2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Bakas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarka, įvairiems socialiniams institutams. Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės turi būti veiksmingos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tai reiškia, kad net už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam asmeniui valstybė gali suteikti tam tikrą „indulgenciją“, t. y. sudaromos sąlygos sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnyje nurodyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Sunkūs nusikaltimai yra vieni pavojingiausių nusikaltimų (savo pavojingumu „nusileidžiantys“ tik labai sunkiems nusikaltimams), jų keliama grėsmė visuomenei yra akivaizdi, o asmenys darydami šiuos nusikaltimus supranta būsimas pasekmes ir jų siekia, t. y. tyčia sukelia sunkias pasekmes valstybės saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuosavybei. Dėl šios priežasties bausmės vykdymo atidėjimą taikant ir tyčinius sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, bausmės tikslai nepasiekiami – asmuo padaręs nusikalstamą veiką nesijaučia nubaustas, neapribojama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, neužtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidėjus bausmės, paskirtos už padarytą sunkų nusikaltimą, vykdymą, nepaisant to, kokios baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos asmeniui paskiriamos, manytina, asmuo iš esmės išvengia realaus ir pagrįsto baudžiamosios atsakomybės efekto. Sunkus nusikaltimas nėra ta nusikalstamų veikų kategorija, už kurią valstybė turėtų suteikinėti tam tikras „lengvatas“, sudarančias galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės per se. Teisinio reguliavimo nuostatos, leidžiančios už vienus pavojingiausių nusikaltimų paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, manytina, ne tik kad neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų ir bausmės paskirties, neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo, bet ir iškreipia bausmės esmę bei diskredituoja teisingumą.
Pažymėtina, kad galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmę praktikoje pasinaudojama vis dažniau. Teismų praktikoje dažnai nueinama lengviausiu keliu – sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, taip sudarant galimybes pavojingiems asmenims, nuteistiems ne už bet kokius, bet už sunkius tyčinius nusikaltimus, atsidurti laisvėje. Deja, pastarojo meto rezonansiniai įvykiai rodo, kad tokia praktika nepasiteisina - lygtinai nuteisti asmenys nevertina valstybės suteiktos galimybės pasitaisyti būnant ne laisvės atėmimo vietoje, o namų aplinkoje, bet priešingai - vėl daro nusikaltimus. Lygtinai nuteisti asmenys yra susiję su pačių žiauriausių, visuomenę sukrėtusių nusikaltimų padarymu, o lygtinis nuteisimas dažnai taikomas ir smurtinius nusikaltimus bei nusikaltimus, susijusius dideliu kiekiu narkotinių medžiagų platinimu, padariusiems asmenims. Pirmos instancijos teismų duomenimis, asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, skaičius nuolat didėja: 2014 m. tokių asmenų buvo 1278, 2015 m. – 1375, 2016 m. – 1473. Kalėjimų departamento duomenimis (asmenų, esančių Apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, skaičiaus ataskaita), 2016 m. gruodžio 31 d. asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas (BK 75 str.) buvo 3062 (2015 m. – 2845, 2014 m. – 2416, 2013 m. – 2612).
Iš jų 115 nuteisti už priežiūros vykdymo laikotarpiu padarytas nusikalstamas veikas (2015 m. – 115),
priežiūros vykdymo metu (2015 m. – 154), (pavyzdžiui, dėl labai sunkių nusikaltimų – 6 (2015 m. – 5), dėl sveikatos sutrikdymų – 37 (2015 m. – 43), dėl vagysčių – 35 (2015 m. – 35)). Nurodytos priežastys ir praktikoje kylančios problemos paskatino parengti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo bausmė, paskirta už sunkius nusikaltimus, būtų veiksminga ir efektyvi bausmė kovoje su vienais pavojingiausių nusikaltimų. Manytina, kad draudimas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus būtų adekvati ir proporcinga priemonė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tai padėtų įgyvendinti nubaudimo principą, atgrasytų nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, saugotų visuomenę nuo pakartotinio nusikalstamumo. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad už nusikalstamas veikas skiriama pernelyg švelni bausmė, t. y. laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant tam tikram terminui, netaptų viena iš priežasčių, leidžiančių asmenims pajusti nebaudžiamumo efektą. Atsižvelgiant į tai, tikimasi, kad Įstatymo projektu siūlomi BK pakeitimai užtikrins efektyvų bausmės poveikį, leis pasiekti bausmės tikslus, įgyvendinti teisingumo ir baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Bakas. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bausmės vykdymo atidėjimą būtų galima taikyti tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimo nebūtų galima taikyti asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, teigiamai vertintina tai, kad bus apribotos galimybės sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims būti laisvėje ir kelti pavojų visuomenei. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes užtikrins tai, kad asmenys, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, neturės galimybės išvengti realaus jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Įvertinus sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pavojingumą, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti visuomenės saugumą, Įstatymo projektu siūlomos nuostatos leis išvengti situacijų, kai sunkius nusikaltimus padarę ir laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys dėl galiojančio teisinio reguliavimo nuostatų turi galimybę likti laisvėje, o dažnai tuo pasinaudodami padaro naujas nusikalstamas veikas, taip keldami nuolatinį pavojų visuomenei. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos užtikrins adekvatų ir atgrasantį laisvės atėmimo bausmės poveikį, taip pat, tikėtina, sumažins nusikalstamų veikų skaičių (ypač pakartotinį). 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „bausmės vykdymo atidėjimas“, „sunkus nusikaltimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Vytautas Bakas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalis, siekiant, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų galimas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu teikiamu projektu grąžinama iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji BK 75 straipsnio
ministerijos parengtam kompleksinio pobūdžio BK pataisų įstatymo projektui[¹]. Teisingumo ministerijos teiktu projektu buvo siekta subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą, kartu sprendžiant įkalinimo įstaigų perpildymo problemą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 2. Teikiamo projekto aiškinamajame rašte pateikiama bendroji laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo statistika, neišskiriant, kiek atvejų yra tiesiogiai susiję su bausmės vykdymo atidėjimu asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Dėl tos priežasties projekto aiškinamojo rašto statistinis pagrįstumas yra abejotinas. Be to, bendrojo bausmės vykdymo atidėjimo skaičiaus augimas neturėtų būti traktuojamas kaip valstybės baudžiamosios politikos ar bausmių vykdymo sistemos veikimo trūkumas. 3. Teikiamo projekto nuostatos pernelyg suvaržo teisėjo diskreciją įvertinti asmens ir jo padarytos veikos pavojingumą bei paskirti teisingiausią bausmę arba atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, „Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Visų šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo <...>“[2]. Šios pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys į sankcijų formavimo baudžiamajame įstatyme ypatumus. BK egzistuoja nemažai praktikoje taikomų sankcijų, kurių ribos yra itin plačios. Pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnio 2 dalies, 250⁴straipsnio 1 dalies, 280 straipsnio 2 dalies sankcijų ribos yra nuo trijų mėnesių iki dešimties metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vienos nusikaltimo sudėties kontekste asmens padarytą veiką gali įvertinti ir kaip labai pavojingą, ir absoliučiai priešingai. Tokio baudžiamųjų sankcijų konstravimo esminis trūkumas – jog pagal viršutinę sankcijos ribą yra formaliai nustatoma konkretaus nusikaltimo kategorija.
Atsižvelgiant į tai, pritarus teikiamam projektui, teismas neturės diskrecijos teisės ir privalės asmeniui, nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių, paskirti realaus laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad jo padarytas nusikaltimas baudžiamajame įstatyme yra formaliai priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai. 4. Pastebėtina ir tai, jog teikiamo projekto nuostatos kelia abejonių ir dėl jo atitikimo lygiateisiškumo principui. Pabrėžtina, jog vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui apskritai nėra susietas su tyčinio nusikaltimo kategorija – t. y. nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, padarius ne tik sunkų, bet ir labai sunkų nusikaltimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr. 2015 m. kovo 19 d. Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1554. [2] LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-511/2017.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-16 Nr. S-2017-4938 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑708 (toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 102-P-44
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai:Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Teisės departamento atstovai:
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-05-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalis, siekiant, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų galimas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu teikiamu projektu grąžinama iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji BK 75 straipsnio 1 dalies pataisa buvo priimta, pritarus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtam kompleksinio pobūdžio BK pataisų įstatymo projektui[¹]. Teisingumo ministerijos teiktu projektu buvo siekta subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą, kartu sprendžiant įkalinimo įstaigų perpildymo problemą.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. Nesvarstyti Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)):
„Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“, todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
bausmės vykdymo atidėjimo statistika, neišskiriant, kiek atvejų yra tiesiogiai susiję su bausmės vykdymo atidėjimu asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Dėl tos priežasties projekto aiškinamojo rašto statistinis pagrįstumas yra abejotinas. Be to, bendrojo bausmės vykdymo atidėjimo skaičiaus augimas neturėtų būti traktuojamas kaip valstybės baudžiamosios politikos ar bausmių vykdymo sistemos veikimo trūkumas. Nesvarstyti Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį įstatymo projektą Nr.
XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
asmens ir jo padarytos veikos pavojingumą bei paskirti teisingiausią bausmę arba atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, „Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Visų šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo <...>“[2]. Šios pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys į sankcijų formavimo baudžiamajame įstatyme ypatumus. BK egzistuoja nemažai praktikoje taikomų sankcijų, kurių ribos yra itin plačios. Pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnio 2 dalies, 250⁴straipsnio 1 dalies, 280 straipsnio 2 dalies sankcijų ribos yra nuo trijų mėnesių iki dešimties metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismas vienos nusikaltimo sudėties kontekste asmens padarytą veiką gali įvertinti ir kaip labai pavojingą, ir absoliučiai priešingai.
Tokio baudžiamųjų sankcijų konstravimo esminis trūkumas – jog pagal viršutinę sankcijos ribą yra formaliai nustatoma konkretaus nusikaltimo kategorija. Atsižvelgiant į tai, pritarus teikiamam projektui, teismas neturės diskrecijos teisės ir privalės asmeniui, nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių, paskirti realaus laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad jo padarytas nusikaltimas baudžiamajame įstatyme yra formaliai priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nesvarstyti Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos kelia abejonių ir dėl jo atitikimo lygiateisiškumo principui. Pabrėžtina, jog vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalies straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui apskritai nėra susietas su tyčinio nusikaltimo kategorija – t. y. nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidėtas, padarius ne tik sunkų, bet ir labai sunkų nusikaltimą. Nesvarstyti Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-05-241 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
Įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų dėl Įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės aktų atitikties neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės
Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2017-07-211
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, kurie padarė sunkius nusikaltimus (jei jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų) įstatymo leidėjo BK 75 straipsnyje buvo įtvirtinta 2015 metais.
Šiuo įstatymu taip pat pakeisti BK 27, 55, 56, 60 ir kt. straipsniai siekiant kompleksiškai subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą veiksmingiausiomis priemonės, be kita ko, pakartotinai nusikaltusių asmenų baudimo taisyklėmis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis. Šis įstatymo projektas buvo parengtas taip pat ir remiantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto atlikta moksline analize „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintų sankcijų peržiūrėjimas ir subalansavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kontekste“. Tuomet parengto įstatymo projekto (Nr. XIIP-2448) aiškinamajame rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad baudžiamajame įstatyme yra nemažai sankcijų, kurių ribos itin plačios, pavyzdžiui, BK 135 straipsnio 1 dalies, BK 149 straipsnio 2 dalies, 183 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnio 2 dalies, 250⁴ straipsnio
dešimties metų laisvės atėmimo. Remiantis BK 11 straipsnio taisyklėmis, visi minėti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, nepriklausomai nuo teismo realiai paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio (pavyzdžiui, net ir vienerių metų bausmės). Taigi pagal dabartinį reguliavimą teismas neturi diskrecijos teisės ir privalo formaliai paskirti realią laisvės atėmimo bausmę vien dėl tos priežasties, kad tam tikras nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (net jei paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų). Taigi, tokios baudžiamojo įstatymo pataisos buvo orientuotos į santykinai griežtos ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotos baudžiamosios politikos koregavimą. Tuo tarpu iš Projektu Nr.
Tuo tarpu iš Projektu Nr. XIIIP-708 siūlomų BK 75 straipsnio pakeitimų matyti, kad siekiama sugrąžinti iki 2015 metų šiame straipsnyje buvusias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, t. y. atsisakyti galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus (net jei jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų). Šiame kontekste aktualu ir tai, kad sunkūs tyčiniai nusikaltimai gali būti tiek smurtinio, tiek ir nesmurtinio (pavyzdžiui, turtinio) pobūdžio, todėl jų pavojingumą gali apspręsti ne tik BK straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas, bet ir teisinės vertybės, į kurias tokia veika kėsintasi, ir pan. 2. Esant dabartinei BK 75 straipsnio redakcijai svarbu ir tai, kad nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo kategorijos (nesunkus, apysunkis ar sunkus), bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tik tada, kai byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia neabejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pabrėžiama, kad kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-429-303/2015, 2K-525-648/2015, 2K-208/2014, 2K-405/2012). Priimant sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujamasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas savo išvadą suformuluoja pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą – įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011).
2K-149/2011). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina daugelį aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikaltimą, tiek ir jį padariusį asmenį (ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos ir pan.) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396-746/2016, 2K-197-976/2015, 2K-91/2014, 2K-362/2012). Todėl tik ta aplinkybė, kad BK 75 straipsnyje yra numatyta galimybė bausmės vykdymo atidėjimą taikyti sunkių tyčinių nusikaltimų atveju, savaime nerodo, kad tokia bausmės realizavimo forma gali būti taikoma bet kuriam tyčinį sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui – esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra motyvuota teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 3. Projekto Nr. XIIIP-708 aiškinamajame rašte, pagrindžiant siūlomus BK 75 straipsnio pakeitimus, nurodomi bendri statistiniai duomenys, liudijantys apie didėjantį asmenų, kuriems bausmės vykdymas yra atidedamas, skaičių.
Kadangi šie duomenys nėra pateikti pagal tyčinių nusikaltimų kategorijas (BK 75 straipsnio taikymui aktualūs nesunkūs, apysunkiai, sunkūs nusikaltimai), taip pat neatsargius nusikaltimus, sudėtinga spręsti, ar dažnėja atvejų, kuomet bausmės vykdymo atidėjimas taikytas būtent sunkius tyčinius nusikaltimus padariusiems asmenims. 4. Projekto Nr. XIIIP-708 aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Panaikinus galimybę BK 75 straipsnį taikyti sunkių nusikaltimų atveju neišvengiamai didės laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, kurių išlaikymui bus būtinos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgti Nesvarstyti. Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)): „Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“, todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-201
Atsakydami į Jūsų 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-2017-6772, kuriuo prašėte pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-708, informuojame, kad dauguma Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų minėtu projektu siūlomiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalies pakeitimams nepritarė. Teisėjų nuomone, reikėtų palikti dabar galiojančią BK 75 straipsnio redakciją, t. y. galimybę taikyti šiame straipsnyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkius, ypač ne smurtinio pobūdžio, nusikaltimus. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas prie sunkių nusikaltimų priskiria ir dalį ūkinių, ekonominių nusikaltimų (dėl griežtinamų bausmių tokio pobūdžio sunkių nusikaltimų daugėja), ir nors šie nusikaltimai taip pat pavojingi dėl sukeliamų padarinių, vis dėlto pirmą kartą padarius tokio pobūdžio nusikaltimą turėtų būti palikta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ypač jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis atlygina žalą ir pan. Be to, dabar galiojanti BK 75 straipsnio redakcija suteikia teismui galimybę individualizuoti skiriamą bausmę atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Svarstant Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-708, buvo išsakyta ir dar viena mintis – tuo atveju, jei įstatymų leidėjo valia bus nukreipta į BK 75 straipsnio taikymo ribojimą, gal vertėtų ne drausti taikyti šį BK straipsnį asmenims skiriant bausmes už visus sunkius nusikaltimus, o nurodyti konkrečius BK straipsnius ir jų dalis, kuriose numatytus sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims BK 75 straipsnio nuostatos dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo negalėtų būti taikomos. Atsižvelgti Nesvarstyti. Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)): „Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“, todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 3. Generalinė prokuratūra 2017-07-211 DĖL TEISĖS AKTO PROJEKTO NR. XIIIP-708. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra susipažino su pateiktu derinti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-708. Informuojame, kad projektui iš esmės pritariame ir pagal kompetenciją pastabų ar pasiūlymų neteikiame. Atsižvelgti Nesvarstyti. Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 4. Vilniaus universitetas Teisės fakultetas 2017-07-111
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, atsakydamas į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą Nr. S-2017-6772, išanalizavo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-708, daro išvadą, jog siūloma vėl įteisinti nuostatą, pagal kurią bausmės vykdymo atidėjimas negalimas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu teikiamu projektu būtų sugrąžinta iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija.
Teisės fakultetas pateiktam projektui nepritaria, nes juo be jokio pagrindo siūloma išplėsti laisvės atėmimo bausmės, kuri turės būti atliekama realiai, taikymą. Pagrindiniai projekto kritikos argumentai yra išdėstyti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, kurios papildymui galima paminėti šiuos kelis aspektus. Pirma, mokslo projekto ,,Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai“[1] metu buvo atliktas teisėjų, prokurorų, advokatų ir mokslininkų anketavimas. Pažymėtina, kad anketavimo rezultatai parodė, jog 2015 m. įstatymui Nr. XII-1554[2], kuriuo buvo praplėstos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo ribos, numatant jo taikymo galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, pritarė 81% apklaustųjų teisėjų, 63% apklaustų prokurorų, 74% apklaustų advokatų bei 80% apklaustų mokslininkų. Antra, siūlomu projektu ribojama teismų galimybė vykdyti racionalią baudžiamąją politiką ir individualizuoti baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad tai pakankamai sėkmingai daro LAT, pavyzdžiui, formuodamas baudžiamosios politikos kryptingumą kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuris sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, bylose. LAT yra pabrėžęs, jog „BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pažymėtina, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų“[3]. Manome, kad LAT ir kiti teismai analogiškai individualizuotai sprendžia ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimą sunkių nusikaltimų atveju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nepagrįstai nurodoma, jog projekto įgyvendinimui nereikės papildomų finansinių lėšų. Toks vertinimas nėra teisingas, nes realus laisvės atėmimas mokesčių mokėtojams kainuoja brangiau, nei bausmės vykdymo atidėjimas, todėl projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų naujų nuteistųjų laisvės atėmimu išlaikymui. Atsižvelgti Nesvarstyti. Analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)), todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 5. Lietuvos teisės institutas 2017-06-151
Parengtame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus.
Vertinant parengtą įstatymo projektą kriminologiniu, baudžiamuoju politiniu ir baudžiamosios teisės sistemos požiūriu siūlytina jam nepritarti pirmiausia dėl šių dviejų priežasčių:
rengiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – LR BK) pakeitimų ir papildymų įstatymų projektai, nesiejant jų su šalies bendruoju baudžiamuoju politiniu kontekstu, nederinant su Vyriausybės politika, apeinant prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos suburtą LR BK priežiūros komitetą, ignoruojant baudžiamosios teisės ir kriminologijos mokslininkų tyrimų išvadas, jų nesiteiraujant ar nekreipiant į jas dėmesio yra iš esmės ydingi, nes skatina fragmentuotą įstatymų leidybą, kuri griežčiausios valstybės taikomos – baudžiamosios – atsakomybės srityje sudaro piktnaudžiavimo turima galia ir nedovanotino apgaulingo
„taškinio“ bandymo spręsti tariamas problemas įspūdį. 2. Galimybė atidėti laisvės
atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus buvo numatyta tik 2015 m. kovo 19 d. priimtu ir tų pačių metų kovo 23 d. įsigaliojusiu įstatymu – jau vien tai, gerbiant įstatymų leidybos ir vykdomos baudžiamosios politikos nuoseklumą, su šiuo įstatymo projektu dirbusių ekspertų nuomonę, teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą turėtų sulaikyti nuo skubos nepraėjus net 2 metams nuo naujų nuostatų įsigaliojimo imti rengti jų pakeitimo (atkeitimo) įstatymų projektus ir juos teikti svarstymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtu įstatymu buvo sistemiškai ir kompleksiškai keičiama ir daugiau LR BK nuostatų, tuo siekiant tam tikrų šio įstatymo projekto Aiškinamajame rašte anuomet[4] išdėstytų tikslų.
Toliau analizuojant patį galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus turinį galima daryti vienareikšmę išvadą, kad tokia galimybė yra būtina, o šį būtinumą galima pagrįsti tokiais argumentais:
3Pirmiausia, laisvės atėmimo, kaip ir bet kurios kitos bausmės,
vykdymo atidėjimas (originaliame LR BK variante buvo numatyta ir baudos bei arešto bausmių vykdymo atidėjimo galimybė, o įvairių šalių praktika šioje srityje labai įvairi[5]), kaip teigiama projekto Aiškinamajame rašte, nėra jokia „indulgencija“, kuria neva „sudaromos sąlygos sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims išvengti realios laisvės atėmimo bausmės“. Šiurpina tai, kad XXI a. pradžioje nepriklausomos demokratiškos šalies ir Europos Sąjungos valstybės narės Seimo narys Vytautas Bakas, kuris dar yra ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tokiame kontekste vartoja Europos viduramžių retoriką. Probacija nėra nei „indulgencija“, nei
„realios laisvės atėmimo bausmės išvengimas“, nei „lengvata“, tai yra vidutinio
sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų, kartais netgi – labai sunkų nusikalstamą elgesį. Asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ir draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybų, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam net už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.
Be šios priežiūros ir visų reikalavimų būtina mintyje turėti ir tai, kad probacija duoda daug kitų teigiamų šalutinių efektų, iš kurių paminėtini bent du: nuteisto asmens apsaugojimas nuo neišvengiamai neigiamo kalinimo poveikio ir valstybei maždaug 20 kartų pigesnis toks bausmės vykdymas, palyginus su realiu įkalinimu[6]. Neatsitiktinai Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2010 m. sausio 20 d. priėmė rekomendaciją CM/Rec(2010)1 dėl Europos Tarybos probacijos taisyklių, kurioje valstybės narės raginamos vietoj įkalinimo plėsti probacijos taikymą, vadovaujantis šiame dokumente suformuluotomis rekomendacijomis[7]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto Aiškinamajame rašte lengva ranka rašomos tokio pobūdžio frazės, kaip „bausmės tikslai nepasiekiami – asmuo padaręs nusikalstamą veiką nesijaučia nubaustas, neapribojama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, neužtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas“ ir pan., nepateikiant jokių kriminologinių tyrimų rezultatų, kurie rodytų, kaip probuojamieji iš tiesų jaučiasi ir kaip klostosi tolesnis jų gyvenimas, yra lengvabūdiškas neatsakingumas įstatymų leidybos srityje. 4. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto Aiškinamajame rašte gausu ne tik populistinių, pavieniais žiniasklaidos
„rezonansiniais“ padarytais įvykiais besiremiančių, bet ir baudžiamosios
teisės teorijos, tarptautinių rekomendacijų, kriminologinių tyrimų rezultatų neatitinkančių teiginių.
Pavyzdžiui, minimas sovietinės baudžiamosios teisės suformuluotas „atsakomybės neišvengiamumo principas“, kuris neatitinka šiuolaikinio požiūrio į baudžiamosios atsakomybės taikymo praktiką ir ultima ratio principo, teigiama, kad asmuo neva „išvengia realaus ir pagrįsto baudžiamosios atsakomybės efekto“, nors bausmės vykdymo atidėjimas yra pati tikriausia baudžiamoji atsakomybė, teigiama, kad „teismų praktikoje dažnai nueinama lengviausiu keliu – sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas“, nors tai tikrai nėra „lengvas kelias“, kurį turi
„nueiti“ teismai – jie, be kita ko, turi įvertinti, ar bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo atėmimo, nuogąstaujama, kad sudaromos galimybės neva pavojingiems asmenims (nors nusikaltimo sunkumas apie asmenų pavojingumą mažai ką pasako) „atsidurti laisvėje“, nors absoliuti dauguma asmenų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, ir nebūna
„atsidūrę nelaisvėje“, o laisvėje galų gale vis tiek „atsiduria“ beveik visi
nuteistieji, galiausiai daroma išvada, kad esama praktika neva nepasiteisina, kad neva lygtinai nuteisti asmenys „yra susiję su pačių žiauriausių, visuomenę sukrėtusių nusikaltimų padarymu“ – tai yra paprasčiausia netiesa – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims tebėra išimtis, o absoliuti dauguma asmenų, kuriems atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, probacijos sąlygų nepažeidžia. Keli procentai jas pažeidžiančių (apie tai rašoma toliau išvadoje) daugiausia padaro smulkius pažeidimus arba nesunkias nusikalstamas veikas.
Būtų įdomu sužinoti, kokie gi projekto Aiškinamajame rašte minimi „patys žiauriausi, visuomenę sukrėtę nusikaltimai“ turimi mintyje ir kokiais būtent atvejais jais buvo įtariami (kaltinami) ar už juos nuteisti asmenys, kuriems prieš tai buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas? 1 pav. pateikta pirmosios instancijos teismų paskirtų bausmių struktūra, atskirai išskiriant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jame matyti, kad 2003–2014 m. laisvės atėmimo bausmių, kurių vykdymas buvo atidėtas, dalis nuolat mažėjo, ji šiek tiek padidėjo tik 2015–2016 m. – tikėtina, jog tai bent iš dalies buvo susiję su įtvirtinta galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus. Tačiau netgi 2016 m. ši dalis sudarė tik 8,9 proc. (tiek pat, kiek ir 2011–2012 m.), o absoliučiais skaičiais jų buvo beveik tiek pat (1 445), kiek ir 2013 m. (1 402), kai 2003 m. tokių atvejų buvo net 3 725, kurie sudarė 21,2 proc. pirmosios instancijos teismų paskirtų bausmių struktūroje. Būtina dar kartą atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymui iš esmės pasikeitė probacijos turinys ir jos vykdymo kokybė – šiame įstatyme buvo numatyta daug naujų priežiūros ir pagalbos instrumentų, kurių arsenalas net nelygintinas su 2003–2004 m. buvusia padėtimi. 1 pav. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo dalis tarp visų paskirtų bausmių Lietuvoje 2003–2016 m.[8](pateikta lentelė). 5. Atėmus galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus projekto Aiškinamajame rašte galiausiai žadama atgrasyti „nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje“, tokiu būdu saugoti „visuomenę nuo pakartotinio nusikalstamumo“.
Tokių pavyzdžių, kai LR BK keičiamas ar bent jau siekiamas keisti griežtinant baudžiamąją atsakomybę orientuojantis į išskirtinai bendrosios prevencijos tikslus, Lietuvoje, deja, buvo, yra ir turbūt dar bus gausiai. Siūlymai vienaip ar kitaip keisti LR BK nuostatas dažniausiai remiasi stereotipais, teoriniais pamąstymais, idėjomis, kaip turėtų būti, nesigilinant į tai, kaip iš tiesų yra[9]. Žinomi vokiečių kriminologai H. Kury ir M. Brandensteinas atkreipia dėmesį į tai, jog „įbauginimo efektai toli gražu neveikia kaip paprastos matematinio skaičiavimo taisyklės pagal paprastą modelį: kuo didesnės bausmės – tuo labiau įbauginama, tuo mažesnis nusikalstamumas, nors būtent tokių matematinių taisyklių galiojimą, keliant atitinkamus reikalavimus, nuolatos bando įteigti baudžiamoji politika ir žiniasklaida“[10]. Atlikęs vieną naujausių išsamų visose pasaulio šalyse atliktų bendrosios prevencijos baudžiamosios teisės priemonėmis tyrimų apžvalgą, T. Spirgath’as konstatuoja, kad bausmių griežtinimas arba bausmės tikimybės padidinimas tam tikra apimtimi gali lemti nusikalstamo elgesio mažėjimą, tačiau koreliacija yra labai maža[11]. Be to, jis pabrėžia, kad tam tikro, pavyzdžiui, jaunų žmonių nusikalstamo elgesio atveju, taip pat, kai nusikalstama apsvaigus ar turint tam tikrų psichinių sutrikimų, bauginimas bausmėmis faktiškai nėra veiksmingas[12]. Apibendrindamas bendrosios prevencijos baudžiamosios teisės priemonėmis srityje atliktus tyrimus vokiečių ir šveicarų kriminologas K.-L.
Kunz’as konstatuoja, kad:
Aiškinamajame rašte nepateikiama jokia registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei jais įtariamų (kaltinamų) asmenų statistika – remiantis projekto Aiškinamajame rašte išdėstyta logika nuo 2015 m. jų turėjo gerokai padaugėti, nes visi su LR BK pakeitimais kruopščiai susipažinę
„nusikaltėliai“ turėjo nesunkiai pastebėti neva sukurtą „nebaudžiamumo“ nišą
laisvės atėmimo bausmės trukmę sistema. 2 pav. Registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei nustatytų jais įtariamų (kaltintų) asmenų skaičių dinamika Lietuvoje 2004–2016 m.[15](pateikta lentelė). Tiesa, vertinant šiuos skaičius reikia atsižvelgti į keletą aspektų.
Pirmiausia, tai yra absoliutūs, o ne santykiniai skaičiai, nėra atsižvelgiama į gyventojų skaičių pokyčius. Tačiau ir santykiniai skaičiai (100 000 gyventojų) rodytų akivaizdžią mažėjimo tendenciją, nes gyventojų Lietuvoje skaičius 2015–2016 m. Lietuvoje sumažėjo ne tiek, kiek sumažėjo registruotų nusikalstamų veikų. Antra, čia sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičiai pavaizduoti kartu – pagal viešai publikuojamą statistiką nėra galimybės jų atskirti, tačiau tokia galimybė yra skaičiuojant įtariamus (kaltinamus) asmenis (žr. toliau 3 pav.). Iš šios statistikos matyti, kad labai sunkių nusikaltimų padarymu Lietuvoje kasmet įtariami (kaltinami) maždaug 350–500 asmenų ir šis skaičius yra gana stabilus, nors pastaraisiais metais taip pat mažėja[16]. Kitaip tariant, iš pavaizduotų 2 pav. skaičių didžiąją dalį sudaro būtent sunkūs nusikaltimai. Kitaip tariant, 2015–2016 m., po 2015 m. kovo 23 d. įsigaliojusių LR BK pakeitimų, registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvoje ne padaugėjo, o žymiai sumažėjo. 6. Toliau vertinant parengtą projektą bendrame Lietuvos baudžiamajame kontekste, būtina paminėti, kad jis nesuderinamas su Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016–2020 m. programa, kurioje numatoma plačiau taikyti laisvės atėmimui alternatyvias teisines sankcijas, siekti, kad mažėtų taikyto terminuoto laisvės atėmimo dalis iš visų taikytų bausmių (Programos 224.11 punktas[17], Programos įgyvendinimo plano
santykinį kalinių skaičių 100 000 gyventojų Europos Sąjungoje, nors santykinis registruotų nusikalstamų veikų skaičius yra pats mažiausias, o sunkumu išsiskiria tik didesniu registruotų nužudymų skaičiumi, kuris absoliučiais rodikliais nėra didelis, žinoma iš daugelio tyrimų ir ataskaitų[19].
Taip pat žinoma ir tai, kad pagal šį rodiklį Lietuva (deja) daugelio kriminologų publikacijose vis dar priskiriama Sovietų Sąjungos tradicijai ir kultūrai[20], nes kalinių skaičius yra šalies pasirinkimas (per bausmių sistemą, sankcijas, bausmių skyrimo taisykles, baudimo kultūrą ir tradiciją), o ne likimas. Lietuvai yra būtina mažinti kalinių skaičių – siekiant šioje srityje ne tik vis labiau netolti nuo Vakarų Europos tradicijos, bet ir siekiant didesnio visuomenės saugumo (jis yra didžiausias tuomet, kai gyventojai gyvena integruotai, o kalinimo patirtis itin suvaržo integruoto gyvenimo galimybes), palankesnių sąlygų nusikaltusių asmenų resocializacijai ir galiausiai – bausmių vykdymo sistemos modernizavimo, kuris su tokiu dideliu kalinių skaičiumi yra neįmanomas. Svarbu analizuoti, kokią įtaką būtent toks BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas galėjo ir gali turėti kalinių skaičiui, kurio mažėjimo visais
pakeitimais iš dalies ir buvo siekiama.? 3 pav. matyti, kad sunkių nusikaltimų padarymu įtariamų (kaltinamų) asmenų skaičius Lietuvoje per pastaruosius 12 metų svyravo nuo 1 470 (2007 m.) iki
įtariamų (kaltinamų) asmenų skaičius sudarė daugiau kaip 50 proc. visų naujai laisvės atėmimo bausmę atlikti atvykusių asmenų skaičiaus, o 2013–2015 m. – beveik 65 proc.[21] Taigi tikėtina (darant prielaidą, kad didžioji dalis šių asmenų nuteisiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis), kad už sunkius nusikaltimus skiriamos bausmės turi reikšmingą įtaką kalinių skaičiui. 3 pav.
padarymu įtariami (kaltinami) asmenys ir realią laisvės atėmimo bausmę atlikusių asmenų srautas per metus Lietuvoje 2004–2016 m.[22](pateikta lentelė). Visgi 3 pav. matyti, kad sunkiais nusikaltimais įtariamų (kaltinamų) ir naujai laisvės atėmimo bausmę atvykusių atlikti bei iš viso per metus šią bausmę atlikusių asmenų (srauto) skaičių pokyčiai nesutampa, o tai reiškia, kad kalinių skaičių pokyčiams didelę įtaką turi ir kiti veiksniai. Be to, žvelgiant į 2015 m. skaičius matyti, kad kalinių skaičiaus sumažėjimui daug didesnę įtaką tikėtinai turėjo nustatytų sunkiais nusikaltimais įtariamų (kaltinamų) asmenų skaičiaus sumažėjimas (291 asmeniu)[23], o ne (tikėtinas) bausmių taikymo už šiuos nusikaltimus pasikeitimas (švelnėjimas). Kitaip tariant, naivu būtų manyti, kad galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus gali reikšmingai sumažinti kalinių skaičių Lietuvoje (nes jis labiausiai priklauso nuo vis dar pagal sovietinę baudimo kultūrą taikomų bausmių ilgumo, įskaitant ir vis retesnį lygtinį paleidimą), tačiau bent jau nedidelė įtaka yra (tikėtina, kad tokia galimybė yra keliasdešimtyje atvejų per metus). 7.
nusikaltimus ir analizuojant dažniausiai jų padarymu įtariamų (kaltinamų) bei nuteistų asmenų statistiką, matyti, kad didžiausią dalį tarp jų sudaro šie sunkūs nusikaltimai (jais įtariama (kaltinama) ir nuteisiama nuo keliasdešimties iki kelių šimtų asmenų per metus)[24]: sunkus sveikatos sutrikdymas (LR BK 135 straipsnio 1 dalis), prekyba žmonėmis (147 straipsnio 1 dalis), išžaginimas (LR BK 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), seksualinis prievartavimas (LR BK 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), privertimas lytiškai santykiauti (LR BK 151 straipsnio 2 dalis), vagystė (LR BK 178 straipsnio 3 dalis)[25], plėšimas (LR BK 180 straipsnio 2 ir 3 dalys), turto prievartavimas (LR BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalys), sukčiavimas (LR BK 182 straipsnio 2 dalis), turto pasisavinimas (LR BK 183 straipsnio 2 dalis), turto iššvaistymas (LR BK 184 straipsnio 2 dalis), kontrabanda (LR BK 199 straipsnio 1 ir 3 dalys)[26], neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (LR BK 199²straipsnis)[27], nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (LR BK 216 straipsnis), kyšininkavimas (LR BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalys), prekyba poveikiu (LR BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalys), papirkimas (LR BK 227 straipsnio 3 dalis), piktnaudžiavimas (LR BK 228 straipsnio 2 dalis), neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (LR BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys)[28], neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną (LR BK 292 straipsnio 2 ir 3 dalys)[29]. Galima įsivaizduoti, kad už dalį šių sunkių nusikaltimų, kai pagal LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatą „yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas.
Norint nustatyti, kaip ir ar pasikeitė bausmių skyrimo praktika už šiuos nusikaltimus, reikėtų atlikti panašių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų iki aptariamo LR BK 75 straipsnio pakeitimo ir po jo, tyrimą, o tai nėra paprasta užduotis, nors projekto Aiškinamajame rašte ji subanalinta iki visiško paprastumo – remiamasi spėliojimais ir buitiniais stereotipais, nepateikiant netgi nė vieno konkretaus pavyzdžio, nekalbant jau apie išsamesnių tyrimų rezultatus. 8. Dauguma šios išvados 7 punkte išvardintų nusikaltimų iš tiesų pažeidžia svarbiausius socialinius gėrius ir laikytini sunkiais, už juos taikomos bausmės turi būti adekvačios, proporcingos ir atitikti bendrą „hierarchinę“ už visą nusikalstamą elgesį taikomų teisinių sankcijų sistemą. Tačiau vertinant nusikaltimų sunkumą ir už juos taikytinų ar taikomų teisinių sankcijų galimybes, būtina atsižvelgti bent į dar tris aspektus: 8.1.LR BK konstruojamas nusikaltimų sunkumas pagal sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės trukmę yra dirbtinis – sankcijose ją galima didinti arba mažinti, tokiu būdu ir
„sunkinant“ ar „lengvinant“ nusikaltimą. Kitaip tariant, pagal dabartinę
LR BK konstrukciją trumparegiška būtų nusikaltimo sunkumą laikyti natūraliu reiškiniu – ypač turint mintyje faktiškai nuolatinį laisvės atėmimo bausmių trukmės didinimą 2004–2016 m. Tai, kad vienas ar kitas nusikaltimas laikomas „sunkiu“, tėra teisinė konstrukcija, todėl nėra pagrįsta teigti, kaip tai daroma projekto Aiškinamajame rašte, kad už sunkius nusikaltimus neva savaime neturėtų būti galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. 8.2.
netgi nepaisant labiau ar mažiau vykusios abstrakčios nusikaltimų sunkumo konstrukcijos, kurioje vertinamas bendras tam tikro elgesio sunkumas ir už jį nustatoma tam tikra sankcija, ji niekada neatitiks atskirų atvejų kompleksiškumo – būtent tai ir buvo pagrindinis argumentas 2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu įtvirtinti tokią galimybę – tai jau daug metų vis kartodavo (ir) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Pasitaiko atvejų (bet jų teismų praktikoje nėra daug), kai nepaisant padaryto sunkaus nusikaltimo įvairios bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad realus laisvės atėmimas neturi jokios prasmės – tokių atvejų dažniau pasitaiko teisiant už sunkų sveikatos sutrikdymą[30], taip pat už kitus minėtus nusikaltimus, tačiau pirminė teismų praktikos 2015–2017 m. analizė rodo, kad tokie atvejai yra labai reti. Visgi tokią galimybę numatyti būtina, o jeigu projekto rengėjams žinomi atvejai, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas akivaizdžiai nepagrįstai, juos reikėjo nurodyti projekto Aiškinamajame rašte. 8.3.Galiausiai trečias aspektas – tai galimybė pažvelgti ir į kitų šalių praktiką, siekiant geriau suvokti tarptautinį kontekstą ir Lietuvos vietą tame kontekste. Kaip minėta, Lietuvoje yra didelis kalinių skaičius, o jį pirmiausia lemia baudimo už nusikalstamą elgesį kultūra ir tradicija. Analizuojant baudimo už konkrečias nusikalstamas veikas praktiką, galima pasitelkti Europos nusikaltimų ir baudžiamosios justicijos statistikos sąvade esančius duomenis, pavaizduotus 1 lentelėje[31]. Deja, bet Lietuvoje tokie duomenys nėra renkami, todėl jų negalime palyginti su kitomis šalimis. (pateikta lentelė). 1 lentelė.
atėmimo bausme už atskirus nusikaltimus 2010 m. (proc. nuo visų už šiuos nusikaltimus nuteistųjų)[³²]1 lentelėje matyti ne tik skirtinga įvairiose šalyse paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalis už konkrečias nusikalstamas veikas, bet pirmiausia tai, kad net už tam tikras sunkias smurtines nusikalstamas veikas ji yra santykinai nedidelė. Žinoma, kad už nužudymus daugelyje šalių dažniausiai skiriamas realus laisvės atėmimas, jis greičiausiai šiek tiek rečiau skiriamas už pasikėsinimus nužudyti, kurie taip pat įtraukti į 1 lentelės antrame stulpelyje pateiktą statistiką. Tačiau už sunkų sveikatos sutrikdymą[³³] pusėje iš pavaizduotų šalių tik maždaug 30 proc. atvejų buvo paskirtas realus laisvės atėmimas, o Vokietijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje – tik 10–16 proc. atvejų. Lygiai tas pats pasakytina ir apie seksualinius nusikaltimus, nors į šią kategoriją patenka skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos. Visgi verta paminėti, kad net už išžaginimą 2010 m. reali laisvės atėmimo bausmė iš 2 lentelėje paminėtų šalių buvo skirta 59,9 proc. atvejų Lenkijoje, 59,4 proc. – Austrijoje, 57,5 proc. – Čekijoje, 53,6 proc. – Vokietijoje, 49,5 proc. – Suomijoje, tačiau 93 proc. atvejų Anglijoje ir Velse, 91,4 proc. – Škotijoje, 88,3 proc. – Nyderlanduose, 86,9 proc. – Švedijoje, 81,3 proc.
projekto Aiškinamajame rašte minimą probacijos sąlygų pažeidimo statistiką
bausmių taikymo prasmės, reikalingumo, proporcingumo ir adekvatumo. Spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybės teismas turi įvertinti, ar yra formalios sąlygos ir ar bausmės tikslai galės būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo – teismas tai sprendžia pagal byloje esančias aplinkybes, remiasi prielaidomis, numato tam tikrą prognozę[35]. Tačiau jeigu asmuo visgi probacijos sąlygas pažeidžia, nei teismas, nei probacijos tarnybos, jei jos padarė viską, kas nustatyta įstatymuose ir jų veiklos aprašuose, neturi ir negali būti dėl to kaltinami. Visgi svarbiausia yra tai, kad probacijos (įskaitant ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo) sąlygas pažeidžia labai maža dalis probuojamųjų, jų skaičius nedidėja, o tai tik dar kartą patvirtina laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo reikalingumą ir tinkamumą. 4 pav. pavaizduotas asmenų, su kuriais dirbo probacijos tarnybos paskyrus jiems įvairaus pobūdžio teisines sankcijas, skaičių dinamika 1999–2016 m. Jame matyti (juoda dalis 4 pav.), kad 2016 m. probacijos tarnybos dirbo su 6 843 asmenimis, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nors 1999 m. tokie asmenys sudarė didžiąją dalį ir jų buvo 23 559.
Projekto Aiškinamajame rašte nurodomas skaičius asmenų, kuris probacijos tarnybų žinioje buvo konkrečią metų dieną (gruodžio
asmenų proporciją (ją padidina daugiau kaip du kartus), nes probacijos sąlygas pažeidžia visas metinis probuojamųjų skaičius (srautas), o ne buvusieji įskaitoje konkrečią dieną. 4 pav. Srautas asmenų, su kuriais dirbo probacijos tarnybos paskyrus jiems įvairaus pobūdžio teisines sankcijas Lietuvoje 1999–2016 m.[36]
proporcingai įvertinti asmenų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir kurie pažeidė arba yra įtariami (kaltinami) pažeidę probacijos sąlygas, skaičius. Šie rodikliai pagal naują metodiką renkami tik nuo 2013 m., todėl pateikiama 2013–2016 m. statistika[37], kuri sudaro pakankamą pagrindą daryti vienareikšmes išvadas – visiškai priešingas, nei yra teigiama projekto Aiškinamajame rašte. Pirmiausia, probacijos sąlygas pažeidžiančių asmenų skaičius nedidėja (išsamiau žr. 2 lentelę). Antra, nuteistų už naujus nusikaltimus asmenų skaičius (o tai būtent ir yra sunkiausias probacijos sąlygų pažeidimas) per analizuojamą laikotarpį sumažėjo nuo 3,6 proc. (216) iki
žymiai palengvintos sąlygos probacijos panaikinimui, todėl šio skaičiaus padidėjimas (nuo maždaug 310 asmenų iki 449), turint mintyje ir visiškai nepagrįstai sukeltą didelį spaudimą probacijos tarnyboms dėl neva blogai atliekamo darbo (atsižvelgiant ir į tai, kad 2016 m. 11,3 proc. padaugėjo asmenų, kuriems buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), yra visiškai natūralus.
Pagal naujas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo
visiškas smulkmenas – tai ne tik neatitinka Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų, bet ir daugumos šalių praktikos (netgi Rusijoje probacija negali būti panaikinta už bet kokius administracinius nusižengimus, o tik už tam tikrus, o Vakarų Europos šalių praktikos ir baudžiamosios ir bausmių vykdymo teisės teorijos kontekste apskritai sunkiai suvokiama, kodėl administraciniai nusižengimai turi įtakos asmens statusui baudžiamojoje ir bausmių vykdymo teisėje). 5 pav. Asmenų, kuriems buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir kurie pažeidė arba yra įtariami (kaltinami) pažeidę probacijos sąlygas, skaičius Lietuvoje 2013–2016 m.[38] Toliau dėl aiškumo 2 lentelėje pateikiami apibendrinti duomenys, kurie leidžia įvertinti visų probacijos sąlygų pažeidimų pokytį. Pirmiausia, joje matyti, kad bendra probacijos sąlygas pažeidusių ar įtariamų (kaltinamų) pažeidus dalis nedidėja, 2013 m. tokių buvo 13 proc., 2016 m. – 12,5 proc. Antra, tai reiškia, kad beveik 90 proc. asmenų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, nepažeidžia jokių probacijos sąlygų arba tie pažeidimai yra visiškai nereikšmingi. Galima pridurti, kad maždaug 300 asmenų kasmet probacijos priežiūra nutraukiama anksčiau laiko pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (už išskirtinai gerą elgesį) – taigi yra ne tik probacijos sąlygas pažeidžiančių, bet ir išskirtiniu geru elgesiu pasižyminčių probuojamųjų. 2 lentelė. Asmenų, kuriems buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir kurie pažeidė arba yra įtariami (kaltinami) pažeidę probacijos sąlygas, skaičius Lietuvoje 2013–2016 m.[39] (pateikta lentelė).
9.3.Pabaigoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad netgi sunkiausių probacijos pažeidimų atvejais – kai probacijos laikotarpiu yra padaromos naujos nusikalstamos veikos (iš tų ir taip santykinai retų 2–3,6 proc. atvejų), tik labai retais atvejais tai būna sunkūs ir labai sunkūs smurtiniai nusikaltimai, dažniausiai padaromos smulkios vagystės, nesunkūs sveikatos sutrikdymai, viešosios tvarkos pažeidimai ir pan. Todėl nėra jokio pagrindo ne tik visų probuojamųjų, bet netgi ir tos nedidelės dalies, kuri padaro naujas nusikalstamas veikas, sieti su sunkiu smurtu ar kitais sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais – tarp juos padariusiųjų daug didesnė yra niekada anksčiau neteistų asmenų dalis. 10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje mokslinėje išvadoje, galima teigti, kad parengtas LR BK 75 straipsnio pakeitimo projektas, siekiant panaikinti tik 2015 m. kovo 23 d. įsigaliojusiu įstatymo pakeitimu numatytą galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus, nėra pagrįstas jokiais argumentais. Privalu paminėti ir tai, kad projekto Aiškinamajame rašte deklaruojamas siekis apsaugoti „visuomenę nuo pakartotinio nusikalstamumo“ panaikinant galimybę keliasdešimčiai asmenų (tikėtinai maždaug tiek per metus jų turėtų /galėtų būti pagal besiformuojančią teismų praktiką) nepaskirti realaus laisvės atėmimo už formaliai sunkų nusikaltimą, kai kasmet Lietuvoje įvairiomis bausmėmis nuteisiama 15–20 tūkstančių asmenų, iš jų – maždaug 3,5–4,5 tūkstančio – realiu laisvės atėmimu, o iš įkalinimo įstaigų kasmet išeina maždaug 3 tūkstančiai asmenų, kurie ten vidutiniškai (!) praleidžia beveik 3 metus, turint mintyje daug sudėtingesnę jų, nei niekada įkalinimo įstaigose nebuvusių asmenų, integraciją visuomenėje, yra paprasčiausias blefas.
Atsižvelgti Pateikta LTI vertinga mokslinė studija. Nesvarstyti projekto, kadangi analogiško turinio Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d., Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d., (Įstatymo Nr. XIII-653, įstatymo projekto Nr. XIIIP-1066(2)): „Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“, todėl šį Įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga ir projektas atmestinas, kaip neaktualus ir perteklinis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, kaip neaktualų ir perteklinį, kadangi analogiškos Baudžiamojo kodekso nuostatos buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 28 d. (Įstatymo Nr.
XIII-653, Įstatymas įsigaliojo 2017 m. spalio 6 d.), todėl šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-708 svarstyti netikslinga. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] ŠVEDAS G., VERŠEKYS P., LEVON J., PRAPIESTIS D. ,Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. – Vilnius, 2017. [2] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas. – TAR, 2015-03-23, Nr. 2015-04087. [3] LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016. [4] Šio LR BK pakeitimo įstatymo projekto Aiškinamajame rašte teigiama, kad: „Tiek oficialiai skelbiama statistika, tiek Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad didelė dalis nuteistų asmenų galiausiai yra įkalinami laisvės atėmimo vietų įstaigose. Tuo pačiu toks reiškinys liudija santykinai griežtą ir vis dar į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką Lietuvoje. <...> Siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymą veiksmingiausios priemonės yra šios: 1) bausmių skyrimo taisyklių; 2) pakartotinai nusikaltusių asmenų baudimo taisyklių; 3) bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų; ir 4) sankcijose numatytų bausmių tikslinimas. <...> Įstatymo projekto tikslas – patikslinti BK numatytas bausmės skyrimo taisykles, lemiančias nepagrįstą laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir taip subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką, tuo pačiu sumažinant šia bausme nubaustų asmenų skaičių Lietuvoje.“ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Aiškinamasis raštas, 2014-11-03. Kaip tiksliai pastebima įstatymo projekto Aiškinamajame rašte, LR BK ne vienoje nusikaltimo sudėties sankcijoje numato baudą ir už sunkius nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vertinant sisteminiu (jis panašus į laisvės apribojimo bausmę) ir gresiančių padarinių požiūriu yra griežtesnė teisinė sankcija nei bauda. [5] Plačiau žr.: Kalmthout van A. M., Durnescu I. (eds.). Probation in Europe. Nijmegen: Wolf Legal Publishers, 2008. [6] Plačiau apie probacijos turinį ir prasmę, kurią sudaro ir daugelis kitų teigiamų šalutinių efektų (pavyzdžiui, galimybė išlaikyti gyvenimui visuomenėje būtinus ir integracijos galimybes didinančius ryšius su artimaisiais, darbo ar mokymosi vietą ir pan.) žr.: Sakalauskas G. Lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų įsigaliojus Probacijos įstatymui: teorija ir praktika // Teisės problemos, 2013, Nr. 4(82), p. 5–39. [7] Recommendation CM/Rec (2010) 1 of the Committee of Ministers to member states on the Council of Europe Probation Rules (Adopted by the Committee of Ministers on 20 January 2010 at the 1075th meeting of the Ministers’ Deputies).
Prieiga per internetą: <https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805cfbc7>. [8] Parengta pagal Nacionalinės teismų administracijos renkamus duomenis: Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ataskaita. Asmenys (I instancijos teismuose) 2003–2016 m. [9] Plačiau žr.: Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 205–247. [10] Kury H., Brandenstein M. „Naujo poreikio bausti“ klausimu – ar griežtesnės bausmės yra veiksminga nusikalstamumo prevencijos priemonė? // Teisės problemos, 2009, Nr. 2, p. 8. [11] Spirgath T. Zur Abschreckung des Strafrechts – Eine Metaanalyse kriminalstatistischer Untersuchungen // Kriminalwissenschaftliche Schriften, Band 39. Berlin: LIT Verlag, 2013, p. 345. [12] Ten pat. [13] Kunz K.-L. Kriminologie. 6. Aufl. Bern, Stuttgart, Wien: Haupt Verlag, 2011, p. 287. [14] Ten pat, p. 288. [15] Parengta pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengiamas statistines ataskaitas Duomenys apie įtariamų (kaltinamų) asmenų nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_2) ir Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotus asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu (Forma_30-ITĮ). [16] Labai sunkiais nusikaltimais įtariamų (kaltinamų) asmenų buvo nustatyta:
447, 2008 m. – 481, 2009 m. – 488, 2010 m. – 544, 2011 m. – 461, 2012 m. – 496, 2013 m. – 456, 2014 m. – 487, 2015 m. – 354. Žr.
Žr. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengiamą statistinę ataskaitą Duomenys apie įtariamų (kaltinamų) asmenų nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_2). [17] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, priimtas 2016 m. gruodžio 13 d. // Teisės aktų registras, 2016-12-13, Nr. 28737. [18] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priimtas 2017 m. kovo 13 d. // Teisės aktų registras, 2017-03-13, Nr. 4172. [19] Plačiau žr.: Sakalauskas G. Šiuolaikinės baudžiamosios politikos Lietuvoje bruožai ir padariniai // Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą (moksl. red. P. Ragauskas, J. Paužaitė-Kulvinskienė). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, Akademinė leidyba, 2016, p. 205–247; Sakalauskas G. Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje? // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 2, p. 95–136; Sakalauskas G., Bikelis S., Kalpokas V., Pocienė A. Baudžiamoji politika Lietuvoje: tendencijos ir lyginamieji aspektai. Teisės instituto mokslo tyrimai, t. 8. Vilnius: Teisės institutas, 2012. [20] Žr., pavyzdžiui, Krajewski K. Different penal climates in Europe // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 1, p. 86–111; Lappi-Seppällä T. Explaining imprisonment in Europe // European Journal of Criminology, 2011, Vol. 8, No. 4, p. 303–328; Lappi-Seppällä T. Vertrauen, Wohlfahrt und politikwissenschaftliche Aspekte – Vergleichende Perspektiven zur Punitivität // Dünkel F., Lappi-Sepällä T., Morgenstern C., van Zyl Smit D. (Hrsg.). Kriminalität, Kriminalpolitik, strafrechtliche Sanktionspraxis und Gefangenenraten im europäischen Vergleich. Schriften zum Strafvollzug, Jugendstrafrecht und zur Kriminologie, Band 37/2. Mönchengladbach:
Forum Verlag Godesberg, 2010, p. 937–996; Tonry M.
937–996; Tonry M. Thinking about Punishment across Space and Time // Kriminologijos studijos, 2014, Nr. 1, p. 5–30. [21] Tai yra tik įtariami (kaltinami) asmenys, kurių absoliuti dauguma vėliau nuteisiami. Žinoma, kad toks palyginimas nėra visiškai tikslus, nes, be išteisintų asmenų, teisme gali keistis ir nusikaltimo kvalifikavimas (jis nebūtinai turi likti sunkus). Bet kitaip šių skaičių palyginti neįmanoma, nes nėra tokios išsamios teistų ir įkalintų asmenų statistikos, kokia yra renkama apie įtariamus (kaltinamus) asmenis. Čia daroma prielaida, kad sunkiais nusikaltimais įtariamų (kaltinamų) ir už juos nuteistų bei įkalintų asmenų paklaida nėra didelė, todėl šiuos skaičius galima palyginti, ypač – žvelgiant į ilgu laikotarpiu buvusią dinamiką. [22] Parengta pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengiamą statistinę ataskaitą Duomenys apie įtariamų (kaltinamų) asmenų nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_2) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestines 2004–2015 m. [23] Registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius (jis pateikiamas tik bendras) 2015 m. sumažėjo tik 285, nuo 4 063 iki 3 778, t. y. nustatytų įtariamų (kaltinamų) asmenų sumažėjimą 2015 m. lėmė ir prastesni jų ištyrimo rezultatai (maždaug 7 proc. sumažėjo ir maždaug
(kaltinamaisiais) mažiau (atitinkamai 2 461 ir 2 037 asmenys), palyginus su 2014 m.).
Žvelgiant į 3 pav. pavaizduotą įkalintų asmenų skaičiaus sumažėjimą 2015 m. galima teigti, kad jis maždaug 1/3 sumažėjo vien todėl, kad tais metais buvo mažiau įtariamųjų (kaltinamųjų) sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais. [24] Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes sunkaus nusikaltimo sudėtis dažniausiai numatoma ne visose atitinkamo LR BK straipsnio dalyse, o statistika pagal straipsnių dalis dažniausiai nėra išskaidyta, todėl žemiau pateikiama statistika tik pagal keletą straipsnių. [25]
ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statistinėje ataskaitoje Duomenys apie įtariamų (kaltinamų) asmenų nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_2).
(kaltinamų) asmenų pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį skaičius nebeišskiriamas. [26]
visas 3 dalis) padarymu, 2015 m. – 222, 2016 m. – 173, o nuteisti už šį nusikaltimą 2014 m. – 281 asmuo, 2015 m. – 238 asmenys, 2016 m. – 213 asmenų. [27]
padarymu, 2015 m. – 166, 2016 m. – 120, o nuteisti už šį nusikaltimą 2014 m. net 303 asmenys, 2015 m. – 328 asmenys, 2016 m. – 265 asmenys. [28] Manytina, kad būtent šių nusikaltimų padarymu įtariami (kaltinami) asmenys sudaro didžiausią dalį tarp visų sunkiais nusikaltimais įtariamų (kaltinamų) ir nuteistų asmenų. 2014 m. buvo nustatyti 554 asmenys, įtariami (kaltinami) pagal LR BK 260 straipsnį, 2015 m. – 401, 2016 m. – 423 asmenys, o nuteisti už šį nusikaltimą 2014 m. – 486 asmenys, 2015 m. –
nusikaltimas yra labai sunkus (labai didelis kiekis, sankcija nuo 10 iki 15 metų), tačiau viešai skelbiamoje statistikoje nėra išskiriama, pagal kokias LR BK
dalys yra išskirtos pagal registruotas nusikalstamas veikas – šioje statistikoje matyti, kad pagal LR BK 260 straipsnio 3 dalį registruotų veikų yra tik maždaug 10 proc. (2014 m. – 92 iš 907, 2015 m. –
(kaltinamų) asmenų ši dalis yra panaši. Tai reikštų, kad 2014 m. pagal LR BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo teisiama daugiau kaip 400 asmenų.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rengiama statistinė ataskaita Duomenys apie nusikalstamas veikas ir asmenis, susijusius su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (Forma_NARK_SAV); Nacionalinės teismų administracijos sudaroma statistinė Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ataskaita. Asmenys (I instancijos teismuose) 2014–2016 m. [29] LR BK sunkių nusikaltimų sudėčių dar galima priskaičiuoti maždaug tiek pat, bet jų padarymu įtariamų (kaltinamų) asmenų nebūna arba būna tik keli per metus. [30] Pavyzdžiui, žr. 2017 m. gegužės 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-457/2017, kurioje asmuo buvo nuteistas atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą už savo krikšto motinos sužalojimą peiliu bendrų išgertuvių metu, abu įvykį sunkiai atsiminė, kaltininkas atsiprašė, atlygino visą gydymosi žalą, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo. [31] Žr. taip pat: Dünkel F., Sakalauskas G. Įkalinimo praktikos Europos šalyse palyginimas // Bausmių taikymo ir vykdymo tarptautinis palyginimas, tendencijos ir perspektyvos Lietuvoje (moksl. red. G. Sakalauskas). Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2017 (rengiama leidybai). [³²] Sudaryta pagal: Aebi M. F., Akdeniz G., Barclay G. et al. European sourcebook of crime and criminal justice statistics. 5. Aufl., Helsinki: Heuni, 2014, p. 197 ir kt. [³³] Šiuo atveju netgi nėra svarbu, kokie požymiai būdingi sunkaus (ir pavojingo, kaip, pavyzdžiui, yra Vokietijoje) sveikatos sutrikdymo nusikalstamos veikos sudėčiai.
Svarbus pats faktas, kad ši nusikalstama veika (ar nusikaltimas) laikoma sunkia (ar pavojinga), bet už ją vis tiek laisvės atėmimas dažniausiai nėra skiriamas. [³⁴] Čia reikėtų pažymėti, jog tai, kad asmuo nėra įkalinamas už, atrodytų, sunkius nusikaltimus, nereiškia, kad jis apskritai nėra nubaudžiamas ar sugeba
„išsisukti“ ar „atsipirkti“, kaip neretai Lietuvoje parašo žurnalistai. Nuteistiesiems gali būti paskirtos kitos daug veiksmingesnės bausmės, o reali laisvės
atėmimo bausmė taikoma tik kaip paskutinė priemonė, suvokiant jos žalingumą. Įdomų į bendruomenę orientuotų bausmių ir priemonių bei įkalinimo santykio palyginimą žr.: Aebi F. M., Delgrande N., Marguet Y. Have community sanctions and measures widened the net of the European criminal justice systems? // Punishment & Society, 2015, Vol. 17(5), p. 575–597. [35] Apie nusikalstamo elgesio prognozavimo problematiką plačiau žr.: Sakalauskas G., Jarutienė L. Probacijos veiksmingumo vertinimas. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2015, p. 29–32. Prieiga per internetą: <http://teise.org/wp-content/uploads/2016/06/Mokslo-studija-probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf>. [36] Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo su asmenimis, esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, ataskaitą 1999–2016 m. [37] Ankstesnių metų statistiką, jos analizę ir apie metodines jos vertinimo problemas plačiau žr.: Sakalauskas G., Jarutienė L. Probacijos veiksmingumo vertinimas. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai. Vilnius: Lietuvos teisės institutas, 2015, p. 21–24.
21–24. Prieiga per internetą: <http://teise.org/wp-content/uploads/2016/06/Mokslo-studija-probacijos-veiksmingumo-vertinimas.pdf>. [38] Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo su asmenimis, esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, ataskaitą 2013–2016 m. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad projekto Aiškinamajame rašte pateiktoje statistikoje nėra įtraukti nepilnamečiai, čia – jie įtraukti. [39] Parengta pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Darbo su asmenimis, esančiais apygardų probacijos tarnybų priežiūroje, ataskaitą 2013–2016 m. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad projekto Aiškinamajame rašte pateiktoje statistikoje nėra įtraukti nepilnamečiai, čia – jie įtraukti.