Visuomenės informavimo įstatymo lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
2016
Pakeisti 2 straipsnio 67 dalį ir ją išdėstyti taip:
„67. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“
1Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo
panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius
turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“. 2.
2Pakeisti 31 straipsnio 15 dalies 5 ir 6 punktus ir juos išdėstyti taip:
„5) licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos ir jam per paskutinius 12
mažiau kaip 3 kartus buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
6) transliavimo licencijos turėtojas pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 6 mėnesiųius už tokį patį pažeidimą ne mažiau kaip 3 kartus buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;“. 3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją Nustačius,
kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą. Terminas negali būti trumpesnis negu terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui.
Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai Komisijos sprendimą apskundus teismui teismas laikinai sustabdo sprendimo galiojimą. Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų, ar internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija, nustačiusi šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto pažeidimą, pranešė televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.“
išdėstyti taip: „11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų, ar internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir (ar) ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingos proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parenkama atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.“
taip:
„15. Komisijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka ir
padeda Komisijai atlikti jai pavestas funkcijas veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijai vadovauja direktorius Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos direktorių penkeriems metams skiria Komisija konkurso tvarka. Direktorius Komisijos pirmininkas organizuoja administracijos veiklą pagal Komisijos nuostatus. už Komisijos administracijos veiklą kiekvienais metais iki vasario 1 dienos atsiskaito Komisijai. Komisijos administracijos struktūrą ir darbo reglamentą tvirtina Komisijaos pirmininkas. Komisijos administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
Komisijos administracijos direktoriaus ir darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos Komisijos nuostatuose.“
taip: „16. Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,6 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos.
Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekse nurodytas nuobaudas;“. 2. Papildyti 48 straipsnį nauja 6 dalimi: „6.
Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nepraneštą veiklą, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
4Papildyti 48 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
dalimis. 6. Pakeisti 48 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. 10. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus
aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 6, 7, 8 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio
įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Stasys Tumėnas Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
Visuomenės informavimo įstatymo lyginamasis Projekto Nr. XIIIP-794(2) lyginamasis variantas
2017
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“
Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“. 3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją Nustačius, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės.
Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą. Šis Tterminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai Komisijos sprendimą apskundus teismui teismas, laikinai sustabdo sprendimo galiojimą.
Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
išdėstyti taip: „3.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokios televizijos programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto reikalavimus;
2) šios dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas pakartotinai per 12 mėnesių nuo pirmo pažeidimo padarymo dienos;
3) Komisija, nustačiusi šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punkto pažeidimą, pranešė televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per 15 dienų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto įspėjimo ir tariami pažeidimai daromi toliau.“
išdėstyti taip:
„11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir
kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir
(ar) ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingos proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.“
taip:
„15. Komisijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka ir
padeda Komisijai atlikti jai pavestas funkcijas veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijai vadovauja direktorius Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos direktorių penkeriems metams skiria Komisija konkurso tvarka. Direktorius Komisijos pirmininkas administracijos veiklą organizuoja pagal Komisijos nuostatus. už Komisijos administracijos veiklą kiekvienais metais iki vasario 1 dienos atsiskaito Komisijai. Komisijos administracijos struktūrą ir darbo reglamentą tvirtina Komisijaos pirmininkas. Komisijos administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
Komisijos administracijos direktoriaus ir darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos Komisijos nuostatuose.“
taip:
„16. Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų
transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,6 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos.
Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
išdėstyti taip: „3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekseo nurodytas nuobaudas nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;“. 2. Papildyti 48 straipsnį nauja 6 dalimi: „6.
Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.“
3Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus
veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
4Papildyti 48 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
9–22 dalimis. 6. Pakeisti 48 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 6, 7, 8 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
Projektų aiškinamasis
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengtų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas yra užtikrinti veiksmingą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau
Išskirtinos dvi kategorijos savo esme tapačių paslaugų – tai, pirma, atskirų programų platinimas internete, kurios nėra transliuojamos, tačiau savo turiniu prilygsta transliuojamų televizijos programų skleidimui internete (pvz., nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų interneto svetainėse platinamos atskirų sporto varžybų programos), ir, antra, televizijos programų ar atskirų programų skleidimas internete, nesant jų priėmimo ir skleidimo tuo pačiu metu, t. y. srautinis vaizdo siuntimas (angl. streaming video). Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, jiems taikomos reguliavimo priemonės taip pat turi būti vienodos. Nuo 2015 m. spalio 1 d. pradėjus taikyti įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus greitai tapo akivaizdu, kad į Įstatymo taikymo sritį patenkantys televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiantys subjektai nepaiso jų atžvilgiu nustatytų pranešimo apie vykdomą veiklą ir periodinių ataskaitų teikimo pareigų. Nors šiems subjektams buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turėjo galimybę pranešti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija) apie vykdomą veiklą, šia galimybe pasinaudojo tik labai maža dalis tokias paslaugas teikiančių subjektų, nepaisant aktyvaus Komisijos raginimo ir pakartotinių priminimų. Komisijos nuomone, viena iš pagrindinių tokio elgesio priežasčių yra realių sankcijų už šios pareigos nevykdymą nebuvimas.
Šios aplinkybės sudaro sąlygas televizijos programas ir (ar) atskiras programas internete platinantiems subjektams išvengti realių poveikio priemonių, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 33,
bei kitų Įstatyme nustatytų pareigų, taip neužtikrinant 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų tikslų įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimą bei nustatyti realias poveikio priemones už šių reikalavimų nevykdymą, Įstatymo projektu siūloma suteikti Komisijai papildomas funkcijas duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui ir (ar) tinklo paslaugų teikėjui dėl priėjimo prie nepranešusių apie savo teikiamas paslaugas televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikiančių subjektų teikiamų paslaugų. Panašaus pobūdžio teisės nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į sėkmingą šių priemonių taikymo patirtį bei iškilusios problematikos panašumą, siūloma iš esmės analogiškas funkcijas suteikti ir Komisijai.
Įstatymo projektu taip pat siūloma griežtinti sąlygas Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Pažymėtina, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų nuobaudų, todėl siekiant proporcingumo principo, Įstatymo projektu siūloma nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių trumpinti laikotarpį, per kurį transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius. Įstatymo projektu siūloma spręsti praktinio pobūdžio klausimą dėl Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotės, kurioje įtvirtinta, kad tik Vyriausybės nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas.
Pažymėtina, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, siūloma teisinio techninio pobūdžio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies pataisa. Be to, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus žymiai išsiplėtė Komisijos kompetencija ir jos atliekamų funkcijų apimtis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo Įstatymo projektu numatoma suteikti Komisijai papildomas funkcijas, siūloma iki 0,8 proc. didinti rinkos dalyvių mokamą įmoką Komisijos veiklai finansuoti, kurią šiuo metu sudaro 0,6 proc. nuo pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis, t. y. atstatyti dydį, kuris buvo taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad tuo pat metu, kai buvo sumažintas Komisijos veiklos finansavimas, t. y. nuo 2013 m. pradžios, buvo įvykdyti esminiai Komisijos veiklos pertvarkymai, lėmę aktyvesnį Komisijos reguliavimo ir priežiūros funkcijų įgyvendinimą. Ypatingai buvo sustiprinta Komisijos veikla, susijusi su Lietuvos Respublikos teritorijoje ne Europos Sąjungos kalbomis retransliuojamų ir Lietuvos visuomenei skirtų televizijos programų turinio priežiūra, t. y. stebėsena. Kelerių metų praktika parodė, kad stebėsenos funkcijos stiprinimas reikalauja ne tik žmogiškųjų išteklių, bet ir papildomų finansinių resursų, norint operatyviai ir efektyviai užkirsti kelią draudžiamos skleisti informacijos platinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigalioję Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai išplėtė Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų ir jų vykdomų veiklų ratą bei nustatė naujų funkcijų Komisijai, tačiau Komisijos veiklos finansavimo didinimo klausimas nebuvo svarstomas. Didžioji dalis Komisijai nustatytų naujų pareigų ir funkcijų yra susiję su Lietuvos informacinės erdvės saugumo užtikrinimu ir šių funkcijų vykdymas reikalauja papildomų Komisijos žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų.
Ypatingas poreikis kyla siekiant užtikrinti draudžiamos skelbti informacijos priežiūrą, kadangi dažniausiai tokia informacija yra platinama ne Europos Sąjungos kalbomis. Norint atlikti viešojo administravimo procedūras atitinkantį tyrimą yra būtina organizuoti galimai draudžiamos skelbti informacijos oficialius vertimus į Europos Sąjungos kalbą, be to, tyrimą dėl tokios informacijos skleidimo Komisija privalo atlikti per gana trumpą laiką, kas taip pat reikalauja papildomų finansinių išteklių. Pažymėtina, kad ir šiuo teikiamu įstatymo projektu nustatomos papildomos Komisijos funkcijos ir teisės, kurių įgyvendinimas taip pat neišvengiamai pareikalaus papildomų finansinių išteklių. Kaip Komisijos taikomą poveikio priemonę siūloma nustatyti galimybę taikyti administracinę atsakomybę už nelicencijuojamos radijo, televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos vykdymą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimą nepranešus Komisijai apie veiklos vykdymo ar paslaugų teikimo pradžią. Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti ribojimą transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijų turėtojams gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją, jei jie per paskutinius 12 mėn. patys savo noru atsisakė turėtos transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės. Šis siūlymas grindžiamas poreikiu mažinti vadovaujančių pareigybių skaičių tokioje nedidelėje biudžetinėje įstaigoje, kaip Komisija. Įstatymo projekte numatoma, kad administracijai vadovaus Komisijos pirmininkas.
Pažymėtina, kad pagal esamą reglamentavimą Komisijos primininkas yra Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Įstatymo projektu Komisijos pirmininkui papildomai pavedama tvirtinti Komisijos administracijos struktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisiją aptarnauja administracija, praktikoje pastebėta, kad būtų optimaliau, jei jų abiejų darbo tvarka būtų nustatyta viename darbo reglamente. Tuo tarpu šiuo metu Įstatymas suponuoja pareigą Komisijai tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti pareigos tvirtinti atskirą Komisijos administracijos darbo reglamentą, o jos veiklą reglamentuoti Komisijos darbo reglamente. ANK įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus nuobauda būtų taikoma kitiems atsakingiems asmenims, tokiu būdu suteikiant galimybę išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus, atsižvelgdama į praktines galiojančių Visuomenės informavimo įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso problemas, parengė Lietuvos radijo ir televizijos komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas neleidžia tinkamai užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesų apsaugos pasikeitusios geopolitinės situacijos ir šiuo metu vykstančio intensyvaus informacinio karo kontekste, nes dalis televizijos programas internete Lietuvos Respublikos vartotojams platinančių subjektų neteikia jokios informacijos Komisijai apie vykdomą veiklą, nepaisydami to, jog tokia pareiga Įstatyme jiems nustatyta. Tokiu būdu dalis subjektų nesilaiko Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Nors Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato teisę Komisijai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ši procedūra yra sudėtinga ir sunkiai praktiškai įgyvendinama tais atvejais, kai paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams teikia užsienyje esantys juridiniai ar fiziniai asmenys, kurių tiksli buvimo vieta bei kontaktiniai duomenys dažnai išlieka neaiškūs. Dėl šių priežasčių, nesant efektyvių poveikio priemonių, taikytinų subjektams, nepranešusiems apie vykdomą veiklą, apie kurios pradžią privaloma pranešti Komisijai, yra siūloma Komisijai suteikti realias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų taikymas visiems analogiška veikla užsiimantiems ir tarpusavyje konkuruojantiems subjektams. Galimybė Komisijai pasitelkti specialiąsias technines priemones ir jų pagalba riboti Lietuvos Respublikos vartotojų priėjimą prie neteisėtai teikiamų paslaugų būtų efektyvi neteisėtai vykdomos televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veiklos ribojimo priemonė, kurią Komisija galėtų įgyvendinti tik gavusi teismo leidimą pagal Įstatymo projekte nustatytą procedūrą.
Tokiu būdu išvengiama nekontroliuojamo pagal Visuomenės informavimo įstatymą neskelbtinos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos vartotojams, priimtų Komisijos sprendimų dėl laikino konkrečių programų platinimo ribojimo nesilaikymo bei sudaroma Komisijai galimybė patikrinti, ar tokie ūkio subjektai atitinka jiems keliamus reikalavimus, nustatytus Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio
Komisijai išduoti transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems per paskutinius 12 mėn. buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų yra paties licencijos turėtojo atsisakymas licencijos, kuris neretais atvejais yra suponuojamas naujų techninių sprendimų diegimo, neproporcinga tokiems subjektams užkirsti kelią gauti naują transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją 12 mėn. po to, kai jie patys savo noru dėl vienų ar kitų aplinkybių licencijos atsisakė.
Visuomenės informavimo įstatymo
ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius
nuobauda. Atsižvelgiant į tai, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų poveikio priemonių, Įstatymo projektu siūloma griežtinti sąlygas, kurioms esant Komisija priima atitinkamą sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Visuomenės informavimo įstatymo
informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija informaciją, apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna ne tik Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ir pati atlikdama aktyvius veiksmus savo iniciatyva, siūloma tikslinti Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies formuluotę. Įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas, jis taip pat yra ir Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Nepaisant to, Įstatymo 47 straipsnio 15 dalyje yra nustatyta, kad Komisijos administracijai vadovauja administracijos direktorius. Įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, privalo mokėti įmokas.
Įmokos dydis yra 0,6 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugomis. Šiuo metu ANK yra nustatyta, kad nuobauda už atitinkamų straipsnių pažeidimus gali būti taikoma radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūlomi šie esminiai pakeitimai:
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos apibrėžimas, kuris sąlygos vienodas veiklos sąlygas visiems asmenims, internete platinantiems televizijos ir (ar) atskiras programas;
atsisakyti nepagrįstai licencijuojamą transliavimo ar retransliavimo veiklą vykdančių asmenų veiklą ribojančios nuostatos, įpareigojančios Komisiją atsisakyti išduoti transliavimo ar retransliuojamo turinio licenciją asmenims, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas jų pačių prašymu;
sąlygos Komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos arba įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Įstatymo projektu nuo
licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojai galėtų pakartotinai nusižengti. Taip pat nuo dviejų iki trijų padidinamas per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičius.
Ši Įstatymo projekto nuostata siejama su kartu teikiamu ANK įstatymo projektu;
projektu atsisakoma nuostatos, kad Komisija informaciją apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna tik Vyriausybės nustatyta tvarka, nes praktikoje Komisijai pačiai savo aktyviais veiksmais tenka nustatyti aplinkybes nurodytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje;
suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės, siekiant mažinti vadovaujančių pareigybių Komisijos administracijoje skaičių;
nuostatos, kad Komisija tvirtina Komisijos administracijos darbo reglamentą.
Ši Įstatymo projekto nuostata siejama su kartu teikiamu ANK įstatymo projektu;
projektu atsisakoma nuostatos, kad Komisija informaciją apie asmenis, Lietuvos Respublikoje vykdančius transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas, gauna tik Vyriausybės nustatyta tvarka, nes praktikoje Komisijai pačiai savo aktyviais veiksmais tenka nustatyti aplinkybes nurodytas Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje;
suteikiamos teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams siekiant riboti paslaugų, apie kurių pradžią teisės aktų nustatyta tvarka privaloma pranešti Komisijai, tačiau nepranešta, pasiekiamumą;
0,6 iki 0,8 procento padidinamas rinkos dalyvių kas ketvirtį mokamo mokesčio dydis, skirtas Komisijos veiklai finansuoti;
administracinės sankcijos už nepranešimą apie vykdomą veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka;
34¹ straipsnio 3 dalyje numatytų paslaugų teikimo laisvės ribojimų taikymas ir televizijos programas internete platinantiems paslaugų teikėjams, taip užkertant galimybę išvengti Komisijos sprendimų dėl retransliacijų ribojimo taikymo;
į praktinę Komisijos veiklos patirtį, patikslinamos Įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalies formuluotės dėl laikinai ribojamų televizijos programų kilmės bei ribojimų pobūdžio;
Komisijos administracijos direktoriaus pareigybės, siekiant mažinti vadovaujančių pareigybių Komisijos administracijoje skaičių;
nuostatos, kad Komisija tvirtina Komisijos administracijos darbo reglamentą. Komisijos administracijos darbo tvarka būtų reglamentuojama Komisijos darbo reglamente, taip išvengiant perteklinio reglamentavimo;
nustatyti, kad už atitinkamus ANK straipsnių pažeidimus nuobauda būtų taikoma tik atsakingų subjektų vadovams, tokiu būdu nesuteikiant galimybės išvengti realios atsakomybės, paskiriant vis kitą atsakingą asmenį.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės susijusios su efektyviu Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų įgyvendinimu. Taip pat teikiamų įstatymų projektų nuostatos yra susijusios su efektyvia Lietuvos informacinės erdvės ir visuomenės intereso būti teisingai informuota apsauga, veiksminga televizijos programas internete platinančių paslaugų teikėjų stebėsena ir priežiūra. Priimti pakeitimai sudarys prielaidas laiku imtis nustatytam draudžiamos informacijos išplatinimo atvejui proporcingų ir objektyviai būtinų poveikio priemonių visų be išimties retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimančių asmenų atžvilgiu. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimti įstatymų projektai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymų pakeitimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus pašalintos galimybės daliai subjektų piktnaudžiauti bei pasinaudoti efektyvių poveikio priemonių nebuvimu tam, kad nesąžiningai konkuruotų nevykdydami Visuomenės informavimo įstatyme šiems subjektams nustatytų pareigų.
Priimtais Įstatymo pakeitimais bus pasiekta, jog analogišką televizijos programų platinimo veiklą vykdantys subjektai bus vertinami vienodai ir jiems bus privalomai taikomi visi Visuomenės informavimo įstatyme nustatyti reikalavimai. Dėl padidėjusio Komisijos finansavimo rinkos dalyviai turės mokėti didesnes įmokas, tačiau pažymėtina, kad siūlomas įmokos dydis galiojo iki 2013 m. sausio 1 d. ir po to buvo sumažintas, be to, finansavimo didinimas su rinkos dalyviais buvo suderintas įstatymo projekto rengimo metu, nes jis siejasi ir su naujais Komisijos įgaliojimais ir funkcijomis, kurias siūloma patvirtinti teikiamu įstatymo projektu. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus įstatymų projektus, reikės pakeisti Komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 9.
įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turės priimti Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti ir įvertinti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, nuotolinius lošimus organizuojančių subjektų, kitų visuomenės informavimo sektoriuje veikiančių ūkio subjektų vertinimai, pasiūlymai ir pastabos. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,televizijos programų platinimas internetu“, ,,privalomi nurodymai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Ramūnas Karbauskis Stasys Tumėnas Vytautas Kernagis Robertas Šarknickas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į tai, kad įstatymo straipsnio sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis, projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina dvejomis atskiromis dalimis, kurių viena reglamentuotų įstatymo 31 straipsnio 15 dalies
straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siekiama nustatyti galimybę laikinai sustabdyti ne tik transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų, bet ir atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, tačiau šios dalies 1-4 punktuose, kuriuose įtvirtinamos būtinos tokiam sustabdymui sąlygos, kalbama tik apie reikalavimų televizijos programų transliavimui pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 3. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Be to, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies penktajame sakinyje du kartus nurodomas terminas – „per 7 dienas“ – turėtų būti sukonkretintas, akcentuojant darbo arba kalendorines dienas. 4. Projekto 6 straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „48“ įrašytinas žodis
„Buvusias“, o žodžiai „atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis. 5. Projekto 6
straipsnio 6 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius
„12“. Atitinkamai taisytina ir šios dalies dėstomoji dalis, teisingai
sunumeruojant keičiamą dalį. 6.
į tai, kad nuostata dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus turi įsigalioti anksčiau nei įstatymo normos, projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 3 dalį ir“. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio turinys yra susijęs ne tik su įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo nuostatomis, šio straipsnio pavadinimas koreguotinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „ir įgyvendinimas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7 straipsnio lyginamajame variante yra nurodytos dvi 2 dalys. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO įstatymo projekto NR. XIIIP-794 ir lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-795 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus VIĮ projektui. 1. Tiek galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, tiek VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomi minėtos nuostatos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos pakeitimai, suponuoja tai, kad į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo sritį ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus patenka vis daugiau audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų, taip pat jų teikimo būdai bei formos internete. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad VIĮ projekte siūlomas audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų reglamentavimas gali apimti paslaugas, kurių nereglamentuoja 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1]. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis internete skleidžiamos audiovizualinės programos nėra laikomos audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Dėl šios priežasties, mūsų nuomone, nėra tinkama taikyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias nuostatas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kitų audiovizualinių programų platinimui internete. Pavyzdžiui, įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta procedūra, pagal kurią Lietuvos radijo ir televizijos komisija praneša televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus, turėtų būti taikoma tik toms audiovizualinėms paslaugoms, kurios patenka į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritį. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad VIĮ projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos priemonės yra paslaugų laivę ribojančios poveikio. Atsižvelgdami į interneto, kaip pasaulinio, laisvai ir visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką norėtume pažymėti, kad daugeliu atvejų įvairių internete talpinamų ir saugomų audiovizualinių programų skleidimas, paprastai už užmokestį, plačiajai visuomenei, bus laikomas arba informacinės visuomenės paslauga, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2000/31/EB[2], arba paslauga, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 57 straipsnį.
Tiek vadovaujantis Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsniu, tiek vadovaujantis SESV 56 straipsniu Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, arba kitais, Direktyvoje 2000/31/EB nurodytais arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais, bendrojo pobūdžio privalomaisiais pagrindais. Taigi, VIĮ projektu siūlomi pakeitimai privalo būti išsamiai apibūdinti ir pagrįsti vienu iš nurodytų pagrindų, kartu pateikiant išsamią analizę dėl siūlomo teisinio reglamentavimo proporcingumo. Mūsų nuomone, Projekto 1, 4, 6 straipsniuose siūlomas reglamentavimas gali neatitikti proporcingumo principo, kadangi VIĮ projekto
platinimo internete paslaugos apibrėžimas, o Projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos poveikio priemonės yra nukreiptos į su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis tiesiogiai nesusijusias kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugas. 2. VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomos poveikio priemonės dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų, iš esmės, yra nukreipiamos į informacijos prieglobos ir tinklo paslaugas. Kitaip tariant, šiomis priemonėmis bus ribojamos ne tik audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų paslaugos, tačiau taip pat elektroninių ryšių paslaugos.
Pagal šį siūlymą elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veikla bus ribojama dėl to, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar kitų audiovizualinių programų paslaugų teikėjai nesilaiko jiems nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos antrinėje teisėje[3] nustatytą telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių reguliavimą audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas privalo būti atskirti nuo elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų. Atitinkamai norėtume iškelti abejonę dėl VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomų priemonių atitikties minėtam sektorinių paslaugų atskyrimui. Kitų paslaugų teikėjų veiklą arba galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ribojančios priemonės gali būti leidžiamos, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad panašią išvadą Europos teisės departamentas taip pat yra teikęs anksčiau, kai vertino iš esmės tapatų įstatymo projektą NR. XIIP-4754. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] OL 2010 L 95, p. 1. [2] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399); [3]
elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 337), 2002 m. kovo 7 d.
337), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 323), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 367); 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisės aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 25 tomas, p. 399); Direktyva 2010/13/ES.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]; P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2017-11-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta
Popovienė, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; Komiteto biuras: patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas, Jurgita Bieliūnienė, patarėjos Agnė Jonaitienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; Kviestieji asmenys: Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričard Dzikovič, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, lobistas Andrius Romanovskis, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patarėja teisės klausimais Regina Jaskelevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, komisijos nariai: Dalia Teišerskytė, Ričardas Slapšys, Antanas Jonynas, Algis Matulionis, Vincentas Vobolevičius, Vidmantas Mačiulis, Liudvika Pociūnienė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-082
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis, projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina dvejomis atskiromis dalimis, kurių viena reglamentuotų įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 5 punkto pakeitimą, o kita - 31 straipsnio 15 dalies 6 punkto pakeitimą. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794 lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 pagrindinis komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP-794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra nebeaktualūs. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-084 (34¹)
straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siekiama nustatyti galimybę laikinai sustabdyti ne tik transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų, bet ir atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, tačiau šios dalies 1-4 punktuose, kuriuose įtvirtinamos būtinos tokiam sustabdymui sąlygos, kalbama tik apie reikalavimų televizijos programų transliavimui pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Nepritarti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje yra nurodomi televizijos programų skleidimo būdai, t. y. transliavimas, retransliavimas bei platinimas internete, tuo tarpu šios dalies 1-4 punktai nustato sąlygas televizijos programų turiniui.
Televizijos programų, atitinkančių minėtos dalies 1-4 punkto sąlygas, priėmimas būtų stabdomas visais skleidimo būdais, numatytais 34¹ straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. transliuojant, retransliuojant ar skleidžiant šias programas internetu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-086
straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Be to, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies penktajame sakinyje du kartus nurodomas terminas – „per 7 dienas“ – turėtų būti sukonkretintas, akcentuojant darbo arba kalendorines dienas. Pritarti Komiteto siūloma formuluotė:
3Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6
dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
Teisės departamentas 2017-06-086
(6-19)
esmėje prieš skaičių „48“ įrašytinas žodis „Buvusias“, o žodžiai
„atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-086
esmėje vietoj skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius „12“. Atitinkamai taisytina ir šios dalies dėstomoji dalis, teisingai sunumeruojant keičiamą dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus turi įsigalioti anksčiau nei įstatymo normos, projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 3 dalį ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-087 7.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio turinys yra susijęs ne tik su įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo nuostatomis, šio straipsnio pavadinimas koreguotinas po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašant žodžius „ir įgyvendinimas“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7
straipsnio lyginamajame variante yra nurodytos dvi 2 dalys. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-27 1,4,6 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus VIĮ projektui. 1. Tiek galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, tiek VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomi minėtos nuostatos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos pakeitimai, suponuoja tai, kad į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo sritį ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus patenka vis daugiau audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų, taip pat jų teikimo būdai bei formos internete. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad VIĮ projekte siūlomas audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų reglamentavimas gali apimti paslaugas, kurių nereglamentuoja 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1]. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis internete skleidžiamos audiovizualinės programos nėra laikomos audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Dėl šios priežasties, mūsų nuomone, nėra tinkama taikyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias nuostatas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kitų audiovizualinių programų platinimui internete. Pavyzdžiui, įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta procedūra, pagal kurią Lietuvos radijo ir televizijos komisija praneša televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus, turėtų būti taikoma tik toms audiovizualinėms paslaugoms, kurios patenka į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritį. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad VIĮ projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos priemonės yra paslaugų laisvę ribojančios poveikio. Atsižvelgdami į interneto, kaip pasaulinio, laisvai ir visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką norėtume pažymėti, kad daugeliu atvejų įvairių internete talpinamų ir saugomų audiovizualinių programų skleidimas, paprastai už užmokestį, plačiajai visuomenei, bus laikomas arba informacinės visuomenės paslauga, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2000/31/EB[2], arba paslauga, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 57 straipsnį.
Tiek vadovaujantis Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsniu, tiek vadovaujantis SESV 56 straipsniu Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, arba kitais, Direktyvoje 2000/31/EB nurodytais arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais, bendrojo pobūdžio privalomaisiais pagrindais. Taigi, VIĮ projektu siūlomi pakeitimai privalo būti išsamiai apibūdinti ir pagrįsti vienu iš nurodytų pagrindų, kartu pateikiant išsamią analizę dėl siūlomo teisinio reglamentavimo proporcingumo. Mūsų nuomone, Projekto 1, 4, 6 straipsniuose siūlomas reglamentavimas gali neatitikti proporcingumo principo, kadangi VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomas platus televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžimas, o Projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos poveikio priemonės yra nukreiptos į su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis tiesiogiai nesusijusias kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugas. Nepritarti
1) Dėl technologijų raidos spartėjimo spartėja ir audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų, naudojimosi jomis ir jų teikimo būdų konvergencija. Atsiranda ir papildomo reguliavimo poreikis, ypač siekiant apsaugoti vartotojus bei užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas panašių konkuruojančių paslaugų teikėjams.
Televizijos programų platinimo internete paslaugos nėra reguliuojamos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, todėl Lietuva savo nacionaliniuose teisės aktuose gali nustatyti papildomą tokių paslaugų reguliavimą;
2) Projektu siekiama užtikrinti jau galiojančių prievolių vykdymą ir tokiu būdu užkardyti neteisėtą tokių paslaugų teikėjų veiklą;
3) Projekto 6 straipsniu siekiama įtvirtinti išimtines poveikio priemones, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai subjektas vykdo neteisėtą veiklą, nebendradarbiauja su Komisija dėl tokios veiklos tinkamo vykdymo;
4) Siekiant užtikrinti projekto 6 straipsnyje siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą Komisijai yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo prieš priimant sprendimą duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų tiekėjams. 9. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-276
priemonės dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų, iš esmės, yra nukreipiamos į informacijos prieglobos ir tinklo paslaugas. Kitaip tariant, šiomis priemonėmis bus ribojamos ne tik audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų paslaugos, tačiau taip pat elektroninių ryšių paslaugos. Pagal šį siūlymą elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veikla bus ribojama dėl to, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar kitų audiovizualinių programų paslaugų teikėjai nesilaiko jiems nustatytų reikalavimų.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos antrinėje teisėje[3] nustatytą telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių reguliavimą audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas privalo būti atskirti nuo elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų. Atitinkamai norėtume iškelti abejonę dėl VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomų priemonių atitikties minėtam sektorinių paslaugų atskyrimui. Kitų paslaugų teikėjų veiklą arba galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ribojančios priemonės gali būti leidžiamos, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės. Nepritarti
1) Projekto 6 straipsnyje siūlomų poveikio priemonių tikslas visų pirma yra siekis užkardyti Įstatymo 19 straipsnyje įvardintos draudžiamos skleisti informacijos (kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės) platinimą.
Šiuo metu Komisijai priėmus sprendimą dėl tokio turinio programų ribojimo tokios programos ir toliau gali būti platinamos internetu;
2) Siekiant užtikrinti Projekto 6 straipsniu siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą, Komisijai prieš priimant atitinkamą sprendimą, yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo;
3) Galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme panašaus pobūdžio teisės yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai. 10. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-27 Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad panašią išvadą
tapatų įstatymo projektą Nr. XIIP-4754. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Informacinės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos 2017-06-23 Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, išnagrinėjęs Jūsų 2017 m birželio 6 d. raštu Nr. S-433 pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
1-1418 2,31,33,341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau - Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79,124,146,477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 bei Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikia šiuos pasiūlymus:
vienas iš požymių apibrėžiantis reguliuojamų subjektų ratą yra, tai, kad paslauga turi būti teikiama „Lietuvos Respublikos vartotojams“. Kadangi pati sąvoka (požymis) nėra aiški bei tokį požymį gali atitikti bet kuris subjektas teikiantis paslaugas internete (minėtiems subjektams yra keliami reikalavimai atlikti tam tikrus veiksmus arba gali būti pritaikytos įvairios sankcijos, įskaitant ir blokavimą), rekomenduojame sąvoką patikslinti (Įstatymo projekte arba užtikrinimo tvarkoje) detalesniais požymiais pvz.: naudojamas lt. domenas, puslapis yra Lietuvių kalba, atsiskaitymai yra pritaikyti Lietuvos rinkai, taisyklės yra pritaikytos Lietuvos teisiniai sistemai ir pan. Nepritarti Komisija dėl šio reguliuojamų subjektų ratą apibrėžiančio požymio nustatymo jau yra turėjusi praktikos, taip pat ir teisminės. Komisija šio požymio nustatymui rėmėsi tokiais kriterijais: išskirtinai Lietuvos auditorijai pritaikytų programų skleidimas, informacijos interneto svetainėje pateikimas lietuvių kalba, tame tarpe ir naudojimosi taisyklių, naudojamas domenas lt. Atsižvelgiant į jau susiklosčiusią praktiką manytina, kad nėra būtinybės įvesti papildomus kriterijus reguliuojamų subjektų ratui apibrėžti siūlomame projekte.
Jei tokia būtinybė atsirastų, papildomus kriterijus būtų galima įtraukti į Įstatymo projekte numatytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką. 2. Informacinės plėtros komitetas prie
informuoti Europos Komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Nepritarti Šis klausimas buvo apsvarstytas Komiteto 2017-10-11 posėdyje. 3. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2017-07-14 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-433 nuomonei pareikšti pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams neturi. Pritarti
televizijos komisija 2017-07-31 Atsakydama į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr.
S2-1944 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“, kuriuo yra teikiamas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2,31,33,341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-795“ projektas (toliau - Nutarimo projektas), Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) informuoja, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo Nutarimo projektą ir teikia šias pastabas:
1) nepritariame Nutarimo projektu teikiamoms pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kuriomis pažymima, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 31, 33, 341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 (toliau
Komisijos nuomone, televizijos programų platinimo internete paslaugos priklauso nacionalinės teisės reguliavimo sričiai, todėl reikalavimai tokių paslaugų teikimui laisvai gali būti nustatomi nacionaliniuose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje televizijos programų ir (ar) atskirų programų platintojams internete yra numatyta prievolė pranešti apie savo veiklą Komisijai. Komisija vykdydama šių subjektų veiklos priežiūrą bei siekdama įgyvendinti minėtą įstatyminę nuostatą, visų pirma kreipiasi į jai žinomus tokią veiklą vykdančius subjektus su prašymu pateikti pranešimą, subjektui nereaguojant, Komisija kreipiasi pakartotinai, ir tik išnaudojusi visas priemones, surašo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo. Analogiška procedūra būtų taikoma ir Įstatymo projekto 6 straipsnio įgyvendinimo atveju, be to, papildomi reikalavimai šiai procedūrai, ar pagrindai, kada ją reikėtų taikyti, galėtų būti numatyti ir Įstatymo projekto
naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkoje, kurią tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Manytina, kad ši tvarka yra visiškai proporcinga siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos subjektams. Pritarti 5.
televizijos komisija 2017-07-31
2) atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektas
komiteto posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas suderinti Įstatymo 2 projektą su Kultūros ministerija ir Lietuvos kabelinių televizijų asociacija. Vykdydama šį sprendimą, Komisija 2017 m. gegužės 26 d. organizavo posėdį, kuriame su Kultūros ministerijos bei Kabelinių televizijų asociacijos atstovais aptarė ginčytinas Įstatymo projekto nuostatas ir suderintą Įstatymo projektą pakartotinai pateikė Kultūros komitetui. Įstatymo projektas pakartotinai Kultūros komitete svarstytas 2017 m. gegužės 31d. Minėto posėdžio metu Kultūros ministerijos atstovai pažymėjo, kad jie pagal kompetenciją neprieštarauja Įstatymo projekto nuostatoms, tačiau siūlo papildomai suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos (toliau - IVPK) ir Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau - RRT). Atsižvelgdamas į Kultūros ministerijos siūlymą, Kultūros komitetas priėmė protokolinį sprendimą Nr. 121-P-26, kuriuo siūloma Komisijai kreiptis į IVPK ir RRT prašant pateikti nuomonę dėl Komisijos parengto Įstatymo projekto. Vykdydama protokolinį Kultūros komiteto protokolinį sprendimą, Komisija 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-433 kreipėsi į minėtas institucijas dėl nuomonių pateikimo. RRT savo rašte nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų Įstatymo projektui neturi, o IVPK pateikė tam tikrus siūlymus, kuriuos Įstatymo projekto svarstymo metu galima būtų įvertinti. RRT ir IVPK raštus Komisija savo 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. S-520 yra pateikusi Kultūros ministerijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijai neaišku, kokiomis konkrečiai Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų nuostatomis grindžiamos Nutarimo projekte išdėstytos pastabos dėl Įstatymo projekto
neteisėto paslaugų laisves ribojančio poveikio, ir kaip konkrečiai siūloma Šį teisinį reguliavimą tobulinti siekiant Įstatymo projektu numatyto tikslo, kuriam Kultūros ministerija iš esmės pritaria. Atsižvelgti
televizijos komisija 2017-10-19 Atsižvelgdama į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau - IVPK)
apie Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49,50 i-1418 2,31,33,341, 47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 (toliau-Įstatymo projektas) svarstomus pakeitimus nereikia informuoti Europos Komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) pakartotinai atkreipia dėmesį į tam tikrus Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo aspektus:
1) šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytas įpareigojimas pranešti Komisijai apie vykdomą nelicencijuojamą radijo ir televizijos programų platinimo veiklą nėra laikytinas tokios veiklos ribojimu ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisiniams reguliavimui. Šį faktą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas administracinę bylą Nr. el-2284-189/2017.
Papildomai pažymėtina, kad galiojančio Įstatymo
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų platinimo veiklą, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad Įstatyme jau šiuo metu yra nustatyta galimybė nutraukti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projekto
neteisėtos televizijos programų platinimo veiklos užkardymui, t. y. tais atvejais, kai subjektas vykdo neteisėtą veiklą, nebendradarbiauja su Komisija dėl tokios veiklos tinkamo vykdymo ir tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, Komisija vadovaudamasi siūlomomis Įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatomis, turėtų galimybę taikyti papildomas priemones, t. y. kreiptis į informacijos prieglobos tiekėjus dėl atitinkamos informacijos ribojimo.
Pažymėtina, kad tokios priemonės taikymas ypač aktualus tais 2 atvejais, kai yra skleidžiama Įstatymo 19 straipsnyje įvardinta draudžiama skleisti informacija, kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu ir kita. 2) siekiant užtikrinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą, minėtame straipsnyje Komisijai prieš priimant sprendimą duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų tiekėjams, yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo. 3) pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos teisinio reguliavimo priemonės yra numatomos taikyti tik televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams paslaugų teikėjams.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios paslaugos nepatenka į Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sritį, todėl šios direktyvos nuostatos jų reguliavimui nėra taikomos. 4) galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnyje panašaus pobūdžio teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galiojantį teisinį reglamentavimą, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti tinkamą televizijos programų platinimo veiklos vykdymą bei pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymąsi, neprieštarauja Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatoms, todėl nėra tikslingąjį teikti notifikavimui Europos Komisijai. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-794 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-794) ir pateikti pastabas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1.1. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse (4 dalyje siūloma nustatyti panaikinimo užtikrinimo tvarką) siūlomos priemonės (Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikiamos teisės su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti jo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nepraneštą veiklą, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ir duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka) neproporcingai riboja paslaugų laisves. Europos Sąjungoje draudžiami laisvės teikti (elektroninių ryšių, informacinės visuomenės, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ar kt.) paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytais arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais pagrindais ir yra proporcingi siekiamam tikslui. Projekte Nr. XIIIP-794 nėra numatytas privalomas paslaugų ribojimo pagrindas (pavyzdžiui, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar kt.), jame remiamasi faktu, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Net ir sutikus, kad nurodytas pagrindas yra tinkamas, poveikio priemonės būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Taip būtų ribojama ne tik asmenų, nepranešusių apie veiklą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, paslauga, bet ir informacijos prieglobos ir (ar) tinklo paslaugų teikėjų paslaugos. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų poveikio priemonių taikymas vertintinas kaip neproporcingas atsižvelgiant ir į tai, kad Projekto XIIIP-794 2 straipsnio 2 dalimi siūloma griežtinti sąlygas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą (siūloma trumpinti laikotarpį, per kurį licencijos turėtojas turėtų nusižengti, ir didinti per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičių), motyvuojant, kad licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų nuobaudų ir turi būti siekiama proporcingumo, o Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūloma neribotam laikotarpiui apriboti asmenų, nepranešusių apie savo veiklą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, paslaugų teikimą dėl jų neatlikto procedūrinio reikalavimo – nepranešimo apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimą internete. Nepritarti
1) Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis siekiama riboti ne paslaugas, bet neteisėtą televizijos programų platinimo internete veiklą;
2) Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794 lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477,
komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP-794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra
Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 1 dalyje siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildymas yra netikslingas, nes Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 8 punktu, skiria nuobaudas ne tik už keičiamame Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus nusižengimus, bet ir už įvairius kitus nusižengimus (pavyzdžiui, ANK 124, 146 straipsniuose nurodyti nusižengimai ir kt.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, siūloma galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo
„Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti
administracines nuobaudas“. Pritarti Komiteto siūloma formuluotė:
1Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio
licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekseo nurodytas nuobaudas nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-235
Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 15 dalis, atsisakant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktoriaus (toliau – Direktorius) pareigybės. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, Direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, siūloma Projektą Nr. XIIIP-794 papildyti įgyvendinančiomis nuostatomis ir nustatyti, kad Projekto Nr.
XIIIP-794 įsigaliojimo metu pareigas einantis Direktorius baigia kadenciją, kuriai jis paskirtas, ir naujas Direktorius nebeskiriamas. Nepritarti Asmens, šiuo metu einančio administracijos direktoriaus pareigas, teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, nes siūloma nuostata įsigalios 2019 m. sausio 1 d., kuomet ir baigsis jo kadencija. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2017-11-221
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII‑396, kuriuo keitėsi Įstatymo 2 straipsnio dalių numeracija, būtina patikslinti Projekto Nr. XIIIP-794 1 straipsniu keičiamos Įstatymo 2 straipsnio dalies numeraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip: „69. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“
2017-11-222
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794 lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 pagrindinis komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP‑794 2 str.
XIIIP‑794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra nebeaktualūs. Pasiūlymas:
Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pareiškėjui per paskutinius
turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“. Pritarti
2017-11-226
Pasiūlymas:
„3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio
licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekseo nurodytas nuobaudas nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;“. Pritarti
2017-11-226
Pasiūlymas:
3Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus
veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą.
Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
2017-11-226
(9-22) Pasiūlymas:
atitinkamai 9–22 dalimis. Pritarti
2017-11-226
6Pakeisti 48 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio
straipsnio 6, 7, 8 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“
2017-11-227 1,3 Pasiūlymas:
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34¹, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-794(2) ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis arba S. Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė