Projekto lyginamasis variantas
civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMAS
1 straipsnis. 6.589 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6.589 straipsnio pavadinimą:
„6.589 straipsnis. Nuomininko šeimos narių teisės ir pareigos Su nuomininku gyvenančių asmenų teisės ir pareigos“
2Pakeisti 6.589 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.“
3Pakeisti 6.589 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, partneriais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai“. 2 straipsnis. 6.969 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 6.969 straipsnį nauja dalimi:
„4. Jeigu jungtinės veiklos tikslas yra bendro gyvenimo vedimas, jungtinės veiklos sutartis vadinama susitarimu dėl bendro gyvenimo“. 2. Papildyti 6.969 straipsnį nauja dalimi:
„5. Susitarimas dėl bendro gyvenimo prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas
tik tuomet, kai sutartis yra sudaryta notarine tvarka“. 3. Buvusią Kodekso 6.969 straipsnio 4 dalį laikyti 6 dalimi ir ją pakeisti:
„46. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, išskyrus
susitarimą dėl bendro gyvenimo, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti“. 3 straipsnis. 6.971 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6.971 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už bendro turto apskaitą atsakingas vienas iš partnerių,
paskirtas visų partnerių bendru sutarimu. Ši nuostata netaikoma, kai sudaromas susitarimas Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka“. 2. Papildyti 6.971 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešajam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras“. 4 straipsnis. 6.973 straipsnio pakeitimas
1Buvusį Kodekso 6.973 straipsnį laikyti Kodekso 6.973 straipsnio 1 dalimi. 2. Papildyti 6.973 straipsnį nauja dalimi
ir ją išdėstyti taip:
„2. Susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partnerio teisę susipažinti su kito
partnerio sveikatos informacija ir atstovavimo ypatumus priimant su sveikatos priežiūra susijusius sprendimus, nustato Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus antro skirsnio normos, reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kiti įstatymai“. 5 straipsnis. 6.978 straipsnio pakeitimas Papildyti 6.978 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka
sudaryti sutartį, kurioje savo nuožiūra nustato, kaip padalijamas bendrai įgytas ir naudojamas turtas pasibaigus jų susitarimui ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui“. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Povilas Urbšys Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Laurynas Kasčiūnas Rimantas Jonas Dagys
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą vietą užima individo laisvė pasirinkti ir laisvai apsispręsti, prisiimti arba neprisiimti tam tikrus įsipareigojimus bei pareigas, o sutartiniuose santykiuose taip pat ir nustatyti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį. Nuoseklus šios laisvės užtikrinimas valstybės gyvenime pasireiškia dvejopai: pirmiausia tuo, kad asmeniui sąmoningai nepasirinkus prisiimti tam tikrų teisių ir pareigų, teisinė valstybė privalo gerbti individo laisvę ir nesudaryti prielaidų paneigti šios laisvos valios išraiškos; antra, demokratinė valstybė privalo atsiliepti į teisėtus ir pagrįstus piliečių lūkesčius, kurie nepaneigia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir sudaryti prielaidas juos įgyvendinti. Pastebėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nėra aiškiai išreikštos teisės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo vedimo, tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Pažymėtina, kad vis mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą. Šiais įstatymų projektais (toliau – Projektu) siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus interesus. Projektu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr.
XIII-82 punktas: ,,224.17. sukursime veiksmingą mechanizmą, užtikrinantį žmogaus teises į privatų gyvenimą“. Vertinant asmenų, kurie kooperuodami savo turtą, darbą bei kitą indėlį siekia tikslo bendrai gyventi nekuriant šeimos teisinių santykių, tarpusavio santykius galima teigti, kad tarp jų susiklosto iš esmės sutartiniai prievoliniai santykiai, dėl kurių yra susitariama pasirašant sutartį arba dėl kurių susitariama kitokia forma inter alia konkliudentiniais veiksmais. Todėl teisinėje valstybėje tikslinga reguliuoti šių asmenų turtinius santykius, siekiant užtikrinti deramą apsaugą šio susitarimo šalims bei užtikrinti teisinį aiškumą dėl prisiimtų įsipareigojimų apimties. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose ginčo objektu tampa asmenų turto, kurį asmenys įgijo bendrai gyvendami, atidalijamo klausimai sprendžiami vadovaujantis inter alia Civilinio Kodekso šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu (pvz., nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-482/2010 bei Nr. 3K-3-410/2011). Atsižvelgiant į CK 6.969 straipsnyje įtvirtintą jungtinės veiklos apibrėžimą (,,Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“) ir jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, galima pagrįstai teigti, kad šis Projektas veiksmingai prisidės prie teisinio aiškumo kvalifikuojant asmenų teisinius santykius. Taip pat suteiks galimybę sudaryti tokio pobūdžio sutartis, kurių pagrindinis tikslas yra bendras gyvenimas savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, sureguliuos turtinius santykius tarp šio pobūdžio sutarties šalių, padės išvengti neigiamų padarinių, nutraukus tokio pobūdžio susitarimą. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Civiliniame Kodekse nėra numatyto konkretaus sutarties instituto dėl bendro gyvenimo savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Civilinio Kodekso
du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Šio reguliavimo reikšmė atsiskleidžia žemesnės instancijos teismams privalomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje jungtinės veiklos (partnerystės) institutas yra pagrindas spręsti asmenų, kurie nėra sukūrę šeimos teisinių santykių, turto padalijimo klausimus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiame reguliavime nėra išskirta atskiros sutarties rūšis dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad esamas reguliavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad galėtų sudaryti prielaidas asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti savo turtinius interesus. Todėl tikslinga yra papildyti Civilinio Kodekso normas Projekte išreikštomis nuostatomis. Civilinio Kodekso 6.589 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nekuriant ir šeimos teisinių santykių, turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas, įtvirtinantis inter alia šio mokesčio lengvatas, nenumato galimybės neapmokestinti asmenų, kurie buvo sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, paveldimo turto. 4.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Iki šiol Lietuvos teisės sistemoje nėra teisinio aiškumo dėl tokio pobūdžio sutarties. Ji nėra konkrečiai numatyta Civiliniame Kodekse. Įtvirtinus šias pataisas, asmenys turės specialų juridinį pagrindą sudaryti susitarimus dėl bendro gyvenimo vedimo su kitais asmenimis, nesukuriant šeimos teisinių santykių, tačiau apsaugant savo turtines teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimis galės būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimui dėl bendro gyvenimo nesukuriant šeimos teisinių santykių Projekte nėra keliamas rašytinės sutarties reikalavimas. Sudaryti rašytinę sutartį ir ją patvirtinti notarine tvarka privaloma tik norint panaudoti šio susitarimo faktą prieš trečiuosius asmenis Šio susitarimo dalyvių įneštam turtui bus taikomos galiojančios jungtinės veiklos instituto normos dėl turto teisinio režimo ir sutarties šalių dalių jungtinėje veikloje. Pažymėtina, kad jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. Taip pat susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų sutarčiai ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp asmenų, kurie susitaria dėl bendro gyvenimo vedimo gali susiklostyti ir ypatingo pobūdžio fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ypač jeigu asmenys neturi artimų giminaičių ar šeimos, yra pagrįsta šio instituto kontekste išryškinti ir šiuo metu įstatyme numatytą galimybę suteikti teisę inter alia bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su šį leidimą suteikusio paciento sveikatos informacija bei užtikrinti atstovavimo medicinos įstaigoje galimybę priimant su paciento sveikata susijusius sprendimus. CK 6.589 straipsnis numato asmenis, kurie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Siūlomo sutarties instituto kontekste yra tikslinga į šių asmenų sąrašą įrašyti ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo. Tikslinga papildyti ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį, kuris įtvirtina mokesčio lengvatas, tačiau šiuo metu nenumato galimybės neapmokestinti paveldimo turto, kuris buvo kuriamas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose šiuo metu galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra nuostatų, kuriose minima partnerystė ar jos įregistravimas, nustatomos partnerių teisės ir pareigos. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, kiti įstatymai ir teisės aktai, kuriais suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis keičiama Civilinio Kodekso šeštosios knygos LI skyriuje pateikta partnerių ir partnerystės samprata ir apibrėžimais. Be to, tolimesnėje perspektyvoje visi teisės aktų projektai, kuriais nustatomos pareigos ar suteikiamos teisės partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti suderinami su keičiamo CK šeštosios knygos LI skyriumi kompetentingoms institucijoms peržiūrint atitinkamus teisės aktus bei parengiant reikiamus teisės aktų pakeitimo projektus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Projektui įgyvendinti nėra reikalingi papildomi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra
„partnerystė“, „partneriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai Povilas Urbšys Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Laurynas Kasčiūnas Rimantas Jonas Dagys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-750 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑750 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 STRAIPSNIŲ pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Asmenys, nustoję būti nuomininko partneriais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, galiojančiame CK 6.589 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Tačiau kituose CK straipsniuose (6.580, 6.587, 6.590-6.609, 6.611, 6.613, 6.614, 6.617, 6.620,
projekto nuostatų neaišku, kokias konkrečias teises turėtų nuomininko partneris. Antra, neaišku, kas būtų laikomas partneriu CK 6.589 straipsnio prasme. Pastebėtina, kad CK 6.588 nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais. Tai ne tik su nuomininku kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir kiti asmenys, kurie su nuomininku turi bendrą ūkį: pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai. Be to, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.
Svarstytina, ar nuomininko partneris, su kuriuo nuomininkas yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, negalėtų būti priskiriamas prie nuomininko šeimos narių, atitinkamai papildžius CK 6.589 straipsnį. Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šalių teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad tai projekte neatsispindi. Atvirkščiai, nuostata, kad partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, gali būti suprantama, kad nuomininkas su partneriu, su kuriuo yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, siekia sukurti šeiminius teisinius santykius. Pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomas nuostatas toks susitarimas gali būti sudarytas ir tarp skirtingos lyties asmenų, kuriuose sieja seksualiniai santykiai, ir iš šių santykių gali gimti vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerystė bendriausia prasme teisiškai suprantama kaip įstatymo nustatyta tvarka įformintas savanoriškas poros susitarimas sukurti šeimos santykius nesudarant santuokos.[1] Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijoje įtvirtintą monogamijos principą, projektas tobulintinas, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, kas gali būti laikomas nuomininko partneriu, kuris turi tokias pačias teises kaip ir nuomininko šeimos nariai, bet su kuriuo nėra siekiama sukurti šeiminių santykių.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dviejų asmenų partnerystė tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse paprastai suprantama kaip poros tarpusavio santykiai, svarstytina galimybė šiuos asmenis įvardinti ne žodžiu „partneris“, o kitu žodžiu ar žodžių junginiu. Ketvirta, neaišku, kokias pasekmes siūlomas partnerystės institutas turėtų viešojoje teisėje. Pavyzdžiui, neaišku, ar tokie partneriai turėtų būti laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, problemų dėl tokių partnerių teisių ir pareigų gali kilti įvairiuose mokestiniuose santykiuose. Taigi įvedant naują partnerystės institutą reikia apibrėžti ne tik civilines partnerių teises ir pareigas, bet ir partnerių teises ir pareigas viešojoje teisėje. Kitu atveju teisės taikymo problemų ne tik nesumažėtų, bet būtų dar daugiau, o projektu siekiamas tikslas nebūtų pasiektas. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad „Jeigu jungtinės veiklos tikslas yra bendro gyvenimo vedimas, jungtinės veiklos sutartis vadinama susitarimu dėl bendro gyvenimo.“ Pažymėtina, jog nuostatoje vartojamos kodekse neapibrėžtos sąvokos „bendro gyvenimo vedimas“, „susitarimas dėl bendro gyvenimo“.
Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kodekse sąvoka „bendras gyvenimas“, vartojama tik kalbant apie šeimos teisinius santykius ir neįsigaliojusiose kodekso nuostatose, reguliuojančiuose turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (3.229 – 3.235 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas nesiejamas su minėtomis kodekso nuostatomis, į tai, kad projekto aiškinamajame rašte teikiamas reguliavimas pristatomas kaip naujo pobūdžio teisinis reguliavimas bei į tai, kad šių sąvokų turinys lems asmenų teisių ir pareigų apimtį, minėtos sąvokos turi būti apibrėžtos, atskleidžiant jų esmę. Tokia apibrėžtis būtina tam, kad tiek asmenys, siekiantys vadovautis šiomis nuostatomis praktiškai, tiek ir institucijos, taikysiančios šias, ar su jomis susijusias, nuostatas, žinotų šių sąvokų turinį, kad kodekso nuostatas būtų įmanoma taikyti praktiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą. 3.
straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Susitarimas dėl bendro gyvenimo prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuomet, kai sutartis yra sudaryta notarine tvarka.“ Siūlomo reguliavimo kontekste pastebėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje tam tikrų teisinių faktų panaudojimas prieš trečiuosius asmenis yra siejamas ne su sandorio sudarymo forma, o su šio sandorio išviešinimu, sandorį įregistruojant viešame registre. Tik tokiu atveju turi ir gali būti laikoma, jog tretieji asmenys turėjo galimybę žinoti apie įvykusį teisinį faktą, nes vien notarinė sandorio sudarymo forma nepadaro šio sandorio žinomo kitiems asmenims. Todėl siūlytina nustatyti analizuojamo sandorio registravimo viešame registre reikalavimą, kadangi priešingu atveju, turėtų būti vertinama, kad siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia visų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes įstatyme būtų nustatyta, kad prieš šiuos asmenis gali būti naudojamas niekam, išskyrus notarą ir sandorį sudariusius asmenis, nežinomas teisinis faktas. 4. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamoje CK 6.969 straipsnio 6 dalyje nustačius, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, išskyrus susitarimą dėl bendro gyvenimo, derėtų aiškiai nurodyti kokia forma gali būti sudaromi susitarimai dėl bendro gyvenimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sureguliavus partnerystės sutarties sudarymo klausimus, turėtų būti reguliuojami ir kiti klausimai, susiję su šia sutartimi. Pažymėtina, jog CK 6.978 straipsnis imperatyviai nustato tam tikrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis baigiasi, pavyzdžiui, pripažinus vieną iš partnerių ribotai veiksniu, ar iškėlus partneriui bankroto bylą. Keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo atveju būtų pagrįsta ir proporcinga taikyti tokias partnerystės sutarties pasibaigimo nuostatas neatsižvelgiant į partnerių valią.
Taip pat svarstytina kaip turėtų ir galėtų būti taikomos ir kitos CK nuostatos, reguliuojančios jungtinę veiklą, pavyzdžiui, CK 6.982 straipsnis reguliuojantis neviešą partnerystę ir kt. Šiame kontekste teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas CK šeštosios knygos antrojo skirsnio LI skyriaus kontekste, nustatant šio skyriaus taikymo principus ir išimtis. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti CK 6.971 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, kad „Jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešajam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokia forma (žodine, rašytine, notarine) sudaryto partnerių susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju, notaras galėtų tvirtinti partnerių parašus dėl tam tikro susitarimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šį neaiškumą būtina pašalinti. Antra, pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku kokias teisines pasekmes turėtų sukelti įrašas, kad tam tikras nekilnojamasis daiktas, ar teisės į jį, partnerių yra naudojamos bendrai. Toks neaiškumas turėtų būti pašalintas, atskleidžiant minėto įrašo viešame registre teisinę reikšmę, o ypatingai kalbant apie teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimą bendrai. Pastebėtina, jog teisės į nekilnojamąjį turtą, be naudojimo teisės, apima ir valdymo bei disponavimo teises.
Tuo atveju, jei bendras teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimas apimtų ir disponavimo teisę, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos proporcingumo ir atitikties konstituciniams nuosavybės teisės klausimams, kadangi vien bendro gyvenimo vedimo faktas, net nesiekiant sukurti šeimos teisinių santykių, sudarytų prielaidas riboti asmeninės nuosavybės teisę. Net vertinant tą aplinkybę, jog asmuo pats sutiktų padaryti įrašą viešame registre, pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimas, nenustatant jokių papildomų kriterijų, pavyzdžiui, bendro gyvenimo trukmės, gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo ir kitų, turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas, visų kitų atvejų, kai nuosavybės teisė gali būti ribojama, kontekste. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų laikoma, kad įrašas viešame registre yra sietinas su naujovišku dalinio nuosavybės teisės perleidimo reguliavimu, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos derėjimo su kitomis kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimą. Be to, atskirai aptartina tai, jog nėra aišku kokiu būdu ir kokiais atvejais įrašas apie nekilnojamojo turto ir teisių į jį bendrą naudojimą turėtų ir galėtų būti pašalintas iš viešo registro. Ypač tokiais atvejais, jei vienas iš partnerių nesutiktų su įrašo panaikinimu viešame registre. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą. 6. Projekto 4 ir 5 straipsniai laikytini pertekliniais, nes juose nenustatoma jokio naujo teisinio reguliavimo, kuris šiuo metu neegzistuotų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ir be atskiros projekto 4 straipsnyje pateikiamos nuorodos į CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatas bei į kitus teisės aktus, partnerio teisę susipažinti su kito parnerio sveikatos informacija reguliuos tie teisės aktai, į kuriuos pateikiama nuoroda. Analogiškai vertintina situacija ir su projekto 5 straipsnio nuostata, nes ir šiuo metu bet kurie kartu gyvenantys asmenys, o ne tik partneriai, susitarę dėl bendro gyvenimo, be jokių papildomų kodekso pataisų gali sudaryti sutartis dėl bendrai įgyto turto pasidalijimo. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, siūlytina atsisakyti projekto 4 ir 5 straipsnių kaip perteklinių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] L.Beliūnienė, M.Lankauskas, V.Pajaujis, J.Baltrimas. Partnerystės instituto reglamentavimas Europos valstybėse. Teisinės galimybės Lietuvoje. Teisės e-aktualijos, 2016 m. Nr. 2, p. 8.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-09-28
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Slušnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – CK) 6.589 straipsnį ir jame nustatyti ne tik nuomininko šeimos narių, bet ir su nuomininku gyvenančių partnerių teises ir pareigas: gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Asmenys, nustoję būti nuomininko partneriais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, galiojančiame CK 6.589 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Tačiau kituose CK straipsniuose (6.580, 6.587, 6.590-6.609, 6.611, 6.613, 6.614, 6.617, 6.620,
iš projekto nuostatų neaišku, kokias konkrečias teises turėtų nuomininko partneris. Pritarti
2017-05-291 Antra, neaišku, kas būtų laikomas partneriu CK 6.589 straipsnio prasme. Pastebėtina, kad CK 6.588 nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais. Tai ne tik su nuomininku kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, bet ir kiti asmenys, kurie su nuomininku turi bendrą ūkį: pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai. Be to, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Svarstytina, ar nuomininko partneris, su kuriuo nuomininkas yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, negalėtų būti priskiriamas prie nuomininko šeimos narių, atitinkamai papildžius CK 6.589 straipsnį. Pritarti 3.
2017-05-29 * Trečia, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo projektu siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šalių teises ir teisėtus interesus. Pastebėtina, kad tai projekte neatsispindi. Atvirkščiai, nuostata, kad partneriai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, gali būti suprantama, kad nuomininkas su partneriu, su kuriuo yra sudaręs susitarimą dėl bendro gyvenimo, siekia sukurti šeiminius teisinius santykius. Pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomas nuostatas toks susitarimas gali būti sudarytas ir tarp skirtingos lyties asmenų, kuriuose sieja seksualiniai santykiai, ir iš šių santykių gali gimti vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerystė bendriausia prasme teisiškai suprantama kaip įstatymo nustatyta tvarka įformintas savanoriškas poros susitarimas sukurti šeimos santykius nesudarant santuokos.[1] Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijoje įtvirtintą monogamijos principą, projektas tobulintinas, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatant, kas gali būti laikomas nuomininko partneriu, kuris turi tokias pačias teises kaip ir nuomininko šeimos nariai, bet su kuriuo nėra siekiama sukurti šeiminių santykių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad dviejų asmenų partnerystė tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse paprastai suprantama kaip poros tarpusavio santykiai, svarstytina galimybė šiuos asmenis įvardinti ne žodžiu
„partneris“, o kitu žodžiu ar žodžių junginiu. Pritarti
2017-05-29 * Ketvirta, neaišku, kokias pasekmes siūlomas partnerystės institutas turėtų viešojoje teisėje.
Pavyzdžiui, neaišku, ar tokie partneriai turėtų būti laikomi bendrai gyvenančiais asmenimis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, problemų dėl tokių partnerių teisių ir pareigų gali kilti įvairiuose mokestiniuose santykiuose. Taigi įvedant naują partnerystės institutą reikia apibrėžti ne tik civilines partnerių teises ir pareigas, bet ir partnerių teises ir pareigas viešojoje teisėje. Kitu atveju teisės taikymo problemų ne tik nesumažėtų, bet būtų dar daugiau, o projektu siekiamas tikslas nebūtų pasiektas. Pritarti
straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad „Jeigu jungtinės veiklos tikslas yra bendro gyvenimo vedimas, jungtinės veiklos sutartis vadinama susitarimu dėl bendro gyvenimo.“ Pažymėtina, jog nuostatoje vartojamos kodekse neapibrėžtos sąvokos „bendro gyvenimo vedimas“,
„susitarimas dėl bendro gyvenimo“. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog kodekse
sąvoka „bendras gyvenimas“, vartojama tik kalbant apie šeimos teisinius santykius ir neįsigaliojusiose kodekso nuostatose, reguliuojančiuose turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (3.229 – 3.235 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas nesiejamas su minėtomis kodekso nuostatomis, į tai, kad projekto aiškinamajame rašte teikiamas reguliavimas pristatomas kaip naujo pobūdžio teisinis reguliavimas bei į tai, kad šių sąvokų turinys lems asmenų teisių ir pareigų apimtį, minėtos sąvokos turi būti apibrėžtos, atskleidžiant jų esmę.
Tokia apibrėžtis būtina tam, kad tiek asmenys, siekiantys vadovautis šiomis nuostatomis praktiškai, tiek ir institucijos, taikysiančios šias, ar su jomis susijusias, nuostatas, žinotų šių sąvokų turinį, kad kodekso nuostatas būtų įmanoma taikyti praktiškai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą. Pritarti
2
6.969 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad „Susitarimas dėl bendro gyvenimo prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuomet, kai sutartis yra sudaryta notarine tvarka.“ Siūlomo reguliavimo kontekste pastebėtina, jog įstatymų leidybos praktikoje tam tikrų teisinių faktų panaudojimas prieš trečiuosius asmenis yra siejamas ne su sandorio sudarymo forma, o su šio sandorio išviešinimu, sandorį įregistruojant viešame registre. Tik tokiu atveju turi ir gali būti laikoma, jog tretieji asmenys turėjo galimybę žinoti apie įvykusį teisinį faktą, nes vien notarinė sandorio sudarymo forma nepadaro šio sandorio žinomo kitiems asmenims.
Todėl siūlytina nustatyti analizuojamo sandorio registravimo viešame registre reikalavimą, kadangi priešingu atveju, turėtų būti vertinama, kad siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia visų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes įstatyme būtų nustatyta, kad prieš šiuos asmenis gali būti naudojamas niekam, išskyrus notarą ir sandorį sudariusius asmenis, nežinomas teisinis faktas. Pritarti
3 4. Manytina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamoje CK 6.969 straipsnio 6 dalyje nustačius, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, išskyrus susitarimą dėl bendro gyvenimo, derėtų aiškiai nurodyti kokia forma gali būti sudaromi susitarimai dėl bendro gyvenimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog sureguliavus partnerystės sutarties sudarymo klausimus, turėtų būti reguliuojami ir kiti klausimai, susiję su šia sutartimi. Pažymėtina, jog CK
veiklos sutartis baigiasi, pavyzdžiui, pripažinus vieną iš partnerių ribotai veiksniu, ar iškėlus partneriui bankroto bylą. Keltinas klausimas, ar siūlomo reguliavimo atveju būtų pagrįsta ir proporcinga taikyti tokias partnerystės sutarties pasibaigimo nuostatas neatsižvelgiant į partnerių valią. Taip pat svarstytina kaip turėtų ir galėtų būti taikomos ir kitos CK nuostatos, reguliuojančios jungtinę veiklą, pavyzdžiui, CK 6.982 straipsnis reguliuojantis neviešą partnerystę ir kt. Šiame kontekste teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti sistemiškai peržiūrėtas CK šeštosios knygos antrojo skirsnio LI skyriaus kontekste, nustatant šio skyriaus taikymo principus ir išimtis. Pritarti 8.
2
CK 6.971 straipsnį nauja 6 dalimi, nustatančia, kad „Jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešajam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokia forma (žodine, rašytine, notarine) sudaryto partnerių susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju, notaras galėtų tvirtinti partnerių parašus dėl tam tikro susitarimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šį neaiškumą būtina pašalinti
2 Antra, pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku kokias teisines pasekmes turėtų sukelti įrašas, kad tam tikras nekilnojamasis daiktas, ar teisės į jį, partnerių yra naudojamos bendrai. Toks neaiškumas turėtų būti pašalintas, atskleidžiant minėto įrašo viešame registre teisinę reikšmę, o ypatingai kalbant apie teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimą bendrai. Pastebėtina, jog teisės į nekilnojamąjį turtą, be naudojimo teisės, apima ir valdymo bei disponavimo teises. Tuo atveju, jei bendras teisių į nekilnojamąjį turtą naudojimas apimtų ir disponavimo teisę, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos proporcingumo ir atitikties konstituciniams nuosavybės teisės klausimams, kadangi vien bendro gyvenimo vedimo faktas, net nesiekiant sukurti šeimos teisinių santykių, sudarytų prielaidas riboti asmeninės nuosavybės teisę.
Net vertinant tą aplinkybę, jog asmuo pats sutiktų padaryti įrašą viešame registre, pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimas, nenustatant jokių papildomų kriterijų, pavyzdžiui, bendro gyvenimo trukmės, gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo ir kitų, turėtų būti vertinamas kaip neproporcingas, visų kitų atvejų, kai nuosavybės teisė gali būti ribojama, kontekste. Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų laikoma, kad įrašas viešame registre yra sietinas su naujovišku dalinio nuosavybės teisės perleidimo reguliavimu, keltinas klausimas dėl siūlomos nuostatos derėjimo su kitomis kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimą. Be to, atskirai aptartina tai, jog nėra aišku kokiu būdu ir kokiais atvejais įrašas apie nekilnojamojo turto ir teisių į jį bendrą naudojimą turėtų ir galėtų būti pašalintas iš viešo registro. Ypač tokiais atvejais, jei vienas iš partnerių nesutiktų su įrašo panaikinimu viešame registre. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą. Pritarti
2017-05-29 4,5
pertekliniais, nes juose nenustatoma jokio naujo teisinio reguliavimo, kuris šiuo metu neegzistuotų.
Atkreiptinas dėmesys, jog ir be atskiros projekto 4 straipsnyje pateikiamos nuorodos į CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatas bei į kitus teisės aktus, partnerio teisę susipažinti su kito parnerio sveikatos informacija reguliuos tie teisės aktai, į kuriuos pateikiama nuoroda. Analogiškai vertintina situacija ir su projekto 5 straipsnio nuostata, nes ir šiuo metu bet kurie kartu gyvenantys asmenys, o ne tik partneriai, susitarę dėl bendro gyvenimo, be jokių papildomų kodekso pataisų gali sudaryti sutartis dėl bendrai įgyto turto pasidalijimo. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, siūlytina atsisakyti projekto
ministerijos 2017-06-20 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑750 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-04-22 * Šeimų asociacija, vienijanti įvairias Lietuvos šeimas, siekia, kad su šeimos samprata ir jos aplinka susiję sprendimai turi būti priimami vadovaujantis mokslu, geriausiomis praktikomis, žmogaus teisių principais bei empatija, todėl, kaip suinteresuota ir šalies piliečių interesus atstovaujanti organizacija,
(Byla Nr. 21/2008) konstatuota, jog konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi;
Taip pat, tame pačiame Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime pažymėta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu;
Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams;
Teisingumo ministerijos, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Šeimų asociacijai pateiktais išaiškinimais, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, ir kad turi būti lygiaverčiai saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, o valstybės šeimos politika privalo orientuotis į skirtingo tipo šeimų gerovės užtikrinimą ir apsaugą – tiek auginančių vaikus, tiek neturinčių nepilnamečių vaikų, tiek sudarytų santuokos, tiek partnerystės ar kt. pagrindu, tiek vienišų tėvų, tiek kitų, prašo įtraukti į pateikto svarstyti Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Teisės akto projektas) derinimo darbotvarkę šias pastabas ir siūlymus:
Taip pat, tame pačiame Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime pažymėta, kad demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu;
Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams;
Teisingumo ministerijos, tiek Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Šeimų asociacijai pateiktais išaiškinimais, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, ir kad turi būti lygiaverčiai saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, o valstybės šeimos politika privalo orientuotis į skirtingo tipo šeimų gerovės užtikrinimą ir apsaugą – tiek auginančių vaikus, tiek neturinčių nepilnamečių vaikų, tiek sudarytų santuokos, tiek partnerystės ar kt. pagrindu, tiek vienišų tėvų, tiek kitų, prašo įtraukti į pateikto svarstyti Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Teisės akto projektas) derinimo darbotvarkę šias pastabas ir siūlymus:
Atsižvelgti iš dalies
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2021-04-28 * Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau - Tarnyba), reaguodama į Lietuvos Respublikos Seime registruotą Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau - Projektas), teikia savo pastebėjimus. Pastebėtina, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą“, jog Projektu siekiama „Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus Interesus“. Kita vertus, Projektu siekiama įteisinti galimybę kartu gyvenantiems asmenims susitarti dėl bendro turto valdymo, įteisinti bendrą gyvenimą notarine sutartimi, gauti informaciją apie bendrai gyvenančio partnerio sveikatos būklę, galimybę nemokėti mokesčių, paveldint partnerio turtą. Pastebėtina, jog iš minėtų nuostatų nėra aišku, kokiam subjektų ratui bei kokiems teisiniams santykiams Projekto nuostatos galėtų /turėtų būti taikomos.
Pagal turinį santykiai, kuriais įteisinamas bendras gyvenimas, turtinių reikalų tvarkymas, galimybė sužinoti ypatingus kito asmens duomenis bei teisė nemokėti paveldimo turto mokesčio (nuo kurio šiuo metu iš esmės yra atleidžiami tik artimieji giminaičiai, globėjai bei globotiniai), galimai leidžia daryti prielaidą, jog Projekte siekiama reglamentuoti šeiminius santykius, partnerystę, kurios esminiai principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos XV skyriuje, ir kuri, inter alia, grindžiama partnerių tarpusavio lojalumu, pasitikėjimu, prieraišumu, pagarba bei monogamijos principu. Kita vertus, projekto rengėjai nurodo, kad partnerystė, įtvirtinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos LI skyriaus nuostatomis (jungtinės veiklos sutartimi) nėra grindžiama monogamijos principu bei šiuo būdu sudaroma partnerystė nesudaro pagrindo šeimos kūrimui, šeiminiams santykiams. Vis dėlto, pastebėtina, jog Projekte jungtinės veiklos sutarties nuostatomis inter alia būtų įtvirtinami ir asmenų asmeniniai neturtiniai (pvz., susitarimas dėl bendro gyvenimo, teisė į informaciją apie kito asmens sveikatą), ir turtiniai santykiai (bendras turto tvarkymas). Tarnybos nuomone, ypač atsižvelgiant į Projekto rengėjų išsakytą poziciją dėl Projekto nuostatomis keliamų tikslų įtvirtinti kitokio pobūdžio, ne šeiminius asmenų santykius, toks bendro gyvenimo reglamentavimas nepanaikina poreikio sureguliuoti kartu gyvenančių porų partnerystę - lyties požiūriu neutralius šeiminius santykius
Pabrėžtina, jog poreikis reglamentuoti partnerystę atskiru Partnerystės įstatymu kyla iš Lietuvos teisės sistemoje esančios teisinės spragos, būtinybės sureguliuoti partnerystės (gyvenimo nesusituokus) teisinius santykius, kai du partneriai, gyvendami kartu, sukuria šeimos santykius ir gyvena kaip šeima, neregistruodami santuokos. Tarnybos nuomone, būtina užkirsti kelią faktinei bei teisinei porų, gyvenančių kartu, diskriminacijai, įtvirtinant kartu gyvenančių porų teisinius santykius, kad asmenys, gyvenantys kartu ir nesudarydami santuokos, galėtų naudotis daugybėje įvairių teisės aktų numatytomis šeimos nariams būdingomis teisėmis ir pareigomis, pvz., tarpusavio pagarbos, lojalumo pareiga, teise priimti sprendimus kritiniais partnerio sveikatos būklės atvejais, procesinėmis teisėmis (pvz., teise neliudyti baudžiamajame procese prieš partnerį), su darbo santykiais susijusiomis teisėmis (pvz., teise gauti laisvų dienų partnerio ligos ar mirties atveju), teise paveldėti partnerio turtą, teise naudotis įstatymų nustatytu partnerių bendro turto tvarkymo režimu, teise gauti išlaikymą iš partnerio ir daugybe kitų teisių ir pareigų, būtinų asmenims, siekiantiems kurti orią partnerystę - šeiminius ar jiems prilygintus santykius. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarime Nr.
KT3-N1/2019 nutarta, jog kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu bei, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Pažymėtina, jog dar
narėms, tarp kurių yra ir Lietuva, teisės aktuose įtvirtinti registruotą partnerystę, nediskriminuojant asmenų dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs, jog porų (tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties), gyvenančių kartu, tačiau nesudarančių santuokos, bendras gyvenimas patenka Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio, t. y. asmenų teisės į šeimos ir privatų gyvenimą reguliavimo bei apsaugos sritį. Tarnybos nuomone, tik naujas Partnerystės įstatymas ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos nuostatų papildymas galėtų tinkamai užtikrinti kartu gyvenančių porų, nesudarančių santuokos, tačiau kuriančių šeiminius santykius, teises bei užpildyti šiuo metu teisinėje sistemoje egzistuojančią tokio reguliavimo spragą. Atsižvelgti iš dalies
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-10-25 Nutarimas Nr.
871 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-301 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti tikslui sureguliuoti bendrą gyvenimą gyvenančių ir santuokos neįregistravusių asmenų santykius, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau kartu
Pagal ją galimos dvi verslo organizavimo formos – kai remiantis partneryste steigiamas ir veikia teisinį subjektiškumą turintis subjektas ir kai partneriai pagal jungtinės veiklos sutartį veikia nesteigdami atskiro subjekto (Lina Mikalonienė „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisinė kilmė ir samprata“, Teisė, 2010 m., p. 81–92). Šiame kontekste atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje pateiktą jungtinės veiklos (partnerystės) apibrėžimą, kuris jungtinės veiklos sutartį priskiria prie komercinio bendradarbiavimo formų, pastebėtina, kad bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė