Administracinių nusižengimų kodekso lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir (ar) skleidimo reikalavimų pažeidimas arba neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios draudžiamos skelbti viešosios informacijos, susijusios su asmens duomenimis, paskelbimas radijo ir (ar) televizijos programose, atskirose programose, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“2 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas Pakeisti 124 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Reikalavimų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių dalies transliuojamose televizijos programose ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
pakeitimas Pakeisti 146 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Reikalavimų televizijos reklamai, teleparduotuvei, prekių rodymui, reklamai radijo programose, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimo reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1. Transliavimo ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijose ir leidimuose nustatytų reikalavimų pažeidimas ar pareigos pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir
(ar) retransliavimo veiklos nutraukimą nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
2Pakeisti 477 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų nevykdymas
užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimas nepranešus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią užtraukia įspėjimą arba baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: “6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytaspakartotinai, užtraukia baudą fiziniams asmenims arba nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą vykdančių juridinių asmenų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų.”
straipsnio pakeitimas Pakeisti 548 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų paskelbtos informacijos saugojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Stasys Tumėnas Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
Projektų aiškinamasis
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengtų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas yra užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau
Išskirtinos dvi kategorijos savo esme tapačių paslaugų – tai, pirma, atskirų programų platinimas internete, kurios nėra transliuojamos, tačiau savo turiniu prilygsta transliuojamų televizijos programų skleidimui internete (pvz., nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų interneto svetainėse platinamos atskirų sporto varžybų programos), ir, antra, televizijos programų ar atskirų programų skleidimas internete, nesant jų priėmimo ir skleidimo tuo pačiu metu, t. y. srautinis vaizdo siuntimas (angl. streaming video). Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, jiems taikomos reguliavimo priemonės taip pat turi būti vienodos. Nuo 2015 m. spalio 1 d. pradėjus taikyti įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus greitai tapo akivaizdu, kad į Įstatymo taikymo sritį patenkantys televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiantys subjektai nepaiso jų atžvilgiu nustatytų pranešimo apie vykdomą veiklą ir periodinių ataskaitų teikimo pareigų. Nors šiems subjektams buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turėjo galimybę pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) apie vykdomą veiklą, šia galimybe pasinaudojo tik labai maža dalis tokias paslaugas teikiančių subjektų, nepaisant aktyvaus Komisijos raginimo ir pakartotinių priminimų. Komisijos nuomone, viena iš pagrindinių tokio elgesio priežasčių yra realių sankcijų už šios pareigos nevykdymą nebuvimas.
Šios aplinkybės sudaro sąlygas televizijos programas ir (ar) atskiras programas internete platinantiems subjektams išvengti realių poveikio priemonių, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33,
bei kitų Įstatyme nustatytų pareigų, taip neužtikrinant 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų tikslų įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimą bei nustatyti realias poveikio priemones už šių reikalavimų nevykdymą, Įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui dėl priėjimo prie nepranešusių apie savo teikiamas paslaugas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiančių subjektų teikiamų paslaugų. Panašaus pobūdžio teisės nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į sėkmingą šių priemonių taikymo patirtį bei iškilusios problematikos panašumą, siūloma iš esmės analogiškas funkcijas suteikti ir Komisijai.
Įstatymo projektu taip pat siūloma griežtinti sąlygas Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Pažymėtina, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų nuobaudų, todėl siekiant proporcingumo principo, Įstatymo projektu siūloma nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių trumpinti laikotarpį, per kurį transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius. Įstatymo projektu siūloma spręsti praktinio pobūdžio klausimą dėl Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotės, kurioje įtvirtinta, kad tik Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas.
Pažymėtina, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, siūloma teisinio techninio pobūdžio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies pataisa. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus žymiai išsiplėtė Komisijos kompetencija ir jos atliekamų funkcijų apimtis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo Įstatymo projektu numatoma suteikti Komisijai papildomas funkcijas, siūloma iki 0,8 proc. didinti rinkos dalyvių mokamą įmoką Komisijos veiklai finansuoti, kurią šiuo metu sudaro 0,6 proc. nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, t. y. atstatyti dydį, kuris buvo taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad tuo pat metu, kai buvo sumažintas Komisijos veiklos finansavimas, t. y. nuo 2013 m. pradžios, buvo įvykdyti esminiai Komisijos veiklos pertvarkymai, lėmę aktyvesnį Komisijos reguliavimo ir priežiūros funkcijų įgyvendinimą. Ypatingai buvo sustiprinta Komisijos veikla, susijusi su Lietuvos Respublikos teritorijoje ne Europos Sąjungos kalbomis retransliuojamų ir Lietuvos visuomenei skirtų televizijos programų turinio priežiūra, t. y. stebėsena. Kelerių metų praktika parodė, kad stebėsenos funkcijos stiprinimas reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų finansinių resursų, norint operatyviai ir efektyviai užkirsti kelią draudžiamos skleisti informacijos platinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigalioję Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai išplėtė Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų ir jų vykdomų veiklų ratą bei nustatė naujų funkcijų Komisijai, tačiau Komisijos veiklos finansavimo didinimo klausimas nebuvo svarstomas. Didžioji dalis Komisijai nustatytų naujų pareigų ir funkcijų yra susiję su Lietuvos informacinės erdvės saugumo užtikrinimu ir šių funkcijų vykdymas reikalauja papildomų Komisijos žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų.
Ypatingas poreikis kyla siekiant užtikrinti draudžiamos skelbti informacijos priežiūrą, kadangi dažniausiai tokia informacija yra platinama ne Europos Sąjungos kalbomis. Norint atlikti viešojo administravimo procedūras atitinkantį tyrimą yra būtina organizuoti galimai draudžiamos skelbti informacijos oficialius vertimus į Europos Sąjungos kalbą, be to, tyrimą dėl tokios informacijos skleidimo Komisija privalo atlikti per gana trumpą laiką, kas taip pat reikalauja papildomų finansinių išteklių. Pažymėtina, kad ir šiuo teikiamu įstatymo projektu nustatomos papildomos Komisijos funkcijos ir teisės, kurių įgyvendinimas taip pat neišvengiamai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Kaip Komisijos taikomą poveikio priemonę siūloma nustatyti galimybę taikyti administracinę atsakomybę už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią. Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti ribojimą transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijų turėtojams gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją, jei jie per paskutinius 12 mėn. patys savo noru atsisakė turėtos transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės. Šis siūlymas grindžiamas poreikiu mažinti vadovaujančių pareigybių skaičių tokioje nedidelėje biudžetinėje įstaigoje, kaip Komisija. Įstatymo projekte numatoma, kad administracijai vadovaus Komisijos pirmininkas.
Pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą Komisijos primininkas yra Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Įstatymo projektu Komisijos pirmininkui papildomai pavedama tvirtinti Komisijos administracijos struktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisiją aptarnauja administracija, praktikoje pastebėta, kad būtų optimaliau, jei jų abiejų darbo tvarka būtų nustatyta viename darbo reglamente. Tuo tarpu šiuo metu Įstatymas suponuoja pareigą Komisijai tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti pareigos tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą, o jos veiklą reglamentuoti Komisijos darbo reglamente. ANK įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus nuobauda būtų taikoma kitiems atsakingiems asmenims, tokiu būdu suteikiant galimybę išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus, atsižvelgdama į praktines galiojančių Visuomenės informavimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso problemas, parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos pasikeitusios geopolitinės situacijos ir šiuo metu vykstančio intensyvaus informacinio karo kontekste, nes dalis televizijos programas internete Lietuvos Respublikos vartotojams platinančių subjektų neteikia jokios informacijos Komisijai apie vykdomą veiklą, nepaisydami to, jog tokia pareiga Įstatyme jiems nustatyta. Tokiu būdu dalis subjektų nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Nors Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato teisę Komisijai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši procedūra yra sudėtinga ir sunkiai praktiškai įgyvendinama tais atvejais, kai paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikia užsienyje esantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių tiksli buvimo vieta bei kontaktiniai duomenys dažnai išlieka neaiškūs. Dėl šių priežasčių, nesant efektyvių poveikio priemonių, taikytinų subjektams, nepranešusiems apie vykdomą veiklą, apie kurios pradžią privaloma pranešti Komisijai, yra siūloma Komisijai suteikti realias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų taikymas visiems analogiška veikla užsiimantiems ir tarpusavyje konkuruojantiems subjektams. Galimybė Komisijai pasitelkti specialiąsias technines priemones ir jų pagalba riboti Lietuvos Respublikos vartotojų priėjimą prie neteisėtai teikiamų paslaugų būtų efektyvi neteisėtai vykdomos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos ribojimo priemonė, kurią Komisija galėtų įgyvendinti tik gavusi teismo leidimą pagal Įstatymo projekte nustatytą procedūrą.
Tokiu būdu išvengiama nekontroliuojamo pagal Visuomenės informavimo įstatymą neskelbtinos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos vartotojams, priimtų Komisijos sprendimų dėl laikino konkrečių programų platinimo ribojimo nesilaikymo bei sudaroma Komisijai galimybė patikrinti, ar tokie ūkio subjektai atitinka jiems keliamus reikalavimus, nustatytus Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio
Komisijai išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems per paskutinius 12 mėn. buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų yra paties licencijos turėtojo atsisakymas licencijos, kuris neretais atvejais yra suponuojamas naujų techninių sprendimų diegimo, neproporcinga tokiems subjektams užkirsti kelią gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją 12 mėn. po to, kai jie patys savo noru dėl vienų ar kitų aplinkybių licencijos atsisakė.
Visuomenės informavimo įstatymo
ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius
nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų poveikio priemonių, Įstatymo projektu siūloma griežtinti sąlygas, kurioms esant Komisija priima atitinkamą sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Visuomenės informavimo įstatymo
informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva, siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotę. Įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas, jis taip pat yra ir Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Nepaisant to, Įstatymo 47 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos administracijai vadovauja administracijos direktorius. Įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, privalo mokėti įmokas.
Įmokos dydis yra 0,6 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis. Šiuo metu ANK yra nustatyta, kad nuobauda už atitinkamų straipsnių pažeidimus gali būti taikoma radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai:
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos apibrėžimas, kuris sąlygos vienodas veiklos sąlygas visiems asmenims, internete platinantiems televizijos ir (ar) atskiras programas;
atsisakyti nepagrįstai licencijuojamą transliavimo ar retransliavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą ribojančios nuostatos, įpareigojančios Komisiją atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas jų pačių prašymu;
sąlygos Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Įstatymo projektu nuo
licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius.
Ši Įstatymo projekto nuostata siejama su kartu teikiamu ANK įstatymo projektu;
projektu atsisakoma nuostatos, kad Komisija informaciją apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna tik Vyriausybės nustatyta tvarka, nes praktikoje Komisijai pačiai savo aktyviais veiksmais tenka nustatyti aplinkybes nurodytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje;
suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės, siekiant mažinti vadovaujančių pareigybių Komisijos administracijoje skaičių;
nuostatos, kad Komisija tvirtina Komisijos administracijos darbo reglamentą.
Ši Įstatymo projekto nuostata siejama su kartu teikiamu ANK įstatymo projektu;
projektu atsisakoma nuostatos, kad Komisija informaciją apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna tik Vyriausybės nustatyta tvarka, nes praktikoje Komisijai pačiai savo aktyviais veiksmais tenka nustatyti aplinkybes nurodytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje;
suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės, siekiant mažinti vadovaujančių pareigybių Komisijos administracijoje skaičių;
nuostatos, kad Komisija tvirtina Komisijos administracijos darbo reglamentą. Komisijos administracijos darbo tvarka būtų reglamentuojama Komisijos darbo reglamente, taip išvengiant perteklinio reglamentavimo;
nustatyti, kad už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus nuobauda būtų taikoma tik atsakingų subjektų vadovams, tokiu būdu nesuteikiant galimybės išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės susijusios su efektyviu Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Taip pat teikiamų įstatymų projektų nuostatos yra susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga televizijos programas internete platinančių paslaugų teikėjų stebėsena ir priežiūra. Priimti pakeitimai sudarys prielaidas laiku imtis nustatytam draudžiamos informacijos išplatinimo atvejui proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių visų be išimties retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimančių asmenų atžvilgiu. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimti įstatymų projektai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų.
Priimtais Įstatymo pakeitimais bus pasiekta, jog analogišką televizijos programų platinimo veiklą vykdantys subjektai bus vertinami vienodai ir jiems bus privalomai taikomi visi Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti reikalavimai. Dėl padidėjusio Komisijos finansavimo rinkos dalyviai turės mokėti didesnes įmokas, tačiau pažymėtina, kad siūlomas įmokos dydis galiojo iki 2013 m. sausio 1 d. ir po to buvo sumažintas, be to, finansavimo didinimas su rinkos dalyviais buvo suderintas įstatymo projekto rengimo metu, nes jis siejasi ir su naujais Komisijos įgaliojimais ir funkcijomis, kurias siūloma patvirtinti teikiamu įstatymo projektu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, reikės pakeisti Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 9.
įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti ir įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų, kitų visuomenės informavimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų vertinimai, pasiūlymai ir pastabos. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,televizijos programų platinimas internetu“, ,,privalomi nurodymai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Stasys Tumėnas Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO įstatymo projekto NR. XIIIP-794 ir lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-795 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus VIĮ projektui. 1. Tiek galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, tiek VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomi minėtos nuostatos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos pakeitimai, suponuoja tai, kad į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo sritį ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus patenka vis daugiau audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų, taip pat jų teikimo būdai bei formos internete. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad VIĮ projekte siūlomas audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų reglamentavimas gali apimti paslaugas, kurių nereglamentuoja 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1]. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis internete skleidžiamos audiovizualinės programos nėra laikomos audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Dėl šios priežasties, mūsų nuomone, nėra tinkama taikyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias nuostatas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kitų audiovizualinių programų platinimui internete. Pavyzdžiui, įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta procedūra, pagal kurią Lietuvos radijo ir televizijos komisija praneša televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus, turėtų būti taikoma tik toms audiovizualinėms paslaugoms, kurios patenka į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritį. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad VIĮ projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos priemonės yra paslaugų laivę ribojančios poveikio. Atsižvelgdami į interneto, kaip pasaulinio, laisvai ir visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką norėtume pažymėti, kad daugeliu atvejų įvairių internete talpinamų ir saugomų audiovizualinių programų skleidimas, paprastai už užmokestį, plačiajai visuomenei, bus laikomas arba informacinės visuomenės paslauga, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2000/31/EB[2], arba paslauga, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 57 straipsnį.
Tiek vadovaujantis Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsniu, tiek vadovaujantis SESV 56 straipsniu Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, arba kitais, Direktyvoje 2000/31/EB nurodytais arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais, bendrojo pobūdžio privalomaisiais pagrindais. Taigi, VIĮ projektu siūlomi pakeitimai privalo būti išsamiai apibūdinti ir pagrįsti vienu iš nurodytų pagrindų, kartu pateikiant išsamią analizę dėl siūlomo teisinio reglamentavimo proporcingumo. Mūsų nuomone, Projekto 1, 4, 6 straipsniuose siūlomas reglamentavimas gali neatitikti proporcingumo principo, kadangi VIĮ projekto
platinimo internete paslaugos apibrėžimas, o Projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos poveikio priemonės yra nukreiptos į su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis tiesiogiai nesusijusias kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugas. 2. VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomos poveikio priemonės dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų, iš esmės, yra nukreipiamos į informacijos prieglobos ir tinklo paslaugas. Kitaip tariant, šiomis priemonėmis bus ribojamos ne tik audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų paslaugos, tačiau taip pat elektroninių ryšių paslaugos.
Pagal šį siūlymą elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veikla bus ribojama dėl to, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar kitų audiovizualinių programų paslaugų teikėjai nesilaiko jiems nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos antrinėje teisėje[3] nustatytą telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių reguliavimą audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas privalo būti atskirti nuo elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų. Atitinkamai norėtume iškelti abejonę dėl VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomų priemonių atitikties minėtam sektorinių paslaugų atskyrimui. Kitų paslaugų teikėjų veiklą arba galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ribojančios priemonės gali būti leidžiamos, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad panašią išvadą Europos teisės departamentas taip pat yra teikęs anksčiau, kai vertino iš esmės tapatų įstatymo projektą NR. XIIP-4754. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] OL 2010 L 95, p. 1. [2] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399); [3]
elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337), 2002 m. kovo 7 d.
337), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367); 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisės aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399); Direktyva 2010/13/ES.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – ANK) 477 straipsnis ne pildomas nauja 6 dalimi, o tiesiog keičiama šiuo metu galiojanti 477 straipsnio 6 dalies redakcija, projekto 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 477 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“. 2. Atsižvelgiant į ANK sistemą ir jos nuobaudų skyrimo taisykles, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamos ANK 477 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio viršutinė riba („<...> iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų“) suapvalintina bent iki dešimčių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017-10-11
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai – Regina Jakelevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovė Giedrė Skerniškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnis ne pildomas nauja 6 dalimi, o tiesiog keičiama šiuo metu galiojanti 477 straipsnio 6 dalies redakcija, projekto 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 477 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“. 2. Atsižvelgiant į ANK sistemą ir jos nuobaudų skyrimo taisykles, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamos ANK 477 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio viršutinė riba („<...> iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų“) suapvalintina bent iki dešimčių. Pritarti 2.
Teisingumo ministerijos 2017-06-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2017-09-19 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - LRTA) kreipiasi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Kultūros komitetą dėl šiuose komitetuose svarstomo Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIIIP-795 (toliau - ANK projektas). Šiuo ANK projektu yra siūloma atsisakyti galimybės taikyti administracinę atsakomybę už įvairius ANK straipsnių pažeidimus visuomenės informavimo srityje kitiems asmenis ir palikti galimybę šią atsakomybę taikyti tik radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams. Norime pabrėžti, kad naujam reguliavimui nepritarė LR Vyriausybė savo 2017 m. rugpjūčio 23 d. Nutarimu Nr. 694, taip pat prieš ANK projekte siūlomą reguliavimą pasisakė ir LR Teisingumo ministerija 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje. LRTA pritaria LR Vyriausybės išvadai ir mano, kad šiuo metu nėra poreikio keisti jau dabar daugelyje sričių veikiantį reguliavimą.
Kaip ir pažymima Vyriausybės Nutarime, siūlomais pakeitimais susiaurinamas atsakomybės subjektų ratas, t. y., jei dėl administracinio nusižengimo būtų kaltas kitas atsakingas asmuo, būtų eliminuota galimybė jam taikyti administracinę atsakomybę. LR Vyriausybė siūlo nepritarti tokiam reguliavimui, kuris ribotų galimybės taikyti administracinę atsakomybę. LRTA, pritardama tokiai Vyriausybės pozicijai mano, kad atsakomybės taikymo ribojimas yra apskritai nenaudingas teisinei sistemai. Taip pat, kaip teigiama LR Vyriausybės Nutarime, formuluotės „vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims" yra vartojamos ir daugelyje kitų ANK straipsnių. Todėl atsakomybės taikymas ne tik vadovams, bet kitiems atsakingiems asmenims yra įprasta įvairių sričių, ne tik visuomenės informavimo, praktika. Todėl keisti reguliavimą tik vienoje srityje, nekoreguojant kitų, būtų nenuoseklus ir nepagrįstas žingsnis. Taigi nepritariame šiam siūlomam reguliavimui ir prašome LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Kultūros komitetus palaikyti LR Vyriausybės išvadą. Manome, kad naujos teisinės normos sukūrimas ir galimybių taikyti teisines priemones susiaurinimas yra nepagrįstas. Kadangi administracinės atsakomybės taikymas nebūtinai vadovui bet kitam atsakingam asmeniui galioja daugelyje kitų sričių, šiuo metu nematomas poreikis jį keisti. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2017-06-23 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-433 nuomonei pareikšti pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
1-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
4
administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-795 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-795) dėl šių priežasčių:
straipsnio 4 dalimi siūloma keisti ANK 477 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos maksimalų dydį. Šio padidinimo tikslas nėra aiškus, nes bauda padidėtų labai nežymiai (tai yra baudos vidurkis būtų 1313,5 euro, vietoje pagal galiojantį reglamentavimą apskaičiuoto 1300 eurų dydžio) ir nepagrįstai išsiskirtų iš kitų baudų, nustatytų už panašius nusižengimus, dydžių (žr. galiojančio ANK 477 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus baudų dydžius). Be to, atsakomybės subjektus įvardijančios nuostatos yra perteklinės, nes subjektai jau yra nurodyti aptariamo straipsnio 5 dalyje. Pritarti
2017-08-23 1-5
atsisakyti keičiamuose ANK 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsniuose vartojamos formuluotės „arba kitiems atsakingiems asmenims“, motyvuojant tuo, kad atsakomybė būtų taikoma tik vadovui, taip panaikinant galimybę išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį.
Vadovaujantis ANK
yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kita vertus, aptariamais Projektu Nr. XIIIP-795 siūlomais pakeitimais susiaurinamas atsakomybės subjektų ratas, tai yra, jei dėl administracinio nusižengimo būtų kaltas kitas atsakingas asmuo, neliktų galimybės jam taikyti administracinę atsakomybę. Pagal galiojantį keičiamuose ANK 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, atsakomybės taikymas kitiems atsakingiems asmenims nepanaikina galimybės taikyti atsakomybę kartu ir vadovui arba tik vadovui. Be to, formuluotės „vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims“ ir (arba) „vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ yra vartojamos ir daugelyje kitų ANK straipsnių. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2017-09-20 * siūlyti pagrindiniam Komitetui nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-795 atsižvelgiant į Lietuvos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. išvadą (nutarimas Nr. 694) bei papildomo Kultūros komiteto pasiūlymą. 8.
paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
kultūros komitetas
2017-09-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Arūnas Gelūnas, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas Jurgita Bieliūnienė, patarėjos Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patarėja teisės klausimais Regina Jaskelevičienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovė Giedrė Skerniškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-084
atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 4 straipsnio 4 dalimi Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnis ne pildomas nauja 6 dalimi, o tiesiog keičiama šiuo metu galiojanti 477 straipsnio 6 dalies redakcija, projekto 4 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti 477 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atsižvelgti
2017-06-084
Atsižvelgiant į ANK sistemą ir jos nuobaudų skyrimo taisykles, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamos ANK 477 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos baudos dydžio viršutinė riba („<...> iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų“) suapvalintina bent iki dešimčių. Atsižvelgti
Teisingumo ministerijos 2017-06-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus VIĮ projektui. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2017-09-19 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau - LRTA) kreipiasi į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Kultūros komitetą dėl šiuose komitetuose svarstomo Administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIIIP-795 (toliau - ANK projektas). Šiuo ANK projektu yra siūloma atsisakyti galimybės taikyti administracinę atsakomybę už įvairius ANK straipsnių pažeidimus visuomenės informavimo srityje kitiems asmenis ir palikti galimybę šią atsakomybę taikyti tik radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams. Norime pabrėžti, kad naujam reguliavimui nepritarė LR Vyriausybė savo 2017 m. rugpjūčio 23 d. Nutarimu Nr.
Nutarimu Nr. 694, taip pat prieš ANK projekte siūlomą reguliavimą pasisakė ir LR Teisingumo ministerija 2017 m. rugpjūčio 3 d. išvadoje. LRTA pritaria LR Vyriausybės išvadai ir mano, kad šiuo metu nėra poreikio keisti jau dabar daugelyje sričių veikiantį reguliavimą. Kaip ir pažymima Vyriausybės Nutarime, siūlomais pakeitimais susiaurinamas atsakomybės subjektų ratas, t. y., jei dėl administracinio nusižengimo būtų kaltas kitas atsakingas asmuo, būtų eliminuota galimybė jam taikyti administracinę atsakomybę. LR Vyriausybė siūlo nepritarti tokiam reguliavimui, kuris ribotų galimybės taikyti administracinę atsakomybę. LRTA, pritardama tokiai Vyriausybės pozicijai mano, kad atsakomybės taikymo ribojimas yra apskritai nenaudingas teisinei sistemai. Taip pat, kaip teigiama LR Vyriausybės Nutarime, formuluotės „vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims" yra vartojamos ir daugelyje kitų ANK straipsnių. Todėl atsakomybės taikymas ne tik vadovams, bet kitiems atsakingiems asmenims yra įprasta įvairių sričių, ne tik visuomenės informavimo, praktika. Todėl keisti reguliavimą tik vienoje srityje, nekoreguojant kitų, būtų nenuoseklus ir nepagrįstas žingsnis. Taigi nepritariame šiam siūlomam reguliavimui ir prašome LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Kultūros komitetus palaikyti LR Vyriausybės išvadą. Manome, kad naujos teisinės normos sukūrimas ir galimybių taikyti teisines priemones susiaurinimas yra nepagrįstas. Kadangi administracinės atsakomybės taikymas nebūtinai vadovui bet kitam atsakingam asmeniui galioja daugelyje kitų sričių, šiuo metu nematomas poreikis jį keisti. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2017-06-26 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr.
S-433 nuomonei pareikšti pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams neturi. Pritarti
2017-08-234
nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-795 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-795) dėl šių priežasčių:
keisti ANK 477 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos maksimalų dydį. Šio padidinimo tikslas nėra aiškus, nes bauda padidėtų labai nežymiai (tai yra baudos vidurkis būtų 1313,5 euro, vietoje pagal galiojantį reglamentavimą apskaičiuoto 1300 eurų dydžio) ir nepagrįstai išsiskirtų iš kitų baudų, nustatytų už panašius nusižengimus, dydžių (žr. galiojančio ANK 477 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytus baudų dydžius). Be to, atsakomybės subjektus įvardijančios nuostatos yra perteklinės, nes subjektai jau yra nurodyti aptariamo straipsnio 5 dalyje. Pritarti
Projekte Nr. XIIIP-795 siūloma atsisakyti keičiamuose ANK 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsniuose vartojamos formuluotės „arba kitiems atsakingiems asmenims“, motyvuojant tuo, kad atsakomybė būtų taikoma tik vadovui, taip panaikinant galimybę išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kita vertus, aptariamais Projektu Nr. XIIIP-795 siūlomais pakeitimais susiaurinamas atsakomybės subjektų ratas, tai yra, jei dėl administracinio nusižengimo būtų kaltas kitas atsakingas asmuo, neliktų galimybės jam taikyti administracinę atsakomybę. Pagal galiojantį keičiamuose ANK 79, 124, 146, 477 ir 548 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, atsakomybės taikymas kitiems atsakingiems asmenims nepanaikina galimybės taikyti atsakomybę kartu ir vadovui arba tik vadovui. Be to, formuluotės „vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims“ ir (arba)
„vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ yra vartojamos ir daugelyje kitų
6Komiteto sprendimas:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-795 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 23 d. išvadas Nr. 694. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Kernagis. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė