Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2.18 straipsnio 9 punktą. 9) partnerystę. 2 straipsnis. 2.19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas
monogamijos, santuokos, partnerystės savanoriškumo, sutuoktinių, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.“
Pakeisti 3.16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs, taip pat partnerystėje pagal šio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatas esantis asmuo negali sudaryti kitos santuokos ar pradėti partnerystės su kitu asmeniu.“
Papildyti 3.140 straipsnį 6 dalimi:
„6. Jei vaiką pagimdė partnerystėje esanti motina, vaiko kilmė iš tėvo nustatoma
mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas.“
Pakeisti 3.141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi ar partnerystėje, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos ar partnerystės pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio ar partnerio tėvystė.“
Pakeisti 3.143 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu vaiko motina, iki vaikui gimstant,
sudarė santuoką ar pasirašė ir notarine tvarka patvirtino bendrą pareiškimą dėl partnerystės, pagal kurį duomenys įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, su vyru, kuris padavė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, ar su kitu vyru, gimusio vaiko tėvystės, remiantis šiuo pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, patvirtinti negalima.“
Pakeisti 3.146 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.146 straipsnis. Tėvystės nustatymo sąlygos
tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. 2. Jei vaikas gimė susituokusiai ar partnerystėje esančiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. 3. Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių.“
Pakeisti 3.147 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei vaikas gimė nesusituokusiai ar partnerystėje nesančiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys
apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina.“
Pakeisti 3.150 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems ar partnerystėje esantiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos ar partnerystės pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.“
Papildyti 3.155 straipsnį 3 dalimi:
„3. Jeigu partneris, gyvenantis partnerystėje, tik vienas yra vaiko tėvas ar
motina, tai kitas partneris taip pat turi šiame skirsnyje numatytas teises ir pareigas to vaiko atžvilgiu.“
pakeitimas Pakeisti Kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrių ir jį išdėstyti taip: „XV skyrius
Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. 3.229 straipsnis. Partnerystė ir jos teisinės pasekmės
šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Partneriai turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio kodekso 3.17 straipsnyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų partneriais. 2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę gali duoti teismas.
Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali pradėti partnerystės. 3. Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeiminio gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 4. Partneryste laikoma ir ji sukelia šiame skyriuje nurodytas teisines pasekmes, jeigu Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. 5. Kituose teisės aktuose vartojami žodžiai „sugyventinis“,
„sugyventinis (partneris)“ atitinkamai tolygūs šiame skyriuje vartojamam
žodžiui „partneris“. 3.229¹ straipsnis. Partnerystės pabaiga
1Partnerystė pasibaigia:
1) kai partneriai sudaro santuoką;
2) kai partneriai nutraukia bendrą gyvenimą (partnerystę) bendru sutarimu;
3) kai vienas iš partnerių nutraukia bendrą gyvenimą (partnerystę);
4) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir (ar) 3 punkte nurodytu atveju partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, tik jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre yra įrašomi duomenys pagal notarine tvarka patvirtintą bendrą abiejų partnerių ar vieno iš partnerių vienašalį pareiškimą dėl partnerystės pabaigos. Šiuos duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registrui per 3 darbo dienas po šio pareiškimo patvirtinimo pateikia notaras. 3. Partnerystė pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.229 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos. 4.
negaliojančia gali pripažinti teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių partnerystė jos pradžios momentu buvo negalima, buvimo faktą, partnerystė negaliojančia pripažįstama nuo jos pradžios momento. Į teismą su ieškiniu dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia turi teisę kreiptis partneris, prokuroras ar bet kuris kitas asmuo, kurio teises ir teisėtus interesus partnerystė pažeidė. Teismas per 3 darbo dienas po teismo sprendimo, kuriuo partnerystė pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo pateikia duomenis apie partnerystės pripažinimą negaliojančia Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. 3.230 straipsnis. Turtas, kurio teisinį režimą nustato šio skyriaus normos
šiame straipsnyje numatyto turto teisinį režimą, jeigu sugyventiniai šį turtą įgijo ir bendrai naudoja. 2. Sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
1) bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
2) vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
3) bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
4) baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. 3. Šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.). 3.230 straipsnis. Bendroji dalinė partnerių nuosavybė
vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus šio kodekso 3.233 straipsnyje nurodytą turtą. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip.
Partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama mutatis mutandis taikant šio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip. 2. Partnerystėje esantys partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. Jei tokioje sutartyje nėra nustatyta kitaip arba tokia sutartis nėra sudaryta, partnerių turtui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, taikomas šio kodekso 3.231 straipsnyje nustatytas teisinis režimas. 3.231 straipsnis. Sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis režimas
ar teisės į jį įregistruoti vieno sugyventinio vardu, abu sugyventiniai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui įrašyti reikiamą įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos abu sugyventiniai bendrai naudoja. Tokiame prašyme esančių sugyventinių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. 2. Sugyventiniai turi teisę sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui. Tokiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos. 3.231 straipsnis. Partnerių turto, kuris yra bendroji dalinė jų nuosavybė, teisinis režimas
naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu.
Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas. 2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio kodekso 3.234 straipsnyje. 3. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. 4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas. 5. Jeigu sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra. 6.
taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienus metus nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. 7. Partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas šio kodekso 4.79 straipsnis. 8. Partnerių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles nustatoma mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.109–3.115 straipsnių nuostatas. 3.232 straipsnis. Bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas Turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimas
turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai pagal šio kodekso 3.230 straipsnio 1 dalį laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu pagal šio straipsnio nuostatas vieno sugyventinio partnerio ar jų kreditorių reikalavimu teismo tvarka, tiek partneriams esant partnerystėje, tiek pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus partnerystei, jeigu sugyventiniai nebuvo sudarę notarine tvarka patvirtintos sutarties dėl turto padalijimo. 2. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.118 straipsnio nuostatos. 3. Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas padalijamas partneriams lygiomis dalimis, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Nustatant nedalytiną turtą, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.120 straipsnio nuostatos. 4. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. 5. Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį. 6. Teisme dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.126 straipsnyje nustatytos kreditorių teisių garantijos. 7. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo partnerystės pabaigos momento. 8. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti šio kodekso 3.230 straipsnio 2 dalyje nurodytoje partnerių sudarytoje sutartyje. Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo partnerystės pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Priteisiant išlaikymą buvusiam partneriui mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.72 straipsnis. 3.233 straipsnis. Teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai 1.
Sugyventinis be kito sugyventinio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti jų bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu sugyventinis negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito sugyventinio prašymu gali duoti teismas. 3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidus šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas taisykles, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal sutikimo nedavusio sugyventinio ieškinį, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas. Pareikšti ieškinį pripažinti sandorį negaliojančiu sugyventinis turi teisę per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sandorį. 3.233 straipsnis. Asmeninė partnerių nuosavybė Nustatant asmeninę partnerių nuosavybę, mutatis mutandis taikomos šio kodekso
straipsnis. Bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka
bendrai sugyventinių įgytą ir naudojamą turtą šio kodekso 3.232 straipsnyje nurodytais atvejais, teismas nustato sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ir kiekvieno jų atskirą turtą. Kai nustatomas sugyventinių bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atimamos sutuoktinių bendros skolos, kurias sugyventiniai turėjo pasibaigus jų bendram gyvenimui. 2. Likęs bendrai įgytas ir naudojamas turtas, atskaičiavus sugyventinių bendras skolas, padalijamas tarp jų lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio numatytas išimtis. 3.
dalių principo teismas turi teisę nukrypti, jeigu, atsižvelgiant į sugyventinių nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam sugyventiniui priteisti didesnę turto dalį. 4. Gyvenamasis namas ar butas gali būti paliktas sugyventiniui, kuriam, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, turtinę padėtį, jo nepilnamečių vaikų interesus bei kitas svarbias aplinkybes, jis yra reikalingesnis. Tokiu atveju šio sugyventinio kito turto dalis mažinama. Jeigu gyvenamojo namo ar buto vertė viršijo sugyventinio, kuriam jie priteisti, dalį, jis turi išmokėti kitam sugyventiniui kompensaciją pinigais. 5. Gyvenamasis namas ar butas, kuris priklausė nuosavybės teise vienam sugyventiniui prieš prasidedant jų bendram gyvenimui, gali būti paliktas uzufrukto teise kitam, jeigu šis sugyventinis turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar dėl kitokių svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patalpos. 6. Kitas turtas, nenumatytas šio kodekso 3.230 straipsnyje, kuris buvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant abiejų sugyventinių lėšas, dalijamas pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles. 3.234 straipsnis. Partnerių bendram šeiminiam gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga
turtu mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.84 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.
Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram šeiminiam gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo duomenų pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre dienos, tačiau partneriai šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram šeiminiam gyvenimui naudojamas turtas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatoma mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.85–3.86 straipsnių nuostatas. 3.235 straipsnis. Teisė Teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas
nepilnamečių vaikų interesus, sugyventinių partnerių amžių, sveikatą, turtinę padėtį bei ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam sugyventiniui partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė. 2. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti sugyventinį partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam sugyventiniui partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.“
Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir partnerių paveldėjimo teisė Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pagal šio straipsnio nuostatas palikimą paveldi ir palikėją pergyvenęs partneris, jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo partnerystėje.“
1Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) ar
partneris, jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio ar partnerio tėvai.“
2Pakeisti 6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ar partneriai
ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.“
3Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ar
partneriai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.“
Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo
šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį) ar partnerį, vaikus, savo ir sutuoktinio ar partnerio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui (sugyventiniui) ar partneriui ir nepilnamečiams jų vaikams.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos.“
Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti
savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio ar sugyventinio (partnerio) nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui arba vaikui, išskyrus atvejus, kai šie atsisako.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Simonas Gentvilas Dovilė Šakalienė Algirdas Sysas Arūnas Gelūnas Gintaras Steponavičius Aušra Maldeikienė Eugenijus Gentvilas Julius Sabatauskas
PAKEITIMO ĮSTATYMo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo IR
registro įstatymo nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO projektų
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.3, 3.16, 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150, 3.155 straipsnių, Kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864
projektas ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau visi kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant sureguliuoti bendrai gyvenančių asmenų teisinius santykius. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyriuje numatytoms teisės normoms, reguliuojančios bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių), teisinius santykius, neveikė nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo, kuriuo buvo patvirtintas ir
Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.
X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Todėl valstybė turi pareigą ne tik „nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai“, bet ir pareigą
„įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeimos santykius, kad
nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos santykių dalyvių (kaip antai santuokos neįregistravusių bendrai gyvenančių vyro ir moters, jų vaikų (įvaikių), vieno iš tėvų, auginančio vaiką (įvaikį) ir kt.)“. Faktiniai partnerystės santykiai gyvenimiškai egzistuoja, tačiau teismai, spręsdami ginčus tarp partnerių, negali remtis CK įtvirtintomis trečiosios knygos XV skyriaus normomis dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kadangi nepriimtas specialus įstatymas, reguliuojantis partnerystės įregistravimo tvarką. Pastebėtina, kad teismų praktika šiose bylose yra nenuosekli ir kelis kartus iš esmės keitėsi: pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-7-332/2006, sugyventinių tarpusavio santykiai buvo priskirti prie artimų šeiminiams santykiams. Šioje byloje teismas taip pat konstatavo, kad sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. 2010 ir 2011 metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje srityje pasikeitė: savo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010, taip pat 2011 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, bendras gyvenimas neįregistravus santuokos buvo kvalifikuotas kaip tokių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, jam pritaikant CK šeštojoje knygoje įtvirtintą jungtinės veiklos (partnerystės) institutą, t. y. asmenų partnerystę traktuojant kaip prievolinius santykius, o ne kaip šeiminius santykius. Tokia situacija sukuria teisinį netikrumą ir iškreipia pagrindinę kartu gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių) santykių esmę ir tikslą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais siekiama užtikrinti bendrai neįregistravus santuokos gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad CK trečiosios knygos XV skyriuje įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos teisinis reguliavimas nėra galiojantis.
Taip pat šių projektų tikslas yra ne tik įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių vyro ir moters bei jų vaikų teisės ir teisėti interesai, bet kartu ir nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ginamos ir bendrai gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės ir teisėti interesai ir taip pašalinti prielaidas asmenų diskriminacijai dėl jų lyties. Įstatymų projektais siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams (bendrai gyvenantiems asmenims, faktiškai sukuriantiems šeiminius santykius) sureguliuojant tiek jų turtinius, tiek asmeninius neturtinius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu sprendžiant pagrindines praktines problemas, tokias kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo ir Įstatymų projektus parengė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Aušrinė Armonaitė ir Simonas Gentvilas. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas CK 3.229 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
Šios normos per 17 metų taip ir neįsigaliojo, kadangi nebuvo priimtas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. CK trečiosios knygos XV skyriaus normomis reguliuojami kai kurie partnerių turtinių santykių aspektai, tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo aspektai, pradedant partnerių santykiais su trečiaisiais asmenimis, partnerių tarpusavio išlaikymu, baigiant partnerių vaikų kilmės nustatymu ir paveldėjimo vienam iš partnerių mirus klausimais. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatyme asmenys, registruojantys partnerystę ir jos pakeitimus, tarp šio registro objektų nėra numatyti. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo
straipsniu siūloma tikslinti CK 3.229 straipsnio nuostatas pateikiant partnerystės apibrėžimą: vadovaujantis patikslinto CK 3.229 straipsnio 1 dalies nuostatomis, partnerystė būtų suprantama kaip dviejų asmenų (partnerių) bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Pagal siūlomas CK projekto nuostatas, partneryste būtų laikomas tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas.
Valstybė turi diskreciją nuspręsti, kokius šeimos modelius, formas atsižvelgiant į žmogaus teises ir laisves, esamas vertybes bei faktiškai susiklosčiusią situaciją nustatyti. Atsižvelgiant į tai, CK projektu siūloma reguliuoti šio projekto priėmimo metu vyraujančias kitas nei santuoka šeimos gyvenimo formas, t.y. skirtingų lyčių ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Partnerystė pagal įstatymą, nenustatant minimalaus bendro gyvenimo termino, kuriam suėjus pradedamos taikyti partnerystę reguliuojančios normos, yra įtvirtina Prancūzijoje – partnerystė siejama su stabilumo ir nuolatinumo kriterijais dviem žmonėms gyvenant poroje. Švedijoje taip pat nėra nustatyto minimalaus bendro gyvenimo termino: čia partnerystę reguliuojančios teisės normos taikomos nuo faktinės partnerių gyvenimo pradžios, kai partnerius sieja nuolatinis bendras gyvenimas, poros (seksualiniai) santykiai ir bendrai naudojamas būstas. Siekiant aiškumo ir sudaryti galimybę asmenims faktinį bendrą gyvenimą įteisinti bei taikyti iš to kylančias teises ir pareigas, keičiamame CK 3.229 straipsnyje numatoma, kad partneryste būtų laikoma ir iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys savo partnerystę savanoriškai pripažintų pateikdami bendrą pareiškimą dėl partnerystės notarui ir, jį patvirtintus, duomenys būtų užregistruoti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Siekiant gerbti šeimos santykių privatumą ir autonomiją, CK projekte nėra pateiktas išsamus šeiminių santykių, kuriuos sukurti siekia partneriai, apibrėžimas.
Kita vertus, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, CK projektu keičiamo CK 3.229 straipsnio 1 dalyje pateikti pagrindiniai partnerių bendro gyvenimo kuriant šeiminius santykius bruožai, kurie padėtų bendrai gyvenantiems asmenims identifikuoti susiklosčiusių santykių pobūdį, taip pat leistų atskirti šiuos santykius nuo kitų panašių santykių: tai pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir (ar) panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas grindžiami vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų tarpusavio santykiai. Šie požymiai išskirti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime suformuluotą jurisprudenciją. Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų šeiminių santykių svarbą, CK projektu keičiamo CK 3.229 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai. Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios pareigos yra susijusios tarpusavyje ir vienos pažeidimas reikštų kitos pažeidimą, be to, jos savitos tuo, kad už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas. Kita vertus, nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali reikšti partnerystės pabaigą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad partnerystės teisinių santykių reguliavimas būtų grindžiamas keičiamo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, tokiais kaip partnerystės savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais šioje dalyje nurodytais principais.
Be to, partneriams taip pat galiotų keičiamo CK 3.16 straipsnyje įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą. Keičiamo CK 3.229 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad partneryste būtų laikoma ir ji sukeltų šiame skyriuje nurodytas teisines pasekmes, jei Lietuvos Respublikos gyventojų registre būtų įrašyti duomenys pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Taigi, CK projekte siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės modelį. Toks CK projektu siūlomas partnerystės modelis leistų užtikrinti partnerių tarpusavio santykių aiškumą, jų išviešinimo savanoriškumą ir suvokimą apie įgyjamas teises ir prisiimamas pareigas. Atsižvelgiant į šiuos siūlomus CK pakeitimus, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 5, 9 ir
nuostatas dėl šio registro objektų, jame tvarkomų duomenų, taip pat duomenų šiam registrui teikimo.
Pagal CK projekto nuostatas partnerystės įregistravimas Lietuvos Respublikos gyventojų registre sukeltų šias teisines pasekmes: a) gimusio vaiko kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė (žr. keičiamus CK 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150 ir 3.155 straipsnius); b) partneriams būtų suteikta galimybė savo susitarimu nustatyti kitokį nei keičiamo CK 3.231 straipsnyje numatytą partnerių turto teisinį režimą (žr. keičiamo CK 3.230 straipsnio 2 dalį) c) palikėją pergyvenęs partneris paveldėtų pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (žr. keičiamo CK 5.13 straipsnį). Toks teisinis reguliavimas siūlomas siekiant apsaugoti susijusių trečiųjų asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius, įvertinus iš tėvystės kylančių teisių ir pareigų pobūdį bei svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti aiškią vaiko tėvystę. Kartu pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas atitinka galiojančių CK 1.75 straipsnio nuostatų dėl teisinės sandorių registracijos ir jos pasekmių pagrindu susiklosčiusią praktiką. Keičiamo CK 3.229 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti sąlygas, kurias atitinkantys asmenys gali pradėti partnerystę: partneriai turės būti sulaukę pilnametystės, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis ir nebūti kitų asmenų partneriais. Be to, kaip ir santuokoje, galiotų draudimas partnerystę sudaryti artimiesiems giminaičiams – tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais. Pradėdami partnerystę, partneriai taip pat turės būti veiksnūs.
Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės pradėti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą pradėti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų pradėti partnerystės. Šios nuostatos iš esmės analogiškos kaip ir galiojančio CK 3.15 straipsnio nuostatos. Siekiant partnerystės teisinių santykių apibrėžtumo, CK projekte siūloma įtraukti naują CK 3.229¹ straipsnį, kuriame numatyti partnerystės pabaigos pagrindai, taip pat jos pripažinimo negaliojančia sąlygos ir tvarka. Keičiamo CK 3.230 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Atkreipiamas dėmesys, kad teismai, praktikoje spręsdami turtinius partnerių ginčus, jau suformavo praktiką, pagal kurią taikoma partnerių bendros dalinės nuosavybės prezumpcija. Ši prezumpcija leidžia perkelti įrodinėjimo naštą partnerystę neigiančiam partneriui, o tai, daugeliu atveju, reikštų didesnę teisinę apsaugą partneryste besiremiančiam partneriui. Kita vertus, ši prezumpcija teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti nuginčyta. Kartu pastebėtina, kad šis režimas būtų netaikomas asmeninei partnerių nuosavybei, kuri, vadovaujantis keičiamu CK 3.233 straipsniu, būtų nustatoma mutantis mutandis taikant šio kodekso 3.89 straipsnio nuostatas dėl asmeninės sutuoktinių nuosavybės. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į siūlomas naujas CK
gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga.
Nustatant tokį turtą, mutatis mutandis būtų taikomos galiojančios CK 3.84 straipsnio nuostatos dėl šeimos turto, o remiantis panašiais principais, kurie įtvirtinti CK 3.84 straipsnio 4 dalyje, turtas įgytų partnerių bendram šeiminiam gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo duomenų pagal abiejų partnerių pasirašytą ir notarine tvarka patvirtintą bendrą pareiškimą dėl partnerystės įrašymo Lietuvos Respublikos gyventojų registre dienos, tačiau šį faktą prieš trečiuosius asmenis galėtų panaudoti tik tuo atveju, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip partnerių bendram šeiminiam gyvenimui naudojamas turtas. Kartu pastebėtina, kad keičiamo CK 3.230 straipsnio 2 dalyje partnerystėje esantiems partneriams suteikta galimybė sudaryti sutartį, kurioje jie nustatytų savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus. Tokia sutartis ir jos pakeitimai, pagal analogiją su vedybų sutartimi, turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Šiai sutarčiai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos kitos galiojančio CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos. CK projekte taip pat numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui ir buvusio partnerio išlaikymui reguliuoti (žr. keičiamo CK 3.231 – 3.232 straipsniai). Pastebėtina, kad šiuose straipsniuose siūlomas nuostatos labai panašios į galiojančias CK nuostatas, reguliuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, sutuoktinių turto padalijimą, tarpusavio išlaikymą.
Atsižvelgiant į iš šeimos teisinių santykių kylančias disponavimo turtu ypatybes, taip pat į tai, kad partneriai disponuoja turtu, kaip tai siūloma preziumuoti, bendru sutarimu, keičiamo CK 3.231 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, t. y. vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Įvertinus tarp partnerių susiklostančių turtinių santykių pobūdį ir poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, keičiamame CK 5.13 straipsnyje siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. CK projektu partnerystės siūloma nelaikyti civilinės būklės aktu, tokiu būdu mažinant ir administracinę naštą, kylančią iš privalomos civilinės būklės aktų registracijos. CK projektu taip pat siūloma atsisakyti sąvokos
„sugyventiniai“ pereinant prie tikslesnės sąvokos „partneriai“ vartojimo. Siekiant išvengti kitų galiojančių teisės aktų, kuriuose vartojamos sąvokos „sugyventinis“
, „sugyventinis (partneris)“, keitimo, CK projekto 3.229 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti bendrą nuostatą, pagal kurią kituose teisės aktuose vartojamos minėtos sąvokos atstoja sąvoką „partneris“. Atsižvelgiant į CK projekte ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr.
I-2237 5, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūlomas nuostatas dėl partnerystės registravimo, kartu pateiktas įstatymo projektas, kuriuo netekusiais galios siūloma pripažinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 28 straipsnį ir 50 straipsnio 1 punkto f papunktį, numatančius partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo priėmimą. Pažymėtina, kad Įstatymų projektai neliečia ir jais nėra sprendžiami įvaikinimo klausimai, o išlieka šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, prireikus, kitoms kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių Įstatymų projektų įgyvendinimui, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektų priėmimas pašalintų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kuris tampa vis labiau paplitusiu visuomeniniu reiškiniu, teisinio reguliavimo spragą, taip pat leistų įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo taip pat būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių vyro ir moters bei jų vaikų, o taip pat kartu gyvenančių tos pačios lyties asmenų teisės ir teisėti interesai.
Įstatymų projektais sureguliuojant tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius partnerių tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis būtų išspręstos pagrindinės praktinės problemos, su kuriomis susiduria negalintys ar nenorintys sudaryti santuokos bendrai gyvenantys asmenys, tokios kaip disponavimas bendru turtu, vaikų kilmės nustatymas, tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt., leistų apsaugoti silpnesniojo partnerio ir partnerių vaikų teises ir teisėtus interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra nuostatų, kuriose minima partnerystė ar jos įregistravimas, nustatomos partnerių ar sugyventinių teisės ir pareigos.
Siekiant teisinio nuoseklumo, tokie teisės aktai turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis keičiamo CK trečiosios knygos XV skyriuje pateikta partnerių ir partnerystės samprata, prireikus po Įstatymų projektų priėmimo juos atitinkamai patikslinant. Kartu pastebėtina, kad nėra būtina keisti visus susijusius galiojančius teisės aktus, kadangi CK projekte numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojami žodžiai „sugyventinis“,
„sugyventinis (partneris)“ atitinka žodį „partneris“. Galiojančiuose teisės aktuose tam tikros teisės ir
pareigos nustatytos tik sutuoktiniams, partneriams atitinkamų teisių ir pareigų nenumatant. Įvertinus ilgas ir itin sudėtingas diskusijas tiek dėl pačios partnerystės teisinio reguliavimo, tiek konkretaus jos modelio pasirinkimo, manytina, kad šiame etape kitų galiojančių teisės aktų peržiūra ir atitinkamų projektų parengimas lemtų neefektyvų ir neekonomišką tam būtinų laiko ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Kitų teisės aktų peržiūra būtų tikslinga tik apsisprendus dėl partnerystės teisinio reguliavimo. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Vallianatos and Other v. Greece, kuriame šis teismas konstatavo, kad, valstybės teisės sistemoje įteisinant registruotą partnerystę, nesant tam svarbių priežasčių negalima eliminuoti tos pačios lyties partnerysčių. Pastebėtina, kad daugelyje Europos valstybių tos pačios lyties asmenų santykiams įteisinti yra skirtas registruotos partnerystės institutas. Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės instituto modelį, kuris būtų skirtas tarp santuokos nesudariusių vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų faktiškai susiklosčiusių santykių teisiniam sureguliavimui. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, iki siūlomo šių projektų įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495, taip pat Vedybų sutarčių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo atsižvelgta į Teisės instituto 2006 metais atlikto tyrimo „Partnerystės instituto reglamentavimas Europos valstybėse“ parengtą ataskaitą, kurioje išsamiai aprašyta Švedijos, Ispanijos ir kitų Europos šalių praktika partnerystės teisinio reguliavimo srityje. Analizuojant CK pakeitimo galimybes taip pat buvo kreiptas dėmesys į viešas diskusijas partnerystės teisinių santykių reguliavimo tema. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra „partnerystė“, „partneriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia Seimo nariai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen Aušrinė Armonaitė Simonas Gentvilas Dovilė Šakalienė Algirdas Sysas Arūnas Gelūnas Gintaras Steponavičius Aušra Maldeikienė Eugenijus Gentvilas Julius Sabatauskas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūloma nustatyti, kad sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs, taip pat partnerystėje pagal šio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatas esantis asmuo negali sudaryti santuokos ar pradėti partnerystės su kitu asmeniu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris momentas būtų laikomas partnerystės pradžia. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ribojimas siejamas būtent su partnerystės pradžia, o ne nustatant draudimą sudariusiam santuoką ar esančiam partnerystėje asmeniui būti kito asmens partneriu. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą partneriui būti kitų asmenų partneriu, o ne pradėti partnerystę, yra siūloma nustatyti ir projekto 12 straipsnyje dėstomo CK 3.229 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo, vertinamą projekto nuostatą reikia patikslinti. 2. Projekto 5 straipsniu CK 3.140 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu vaiką pagimdė partnerystėje esanti motina, vaiko kilmė iš tėvo nustatoma mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nustatant vaiko kilmę iš tėvo turima omenyje jo motinos faktinė, ar nustatyta tvarka išviešinta partnerystė.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 12 straipsniu siūlomas CK 3.229 straipsnio 4 dalies nuostatas partneryste būtų laikoma ir sukeltų CK XV skyriuje nurodytas teisines pasekmes tokia partnerystė, duomenys apie kurią būtų įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Taigi pagal projektu siūlomas CK 3.229 straipsnio 4 dalies nuostatas išviešinta partnerystė sukeltų tik CK XV skyriuje nurodytas teisines pasekmes. Tuo tarpu CK 3.140 straipsnis pastarajam CK skyriui nepriklauso. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus vertinamos projekto nuostatos santykis su projektu siūlomomis CK 3.229 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Be to, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nėra aiškus projektu siūlomų CK 3.229 straipsnio 4 dalies ir projekto 6 straipsnyje dėstomos CK 3.141 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnyje dėstomų CK 3.146 straipsnio 1 ir 2 dalių, 9 straipsnyje dėstomos CK 3.147 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnyje dėstomos CK 3.150 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnyje dėstomo CK 5.13 straipsnio, 14 straipsnyje dėstomų CK 6.588 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 15 straipsnyje dėstomos CK 6.590 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnyje dėstomos CK
aiškumo, šis santykis projekte turėtų būti apibrėžtas, t.y. turi būti aišku, kokiais atvejais „partneris“ turi būti suprantamas kaip tai siūloma apibrėžti CK 3.229 straipsnio 1 dalyje (faktinė partnerystė), o kada ši sąvoka turi būti suprantama kaip tai siūloma apibrėžti CK 3.229 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos gyventojų registre išviešinta partnerystė). 3.
,,jeigu vaiko motina, iki vaikui gimstant, sudarė santuoką ar pasirašė ir notarine tvarka patvirtino bendrą pareiškimą dėl partnerystės <...>“ tobulintina, nes pareiškimą dėl partnerystės tvirtina notaras, o ne vaiko motina. Be to, žodis ,,pasirašė“ brauktinas kaip perteklinis. 4. Projekto 11 straipsniu siūloma papildyti CK 3.155 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Jeigu partneris, gyvenantis partnerystėje, tik vienas yra vaiko tėvas ar motina, tai kitas partneris taip pat turi šiame skirsnyje numatytas teises ir pareigas to vaiko atžvilgiu.“ Siūlymas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.155 straipsnis yra trečiosios knygos XI skyriuje Tėvų teisės ir pareigos ir nustato tėvų valdžios turinį. Pritarus projekto nuostatai, vertinamo straipsnio nuostatos galėtų būti interpretuojamos, kaip suteikiančios tėvų valdžią partneriui, kuris nėra vaiko tėvas ar motina. Pastebėtina, kad vaiko tėvams tėvų valdžia išlieka pilna apimtimi ir tuo atveju, kai tėvai gyvena skyrium, o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų. Tėvų valdžia baigiasi tik CK 3.160 straipsnyje nustatytais pagrindais: vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam. Taigi kartu su vaiku gyvenančio vaiko tėvo ar motinos partnerystė negali įtakoti kito iš tėvų, kuris negyvena kartu su vaiku, teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad partneriui negali būti suteikiama tėvų valdžia jo partnerio vaiko atžvilgiu vien tik dėl to, kad jis su vaiko tėvu ar motina yra partnerystėje. Siūlytina vertinamos nuostatos atsisakyti arba apibrėžti partnerio teises ir pareigas kito partnerio vaiko atžvilgiu kitame CK trečiosios knygos skyriuje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko tėvui ar motinai, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sudarius naują santuoką, kito sutuoktinio teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įstatymas neapibrėžia. 5.
tobulintinos:
1) 1 dalies antrasis sakinys, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir siūlomas CK 3.229¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, dėstytinas atskira dalimi;
2) 4 dalyje siūlytina išbraukti žodžius „pasirašytą ir“ kaip perteklinius;
3) iš 5 dalies nuostatos, kad kituose teisės aktuose vartojami žodžiai
„sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“ atitinkamai tolygūs šiame skyriuje
vartojamam žodžiui „partneris“, neaišku, ar turima omenyje faktinė, ar Lietuvos Respublikos gyventojų registre išviešinta partnerystė. Jeigu turima omenyje išviešinta partnerystė, atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje visur žodžius „sugyventinis“, „sugyventinis (partneris)“ automatiškai pakeitus žodžiu
„partneris“, gali kilti neigiamų pasekmių vien dėl to, kad partnerystės
santykius įforminti ir išviešinti galimai norės tik dalis kartu gyvenančių asmenų. Tuo tarpu viešojoje teisėje pagal galiojančius teisės aktus sugyventiniais ir sugyventiniais (partneriais) paprastai laikomi faktiškai kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys asmenys. Pavyzdžiui, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalį susijusiais asmenimis laikomas gyventojas, kurio sutuoktinis, sužadėtinis arba sugyventinis yra vieneto valdymo organų narys, pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 7 dalį, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, sutuoktinio, sugyventinio, jeigu jis nurodytas profesinės karo tarnybos kario privačių interesų deklaracijoje, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti 5 punkto nuostatos. Jeigu tam nebūtų pritarta, 5 punkto nuostata turėtų būti perkelta į projekto 17 straipsnį, atitinkamai ją suredagavus ir pašalinus nurodytus neaiškumus. 6.
nuostatos tobulintinos, nustatant vienerių metų ieškinio senaties terminą kreipimuisi dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 7. Projekto 12 straipsnyje dėstomo CK 3.231 straipsnio 7 dalies nuostata neaiški, todėl tobulintina. 8. Projekto 12 straipsnyje dėstomo CK 3.234 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „pasirašytą ir“ kaip pertekliniai. 9. Atsižvelgiant į siūlomas projekto nuostatas ir projekto aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, tobulinant projektą siūlytina apsvarstyti galimybę pakeisti CK 3.1 straipsnio 1 dalį, 3.190, 3.193 straipsnius ir 3.194 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-31 Nr. S-2017-5464 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
XV SKYRIAUS IR 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-781 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.3, 3.16, 3.140, 3.141, 3.143, 3.146, 3.147, 3.150, 3.155 straipsnių, Kodekso Trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13, 6.588, 6.590, 6.744 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑781 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]