Lietuvos Respublikos ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo (toliau – Įstatymas) projekto paskirtis – ratifikuoti
narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimą (toliau – SPS) ir taip įvykdyti jam įsigalioti būtinas nacionalines procedūras. Paties SPS tikslas yra dvejopas: viena vertus, perkeliant ES bei jos valstybių narių ir Kanados ryšius į strateginės partnerystės lygį, stiprinti politinius ryšius ir bendradarbiavimą sprendžiant užsienio politikos ir saugumo klausimus ir, antra vertus, atnaujinti jų bendradarbiavimą įvairiose kitose politikos srityse, įskaitant susijusias su prekyba ir ekonomika. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Ratifikavimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento (direktorius Andrius Namavičius, tel. 870652530) Tarptautinių sutarčių skyriaus (vedėja Ingrida Bačiulienė, tel. 870652539, el. p. [email protected]) patarėjas Aleksas Dambrauskas, tel. 870652217, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
bendrijų ir Kanados pagrindų susitarimas dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo – pirmasis toks formalus Europos bendrijų susitarimas su pramonine trečiąja šalimi – ilgą laiką buvo tinkamas pagrindas stiprinti šalių santykius, skatinti jų politinę asociaciją ir bendradarbiavimą.
Transatlantinių santykių deklaracija dar labiau sustiprino šalių partnerystę dvišaliu ir daugiašaliu lygiais įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką, mokslą ir kultūrą. 1996 m. šalys priėmė bendrą politinį pareiškimą ir veiksmų planą, kuriuo sustiprino tvirtais ir bendrais principais pagrįstą bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų. 2004 m. šalys parengė partnerystės darbotvarkę, kuri sudarė sąlygas formuoti strategiškesnį, tvaresnį ir visapusiškesnį požiūri į abiem pusėms aktualius klausimus, susijusius su vis įvairesnėmis sritimis. Ilgainiui ES bei jos valstybių narių ir Kanados bendradarbiavimas plėtėsi, apimdama tokias sritis kaip aplinkosauga, teisingumas ir saugumas, migracija ir integracija, žuvininkystė, švietimas, kultūra, žmogaus teisės ir t. t. Atitinkamai 2011 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtos derybos dėl SPS, o jo tekstas parafuotas 2014 m. rugsėjo
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama SPS pirmojoje antraštinėje dalyje yra įtvirtinti bendradarbiavimo pagrindai, įskaitant tai, kad: išreiškiama parama Jungtinių Tautų Chartijoje nustatytiems bendriems principams; patvirtinamas šalių santykių strateginis pobūdis ir siekis nuosekliai plėtoti dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą; nurodoma, kad SPS bus įgyvendinamas remiantis bendromis vertybėmis, dialogo, tarpusavio pagarbos, lygiavertės partnerystės, daugiašališkumo, konsensuso ir pagarbos tarptautinei teisei principais.
Dauguma SPS nuostatų yra labiau programinio pobūdžio ir orientuotos ne tiek į konkrečių įgyvendinimo priemonių, kiek į bendrų vertybių ir pagrindinių krypčių, kuriomis turi būti puoselėjamas šalių bendradarbiavimas, apibrėžimą.
Pagal tai SPS nuostatos suskirstytos į šias pagrindines temas:
Pagal tai SPS nuostatos suskirstytos į šias pagrindines temas:
Tuo tikslu įsteigiamas konsultacijų mechanizmas, susidedantis iš:
Transatlantinį dialogą, ir Jungtinio bendradarbiavimo komiteto, kuris stebės, kaip šalys plėtoja strateginius santykius, teiks su tuo susijusias rekomendacijas ir ataskaitas; šie komitetai taip pat padės užtikrinti su SPS įgyvendinimu susijusių ginčų sprendimą. Pažymėtina, kad ypač rimtas ir esminis žmogaus teisių arba įsipareigojimo neplatinti ginklų pažeidimas gali tapti pagrindu nutraukti Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą pagal jo 30.9 straipsnį. Pagal SPS baigiamąsias nuostatas (septintoji antraštinė dalis) susitarimas įsigalios pirmą kito mėnesio dieną po to, kai bus išsiųstas paskutinis pranešimas, kad šalys baigė jam įsigalioti būtinas vidaus procedūras. Nepaisant to, numatyta galimybė SPS dalis tarp ES (neskaitant valstybių narių) ir Kanados pradėti taikyti laikinai dar iki įsigaliojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus SPS, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai SPS penktoji antraštinė dalis skirta teisingumo, laisvės ir saugumo klausimams, įskaitant bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat kitais tarptautinio pobūdžio nusikaltimais.
SPS minimos įvairios su tuo susijusios priemonės: nuo keitimosi informacija ir praktinėmis žiniomis iki skatinimo taikyti, kur būtina, priežiūros mechanizmus ir laikytis tarptautinių standartų. Tikimasi, kad bendradarbiavimas šioje srityje turės teigiamos įtakos aptariamoje srityje tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygiu. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai SPS ketvirtoji antraštinė dalis skirta ekonominės plėtros ir darnaus vystymosi klausimams. Pažymėtini šalių įsipareigojimai bendradarbiauti skatinant tarpusavio prekybos ir investicijų augimą ir plėtrą, kaip nustatyta Kanados ir ES bei jos valstybių narių išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime, taip pat toliau bendradarbiauti muitų srityje (10 straipsnis), o mokesčių srityje laikytis gero valdymo principų (11 straipsnis). Nors SPS IV antraštinės dalies nuostatos ir bendro pobūdžio, jų įgyvendinimas turėtų prisidėti prie abipusiškai naudingų verslo sąlygų gerinimo. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti SPS į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis visų minėtų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus SPS ratifikavimas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. Pažymėtina, kad SPS, labiau nei daugelis kitų panašių ES ir jos valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis, yra grindžiamas bendromis vertybėmis. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti SPS Lietuvos Respublikoje, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) SPS įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Ratifikavimo įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: Kanada, ratifikavimas, strateginė partnerystė, susitarimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KANADOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-05 Nr. S-2018-2647 Lietuvos Respublikos Seimo užsienio reikalų komitetui
Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektą Nr. XIIIP-754(2), teikiame nuomonę dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto
sudarytų tarptautinių sutarčių reguliavimo sritį ir apimtį, tikėtina yra skirti Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamiam ekonomikos ir prekybos susitarimui, o ne Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimui. Pastarasis detaliai nenustato tarpusavio prekybos taisyklių, o jo 10 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad šalių bendradarbiavimą prekybos srityje nustato atskiras susitarimas dėl ekonomikos ir prekybos. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekte nurodyti pareiškimai yra skirti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektui Nr. XIIIP-753(2). 2. Iš Projekto 2 straipsnyje pateiktų teiginių formuluočių neaišku, ar Lietuvos Respublikos įstatyme dėl tarptautinio susitarimo ratifikavimo siūloma nustatyti atitinkamus pareiškimus ar vis tik taikymo išlygas.
tarptautinio susitarimo taikymo išlygas, tuomet reikėtų laikytis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės. Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 19 straipsnį išlygos daromos pačios tarptautinės sutarties tekste prieš prisijungiant prie tarptautinės sutarties arba po prisijungimo pagal konkrečioje tarptautinėje sutartyje numatytas taisykles arba pagal Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamiame ekonomikos ir prekybos susitarime nėra taisyklių dėl išlygų darymo, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo susitarimu sukuriama laisvosios prekybos erdvė ir visos susitarimo šalių išlygos dėl prekybos masto jau yra nustatytos pačiame susitarime. Atsižvelgdami į tai, manome, kad vadovaujantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 19 straipsnio c punktu bet kokios kitos išlygos būtų nesuderinamos su Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo objektu ir tikslu. Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų manoma, kad atitinkamos išlygos neprieštarautų tarptautinės sutarties objektui ir tikslui, jos turėtų būti daromos laikantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 20 straipsnio 2 dalies. Kitaip tariant, tokioms išlygoms turėtų pritarti visos tarptautinio susitarimo šalys. 2.2 Vis dėlto manytume, kad Projekto 2 straipsnyje pateikti teiginiai, tarptautinės teisės prasme ir atsižvelgiant į jų formuluotes, o taip pat į tai, jog vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 1 dalies e punktu bendroji prekybos politika yra Sąjungos išimtinė kompetencija, negali būti vertinami kaip išlygos.
straipsnyje pateiktus teiginius kaip pareiškimus, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tokie pareiškiamai turėtų būti daromi ne įstatyme, kurio paskirtis nustatyti taikytinas teisės normas, tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje. Įstatyme nustatyti pareiškimai, nacionalinės teisės požiūriu, galėtų kelti teisės kolizijos problemų. Reikėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchiją Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartis įgyja įstatymų galią ir tampa Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi. Todėl jei įstatyme dėl tarptautinio susitarimo ratifikavimo būtų pareiškimų, nesuderinamų su tarptautinio susitarimo nuostatomis, tai reikštų teisės normų koliziją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisėkūros procese turėtų būti vadovaujamasi įstatymų tarpusavio darnos principų. 3. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Projekto tikslams pasiekti pareiškimai įstatyme nėra būtini. Šios nuomonės laikomės, kadangi, pirma, Projekto 2 straipsnyje pabrėžiama kaip svarbu laikytis Europos Sąjungos teisėje pripažįstamo atsargumo principo. Šis principas yra Europos Sąjungos teisės sudėtinė dalis, o aiškinant Sąjungos sudarytas tarptautines sutartis turėtų būti vadovaujamasi, inter alia, Sąjungos teisės principais. Antra, Projekto 2 straipsnyje nurodomi pareiškimai dėl atsargumo principo taikymo prekyboje genetiškai modifikuotais produktais atskirų valstybių narių buvo pateikti Taryboje svarstant Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimą.
Tai yra užfiksuota Tarybos posėdžio protokole[1]. Kitaip tariant, dar svarstant tarptautinį susitarimą buvo pažymima, kad jis netrukdo valstybėms narėms taikyti atsargumo principą. 4. Jei, nepaisant to, kas nurodyta anksčiau, įstatymų leidėjas manytų, kad reikalinga užfiksuoti Lietuvos poziciją dėl atsargumo principo taikymo prekybai genetiškai modifikuotais produktais, siūlytume tai padaryti atskirame teisės akte, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje. Taip pat siūlytume vengti tokio detalumo, koks nurodomas Projekto 2 straipsnyje. Pirma, Lietuvos pareiškimais negali būti aiškinamos tarptautinės sutarties nuostatos ar keičiama prisiimtų įsipareigojimų apimtis. Antra, nuorodos į įvairius Sąjungos antrinės teisės aktus, ateityje, gali tapti neaktualios. Trečia, Lietuvos Respublikos teisės aktuose neturėtų būti pasisakoma apie Sąjungos, valstybių narių ir Kanados prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Ketvirta, vienašalis pareiškimas neturės teisinių pasekmių kitoms susitarimo šalims, Sąjungos teisės aktams, susitariančiųjų šalių institucijoms ar teismams. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:22017X0114(02);
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KANADOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projekto nr. xiiip-754 2018-03-28
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, J. Liesys, R. Martinėlis, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Seimo narė A. Armonaitė, Užsienio reikalų ministerijos viceministras A. Zananavičius, Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos skyriaus patarėjas R. Ališauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė K. Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių reikalų skyriaus vedėja L. Noreikienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas G. Barcys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėja I. Kutkienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių klausimų skyriaus patarėja R. Živatkauskaitė, Seimo kanceliarijos Užsienio reikalų komiteto biuro patarėjas V. Juozaitis. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-754. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, R. Žemaitaitis. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Brigita Sesickienė
Kaimo reikalų komitetas
2017-06-14
pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Vytautas Kamblevičius; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Išorinių ekonominių santykių departamento Prekybos politikos skyriaus vedėjas Gediminas Navickas, URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Lina
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-754. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gabija Jurgelytė
Užsienio reikalų komitetas
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko
pavaduotojas Egidijus Vareikis, komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2017-06-14
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-754. Pritarti
reikalų komitetas, 2018-03-28
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-754. Pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-754 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Aušrinė Armonaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas
Nr. XIIIP-754(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis (URK biuro patarėjas Valdemaras Juozaitis)