Projekto lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos , gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;“
2Papildyti 3 straipsnį 3 nauja dalimi:
„
valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai:
1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;
2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. “
3Buvusias 3 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 4. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3
4. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams.
Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).“
5Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4
5. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Vadovaudamasis Vyriausybės
įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Ministras nustato viceministrų , ir ministerijos kanclerio ir pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus kompetenciją bei funkcijas.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti formuoti karybos srities standartizaciją standartizacijos politiką ;“
3Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją .“
3Pripažinti netekusiomis galios 9 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis. 6.
generalinis direktorius, atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, taip pat už šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų bei krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado jam pavestų funkcijų vykdymą. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius padeda krašto apsaugos ministrui rengti ministrui pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą, kitus krašto apsaugos sistemos plėtros strateginius dokumentus ir valstybės karinę strategiją, o Lietuvos kariuomenės vadui – vykdyti strateginį kariuomenės planavimą. 7. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius yra pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atskaitingas Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas ne žemesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio karininkas. 8. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius jam krašto apsaugos ministro nustatytose veiklos srityse:
1) planuoja ilgalaikę karinių pajėgumų ir ginkluotės, karinės technikos ir įrangos plėtrą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų plėtros strateginių dokumentų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą;
apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą;
programos nuostatas atitinkančių strateginių veiklos planų ir teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado pavedimai;
5) atlieka kitas krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado pavestas funkcijas. 3 straipsnis.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia pajėgumų ir ginkluotės generalinį direktorių, Jungtinio Gynybos štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus);“
1Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Jas sudaro
kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio Gynybos štabo viršininko operaciniam vadovavimui.“
1Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali vykdyti pareigų, jį
pavaduoja Jungtinio Gynybos štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui. „3. Operaciniu lygmeniu Jungtinio štabo Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja.
Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.“
2Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą. Jis taip pat organizuoja valstybės ginkluotos gynybos planų rengimą ir teikia šiuos planus kariuomenės vadui. „8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
3Pripažinti netekusiomis galios 14 straipsnio 9, 10 , 11, 12, 13 dalis. 9. Jungtinio štabo viršininkas nustato konkrečias visų jo operaciniam
vadovavimui pavestų junginių ir dalinių kovines užduotis, leidžia įsakymus jo operaciniam vadovavimui pavestiems kariniams vienetams. 10. Taikos metu Jungtinio štabo viršininkas pagal kariuomenės vado nustatytas direktyvas rengia kariuomenės pratybų ir karinių operacijų planus ir vadovauja pratyboms. 11. Jungtinio štabo viršininką skiria krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. 12. Detalias Jungtinio štabo viršininko funkcijas, teises ir atsakomybę nustato kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru. 13. Jungtinio štabo viršininko funkcijas vykdyti padeda jam tiesiogiai pavaldus Jungtinis štabas, kurio struktūrą nustato krašto apsaugos ministras. 7 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi, Jungtinio Gynybos štabo viršininku, kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, Jungtinio
Gynybos štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas eina pareigas ne ilgiau kaip 5 metus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2017 m. gruodžio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos , gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;“
2Papildyti 3 straipsnį 3 nauja dalimi:
„
valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai:
1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;
2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. “
3Buvusias 3 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 4. Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3
4. Krašto apsaugos sistemos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams.
Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos institucijų vadai (viršininkai).“
5Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4
5. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.“
1Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Vadovaudamasis Vyriausybės
įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Ministras nustato viceministrų , ir ministerijos kanclerio ir pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus kompetenciją bei funkcijas.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti formuoti karybos srities standartizaciją standartizacijos politiką ;“
3Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją .“
4Pripažinti netekusiomis galios 9 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis. 6.
generalinis direktorius, atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, taip pat už šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų bei krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado jam pavestų funkcijų vykdymą. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius padeda krašto apsaugos ministrui rengti ministrui pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą, kitus krašto apsaugos sistemos plėtros strateginius dokumentus ir valstybės karinę strategiją, o Lietuvos kariuomenės vadui – vykdyti strateginį kariuomenės planavimą. 7. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius yra pavaldus krašto apsaugos ministrui ir atskaitingas Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas ne žemesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio karininkas. 8. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius jam krašto apsaugos ministro nustatytose veiklos srityse:
1) planuoja ilgalaikę karinių pajėgumų ir ginkluotės, karinės technikos ir įrangos plėtrą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų plėtros strateginių dokumentų rengimą, derinimą ir įgyvendinimą;
apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą;
programos nuostatas atitinkančių strateginių veiklos planų ir teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
4) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vado pavedimai;
5) atlieka kitas krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado pavestas funkcijas. 3 straipsnis.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia pajėgumų ir ginkluotės generalinį direktorių, Jungtinio Gynybos štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus);“
1Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Operacines
pajėgas Jas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Jungtinio Gynybos štabo viršininko operaciniam vadovavimui.“
1Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali
vykdyti eiti pareigų, jį pavaduoja Jungtinio Gynybos štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.“
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui. „3. Operaciniu lygmeniu Jungtinio štabo Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja.
Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.“
2Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
jam pavestoms pajėgoms ir efektyvų karinių operacijų įvykdymą. Jis taip pat organizuoja valstybės ginkluotos gynybos planų rengimą ir teikia šiuos planus kariuomenės vadui. „8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.“
3Pripažinti netekusiomis galios 14 straipsnio 9, 10 , 11, 12 ir 13 dalis. 9. Jungtinio štabo viršininkas nustato konkrečias visų jo operaciniam
vadovavimui pavestų junginių ir dalinių kovines užduotis, leidžia įsakymus jo operaciniam vadovavimui pavestiems kariniams vienetams. 10. Taikos metu Jungtinio štabo viršininkas pagal kariuomenės vado nustatytas direktyvas rengia kariuomenės pratybų ir karinių operacijų planus ir vadovauja pratyboms. 11. Jungtinio štabo viršininką skiria krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. 12. Detalias Jungtinio štabo viršininko funkcijas, teises ir atsakomybę nustato kariuomenės vadas, suderinęs su krašto apsaugos ministru. 13. Jungtinio štabo viršininko funkcijas vykdyti padeda jam tiesiogiai pavaldus Jungtinis štabas, kurio struktūrą nustato krašto apsaugos ministras. 7 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoriumi, Jungtinio Gynybos štabo viršininku, kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius, Jungtinio
Gynybos štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR KARTU
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija parengė šiuos įstatymų pakeitimų projektus:
tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą;
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705
įstatymo projektą;
ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
4Lietuvos Respublikos valstybės herbo,
kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą;
pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą. Krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijas vienija bendra paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą. Ši paskirtis yra įgyvendinama ir planuojant KAS poreikius, vykdant pirkimus ir organizuojant institucinį aprūpinimą. KAS perkančiųjų organizacijų funkcijas gali atlikti tiek KAS institucijos, tiek jų padaliniai.
Vieni nustato išteklių politiką, kiti rengia kariuomenės plėtros planus, treti organizuoja ir koordinuoja pirkimus – visų jų veiklos sritis, kompetencija, turimos žinios ir ekspertizė įsigijimų srityje yra skirtingos. Dėl šios priežasties atsiranda rizika, kad pirkimų vykdymas nebus suderintas su karinių pajėgumų plėtros politika, bus sudėtinga užtikrinti efektyvią pirkimų kontrolę ir skaidrumą, trūks orientacijos į galutinį tikslą, bus sudėtinga paskirstyti atsakomybę ir užtikrinti rezultatą. Siekiant tobulinti KAS įsigijimų sritį, buvo atsižvelgta į užsienio valstybių, tokių kaip Vokietijos Federacinė Respublika, Norvegijos Karalystė, Estijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Danijos Karalystė, patirtį. Susipažinus su situacija, buvo pastebėta, kad nurodytose valstybėse per pastarąjį dešimtmetį buvo centralizuotas gynybos įsigijimų procesas, steigiant specializuotus subjektus, atsakingus už įsigijimų proceso valdymą, o atskirais atvejais ir už įsigytos ginkluotės ar jų sistemų eksploatacijos valdymą viso gyvavimo ciklo metu. Todėl padaryta išvada, kad būtent įsigijimų proceso centralizavimas leido aiškiai paskirstyti atsakomybę, sumažino perkančiųjų subjektų skaičių, o sprendimų priėmimas ir įsigijimų procesas tapo efektyvesnis ir paprastesnis. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką ir siekiant užtikrinti sklandų KAS institucijų aprūpinimą ginkluote ir efektyvų pirkimų procesą, paremtą skaidrumu ir atsakomybe, KAS inicijuojama įsigijimų srities reforma, kurios tikslas yra pirkimų organizavimo funkcijų perdavimas vienai institucijai, kuri būtų atsakinga už centralizuotą ginkluotės ir kitų įsigijimų organizavimą (toliau – Institucija).
Įgyvendinus įsigijimų reformą, yra tikimasi sumažinti kitų KAS institucijų darbo krūvį, susijusį su pirkimų procedūrų vykdymu, institucinio aprūpinimo organizavimu, sutarties vykdymu, didesnį dėmesį skiriant tiesioginių uždavinių vykdymui, ir sutelkti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją ir patirtį siekiant kokybiško, profesionalaus, sklandaus ir skaidraus KAS institucijų aprūpinimo prekėmis, paslaugomis ir darbais. Įsigijimų srities centralizavimo esmė yra dvejopa. Iš vienos pusės yra siekiama, kad tam tikri pirkimai būtų organizuojami ir atliekami vienos institucijos, iš kitos – ekspertinės žinios, žmogiškieji ištekliai, o kartu ir atsakomybė taip pat turėtų būti konsoliduojami vienoje institucijoje. Dėl šios priežasties nėra tikslinga Institucijai priskirti tik įsigijimų organizavimų funkciją, siekiant efektyviausio KAS resursų panaudojimo, Institucijai priskirtini ir kiti su įsigijimų organizavimu susiję uždaviniai. Visų pirma, siūloma nustatyti, kad Institucija dalyvautų formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir ginkluotojų pajėgų mobilizacijai bei karybos srities standartizacijos politiką, kuri neišvengiamai susijusi su institucijų aprūpinimu valstybės gynimui reikalingais materialiniais ištekliais. Pažymėtina, kad Lietuva, būdama Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau
Antra, Institucija turėtų vykdyti KAS perkančiųjų organizacijų funkcijas ir aprūpinti kitas KAS institucijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. Trečia, siekiama, kad Institucija veiktų ir pasibaigus pirkimų procesui, t. y. valdytų įsigytą ginkluotę tais atvejais, kai, pavyzdžiui, perdavimas kitai KAS institucijai tikslingas tik nupirkus visus reikalingus komponentus ir sukomplektavus valstybės gynimui reikalingas ginkluotės sistemas, koordinuotų įsigytų prekių gyvavimo ciklą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ) siūloma nustatyti, kad gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai yra:
1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;
2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais. Nurodytus uždavinius Institucija vykdytų visos KAS mastu, t. y. atstovautų ne vienos KAS institucijos interesams įsigijimų srityje, o visos KAS interesams bendrai. Dėl šios priežasties Institucija negali būti steigiama kaip vienas iš jau veikiančios KAS institucijos, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos ar Lietuvos kariuomenės, padalinių ar filialų, nes tai savaime suponuotų, jog Institucija tenkina tik tos KAS institucijos poreikius, kurios padalinys ji yra.
Siekiant centralizuoti įsigijimų organizavimą visoje KAS, Institucija turėtų būti atskira KAS dalis ir steigiama kaip nauja biudžetinė įstaiga. Taip į naujai steigiamą biudžetinę įstaigą būtų perkeliami kitų KAS institucijų padaliniai, vykdantys su įsigijimų organizavimu susijusias funkcijas. Numatoma, kad Institucijai bus perduota dalis Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių Krašto apsaugos ministerijos departamentų funkcijų. Dėl šios priežasties neišvengiamai kyla poreikis peržiūrėti ne tik su ginkluotės planavimu susijusias, bet ir kitas pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių departamentų funkcijas. Atsižvelgiant į tai, KAS numatoma perskirstyti funkcijas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo. Numatoma, kad šiuo metu pajėgumų ir ginkluotės generaliniam direktoriui priskirtą pareigą padėti Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas turėtų vykdyti Jungtinis štabas, kaip struktūrinis Lietuvos kariuomenės padalinys. Taip Jungtinis štabas būtų transformuojamas į strateginio lygmens Gynybos štabą, kuris padėtų kariuomenės vadui vykdyti strateginį kariuomenės planavimą ir strateginį vadovavimą kariuomenei. Su Institucijos veikla ir Gynybos štabui perduodamomis funkcijomis nesusijusias pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus ir jam pavaldžių departamentų funkcijas numatoma perduoti kitiems Krašto apsaugos ministerijos departamentams. Dėl šios priežasties pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybės siūloma atsisakyti.
Siūlomais įstatymų projektais siekiama:
1) sudaryti prielaidas įsigijimų proceso krašto apsaugos sistemoje centralizavimui;
2) įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Šiuos projektus parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė J. Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (viršininkė I. Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected] ) vyr. specialistas M. Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu KASOKTĮ nėra reglamentuojama įsigijimų veikla per se , reguliuojami tik krašto apsaugos sistemai būdingi ypatumai:
teisę įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes. KASOKTĮ 9 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinama pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybė, nurodoma, kad jis yra atsakingas už karinių pajėgumų ir ginkluotės strateginį planavimą, padeda Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginį kariuomenės planavimą. Lietuvos kariuomenės Jungtinis štabas yra apibrėžiamas per Jungtinio štabo viršininko funkcijas, kurios yra nurodomos
ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina Krašto apsaugos ministerijos teisė įvežti visų kategorijų krašto apsaugos sistemai skirtus ginklus, jų šaudmenis, ginklų priedėlius, ginklų ir šaudmenų dalis.
Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtintos išimtys Krašto apsaugos ministerijai, kai importuojant karinę techniką, ją prižiūrint ar remontuojant yra reikalaujama turėti Ūkio ministerijos išduodamą licenciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti KASOKTĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 18 skyrių , į KAS įtraukiant gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo instituciją, kurios pagrindiniai uždaviniai būtų nustatyti KASOKTĮ 3 straipsnio 3 dalyje. Institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo , atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – VPAGISSĮ) prasme veiktų kaip įprasta perkančioji organizacija: surinkusi informaciją apie reikalingas įsigyti prekes, darbus ir paslaugas iš KAS institucijų, formuotų pirkimų poreikį, skelbtų savo pirkimų planus, skelbtų ir vykdytų pirkimo procedūras bei pasirašytų pirkimo sutartis. Siūlomas ypatumas būtų tai, kad didelė dalis viešojo pirkimo sutarčių būtų pasirašoma ne tik tarp laimėjusį pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir Institucijos, bet ir tarp KAS institucijos, kuri tokios sutarties pagrindu būtų mokėtoja ir taptų turto valdytoja. Toks pirkimo modelis leistų Institucijai ne tik vykdyti pirkimo procedūras, bet ir Institucijos specialistams realiai kontroliuoti pačios sutarties vykdymą.
Sutartį vykdant keliems subjektams (KAS institucijai ir Institucijai) sumažės tiek nesąžiningo elgesio tikimybė (nes sutartis bus vykdoma veikiant keturių akių principui), tiek atsitiktinių klaidų vykdant sutartį ar pirkimo procedūros metu, tiek klaidų dėl kompetencijos stygiaus. Taip pat, vykdant sutartis pagal šį mechanizmą, bus išvengiama nereikalingų ir pakartotinių turto perdavimo procedūrų, kurios sukuria administracinę naštą. Kadangi vykdant sutartį, be Institucijos, dalyvauja ir KAS institucija, kuriai prekės, paslaugos ir darbai faktiškai yra reikalingi, jau sutarties vykdymo metu ji ir perims sutarties objekto valdymą. Taip yra išvengiama situacijos, kai viena centralizuotai veikianti institucija viešojo pirkimo sutartimi įgyja sutarties objektą, jį apskaito ir tuomet turi jį perduoti kitai institucijai bei vėl iš naujo tą patį turtą apskaityti. Iš esmės tik ginkluotės pirkimai būtų vykdomi pagal dvišales sutartis, kuriomis pati Institucija įgytų valdymo teisę perkamoms prekėms ir pati tiesiogiai užtikrintų ginkluotės ir įrangos sistemų įsigijimo, įdiegimo ir eksploatavimo pabaigos kontrolę, nes paprastai šių prekių įsigijimai yra didelės vertės, reikalauja daug specialių žinių, vertinant ne tik tiesioginį sutarties objektą, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudas, be to, tiesioginis šio turto valdymas taip pat leistų užtikrinti ir ginkluotės standartizacijos politikos vykdymą. Iš planuojamos Institucijos veiklos uždavinių ir veikimo mechanizmo yra akivaizdu, kad ji negali būti laikoma nei centrine perkančiąja organizacija (pagal VPĮ 82 straipsnį ar VPAGISSĮ 11 straipsnį), nei įgaliota perkančiąja organizacija (kaip tai numatoma VPĮ 83 straipsnyje).
Centrinės perkančiosios organizacijos institutas institucijos veiklai numatyti nėra tinkamas, nes, pirma, Institucija nebus vien tik centralizuota perkančioji organizacija, bet atliks ir kontrolės funkcijas tiek sutarties vykdymo, tiek ir viso gyvavimo ciklo metu. Antra, didelė dalis pirkimų bus vykdoma pagal trišales sutartis (t. y. bus perkama nei iš Institucijos, nei per Instituciją, kaip tai reguliuoja VPĮ 82 straipsnis), todėl Institucijos kaip centrinės perkančiosios organizacijos steigimas itin apribotų jos galimas teises ir pareigas aprūpinant KAS reikalingomis prekėmis ir paslaugomis. Taigi Institucija neturi būti suprantama tik kaip KAS pirkimų vykdytoja, bet privalo turėti daugiau teisių bei pareigų nei centrinė perkančioji organizacija, kaip ji yra apibrėžiama VPĮ. Įgaliotos perkančiosios organizacijos institutas taip pat nėra tinkamas ir pakankamas, nes VPĮ 83 straipsnis numato, kad įgaliojimas gali būti suteikiamas tik viešojo pirkimo procedūroms iki sutarties sudarymo, o Institucija, kaip jau minėta, atliks gerokai daugiau funkcijų. Atkreiptinas dėmesys, kad neketinama centralizuotai vykdyti visų KAS institucijų pirkimų, o Įstatymų projektuose nedetalizuojami Institucijos vykdomų pirkimų atvejai ir sąlygos. Numatoma, kad krašto apsaugos ministro tvirtinamuose KAS teisės aktuose būtų nustatomos detalios sąlygos, kada teisę ir pareigą vykdyti tam tikros kategorijos viešuosius pirkimus turi tik Institucija, t. y. krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais Institucija perimtų viešojo pirkimo vykdymo funkcijas iš KAS institucijų.
Siekiant užtikrinti I nstitucijos veiklą aprūpinant KAS institucijas su ginkluote susijusios prekėmis, siūloma papildyti KASOKTĮ 9 straipsnio 4 dalies 9 punktą nustatant, kad Krašto apsaugos ministerija ne tik turi teisę įsigyti ir įvežti per valstybės sieną KAS reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes, bet kartu gali šią teisę perduoti ir kitai KAS institucijai. Siekiant išvengti teisės aktų kolizijos, analogiškas nuostatas siūloma įtvirtinti ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu Krašto apsaugos ministerija įgytų teisę įgalioti kitą KAS instituciją įsigyti ir įvežti per valstybės sieną KAS reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes, siūloma papildyti ir Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalis, numatant išimtis ne tik Krašto apsaugos ministerijai, bet ir jos įgaliotai KAS institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos Institucijos užduotys apima dalį pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus užduočių ir Gynybos štabui perduodamų funkcijų, siūloma naikinti KASOKTĮ 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus pareigybę. Funkciją dėl ginkluotės strateginio planavimo siūloma įtvirtinti KASOKTĮ 3 straipsnio naujoje 3 dalyje nustatant Institucijos uždavinius. Pareigą padėti Lietuvos kariuomenės vadui vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei funkcijas siūloma perduoti Gynybos štabui.
Numatant, kad Gynybos štabas perima dalį pajėgumų ir ginkluotės generalinio direktoriaus funkcijų, siūloma keisti KASOKTĮ 14 straipsnio 8 dalį nustatant, kad vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio lygmens planavimą ir vadovavimą kariuomenei ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant Jungtinio štabo pavadinimą į Gynybos štabą būtini ir atitinkami kitų įstatymų pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statute nurodytą formuluotę „Jungtinis štabas“ į „Gynybos štabas“. Pritarus įstatymų projektams, bus sudarytos prielaidos įgyvendinti suplanuotas KAS reformas – užtikrinti pasirengimo valstybės gynimui ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijai politikos formavimą, efektyvų KAS įsigijimų ir gynybos planavimo procesų valdymą, įtvirtinti Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmenį. Tikimasi, kad įsteigus Instituciją iki 2018 m. sausio 1 d. bus konsoliduota apie 70 procentų visų KAS įsigijimų, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – apie 95 procentus. Taip būtų užtikrinamas efektyvus įsigijimų planavimas ir organizavimas, projektų valdymo sistemiškumas, nustatoma aiški atsakomybė. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, bus užtikrintas skaidresnis KAS institucijų aprūpinimas prekėmis, paslaugomis ir darbais. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu teikiami ir šie įstatymų pakeitimų projektai:
1) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705
įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1191 pakeitimo ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
saugumo pagrindų įstatymo Nr.
VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. 9 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų . 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija iki jo įsigaliojimo parengs šiuos teisės aktų projektus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ pakeitimo projektą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
tarnybinis pasas, sąrašo nustatymo“ pakeitimo projektą. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
d. nutarimo Nr.
komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“ pakeitimo projektą;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1541 „Dėl jungtinio priimančiosios šalies paramos koordinavimo komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą;
Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Institucijos steigimo;
apsaugos ministro tvirtinamų KAS teisės aktų, kuriuose minimas Jungtinis štabas, pakeitimo projektus;
12) Krašto apsaugos ministro tvirtinamų KAS teisės aktų, kuriuose nustatoma viešųjų pirkimų tvarka KAS, pakeitimo projektus. 12.
lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes krašto apsaugos sistemoje nenumatoma steigti papildomų etatų, bus naudojama turima infrastruktūra. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Krašto apsaugos sistema“, „perkančioji organizacija“, „viešieji pirkimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
ĮSTATYMo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių
2017-06-12
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 321 , 35, 36, 45, 47, 53, 54, 60, 631 , 64 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Nr. XIII-379) 11 straipsnio 6 dalimi keičiama K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsnio 8 dalis, kurią siūloma keisti šio projekto 7 straipsniu. Todėl, įsigaliojus minėtam įstatymui, projekto 7 straipsnio tekstas turės būti atitinkamai patikslintas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-28 Nr. XIIIP-800(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
ĮSTATYMo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Akvilė Dovydaitytė ir patarėjas Žydrius Knizleris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-12 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 31, 32, 321 , 35, 36, 45, 47, 53, 54, 60, 631 , 64 straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Nr. XIII-379) 11 straipsnio
įstatymo 54 straipsnio 8 dalis, kurią siūloma keisti šio projekto 7 straipsniu. Todėl, įsigaliojus minėtam įstatymui, projekto 7 straipsnio tekstas turės būti atitinkamai patikslintas. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė – 1. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas