Projekto Projekto lyginamasis variantas
d. Nr. Vilnius
pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“
dalimi: „7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“
laikyti 8 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Ramundas Martinėlis Darius Kaminskas Naglis Puteikis Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Povilas Urbšys
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
pakeitimas
taip: „15 straipsnis. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka“
2Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.“
straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar
jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatytais pagrindais ir tvarka.“
straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai.
Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka;, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė A. Širinskienė
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į esamas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų problemas, kuomet LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą, ypač nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą, nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei padarymu, negali būti atleidžiami iš pareigų, nes tam nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei specialiajame – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nenustatytas teisinis pagrindas. Nors tokie vadovai neretai vykdant teismo sprendimą (kol vyksta ikiteisminis tyrimas) būna nušalinami nuo vadovo pareigų, jų vadovavimu po nušalinimo pasibaigimo LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigai įstaigos savininkams (dalininkams) sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagrįstų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu – ar jie galimai nedarys nusikalstamų veikų, ar nepažeidinės Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų, ar užtikrins tinkamą ir efektyvų įstaigos valdymą, racionalų įstaigos išteklių naudojimą, skaidrų įstaigos bendradarbiavimą su kitais subjektais ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje teisminiame procese Nr.
2-10-3-00428-2015-8 (toliau – LAT sprendimas) aiškindamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, nurodė, kad „vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.“ Be to, paaiškinta, kad „atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo kasatoriumi praradimas – galėjo atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. <...> tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų.“ LAT sprendime nurodė, kad toks atleidimo pagrindas, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra darbuotojo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės.
Tokios išvados LAT sprendime grindžiama tuo, kad „atsižvelgdama į tai, kad su viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas iš esmės identiškas su akcinės bendrovės vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimui, remdamasi kasacinio teismo praktika, suformuota sprendžiant bendrovės ir jos vadovo ginčus dėl atšaukimo iš vadovo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012; kt.), kolegija padarė išvadą, kad įstaigos vadovui dėl jo teisinės padėties keliami kitokie reikalavimai, nei kitiems darbuotojams, ir esminę reikšmę sprendžiant vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą šiuo atveju turi įstaigos dalininkų (savininko) pasitikėjimas vadovu. Kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nėra būtina vadovo atšaukimo iš pareigų pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sąlyga.“ Atsižvelgiant į tai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų savininkams (dalininkams) būtina suteikti galimybę atšaukti įstaigų vadovus iš pareigų, jei dėl tam tikrų aplinkybių nepasitiki juo ir jo veikla.
Kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas laikytinas specialiuoju įstatymu Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-591/2007) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme yra reglamentuojama LNSS viešųjų įstaigų veikla ir jų vadovų priėmimo į darbą bei atleidimo iš darbo tvarka, turi būti vadovaujamasi būtent Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, o ne Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2008). Kitame bendrajame įstatyme – Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme – įstaigos vadovo atšaukimas nėra numatytas – Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas tik subjektas, kompetentingas spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėtą atleidimo pagrindą (atšaukimą) būtina numatyti būtent Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. Projekto tikslas – užtikrinti LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą ir kokybę. Projekto uždavinys – nustatyti LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų atleidimo iš darbo pagrindą – atšaukimą įstaigos steigėjo ar visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Aurelijus Veryga. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punkte numatyta, kad LNSS viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencijai priklauso sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. 4. Kokios siūlomos
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūlomas analogiškas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai be Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų pagrindų taip pat atleidžiami iš darbo, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą. Šiuo pagrindu galės būti atleidžiami steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo pasitikėjimą praradę LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai. Pastebėtina, kad vadovaujantis LAT sprendime pateiktu išaiškinimu (“viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti (šios nutarties 25 punktas), ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos”), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai darbo sutartyje galės susitarti su įstaigos steigėju arba visuotinis dalininkų susirinkimu dėl tam tikrų procedūrinių atšaukimo (atleidimo dėl pasitikėjimo praradimo) elementų.
Svarbu tai, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-424/2008 nuostatą, kad „įvertinus šiuos LNSS viešosios įstaigos ypatumus, jos veiklos nukreiptumą viešajam interesui tenkinti, darytina išvada, kad visi sprendimai turi būti objektyviai pagrįsti viršuoju interesu, o ne motyvuojami absoliučios teisės sąvoka“ (panašiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ir 2008 m. rugsėjo 29 d. bylos Nr. 3K-7-308/2008 nutartyje dėl biudžetinių įstaigų: „Biudžetinių įstaigų steigėjų – valstybės ar savivaldybės institucijų, kurių funkcija – užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, sprendimai dėl įstaigos vadovo priėmimo į darbą ar atleidimo taip pat turi atitikti viešąjį interesą. Įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis“), LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų atleidimas turės būti motyvuotas, t. y. sprendime turės būti nurodyta, dėl kokių priežasčių LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas juo nebepasitiki arba kokios yra kitos atšaukimo priežastys. Priėmus Projektą padidės LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumas, nes jų vadovais nebegalės būti nepatikimi (pavyzdžiui, įtariami padarę ar pripažinti kaltais dėl korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikaltimų arba įtariami ar pripažinti pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus) ar dėl kitų priežasčių, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, negalintys vadovauti įstaigai asmenys. Tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas ir efektyvus įstaigos valdymas, racionalus įstaigos išteklių naudojimas, skaidrus įstaigos bendradarbiavimas su kitais subjektais ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami projektų poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priėmus Projektą sumažės prielaidos nusikalstamoms veikoms ir korupcijai, nes LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, nebegalės toliau eiti pareigų ir galimai daryti nusikalstamas veikas ar pažeidinėti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų (jei atšaukimo priežastis bus įtarimas ar pripažinimas padarius nusikalstamą veiką, pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ar pan.). 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projektu naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektą įgyvendinamųjų teisės aktų projektų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Atleidimas, atšaukimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai Aurelijus Veryga Agnė Širinskienė Ramundas Martinėlis Darius Kaminskas Naglis Puteikis Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Povilas Urbšys
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-07 Nr. S-2017-5706 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-813 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-2017-5706 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-813, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą. Derinant šią formuluotę su Biudžetinių įstaigų įstatyme bei Viešųjų įstaigų įstatyme vartojama terminija, vietoj žodžių „steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas“ įrašytini žodžiai „institucija, įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininkės teises ir pareigas, arba visuotinis dalininkų susirinkimas“. 2. Darbo kodekso, įsigaliosiančio 2017 m. liepos 1 d., 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos derintinos su šiuo teisiniu reguliavimu, nustatant atšaukimo tvarką projekte arba papildant keičiamo įstatymo 22 straipsnio ir 29 straipsnio nuostatas, kurios numato, kas turi būti numatyta atitinkamai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos nuostatuose ar įstatuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15, 22 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 15 ir 29 straipsnių nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, minėtuose keičiamo įstatymo straipsniuose įtvirtinant, kad su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais darbo sutartis, be Darbo kodekse įtvirtintų pagrindų, gali būti nutraukiama įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatytais atšaukimo pagrindais ir tvarka. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas siekiant teisinio aiškumo ir siekiant išvengti galimų taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti formuluotę „atšaukimo pagrindais“, nes „pagrindas“ Darbo kodekso kontekste reiškia atleidimo pagrindą ir šie pagrindai gali būti nustatyti tik Darbo kodekse ar įstatymuose (Darbo kodekso 53 straipsnis). Pastebėtina, kad atšaukiant įstaigos vadovą darbo sutarties nutraukimo pagrindas bus Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalis. Visgi vertinant siūlomus pakeitimus darytina išvada, kad omeny turimos priežastys, kurioms esant vadovas gali būti atšaukiamas. Todėl formuluotė „atšaukimo pagrindais“ keistina formuluote „dėl steigimo dokumentuose nustatytų priežasčių“.
Kita vertus, atšaukimo priežastys gali būti įvairios ir vertinamojo pobūdžio, todėl svarstytina, ar apskritai reikėtų nustatyti baigtinį tokių priežasčių sąrašą. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodelis
„ir“ rašytinas didžiosiomis raidėmis. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-06-21
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: D. Bakša – sveikatos apsaugos ministro patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2017-06-08)13
įtvirtinti nuostatą, kad su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą. Derinant šią formuluotę su Biudžetinių įstaigų įstatyme bei Viešųjų įstaigų įstatyme vartojama terminija, vietoj žodžių „steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas“ įrašytini žodžiai „institucija, įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininkės teises ir pareigas, arba visuotinis dalininkų susirinkimas“. Atsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (2017-06-08)13
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“.
Projekto nuostatos derintinos su šiuo teisiniu reguliavimu, nustatant atšaukimo tvarką projekte arba papildant keičiamo įstatymo 22 straipsnio ir 29 straipsnio nuostatas, kurios numato, kas turi būti numatyta atitinkamai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos nuostatuose ar įstatuose. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (2016-06-21) Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau tekste Įstatymo projektas). Įstatymo projektu yra siekiama pakeisti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atleidimo tvarką ir pagrindus. Norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl Įstatymo projekto numatomo reglamentavimo teisėtumo, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir esminiams Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau tekste Įstatymas) principams ir tikslams, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau tekste DK). Taip pat norime akcentuoti, jog Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojami siekiai ir tikslai neatitinka numatomo teisinio reglamentavimo padarinių ir, manytina, daro neigiamą poveikį skaidriam sveikatos priežiūros vadovų skyrimui bei antikorupcinei aplinkai.
Įstatymo projekto svarstymas skubos tvarka, o taip pat suinteresuotų grupių neįtraukimas į Įstatymo projekto svarstymą, diskredituoja Įstatymo projekto rengėjų deklaruojamus siekius ir verčia susirūpinti, kad šiuo Įstatymo projektu iš tikrųjų gali būti siekiama tikslų, kurie nedera nei su Įstatymo principais bei tikslais, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai tik patvirtina faktas, jog aiškinamajame rašte be kita ko teigiama, kad rengiant įstatymą nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų, o taip pat Įstatymo projektas suderinamas su kitais teisės aktais, tačiau Įstatymo projektas parengtas nesikonsultuojant su suinteresuotais subjektais, nebuvo atlikta jokio tyrimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio. Įstatymo projektas nebuvo rengtas ir derintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Pažymėtina, kad, svarstant Įstatymo keitimą 2011 m. dėl analogiško klausimo ir vadovaujančių darbuotojų skyrimo konkurso būdu tvarkos, į procesą buvo plačiai įtrauktos sveikatos priežiūros įstaigos ir su jomis susijusios organizacijos, tuo tarpu šiuo atveju analogiškas klausimas yra sprendžiamas neskaidriai ir neįtraukiant visuomenės bei suinteresuotų sveikatos priežiūros sistemos subjektų, kuriuos palies teisinis reglamentavimas. Įstatymo projektu yra siekiama:
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Pagrįstai manome, kad šis teisinis reglamentavimas turi esminiu trūkumu yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl šių priežasčių. Pirma, būtina įvertinti, kad siūlomi Įstatymo projekto pakeitimai yra suderinami su paties Įstatymo 15 str. tikslais, kurių buvo siekta priimant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei kelia abejones dėl tokio teisinio reglamentavimo tikslų, o taip pat pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Įstatymo 15 str. 1 d. aiškiai įtvirtina ir numato, kad:
Šiuo atveju Įstatymo projekto rengėjai minėtu pasiūlymu siekia įtvirtinti teisinį reglamentavimą, kurio pagrindu konkursą laimėjusį sveikatos priežiūros įstaigos vadovą galima būtų atleisti nesant jokių pagrįstų priežasčių ir motyvų, tokiu būdu paneigiant Įstatymu įtvirtintą skaidrią vadovų skyrimo tvarką ir atskaitomybę. Pažymėtina, kad tokiu atveju, pavyzdžiui, savivaldybės (arba SAM savo pavaldžių įstaigų atveju) galėjų atleisti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus jau kitą dieną po darbo sutarties sudarymo. Kitaip tariant, konkursą laimėjus ne tam asmeniui ir negalint nutraukti konkurso (kadangi konkurso nutraukimas nesant pagrįstų priežasčių gali būti skundžiamas teismine tvarka), galėtų tiesiog atleisti vadovus, vadovaujantis siūloma nauja Įstatymo punkto formuluote. Darytina išvada, jog tokiu teisiniu reglamentavimu gali būti siekiama apeiti ir teismų sprendimų prejudicinę galią, kai kandidatui laimėjus teisminę bylą dėl skyrimo į pareigas ir neteistų konkurso rezultatų, toks sprendimas gali būti elementariai apeinamas po darbo sutarties sudarymo atšaukiant įstaigos vadovą. Siūlomas teisinio reglamentavimas yra ydingas, taip pat prieštarauja Įstatymo tikslams, kurių siekiant buvo įtvirtintas Įstatymo 15 str. reglamentavimas, numatantis sveikatos priežiūros vadovaujančių darbuotojų skyrimą skaidria konkurso tvarka.
Tuo pačiu teisės normos, kurios paneigia vadovų skyrimo konkurso tvarka tikslus ir leidžia ne tik nesivadovaujant konkurso rezultatais, tačiau net ir teismų sprendimais, paskirtus vadovus atleisti nesant jokių pagrindų/priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Antra, iš aukščiau pateiktų paaiškinimų ir pastabų yra akivaizdu, kad numatomu teisiniu reglamentavimu yra neigiamai veikiama atikorupcinė aplinka ir sudaromos sąlygos neskaidriai skirti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, nesilaikyti skaidrių atrankos konkursų rezultatų. Trečia, būtina įvertinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančių darbuotojų skyrimo, veiklos vertinimo, skatinimo ir atleidimo tvarka yra specifinė, o Įstatymo teisinis reguliavimas yra specialusis santykyje su Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų ar Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad Įstatymo projekto rengėjai, rengdami Įstatymo projektą, o taip pat aiškinamajame rašte nurodydami Įstatymo pakeitimo motyvus, visiškai neteisingai ir netinkamai vertino teisinius santykius, kuriuos siekiama reglamentuoti. Ketvirta, Įstatymo projektas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio užtikrintumo principus, atsižvelgiant į tai, jog siekiama įtvirtinti vadovaujančių darbuotojų atleidimo pagrindus, kurie yra neskaidrūs ir manipuliatyvūs.
Įstatymo projekte nurodyta, jog siekiama papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį 7 dalimi įtraukiant šį sakinį: „Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Pažymėtina, jog aukščiau nurodytoje nuostatoje nėra įtvirtinti vadovo atšaukimo pagrindai ar priežastys, dėl kurių vadovas galėtų būti atšauktas ir kurioms esant būtų galima pasinaudoti teise atšaukti vadovą. Vadinasi, vadovą būtų galima atšaukti net ir tokio sprendimo nepagrindus ir nenurodžius tam tikrų svarbių priežasčių. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog Įstatymas reikalingas siekiant užtikrinti LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą, o įstaigų vadovais „sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagristų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu“ tuo atveju, jei vadovai įtariami padarę nusikaltimą, ypač nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei. Be to, kaip teigiama Įstatymo aiškinamajame rašte
„LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų savininkams
(dalininkams) būtina suteikti galimybę atšaukti įstaigų vadovus iš pareigų, jei dėl tam tikrų aplinkybių nepasitiki juo ir jo veikla. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau nurodyti tikslai ir aplinkybės Įstatyme nėra įtvirtintos.
Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog „su viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas iš esmės identiškas su akcinės bendrovės vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimui“, tačiau tokia išvada nėra teisinga vertinant sveikatos priežiūros įstaigų vadovų padėtį bei darbo sutarties nutraukimą su jais. Visų pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punktu, įstaigų vadovai renkami konkurso tvarka, taigi su jais sudarytos darbo sutartys yra terminuotos, taigi darbo sutarties nutraukimas su sveikatos įstaigos vadovu jau yra numatytas nustatant sutarties terminą. Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, jog bus užtikrintas „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumas, nes jų vadovais nebegalės būti nepatikimi (pavyzdžiui, įtariami padarę ar pripažinti kaltais dėl korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikaltimų arba įtariami ar pripažinti pažeidę Lietuvos respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo reikalavimus)“ asmenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymu kaip tik sudaroma galimybė piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, asmuo, kuris laimėjo konkursą užimti įstaigos vadovo vietą galės būti atšauktas dėl bet kurios priežasties, jei konkurso nelaimėjo kandidatas, kuris galimai paveikė atrankos komisiją panaudodamas privačių interesų įtaką ar dėl korupcinių priežasčių. Priėmus įstatymą, konkursų užimti sveikatos priežiūros vadovo poziciją teisinė reikšmė ženkliai sumažės, nes konkurso rezultatus bus galima ignoruoti iš karto atšaukiant konkursą laimėjusį kandidatą iš pareigų.
Kitu atveju, asmuo, kuris apskundė neskaidrius konkurso rezultatus ir vėliau buvo pripažintas laimėtoju, galės būti atšauktas dėl bet kurios priežasties, o surengus naują konkursą vadovo vietą galės užimti komisijai, steigėjui ar dalininkams palankus kandidatas, tokiu būdu pažeidžiant skundo pareiškėjo teisę į teisingumą. Tuo atveju, jei įvykus rinkimams sveikatos priežiūros įstaigos vadovas neįtiks naujiesiems valdžios atstovams dėl politinių sumetimų, toks vadovas taip pat galės būti atšauktas nenurodant jokių priežasčių. Be to, jei keli pacientai pateiks skundus dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiklos, tokie skundai taip pat bus pakankamas pagrindas atšaukti įstaigos vadovą, nors galbūt teigiamų atsiliepimų apie įstaigos darbą yra ženkliai daugiau, nei skundų. Apibendrinant, Įstatymu bus sukurtas teisinis neužtikrintumas bei įtvirtinta galimybė piktnaudžiauti atšaukiant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, tokio atšaukimo nepagrindžiant ir nenurodant jokios priežasties ar motyvų. Dėl šios priežasties Įstatymo reglamentavimas neįtvirtinant pagrindų ir atvejų yra iš esmės ydingas ir nepagrįstas, grubiai pažeidžiantis konstitucinius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pagal numatomą reglamentavimą yra siekiama sukurti teisinį mechanizmą teisėtai ir tinkamai veiklą vykdantį ir konkurso tvarka išrinktus sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančius darbuotojus atleisti be pagrindų ir be priežasčių. Penkta, šis teisinis reglamentavimas nesuderintas ir su DK bei teisinės technikos požiūriu yra iš esmės ydingas, neaiškus ir nesuprantamas. Viena vertus, Įstatymo projekto 15 str. 7 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad minėti specialistai priimami į darbą ir atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais.
Tačiau, antra vertus, kitame sakinyje nurodoma, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama taip pat, kai priimamas sprendimas atšaukti vadovą. Pirmame minėtos dalies sakinyje nėra jokių išlygų ir aiškiai įvardinti visi atvejai ir sąlygos dėl vadovų atleidimo - DK nustatytais atvejais ir pagrindais. Dėl šios priežasties teisinės technikos požiūriu visiškai neaišku, ką reiškia ir kas turima omenyje fraze „darbo sutartis gali būti nutraukiama taip pat“. Ar tuo norima pasakyti, kad ši teisės norma leidžia nesilaikyti DK? Tačiau kaip ir minėta, prieš tai buvusi norma nenumato jokių išlygų. Dėl šios priežasties, Įstatyme arba turi būti paliekama, kaip yra šiuo metu, nurodyta tvarka dėl atleidimo DK pagrindais, arba turi būti kokybiškai ir įtraukiant suinteresuotas visuomenės grupes į svarstymą, svarstomas baigtinis ir išsamus atleidimo pagrindų sąrašas, kuris įtvirtintų specialų teisinį reglamentavimą DK atžvilgiu. Apskritai teisės aktuose vengtina ir nenaudotinos tokios konstrukcijos kaip „taip pat“, kai kalba eina apie tikslius ir baigtinį sąrašą sudarančius teisinių padarinių atsiradimo pagrindus. Šešta ir svarbiausia, šis numatomas teisinis reglamentavimas ne sukurs teigiamus teisinius padarinius, o kaip tik paskatins naujų ir jaunų bei perspektyvių sveikatos priežiūros specialistų vengimą siekti karjeros ir galimybių vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms provincijoje/rajonų įstaigoms. Situacija, kai šie asmenys, nors ir skirti konkurso tvarka, tačiau be priežasčių gali būti atleidžiami bet kada, aiškiai indikuoja valstybės ir savivaldybių interesų grupių požiūriu, jog perspektyvus sveikatos priežiūros specialistai neturi būti suinteresuoti karjera Lietuvoje bei skatinami emigruoti.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, prašome nepritarti svarstomam Įstatymo projektui, o taip pat į Įstatymo projekto svarstymą, jei būtų sprendžiama dėl teisės normų tikslinimo, įtraukti ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą bei kitas suinteresuotas sveikatos priežiūros sistemos/įstaigų atstovų organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (projektą teikia ministras, Seimo narys A. Veryga) šį klausimą iškėlė, kai sulaukė vadovų konstruktyvios kritikos dėl vykdomos reformos trūkumų, galimo interesų konflikto skirstant lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms už teikiamas paslaugas. Įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į viešųjų interesų specifiką bei vieną pagrindinių tikslų - efektyvesnį viešųjų interesų tenkinimą, o tai gali užtikrinti tik kvalifikuotas, tinkamai ir principingai dirbantis vadovas, kuris ir ne visada gali būti palankus steigėjui (dalininkui). Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas (2017-06-21)13 Argumentai: įstatymo projekto nuostatas siūloma derinti su š. m. liepos 1 d. įsigaliosiančiu Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį (kuriuo keičiamas įstatymo 15 straipsnis) 8 dalimi, numatant papildomus pagrindus su LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovu sudarytai darbo sutarčiai nutraukti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Papildyti 15 straipsnį 7 dalimi:
filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-06-21)14 N Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Buvusią 15 straipsnio
15 straipsnį 8 dalimi: 8.
Su LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, kai įstaigos vadovas:
dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) jam atimta teisė eiti tokias pareigas.“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-06-21)14 Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,4 5. Buvusią 15 straipsnio 7 dalį laikyti atitinkamai
Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Biuro vedėja E. Bulotaitė (biuro patarėja R. Molienė)
pirmininkė A. Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kubilienė, A. Kirkutis, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys:
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė K. Garuolienė, Lietuvos respublikos Prezidento patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai L. Bušinskaitė – Šriubėnė, D. Bakša, R. Cicėnienė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai J. Kutkauskienė, V. Eigėlis, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos atstovas A. Nastaravičius, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovas D. Vaiginas, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos atstovė V. Augustinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą. Derinant šią formuluotę su Biudžetinių įstaigų įstatyme bei Viešųjų įstaigų įstatyme vartojama terminija, vietoj žodžių „steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas“ įrašytini žodžiai
„institucija, įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos
savininkės teises ir pareigas, arba visuotinis dalininkų susirinkimas“. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
m. liepos 1 d., 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Projekto nuostatos derintinos su šiuo teisiniu reguliavimu, nustatant atšaukimo tvarką projekte arba papildant keičiamo įstatymo 22 straipsnio ir 29 straipsnio nuostatas, kurios numato, kas turi būti numatyta atitinkamai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos nuostatuose ar įstatuose. Pritarti Komiteto patobulintame įstatymo projekte numatoma, kad įstaigos vadovo atšaukimo pagrindai ir tvarka bus nustatyti įstaigų steigimo dokumentuose. Atitinkamai siūloma patikslinti įstatymo nuostatas, numatančias kas turi būti numatyta LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos nuostatuose ar įstatuose. 3.
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-06-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-2017-5706 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-813, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2017-06-211 Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas ir svarstomas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau tekste Įstatymo projektas). Įstatymo projektu yra siekiama pakeisti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atleidimo tvarką ir pagrindus. Norime išreikšti gilų susirūpinimą dėl Įstatymo projekto numatomo reglamentavimo teisėtumo, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir esminiams Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau tekste Įstatymas) principams ir tikslams, o taip pat Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau tekste DK). Taip pat norime akcentuoti, jog Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojami siekiai ir tikslai neatitinka numatomo teisinio reglamentavimo padarinių ir, manytina, daro neigiamą poveikį skaidriam sveikatos priežiūros vadovų skyrimui bei antikorupcinei aplinkai. Įstatymo projekto svarstymas skubos tvarka, o taip pat suinteresuotų grupių neįtraukimas į Įstatymo projekto svarstymą, diskredituoja Įstatymo projekto rengėjų deklaruojamus siekius ir verčia susirūpinti, kad šiuo Įstatymo projektu iš tikrųjų gali būti siekiama tikslų, kurie nedera nei su Įstatymo principais bei tikslais, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Tai tik patvirtina faktas, jog aiškinamajame rašte be kita ko teigiama, kad rengiant įstatymą nebuvo gauta jokių specialistų vertinimų ir išvadų, o taip pat Įstatymo projektas suderinamas su kitais teisės aktais, tačiau Įstatymo projektas parengtas nesikonsultuojant su suinteresuotais subjektais, nebuvo atlikta jokio tyrimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio. Įstatymo projektas nebuvo rengtas ir derintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Pažymėtina, kad, svarstant Įstatymo keitimą 2011 m. dėl analogiško klausimo ir vadovaujančių darbuotojų skyrimo konkurso būdu tvarkos, į procesą buvo plačiai įtrauktos sveikatos priežiūros įstaigos ir su jomis susijusios organizacijos, tuo tarpu šiuo atveju analogiškas klausimas yra sprendžiamas neskaidriai ir neįtraukiant visuomenės bei suinteresuotų sveikatos priežiūros sistemos subjektų, kuriuos palies teisinis reglamentavimas. Įstatymo projektu yra siekiama:
biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstatymo 15 str. papildyti 7 dalimi, numatančia: „7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Pagrįstai manome, kad šis teisinis reglamentavimas turi esminiu trūkumu yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl šių priežasčių. Pirma, būtina įvertinti, kad siūlomi Įstatymo projekto pakeitimai yra suderinami su paties Įstatymo 15 str. tikslais, kurių buvo siekta priimant šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bei kelia abejones dėl tokio teisinio reglamentavimo tikslų, o taip pat pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Įstatymo 15 str. 1 d. aiškiai įtvirtina ir numato, kad:
Įstatymu įtvirtintą skaidrią vadovų skyrimo tvarką ir atskaitomybę.
Pažymėtina, kad tokiu atveju, pavyzdžiui, savivaldybės (arba SAM savo pavaldžių įstaigų atveju) galėjų atleisti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus jau kitą dieną po darbo sutarties sudarymo. Kitaip tariant, konkursą laimėjus ne tam asmeniui ir negalint nutraukti konkurso (kadangi konkurso nutraukimas nesant pagrįstų priežasčių gali būti skundžiamas teismine tvarka), galėtų tiesiog atleisti vadovus, vadovaujantis siūloma nauja Įstatymo punkto formuluote. Darytina išvada, jog tokiu teisiniu reglamentavimu gali būti siekiama apeiti ir teismų sprendimų prejudicinę galią, kai kandidatui laimėjus teisminę bylą dėl skyrimo į pareigas ir neteistų konkurso rezultatų, toks sprendimas gali būti elementariai apeinamas po darbo sutarties sudarymo atšaukiant įstaigos vadovą. Siūlomas teisinio reglamentavimas yra ydingas, taip pat prieštarauja Įstatymo tikslams, kurių siekiant buvo įtvirtintas Įstatymo 15 str. reglamentavimas, numatantis sveikatos priežiūros vadovaujančių darbuotojų skyrimą skaidria konkurso tvarka. Tuo pačiu teisės normos, kurios paneigia vadovų skyrimo konkurso tvarka tikslus ir leidžia ne tik nesivadovaujant konkurso rezultatais, tačiau net ir teismų sprendimais, paskirtus vadovus atleisti nesant jokių pagrindų/priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Antra, iš aukščiau pateiktų paaiškinimų ir pastabų yra akivaizdu, kad numatomu teisiniu reglamentavimu yra neigiamai veikiama atikorupcinė aplinka ir sudaromos sąlygos neskaidriai skirti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, nesilaikyti skaidrių atrankos konkursų rezultatų.
Trečia, būtina įvertinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančių darbuotojų skyrimo, veiklos vertinimo, skatinimo ir atleidimo tvarka yra specifinė, o Įstatymo teisinis reguliavimas yra specialusis santykyje su Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų ar Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad Įstatymo projekto rengėjai, rengdami Įstatymo projektą, o taip pat aiškinamajame rašte nurodydami Įstatymo pakeitimo motyvus, visiškai neteisingai ir netinkamai vertino teisinius santykius, kuriuos siekiama reglamentuoti. Ketvirta, Įstatymo projektas akivaizdžiai pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinio užtikrintumo principus, atsižvelgiant į tai, jog siekiama įtvirtinti vadovaujančių darbuotojų atleidimo pagrindus, kurie yra neskaidrūs ir manipuliatyvūs. Įstatymo projekte nurodyta, jog siekiama papildyti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnį 7 dalimi įtraukiant šį sakinį: „Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Pažymėtina, jog aukščiau nurodytoje nuostatoje nėra įtvirtinti vadovo atšaukimo pagrindai ar priežastys, dėl kurių vadovas galėtų būti atšauktas ir kurioms esant būtų galima pasinaudoti teise atšaukti vadovą. Vadinasi, vadovą būtų galima atšaukti net ir tokio sprendimo nepagrindus ir nenurodžius tam tikrų svarbių priežasčių.
Įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, jog Įstatymas reikalingas siekiant užtikrinti LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą, o įstaigų vadovais „sudėtinga pasitikėti, nes kyla pagristų abejonių jų tolesnės veiklos skaidrumu“ tuo atveju, jei vadovai įtariami padarę nusikaltimą, ypač nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei. Be to, kaip teigiama Įstatymo aiškinamajame rašte „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų savininkams (dalininkams) būtina suteikti galimybę atšaukti įstaigų vadovus iš pareigų, jei dėl tam tikrų aplinkybių nepasitiki juo ir jo veikla. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau nurodyti tikslai ir aplinkybės Įstatyme nėra įtvirtintos. Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog „su viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas iš esmės identiškas su akcinės bendrovės vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimui“, tačiau tokia išvada nėra teisinga vertinant sveikatos priežiūros įstaigų vadovų padėtį bei darbo sutarties nutraukimą su jais. Visų pirma, pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 28 straipsnio 6 punktu, įstaigų vadovai renkami konkurso tvarka, taigi su jais sudarytos darbo sutartys yra terminuotos, taigi darbo sutarties nutraukimas su sveikatos įstaigos vadovu jau yra numatytas nustatant sutarties terminą.
Įstatymo aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, jog bus užtikrintas „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos skaidrumas, nes jų vadovais nebegalės būti nepatikimi (pavyzdžiui, įtariami padarę ar pripažinti kaltais dėl korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikaltimų arba įtariami ar pripažinti pažeidę Lietuvos respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo reikalavimus)“ asmenys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymu kaip tik sudaroma galimybė piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, asmuo, kuris laimėjo konkursą užimti įstaigos vadovo vietą galės būti atšauktas dėl bet kurios priežasties, jei konkurso nelaimėjo kandidatas, kuris galimai paveikė atrankos komisiją panaudodamas privačių interesų įtaką ar dėl korupcinių priežasčių. Priėmus įstatymą, konkursų užimti sveikatos priežiūros vadovo poziciją teisinė reikšmė ženkliai sumažės, nes konkurso rezultatus bus galima ignoruoti iš karto atšaukiant konkursą laimėjusį kandidatą iš pareigų. Kitu atveju, asmuo, kuris apskundė neskaidrius konkurso rezultatus ir vėliau buvo pripažintas laimėtoju, galės būti atšauktas dėl bet kurios priežasties, o surengus naują konkursą vadovo vietą galės užimti komisijai, steigėjui ar dalininkams palankus kandidatas, tokiu būdu pažeidžiant skundo pareiškėjo teisę į teisingumą. Tuo atveju, jei įvykus rinkimams sveikatos priežiūros įstaigos vadovas neįtiks naujiesiems valdžios atstovams dėl politinių sumetimų, toks vadovas taip pat galės būti atšauktas nenurodant jokių priežasčių.
Be to, jei keli pacientai pateiks skundus dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiklos, tokie skundai taip pat bus pakankamas pagrindas atšaukti įstaigos vadovą, nors galbūt teigiamų atsiliepimų apie įstaigos darbą yra ženkliai daugiau, nei skundų. Apibendrinant, Įstatymu bus sukurtas teisinis neužtikrintumas bei įtvirtinta galimybė piktnaudžiauti atšaukiant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, tokio atšaukimo nepagrindžiant ir nenurodant jokios priežasties ar motyvų. Dėl šios priežasties Įstatymo reglamentavimas neįtvirtinant pagrindų ir atvejų yra iš esmės ydingas ir nepagrįstas, grubiai pažeidžiantis konstitucinius teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pagal numatomą reglamentavimą yra siekiama sukurti teisinį mechanizmą teisėtai ir tinkamai veiklą vykdantį ir konkurso tvarka išrinktus sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančius darbuotojus atleisti be pagrindų ir be priežasčių. Penkta, šis teisinis reglamentavimas nesuderintas ir su DK bei teisinės technikos požiūriu yra iš esmės ydingas, neaiškus ir nesuprantamas. Viena vertus, Įstatymo projekto 15 str. 7 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad minėti specialistai priimami į darbą ir atleidžiami DK nustatyta tvarka ir pagrindais. Tačiau, antra vertus, kitame sakinyje nurodoma, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama taip pat, kai priimamas sprendimas atšaukti vadovą. Pirmame minėtos dalies sakinyje nėra jokių išlygų ir aiškiai įvardinti visi atvejai ir sąlygos dėl vadovų atleidimo - DK nustatytais atvejais ir pagrindais. Dėl šios priežasties teisinės technikos požiūriu visiškai neaišku, ką reiškia ir kas turima omenyje fraze „darbo sutartis gali būti nutraukiama taip pat“. Ar tuo norima pasakyti, kad ši teisės norma leidžia nesilaikyti DK?
Tačiau kaip ir minėta, prieš tai buvusi norma nenumato jokių išlygų. Dėl šios priežasties, Įstatyme arba turi būti paliekama, kaip yra šiuo metu, nurodyta tvarka dėl atleidimo DK pagrindais, arba turi būti kokybiškai ir įtraukiant suinteresuotas visuomenės grupes į svarstymą, svarstomas baigtinis ir išsamus atleidimo pagrindų sąrašas, kuris įtvirtintų specialų teisinį reglamentavimą DK atžvilgiu. Apskritai teisės aktuose vengtina ir nenaudotinos tokios konstrukcijos kaip
„taip pat“, kai kalba eina apie tikslius ir baigtinį sąrašą sudarančius
teisinių padarinių atsiradimo pagrindus. Šešta ir svarbiausia, šis numatomas teisinis reglamentavimas ne sukurs teigiamus teisinius padarinius, o kaip tik paskatins naujų ir jaunų bei perspektyvių sveikatos priežiūros specialistų vengimą siekti karjeros ir galimybių vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms provincijoje/rajonų įstaigoms. Situacija, kai šie asmenys, nors ir skirti konkurso tvarka, tačiau be priežasčių gali būti atleidžiami bet kada, aiškiai indikuoja valstybės ir savivaldybių interesų grupių požiūriu, jog perspektyvus sveikatos priežiūros specialistai neturi būti suinteresuoti karjera Lietuvoje bei skatinami emigruoti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, prašome nepritarti svarstomam Įstatymo projektui, o taip pat į Įstatymo projekto svarstymą, jei būtų sprendžiama dėl teisės normų tikslinimo, įtraukti ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungą bei kitas suinteresuotas sveikatos priežiūros sistemos/įstaigų atstovų organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (projektą teikia ministras, Seimo narys A. Veryga) šį klausimą iškėlė, kai sulaukė vadovų konstruktyvios kritikos dėl vykdomos reformos trūkumų, galimo interesų konflikto skirstant lėšas sveikatos priežiūros įstaigoms už teikiamas paslaugas.
Įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į viešųjų interesų specifiką bei vieną pagrindinių tikslų - efektyvesnį viešųjų interesų tenkinimą, o tai gali užtikrinti tik kvalifikuotas, tinkamai ir principingai dirbantis vadovas, kuris ir ne visada gali būti palankus steigėjui (dalininkui). Nepritarti Argumentai:
1) Komiteto patobulintame įstatymo projekte numatoma, kad įstaigos vadovo atšaukimo pagrindai ir tvarka bus nustatyti įstaigų steigimo dokumentuose, todėl Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (toliau – LGVS) nuogąstavimai, kad priėmus įstatymą bus įtvirtinta galimybė piktnaudžiauti atšaukiant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, tokio atšaukimo nepagrindžiant ir nenurodant jokios priežasties ar motyvų, yra nepagrįsti. 2) Nepritartina LGVS nuomonei, kad siūlomas reglamentavimas nesuderintas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, nes Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir kituose juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, pvz. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, Akcinių bendrovių įstatymuose. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A.Matulas (2017-06-20), R. Žemaitaitis (2017-06-21)13 Argumentai: Teikiama pataisa prieštarauja LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 str.
1, 2 dalims, kadangi valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai, universitetų ligoninių vadovai, padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams, todėl terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta tik konkrečiais DK numatytais pagrindais. Net jeigu steigėjas, visuotinis dalininkų susirinkimas ir priims sprendimą "atšaukti" ASPĮ vadovą, jis privalės būti atleistas DK nustatyta tvarka ir pagrindais, galiojant šiam DK, - tik šalių sutarimu ir skiriant drausminę nuobaudą. Siūlau formuluotę
"atšaukti" keisti į kituose teisės aktuose vartojamą
"nutraukti darbo sutartį". Įstatymo projekte siūlomoje formuluotėje
nėra numatyti "atšaukimo" pagrindai, t.y., aplinkybės, kurias steigėjas laiko svarbiomis ir kurioms esant steigėjas turi teisę ir privalo priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį anksčiau termino. Manau, kad steigėją, kaip ir pačią LNSS sistemą, galėtų diskredituoti atvejai, kuomet pradedami ikiteisminiai tyrimai ir konkretiems vadovams pareiškiami įtarimai. Kita vertus, galioja nekaltumo prezumpcija ir net tokie asmenys iki teismo apkaltinamojo nuosprendžio laikomi nekaltais. Taigi, siekiant išvengti atvejų, kai steigėjas nori pasinaudoti "atšaukimo" teise pripažinus nepakankamus įstaigos rezultatus, kitaip traktuojant įstaigos pasiekimus ir panašias situacijas, siūlau kitokią formuluotę. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3. Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.
Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą nutraukti darbo sutartį su įstaigos vadovu, jeigu įstaigos vadovui baudžiamojo proceso nustatyta tvarka pareiškiamas įtarimas padarius nusikalstamą veiką ar baudžiamąjį nusižengimą.““ Nesvarstyti Argumentai:
(2017-09-15)13 Argumentai: Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be Darbo kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pastebėtina tai, kad šiuo metu atšaukti vadovą iš užimamų pareigų numatyta atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą atšaukia bei atleidžia iš pareigų, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas)), tačiau tokia galimybė įstatyminiu lygmeniu nėra įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančiame specialiame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme.
Siūlau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį, taikant analogiją kitiems aukščiau paminėtiems įstatymams, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyti, kad atšaukti (nutraukti su juo darbo sutartį) LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovą be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų galėtų ir LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, o tokią atšaukimo tvarką ir pagrindus detaliai reglamentuojant LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose. Siūlomas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimas bus suderintas su naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcija, įsigaliojusia 2017 m. liepos 1 d.
Vadovaujantis naujojo Darbo kodekso nuostatomis, vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai, kuriose nurodyta, kad be šiame Darbo kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą (Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalis), kas ir yra nustatoma Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte. Taip pat, minėtu pakeitimu bus suderintos Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens vadovo atleidimą (atšaukimą) bei leis išvengti potencialių teisminių ginčų. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
3Papildyti 15 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“
2 Seimo nariai A. Širinskienė, A.
Širinskienė, A. Kubilienė (2017-09-15)2 N Argumentai: Siekiant suderinti aukščiau paminėtą siūlymą su kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis, taip pat siūlau keičiamą įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu:
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
(2017-09-15)3 N Argumentai: Siekiant suderinti aukščiau paminėtą siūlymą su kitomis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis, taip pat siūlau keičiamą įstatymo projektą papildyti 3 straipsniu:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) viešo konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka;, administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-06-21
įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai: Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių A. Širinskienės ir A. Kubilienės pasiūlymus. 2.
reikalų ir darbo komitetas, 2017-06-2113 Argumentai: įstatymo projekto nuostatas siūloma derinti su š. m. liepos 1 d. įsigaliosiančiu Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad „darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį (kuriuo keičiamas įstatymo 15 straipsnis) 8 dalimi, numatant papildomus pagrindus su LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovu sudarytai darbo sutarčiai nutraukti. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Papildyti 15 straipsnį 7 dalimi:
biudžetinių ir viešųjų įstaigų ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais sudaryta darbo sutartis taip pat nutraukiama, kai LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti įstaigos vadovą.“ Nepritarti Argumentai:
Komiteto patobulintame įstatymo projekte numatoma, kad įstaigos vadovo atšaukimo pagrindai ir tvarka bus nustatyti įstaigų steigimo dokumentuose, t.y. ši nuostata suderinta su su Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-06-2114 Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Buvusią 15 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi Papildyti 15 straipsnį 8 dalimi: 8.
Su LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, kai įstaigos vadovas:
1) yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) jam atimta teisė eiti tokias pareigas.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siekiama LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti įstaigų vadovus iš pareigų, jei dėl tam tikrų aplinkybių nepasitiki jų veikla, nesiejant vadovo atšaukimo tik su tam tikrų nusikalstamų veikų padarymu.
Su LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigėjo arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu, kai įstaigos vadovas:
1) yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) jam atimta teisė eiti tokias pareigas.“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siekiama LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikti galimybę atšaukti įstaigų vadovus iš pareigų, jei dėl tam tikrų aplinkybių nepasitiki jų veikla, nesiejant vadovo atšaukimo tik su tam tikrų nusikalstamų veikų padarymu. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindus ir tvarką nustatyti steigimo dokumentuose.
reikalų ir darbo komitetas, 2017-06-2115 Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį laikyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,4 5. Buvusią 15 straipsnio 7 dalį laikyti atitinkamai 8 9 dalimi.“ Nepritarti Argumentai: Komitetas nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymams pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį 4 dalimi, todėl šis siūlymas neaktualus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė