Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininką skiria Vyriausybė.“ Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas yra Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, jo pavaduotojai yra Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Guoda Burokienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą Nacionalinės regioninės plėtros tarybos (toliau - Taryba) formavimo tvarką taip, kad Tarybos pirmininką skirtų ne Vyriausybė, bet kad Tarybos pirmininkas pagal pareigas (Ex officio) būtų Ministras Pirmininkas, o jo pavaduotojai būtų vidaus reikalų ministras ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Taigi, šioje Taryboje jos pirmininko pareigas eitų vykdomąją valdžią įgyvendinančios institucijos (Vyriausybės) vadovas – Ministras pirmininkas, pavaduotojų pareigas užimtų Vyriausybės narys - vidaus reikalų ministras ir įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendinančios institucijos (Seimo) struktūrinio padalinio vadovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas (Seimo narys). Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministro konstituciniu teisiniu statusu ir prieštarauja Konstitucijos 60 ir 99 straipsniams, kuriuose įtvirtintas draudimas Seimo nario pareigas, Ministro pirmininko, ministro pareigas derinti su kitomis pareigomis. 1.1. Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 5 punktas).
Pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse (1 dalis); Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru (2 dalis); Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą (3 dalis). Konstitucinis Teismas aiškindamas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principą, konstatavo, kad šis principas
„<...> reiškia, jog Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita
veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu), Lietuvos valstybės įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar savivaldybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba užsienio valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba implicitiškai numatytas pareigas.
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „<...>„pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose“ vartojama sąvoka „pareigos“ apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės, savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto <...>“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimas). 1.2.
vykdomąją valdžią įgyvendinančios institucijos - Vyriausybės vadovas, jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (97 straipsnio 1 dalis). Ministrui Pirmininkui yra taikomas Konstitucijos 99 straipsnyje įtvirtintas draudimas eiti kitas pareigas, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (Ministras Pirmininkas gali būti Seimo naru) ir Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį (Ministras Pirmininkas pagal pareigas (Ex officio) yra Valstybės gynimo tarybos narys). 1.3. Pagal Konstituciją „ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas“ (98 straipsnio 1 dalis). Pagal Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalį ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Tai reiškia, kad teisiškai ministras jokiems kitiems subjektams nėra pavaldus, kad pagal Konstituciją ministrui pavedimus gali duoti tik Ministras Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Jokiems kitiems subjektams Konstitucija nenumato teisės duoti pavedimus ministrui. Ministrui yra taikomas Konstitucijos 99 straipsnyje įtvirtintas draudimas eiti kitas pareigas, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (Ministras gali būti Seimo naru). 2. Pažymime, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1, 4 ir 5 dalį Taryba yra konsultacinė grupė, be kita ko, Vidaus reikalų ministerijos teikimu svarstanti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus klausimus. Taigi, Vidaus reikalų ministras kaip Vidaus reikalų ministerijos vadovas būtų atsakingas, kad Tarybai būtų pateikti svarstyti nurodyti klausimai, ir kartu dalyvautų Tarybos darbe, kai šie klausimai būtų svarstomi.
Pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnį Vyriausybė nustato ir įgyvendina nacionalinę regioninę politiką bei šioje srityje vykdo šiame straipsnyje nustatytas funkcijas. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalį Vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją formuoja nacionalinę regioninę politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Ministro Pirmininko ir vidaus reikalų ministro, vadovaujančių institucijoms, vykdančioms regioninės plėtros valstybinio valdymo funkcijas, dalyvavimas Tarybos (kaip konsultacinės institucijos, veikiančios toje pačioje regioninės plėtros srityje) veikloje būtų nesuderinamas su jų pareigomis. 3. Projekto pabaigoje turi būti įrašyta eilutė „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ bei nurodytos priimtą įstatymą pasirašančio asmens pareigos. 4. Projekto lyginamojo varianto tekstas turėtų būti rašomas tuo pačiu šriftu, kaip ir projekto. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-746 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 30 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-301 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatytą Nacionalinės regioninės plėtros tarybos (toliau - Taryba) formavimo tvarką taip, kad Tarybos pirmininką skirtų ne Vyriausybė, bet kad Tarybos pirmininkas pagal pareigas (Ex officio) būtų Ministras Pirmininkas, o jo pavaduotojai būtų vidaus reikalų ministras ir Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
Taigi, šioje Taryboje jos pirmininko pareigas eitų vykdomąją valdžią įgyvendinančios institucijos (Vyriausybės) vadovas – Ministras pirmininkas, pavaduotojų pareigas užimtų Vyriausybės narys - vidaus reikalų ministras ir įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendinančios institucijos (Seimo) struktūrinio padalinio vadovas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas (Seimo narys). Toks teisinis reguliavimas nesuderinamas su Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministro konstituciniu teisiniu statusu ir prieštarauja Konstitucijos 60 ir 99 straipsniams, kuriuose įtvirtintas draudimas Seimo nario pareigas, Ministro pirmininko, ministro pareigas derinti su kitomis pareigomis. 1.1. Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, t. y. kaip tokį Tautos atstovą, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 5 punktas). Pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse (1 dalis); Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru (2 dalis); Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą (3 dalis).
Konstitucinis Teismas aiškindamas Seimo nario pareigų nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principą, konstatavo, kad šis principas „<...> reiškia, jog Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla (pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu), Lietuvos valstybės įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar savivaldybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba užsienio valstybių įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas arba implicitiškai numatytas pareigas.
Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje „<...>„pareigos valstybinėse įstaigose ir organizacijose“ vartojama sąvoka „pareigos“ apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės, savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto <...>“ (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimas). 1.2.
Pirmininkas yra vykdomąją valdžią įgyvendinančios institucijos - Vyriausybės vadovas, jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (97 straipsnio 1 dalis). Ministrui Pirmininkui yra taikomas Konstitucijos 99 straipsnyje įtvirtintas draudimas eiti kitas pareigas, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (Ministras Pirmininkas gali būti Seimo nariu) ir Konstitucijos 140 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį (Ministras Pirmininkas pagal pareigas (Ex officio) yra Valstybės gynimo tarybos narys). 1.3. Pagal Konstituciją „ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas“ (98 straipsnio
jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Tai reiškia, kad teisiškai ministras jokiems kitiems subjektams nėra pavaldus, kad pagal Konstituciją ministrui pavedimus gali duoti tik Ministras Pirmininkas, o Konstitucijos nustatytais atvejais – Respublikos Prezidentas. Jokiems kitiems subjektams Konstitucija nenumato teisės duoti pavedimus ministrui. Ministrui yra taikomas Konstitucijos 99 straipsnyje įtvirtintas draudimas eiti kitas pareigas, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį (Ministras gali būti Seimo nariu). Pritarti Konstitucijos 60 ir 99 straipsniuose yra įtvirtintas Seimo nario pareigų, Ministro pirmininko, ministro pareigų derinimo su kitomis pareigomis draudimas, todėl siūlomas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministro konstituciniu teisiniu statusu.
3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 30 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-746 siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 60 ir 99 straipsniams. 4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė