Projekto lyginamasis variantas
KULTŪROS CENTRŲ ĮSTATYMO NR. ix-2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, vadovų, dirbančių pagal sutartis, priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“
Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kultūros centrų sistema
1Kultūros centraių sistemą sudaro:
skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. 1) Lietuvos nacionalinis kultūros centras (toliau - Nacionalinis kultūros centras) – tai biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė;
2) 2. Vvalstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
3) 3..Ssavivaldybių kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių steigėjas yra savivaldybės taryba. 4) 4. Kkiti kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurie yra viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose 2 ir 3 dalyse nurodytus kultūros centrus. 2. 5. Kultūros centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcinius. 3. 6.
ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros centrams suteikia kategorijas. Kultūros centrams, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, yra suteikiama aukščiausioji, pirmoji, antroji arba trečioji kategorijos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Kultūros centrų veikla
plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje, metodiškai joms vadovauti, įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, saugoti ir plėtoti dainų švenčių tradiciją, rengti valstybines kultūros programas, skatinti visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija, ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikams ir jaunimui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą, vykdyti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2.
centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą bei savivaldybių lygmens nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašus įtrauktų elementų išsaugojimu ir tęstinumu;
2) organizuoja etninės kultūros sklaidą, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoja etninės kultūros perimamumą, užtikrina regionų kultūros identitetą;
3) sudaro sąlygas profesionalaus meno sklaidai;
4) užtikrina dainų švenčių tradicijos tęstinumą, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimą pasirengimo dainų šventėms procese ir dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;
5) rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimą;
6) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
7) viešina informaciją apie kultūros įvykius, kultūros projektus ir programas, kultūros reikšmę, skatina visuomenės, bendruomenių, grupių, individų kūrybines, kultūrines, pilietines iniciatyvas, kultūrinę veiklą ir skelbia apie tai įvairiomis žiniasklaidos formomis;
8) organizuoja meno, edukacinius, pramoginius ir kitus renginius, rengia programas;
9) formuoja ir tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, sudaro sąlygas visiems jos nariams dalyvauti kultūros procese;
10) rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos, kultūrinę ir socialinę atskirtį mažinančias neformaliojo suaugusiųjų bei vaikų švietimo programas;
11) atlieka kitas įstatymuose bei valstybės ir savivaldybių kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 9 straipsnio ir jį išdėstyti taip:
„1. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybiųės
kultūros centro vadovas priimamas į pareigas skiriami konkurso būdu teisės aktų 5 metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija
savivaldybės kultūros centro vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo
ar savivaldybės kultūros centro vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams.
Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas. 4. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija kiekvienais metais iki sausio 31 dienos įvertina Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo (išskyrus Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovą, kuris buvo priimtas į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu šešiems mėnesiams) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovo veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Jeigu Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. 2. 5. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovo teisė dirbti kitą darbą l. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 2.
2Sprendimą dėl leidimo Nacionalinio,
valstybės ir savivaldybės centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2017 m. birželio 30 d. patvirtina Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo pareigas tam tikram terminui priimtas asmuo toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. Jeigu konkursas įstaigos vadovo pareigoms buvo surengtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau konkurso nugalėtojas dar nebuvo nustatytas ir
(ar) nepradėjo eiti pareigų, toks konkursas laikomas negaliojančiu ir turi būti rengiamas iš naujo. 4. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtas neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas atleidžiamas iš darbo ir skelbiamas naujas konkursas įstaigos vadovui atrinkti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Projekto lyginamasis variantas
KULTŪROS CENTRŲ ĮSTATYMO NR. ix-2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, vadovų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“
Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kultūros centrų sistema
1Kultūros centraių sistemą sudaro:
skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. 1) Lietuvos nacionalinis kultūros centras (toliau - Nacionalinis kultūros centras) – tai biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ir kurios teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
2) 2. Vvalstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
3) 3..Ssavivaldybiųės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba; steigėjas yra savivaldybės taryba. 4) 4. Kkiti kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurie yra viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios straipsnio dalies 1, 2 ir 3 punktuose 2 ir 3 dalyse nurodytus kultūros centrus. 2. 5. Kultūros centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcinius. 3. 6.
ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. centro savininko ar atitinkamai dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, siekdama įvertinti kultūros centro veiklą, materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius, kultūros ministro nustatyta tvarka kultūros centrams, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, suteikia kategorijas. Kultūros centrams yra suteikiama aukščiausioji, pirmoji, antroji arba trečioji kategorijos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų veikla
plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje, metodiškai joms vadovauti, siekiant įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, saugoti ir plėtoti dainų švenčių tradiciją, rengti valstybines kultūros programas, skatinti visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija, ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikams ir jaunimui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą, vykdyti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2.
centrai, išskyrus Nacionalinį kultūros centrą, atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą bei savivaldybių lygmens nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašus įtrauktų elementų išsaugojimu ir tęstinumu;
2) organizuoja etninės kultūros sklaidą, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoja etninės kultūros perimamumą, užtikrina regionų kultūros identitetą;
3) sudaro sąlygas profesionalaus meno sklaidai;
4) užtikrina dainų švenčių tradicijos tęstinumą, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimą pasirengimo dainų šventėms procese ir dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;
5) rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimą;
6) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
7) viešina informaciją apie kultūros įvykius, kultūros projektus ir programas, kultūros reikšmę, skatina visuomenės, bendruomenių, grupių, individų kūrybines, kultūrines, pilietines iniciatyvas, kultūrinę veiklą ir skelbia apie tai įvairiomis žiniasklaidos formomis;
8) organizuoja meno, edukacinius, pramoginius ir kitus renginius, rengia programas;
9) formuoja ir tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, sudaro sąlygas visiems jos nariams dalyvauti kultūros procese;
10) rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos, kultūrinę ir socialinę atskirtį mažinančias neformaliojo suaugusiųjų bei vaikų švietimo programas;
11) atlieka kitas įstatymuose bei valstybės ir savivaldybių kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Kultūros centrų vadovų darbo santykių
reglamentavimo ypatumai
kultūros centro vadovas priimamas į pareigas skiriami konkurso būdu teisės aktų 5 metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija.. Su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas. 2. Kultūros ministras nustato Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo
metais iki sausio 31 dienos įvertina Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo (išskyrus Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovą, kuris buvo priimtas į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu šešiems mėnesiams) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius.
Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės centro vadovo veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka. Jeigu Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. 2. 4. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo teisė dirbti kitą darbą l. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 2.
2Sprendimą dėl leidimo Nacionalinio,
valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko ar atitinkamai dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jos nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2017 m. rugsėjo 30 d. patvirtina Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovo pareigas tam tikram terminui priimtas asmuo toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtas neterminuotai, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovas atleidžiamas iš darbo ir skelbiamas naujas konkursas įstaigos vadovui atrinkti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Projekto lyginamasis variantas
KULTŪROS CENTRŲ ĮSTATYMO NR. ix-2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, pasibaigimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą, vadovų priėmimą į pareigas, jų veiklos vertinimą, atleidimą iš pareigų bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius.“
Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: „4 straipsnis. Kultūros centrų sistema
1Kultūros centraių sistemą sudaro:
skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. 1) 2. Vvalstybės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga arba viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;
2) 3..Ssavivaldybiųės kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba; steigėjas yra savivaldybės taryba. 3) 4. Kkiti kultūros centrai – tai kultūros centrai, kurie yra viešieji arba privatūs juridiniai asmenys, išskyrus šios straipsnio dalies 1 ir 2 punktuose 2 ir 3 dalyse nurodytus kultūros centrus. 2. 5. Kultūros centrai pagal veiklos pobūdį skirstomi į specializuotus ir daugiafunkcinius. 3. 6.
ministerijos nustatytus veiklos ir materialinės bazės kriterijus skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. centro savininko ar atitinkamai dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, siekdama įvertinti kultūros centro veiklą, materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius, kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybės kultūros centrams suteikia kategorijas. Kultūros centrams pagal Kultūros ministerijos nustatytus kriterijus yra suteikiama aukščiausioji, pirmoji, antroji arba trečioji kategorijos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu: „4¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veikla
plėtoti istoriškai susiklosčiusias, kultūrinę tautinę tapatybę išreiškiančias ir įtvirtinančias etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklas šalyje, metodiškai joms vadovauti, siekiant įgyvendinti valstybės politiką regionų, etninės kultūros, mėgėjų meno, tradicijų tęstinumo ir plėtros, Lietuvos visuomenės ir pasaulio lietuvių kūrybiškumo, kultūrinės raiškos srityse, saugoti ir plėtoti dainų švenčių tradiciją, rengti valstybines kultūros programas, skatinti visuomenės kultūrinę ir kūrybinę raišką, rūpintis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimu, gaivinimu ir tęstinumu, etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų specialistų kvalifikacija, ugdyti visuomenės suvokimą apie etninę kultūrą, mėgėjų meninę veiklą, kūrybiškumo reikšmę vaikams ir jaunimui, žmonių gyvenimo kokybei, padėti pasaulio lietuvių bendruomenėms saugoti savo kultūrinį tapatumą, vykdyti kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2.
šias funkcijas:
1) rūpinasi į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą bei savivaldybių lygmens nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašus įtrauktų elementų išsaugojimu ir tęstinumu;
2) organizuoja etninės kultūros sklaidą, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, laiduoja etninės kultūros perimamumą, užtikrina regionų kultūros identitetą;
3) sudaro sąlygas profesionalaus meno sklaidai;
4) užtikrina dainų švenčių tradicijos tęstinumą, mėgėjų meno kolektyvų dalyvavimą pasirengimo dainų šventėms procese ir dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose;
5) rengia valstybinių švenčių, atmintinų dienų, kalendorinių švenčių paminėjimą;
6) organizuoja mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
7) viešina informaciją apie kultūros įvykius, kultūros projektus ir programas, kultūros reikšmę, skatina visuomenės, bendruomenių, grupių, individų kūrybines, kultūrines, pilietines iniciatyvas, kultūrinę veiklą ir skelbia apie tai įvairiomis žiniasklaidos formomis;
8) organizuoja meno, edukacinius, pramoginius ir kitus renginius, rengia programas;
9) formuoja ir tenkina sociokultūrinius bendruomenės poreikius, sudaro sąlygas visiems jos nariams dalyvauti kultūros procese;
10) rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos, kultūrinę ir socialinę atskirtį mažinančias neformaliojo suaugusiųjų bei vaikų švietimo programas;
11) atlieka kitas įstatymuose bei valstybės ir savivaldybių kultūros centrų nuostatuose ar įstatuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Kultūros centrų vadovų darbo santykių
reglamentavimo ypatumai
vadovas priimamas į pareigas skiriami konkurso būdu teisės aktų 5 metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Su konkursą laimėjusiu valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovu sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato Kultūros ministerija kultūros ministras. 2. Kituose kultūros centruose konkursinių pareigų, į kurias priimama konkurso būdu, sąrašą ir konkursų tvarką gali nustatyti darbdavys arba steigėjas. 3. Valstybės ir savivaldybės kultūros centrų vadovai, taip pat pretenduojantys šias pareigas eiti asmenys turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus.
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) yra pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
3) yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) yra uždraustos organizacijos narys;
5) yra atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
6) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
7) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles ir nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nepraėjo
metais iki sausio 31 dienos įvertina valstybės ar savivaldybės centro vadovo (išskyrus valstybės ir savivaldybės centro vadovą, kuris buvo priimtas į pareigas praėjusiais metais, iki metų pabaigos likus mažiau negu šešiems mėnesiams) praėjusių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir vertinimo rodiklius. Valstybės ir savivaldybės centro vadovo veikla vertinama labai gerai, gerai ir nepatenkinamai savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyta tvarka.
Jeigu valstybės ar savivaldybės centro vadovo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą valstybės ar savivaldybės centro vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Paaiškėjus, kad valstybės ar savivaldybės centro vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo teisė dirbti kitą darbą l. Valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui leidžiama dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;
2) nediskredituoja kultūros centro autoriteto. 2. Sprendimą dėl leidimo valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovui dirbti kitą darbą ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, priima savininko ar atitinkamai dalininkų (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patvirtina Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles. 3.
ar savivaldybės kultūros centro vadovo pareigas tam tikram terminui priimtas asmuo toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos. 4. Valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovas, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtas neterminuotai, jo sutikimu toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki 2023 m. birželio
atitinkamo kultūros centro vadovo kadencija. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti terminai, valstybės ar savivaldybės centro vadovas atleidžiamas iš darbo ir skelbiamas naujas konkursas įstaigos vadovui atrinkti. Laimėjusiam konkursą ir priimtam į darbą kultūros centro vadovo pirma kadencija pradedama skaičiuoti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2016 m. spalio 1 d. pradėjo savo veiklą, tačiau jo veika Kultūros centrų įstatyme nėra reglamentuota. Nepakankamai reglamentuota ir valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veika. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose vienija 149 juridinį statusą turinčius centrus, 90 jų filialų ir per 300 padalinių, skyrių įvairiuose Lietuvos miesteliuose bei per 60 tūkstančių mėgėjų meno kolektyvų narių. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Į meno kolektyvus žmonės buriasi asmenybių dėka, o kolektyvai kuriasi ir kuria tradicijas dešimtmečiais. Kultūros ir meno vadyba remiasi klasikinės vadybos funkcijomis, tačiau ji yra savita, originali sritis, nes kūryba remiasi tik žmogaus proto, idėjų ir kūrybiškumo pagrindu. Šiandien novatoriškai, įdomiai ir kūrybingai dirba tos kultūros įstaigos, kuriose vadovų ir kūrėjų kaita yra mažiausia. Pažymėtina, kad ilgamečiai kultūros centrų vadovai yra vieni iš Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrėjų.
Didelėje dalyje kultūros centrų dirba tik 2 – 4 darbuotojai, vienas jų yra vadovas, kuris vadovauja meno kolektyvams, kuria projektus suburia meno kolektyvus, ugdo bendruomenės narius. Siekiant pritraukti kūrybingus kultūros centrų vadovus, būtina sudaryti jiems sąlygas vykdyti ilgalaikius projektus, tiems kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, pasibaigus jo vadovavimo 5 metų kadencijai, leisti dalyvauti konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms ir priešingu atveju, nepratęsti darbo sutarties, jeigu kultūros centro vadovo veikla yra nepatenkinama. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklą, taip pat nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų veiklai gerinti. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Galiojančiame Kultūros centrų įstatyme iki šiol nėra reglamentuota Lietuvos nacionalinio kultūros centro veika. Nepakankamai reglamentuota ir valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veika. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklą, nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veiklai gerinti, papildyti kultūros centrų vadovų priėmimo į pareigas, jų veiklos vertinimo reikalavimus. Toks reguliavimas leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą, taip pat būtų ir motyvacinė priemonė kultūros centro vadovui stengtis gerai dirbti. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros centrų veiklai gerinti. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kultūros centrų ir vadovų veikla, veiklos vertinimas“. Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2016 m. spalio 1 d. pradėjo savo veiklą, tačiau jo veika Kultūros centrų įstatyme nėra reglamentuota. Nepakankamai reglamentuota ir valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veika. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose vienija 149 juridinį statusą turinčius centrus, 90 jų filialų ir per 300 padalinių, skyrių įvairiuose Lietuvos miesteliuose bei per 60 tūkstančių mėgėjų meno kolektyvų narių. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Į meno kolektyvus žmonės buriasi asmenybių dėka, o kolektyvai kuriasi ir kuria tradicijas dešimtmečiais. Kultūros ir meno vadyba remiasi klasikinės vadybos funkcijomis, tačiau ji yra savita, originali sritis, nes kūryba remiasi tik žmogaus proto, idėjų ir kūrybiškumo pagrindu. Šiandien novatoriškai, įdomiai ir kūrybingai dirba tos kultūros įstaigos, kuriose vadovų ir kūrėjų kaita yra mažiausia. Pažymėtina, kad ilgamečiai kultūros centrų vadovai yra vieni iš Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrėjų.
Didelėje dalyje kultūros centrų dirba tik 2 – 4 darbuotojai, vienas jų yra vadovas, kuris vadovauja meno kolektyvams, kuria projektus suburia meno kolektyvus, ugdo bendruomenės narius. Siekiant pritraukti kūrybingus kultūros centrų vadovus, būtina sudaryti jiems sąlygas vykdyti ilgalaikius projektus, tiems kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, pasibaigus jo vadovavimo 5 metų kadencijai, leisti dalyvauti konkurse tos įstaigos vadovo pareigoms ir priešingu atveju, nepratęsti darbo sutarties, jeigu kultūros centro vadovo veikla yra nepatenkinama. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklą, taip pat nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų veiklai gerinti. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Galiojančiame Kultūros centrų įstatyme iki šiol nėra reglamentuota Lietuvos nacionalinio kultūros centro veika. Nepakankamai reglamentuota ir valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veika. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma reglamentuoti Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklą, nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veiklai gerinti, papildyti kultūros centrų vadovų priėmimo į pareigas, jų veiklos vertinimo reikalavimus. Toks reguliavimas leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą, taip pat būtų ir motyvacinė priemonė kultūros centro vadovui stengtis gerai dirbti. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros centrų veiklai gerinti. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kultūros centrų ir vadovų veikla, veiklos vertinimas“. Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatyme nepakankamai reglamentuota valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veikla. Lietuvos kultūros centrų asociacija savo gretose vienija 149 juridinį statusą turinčius centrus, 90 jų filialų ir per 300 padalinių, skyrių įvairiuose Lietuvos miesteliuose bei per 60 tūkstančių mėgėjų meno kolektyvų narių. Daugelis kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų vadovų šiandien yra sukūrę puikius, gerai šalyje žinomus kolektyvus, įtraukę gausius bendruomenių būrius, ypač jaunimą ir vaikus, į kūrybos ir edukacijos procesus. Tokių kolektyvų veikla lemia regioninės kultūros gyvybingumą ir išskirtinumą. Dažnai kultūros centrai ir kitos kultūros įstaigos vykdo ilgalaikius, kelis metus trunkančius tarptautinius projektus, todėl labai svarbi yra pastovi darbuotojų ir kūrybingų vadovų veikla, nes kūrybos procesai, bendruomenės kūrybiškumo įgalinimas, meno projektai ar išskirtinai reikšminga meno kolektyvų veikla, ypač regionuose, pirmiausia priklauso nuo asmenybių. Į meno kolektyvus žmonės buriasi asmenybių dėka, o kolektyvai kuriasi ir kuria tradicijas dešimtmečiais. Kultūros ir meno vadyba remiasi klasikinės vadybos funkcijomis, tačiau ji yra savita, originali sritis, nes kūryba remiasi tik žmogaus proto, idėjų ir kūrybiškumo pagrindu. Šiandien novatoriškai, įdomiai ir kūrybingai dirba tos kultūros įstaigos, kuriose vadovų ir kūrėjų kaita yra mažiausia. Pažymėtina, kad ilgamečiai kultūros centrų vadovai yra vieni iš Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrėjų. Didelėje dalyje kultūros centrų dirba tik 2 – 4 darbuotojai, vienas jų yra vadovas, kuris vadovauja meno kolektyvams, kuria projektus suburia meno kolektyvus, ugdo bendruomenės narius.
Siekiant pritraukti kūrybingus kultūros centrų vadovus, būtina sudaryti jiems sąlygas vykdyti ilgalaikius projektus. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas ir sukonkretinti reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų veiklai gerinti. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Galiojančiame Kultūros centrų įstatyme nepakankamai reglamentuota valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veikla. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma sukonkretinti bei nustatyti papildomus reikalavimus valstybės ir savivaldybės kultūros centrų veiklai gerinti, papildyti kultūros centrų vadovų priėmimo į pareigas, jų veiklos vertinimo reikalavimus. Toks reguliavimas leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą, taip pat būtų ir motyvacinė priemonė kultūros centro vadovui stengtis gerai dirbti. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos palankesnės sąlygos kultūros centrų veiklai gerinti. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „kultūros centrų veikla, vadovų veiklos vertinimas“. Teikia Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio papildymas nuostata „dirbančių pagal sutartis“ laikytinas pertekliniu, nes tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, o ne kitais pagrindais. Jeigu būtų nuspręsta nuostatą palikti, prieš žodį „sutartis“ reikėtų įrašyti žodį „darbo“. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikėtų numatyti, kokia institucija įgyvendina Lietuvos nacionalinio kultūros centro savininko – valstybės – teises ir pareigas. 3. Siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens dalyvio statusą apsprendžia ne dalyvavimas steigime, o nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą ar prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu, turėjimas, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlome dėstyti analogiškai
teisinė forma yra biudžetinė įstaiga ar viešoji įstaiga ir kurių savininko ar atitinkamai dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros centrai gali būti tiek biudžetinės, tiek viešosios įstaigos ir į atitinkamiems juridiniams asmenims būdingus reguliavimo ypatumus bei į keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje po žodžių „centro savininko“ įrašytini žodžiai „ar atitinkamai dalininkų (savininko)“. 5.
pirmasis sakinys suponuoja, kad visiems kultūros centrams, įskaitant Nacionalinį kultūros centrą, turi būti suteikiamos kategorijos, tuo tarpu antrajame sakinyje nustatoma, kad nei viena iš jame minimų kategorijų Nacionaliniam kultūros centrui nesuteikiama. Jeigu siekiama nustatyti, kad Nacionaliniam kultūros centrui kategorija nesuteikiama, Nacionalinio kultūros centro išskyrimas turi būti įtvirtintas pirmajame, o ne antrajame 3 dalies sakinyje. Taip pat svarstytina, ar pagrįsta reikalauti, kad kategorija būtų privalomai suteikiama ir privatiems kultūros centrams. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį kultūros ministras nustatytų tik kategorijų suteikimo kultūros centrams tvarką, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardinti kriterijai, pagal kuriuos kultūros centrams suteikiamos atitinkamos kategorijos. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu pildomame įstatymo 4¹ straipsnyje reglamentuojama tik Nacionalinio, valstybės bei savivaldybių kultūros centrų veikla, tikslintinas straipsnio pavadinimas. 8. Keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad Nacionalinio kultūros centro paskirtis yra „<...> įgyvendinti valstybės politiką<...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29¹ ir 30 straipsnį valstybės politiką įgyvendina Vyriausybės įstaigos ir įstaigos prie ministerijų, todėl neaišku, kodėl tokia funkcija priskiriama Nacionaliniam kultūros centrui ir koks apskritai šio centro statusas (atkreiptinas dėmesys, kad ši įstaiga nėra vykdomosios valdžios institucija).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vertinant keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies, kurioje reguliuojama Nacionalinio kultūros centro veikla, nuostatas ir šio straipsnio 2 dalies, kurioje nustatomos kitų valstybės ir savivaldybių kultūros centrų funkcijos, santykį, neaišku, kuo iš esmės skiriasi Nacionalinis kultūros centras ir kiti valstybės ir savivaldybių centrai, kuo konkrečiai pasireiškia jo išskirtinumas kultūros centrų sistemoje. Be to, neaišku, kaip 4¹ straipsnio 2 dalies nuostata „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“ dera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kur įtvirtintos funkcijos, kurias turi vykdyti juridinis asmuo, kad jis būtų pripažintas kultūros centru. Jeigu Nacionalinis kultūros centras nurodytų funkcijų nevykdo, svarstytina, ar jis apskritai galėtų būti laikomas kultūros centru. 9. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“, nes jau keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje kultūros centrų sistemoje nustatyta, kad Nacionalinis kultūros centras nelaikomas nei valstybės, nei savivaldybių kultūros centru. 10. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, siekiant sistemiškumo ir teisės akto glaustumo, siūlytume sujungti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas nedera su Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kad to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Svarstytina, ar tarp kultūros centrų bei teatrų ir koncertinių įstaigų yra tokių objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą jų vadovų statuso reguliavimą. 11. Pildomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje po žodžio „savininko“ įrašytini žodžiai
„ar atitinkamai dalininkų (savininko)“ ir vietoj žodžių „jo nustatyta tvarka“
įrašytini žodžiai „jos nustatyta tvarka“, nes tvarką turėtų nustatyti ne vadovas, o institucija. 12. Ginčytina projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, jei iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo nustatytas konkurso į Nacionalinio, valstybės ar savivaldybės centro vadovus nugalėtojas, tačiau dar nepradėjęs eiti pareigų, toks konkursas laikomas negaliojančiu ir turi būti rengiamas iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu reguliavimu būtų paneigti teisėtų lūkesčių ir teisės akto negaliojimo atgal principai. Manome, kad įstatymas atgaline data negali paneigti jau įvykusio juridinio fakto, t.y. surengto konkurso nugalėtojo nustatymo. Todėl manome, kad tuo atveju, jei įvykusio konkurso į įstaigos vadovus nugalėtojas tenkina įstatymo reikalavimus vadovo pareigoms užimti, jam turi būti sudarytos sąlygos eiti šias pareigas konkurso sąlygose nustatytomis sąlygomis. 13. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų trukmę, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 14. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis
„straipsnį“, o priešais dėstomo 9 straipsnio tekstą paryškintai įrašytinas 9
straipsnio numeris ir pavadinimas;
straipsnyje po skaičiaus „5“ brauktinas taškas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. ix‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑765
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX‑2395 1,
straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑765. Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-07 Nr. S-2017-5706 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. ix‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑765(2)
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX‑2395 1,
straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑765(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio papildymas nuostata „dirbančių pagal darbo sutartis“ laikytinas pertekliniu, nes tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, o ne kitais pagrindais. 2. Projekto
turi būti suteikiamos visiems kultūros centrams. Svarstytina, ar pagrįsta reikalauti, kad kategorija būtų privalomai suteikiama ne tik valstybės ir savivaldybės kultūros centrams, tačiau ir privatiems kultūros centrams. Jeigu būtų nuspręsta tokį reguliavimą palikti, reikėtų tikslinti nuostatą dėl nevalstybinių kultūros centrų (kurie gali būti tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys) dalyvių, įgaliotų šiems kultūros centrams suteikti kategorijas (pvz. akcinėje bendrovėje juridinio asmens dalyviai vadinami akcininkais, o ne dalininkais; viešosiose įstaigose, kurių dalininku nėra nei valstybė, nei savivaldybė, sprendimus priima tiesiog dalininkai, o ne institucijos, įgyvendinančios dalininko (savininko) teises ir pareigas ir t.t.)
į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį kultūros ministras nustatytų tik kategorijų suteikimo kultūros centrams tvarką, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardinti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos kultūros centrams suteikiamos atitinkamos kategorijos. 4.
projekto 3 straipsniu pildomame įstatymo 4¹ straipsnyje reglamentuojama ne tik valstybės bei savivaldybių kultūros centrų, o ir Nacionalinio kultūros centro veikla, tikslintinas straipsnio pavadinimas. 5. Vertinant keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies, kurioje reguliuojama Nacionalinio kultūros centro veikla, nuostatas ir šio straipsnio 2 dalies, kurioje nustatomos valstybės ir savivaldybių kultūros centrų funkcijos, santykį, neaišku, kuo iš esmės skiriasi Nacionalinis kultūros centras ir valstybės ir savivaldybių centrai, kuo konkrečiai pasireiškia jo išskirtinumas kultūros centrų sistemoje. Be to, neaišku, kaip įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalies nuostata „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“ dera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kur įtvirtintos funkcijos, kurias turi vykdyti juridinis asmuo, kad jis būtų pripažintas kultūros centru. Jeigu Nacionalinis kultūros centras nurodytų funkcijų nevykdo, svarstytina, ar jis apskritai galėtų būti laikomas kultūros centru. 6. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“, nes jau keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje kultūros centrų sistemoje nustatyta, kad Nacionalinis kultūros centras nelaikomas nei valstybės, nei savivaldybių kultūros centru. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlomas reguliavimas, pagal kurį Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas, nedera su Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kad to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar tarp kultūros centrų bei teatrų ir koncertinių įstaigų yra tokių objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą jų vadovų statuso reguliavimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. ix‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių PAKEITIMO, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑765(3)
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-2018-5357 pateiktą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑765(3). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-09-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis. Kviestieji asmenys: Seimo narys Vytautas Juozapaitis, Kultūros ministerijos viceministras Gytis Andrulionis, Nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2017-06-071 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
darbo sutartis“ laikytinas pertekliniu, nes tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, o ne kitais pagrindais. Pritarti
suponuoja, kad kategorijos turi būti suteikiamos visiems kultūros centrams.
Svarstytina, ar pagrįsta reikalauti, kad kategorija būtų privalomai suteikiama ne tik valstybės ir savivaldybės kultūros centrams, tačiau ir privatiems kultūros centrams. Jeigu būtų nuspręsta tokį reguliavimą palikti, reikėtų tikslinti nuostatą dėl nevalstybinių kultūros centrų (kurie gali būti tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys) dalyvių, įgaliotų šiems kultūros centrams suteikti kategorijas (pvz. akcinėje bendrovėje juridinio asmens dalyviai vadinami akcininkais, o ne dalininkais; viešosiose įstaigose, kurių dalininku nėra nei valstybė, nei savivaldybė, sprendimus priima tiesiog dalininkai, o ne institucijos, įgyvendinančios dalininko (savininko) teises ir pareigas ir t.t.)
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-0723
straipsnio 3 dalį kultūros ministras nustatytų tik kategorijų suteikimo kultūros centrams tvarką, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardinti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos kultūros centrams suteikiamos atitinkamos kategorijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073
straipsnyje reglamentuojama ne tik valstybės bei savivaldybių kultūros centrų, o ir Nacionalinio kultūros centro veikla, tikslintinas straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073
straipsnio 1 dalies, kurioje reguliuojama Nacionalinio kultūros centro veikla, nuostatas ir šio straipsnio 2 dalies, kurioje nustatomos valstybės ir savivaldybių kultūros centrų funkcijos, santykį, neaišku, kuo iš esmės skiriasi Nacionalinis kultūros centras ir valstybės ir savivaldybių centrai, kuo konkrečiai pasireiškia jo išskirtinumas kultūros centrų sistemoje.
Be to, neaišku, kaip įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalies nuostata „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“ dera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kur įtvirtintos funkcijos, kurias turi vykdyti juridinis asmuo, kad jis būtų pripažintas kultūros centru. Jeigu Nacionalinis kultūros centras nurodytų funkcijų nevykdo, svarstytina, ar jis apskritai galėtų būti laikomas kultūros centru. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073
brauktini pertekliniai žodžiai „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“, nes jau keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje kultūros centrų sistemoje nustatyta, kad Nacionalinis kultūros centras nelaikomas nei valstybės, nei savivaldybių kultūros centru. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-074
straipsnio 1 dalyje siūlomas reguliavimas, pagal kurį Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas, nedera su Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kad to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar tarp kultūros centrų bei teatrų ir koncertinių įstaigų yra tokių objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą jų vadovų statuso reguliavimą.
Iš dalies pritarti Siekdami užtikrinti valstybės sisteminį požiūrį į profesionalaus ir liaudies meno įstaigų vadovų kadencijas, siūlome riboti kadencijų skaičių iki dviejų ir numatyti galimybę kultūros centro vadovui vėl dalyvauti konkurse kitai kadencijai. (Kadencijų formulė - 2+1+1...) Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 8. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonė Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 41 ir 91 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑765(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-765(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas
Nustačius, jog kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nebūtų užtikrintos prielaidos vadovo motyvacijai gerai dirbti.
Nustačius, kad kultūros centrų vadovai galėtų tai pačiai įstaigai vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, būtų susiduriama su situacija (ypač regionuose), kad nebebus kam vadovauti kultūros centrams. Todėl Komitetas siūlo kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, leisti dalyvauti konkurse to kultūros centro vadovo pareigoms eiti, pasibaigus dviem jo vadovavimo kadencijoms. Toks reguliavimas, viena vertus, leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą ir netęsti jo darbo, jeigu veikla yra nepatenkinama, kita vertus, nebūtų eliminuojama galimybė toliau pretenduoti eiti pareigas gerai dirbančiam vadovui. Toks reguliavimas taip pat būtų motyvacinė priemonė vadovams stengtis gerai dirbti. Taip pat pažymėtina, kad „pasitikrinimas“ konkurse po kiekvienos paskesnės kadencijos sudaro prielaidas vadovo pareigas užimti geriausiam kandidatui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovas priimamas į pareigas konkurso būdu 5 metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus pirmajai kultūros centro vadovo kadencijai, darbo sutartis jo sutikimu pratęsiama antrai kadencijai neskelbiant konkurso, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri.
Pasibaigus antrajai kadencijai, kultūros centro vadovas, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos. Pasibaigus antrajai kadencijai iš pareigų atleistas kultūros centro vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti to paties kultūros centro vadovo konkurse ir, jį laimėjus, yra skiriamas to kultūros centro vadovu kitai kadencijai. Pasibaigus šiai kadencijai, taikomos šios dalies nuostatos, reglamentuojančios antrosios kadencijos pabaigą.“
balsavimas: A (pritarti įstatymo projektui su Komiteto pasiūlymu) – 6, B (nepritarti įstatymo projektui) – 1. R. Juška balsavime nedalyvavo. Pritarta A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Kultūros komitetas
2018-05-23
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-071 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
papildymas nuostata „dirbančių pagal darbo sutartis“ laikytinas pertekliniu, nes tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų vadovai dirba pagal darbo sutartis, o ne kitais pagrindais. Pritarti
Teisės departamentas 2017-06-072
straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad kategorijos turi būti suteikiamos visiems kultūros centrams. Svarstytina, ar pagrįsta reikalauti, kad kategorija būtų privalomai suteikiama ne tik valstybės ir savivaldybės kultūros centrams, tačiau ir privatiems kultūros centrams.
Jeigu būtų nuspręsta tokį reguliavimą palikti, reikėtų tikslinti nuostatą dėl nevalstybinių kultūros centrų (kurie gali būti tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys) dalyvių, įgaliotų šiems kultūros centrams suteikti kategorijas (pvz. akcinėje bendrovėje juridinio asmens dalyviai vadinami akcininkais, o ne dalininkais; viešosiose įstaigose, kurių dalininku nėra nei valstybė, nei savivaldybė, sprendimus priima tiesiog dalininkai, o ne institucijos, įgyvendinančios dalininko (savininko) teises ir pareigas ir t.t.)
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-072
3Atsižvelgiant į tai,
kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį kultūros ministras nustatytų tik kategorijų suteikimo kultūros centrams tvarką, manytume, kad įstatyme turėtų būti įvardinti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos kultūros centrams suteikiamos atitinkamos kategorijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073 (4¹)
pildomame įstatymo 4¹ straipsnyje reglamentuojama ne tik valstybės bei savivaldybių kultūros centrų, o ir Nacionalinio kultūros centro veikla, tikslintinas straipsnio pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073 (4¹) (1,2)
įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies, kurioje reguliuojama Nacionalinio kultūros centro veikla, nuostatas ir šio straipsnio 2 dalies, kurioje nustatomos valstybės ir savivaldybių kultūros centrų funkcijos, santykį, neaišku, kuo iš esmės skiriasi Nacionalinis kultūros centras ir valstybės ir savivaldybių centrai, kuo konkrečiai pasireiškia jo išskirtinumas kultūros centrų sistemoje.
Be to, neaišku, kaip įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalies nuostata „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“ dera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, kur įtvirtintos funkcijos, kurias turi vykdyti juridinis asmuo, kad jis būtų pripažintas kultūros centru. Jeigu
apskritai galėtų būti laikomas kultūros centru. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-073 (4¹)
straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „išskyrus Nacionalinį kultūros centrą“, nes jau keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje kultūros centrų sistemoje nustatyta, kad Nacionalinis kultūros centras nelaikomas nei valstybės, nei savivaldybių kultūros centru. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-074
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūlomas reguliavimas, pagal kurį Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas, nedera su Profesionaliojo scenos meno įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kad to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar tarp kultūros centrų bei teatrų ir koncertinių įstaigų yra tokių objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą jų vadovų statuso reguliavimą. Pritarti 8.
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-07 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX‑2395 1, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 4¹ ir 9¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP‑765(2). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-05-16 Pritarti iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-765(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymą. Nepritarti Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-05-164
Argumentai: Nustačius, jog kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nebūtų užtikrintos prielaidos vadovo motyvacijai gerai dirbti. Nustačius, kad kultūros centrų vadovai galėtų tai pačiai įstaigai vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, būtų susiduriama su situacija (ypač regionuose), kad nebebus kam vadovauti kultūros centrams.
Todėl Komitetas siūlo kultūros centrų vadovams, kurių veikla antrosios kadencijos metu kiekvienais metais buvo vertinama gerai arba labai gerai, leisti dalyvauti konkurse to kultūros centro vadovo pareigoms eiti, pasibaigus dviem jo vadovavimo kadencijoms. Toks reguliavimas, viena vertus, leistų kultūros centro steigėjui reikliai kontroliuoti vadovo veiklą ir netęsti jo darbo, jeigu veikla yra nepatenkinama, kita vertus, nebūtų eliminuojama galimybė toliau pretenduoti eiti pareigas gerai dirbančiam vadovui. Toks reguliavimas taip pat būtų motyvacinė priemonė vadovams stengtis gerai dirbti. Taip pat pažymėtina, kad „pasitikrinimas“ konkurse po kiekvienos paskesnės kadencijos sudaro prielaidas vadovo pareigas užimti geriausiam kandidatui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovas
priimamas į pareigas konkurso būdu 5 metų kadencijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybės ar savivaldybės kultūros centro vadovu sudaroma terminuota darbo sutartis penkeriems metams. Nacionalinio, valstybės ir savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijų skaičius neribojamas. Pasibaigus pirmajai kultūros centro vadovo kadencijai, darbo sutartis jo sutikimu pratęsiama antrai kadencijai neskelbiant konkurso, jeigu visi jo kasmetiniai veiklos vertinimai pirmosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri. Pasibaigus antrajai kadencijai, kultūros centro vadovas, atleidžiamas iš pareigų ir darbo sutartis su juo nutraukiama, nemokant jam išeitinės išmokos.
Pasibaigus antrajai kadencijai iš pareigų atleistas kultūros centro vadovas, kurio kasmetiniai veiklos vertinimai antrosios kadencijos metu buvo geri arba labai geri, turi teisę dalyvauti to paties kultūros centro vadovo konkurse ir, jį laimėjus, yra skiriamas to kultūros centro vadovu kitai kadencijai. Pasibaigus šiai kadencijai, taikomos šios dalies nuostatos, reglamentuojančios antrosios kadencijos pabaigą.“ Nepritarti Efektyvus, skaidrus ir atsakingas biudžetinės įstaigos valdymas, jos veikimas visuomenės ir valstybės interesais tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų. Situacija, kuomet kultūros įstaigų vadovams nėra numatytos kadencijos, gali sąlygoti neefektyvią įstaigos veiklą, nepotizmo praktikų įsigalėjimą, neskaidrumą. Pažymėtina, kad daugelyje viešojo sektoriaus institucijų (nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos darbo birža ir kt.) vadovų kadencijos jau yra ribojamos
iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Karbauskis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė