P rojekto lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, o statutiniai valstybės tarnautojai - sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą.
“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 21 straipsnyje paminėti asmenys, įgiję teisę į pensijų išmoką iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, taip pat turi teisę kreiptis dėl išmokos Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė
Teikia Seimo narys Raimundas Martinėlis
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Į Seimo narį kreipėsi ne vienas buvęs statutinis valstybės tarnautojas, sulaukęs pensijos pagal stažą valstybės tarnyboje, su pagrįstomis pretenzijomis apie tai, kad išėję į pensiją ir niekur kitus nedirbantys buvę statutiniai pareigūnai nebedaro įnašų į kaupiamuosius pensijų fondus ir neturi teisinio pagrindo kreiptis dėl sukauptos sumos išmokėjimo. Tup tarpu pensijų kaupimo fondai pastoviai nuskaičiuoja sukauptų lėšų administravimno mokestį, nors sukauptas lėšas naudoja investicijoms ir iš to uždirba. Tokiu būdu buvusių statutinių valstybės tarnautojų sukauptos lėšos mažėja, jie negali jomis pasinaudoti, nors yra pensijų gavėjai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu LR pensijų kaupimo įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos amžiaus. 23 str. 3 d. numato išimtį, pagal kurią teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems yra paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą. Pagal galiojantį reglamentavimą, statutiniai valstybės tarnautojai, įgiję teisę į pensiją pagal jų tarnybą reglamentuojančius įstatymus ar statutus, neturi teisės gauti pensijų išmokų iš pensijų fondo, nes nebūna sulaukę senatvės pensijos amžiaus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma LR pensijų kaupimo įstatymo 23 str. 3 d. papildyti dar viena išimtimi iš 23 str.
taisyklės, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Siūloma, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų įgytų ir statutiniai valstybės tarnautojai, sukakę įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į pensiją (atsargą) amžių. Tai padės užtikrinti statutinių valstybės tarnautojų socialines garantijas, kadangi didelė dalis tokių tarnautojų baigia tarnybą anksčiau nei sulaukia senatvės pensijos amžiaus ir toliau niekur nebedirba. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtalkos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos nenumatoma, padidės dalies gyventojų perkamoji galia, atsiras galimybės kurti smulkų verslą ar kitaip investuoti atgautas sukauptas lėšas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos nebus naudojamos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia LR Seimo narys Parašas Raimundas Martinėlis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-756 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑756 ir pažymi, kad pagal kompetenciją pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturi. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nuostatų turinys leidžia preziumuoti, kad siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas ir 1 straipsnis. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų, be kita ko, turi ,,statutiniai valstybės tarnautojai – sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymas priimtas įgyvendinat Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo paskirtis –nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą ir pagrindinius principus. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį, pensijų kaupime turi teisę dalyvauti asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, t.y. tokie asmenys patys pasirenka tapti pensijų fondo dalyviais (su pensijų kaupimo bendrove sudaro pensijų kaupimo sutartį) ir kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėse. Įstatyme numatyta, kad asmenų, pasirinkusių būti pensijų kaupimo dalyviais, tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus atvejus.
Šio įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Taigi šie reikalavimai yra taikomi visiems pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims, t.y. pensijų fondų dalyviams, tarp jų ir statutiniams valstybės tarnautojams. Todėl įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų anksčiau nustatyto laiko įgytų tam tikra asmenų grupė, yra nepagrįstas ir prieštarautų Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintam siekiui - užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje. Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas ir su asmenų lygiateisiškumo principu, nes viena socialinio draudimo asmenų grupė įgytų pranašumą kitų socialinio draudimo teisinių santykių dalyvių, dalyvaujančių pensijų kaupime, atžvilgiu. Antra, siūloma formuluotė suponuoja tai, kad statutinis valstybės tarnautojas, net ir nebūdamas pensijų fondo dalyviu, turės teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų. Tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 2 daliai ir 5 straipsniui. Trečia, siūloma projekto formuluotė ,,sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą“ nedera su Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytomis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygomis, t.y. pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ne ,,sulaukus pensijos“, bet išėjusiems iš tarnybos ir ne tik ištarnavusiems tam tikrą metų skaičių, bet ir pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, atleistiems dėl sveikatos ir kt.
Ketvirta, pažymėtina tai, kad išėję iš tarnybos pareigūnai ir kariai Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, mokamą iš valstybės biudžeto – valstybės biudžeto lėšomis jiems kompensuojama dalis netektų pajamų. Be to, išėję iš tarnybos darbingo amžiaus pareigūnai ir kariai gali dirbti ir toliau būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu senatvės pensijai gauti. Pastebėtina, kad minėto įstatymo 152 straipsnyje numatyta, kad tokie pareigūnai ir kariai yra skatinami toliau dirbti, jiems teikiamos jų integracijos į darbo rinką priemonės. 3. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į aukščiau nurodytas pastabas, kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kadangi šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. 4. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomą nuostatą, siūlytina braukti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę ir neįtvirtinančią jokių naujų teisinių santykių reguliavimo normų, kartu atitinkamai patikslinant šio straipsnio pavadinimą. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, vietoj žodžių „Respublikos Prezidentė“ rašytini žodžiai „Respublikos Prezidentas“. 6.
lyginamasis variantas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (neatspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos pensijų kaupimo įstatymo nr. ix-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-756 2017-10-04
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: A. Dolmantienė, I. Kuodienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: R. Martinėlis – Seimo narys, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktoriaus pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-301 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomų nuostatų turinys leidžia preziumuoti,
kad siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Todėl atsižvelgiant į tai, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas ir 1 straipsnis. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-30
įstatymo 21 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų, be kita ko, turi ,,statutiniai valstybės tarnautojai – sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymas priimtas įgyvendinat Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą.
Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo paskirtis –nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą ir pagrindinius principus. Pagal šio įstatymo 3 straipsnį, pensijų kaupime turi teisę dalyvauti asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, t.y. tokie asmenys patys pasirenka tapti pensijų fondo dalyviais (su pensijų kaupimo bendrove sudaro pensijų kaupimo sutartį) ir kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėse. Įstatyme numatyta, kad asmenų, pasirinkusių būti pensijų kaupimo dalyviais, tolesnis dalyvavimas negali būti nutrauktas, išskyrus Pensijų kaupimo įstatymo nustatytus atvejus. Šio įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Taigi šie reikalavimai yra taikomi visiems pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims, t.y. pensijų fondų dalyviams, tarp jų ir statutiniams valstybės tarnautojams. Todėl įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų anksčiau nustatyto laiko įgytų tam tikra asmenų grupė, yra nepagrįstas ir prieštarautų Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintam siekiui - užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje.
Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas nesuderinamas ir su asmenų lygiateisiškumo principu, nes viena socialinio draudimo asmenų grupė įgytų pranašumą kitų socialinio draudimo teisinių santykių dalyvių, dalyvaujančių pensijų kaupime, atžvilgiu. Antra, siūloma formuluotė suponuoja tai, kad statutinis valstybės tarnautojas, net ir nebūdamas pensijų fondo dalyviu, turės teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų. Tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 2 daliai ir 5 straipsniui. Trečia, siūloma projekto formuluotė ,,sulaukę pensijos pagal tarnybos stažą“ nedera su Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytomis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygomis, t.y. pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ne ,,sulaukus pensijos“, bet išėjusiems iš tarnybos ir ne tik ištarnavusiems tam tikrą metų skaičių, bet ir pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, atleistiems dėl sveikatos ir kt. Ketvirta, pažymėtina tai, kad išėję iš tarnybos pareigūnai ir kariai Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, mokamą iš valstybės biudžeto – valstybės biudžeto lėšomis jiems kompensuojama dalis netektų pajamų. Be to, išėję iš tarnybos darbingo amžiaus pareigūnai ir kariai gali dirbti ir toliau būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu senatvės pensijai gauti.
Pastebėtina, kad minėto įstatymo 152 straipsnyje numatyta, kad tokie pareigūnai ir kariai yra skatinami toliau dirbti, jiems teikiamos jų integracijos į darbo rinką priemonės. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-30
nurodytas pastabas, kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kadangi šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovių dalyviai įgyja sulaukę senatvės pensijos amžiaus, nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-3022
4Atsižvelgiant į įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomą nuostatą,
siūlytina braukti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę ir neįtvirtinančią jokių naujų teisinių santykių reguliavimo normų, kartu atitinkamai patikslinant šio straipsnio pavadinimą. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-30
žodžių „Respublikos Prezidentė“ rašytini žodžiai „Respublikos Prezidentas“. Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-30
statuto 135 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (neatspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė). Nepritarti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte). 7.
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-06-07 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑756 ir pažymi, kad pagal kompetenciją pastabų dėl įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-756 (toliau – Įstatymo projektas), nes siūloma teisinio reguliavimo priemonė – nustatyti teisę statutiniams valstybės tarnautojams gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų sulaukus pensijos pagal tarnybos stažą – neatitiktų pensijų kaupimo paskirties: užtikrinti papildomas pajamas senatvėje (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 9 dalis). Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas numato galimybę kaupti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijų fonde.
Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių arba tuomet, kai jiems paskiriama išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Asmeniui, dalyvaujančiam pensijų kaupimo sistemoje, paskirtoji valstybinė socialinio draudimo senatvės (išankstinė senatvės) pensija, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, atitinkamai mažinama dėl to, kad dalis valstybinio socialinio draudimo įmokų buvo pervedama į asmens pasirinktą pensijų fondą (Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo
priemonė būtų taikoma statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Tačiau šios pensijos nėra valstybinio socialinio draudimo sistemos dalis. Pareigūnų ir karių pensijos užtikrina papildomas socialines garantijas statutiniams pareigūnams ir yra finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų dydis nepriklauso nuo to, ar asmuo dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje, ar ne. Todėl pareigūnų ir karių valstybinė pensija neturėtų būti siejama su kaupiamosiomis pensijų išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reguliavimas išskirtų vieną asmenų grupę, numatydamas išimtį valstybinio socialinio draudimo sistemoje, ir galimai pažeistų asmenų lygiateisiškumo principą. Galimybė anksčiau Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyto termino atsiimti pensijų fonde kauptą valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalį darbingo amžiaus statutiniams pareigūnams diskriminuotų visus kitus darbingo amžiaus asmenis, dalyvaujančius pensijų kaupimo sistemoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-756 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarime Nr. 625 ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytus argumentus, tarp jų, kad projekte teikiamas siūlymas nustatyti teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų anksčiau nustatyto termino tam tikrai asmenų grupei (darbingo amžiaus statutiniams valstybės tarnautojams) yra nepagrįstas ir neatitinka pensijų kaupimo paskirties - užtikrinti papildomas pajamas senatvėje, taip pat nesuderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Diana Jonėnienė