Projekto Projekto lyginamasis variantas
taip: „1. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
1) metinių pajamų dalis, neviršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, apmokestinama 12 procentų mokesčio tarifu;
2) pajamų dalis, viršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, apmokestinama 19 procentų mokesčio tarifu.“
netekusia galios 6 straipsnio 3 dalį. 3. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai:
Žygimantas Pavilionis Paulius Saudargas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Europos Komisija savo 2017 m. vasario 22 d. pažangos ataskaitoje apie Lietuvą pažymėjo, kad pajamų nelygybė Lietuvoje sparčiai didėja nuo 2012 m. ir yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (toliau – ES). Ji atsiranda dėl didelio žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės apsaugos sistemos silpnumo. Lietuvos mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama mažiau veiksmingai negu kitose ES šalyse. Be to, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad didelė pajamų nelygybė kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Tikėtina, kad didelė nelygybė Lietuvoje taip pat skatina emigraciją. Socialinės gerovės sistemos užtikrinama apsauga yra menka, dėl to išlieka aukštas skurdo lygis, visų pirma tarp vyresnio amžiaus moterų, neįgaliųjų, pensininkų ir bedarbių. 2016 m. Komisija rekomendavo sumažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, ją perkeliant kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ūkio augimui bei gerinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma PVM surinkimo srityje. Šių metų ataskaitoje pažymėta, kad Lietuva padarė pažangą mažinant mokesčių naštą mažą darbo užmokestį gaunantiems asmenims. Nuo 2017 m. Lietuva padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD) ir išmokas už išlaikomus vaikus. Todėl mokesčių pleištas mažas pajamas gaunantiems asmenims sumažintas iki 2,5 proc. punkto namų ūkiams, kuriuose nėra vaikų, ir iki 3,5 proc. punkto namų ūkiams, kuriuose yra vaikų. Tačiau šiomis mokesčių priemonėmis mokesčių pleištas daugiau nesumažinamas tam tikriems pažeidžiamiausiems namų ūkiams, pavyzdžiui, vienišiems darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad mokesčių naštą perkeliant kitiems šaltiniams padaryta tam tikra pažanga. Priemonėmis, skirtomis pajamų praradimui dėl darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos sumažinimo kompensuoti, padengiama tik apie pusė tų prarastų pajamų. Tačiau naujų apmokestinimo šaltinių įvairovė yra nedidelė ir didžioji dauguma papildomų pajamų gaunama iš padidintų cigarečių ir alkoholio akcizų. Eurostat duomenimis, 2015 m. Lietuvoje pajamų nelygybė buvo didžiausia ES – Gini indeksas sudarė 37,9, kai tuo tarpu ES vidurkis – 31.[1] Pasauliniu mastu pagal pajamų nelygybę Lietuva yra aštuntoje vietoje. Taip pat 2015 m. 29,3 proc. Lietuvos gyventojų susidūrė su skurdo rizikos arba socialinės atskirties riba, kai tuo tarpu ES vidurkis 23,7 proc.[2] Šiuo požiūriu šalis buvo penkta nuo galo tarp ES šalių. Lietuvoje beveik pusė visų dirbančiųjų uždirba 400–700 eurų.[3] Pajamų nelygybę sumažinti bei užtikrinti didesnius atlyginimus mažiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje padėtų progresinis gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM). Tiesa, sumažinti mokestinę naštą mažiausiai uždirbantiems leidžia ir NPD, kuris yra atvirkščiai proporcingas gaunamų pajamų dydžiui, didinimas. Tačiau, konstatuotina, kad vien NPD didinimas nepadeda sumažinti pajamų nelygybės ir socialinės atskirties. Todėl tikslinga pereiti prie progresinio GPM tarifo taip, kad sumažėtų mokestinė našta mažiau uždirbantiems gyventojams. Taip pat būtų galima atitinkamai padidinti GPM tarifą gaunantiems dideles ir labai dideles pajamas. Svarbu, kad progresiniai mokesčiai neturi didinti naštos viduriniajai klasei, kuri Lietuvoje dar yra besiformuojanti.
Europos Komisija nuolat akcentuoja, jog reikia mažinti darbo apmokestinimą, ypatingai mažai uždirbantiems, o mokesčių naštą perkelti kitiems šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui, pavyzdžiui, labiau apmokestinti turtą ir kapitalą. Šiuo metu mokesčių našta kapitalui yra viena mažiausių ES. Lietuva gyventojų pajamų struktūroje iš kitų ES šalių išsiskiria labai didele turto dalimi, t. y. pajamos iš nekilnojamo, finansinio turto. Būtent tai turėtų būti papildomi biudžeto pajamų šaltiniai (1 pav.).[4]
pajamų struktūra 2004–2014 m, proc. Šaltinis: Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas: Pajamų pasiskirstymo veiksniai: darbas, kapitalas ir gerovės valstybė Seimo patvirtintoje Vyriausybės programoje yra akcentuota, kad ateityje, mažinant pajamų nelygybę, bus siekiama
„pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus
palanki visuomenės nuomonė“.[5] Šiuo metu, kai auga ekonomika, o pajamų nelygybė nemažėja ar net didėja, visuomenės nuomonė galbūt būtų palanki. Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija 2018 m. sausio 1 d. ketina įvesti progresinį GPM. Uždirbantiems iki 45 000 eurų per metus (arba 3 750 eurų per mėnesį) neatskaičius mokesčių, GPM tarifas mažinamas nuo 23 iki 20 proc., o uždirbantiems daugiau nei minėta suma, paliekamas galioti dabartinis 23 proc. tarifas. Tai pat diferencijuojamas pelno mokestis: pelną paskirstant akcininkams (pajamos iš paskirstytojo pelno, įskaitant dividendus), teks mokėti ne šiuo metu galiojantį 15, o 20 proc. mokesčio tarifą, tačiau jei pelnas reinvestuojamas, jam taikomas 0 proc. tarifas. Nuo 2018 m. Latvijoje didėja ir minimalioji mėnesinė alga – nuo 380 iki 430 eurų.[6] Nuo 2013 m. prie panašios „dviejų laiptų“ progresinio GPM sistemos perėjo Slovakija. Vietoj pastovaus 19 proc. GPM įvestas progresinis 19 ir 5 proc. GPM.
GPM. Pagal šią sistemą, pajamos neviršijančios 35 022 eurų per metus, apmokestinamos 19 proc. GPM tarifu, o pajamų dalis, viršijanti 35 022 eurų per metus, apmokestinama 25 proc. GPM tarifu.[7] Panašus gyventojų pajamų apmokestinimas yra ir Lenkijoje, Airijoje ir Islandijoje.[8] · Lenkijoje: GPM tarifai 18 ir 32 proc., pajamų slenkstis – 85 528 zlotai (apie 20 291,81 eurai) per metus; · Airijoje: GPM tarifai 20 ir 40 proc., pajamų slenkstis – 33 800 eurai per metus; · Islandijoje: GPM tarifai 22,5 ir 46,24 proc., pajamų slenkstis – 85 528 kronos (apie 7 332,91 eurai) per mėnesį. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytus teiginius ir siekiant mažinti pajamų nelygybę bei socialinę atskirtį, teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, GPM tarifas yra 15 proc., nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą, nepriklausomai nuo jų dydžio, taikomas 5 proc. GPM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad:
arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, apmokestinama 12 proc. GPM tarifu;
eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, apmokestinama 19 proc. GPM tarifu.
GPM tarifu. Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio valstybių praktikoje diferencijuota pajamų apmokestinimo sistema yra taikoma visoms gyventojų gaunamoms pajamoms, t. y. tiek iš darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykių susijusios veiklos, tiek iš individualios veiklos, o pastovus mokesčio tarifas nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio paprastai yra taikomas pajamoms, kurios yra gaunamos iš kapitalo (turto pardavimo, nuomos ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad pajamų apmokestinimas turi atitikti mokesčių sistemos bendruosius principus, tokius kaip teisingumas ir lygybė, ir Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintus mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principus. Todėl, atsižvelgiant į tai, šiuo Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusia galios šiuo metu galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, pagal kurią 5 proc. GPM tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą. Tai reiškia, kad šioms individualios veiklos pajamoms būtų taikomas progresinis 12 ir 19 proc. GPM tarifas. Įgyvendinus tokius pokyčius, mokestinė našta pradėtų didėti gaunančiam daugiau nei 3 150 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, lyginant su dabartine GPM apmokestinimo tvarka. Pavyzdžiui, uždirbančiam 5 000 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, mokestinė našta padidėtų 74 eurais, uždirbančiam
mėnesį neatskaičius mokesčių, mokestinė našta sumažėtų. Pavyzdžiui, uždirbančiam 1 500 eurų našta sumažėtų 45 eurais, uždirbančiam 1 000 eurų – 30 eurų, gaunančiam vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (812,80 eurų) – 21,58 eurais, gaunančiam minimalią mėnesinę algą (380 eurų) – 2,1 euru.
Kaip keistųsi gyventojui tenkantis mokėtinas GPM priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio, lyginant su dabartine GPM sistema, plačiau pavaizduota 2 pav. 2 pav. Gyventojui tenkantis mokėtinas GPM priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimas padės mažinti pajamų nelygybę, kuri šiuo metu yra viena didžiausių ES. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektu siūlomo progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įvedus siūlomą progresinį gyventojų pajamų mokestį, apytiksliu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 18,6 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau tai yra labai apytiksliai skaičiavimai. Nėra tikslių duomenų, koks yra gyventojų pasiskirstymas pagal gaunamą didesnį nei 3 000 eurų darbo užmokestį. Taip pat nežinoma, kiek ir kokį darbo užmokestį gaunančių gyventojų moka ne 15, o 5 proc. GPM. Skaičiavimuose laikytasi prielaidos, kad visi moka 15 proc. GPM. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
Tačiau turint omenyje, kad Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., ir atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija [...]“, būtų pravartu gauti Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Gyventojų pajamos“, „gyventojų pajamų mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Žygimantas Pavilionis Paulius Saudargas [1] Eurostat, Gini coefficient of equivalised disposable income – EU-SILC survey, Number, <http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/graph.do?tab=graph&plugin=1&language=en&pcode=tessi190&toolbox=type> [Žiūrėta 2017-05-21]. [2] Eurostat, People at risk of poverty or social exclusion, %, <http://ec.europa.eu/eurostat/tgm/graph.do?tab=graph&plugin=1&pcode=tsdsc100&language=en&toolbox=data> [Žiūrėta 2017-05-21]. [3] SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ pristatymas, 2017 m. gegužės 2 d., <https://www.seb.lt/sites/default/files/web/document/lma_pristatymas/170502_seb_makro_65_apzvalga_delfi_tv_final_.pdf> [Žiūrėta 2017-05-21]. [4] Dalius Simėnas, „Pajamų nelygybės tyrimas: Lietuva – paradoksų kraštas“. Verslo žinios, 2017 m. balandžio 21 d., <http://www.vz.lt/vadyba/2017/04/21/pajamu-nelygybes-tyrimas-lietuva--paradoksu-krastas> [Žiūrėta 2017-05-21]. [5] Lietuvos Respublikos Seimo 2016 d. gruodžio 13 d. nutarimas Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/886c7282c12811e682539852a4b72dd4?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1363e857-8fa3-478c-b09d-8b4f23b7af2d> [Žiūrėta 2017-05-21]. [6] LSM.lv, „Government supports Finance Ministry‘s tax shake-up“, 2017 m. gegužės 9 d., <http://eng.lsm.lv/article/economy/economy/government-supports-finance-ministrys-tax-shake-up.a235831/> [Žiūrėta 2017-05-21]. [7] Income taxes abroad, <http://europa.eu/youreurope/citizens/work/taxes/income-taxes-abroad/index_en.htm> [Žiūrėta 2017-05-21]. [8] Ten pat
–770 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomus nuo gyventojo gaunamų pajamų, bei atsisakyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifo, taikomo individualios veiklos pajamoms. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į projektu teikiamas nuostatas, tobulintinas visas keičiamas įstatymas, nes iš esmės siūloma keisti apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką. Pirma, atsižvelgiant į projektu teikiamas nuostatas, turėtų būti koreguojamas visas 6 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nes juose minimos projektu keičiamos 6 straipsnio 1 ir 3 dalys. Antra, atsižvelgiant į tai, jog pajamų mokesčio tarifai taikytini visoms metinėms asmens pajamoms, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - PNPD) taikytini tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, atitinkamai koreguotinas keičiamo įstatymo 20 straipsnis. Trečia, keičiant įstatymo 6 straipsnį, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarką. Ketvirta, taip pat turėtų būti iš esmės koreguojamas ir keičiamo įstatymo V skyrius, reglamentuojantis pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme. Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš formuluotę „pajamų dalis“ įrašyti žodį „metinių“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3.
trukmę bei jų įsigaliojimo tvarką, projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data (2018 m. sausio 1 d.) prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoje formuluotės „pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R.Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-770. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė,
padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: M. Jurgilas – Lietuvos banko valdybos narys, G. Šimkus – Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, N. Raglienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento auditorė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ministras, V. Vidžiūnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Brasiūnaitė –finansų viceministrė, J. Laurikėnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, A. Misiūnaitė – Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Miknevičienė – Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Čingienė – Finansų ministerijos Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, V. Latvienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyr. patarėja, A. Bakšinskas – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, E. Židonas – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narys, V.
Mitalas – Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, T. Jakutavičius
Humanitarinių ir socialinių mokslų asociacijos narė, L. Križinauskienė - Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narė, T. Gudaitis – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys, R. Skyrienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-071 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-770 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomus nuo gyventojo gaunamų pajamų, bei atsisakyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifo, taikomo individualios veiklos pajamoms. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į projektu teikiamas nuostatas, tobulintinas visas keičiamas įstatymas, nes iš esmės siūloma keisti apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką. Pirma, atsižvelgiant į projektu teikiamas nuostatas, turėtų būti koreguojamas visas 6 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nes juose minimos projektu keičiamos 6 straipsnio 1 ir 3 dalys.
Antra, atsižvelgiant į tai, jog pajamų mokesčio tarifai taikytini visoms metinėms asmens pajamoms, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - PNPD) taikytini tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, atitinkamai koreguotinas keičiamo įstatymo 20 straipsnis. Trečia, keičiant įstatymo 6 straipsnį, atitinkamai turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 21 straipsnis, reglamentuojantis iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų apskaičiavimo tvarką. Ketvirta, taip pat turėtų būti iš esmės koreguojamas ir keičiamo įstatymo V skyrius, reglamentuojantis pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t.y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nustatant mokesčio tarifo taikymą išmokant gyventojui pajamas, be to, atsižvelgiant į tai, tikslintina ir metinių pajamų skaičiavimo tvarka, nustatyta keičiamame įstatyme.
Penkta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš formuluotę „pajamų dalis“ įrašyti žodį „metinių“. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-0721
nauji mokesčio tarifai bei jų taikymo tvarka įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-0721
procedūrų trukmę bei jų įsigaliojimo tvarką, projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data (2018 m. sausio 1 d.) prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Nesvarstyti.
Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoje formuluotės „pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 5. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-06-02 Dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-770 atitikties Europos Sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-770. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė, 2018-04-03 (2018-04-05 Nr. 2018-g-3650) Socialinių reikalų ir darbo komitetui Ekspertizė Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-770) Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-770) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims: ● metinių pajamų dalis, neviršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, būtų apmokestinama 12% mokesčio tarifu; ● pajamų dalis, viršijanti 21 600 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1 800 eurų per mėnesį, būtų apmokestinama 19% mokesčio tarifu. Taip pat siūloma atsisakyti 5 procentų dydžio GPM tarifo, taikomo individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, taip pat ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus netauriųjų metalų laužą. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir siūlome palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Sukuriamos prielaidos gyventojų mokesčių naštos didėjimui ateityje Įstatymo projektu būtų sukuriama tokia mokestinė sistema, kurioje ilgainiui mokestinė našta didės. Ateityje kylant atlyginimams, žemiausiu – 12% dydžio tarifu – apmokestinama pajamų dalis sudarys vis mažesnę gyventojų pajamų dalį, todėl didės efektyvus apmokestinimo tarifas, rodantis mokesčių bei įmokų ir darbo vietos kainos santykį. Palyginti su kitomis šalimis mokesčius siūloma didinti nuo ypač mažos sumos Siūloma 21,6 tūkst. eurų riba, nuo kurios taikomas didesnis GPM tarifas yra labai žema. Pavyzdžiui, Švedijoje aukštesnis tarifas (25% vietoj 20%) pradedamas taikyti nuo 63 tūkst. eurų metinių pajamų. Kartu egzistuoja galimybė nuo apmokestinamųjų pajamų atskaityti palūkanas ar vykimo į darbą išlaidas, taip mažinant gyventojo mokestinę naštą. Danijoje didesnis GPM tarifas (15% vietoj 11,15%) taikomas pasiekus 67 tūkst. eurų metinių pajamų ribą. Šioje šalyje taip pat galioja galimybė atskaityti palūkanas ir vykimo į darbą išlaidas.
Lietuvoje jau ir taip egzistuoja didelis pajamų apmokestinimo progresyvumas Pagal dabartinę sistemą Lietuvoje jau egzistuoja mokesčių progresyvumas. Visų pirma, taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) taikymo, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems asmenims ir nebėra taikomas mėnesinėms pajamoms virš 1160 eurų „ant popieriaus“. Kita priežastis, lemianti mokesčių progresyvumą, yra socialinio draudimo sistema. Progresyvumas atsiranda todėl, kad daugiau uždirbančių asmenų įmokų į socialinio draudimo fondą ir išmokų santykis yra didesnis nei mažiau uždirbančių gyventojų. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo daugiau uždirbantys asmenys šiuo metu moka didesnius mokesčius ir absoliučia suma, ir procentais. Pavyzdžiui, 2000 eurų ikimokestinį atlyginimą („ant popieriaus“) gaunantis asmuo uždirba 4 kartus daugiau nei uždirbantis 500 eurų „ant popieriaus“, tačiau gyventojų pajamų mokesčio sumoka net daugiau nei 11 kartų daugiau. Norint padidinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, tą daryti galima toliau didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Pagal siūlomus tarifų laiptelius, efektyvus GPM tarifas padidėtų pagal darbo sutartį uždirbantiems daugiau nei 3 150 eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, šalyje tokių asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, yra apie 2%. Mokesčiai padidėtų ir gaunantiems pajamas iš individualios veiklos. Priėmus Projektą tikėtini biudžeto pajamų netekimai galėtų būti didesni, nei vertina projekto autoriai Projekto rengėjų vertinimu, įsigaliojus įstatymo projektui per metus į biudžetą bus surenkama 18,6 mln. eurų mažiau. Tikėtina, jog mažesnė mokesčių našta leistų daliai asmenų, dabar veikiančių ,,šešėlyje“ legalizuoti savo veiklą ir taip padidinti biudžeto pajamas.
Tačiau vertinant aukštesnių pajamų gavėjus, netekimai gali būti ir ženklesni, kadangi daug uždirbantys asmenys yra mobilesni, o pajutę staigų ir didelį mokesčių naštos padidėjimą, jie bus linkę savo pajamas perkelti į žemesnio apmokestinimo šalis. Kartu, uždirbantiems daugiau nei 1 800 eurų ,,ant popieriaus“ didėtų motyvacija šią sumą viršijančią atlyginimo dalį mokėti ne darbo santykių pagrindu. Projekto rengėjai nevertina, kiek kainuotų papildomas mokesčių administravimas, susijęs su progresinių mokesčių įvedimu. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad Projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, tokia nuostata nėra pagrįsta. Priešingai, mokesčių administravimas kainuotų brangiau ne tik valstybės, bet ir įmonių lygmenyje. Perėjimas prie naujos sistemos atneštų tiek vienkartinių, tiek nuolatinių papildomų sąnaudų mokesčių administratoriams bei mokesčio mokėtojams. Projektu nebūtų sprendžiama nelygybės problema Projekto rengėjų teigimu, progresinio GPM tarifo įvedimas turėtų sumažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti didesnius atlyginimus mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nevertina, kaip pasikeistų Gini koeficiento, rodančio pajamų nelygybę, įvertis priėmus Projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl padidinto NPD, jau dabar uždirbantys minimalią mėnesinę algą sumoka vos 3 eurus GPM. Uždirbantys mažiau nei 380 eurų, GPM nemoka, tad dėl mažesnio GPM tarifo jų atlyginimas ,,į rankas“ nepadidėtų. Dėl šios priežasties mažesnio GPM tarifo taikymas nepadėtų ženkliai padidinti mažiausiai uždirbančiųjų disponuojamųjų pajamų.
Kadangi dirbančių pagal darbo sutartį asmenų, kurių atlyginimas viršija 3 150 eurų ,,ant popieriaus“ ribą, nuo kurios didėtų mokesčių našta priėmus Projektą skaičius yra labai nedidelis ir siekia apie 19 tūkst., papildomas jų pajamų apmokestinimas neturėtų reikšmingo poveikio Gini koeficiento pokyčiui. Didesnis efektas būtų gautas, pavyzdžiui, išaugus mažiausią atlyginimą uždirbančių asmenų pajamoms. Poreikis įvesti progresinį GPM tarifą dažnai grindžiamas siekiu sumažinti santykinį skurdą. Dėl įvesto progresyvumo skurdas nesumažės, nes tie, kas gyvena santykiniame skurde (tai dažniausiai – mažiausiai uždirbantieji ir pensijų gavėjai) GPM ir taip nemoka. O kadangi iš šių pakeitimų mokesčių pajamų planuojama surinkti mažiau, tai nėra pagrindo teigti, kad skurdas sumažės per didesnius transferus, t.y. didesnes išmokas ar pašalpas. Įvedus siūlomus pakeitimus šalies mokesčių sistema taptų sudėtingesnė Progresinio tarifo įvedimas sukurtų sudėtingesnę mokestinę sistemą, mažintų jos skaidrumą. Tai pažeistų mokesčių sistemos paprastumo principą. Progresinių tarifų įvedimas padarytų mokestinę sistemą itin sudėtinga dar ir todėl, kad nėra numatyta, kuriuo tarifu reikėtų mokėti mokesčius išmokant atlyginimą kiekvieną mėnesį. Įstatymo projekte numatyti tarifai būtų taikomi tam tikrai metinei pajamų daliai, tačiau metų bėgyje nežinomos žmogaus metinės pajamos, todėl abejotina sklandžiu tokios sistemos veikimu praktikoje. Poveikis investicinei aplinkai ir darbo vietų kūrimui būtų neigiamas Progresinio tarifo įvedimas mažintų motyvaciją siekti didesnio atlyginimo ir paskatas kurti didesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Progresinių mokesčių tarifų įvedimas turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui ir ekonominio augimo perspektyvoms.
Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įvedimas reikštų, kad didesnis produktyvumas būtų susietas su didesnėmis mokestinėmis sąnaudomis. Tai prieštarautų LR Vyriausybės programos daliai „Geros sąlygos investicijoms“ ir 188.7. punktui skatinti inovacijas ir iniciatyvą ekonomikoje, gerinti sąlygas tiesioginėms užsienio investicijoms ir derinti tai su tėvynainių sugrįžimu. Progresinio tarifo įvedimas galėtų tapti kliūtimi pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurių stygius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių problemų. Pažymėtina, kad tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių ekonominio augimo veiksnių, leidžiančių didinti gamybos potencialą, našumą, perimti gerą verslo praktiką. Neigiamą poveikį investicinei aplinkai galėtų turėti ne tik pats progresinio mokesčio įvedimo faktas. Tokį poveikį taip pat turėtų jau minėtas mokestinės politikos nenuoseklumas. Įmonės yra linkusios investuoti į tas šalis, kuriose ekonominė politika yra stabili, dažnai nekeičiama ir lengvai prognozuojama. Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkijoje ir Latvijoje egzistuojant GPM tarifo laipteliams, o pastarojoje šalyje nuo 2018 m. padidinus GPM tarifą asmenims, uždirbantiems daugiau nei 55 tūkst. eurų per metus iki 31,4%, Lietuva turėtų siekti išlaikyti dabartinę pajamų mokesčio sistemą. Užtikrinant mokesčių sistemos stabilumą padidėtų ir Lietuvos mokesčių sistemos konkurencingumas kaimyninių šalių atžvilgiu. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti teikiamam Projektui ir palikti šiuo metu galiojančią apmokestinimo GPM tvarką. Ateityje siūlome svarstyti galimybę mokesčių sistemos progresyvumą didinti didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 2.
2Jurgis Zabilius,
LKDP valdybos vardu, 2018-03-22 Nr. g-2018-3114 LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, LR premjerui Sauliui Skverneliui, BFK pirmininkui Stasiui Jakeliūnui, LR socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
didėja atskirtis tarp mažas ir dideles pensijas turinčių pensininkų. Pažeidžiamas krikščioniško socialinio mokymo principas. Lietuva pensijoms skiria beveik du kartus mažiau procentais nuo BVP palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. 2. Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi būtina skatinant socialinės apsaugos reformas, darbo vietų kūrimą ir konstruktyvų dialogą tarp paramos gavėjų ir teikėjų. Būtina pasitelkti žmonių švietimą - supažindinant su jų teisėmis, skatinti dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei darbo rinkoje. Pensija tiesiogiai turėtų priklausyti nuo darbo stažo Ps=l\2 MMAxstažas:30(būtino stažo)+nuo įmokėtų įmokų sumosx0,005. Pvz. stažas=40 m. Sodrai nuo 1994 m. įmokėta 30 000 eurų. Mokama pensija bus 250x40\30+3 0000x0,005=4 83,33 eurų. Visų pensijų, rentų suma nedidesnė už
socialinio draudimo stažą būtų nemažesnė už 2\3 MMA. Motinos išauginusios 2 ir daugiau vaikų išleidžiamos į pensiją nuo 60 metų ir pensija didinama 20 eurų už kiekvieną vaiką bei stažas už kiekvieną vaiką pridedama po 2 metus. 3. Sodros lubos neturi būti įvedamos, bus pažeistas solidarumo principas. I. Degutienė Sodros lubas buvo įvedusi. Sodra patyrė virš pusės milijardo Lt nuostolių per pusę metų. Valdančiųjų ir opozicinių partijų pritarimu Sodros lėšos neteisėtai buvo pervedamos į privačius fondus (nukentėjo dauguma pensininkų), o motinoms už vaikus pravedami pinigai turėjo būti iš valstybės biudžeto ir mokama visoms motinoms nuo 2 MMA iki 4 MMA. Visos LR Vyriausybės grubiai pažeidė 48 Konstitucijos straipsnį, todėl LR piliečiai buvo priversti emigruoti.
Pilietis iš valstybės, kurioje yra įvairiapusiškai saugus, nebėga, nesižudo. Iš Lietuvos bėga, žudosi. 4. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo kalti E. Masiulis, A. Kubilius, I. Šimonytė, valdančiosios partijos Liberalų sąjūdis, TS-Konservatoriai. Mes nesuteikėme jiems tokios teisės. Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partijos pirmininko pavaduotojas Jurgis Zabilius I. Šimonytės pavaduotojoms siūlė nesiskolinti iš bankų, o skolintis iš LR gyventojų su 3,5 proc. palūkanomis, sumažinti šešėlinę ekonomiką 33%, įvesti progresinius mokesčius, įvesti turto mokestį (Turtas viršijantis milijoną litų apmokestinamas 2 % tarifu) ir jokio skolinimosi būtų nereikėję. Sodros duomenų bazėje buvo duomenys iš kurių aiškiai matėsi, kam mokama vokeliuose. Būtina buvo informuoti visuomenę ir pranešusiems apie mokėjimą vokeliuose skirti 5000Lt premiją ir 10000Lt baudą darbdaviui. J. Zabilius tai pasiūlė R. Dagiui, kuris pasakė, kad tapsime skundikų valstybe. Sodra neinformavo LR gyventojų, kurie negavo minimalios algos ir išėję į pensiją pamato, kad jie neturi 30 metų darbo stažo. Dėl Sodros ir valstybės praskolinimo nukentėjo dauguma LR piliečių. Teisus buvo LKDP garbės pirmininkas monsinjoras A. Svarinskas, sakydamas, jog „Liberalizmas pražudys Lietuvą“
didelė žala valstybei, nes Finansų ministerija skolinosi iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas - triskart didesnes palūkanas nei galėjo pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Būtina sudaryti komisiją iš parlamento ir visuomenės atstovų, kurie ištirtų ir dėl neviešu būdu išleistų Vyriausybės vertybinių popierių. Lenkija ir Estija krizės beveik nepatyrė. Būtina, kad komisija atsakytų į LR piliečiams ramybės neduodantį klausimą, kodėl skolintasi taip brangiai, nes skolos našta yra padalinta kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui.
Dėl šios priežasties Lietuvos bendroji skola išaugo daugiau nei du kartus. LKDP nori sužinoti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 m. nebuvo atsižvelgta į mūsų pasiūlymą bei skolinamasi iš TVF ir kas konkrečiai priėmė tokį sprendimą, kodėl buvo skolinamasi už LR pražūtingas palūkanas, nustatyti politikų ir valstybės tarnyboje dirbusių asmenų ryšius su komerciniais bankais, kurių naudai, tikėtina, jie priimdavo sprendimus. Taip pat būtina nustatyti, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo juos priimant, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos, ir medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai. 6. Tarpukariu Lietuvos bankas dirigavo visiems LR ūkio subjektams. Užėjus krizei JAV doleris nuvertėjo, o Litas išliko stabilus. Neaišku, kur dingo milijardai rublių po vagnorėlių įvedimo. LR vyko bankų
„griūtys“ Sekundės, Litinpex, G. Konopliovo, Snoro, Ūkio ir kiti, nes jų
vadovai buvo nesąžiningi, nebuvo priežiūros ir nukentėjo dauguma LR gyventojų. Lietuvoje verslui sąlygų nebuvo, nes siautėjo nusikalstamos grupuotės (Tulpiniai, agurkiniai, daktaras, dekanidzė ir kitos), kurios reketavo verslininkus. Reikėjo tiek nedaug - atsigręžti j LKDP valdymo laikotarpį 1918-1926 metus ir vadovautis 10 Dievo įsakymų. Nė vienas iš dabartinės Lietuvos prezidentų neprilygo pirmam LKDP konstituciniam prezidentui Aleksandrui Stulginskiui. Neturint valstybinio komercinio banko jokiai krizei užkirsti kelio neįmanoma. Demokratija klestės, kai bus atkurtos Suvereno galios, jo lemiama vieta valstybėje ir pažabota politinės nomenklatūros visavaldystė valstybėje. Netinkamai panaudota ES parama. Prel. M. Krupavičius savo sumaniai vykdyta žemės reforma išgelbėjo Lietuvą nuo bolševizmo perversmo ir okupacijos.) Be to, prel. M.
M. Krupavičiaus žemės reforma buvo pripažinta geriausia katalikiškuose kraštuose. Lietuvoje daroma priešingai - žlugdomi smulkūs ir vidutiniai ūkininkai. Priėjome iki tokios ribos, kad vėl būtina atlikti žemės reformą ir sunaikinti latifundijas. 7. Progresiniai mokesčiai - demokratijos rodiklis, todėl būtini atlyginimams ir dividendams. Neapmokestinamas minimumas minimali mėnesinė alga (toliau - MMA)=500 Eurų ir tiek motinai, tiek tėvui neapmokestinamas minimumas didinamas po 200 Eurų už kiekvieną vaiką. Nuo MMA iki 3MMA (1500 Eurų ) - 15%, nuo 3 MMA iki 5 MMA (nuo
didinti nemažiau kaip 20 Eurų. Sekmadieniais, šventinėmis dienomis mokamas ne mažesnis kaip 10 eurų val. atlyginimas. Reikia pradėti laikytis Europos socialinės chartijos reikalavimų, todėl MMA >= 500 Eurų. Įvesti privalomą fizinių asmenų turto ir pajamų deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 30 000 Eurų arba turimo turto vertė viršija 300 000 Eurų. Turtas viršijantis 300 000 Eurų apmokestinamas 2% tarifu, žemė iki 50 000 Eurų vertės apmokestinama 0,3-1% tarifu, virš 50 000 Eurų vertės apmokestinama 2%. Pelno mokesčio tarifas - iki 100000 Eurų - 20 %, virš 35% reinvestuojamam pelnui Lietuvoje - 5 %. Antkainius perdirbėjams ir mažmeninėje prekyboje kasdieninio vartojimo prekėms, vaistams apriboti iki 20%, o didmeninėje iki 15 %. PVM sumažinti iki 18%, maisto produktams iki 10%. Padidinti biudžeto įplaukas, užkertant kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir kontrabandai. Išmokos atleistiems iš darbo negali viršyti 3 M MA. Parama Šeimoms: Jaunoms šeimoms, turinčioms 3 ir daugiau vaikų, suteikti beprocentę paskolą 10 metų iki 50 000 eurų būstui įsigyti. Ir už kiekvieną vaiką suteikti 5 proc. kompensaciją. Popiežius šv.
Popiežius šv. Jonas Paulius Il-asis: „šeimos kaskart geriau turi suprasti savo vaidmenį kuriant vadinamąją „šeimos politiką“ bei jausti atsakomybę už visuomeninius pasikeitimus: priešingu atveju jos taps auka to blogio, į kurį žiūrėjo abejingai“. Liberalus požiūris pražūtis šeimai ir Lietuvai. Kiekviena vyriausybė ėmė paskolas, išpardavė Lietuvos turtą, praskolino Lietuvą, didino biurokratų skaičių. 8. Visuomenei tarnaujanti valdžia, LKDP laikosi nuostatos, kad kiekviena valdžia turi būti grindžiama tarnavimo piliečiams dvasia, Valstybės valdžios uždaviniai kyla iš valstybės pareigos saugoti ir didinti bendrą gerovę. Bendrą gerovę suprantame kaip visuomeninio gyvenimo sąlygų visumą, sudarančią sąlygas kiekvienam žmogui, šeimai ir bendruomenei lengviau ir geriau įgyvendinti savo pašaukimą. Tš valstybės tarnautojų reikalaujame pasiryžimo nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti visiems piliečiams ir Lietuvai, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Būtina demokratizuoti politinių partijų finansavimo įstatymą, nes visi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą nebuvo laisvi ir sąžiningi. Juose rungėsi ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai. Įvesti 5-7 procentu barjerai bei užstatai daro rinkimus nedemokratiškus ir žlugdo pilietiškumą. Tokie rinkimai naudingi tik partijoms, gaunančioms valstybės dotacijas. Ištrauka iš LKDP programos Tarnauti Lietuvai. Valstybė, užuot skyrusi lėšas ir pastangas visuomenei, kuri ir sudaro valstybę, šviesti bei ugdyti, tas lėšas skiria bilietams į valdžias išsipirkti (parama nomenklatūrinėms partijoms, rinkimų kampanijoms ir t.t.).
Tuo paremtas partijų finansavimas iš valstybės biudžeto: finansuojamos tik parlamentinės partijos, o likusios partijos pasmerktos sunaikinimui. Prašome atsižvelgti į LKDP pasiūlymus ir laukiame atsakymo. Nesvarstyti. Komitetas atmetė įstatymo projektą. Žr. komiteto sprendimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2018-03-14 Nutarimas Nr. 227 dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-770 <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-770 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
sumažinimas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams) šiuo metu užtikrinamas taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − NPD), kai maksimalus NPD taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, o pajamoms didėjant, palaipsniui mažėja ir pasiekus tam tikrą lygį visiškai išnyksta. 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymu nuo 2018 m. sausio 1 d. NPD nuo 310 eurų padidinamas iki 380 eurų ir jis nebebus taikomas pajamoms, viršijančioms 1160 eurų per mėnesį.
Tokie pakeitimai leidžia pasiekti, kad efektyvus gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio pajamoms, nuo 2018 m. siekia 0,75 procento, 500 eurų siekiantis darbo užmokestis apmokestinamas 5,1 procento, 800 eurų – 11,6 procento, o virš 1160 eurų – 15 procentų tarifu. 2. Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvos Respublikoje užtikrinamas ir alternatyviomis priemonėmis:
išmokos yra ribojamos. Pažymėtina, kad socialinių išmokų sistema turi daug didesnę įtaką pajamų perskirstymui ir nelygybės mažinimui nei mokesčių sistema (remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) duomenimis, mokesčių vaidmuo mažinant nelygybę vidutiniškai sudaro tik vieną ketvirtadalį);
gyventojų nekilnojamojo (tiek žemės, tiek statinių ir patalpų) turto apmokestinimas nuosekliai didinamas: nuo 2006 m. apmokestinami gyventojų komerciniais tikslais naudojami statiniai ir patalpos, nuo 2012 m. –
nekilnojamojo turto dalis, nuo 2015 m. – 220 tūkstančių eurų viršijanti tokio turto dalis, o 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymu nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtintas gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinis apmokestinimas. Be to, nuo 2017 m. galutinai pereita prie žemės apmokestinimo nuo žemės vidutinės rinkos vertės. 3. EBPO parengtoje 2015 m.
EBPO parengtoje 2015 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje buvo pažymėta, kad progresinės mokesčių sistemos pasitelkimas mažinant pajamų nelygybę turėtų atsverti tokius jos trūkumus kaip rizika dėl mokamo darbo užmokesčio lygio slėpimo ar mažesnis patrauklumas siekiant tiesioginių užsienio investicijų. Šiame kontekste svarbu, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtais pakeitimais pelno apmokestinimo srityje (2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 46¹ ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas) siekiama, kad didesnę Lietuvos pramonės struktūros dalį sudarytų aukštosios technologijos, kas ilguoju laikotarpiu užtikrintų tvarų ekonomikos augimą, todėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išlaikymas ir papildomas pritraukimas yra vienas iš būtinų veiksnių šiam tikslui pasiekti, o progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvertinus ir socialinio draudimo įmokų naštos darbo jėgai lygį, galėtų neigiamai paveikti Lietuvos pozicijas regione konkuruojant dėl atitinkamų investicijų. 4. Jeigu gyventojų pajamos būtų apmokestintos pagal Įstatymo projekto nuostatas, pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sumažėtų apie 170 mln. eurų. Be to, galimas ir papildomas netiesioginis neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms, kadangi progresinį apmokestinimą siūloma taikyti ne tik darbo pajamoms, dėl ko atsirastų rizika tiek dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos nutekėjimo, tiek dėl realaus pajamų lygio slėpimo, bet ir pasyvios veiklos pajamoms (kapitalo prieaugiui, palūkanoms, dividendams – paprastai net ir progresinę sistemą taikančiose valstybėse apmokestinamiems proporciniu tarifu), kurios dėl savo mobilumo galėtų būtų perkeltos į kitas valstybes.
Todėl atitinkamai nesumažinus valdžios sektoriaus išlaidų ar (ir) nenumačius kitų priemonių, kompensuosiančių valdžios sektoriaus pajamų netekimą, kiltų rizika nukrypti nuo Lietuvos stabilumo 2017 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Lietuvos stabilumo 2017 metų programos“, nustatytų vidutinio laikotarpio tikslų, t. y. nebeliktų galimybių subalansuoti valdžios sektoriaus finansų, būtų pažeisti fiskalinės drausmės principai, kurių laikymasis užtikrina valdžios sektoriaus finansų tvarumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bei palengvina finansų būklę ekonomikos nuosmukio laikotarpiu ar esant krizinei situacijai. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, kadangi komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2215 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo narių, komiteto ir kt. pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėja: Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė