti negaliojančiu. Atsiprašome ir apgailestaujame dėl kilusio nesusipratimo. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai V. Ačienė, A. Kubilienė, A. Norkienė, G. Burokienė, 2017-06-291 Argumentai: Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 staipsnio 2 dalies 6 punktas).
Tuo tarpu galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos normos taikymo sąlyga „kai yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti)...>“ nėra aiški ir gali sudaryti prielaidas neblaiviams darbuotojams išvengti neblaivumo (girtumo) kontrolės, nes visais atvejais būtinas pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti). Be to, įtarimai dėl darbuotojų neblaivumo (girtumo) skirtingose gyvenimiškose situacijose gali būti vertinami nevienodai. Viena vertus, darbuotojas gali būti akivaizdžiai neblaivus. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai dėl individualių darbuotojo fiziologinių savybių sunku ar net neįmanoma įtarti, kad darbuotojas yra apsvaigęs (neblaivus). Įvertinus išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti nuostatos, kad darbuotojai tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) tik tada, kai yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti). Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarka
1Darbuotojai, kai yra pagrindas įtarti, kad jie dirba neblaivūs (girti), dDarbuotojai,
dirbantys pavojingus darbus nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, taip pat asmenys, vairuojantys antžeminio, vandens ir oro transporto priemones Lietuvos Respublikoje, gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ir alkoholio kiekio kraujyje arba iškvepiamame ore.
Darbdaviai privalo užtikrinti, kad būtų tikrinama, ar jų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, prieš darbo pradžią ir ar jų darbuotojai, vairuojantys įmonių, įstaigų, organizacijų transporto priemones, prieš reisą yra blaivūs (negirti), bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją.“ Nepritarti Žr. į LR Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 142. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-02-12 nutarimas Nr. 142 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-816 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
galimybę darbdaviui apsaugoti darbuotojus, taip pat ir dirbančius pavojingus darbus, nuo nelaimingų atsitikimų darbe. 1.1.
nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais bei kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, bei įmonėje nustatyta tvarka nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, yra nustatyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, atitinkamai 11 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Darbdaviui taip pat numatyta pareiga organizuoti priemones nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai ir darbuotojų sveikatai išsaugoti ir nustatyti įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, imdamasis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuodamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje, turi teisę vidinės kontrolės tikslais nustatyti, kokius duomenis ir kokį laikotarpį jis turėtų saugoti, kad būtų užtikrinta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė, todėl Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nuostata „bei vidaus administravimo tikslais saugoti darbuotojų blaivumo testų informaciją“ yra perteklinė. 1.2. Darbuotojų, kurie dirba darbus, įtrauktus į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.
Pavojingų darbų sąrašas), (toliau – pavojingus darbus dirbantys darbuotojai), sauga papildomai užtikrinama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato, kad pavojingus darbus dirbantys darbuotojai turi būti darbdavio nustatyta tvarka papildomai mokomi, jų turimos žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinamos, taip pat darbdavys turi nustatyti šių darbų saugaus atlikimo tvarką, bei Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kuri darbdaviui suteikia galimybę tikrinti visų darbuotojų, taip pat ir pavojingus darbus dirbančių darbuotojų, blaivumą. Taigi darbdavys, tvirtindamas pavojingus darbus dirbančių darbuotojų mokymo, jų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo bei pavojingų darbų saugaus atlikimo tvarką, nustato visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir blaivumo patikrinimą, kad pavojingi darbai būtų atliekami saugiai. Pavojingų darbų sąraše išvardyti darbai apima platų darbų spektrą ir darbdaviui yra sudaryta galimybė atskiroms darbuotojų grupėms optimaliai parinkti priemones, užtikrinančias, kad darbai būtų atliekami saugiai, atsižvelgiant į pavojaus prigimtį, dydį ir pasireiškimo tikimybę. 1.3.
darbdaviui nustatyta pareiga nušalinti nuo darbo darbuotoją, pasirodžiusį darbe apsvaigusį nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, neleidžiant jam dirbti ir nemokant darbo užmokesčio, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 98, 96 straipsniuose numatyta darbuotojo atsakomybė už buvimą darbo vietoje darbo metu, neblaiviam arba apsvaigusiam nuo alkoholio ir už vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, taip pat numatyta atsakomybė darbdaviui už apsvaigusio darbuotojo nenušalinimą nuo darbo ir griežtesnė atsakomybė darbdaviui, jeigu nenušalinamas apsvaigęs darbuotojas, dirbantis pavojingus darbus. 2. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos Nelaimingų atsitikimų darbe posistemės 2018 m. sausio 5 d. duomenimis, neblaivumas nebuvo dažniausia nelaimingų atsitikimų darbe priežastis: 2014 m. įvyko 177 (iš jų 27 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2015 m. – 190 (iš jų 14 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2016 m. – 172 (iš jų 16 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs), 2017 m. – 183 (iš jų 11 atvejų, kai darbuotojai buvo neblaivūs) sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, todėl nėra pagrindo teigti, kad nelaimingų atsitikimų skaičius dirbant pavojingus darbus sumažės dar labiau sugriežtinus alkoholio kiekio žmogaus organizme nustatymo jo darbo metu kontrolę. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr.
iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarime Nr. 142 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: pritariant šio įstatymo projekto tikslams, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai išnagrinėtų neblaivumo darbe ir su tuo susijusių nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje problemą, įvertintų esamą teisinį reguliavimą ir, jei reikia, parengtų bei pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo (ų) projektą (us), kuris (ie) padėtų sumažinti alkoholio suvartojimą ir nelaimingų atsitikimų skaičių didžiausią riziką žmogaus sveikatai sukeliančiuose darbuose. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas