Projekto lyginamasis variantas
8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56,
punktu: „
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai ;“. 2. Buvusius 8 straipsnio 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 4 ir 5 punktais. 3. Papildyti 8 straipsnį 6 punktu: „
6) neatitinka asmeniui, vykdančiam advokato veiklą, keliamų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse. “
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios
penkerius metus nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos nepateikė prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi: „
nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas diena. Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pradeda verstis advokato veikla, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotą laiką. “
straipsnio pakeitimas
pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos iki prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos nepraėjo penkeri metai. Ši nuostata netaikoma šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktiems asmenims, pakartotinai įrašomiems į šį sąrašą. 2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos , išskyrus šio Įstatymo dvyliktajame ir tryliktajame skirsniuose numatytus nurodytus atvejus.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį 3 dalimi: „
teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą , už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda , pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą dėl advokato laikino išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teikdamas siūlymą Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas jo drausmės byloje. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos. “
2Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi:
„
kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas drausmės byloje.
Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo . “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo
ir jo pakeitimų skelbimas Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra . , nurodydama į šį sąrašą įrašyto advokato vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir kitą su advokato profesine veikla susijusią reikšmingą informaciją (pavyzdžiui, advokato specializaciją, informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą ir kt.), išskyrus ypatingus asmens duomenis. “
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
padėjėjas turi visas šiame Įstatyme numatytas nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. “
straipsnio pakeitimas 1.
35 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
4) yra susitaręs su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atlikti advokato padėjėjo praktiką arba jeigu jo praktikos vadovu advokatas yra paskirtas šio Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ;“. 2. Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi: „
sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. “
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis
išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti advokato padėjėjo praktiką;
2) jis per vienerius vienus metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino;
3) priimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus;
4) jis pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis;
6) jis, mirus jo praktikos vadovui, atšaukus advokatą iš jo praktikos vadovo pareigų ar išbraukus (laikinai išbraukus) jo praktikos vadovą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, pagal šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas nepateikia Lietuvos advokatūrai dokumentų, būtinų kitam praktikos vadovui paskirti;
jis mirė. 2.
sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą šio straipsnio 1 dalies 3 , 4 ir 56 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti Vilniaus apygardos teismui.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris yra įrašytas į
Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi ne mažesnį kaip penkerių metų praktikuojančio advokato veiklos stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai bei turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą. Advokato padėjėjo praktikos vadovo skyrimą ir atleidimą , privalomą paskyrimą vadovauti advokato padėjėjo praktikai nustato šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
1 dalį 7 punktu: „
7) pasikeitus jo vardui, pavardei, darbo vietai, jos adresui, telefono ryšio numeriui, elektroninio pašto adresui, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasikeitimo, pateikti Lietuvos advokatūrai atitinkamai atnaujintus duomenis;
“. 2. Papildyti 39 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„
8) nedelsdamas informuoti Lietuvos advokatūrą apie bet kurios iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą. “
straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų , registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų jų turimą ar kontroliuojamą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti.
Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;“. 2. Pakeisti 44 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtinti bylai nagrinėti teisme reikalingų su teisinių paslaugų teikimu susijusių rašytinių įrodymų dokumentų nuorašus. Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija;“. 13 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 56 straipsnį 6 dalimi:
„
savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus. “
2Papildyti 56 straipsnį 7 dalimi:
„
Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. “
1.
1Papildyti 57 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:
„
7) vykdant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmens ir ypatingus asmens duomenis; “. 2. Buvusį 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu. 15 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos
advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys. Šis apribojimas neužkerta kelio tam pačiam asmeniui vienu metu kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus, tačiau iki rinkimų rezultatų tvirtinimo jis turi pasirinkti, kokio Lietuvos advokatūros organo nariu pageidauja būti. “
3 dalimi: „
šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus. “
dalimi: „
4Advokatų taryba,
atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. “
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka
nagrinėja advokatų drausmės bylas ir teikia nuomonę dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimo. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių. “
64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šį sąrašą bei jo pakeitimus skelbia Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete interneto svetainėje . Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m.
rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai juose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
8, 13, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39,
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 8, 13, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino identifikuotos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) taikymo problemos dėl advokatų nepriekaištingos reputacijos vertinimo; informacijos, duomenų, dokumentų iš valstybės ir savivaldybės institucijų teikiant teisines paslaugas rinkimo; drausminės atsakomybės advokatams taikymo; Lietuvos advokatūros įgaliojimų, tvarkant asmenų, pripažintų advokatais, ar praktikuojančių advokatų sąrašus ir kitų įgaliojimų įgyvendinimo; advokato padėjėjo pareigų ir neproporcingų vadovavimo advokato padėjėjo praktikai įpareigojimų.
Įstatymo projekto tikslas – atsisakyti perteklinio, neefektyvaus ir su advokatų veiklos principais nesuderinamo teisinio reglamentavimo; papildyti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, siekiant, kad advokato veikla užsiimtų asmenys, atitinkantys griežtesnius elgesio standartus; užtikrinti, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą; užtikrinti, kad tik tinkamai pasirengę advokatų padėjėjai galėtų atstovauti asmenis; užtikrinti, kad Lietuvos advokatūra galėtų veiksmingai tvarkyti asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą ir spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimus bei vykdyti kitas jai patikėtas funkcijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos advokatūra, rengėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai 1.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, taip pat kandidatų į advokatus reputacijos nesieja su profesinės etikos taisyklių laikymusi. 2. Advokatūros įstatymas neapibrėžia advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) rezultatų galiojimo termino. 3. Pagal šiuo metu galiojančią Advokatūros įstatymo redakciją penkerių metų terminas, per kurį asmuo, pripažintas advokatu, turi pateikti prašymą įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, taikomas tik pirmą kartą įrašant asmenį į pastarąjį sąrašą. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punktu, be kitų pagrindų, advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu nuo sprendimo pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos iki prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos nepraėjo penkeri metai, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu asmuo raštu prašė būti išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo arba jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas (išskyrus Advokatūros įstatyme nurodytas išimtis) ir pakartotinai prašo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Taigi, pakartotinam įrašymui į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą nurodytais atvejais penkerių metų terminas nėra taikomas. Manytina, kad, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo metu nustatytas penkerių metų terminas, per kurį asmuo, pripažintas advokatu, pirmą kartą turi pateikti prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, yra netikslingas. 4.
dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos. 5. Advokatūros įstatymas šiuo metu nenumato galimybės Lietuvos advokatūrai laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol yra nagrinėjama advokato drausmės byla Advokatų garbės teisme. 6. Advokatūros įstatymas numato Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimą, tačiau nėra nurodoma, kokie advokatų duomenys yra skelbiami šiame sąraše. 7. Galiojantis teisinis reguliavimas numato teisę advokato padėjėjui atstovauti pirmosios instancijos teismuose po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios, tačiau nesieja nurodyto laikotarpio su tinkamai atlikta vienerių metų praktika. 8. Advokatūros įstatyme nėra numatyta, kad Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra, nenurodoma, kokia informacija yra skelbiama. 9. Advokato padėjėjui Advokatūros įstatymas nenumato pareigos imtis veiksmų, būtinų kito praktikos vadovo paskyrimui, kai paskirtas praktikos vadovas nebegali vadovauti jo praktikai (pavyzdžiui, advokatas išbraukiamas iš praktikuojančių advokatų sąrašo). 10. Galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarka nustato privalomą paskyrimą vadovauti advokato padėjėjo praktikai. 11. Advokatūros įstatymas neįpareigoja advokatų pateikti informaciją Lietuvos advokatūrai apie jų asmens duomenų pasikeitimą. 12. Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje numatyta advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinės paslaugoms teikti reikalingą informaciją, dokumentus, tačiau nekonkretizuoja, ar tai apimtų ir informacijos bei duomenų gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, taip pat ypatingų asmens duomenų gavimą.
Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta advokato teisė tvirtinti tik bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, tačiau advokatai teikia teisines paslaugas ir neteisminėse institucijose. 13. Advokatūros įstatymas šiuo metu nenumato Lietuvos advokatūros ar Lietuvos advokatūros advokatų tarybos teisės gauti informaciją iš kitų subjektų apie asmenis, pateikusius prašymus pripažinti juos advokatais ir (ar) įrašyti juos į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, bei asmenis, įrašytus į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą ir į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Pagal Advokatūros įstatymo 9, 16, 18 straipsnius asmenys, prašantys pripažinti advokatais, norintys laikyti advokatų egzaminus ir (ar) prašantys įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, yra įpareigoti pateikti įstatyme numatytus dokumentus. Taigi, duomenis ir dokumentus, kurie reikalingi nustatant, ar kandidatas atitinka reikalavimus tapti advokatu, pateikia patys kandidatai. Tuo tarpu po asmens pripažinimo advokatu ir jo įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, ar tik po asmens pripažinimo advokatu į paminėtus sąrašus įrašyti asmenys nėra linkę pranešti apie tai, kad išnyksta bent viena iš Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų ar kad po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, o tai sudaro pagrindą Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu ir jį išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
Advokatai, įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, taip pat nepraneša apie įsidarbinimą, kai toks darbas pagal darbo sutartis yra nesuderinamas su advokato veikla (Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). 14. Advokatūros įstatymo 58 straipsnis nustato, kad, nors tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organu nariu, tačiau tai neužkerta jam kelio vienu metu kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus ir iki rinkimų rezultato tvirtinimo jis turi pasirinkti, kokio Lietuvos advokatūros organu nariu pageidauja būti. 15. Galiojantis Advokatūros įstatymas taip pat nenumato Advokatų garbės teismo teisės aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, tačiau viena esminių drausminės atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris reikalauja, kad už analogiškus ar panašius pažeidimus visiems būtų taikomos tokios pačios drausminės priemonės. Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viena iš pagrindinių prielaidų užtikrinant nuoseklumą – kad drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija (organas), užtikrinanti nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą.
Įstatymų leidėjui šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui – Advokatų garbės teismui – būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2015). 16. Advokatūros įstatyme nėra numatyta, kokia informacija yra skelbiama Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąraše . 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos:
konstitucinę teisę į teisminę gynybą, todėl tiek jų elgesiui, tiek profesinei etikai yra keliami itin griežti reikalavimai. Įstatymo projektu siūloma nepriekaištingos reputacijos kriterijus papildyti numatant, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas. Pažymėtina, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą asmuo advokatu galėtų pretenduoti tapti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjus trejiems metams. Kartu siūloma susieti kandidatų į advokatus reputaciją su profesinės etikos taisyklių laikymusi.
Pastebėtina, kad vienintelių kandidatų į advokatus reputacija šiuo metu nesiejama su profesinės etikos taisyklių laikymusi, kai tuo tarpu kandidatams į visas kitas teisines profesijas tokie reikalavimai yra keliami: asmuo negali tapti prokuroru, jei jo elgesys neatitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatų, teisėju asmuo negali tapti, jei asmuo neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, kandidatų į antstolius reputacija nėra laikoma nepriekaištinga, jei jų elgesys ar veikla nėra suderinama su Antstolių profesinės etikos kodekso reikalavimais, o notaru asmuo negali tapti, jei jis neatitiks Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų. Iki 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje Advokatūros įstatymo redakcijoje viena iš nepriekaištingos reputacijos sąlygų asmenims, pretenduojantiems tapti advokatais, buvo atitikimas reikalavimams, kurie yra nustatyti advokatams Lietuvos advokatų etikos kodekse ir kurie būtų taikomi pareiškėjui, jeigu šis taptų advokatu, tačiau ši sąlyga buvo panaikinta ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje asmens nepriekaištinga reputacija nepagrįstai nebėra siejama su profesinės etikos taisyklių laikymusi. Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 15 d. vykusio visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu buvo patvirtintas naujas Lietuvos advokatų etikos kodeksas. Be to, asmeniui, kuris prašymo pripažinti advokatu pateikimo metu neatinka Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, neužkertamas kelias vėliau pakartotinai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl jo pripažinimo advokatu, jei vėlesnis jo elgesys bus suderinamas su profesinės etikos reikalavimais. 2.
advokatų egzaminų rezultatų galiojimo terminą (šiuo metu šis terminas yra įtvirtintas Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379) bei atsisakyti penkerių metų termino, per kurį asmenys, pripažinti advokatais, turi pirmą kartą pateikti prašymą įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. 3. Įstatymo projektu patikslinama, kad užsienio valstybių advokatai verstis advokato veikla Lietuvoje gali pagal ne tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl teisinės pagalbos, bet pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kadangi tarpvalstybinį teisinių paslaugų teikimą nustato ir ne tik sutartys dėl teisinės pagalbos, tačiau ir, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis. Siūlomu pakeitimu siekiama suderinti Advokatūros įstatymo nuostatą su Lietuvos šiuo metu prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. 4. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti galimybę Lietuvos advokatūrai Advokatų garbės teismo siūlymu advokatą, kurio byla nagrinėjama Advokatų garbės teisme, laikinai išbraukti ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Tokia teise Lietuvos advokatūra naudotųsi ribotai, kai būtų objektyvių duomenų, kad galimai buvo padarytas sunkus Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimas, už kurį gali būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – Lietuvos advokatūros sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas. Advokatų garbės teismas tokį siūlymą turėtų motyvuoti, įvertindamas galimai padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Manytina, kad asmens, kuriam yra iškelta drausmės byla ir yra duomenų dėl galimai padaryto sunkaus advokatų veiklos pažeidimo, galimybės dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese apribojimas yra būtinas teisinėje valstybėje, o šiuo ribojimu nėra paneigiama nei asmens teisių ir laisvių prigimtis, nei jų esmė. Kaip jau buvo paminėta, advokatai ir advokatų padėjėjai užtikrina tinkamą asmenų konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, todėl jų profesinei etikai yra keliami itin griežti reikalavimai ir būtina numatyti specifinius veiklos apribojimo atvejus tiems asmenims, dėl kurių profesinės etikos kyla pagrįstų abejonių. Kartu siūloma, kad informacija apie laikiną advokato išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo būtų lengvai pasiekiama asmenims, nurodant ją Lietuvos advokatūros internetinėje svetainėje. 5. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos dėl privalomo advokato padėjėjo praktikos vadovo paskyrimo, kadangi toks reglamentavimas yra nesuderinamas su advokatų veiklos principais – advokato veiklos laisve ir nepriklausomumu, tarpusavio santykių demokratiškumu ir kolegiškumu, tuo labiau, kad advokatas (praktikos vadovas) jo padėjėjo praktikos atlikimo laikotarpiu visu savo turtu atsako net už pastarojo neteisėtais veiksmais tretiesiems asmenims padarytą žalą (Advokatūros įstatymo 20 straipsnis). Taip pat, užtikrinant aukštos kokybės atstovavimą teisminiuose ginčuose, siūloma advokatų padėjėjų teisę atstovauti pirmosios instancijos teismuose susieti su tinkamai atlikta vienerių metų advokato padėjėjo praktiką ir įtvirtinti advokato padėjėjui imtis veiksmų, būtinų kito praktikos vadovo paskyrimui, kai paskirtas praktikos vadovas nebegali vadovauti jo praktikai.
Kartu siūloma numatyta, kad Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą bei jo pakeitimus skelbia Lietuvos advokatūra, nurodant, kokia informacija yra skelbiama. 6. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos advokatūros apie advokatą turimą informacija būtų aktuali, Įstatymo projektu siūloma numatyti pareigą advokatui pateikti Lietuvos advokatūrai informaciją apie jo duomenų pasikeitimą ar Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų išnykimą arba pasikeitimą. 7. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pakeitimais siūloma aiškiau reglamentuoti advokatų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įtvirtinant, kad tokia teisė apima ir informacijos bei duomenų (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis) gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.
Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą; asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų ir kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą; advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, inter alia tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo, kartu ir advokatas kaip atstovas. Aptariamų advokato teisių numatymas nėra savitikslis – jas numatyti būtina, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą (Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Taip pat siūloma numatyti, kad advokatas turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus, kadangi nustatytas ribojimas tvirtinti dokumentus tik bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (kai advokatas gali atstovauti ir neteisminėse institucijose) yra nepagrįstas. 8.
advokatūros advokatų taryba turi teisę gauti jos funkcijoms atlikti reikiamus duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ir jų nuorašus iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų ir tam tikrais atvejais iš fizinių ir juridinių asmenų. Šiais pakeitimais siekiama įtvirtinti informacijos gavimo įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis Lietuvos advokatūra ir Lietuvos advokatūros advokatų taryba galėtų gauti jos funkcijoms reikalingą informaciją be duomenų subjekto sutikimo. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūrai pavesta tvarkyti Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą (priimti sprendimus įrašyti asmenis į paminėtą sąrašą ir išbraukti iš šio sąrašo (Advokatūros įstatymo 18 ir 23 straipsniai). Pagrindas išbraukti iš šio sąrašo, be kita ko, yra tada, jeigu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio1 dalies 4 punktas). Lietuvos advokatūra taip pat yra įgaliota priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui bei taikyti Advokatūros įstatymo numatytas drausmines nuobaudas (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis, 53 straipsnis). Advokatūros įstatymo 39 straipsnis įpareigoja advokatą laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai bei pilietiškai, laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už šio įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
Tam, kad Lietuvos advokatūra galėtų veiksmingai tvarkyti asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, taip pat spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimus, ji privalo šį asmenį išklausyti (paprašyti pateikti paaiškinimą bei pakviesti šį asmenį dalyvauti Advokatų tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi su įrašymu ar išbraukimu iš paminėtų sąrašų susiję klausimai ar drausmės bylos iškėlimo klausimai, bei Advokatų garbės teismo posėdžiuose, kuriuose svarstoma advokato drausmės byla). Paminėtų funkcijų veiksmingam vykdymui Lietuvos advokatūrai būtini duomenys apie asmenų, pripažintų advokatais, (ne)teistumą, atleidimo iš darbo pagrindus, asmenų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybinio socialinio draudimo draudėjus, advokatų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir kt. 9. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuri nustato, kad tas pats asmuo vienu metu gali kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus. Manytina, kad asmuo turi pasirinkti, į kurį vieną Lietuvos advokatūros organą jis kandidatuoja, tuo užkertant kelią atvejams, kai asmuo, išrinktas į kelis Lietuvos advokatūros organus, iki rinkimų rezultatų tvirtinimo renkasi, kokio Lietuvos advokatūros organo nariu pageidauja būti. 10. Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka teikia nuomonę dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimo, siekiant užtikrinti, kad Advokatų garbės teismas turėtų įgaliojimus, būtinus nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos ir advokatų drausminės atsakomybės standartų formavimui. 11.
advokato informacija yra skelbiama Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąraše . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir, atitinkamai, jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo p rojektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir nėra susijęs su Europos Sąjungos dokumentais. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto 16 straipsniui įgyvendinti Lietuvos advokatūros advokatų taryba turės priimti tvarkos, pagal kurią Advokatų garbės teismas teiks nuomonę dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimo, aprašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ir Lietuvos advokatūra. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : yra „advokatas“, „teisinės paslaugos“, „duomenų subjektas“, „etikos kodeksas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pradeda verstis advokato veikla, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Svarstytina, ar projektu siūlomas dviejų metų advokato egzaminų galiojimo laikas nėra per trumpas, nes kyla abejonių, ar per dvejus metus teisės sistemoje gali įvykti tokie esminiai pokyčiai, kad asmenys, per minėtą laikotarpį nuo egzamino išlaikymo nepradėję verstis advokato praktika, privalėtų egzaminą laikyti iš naujo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Seime įregistruotame Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte reg. Nr. XIIP-3103 taip pat siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, egzaminų rezultatai galioja penkerius metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomą nustatyti advokato egzaminų galiojimo terminą nereikėtų prailginti. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo.
Svarstytina, ar toks siūlomas teismo teisių apribojimas atitinka proporcingumo bei teisingumo principus. Atkreipiame dėmesį, kad advokatą laikinai išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo, jis netektų galimai vienintelio pajamų, gaunamų iš advokato veiklos, šaltinio. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes turėtų spręsti, ar Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo vykdymas turėtų būti stabdomas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. 3. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra, nurodydama į šį sąrašą įrašyto advokato vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir kitą su advokato profesine veikla susijusią reikšmingą informaciją (pavyzdžiui, advokato specializaciją, informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą ir kt.) , išskyrus ypatingus asmens duomenis“ (pabraukta mūsų). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, jose negali būti dviprasmybių Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, vertinamoje projekto nuostatoje brauktinas žodis ,,pavyzdžiui“, skliausteliuose aiškiai nurodant informacijos, kuri būtų viešai skelbiama apie advokatą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, pobūdį. Kitu atveju, taikant įstatymą būtų sudėtinga atriboti, kuri informacija, susijusi su advokato veikla, yra reikšminga. Be to, nėra aiškus ir subjektas, kuris turėtų nuspręsti, kuri informacija, susijusi su advokato veikla be nurodytosios įstatyme, yra reikšminga ir turėtų būti skelbiama viešai. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Lietuvos advokatūros organas ir kieno nustatyta tvarka, terminais turėtų teisę tvirtinti advokato padėjėjo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 5. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir nustatyti advokato teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų jų turimą ar kontroliuojamą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti.
Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu . Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Iš projekto teksto neaišku, kokia tvarka advokatui turėtų būti teikiami asmens duomenys, įskaitant ypatingus asmens duomenis. Pastebėtina, kad asmens duomenų teikimo tvarka yra nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kurio 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė – asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taip pat nustato atvejus, kai asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi be tokio sutikimo. Kiti įstatymai gali nustatyti konkrečių asmens duomenų teikimo taisykles, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka asmenims (advokatai, advokatų profesinės bendrijos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išskirti atskirai) yra teikiami duomenys apie nekilnojamojo daikto savininkus ir daiktinių teisių turėtojus. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokias teises turėtų asmuo, kurio asmens duomenis rinktų advokatas, pavyzdžiui, ar jis būtų informuotas apie jo duomenų tvarkymą taip, kaip tai nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo remiamasi projekto aiškinamajame rašte.
Jame be kita ko konstatuota : „Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą.
Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).” Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją.“ Taip pat teismas pabrėžė, kad „pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciš kai pagrįstam tikslui pasiekti “ , kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, negali būti nustatytas toks valstybės ir savivaldybių institucijų turimos informacijos teikimo advokatams teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomas vertybes, inter alia žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Į statymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti .
Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).” Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją.“ Taip pat teismas pabrėžė, kad „pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciš kai pagrįstam tikslui pasiekti “ , kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, negali būti nustatytas toks valstybės ir savivaldybių institucijų turimos informacijos teikimo advokatams teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomas vertybes, inter alia žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Į statymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti . Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pa stebėtina , kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė į privatų gyvenimą, įskaitant asmens duomenų teikimą advokatui, gali būti ribojama įstatymu, kiek tai būtina užtikrinti asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti.
Tuo tarpu pagal projektą, advokatui būtų suteikta teisė gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, ir be asmenų sutikimo, tik nurodžius šių duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad advokatai ne tik padeda jų atstovaujamiems asmenims užtikrinti jų teisę į teisminę gynybą, bet ir teikia kitas teisines paslaugas: teikia teisės konsultacijas, rengia teisinę reikšmę turinčius dokumentus, kurie nėra susiję su asmens gynyba bei atstovavimu bylų procese.
Pastebėtina ir tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pažymėjo, „<...> kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos asmens teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti ne tik tam tikras advokatų teises, būtinas veiksmingai teisinei pagalbai teikti, bet ir atitinkamas jų pareigas, inter alia konfidencialumo pareigą, kuri reiškia, kad advokatas privalo saugoti jam patikėtą teisinei pagalbai teikti būtiną informaciją ir jos neatskleisti, taip pat pareigą gautos informacijos nenaudoti teisei priešingais tikslais; kartu pažymėtina, kad turi būti numatyta ir advokatų atsakomybė, inter alia už neteisėtą gautos informacijos panaudojimą. “ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal galiojančio įstatymo 39 straipsnį advokatas privalo saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti , tačiau aiškinant nurodytą nuostatą kartu su įstatymo
paslapties neatskleidimo principas, darytina išvada, kad pagal galiojančius įstatymus advokatas nėra saistomas konfidencialumo pareigos kitų asmenų atžvilgiu. Taigi, pritarus teikiamam projektui, advokatas nebūtų įpareigotas neatskleisti gautų teikiant teisines paslaugas asmens duomenų, jeigu tai nėra jo kliento asmens duomenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekto nuostatos tiek, kiek jos suteikia teisę advokatams be jokių apribojimų (be asmens sutikimo, nesilaikant asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, įstatyme nenustatant skaidrių tokių duomenų teikimo kriterijų, advokato pareigos jų neatskleisti) gauti asmens duomenis apie kitą nei jo atstovaujamą asmenį, įskaitant teisę gauti asmens duomenis teisinėms paslaugoms, nesusijusioms su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisminę gynybą, teikti, sudaro prielaidas taikant įstatymą neproporcingai riboti asmens teisę į privatumą, todėl neatitinka nurodytos Konstitucinio Teismo doktrinos. Siekiant projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę Advokatūros įstatyme nustatyti advokatų teisę gauti asmens duomenis asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu taikant galiojančius įstatymus kyla problemų advokatams gauti asmenų, kurie nėra jų klientai, duomenis, kai šie duomenys būtini užtikrinant advokatų klientų teisę į teisminę gynybą, padaryti atitinkamus pakeitimus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kurio tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis ir kuris yra suderintas su Europos Sąjungos teise. Kita vertus, svarstytina, ar Advokatūros įstatyme reikalingos specialios nuostatos dėl advokatų teisės gauti asmens duomenis.
Pastebėtina, kad Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindai, kai asmens duomenys teikiami be asmens sutikimo, pavyzdžiui, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; kai reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teisėje nustatant asmens duomenų tvarkymą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, išdėstomos „konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.“ 6.
Projekto 13 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti Lietuvos advokatūros teisę, atliekant įstatyme nustatytas funkcijas, gauti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, informacinių sistemų, o vykdant funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, ir iš fizinių ir juridinių asmenų. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, kad panašias teises ir pareigas (kontroliuoti, kaip laikomasi profesinės etikos reikalavimų, iškelti drausmės bylą), kokias turi Lietuvos advokatūra advokatų atžvilgiu, turi ir Notarų rūmai notarų atžvilgiu, Antstolių rūmai antstolių atžvilgiu, Auditorių rūmai auditorių atžvilgiu, Odontologų rūmai savo narių odontologų atžvilgiu, atitinkamų profesijų narių sąrašus tvarko Auditorių rūmai ir Odontologų rūmai, tačiau nė vienam kitam profesinio susivienijimo savivaldos organui galiojantys įstatymai nesuteikia tokių teisių, kokias siūloma suteikti Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai. Visi atitinkamų profesijų susivienijimų savivaldos organai, rinkdami ir tvarkydami asmens duomenis, vadovaujasi asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai suteikti teisę gauti be asmens sutikimo ir ypatingus asmens duomenis. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ypatingi asmens duomenys
fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.
Atsižvelgiant į įstatymo suteikiamas teises Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai, manytina, kad šiems advokatų savivaldos organams gali reikėti tik kai kurių ypatingų asmens duomenų, pavyzdžiui, duomenų apie teistumą ir sveikatą. Šiame kontekste pastebėtina, kad duomenų apie asmenų teistumą teikimo tvarką nustato Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas ir Vyriausybės 2012-04-18 nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. Taigi Lietuvos advokatūra ir Advokatų taryba gali gauti šiuos duomenis nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu kyla teisės taikymo problemų, reikėtų pakeisti nurodytus teisės aktus, o ne Advokatūros įstatymą. Kai dėl advokatų ir jų padėjėjų duomenų apie sveikatą, tai galiojančio įstatymo
sveikatos pažymėjimą, advokatų pareiga tikrintis sveikatą yra nustatyta galiojančio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, reikalavimas asmenims, siekiantiems būti įrašytais į advokatų padėjėjų sąrašą neturėti sveikatos sutrikimų ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą nustatytas galiojančio įstatymo 35 straipsnyje. Taigi duomenų apie advokatų ir jų padėjėją sveikatą teikimas jau yra sureguliuotas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra saistomos profesinės paslapties saugojimo prievolės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad nėra būtina nustatyti papildomų Lietuvos advokatūros ir Advokatų tarybos teisių gauti ypatingus asmens duomenis ir siūlytume atsisakyti vertinamos nuostatos.
Jeigu pastabai nebūtų pritarta, tobulinant projektą reikėtų įvardinti konkrečius ypatingus duomenis, kuriuos turi teisę gauti advokatų savivaldos organai, tokių duomenų gavimo pagrindus ir tvarką, taip pat jų naudojimo tvarką, arba pateikti nuorodą į asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus. Trečia, neaišku, kokius asmens duomenis apie advokatus ir jų padėjėjus, susijusius su drausmės bylos jiems iškėlimu, turės pateikti fiziniai ir juridiniai asmenys ir kokia tvarka. Kita vertus, Advokatūros įstatymas nereguliuoja ir negali reguliuoti asmens duomenų valdytojų fizinių ir juridinių asmenų teisių, jas nustato galiojantys asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojantys teisės aktai, todėl svarstytina, ar siūlomas pakeitimas tikrai būtinas ir ar juo bus pasiekti projekto tikslai. 7. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 8. Projekto 19 straipsnio 3 dalyje išbrauktini žodžiai ,,1 dalies“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8
5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
8,
2017-12-06
dalyvavo : komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Lietuvos advokatūros atstovai: pirmininkas Ignas Vėgėlė, sekretorė Renata Tamašauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aušra Špakauskienė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-124 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos.
Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pradeda verstis advokato veikla, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotam laikui. Svarstytina, ar projektu siūlomas dviejų metų advokato egzaminų galiojimo laikas nėra per trumpas, nes kyla abejonių, ar per dvejus metus teisės sistemoje gali įvykti tokie esminiai pokyčiai, kad asmenys, per minėtą laikotarpį nuo egzamino išlaikymo nepradėję verstis advokato praktika, privalėtų egzaminą laikyti iš naujo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Seime įregistruotame Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte reg. Nr. XIIP-3103 taip pat siūloma nustatyti, kad asmenų, siekiančių eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, egzaminų rezultatai galioja penkerius metus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomą nustatyti advokato egzaminų galiojimo terminą nereikėtų prailginti. Pritarti iš dalies Advokatų egzaminų rezultatų galiojimo terminas (2 metai) ir šiuo metu yra įtvirtintas Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos apraše (toliau – aprašas). Kartu, siekiant aiškumo, patikslinta 14 straipsnio 5 dalis, numatant, kad: „
išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka diena.
Jeigu per dvejus metus nuo advokatų egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, jo išlaikytų advokatų egzaminų rezultatai galioja visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimą laiką. “ Pastebėtina, kad notarų veiklos pradžiai nepakanka vien egzamino išlaikymo, o būtina laimėti viešą konkursą eiti notaro pareigas (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnis), kuris skelbiamas atsižvelgiant į notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikius (Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34, 4 punktas). 2. Lietuvos teisės institutas 2017-07-274 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. S-2017-6770 pateiktą prašymą, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-812 (toliau vadinama - Projekto). Dėl Projekto 3 straipsnio (Advokatūros įstatymo 14 straipsnio pakeitimas) Projekto 3 straipsnyje numatomas Advokatūros įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinant, kad advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pradeda verstis advokato veikla, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotą laiką. Tuo tarpu jei veikla nepradedama - asmuo turėtų iš naujo laikyti advokato egzaminą. Abejotina, ar toks trumpas egzamino galiojimo terminas yra pagrįstas teisinių žinių sumažėjimu ar teisinės bazės pasikeitimais.
Sudėtinga manyti, kad asmuo, išlaikęs advokato egzaminą, bet nepradėjęs verstis advokato veikla per dvejus metus turėtų mažiau žinių, įgūdžių, nei asmuo, pradėjęs tokią veiklą, ir pavyzdžiui, po pusės metų išėjęs vaiko priežiūros atostogų ar laikinai sustabdęs advokato veiklą. Pažymėtina, kad kitoms teisinėms profesijoms numatomų egzaminų galiojimo terminas įprastai ilgesnis. Pavyzdžiui, Notariato įstatyme nustatyta, kad notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos [1] Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad galiojantis Advokatūros įstatymas bei Projektas nenumato galimybės egzamino galiojimo terminus pailginti tais atvejais, kai asmuo, išlaikęs advokato egzaminą nepradeda verstis advokato veikla dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, siekiantis būti pripažintas advokatu, pirmiausia bent dvejus metus užsiima advokato padėjėjo veikla, tuomet pateikęs prašymą laukia advokato egzamino paskyrimo datos, kas neretai užtrunka ilgai (įprastai iki pusės metų), praktikoje neretai susiklosto, kad egzamino laikymą planuojantis asmuo susilaukia vaikų. Numačius, kad egzaminas galioja tik dvejus metus, toks asmuo turėtų pradėti verstis advokato veikla nepasinaudojęs pilna teise į vaiko priežiūros atostogas, be to, jei asmuo susilauktų antro vaiko, egzamino galiojimo terminas būtų pasibaigęs. Atitinkamai, numatant dvejų metų terminą advokato egzamino galiojimui bei nenumatant galimybių šį terminą pratęsti, susiklosto situacija galinti neigiamai paveikti jaunų tėvų, ypač motinų, siekiančių advokato statuso, padėtį.
Paminėtina ir tai, kad tiek įmoka už advokatūros egzaminus, tiek Advokatūros stojamoji įmoka, pakankamai didelė (mokestis už advokatų kvalifikacinio egzamino laikymą - 173,77 EUR, mokestis už advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymą - 115,85 EUR, vienkartinė stojamoji įmoka - 500 EUR). Nei įstatyme, nei pateiktame projekte nėra numatyta galimybė nei laikyti mažesnės apimties egzamino, nei šių įmokų sumažinti, kai egzaminas bus laikomas pakartotinai pasibaigus anksčiau išlaikyto egzamino galiojimo terminui. Todėl pakartotinas egzamino laikymas pasibaigus trumpam anksčiau išlaikyto egzamino galiojimo terminui yra ir gana didelė našta tiek pinigais, tiek ir laiku, skirtu egzaminams pasiruošti. Atitinkamai, siūlytume svarstyti, ar Projekte siūlomas dvejų metų advokato egzaminų galiojimo laikas nėra per trumpas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nenumatyta jokių galimybių šį terminą pratęsti. Pritarti iš dalies Advokatų egzaminų rezultatų galiojimo terminas (2 metai) ir šiuo metu yra įtvirtintas Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos apraše (toliau – aprašas). Kartu, siekiant aiškumo, patikslinta 14 straipsnio 5 dalis, numatant, kad: „
išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka diena.
Jeigu per dvejus metus nuo advokatų egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, jo išlaikytų advokatų egzaminų rezultatai galioja visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimą laiką. “ Patikslinus šią nuostatą, asmenys, išlaikę advokatų egzaminą, tačiau esantys tėvystės, motinystės, ar vaiko priežiūros atostogose, galėtų advokatu prisipažinti, tačiau dėl nurodytų aplinkybių advokato veiklos nepradėti (t. y. neteikti prašymo dėl įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Svarstytina, ar toks siūlomas teismo teisių apribojimas atitinka proporcingumo bei teisingumo principus. Atkreipiame dėmesį, kad advokatą laikinai išbraukus iš praktikuojančių advokatų sąrašo, jis netektų galimai vienintelio pajamų, gaunamų iš advokato veiklos, šaltinio. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Manytina, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes turėtų spręsti, ar Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš praktikuojančių advokatų sąrašo vykdymas turėtų būti stabdomas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą praktikoje sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 2 dalis) vykdymas nestabdomas pateikus skundą teismui.
Be to, projektu siūloma Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostata neapriboja teismo, nagrinėjančio konkretaus advokato skundą, teisės priimti sprendimą sustabdyti Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo vykdymą. Kartu, siekiant aiškumo, Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys patikslintas taip: „ Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip .“
teisės institutas
2 Projektu
teismo siūlymu advokatą, kurio byla nagrinėjama Advokatų garbės teisme, laikinai išbraukti ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Taip pat siūloma numatyti, kad skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Toks pasiūlymas kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo bei proporcingumo principams. Advokatūra yra advokatų savivaldos institucija ir jos sprendimai gali (ir turi) būti peržiūrimi teismų. Advokatūros įstatymas numato, kad laikinai išbraukti asmenį iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.
Laikinas išbraukimas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo yra giežta priemonė, apribojanti asmens galimybę užsiimti profesine veikla ir gauti pajamas, todėl abejotina, ar teisinga ir proporcinga būtų apriboti galimybę sustabdyti sprendimo vykdymą jei pateikiamas skundas teismui. Siūlytume papildomai apsvarstyti tokios nuostatos poreikį. Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad siūlomas pakeitimas nesuponuoja, jog Lietuvos advokatūros organų sprendimai negali būti peržiūri teismų. S iūloma Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nuostata neapriboja teismo, nagrinėjančio konkretaus advokato skundą, teisės priimti sprendimą sustabdyti Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo vykdymą. Kartu, siekiant aiškumo, Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį galima patikslinti taip: „ Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-127 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra, nurodydama į šį sąrašą įrašyto advokato vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir kitą su advokato profesine veikla susijusią reikšmingą informaciją (pavyzdžiui, advokato specializaciją, informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą ir kt.) , išskyrus ypatingus asmens duomenis“ (pabraukta mūsų).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, jose negali būti dviprasmybių Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, vertinamoje projekto nuostatoje brauktinas žodis ,,pavyzdžiui“, skliausteliuose aiškiai nurodant informacijos, kuri būtų viešai skelbiama apie advokatą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje, pobūdį. Kitu atveju, taikant įstatymą būtų sudėtinga atriboti, kuri informacija, susijusi su advokato veikla, yra reikšminga. Be to, nėra aiškus ir subjektas, kuris turėtų nuspręsti, kuri informacija, susijusi su advokato veikla be nurodytosios įstatyme, yra reikšminga ir turėtų būti skelbiama viešai. Pritarti iš dalies Advokatūros įstatymo 24 straipsnio formuluote yra siekiama atskirti, kokie duomenys turi būti paskelbiami (advokato vardas, pavardė, darbo vieta, darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir kurie duomenys yra skelbiami konkretaus advokato pageidavimu, jo sutikimu.
2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, siekiant aiškiai atskirti, būtiną skelbti informaciją ir informaciją, kuri skelbiama advokato pasirinkimu, nutarta siūlomą Advokatūros įstatymo 24 straipsnio nuostatą patikslinti taip: „ Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta, darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. “
duomenų apsaugos inspekcija 2017-07-287 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjusi Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-812 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją Projektui teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.
Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalį, teisės akte, kuriuo įtvirtinamas asmens duomenų teisėto tvarkymo pagrindas, turi būti nustatomas asmens duomenų tvarkymo tikslas . Taip pat Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisės akte galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas . Projekto
Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra, nurodydama į šį sąrašą įrašyto advokato vardą, pavardę, darbo vietą, darbo vietos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą ir kitą su advokato profesine veikla susijusią reikšmingą informaciją (pavyzdžiui, advokato specializaciją, informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą ir kt.), išskyrus ypatingus asmens duomenis.
Atsižvelgdami į Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus bei į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, siūlome tikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnį nurodant, kokiu asmens duomenų tvarkymo tikslu ir kokie konkretūs advokato asmens duomenys skelbiami interneto svetainėje arba siūlome išbraukti žodžius
„ir kt.“. Tuo atveju jeigu vis dėlto yra poreikis skelbti daugiau asmens
duomenų negu numatyta Projekte, siūlome papildyti Projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnį nurodant, kad kiti advokato asmens duomenys skelbiami jam davus sutikimą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktą pastabą dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo nustatymo, Advokatūros įstatymo 24 straipsniu numatytu informacijos skelbimu siekiama, kad informacija apie advokatus būtų prieinama tiek visuomenei, tiek valstybės, savivaldybių institucijoms ar teismams (galimybė įsitikinti, kad asmuo yra praktikuojantis advokatas, galimybė išsirinkti konkretų advokatą, rasti jo kontaktinius duomenis). Advokatūros įstatymo 24 straipsnio formuluote yra siekiama atskirti, kokie duomenys turi būti paskelbiami (advokato vardas, pavardė, darbo vieta, darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir kurie duomenys yra skelbiami konkretaus advokato pageidavimu, jo sutikimu.
2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, siekiant aiškiai atskirti, būtiną skelbti informaciją ir informaciją, kuri skelbiama advokato pasirinkimu, nutarta siūlomą Advokatūros įstatymo 24 straipsnio nuostatą patikslinti taip: „ Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą bei jo pakeitimus Lietuvos advokatūros tinklalapyje internete interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, darbo vieta, darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-128 Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris Lietuvos advokatūros organas ir kieno nustatyta tvarka, terminais turėtų teisę tvirtinti advokato padėjėjo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Nepritarti Pastebėtina, kad Advokatūros įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taigi nuostatos dėl advokato padėjėjo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitos patvirtinimo yra šios tvarkos dalis. 8.
teisių stebėjimo institutas
151618 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atsakydamas į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017-07-05 raštą Nr. S-2017-6770, teikia pastabas dėl Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 8, 13, 14, 17, 23, 24, 34, 35, 36, 37, 39, 44, 56, 57, 58, 60, 61 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-812. Teikdami pastabas apsiribojame nuostatomis tiesiogiai susijusiomis žmogaus teisėmis, konkrečiai – teise į duomenų apsaugą. Dėl ypatingų asmens duomenų tvarkymo Projektu siūlomose Advokatūros įstatymo 44 str. 1 punkto, 56 str. 6 ir 7 dalies, 57 str. 1 dalies 7 punkto, 60 str. 3 ir 4 dalies formuluotėse vartojamas terminas „ypatingi duomenys“, numatoma galimybė šiuos duomenis visais atvejais savo veiklos tikslais gauti tiek advokatams, tiek Lietuvos advokatūrai. Siūlome atsisakyti šios formuluotės vartojimo, nes:
1) Numatant galimybę gauti šiuos asmens duomenis, reikšmingai išplečiami tiek advokatų, tiek Lietuvos advokatūros įgaliojimai – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato padidintą šių duomenų, lyginant su kitais asmens duomenimis, apsaugą, ir pagal dabar galiojantį reguliavimą [2] advokatai ir Lietuvos advokatūra šiuos duomenis galėtų gauti tik jei jie reikalingi nagrinėti bylai teisme. Nėra jokios aiškios priežasties, kodėl advokatams ir Lietuvos advokatūrai, lyginant su kitais įprastais duomenų valdytojais ar tvarkytojais, turėtų būti suteikiami platesni įgaliojimai. 2) 2018 m. įsigaliosiantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nenumato tokios duomenų kategorijos, taigi jos atitinkamai nebebus ir naujoje Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijoje. Įtraukiant šią sąvoką į Advokatūros įstatymą bus užprogramuojama teisinio neaiškumo situacija, kai vartojamas specifinis terminas, kuris neturi apibrėžimo ir nėra vartojamas atitinkamos srities specializuotuose įstatymuose.
Pažymėtina, kad Reglamentas nustato kitą asmens duomenų kategoriją, kuriems yra taikomas padidintos apsaugos režimas – specialių kategorijų asmens duomenys. Tokių duomenų tvarkymas yra draudžiamas, išskyrus Reglamente numatytas išimtis. Advokatai ir Lietuvos advokatūra, esant atitinkamoms sąlygoms, galėtų vadovautis Reglamento 9 str. 2 d. h p. numatyta išimtimi, be jokių papildomų Advokatūros įstatymo pakeitimų. Dėl bendrojo asmens duomenų tvarkymo režimo taikymo Advokatūros įstatymo 39 str. 1 dalies 7 punkte, 44 str. 1 punkte ir
ir nacionaliniais teisės aktais nustatomą, bendrą duomenų apsaugos režimą. Tokiu būdu būtų išvengta galimo neaiškumo, kokios taisyklės taikytinos asmens duomenų gavimui ir kitiems su jais atliekamiems veiksmams. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 str. 2 dalis numato, kad tam tikrose srityse ES valstybių narių nacionalinės teisės gali nustatyti konkrečias asmens duomenų gavimo (ir kitokio tvarkymo) taisykles. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatams ir Lietuvos advokatūrai gauti asmens duomenis gali reikėti itin įvairiose situacijose ir pačių reikalingų asmens duomenų pobūdis gali būti labai skirtingas, tokias plačias taisykles numatyti tiesiogiai Advokatūros įstatyme būtų nepraktiška. Siūlomose formuluotėse numatomas tik tam tikras specifinis ir pagrįstas ribojimas – asmens duomenys turi būti renkami advokato ar Lietuvos advokatūros funkcijoms įgyvendinti. Numatyti platesnes specialias asmens duomenų tvarkymo taisykles advokatams ir Lietuvos advokatūra netikslinga, nes nėra jokio pagrindo netaikyti įprastinio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nustatomo režimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomais pakeitimais būtų nustatyta, kad advokatai ir Lietuvos advokatūra gali gauti jų veiklai reikalingus asmens duomenis, šią teisę tiesiogiai nustatant Advokatūros įstatyme, o kitiems klausimams, susijusiems su asmens duomenų gavimu ir kitokiu jų tvarkymu taikomas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir atitinkamos srities nacionalinių teisės aktų nustatytas asmens duomenų apsaugos teisinis režimas. Dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo Taip pat siūlome susiaurinti Advokatūros įstatymo
duomenis. Projektu siūloma leisti advokatams gauti asmens duomenis, kai jie reikalingi „teisinėms paslaugoms teikti“. Mūsų vertinimu tai per plati formuluotė, kadangi ji sudarytų prielaidas advokatui rinkti asmens duomenis net neatstovaujant konkretaus kliento, o tiesiog advokatui norint plėsti ar gerinti savo teikiamų teisinių paslaugų paketui. Taip pat būtų sudarytos prielaidos pasisamdžius advokatą, pavyzdžiui konsultavimo paslaugų teikimo pagrindu, per jį gauti kitų asmenų duomenis, kurie klientui nėra ir neturėtų būti prieinami, tačiau gali būti naudingi, pavyzdžiui, vystant verslą ar pan. tikslais. Toks duomenų rinkimas, pasinaudojant šios formuluotės paliekama spraga ir laisve advokatams, jau būtų piktnaudžiavimas ir nepagrįstas asmens teisės į jo duomenų apsaugą ir privatumą varžymas. Atitinkamai, siūlome numatyti, kad asmens duomenys advokatams turėtų būti teikiami, kai jie reikalingi konkretiems
„kliento teisėtiems interesams ginti“. Tokiu būdu asmens duomenų teikimas
būtų susietas su konkrečiomis teisinio konflikto situacijomis, kai norima apginti kliento teises, o ne pastarojo siekiu per advokatą renkant asmens duomenis gauti papildomą naudą sau.
Projekte siūlomais Advokatūros įstatymo 44, 56, 57 ir 60 straipsnių pakeitimais išplečiami advokatų ir Lietuvos advokatūros įgaliojimai gauti valstybės ir savivaldybės institucijų kontroliuojamą informaciją, taip pat ir asmens duomenis. Kadangi asmens duomenų rinkimas susijęs su žmogaus teisės į privatumą, duomenų apsaugą varžymu, svarbu užtikrinti, kad plečiant advokatų ir Lietuvos advokatūros įgaliojimus susijusius su asmens duomenų tvarkymu, būtų užtikrinama adekvati atitinkamų žmogaus teisių apsauga. Taip pat formuluojant atitinkamas Projekto nuostatas būtina atsižvelgti į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris bus pradėtas taikyti 2018-05-25 [3] , ir atitinkamai besikeisiantį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame taip pakeisti Projektu siūlomas Advokatūros įstatymo 44 str. 1 punkto, 56 str. 6 ir 7 dalies, 57 str. 1 dalies 7 punkto, 60 str. 3 ir 4 dalies formuluotes, taip pat papildyti Projektą siūlomu Advokatūros įstatymo 39 str. 1 dalies 7 punktu ir 56 str. 8 dalimi: [4] Papildyti 39 str.
1 dalį 7 punktu: „
7) tvarkyti savo veikloje gautus asmens duomenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. “ Pritarti iš dalies Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į išsakytas pastabas ir argumentus, nutarta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio
iš valstybės ir savivaldybių institucijų , taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų jų turimą ar kontroliuojamą tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis) (nuo 2018-05-25 galiotų formuluotė (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti . Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.“ 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta, kad siūloma nuostata perteklinė, kadangi ir šiuo metu advokatai turi pareigą laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Projektas nenumato šios taisyklės išimčių, o tik yra tikslinamos praktikoje kylančios duomenų gavimo problemos. Taigi visi būsimi duomenų apsaugos standartų pokyčiai advokatams bus taikomi ir juos įpareigosiantys tokia pačia tvarka kaip ir bet kuriuos kitus subjektus. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir nustatyti advokato teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų jų turimą ar kontroliuojamą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu . Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Iš projekto teksto neaišku, kokia tvarka advokatui turėtų būti teikiami asmens duomenys, įskaitant ypatingus asmens duomenis. Pastebėtina, kad asmens duomenų teikimo tvarka yra nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kurio 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė – asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas taip pat nustato atvejus, kai asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys gali būti tvarkomi be tokio sutikimo. Kiti įstatymai gali nustatyti konkrečių asmens duomenų teikimo taisykles, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kokia tvarka asmenims (advokatai, advokatų profesinės bendrijos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išskirti atskirai) yra teikiami duomenys apie nekilnojamojo daikto savininkus ir daiktinių teisių turėtojus. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kokias teises turėtų asmuo, kurio asmens duomenis rinktų advokatas, pavyzdžiui, ar jis būtų informuotas apie jo duomenų tvarkymą taip, kaip tai nustatyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą, kuriuo remiamasi projekto aiškinamajame rašte. Jame be kita ko konstatuota : „Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą.
Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).” Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją.“ Taip pat teismas pabrėžė, kad „pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, negali būti nustatytas toks valstybės ir savivaldybių institucijų turimos informacijos teikimo advokatams teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomas vertybes, inter alia žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Į statymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti .
Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai).” Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją.“ Taip pat teismas pabrėžė, kad „pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 22 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, negali būti nustatytas toks valstybės ir savivaldybių institucijų turimos informacijos teikimo advokatams teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas pažeisti Konstitucijos saugomas vertybes, inter alia žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje, išnagrinėjęs Nekilnojamojo turto registro 42 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Į statymo (2001 m. birželio 21 d. redakcija) 42 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juo nenustatyta, kad advokatai, pateikę motyvuotą prašymą, turi teisę gauti Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, būtiną asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti . Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė į privatų gyvenimą, įskaitant asmens duomenų teikimą advokatui, gali būti ribojama įstatymu, kiek tai būtina užtikrinti asmens teisei į teisminę gynybą veiksmingai įgyvendinti.
Tuo tarpu pagal projektą, advokatui būtų suteikta teisė gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, ir be asmenų sutikimo, tik nurodžius šių duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Pastebėtina, kad advokatai ne tik padeda jų atstovaujamiems asmenims užtikrinti jų teisę į teisminę gynybą, bet ir teikia kitas teisines paslaugas: teikia teisės konsultacijas, rengia teisinę reikšmę turinčius dokumentus, kurie nėra susiję su asmens gynyba bei atstovavimu bylų procese.
Pastebėtina ir tai, kad nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pažymėjo, „<...> kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio
leidėjui kyla pareiga nustatyti ne tik tam tikras advokatų teises, būtinas veiksmingai teisinei pagalbai teikti, bet ir atitinkamas jų pareigas, inter alia konfidencialumo pareigą, kuri reiškia, kad advokatas privalo saugoti jam patikėtą teisinei pagalbai teikti būtiną informaciją ir jos neatskleisti, taip pat pareigą gautos informacijos nenaudoti teisei priešingais tikslais; kartu pažymėtina, kad turi būti numatyta ir advokatų atsakomybė, inter alia už neteisėtą gautos informacijos panaudojimą.“ Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors pagal galiojančio įstatymo 39 straipsnį advokatas privalo saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti, tačiau aiškinant nurodytą nuostatą kartu su įstatymo
kliento paslapties neatskleidimo principas, darytina išvada, kad pagal galiojančius įstatymus advokatas nėra saistomas konfidencialumo pareigos kitų asmenų atžvilgiu. Taigi, pritarus teikiamam projektui, advokatas nebūtų įpareigotas neatskleisti gautų teikiant teisines paslaugas asmens duomenų, jeigu tai nėra jo kliento asmens duomenys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekto nuostatos tiek, kiek jos suteikia teisę advokatams be jokių apribojimų (be asmens sutikimo, nesilaikant asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, įstatyme nenustatant skaidrių tokių duomenų teikimo kriterijų, advokato pareigos jų neatskleisti) gauti asmens duomenis apie kitą nei jo atstovaujamą asmenį, įskaitant teisę gauti asmens duomenis teisinėms paslaugoms, nesusijusioms su konstitucine asmens teise į veiksmingą teisminę gynybą, teikti, sudaro prielaidas taikant įstatymą neproporcingai riboti asmens teisę į privatumą, todėl neatitinka nurodytos Konstitucinio Teismo doktrinos. Siekiant projekto aiškinamajame rašte keliamų tikslų, siūlytina apsvarstyti galimybę Advokatūros įstatyme nustatyti advokatų teisę gauti asmens duomenis asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o jeigu taikant galiojančius įstatymus kyla problemų advokatams gauti asmenų, kurie nėra jų klientai, duomenis, kai šie duomenys būtini užtikrinant advokatų klientų teisę į teisminę gynybą, padaryti atitinkamus pakeitimus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kurio tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis ir kuris yra suderintas su Europos Sąjungos teise. Kita vertus, svarstytina, ar Advokatūros įstatyme reikalingos specialios nuostatos dėl advokatų teisės gauti asmens duomenis.
Pastebėtina, kad Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pagrindai, kai asmens duomenys teikiami be asmens sutikimo, pavyzdžiui, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; kai reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Šio reglamento
duomenų tvarkymą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas, išdėstomos „konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams.
Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.“ Pritarti iš dalies Pastebėtina, kad ir šiuo metu advokatai turi pareiga laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Projektas nenumato šios taisyklės išimčių, o tik yra tikslinamos praktikoje kylančios duomenų gavimo problemos. Taigi visi būsimi duomenų apsaugos standartų pokyčiai advokatams bus taikomi ir juos įpareigosiantys tokia pačia tvarka kaip ir bet kuriuos kitus subjektus. Teismų praktikoje aiškinama, jog advokatai turi teisę gauti duomenis apie trečiuosius asmenis ir kitą, advokatui konkrečioje byloje reikalingą informaciją (pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis adm.b. Nr. A-525-1379-10), ką pabrėžė ir Konstitucinis Teismas (Teismo 2011 m. birželio
norėdami gauti reikalingą informaciją. Atsižvelgiant į tai, Advokatūros įstatymo nuostatos tikslinamos, sudarant sąlygas advokatams tinkamai teikti teisines paslaugas, aiškiai įtvirtinant įstatyminį informacijos gavimo pagrindą.
Projekto 12 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 punktas patobulintas atsižvelgiant į 2017-11-15 klausymų metu išsakytus argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Advokatūros įstatyme įtvirtintas kliento paslapties neatskleidimo principas yra detalizuotas ir Lietuvos advokatų etikos kodeks e, kuris numato, kad advokatas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta ir vykdant kliento pavedimą advokato gauta informacija bus saugoma kaip advokato profesinė paslaptis (8 straipsnio 2 dalis). Taigi, advokato pareiga yra užtikrinti visos jo gautos informacijos konfidencialumą, įskaitant ir gautus duomenis apie trečiuosius asmenis. Advokatų teisę gauti informaciją apibrėžia Advokatūros įstatymas, o ne Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl tikslinti šį įstatymą nėra būtinybės ar teisinio pagrindo. Tokios pozicijos laikosi ir Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija (žr. pastabą Nr.11). 10. Lietuvos teisės institutas
1 Projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pakeitimais siūloma aiškiau reglamentuoti advokatų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įtvirtinant, kad tokia teisė apima ir informacijos bei duomenų (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis) gavimą iš registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų. Projektu siūloma numatyti, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų jų turimą ar kontroliuojamą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti.
Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Toks pakeitimas — o būtent numatoma teisė gauti asmens ir ypatingus asmens duomenis jei tai reikalinga teisinėms paslaugoms teikti — labai išplečia advokato teises gauti jautrią informaciją apie asmenis. Atitinkamai, šis pakeitimas turėtų būti detaliai įvertintas ir jo būtinumas pasvertas su asmens duomenų apsaugos principais [5] . Pirmiausia pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimas apima labai plačią grupę paslaugų. Tai ne tik atstovavimas teisme, tačiau ir sutarčių rengimas, fizinių ir juridinių asmenų konsultavimas, derybos dėl sandorių, atstovavimas institucijose ir kita. Abejotina, ar visais šiais atvejais yra reikalinga, tikslinga ir pagrįsta suteikti advokatui teisę susipažinti su asmens ir ypatingais asmens duomenimis. Iš tiesų, prieiga prie jautrių duomenų (vien nurodžius, kad jie reikalingi teisinėms paslaugoms teikti bei nedetalizuojant prašymo - kas tikėtina grindžiant kliento konfidencialumu), gali atverti kelią ir ne itin sąžiningiems advokato veiksmams, piktnaudžiavimui teise ir nepagrįstam jautrių duomenų atskleidimui ar bent jau mažesnei jų apsaugai.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, asmens duomenys ‑ bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu ‑ duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Ypatingi asmens duomenys ‑ duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Šioms grupėms duomenų suteikiama griežta apsauga bei numatomi griežti tokių duomenų tvarkymo reikalavimai. Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (5 straipsnis), bendra taisyklė yra tai, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą (arba įvykdomos kitos įstatyme numatytos sąlygos - baigtinis sąrašas), o ypatingus asmens duomenis tvarkyti draudžiama, išskyrus kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. gegužės 25 d. visoje Europos Sąjungoje įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas [6] . Šiuo reglamentu toliau stiprinamos galiojančios duomenų apsaugos teisės, numatomos naujos teisės ir suteikiama galimybė geriau kontroliuoti savo asmens duomenis.
Taigi Projekte siūloma advokato teisė gauti asmens ir ypatingus asmens duomenis jei tai reikalinga teisinėms paslaugoms teikti kelia klausimų tiek dėl to, kokia tvarka advokatui turėtų būti teikiami asmens duomenys, tiek kokias teises turėtų asmuo, kurio asmens duomenis rinktų advokatas, tiek kokiu detalumu turėtų būti apibrėžtas advokato poreikis duomenis gauti (šiuo atveju susikirstų asmens duomenų apsaugos klausimai ir advokato konfidencialumo pareiga), ar kaip advokato gauti duomenys turėtų būti toliau saugomi ginant asmens interesus. Detalesnes išvadas šiuo aspektu turėtų pateikti Valstybinė asmens duomenų inspekcija. Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nutarta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio
institucijų , taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų jų turimą ar kontroliuojamą tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis) (nuo 2018-05-25 galiotų formuluotė (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti . Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.“ Pastebėtina, kad ir šiuo metu advokatai turi teisę pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas gauti duomenis, tačiau tokios teisės tinkamam įgyvendinimui kilo praktinių problemų.
Atsižvelgiant į tai, siūlomos šio straipsnio patikslinimas. Pažymėtina, kad pareiga laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų galioja ir šiuo metu ir Projektas nenumato šios taisyklės išimčių. Taigi visi būsimi duomenų apsaugos standartų pokyčiai advokatams bus taikomi ir juos įpareigosiantys tokia pačia tvarka kaip ir bet kuriuos kitus subjektus. 11. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
1 Projekto
advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų jų turimą ar kontroliuojamą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarime pažymėjo, kad
„advokatai, padėdami įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą, tam tikrais
atvejais turi remtis informacija, kurią turi valstybės ir savivaldybių institucijos, inter alia tokia informacija, kurios negali gauti jo atstovaujamas asmuo, kartu ir advokatas kaip atstovas.
Antai padėdamas asmeniui ginti teises, kurias, sudarydamas sandorius su trečiaisiais asmenimis, pažeidė nesąžiningas skolininkas, ir siekdamas, kad tokie sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais taikant civilinėje teisėje plačiai paplitusį iš romėnų teisės recepuotą Lietuvos įstatymuose įtvirtintą actio Pauliana institutą sudarančias normas, advokatas neišvengiamai turi turėti galimybę gauti tam tikrą būtiną informaciją apie tokius sandorius, inter alia informaciją apie tokių sandorių atlygintinumą, jų šalis, be kurios apskritai negali būti įgyvendinta teisė kreiptis į teismą“. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalį bei į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 12 d. išvados Nr. XIIP-812 5 punktą, atkreipiame dėmesį, kad atitinkamos nuostatos, susijusios su advokato teise gauti asmens duomenis, būtinus įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, turi būti įtvirtintos Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, o ne ADTAĮ. Pritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 12 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 44 straipsnio
suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 12.
duomenų apsaugos inspekcija
1 ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad duomenų tvarkymas - bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti
žodžio „kontroliuojamą“ įrašant žodį „tvarkomą“. Pritarti
teisių stebėjimo institutas
1 Pakeisti 44 str. 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų , registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų jų turimą ar kontroliuojamą ir kliento teisėtiems interesams ginti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų prašomos pateikti informacijos, duomenų, dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu . Asmens duomenys pagal šį straipsnį teikiami vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais ;“. Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 14 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 44 straipsnio
suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 14.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-1215 Projekto 13 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 56 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti Lietuvos advokatūros teisę, atliekant įstatyme nustatytas funkcijas, gauti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis, iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, informacinių sistemų, o vykdant funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, ir iš fizinių ir juridinių asmenų. Siūlomos nuostatos diskutuotinos. Pirma, pastebėtina, kad panašias teises ir pareigas (kontroliuoti, kaip laikomasi profesinės etikos reikalavimų, iškelti drausmės bylą), kokias turi Lietuvos advokatūra advokatų atžvilgiu, turi ir Notarų rūmai notarų atžvilgiu, Antstolių rūmai antstolių atžvilgiu, Auditorių rūmai auditorių atžvilgiu, Odontologų rūmai savo narių odontologų atžvilgiu, atitinkamų profesijų narių sąrašus tvarko Auditorių rūmai ir Odontologų rūmai, tačiau nė vienam kitam profesinio susivienijimo savivaldos organui galiojantys įstatymai nesuteikia tokių teisių, kokias siūloma suteikti Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai. Visi atitinkamų profesijų susivienijimų savivaldos organai, rinkdami ir tvarkydami asmens duomenis, vadovaujasi asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai suteikti teisę gauti be asmens sutikimo ir ypatingus asmens duomenis. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ypatingi asmens duomenys
asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą. Atsižvelgiant į įstatymo suteikiamas teises Lietuvos advokatūrai ir Advokatų tarybai, manytina, kad šiems advokatų savivaldos organams gali reikėti tik kai kurių ypatingų asmens duomenų, pavyzdžiui, duomenų apie teistumą ir sveikatą.
Šiame kontekste pastebėtina, kad duomenų apie asmenų teistumą teikimo tvarką nustato Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas ir Vyriausybės 2012-04-18 nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai. Taigi Lietuvos advokatūra ir Advokatų taryba gali gauti šiuos duomenis nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu kyla teisės taikymo problemų, reikėtų pakeisti nurodytus teisės aktus, o ne Advokatūros įstatymą. Kai dėl advokatų ir jų padėjėjų duomenų apie sveikatą, tai galiojančio įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, siekiančio būti advokatu, pareiga pateikti sveikatos pažymėjimą, advokatų pareiga tikrintis sveikatą yra nustatyta galiojančio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje, reikalavimas asmenims, siekiantiems būti įrašytais į advokatų padėjėjų sąrašą neturėti sveikatos sutrikimų ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą nustatytas galiojančio įstatymo 35 straipsnyje. Taigi duomenų apie advokatų ir jų padėjėją sveikatą teikimas jau yra sureguliuotas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra saistomos profesinės paslapties saugojimo prievolės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad nėra būtina nustatyti papildomų Lietuvos advokatūros ir Advokatų tarybos teisių gauti ypatingus asmens duomenis ir siūlytume atsisakyti vertinamos nuostatos. Jeigu pastabai nebūtų pritarta, tobulinant projektą reikėtų įvardinti konkrečius ypatingus duomenis, kuriuos turi teisę gauti advokatų savivaldos organai, tokių duomenų gavimo pagrindus ir tvarką, taip pat jų naudojimo tvarką, arba pateikti nuorodą į asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus.
Trečia, neaišku, kokius asmens duomenis apie advokatus ir jų padėjėjus, susijusius su drausmės bylos jiems iškėlimu, turės pateikti fiziniai ir juridiniai asmenys ir kokia tvarka. Kita vertus, Advokatūros įstatymas nereguliuoja ir negali reguliuoti asmens duomenų valdytojų fizinių ir juridinių asmenų teisių, jas nustato galiojantys asmens duomenų teisinę apsaugą reguliuojantys teisės aktai, todėl svarstytina, ar siūlomas pakeitimas tikrai būtinas ir ar juo bus pasiekti projekto tikslai. Pritarti iš dalies Šiais pakeitimais siekiama išspręsti praktikoje kylančias informacijos gavimo problemas ir įtvirtinti informacijos gavimo įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis Lietuvos advokatūra ir Lietuvos advokatūros advokatų taryba galėtų gauti jos funkcijoms reikalingą informaciją be duomenų subjekto sutikimo. 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pastabas ir argumentus. Pastebėtina, kad praktikoje yra atvejų, jog patys advokatai duomenų, pavyzdžiui, apie pradėtą dirbti darbą ar apie sveikatos būklę, Lietuvos advokatūrai nepateikia. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūrai pavesta tvarkyti Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, priimti sprendimus įrašyti asmenis į paminėtą sąrašą ir išbraukti iš šio sąrašo. Pagrindas išbraukti iš šio sąrašo, be kita ko, yra tada, jeigu panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu ar, jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.
Lietuvos advokatūra taip pat yra įgaliota priimti sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui bei taikyti Advokatūros įstatymo numatytas drausmines nuobaudas. Advokatūros įstatymo 39 straipsnis įpareigoja advokatą laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai bei pilietiškai, laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Pagal Advokatūros įstatymo
kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Tam, kad Lietuvos advokatūra galėtų veiksmingai tvarkyti asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, taip pat spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimus, ji privalo šį asmenį išklausyti (paprašyti pateikti paaiškinimą bei pakviesti šį asmenį dalyvauti Advokatų tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi su įrašymu ar išbraukimu iš paminėtų sąrašų susiję klausimai ar drausmės bylos iškėlimo klausimai, bei Advokatų garbės teismo posėdžiuose, kuriuose svarstoma advokato drausmės byla). Paminėtų funkcijų veiksmingam vykdymui Lietuvos advokatūrai būtini duomenys apie asmenų, pripažintų advokatais, (ne)teistumą, atleidimo iš darbo pagrindus, asmenų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, valstybinio socialinio draudimo draudėjus, advokatų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir kt. 15.
teisės institutas 2017-07-2715 Dėl Projekto 13 straipsnio (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio pakeitimas) Projekto 13 straipsniu siūloma nustatyti Lietuvos advokatūros teisę, atliekant įstatyme nustatytas funkcijas, gauti asmens duomenis, įskaitant ypatingus asmens duomenis , iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, informacinių sistemų, o vykdant funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, ir iš fizinių ir juridinių asmenų. Vėlgi kyla klausimų dėl tokios nuostatos būtinumo ir suderinamumo su proporcingumo, teisėtumo, bei asmens privatumo apsaugos principais. Pažymėtina, kad jei Lietuvos advokatūrai gali būti aktualūs duomenys dėl asmens teistumo [7] ar duomenys, susiję su asmens sveikata, tai duomenys, susiję, pavyzdžiui, su asmens rasine ar etnine kilme ar lytiniu gyvenimu nėra susiję su advokato ar Advokatūros funkcijomis. Be to, duomenys apie teistumą bei asmens sveikatą yra pateikiami asmeniui siekiant advokato statuso, tad ši savivaldos institucija tokius jai būtinus duomenis apie advokatus turi. Kita vertus, jei institucijai reikalingi nuolat atnaujinami duomenys, gali būti numatomas reikalavimas advokatams protingais periodais reguliariai pateikti duomenis apie sveikatą (kiek tai reikalinga advokato funkcijoms vykdyti) ir teistumą. Tai padėtų Advokatūrai tinkamai užtikrinti savo funkcijas, o kartu mažiau veiktų asmens teisę j privatumą. Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 16.
duomenų apsaugos inspekcija
1 Projekto
Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus ar dokumentų nuorašus. Pastebėtina, kad Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos advokatūros funkcija yra rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ne visoms Lietuvos advokatūros funkcijoms įgyvendinti reikalingi asmens duomenys. Taip pat iš šios Projekto nuostatos nėra aišku, kokių asmenų asmens duomenys bus gaunami iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, pvz., advokatų, padėjėjų ar atstovaujamųjų asmenų. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau bei vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679
tikslinti Projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 56 straipsnio 6 dalį nurodant duomenų subjektų grupes, kurių asmens duomenys gaunami bei kokioms konkrečioms Lietuvos advokatūros funkcijoms įgyvendinti yra reikalingi šie asmens duomenys. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto
ypatingus asmens duomenis Lietuvos advokatūra turi teisę gauti, pvz., asmens duomenis, susijusius su teistumu, sveikata.
Pritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 17. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
6 Papildyti 56 str. 6 dalimi: „
Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus. “ Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 18. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
7 Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio
Projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 56 straipsnio 7 dalį nurodant, kokius ypatingus asmens duomenis Lietuvos advokatūra turi teisę gauti, pvz., asmens duomenis, susijusius su teistumu, sveikata, nes abejotina ar Lietuvos advokatūros funkcijoms, susijusioms su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, reikalingi kiti ypatingi asmens duomenys. Pritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 19. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
7 Papildyti 56 str.
7 dalimi: „
Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. “ Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, Projekto 15 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Seimo nario pasiūlymą, suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. 20. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2017-07-3115 N Papildyti 56 str. 8 dalimi: „
ir jos tvarkomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.“ Nepritarti Šiuo metu Lietuvos advokatūra ir jos organai turi pareigą laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Projektas nenumato šios taisyklės išimčių, o tik yra tikslinamos praktikoje kylančios duomenų gavimo problemos. Taigi visi būsimi duomenų apsaugos standartų pokyčiai Lietuvos advokatai ir jos organams bus taikomi ir juos įpareigosiantys tokia pačia tvarka kaip ir bet kuriuos kitus subjektus. Šiuo klausimu būtų reikalinga papildoma Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonė. 21. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
1 Papildyti 57 str. 1 dalį nauju 7 punktu: „
7) vykdant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas tvarkyti advokatų, advokatų padėjėjų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmens duomenis;
“. Buvusį 57 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu.
Pritarti iš dalies Šiuo metu Lietuvos advokatūra ir jos organai turi pareigą laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Projektas nenumato šios taisyklės išimčių, o tik yra tikslinamos praktikoje kylančios duomenų gavimo problemos. Taigi visi būsimi duomenų apsaugos standartų pokyčiai Lietuvos advokatai ir jos organams bus taikomi ir juos įpareigosiantys tokia pačia tvarka kaip ir bet kuriuos kitus subjektus. Šiuo klausimu būtų reikalinga papildoma Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomonė. 22. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
5 Atsižvelgdami į šio rašto 4 pastabą, siūlome tikslinti
60 straipsnio 3 dalį nurodant, duomenų subjektų grupes, kurių asmens duomenys gaunami bei kokioms konkrečioms Advokatų taryba funkcijoms įgyvendinti yra reikalingi šie asmens duomenys. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį nurodant, kokius ypatingus asmens duomenis Advokatų taryba turi teisę gauti, pvz., asmens duomenis, susijusius su teistumu, sveikata. Pritarti
duomenų apsaugos inspekcija
6 Atsižvelgdami į šio rašto 5 pastabą ir vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalimi bei ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, siūlome tikslinti Projekto
ypatingus asmens duomenis Advokatų taryba turi teisę gauti, pvz., asmens duomenis, susijusius su teistumu, sveikata, nes abejotina ar Advokatų tarybos funkcijoms, susijusioms su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, reikalingi kiti ypatingi asmens duomenys. Pritarti
teisių stebėjimo institutas
5 Papildyti 60 str. 3 dalimi: „3.
3 dalimi:
„3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas
funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų šioms funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas pateikia išsamesnį advokatų tarybos, kaip Lietuvos advokatūros valdymo organo, funkcijų detalizavimą, išskirdamas jas į atskirą straipsnį, Komiteto posėdyje apsispręsta pritarti pateiktam siūlymui, patobulinus jį pagal argumentus, išsakytus 2017-11-15 komitete vykusių klausymų metu. Pasiūlymas: „3. Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažinti advokatais, siekiančių būti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.
4 dalimi: „
4Advokatų taryba,
atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio
reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas pateikia išsamesnį advokatų tarybos, kaip Lietuvos advokatūros valdymo organo, funkcijų detalizavimą, išskirdamas jas į atskirą straipsnį, Komiteto posėdyje apsispręsta pritarti pateiktam siūlymui, patobulinus jį pagal argumentus išsakytus 2017-11-15 komitete vykusių klausymų metu. Pasiūlymas: „4. Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ir teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų. “
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-1221
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
dalies“. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Stasys Šedbaras 2017-11-031 N Argumentai: Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi fizinis asmuo (pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kitų reikalavimų, išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, kurie turi 7 metų teisėjo darbo stažą arba 10 metų prokuroro darbo stažą ir vėliau, pvz., buvo atleisti iš teisėjo, prokuroro pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, po dviejų metų (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas) turi teisę būti pripažinti advokatais ir įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą išlaikę tik advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Tas pats gali būti pasakyta ir apie atvejus, kai teisėjas ar prokuroras, jau įgijęs Advokatūros įstatyme numatytą darbo stažą, yra nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą ir praeina Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje nurodyti terminai. Savo ruožtu, advokatai, kurių atžvilgiu yra panaikinamas sprendimas pripažinti advokatu dėl tų pačių aplinkybių, kaip nurodyta aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose dėl teisėjų ir prokurorų, nepriklausomai nuo jų turimo vertimosi advokato veikla stažo, norėdami vėl būti pripažinti advokatais ir įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašą, vadovaujantis vien lingvistiniu aiškinimu, turėtų iš naujo laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą (o ne advokato veiklos organizavimo egzaminą).
Taigi aptartas, Advokatūros įstatyme šiuo metu įtvirtintas reglamentavimas nepagrįstai diskriminuoja advokatus ir nustato privilegijuotą, lyginant su advokatais, teisėjų ir prokurorų padėtį. Taip pat manytina, kad atsižvelgiant į aukštus kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, keliamus advokatams, asmenims, kurie yra teisti už sunkų, labai sunkų ar kitą tyčinį nusikaltimą, nepriklausomai nuo turimo darbo teisėju, prokuroru ar advokato veiklos stažo trukmės, turėtų būti keliamas reikalavimas laikyti advokato kvalifikacinį, o ne veiklos organizavimo egzaminą. Pasiūlymas:
straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų vertimosi advokato veikla stažą ir sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio įstatymo 13 straipsnio
mažesnį kaip penkerių septynerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr.
punkte nurodytais pagrindais , išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo8 straipsnio 1 ir 2 punktai),
narys Stasys Šedbaras 2017-11-031 N Argumentai: iš esmės pritartina, kad asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, Advokatūros įstatymo reglamentuojamų teisinių santykių kontekste tam tikrą laiką būtų taikomos veiklos ribojimo priemonės. Manytina, kad advokatų veikla negali būti visiškai sutapatinta su notarų ar antstolių atliekamomis funkcijomis ir jiems suteiktais valdingais įgalinimais, kuriuos vykdydami pastarieji oficialiai naudoja ir valstybės herbą. Dėl nurodytų priežasčių abejotina, ar Projekte siūlomas reglamentavimas nėra pernelyg griežtas. Projekte numatyta, kad aptariamu atveju pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tai reiškia, kad turi būti panaikintas asmens pripažinimas advokatu (Advokatūros įstatymo 13 str. 1 d. 3 p.).
priemonė numatyta tuo atveju, jeigu asmuo yra teistas už tyčinį, išskyrus sunkų ir labai sunkų, nusikaltimą (Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktas). Manytina, kad siekiant skatinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (advokatus) bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, raginti juos savanoriškai atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, šiuo atveju būtų tikslinga numatyti švelnesnes pasekmes, t.y. papildyti Lietuvos advokatūros įstatymą numatant, kad Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo , jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas, kuris būtų taikomas advokatams, kartu galiotų ir Europos Sąjungos valstybių narių teisininkams. Tas pats pasakytina ir apie advokatų padėjėjus: asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turėtų būti ribojama teisė būti įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, o į sąrašą jau įrašyti advokatų padėjėjai turėtų būti iš jo išbraukiami. Pasiūlymas: papildyti Advokatūros įstatymo 7 straipsnį 8 punktu:
Papildyti 7 straipsnį 8 punktu: „
8) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas . Šis punktas netaikomas, jeigu nuo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, įsiteisėjimo dienos praėjo dveji metai. “ Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario 1 pasiūlymą, todėl pritarti šiam pasiūlymui netikslinga. 3.
narys Stasys
1 Nepildyti 8 straipsnio 3 punktu, jeigu Įstatymo 7 straipsnis papildomas nauju 8 punktu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo nario 2 pasiūlymą, Įstatymo 8 straipsnio 3 punkte žodis „treji“ pakeistas „dveji“, punktą išdėstant taip: „
3) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji dveji metai; “
narys Stasys Šedbaras 2017-11-033 N Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte. Pasiūlymas: pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą:
„2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7
straipsnyje straipsnio 1-7 punktuose nurodytų sąlygų;“ Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario 1 pasiūlymą, todėl pritarti šiam pasiūlymui netikslinga. 5. Seimo narys Stasys Šedbaras 2017-11-034 Argumentai: išlaikius advokato egzaminą kita stadija yra pripažinimas advokatu ir tik po to asmuo gali kreiptis dėl įrašymo į praktikuojančių advokatų sąrašą. Pasiūlymas:
Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi: ,,5. Advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos nuostatas diena. Jeigu per dvejus metus nuo egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, egzaminų rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas neribotą laiką. “ Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į išsakytus argumentus, nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti numatant, kad advokatų egzaminų rezultatai galiotų ne neribotą laiką, o visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimo laiką. Pasiūlymas:
Papildyti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka diena. Jeigu per dvejus metus nuo advokatų egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, jo išlaikytų advokatų egzaminų rezultatai galioja visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimą laiką. “
6. Seimo narys Stasys Šedbaras 2017-11-036 N Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte. Pasiūlymas: papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) advokatas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista s. Advokatas, išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo šiame punkte nurodytu pagrindu, gali būti vėl įrašytas į jį ne anksčiau, kaip po 2 metų nuo šiame punkte nurodyto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.“ Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario 1 pasiūlymą, todėl pritarti šiam pasiūlymui netikslinga. 7. Seimo narys Stasys
2 N Argumentai: šiuo metu galiojanti Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija, nustatanti sveikatos reikalavimus asmenims, kurie siekia būti įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, pateikia klaidingą nurodą į 7 straipsnio 6 punktą. Reikalavimus asmens sveikatai nustato Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 7 punktas. Pasiūlymas: pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą:
„5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų. Advokatų padėjėjai tikrinasi sveikatą, kaip nustatyta šio Įstatymo 7 straipsnio67 punkte.“
narys Stasys Šedbaras 2017-11-039 N Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte.
Pasiūlymas: papildyti 35 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
Papildyti 35 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „6) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Šis punktas netaikomas, jeigu nuo jame nurodyto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjo 2 metai. “ Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario 1 pasiūlymą, todėl pritarti šiam pasiūlymui netikslinga. 9. Seimo narys Stasys Šedbaras 2017-11-0310 Argumentai: dabar galiojančiame Advokatūros įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga advokato padėjėjui per vienerius metus nuo praktikos pabaigos atvykti laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino yra visiškai nelogiška ir niekuo nepagrįsta. Jokiais argumentais nepaneigtina advokato padėjėjo teisė būti juo neribotą laiką, jeigu jį ir jo praktikos vadovą toks statusas tenkina. Vienaip ar kitaip besivadinančius padėjėjus turi teisėjai, prokurorai, notarai, antstoliai. Nėra jokio loginio ir teisinio pagrindimo, kodėl padėjėjų negalėtų turėti ir advokatai, neribojant padėjėjo praktikos kokiu nors terminu. Pasiūlymas:
išbraukti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą;
2) jis per vienerius metus nuo praktikos pabaigos neatvyko laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino; Buvusius 36 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6, ir 7 punktus laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 punktais. Pritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu, pritarus Seimo nario pasiūlymui leisti advokato padėjėjui būti advokato padėjėju ilgesnį laiką ir sistemiškai vertinant galiojančio Advokatūros įstatymo nuostatas, nutarta patikslinti galiojančio Advokatūros įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, išdėstant ją taip: „1. Advokato padėjėjo praktikos laikas
netrumpesnis negu dveji metai.
Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.“. 10 . Seimo narys Stasys Šedbaras 2017-11-0310 Argumentai: analogiški pateiktiems Pasiūlymų 2 punkte. Pasiūlymas: papildyti 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą:
„5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė neteisingus duomenis arba po įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ;“ Nepritarti 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta Įstatymo projekto nuostatas patobulinti atsižvelgiant į Seimo nario 1 pasiūlymą, todėl pritarti šiam pasiūlymui netikslinga. 11. Seimo narys Stasys Šedbaras 2017-11-0315 Argumentai:
Šiuo metu galiojančio Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, be kita ko numato, kad Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek Advokatūros įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau šiuo metu net Advokatūros veiklos tikslai bei funkcijos yra žymiai platesni, nei Asociacijų įstatyme nurodyti bendrieji asociacijų veiklos tikslai. Vadovaujantis Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 d. asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Savo ruožtu Advokatūros įstatyme numatytos Advokatūros funkcijos (Advokatūros įstatymo 57 str.) yra: koordinuoti advokatų veiklą, atstovauti jų interesams, rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais, kontroliuoti advokatų veiklą, organizuoti jų kvalifikacijos kėlimą ir kt. Be to, asmeniui, norinčiam verstis advokato praktika, narystė Lietuvos advokatūroje yra privaloma. Dėl šių priežasčių manytina, kad Advokatūros atveju, įgyvendinant advokatų bendruomenės nepriklausomumo, savivaldos ir savireguliacijos principą, pirmenybė turėtų būti teikiama būtent Advokatūros įstatymui, o Asociacijų įstatymas turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai specialusis - Advokatūros įstatymas, tai nustato. Tokia pozicija grindžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrina, pagal viešąją teisę įsteigtos asociacijos ( public-law associations ), kurioms patikėta vykdyti viešąsias funkcijas – reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, negali būti prilygintos fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtiems susivienijimams, kurie yra kuriami ir veikia įgyvendinant Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintą asociacijų laisvę (Konstitucinio Teismo 2008-01-07 nutarimas (dėl antstolių), Europos Žmogaus Teisių Teismo 1981-06-23 sprendimas byloje Nr. 6878/75 ir 7238/75 Le Compte, Van Leuven and De Meyer prieš Belgiją (dėl gydytojų); Europos Žmogaus Teisių Komisijos sprendimai dėl pareiškimų nepriimtinumo – Nr.
13750/88 M.A. prieš Ispaniją , Nr. 24057/03 Bota prieš Rumuniją (dėl advokatų), Nr. 14331/88 ir 14332/88 Revert and Legallais prieš Prancūziją (dėl architektų)). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, siūlytina patikslinti Asociacijų įstatymo ir Advokatūros įstatymo santykį, pirmenybę teikiant pastarajam ir nurodant atvejus, kada Lietuvos advokatūrai taikomas Asociacijų įstatymas. Pasiūlymas:
Pakeisti 56 straipsnį: 56 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. 2. Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra , kuri turi šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytas veiklos garantijas bei teises . Jos buveinė yra Vilniuje. 3. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka. 4. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos ataskaitai ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimui juridinių asmenų registrui, pertvarkymui ir pasibaigimui taikomas Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas . Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas , kiek šis Įstatymas nenustato kitaip tai nustato šis Įstatymas , bei Lietuvos advokatūros įstatai. 5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.“ Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta, Projekto 15 straipsniu keičiamas Advokatūros įstatymo 56 straipsnio nuostatas patikslinti atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. Pasiūlymas :
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:56 straipsnis. Lietuvos advokatūra 1.
įgyvendina Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros buveinė yra Vilniuje. 2. Lietuvos Respublikos advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra . Jos buveinė yra Vilniuje. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme, ir Lietuvos advokatūros įstatai. 3. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatų nustatyta tvarka. Lietuvos advokatūrai taikomos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos dėl asociacijos teisių, veiklos garantijų, metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registrui, pertvarkymo ir pabaigos. 4. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas , kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka. 5. Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių.“
narys Stasys
2 N Argumentai: Lietuvos advokatūra kaip organizacija, vienijanti advokatus (gynėjus) - nepriklausomą Lietuvos teisinės sistemos dalį, manytina, turi būti įtraukta į teisėkūros procesą, kai priimami teisės aktai, susiję su tinkamu teisės į teisingą teismą įgyvendinimu. Pagrindinė advokatų užduotis yra žmogaus teisių apsauga, įskaitant gynybą nuo valstybės ir jos institucijų veiksmų ar neveikimo.
Siekiant įvertinimo išsamumo ir visapusiškumo, Lietuvos advokatūra, įgyvendindama jai įstatymo pavestą funkciją, turi dalyvauti teisėkūros procese tais atvejais, kai yra rengiami ir svarstomi teisės aktų, susijusių su žmogaus teisių į teisingą teismą garantijomis, jų gynyba, asmens procesinėmis garantijomis ir pan., projektai. Atitinkamai, siūlytina papildyti Advokatūros įstatymo 57 straipsnyje nurodytas Advokatūros funkcijas dar viena – „ teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu“. Pasiūlymas: papildyti 57 straipsnio 1 dalį:
1Papildyti 57 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu;“
straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 9 punktu. Pritarti
narys Stasys
1 N Argumentai: Advokatų tarybai yra priskirta spręsti įvairius su advokatų ir advokatų padėjėjų profesine veikla susijusius klausimus, pvz.: advokatų ir advokatų padėjėjų darbo vietų įregistravimas, advokatų padėjėjų praktikos vadovo keitimas, advokatų padėjėjų praktikos atlikimo ataskaitų tvirtinimas, advokatų padėjėjų praktikos eigos sustabdymas ir t.t. Šių klausimų operatyvus sprendimas yra itin reikšmingas advokatų ir advokatų padėjėjų profesinėje veikloje, pvz.: nepatvirtinus advokato darbo vietos ar nepatvirtinus advokato padėjėjo vadovo pakeitimo, tinkamas šių asmenų profesinės veiklos vykdymas yra apribojamas. Pažymėtina, kad Advokatų taryba renkasi į posėdžius tik kas mėnesį, taigi aptariamų klausimų sprendimas nėra toks operatyvus, koks galėtų būti.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad yra tikslinga leisti Advokatų tarybai, tose srityse, kuriose pastarajai tai atrodo reikalinga, įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose numatytų Advokatų tarybos funkcijų. Tokiu būdu būtų užtikrintas didesnis Lietuvos advokatūros veiklos efektyvumas ir sprendimų priėmimo operatyvumas. Pasiūlymas:
Papildyti 60 straipsnio 1 dalį:
taip: „
advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirminink as. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose numatytų Advokatų tarybos funkcijų. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.“ Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta, Projekto 16 straipsniu keičiamas Advokatūros įstatymo 60 straipsnio nuostatas patikslinti atsižvelgiant į suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus. Pasiūlymas: „
advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas.
Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose numatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 punktuose nustatytas funkcijas, o 8 punkte nustatytąją ‑ tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.“
narys Stasys
2 N Argumentai: atsižvelgiant į 8 punkte nurodytus argumentus ir pasiūlymą bei tai, kad Advokatūros įstatyme nėra numatyta pakeistų Advokatūros steigimo dokumentų pasirašymo tvarka, siūlytina atitinkamai papildyti Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Papildyti 60 straipsnio 2 dalį:
Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir jį išdėstyti taip:
„21) įgalioja Advokatų tarybos pirmininką pasirašyti
pakeistus Lietuvos advokatūros steigimo dokumentus, jeigu visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia kitaip;“
narys Stasys Šedbaras 2017-11-0319 Argumentai: Projekte numatoma, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir teikia nuomonę dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostat ų aiškinimo. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir Lietuvos advokatūros nepriklausomumo bei savivaldos ir savireguliacijos principo tinkamo įgyvendinimo, Garbės teismui turėtų būti numatyta teisė aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, o ne teikti nuomonę dėl jų aiškinimo. Taip pat manytina, kad teisė aiškinti Etikos kodeksą turėtų atsirasti ne a priori, o atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
Dėl nurodytų priežasčių siūlome numatyti, kad Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir , atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti 61 straipsnio 1 dalį:
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių. “ Pritarti iš dalies Komiteto posėdyje apsispręsta dėl patobulinto šio siūlymo varianto. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamą 61 straipsnį išdėstyti taip:
„1. Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka
nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių. “
narys Stasys Šedbaras 2017-11-0321 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad pakeitimų įgyvendinimui nereikia priimti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą numatyti 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
sausio 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. 3.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo
punktų
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, pateikusiems prašymus pripažinti juos advokatais, pateikusiems prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 6 punkto, 5 straipsniu keičiamo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto, ir 9 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai juose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti iš dalies 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta patobulinti Įstatymo projekto nuostatas atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir išsakytus argumentus, todėl siūlomos Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos patikslintos:
Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, prašymus pripažinti juos advokatais, prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą. 4. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytų
atvejais, kai tuose punktuose nurodytos aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo. 5.
straipsnio 1 punkto redakcija:
„1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat
registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1. Komiteto sprendimas : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-812(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-12-0612 N Argumentai: 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu pritarus Seimo nario pasiūlymui leisti advokato padėjėjui būti advokato padėjėju ilgesnį laiką nei du metai ir sistemiškai vertinant galiojančio Advokatūros įstatymo nuostatas, nutarta patikslinti galiojančio Advokatūros įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, ją išdėstant taip:
Pasiūlymas:
pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Advokato padėjėjo praktikos laikas
netrumpesnis negu dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.“. Pritarti 2.
ir teisėtvarkos komitetas
3 N Argumentai: Siekiant užtikrinti advokatų gautų asmens duomenų tinkamą tvarkymą, 2017-11-15 Komitete vykusių klausymų metu nutarta, kad tikslinga papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kuriomis būtų pavesta Advokatų tarybai patvirtinti asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles. Pasiūlymas:
Papildyti 60 straipsnio 2 dalį:
Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 22 punktu ir jį išdėstyti taip: „22) tvirtina asmens duomenų, advokato gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo taisykles
8Balsavimo rezultatai:
už – 10; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1]
Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo projekte (Nr. XIIP-3103) taip siūloma, kad asmenų, siekiančių eiti teisėjo ar prokuroro pareigas ar verstis advokato veikla, egzaminu rezultatai galiotų penkerius metus. [2] Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 str. 2 d. [3] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB [4] Pažymėti teksto pakeitimai lyginant su dabar galiojančiomis Advokatūros įstatymo nuostatomis, o ne siūlomomis Projekte. [5] Teisė į asmens duomenų apsaugą Įtvirtinta EŽTK 8 straipsnyje, ES pagrindinių teisių chartijos
duomenų apsauga glaudžiai susijusi su teise Į privatų ir šeimos gyvenimą.
2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). OJ L 119, 4.5.2016, p. 1-88 [7] Duomenų apie asmenų teistumą teikimo tvarką numato Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas.