Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
straipsnio 53 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,53. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą.“
straipsnį 113 dalimi: ,,113. Visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m. po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikę bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų.“
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:
1) statytojas žemės sklypą žemę, kuriame kurioje statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas);
3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“
ir įgyvendinimas
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Andriejus Stančikas Dainius Gaižauskas Kęstutis Masiulis Gintaras Vaičekauskas
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Paminėtų kriterijų neatitinka Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo normos, kuriose numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nes valstybinės žemės nuomotojas visais atvejais yra viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti teisės aktuose nustatytų reikalavimus. Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau nustatyti objektyvius motyvus yra sudėtinga arba neįmanoma, o tai reiškia, kad nuomos terminas yra nustatomas remiantis subjektyviais motyvais ir priežastimis. Galiojantis teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartį sudarančiai institucijai, tiksliau įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos rengiančiam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojui, yra suteikiama absoliuti laisvė nuspręsti, kokiam terminui bus sudaroma nuomininkui priklausančiais statiniais užstatytos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis, o tai yra viena esminių sutarties sąlygų. Toks teisinis reguliavimas yra neapibrėžtas, paliekantis daug vietos subjektyvioms interpretacijoms, skirtingam subjektų vertinimui ir atitinkamai korupcijai.
Be to, valstybės, veikiančios per atstovą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyrius, valia išnuomoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, yra išreiškiama atitinkamu sprendimu – viešojo administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu, kuriame nustatomas ir nuomos sutarties terminas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui visi priimami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes nuomos terminas yra nustatomas nesiremiant jokiais objektyviais kriterijais. Tokį teisinį reguliavimą būtina keisti, atsižvelgiant į egzistuojančius teisinius santykius ir teisės į naudojamos valstybinės žemės nuomą prigimtį bei šio teisės instituto tikslus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008;
statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.).
3K-3-570/2008; kt.). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Teisė į valstybinės žemės nuomą, tais atvejais kai yra išnuomojama užstatyta valstybinė žemė (naudojama kitos paskirties žemė), kyla ir yra neatsiejama nuo statinių savininko nuosavybės teisės turinio, ir neturi nieko bendra su Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose vartojama statinio gyvavimo trukmės sąvoka, nes nuosavybės teisė nėra terminuota, jos pasibaigimas nėra siejamas su jokiais naudojimo terminais. Tačiau Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, o žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
Paminėtą įstatymo normą įgyvendinančios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30.5. punkte nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.1 punktą „statinio gyvavimo trukmė — teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus“. Kadangi valstybinės žemės naudojimas, suteikiantis teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4.37 straipsnis), o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties, Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę yra ydingas.
Iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą kildinama teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, turėtų būti siejama ne su teoriniu pastato naudojimo laikotarpiu, bet su nuomininko teisėtai turėtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pasibaigimu, t. y. kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma siekiant užtikrinti tinkamą sklype esančių statinių naudojimą, o nuosavybės teisė (valdyti, naudoti ir disponuoti) nėra terminuota ir jos pasibaigimas priklauso nuo įvairių juridinių faktų (o ne teorinių naudojimo terminų), tai ir valstybinės žemės nuomos termino pabaiga turėtų būti siejama su tais pačiais juridiniais faktais (nuosavybės teisės į statinius pasibaigimu). 1.2. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. 1.3. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tokios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Konstitucinis Teismas, teigdamas, kad nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės teisiniai santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (Konstitucinio Teismo
Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Perleidžiant nekilnojamuosius daiktus esančius valstybiniuose žemės sklypuose, reikalaujama pateikti valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą.
Projektų iniciatorių nuomone, atitinkamo sutikimo pateikimas yra betikslė biurokratinė procedūra. Be to, tokiais sutikimais yra varžomos nekilnojamojo daikto savininko teisės, jis negali disponuoti jam priklausančiu daiktu, nes disponavimo teisės įgyvendinimas priklausomas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį pastatų savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valios, kai nėra nustatyta jokių valios kriterijų, pavyzdžiui, kada ir kokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba turi privalo išduoti leidimą, o kada gali neišduoti, nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, juo nesiekiama apsaugoti kitų asmenų teisių bei laisvių, Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, visuomenei būtinų konstituciškai svarbių tikslų, jis neatitinka proporcingumo principo. 1.4. Teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, suėjus pastato ekonomiškai pagrįstai naudojimo trukmei ar nekilnojamajam daiktui be savininko valios fiziškai sunykus, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Lietuvoje yra daug daugiabučių ir kitokių pastatų, kurie pastatyti (yra) ant suformuotų ar nesuformuotų valstybinės žemės sklypų. Kyla klausimas, kas atsitinka (atsitiks) tokiu atveju, jeigu dėl gaisro ar kitokios nelaimės pastatas bus sunaikintas?
Ar sunaikinto pastato, pastate esančių butų savininkai turi teisę atkurti nuosavybės teisės objektą ar jų nuosavybės teisė pasibaigia dėl daikto sunaikinimo, o jie praranda visas turėtas teises į valstybinę žemę, kuri užstatyta sunykusiu ar sunaikintu pastatu? Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos formuojamą praktiką, tokie asmenys laikomi praradusiais teisę į valstybinės žemės nuomą, todėl atitinkamai neatitinka esminės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – sklypo suformavimo ir nuosavybės teisę įgyvendinančio subjekto sutikimo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad tokiais atvejais asmuo nepraranda teisėtai įgytos ir valdytos nuosavybės dėl jos išnykimo: ,,Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Problema, kad šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos teisės galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti neįmanoma. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai – Seimo nariai: Valerijus Simulik ir Andriejus Stančikas.
Įstatymų projektus parengė Seimo nariai: Valerijus Simulik ir Andriejus Stančikas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet negali būti ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, o žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30 punkte nustatyta: „30. Išnuomojant naudojamus žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: <...>
atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka.
Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. 30.6. Nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus. <...>“ Taigi pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30.5 punkte nustatytą teisinį reguliavimą užstatytos žemės nuomos terminas valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nustatomas atsižvelgiant į statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui, ir turėjo būti nuomotojo motyvuotas. Pažymėtina, kad kiekvienas statinio ar įrenginio savininkas pats nustato ekonomiškai pagrįstą jo naudojimo trukmę, o statinio ar įrenginio nuosavybės teisė nėra siejama su ekonomiškai pagrįsta jo naudojimo trukme.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja sąvokos „ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė“, o ne sąvokos „statinio gyvavimo trukmė“ apibrėžtį ir nereglamentuoja ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės nustatymo ir šio termino pratęsimo galimybių. Todėl ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės termino pratęsimo tvarka neįtvirtinta konkrečiame teisės akte. Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nurodyta teorinė statinių gyvavimo trukmė taikoma statybos planavimo tikslais. 3.2. Žemės įstatymo
būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3.3. Galiojantys įstatymai nereglamentuoja pastato savininko teisės atstatyti (atkurti) pastatą, kai valstybinėje žemėje buvęs pastatas nugriautas, sunyksta ar dėl kitų priežasčių prarandamas be savininko valios. Valstybinės žemės nuomos ir statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato. 3.4. Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Šis reikalavimas taikomas ir perleidžiant nekilnojamuosius daiktus esančius valstybinėje žemėje. 3.5.
remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). 3.6. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojas savo teises įgyvendina kai žemė, kurioje statomas statinys, jam priklauso nuosavybės teise ar yra jo valdoma kitais teisėtais pagrindais. Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Civilinio kodekso
nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nes tai prieštarauja viešojo administravimo ir apskritai administracinės teisės prigimčiai. Šiuo atveju sutarties laisvės principas nėra absoliutus, nes viena iš sutarties šalių yra valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą, todėl teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo kriterijai. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo gauti žemės savininko sutikimą perleidžiant statinį, esantį toje žemėje. Tačiau reikalavimas gauti žemės savininko sutikimą nebūtų taikomas tik tuomet, jei pats žemės savininkas gautų pasiūlymą ir atsisakytų pirkti statinį. Įstatymo pakeitimo projekte numatomas mechanizmas, kuriuo pasinaudojęs žemės savininkas įgytų pirmumo teisę įsigyti parduodamą statinį, esanti jam priklausančioje žemėje. Mechanizmas buvo kurtas pasinaudojant bendrasavininkių pirmumo teisės įsigyti bendrosios nuosavybės objektą instituto pavyzdžiu (Civilinio kodekso 4.79 straipsnis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma valstybinės žemės nuomos terminą sieti ne su statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme, bet su nuosavybės teisės į juos pasibaigimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeikimo projekte siūloma išplėsti kapitalinio remonto sąvoką, numatant, kad visiškai nesunykusio statinio atstatymas yra viena iš kapitalinio remonto formų. Dėl šios priežasties taip pat siūloma įtvirtinti visiškai nesunykusio statinio sąvoka. Siūloma sąvoka atitinka šiuo metu jau įtvirtintą atitinkamą sąvoka poįstatyminiuose teisės aktuose, o būtent, įtvirtintą Statybų techniniam reglamente STR 1.01.08:2002. Todėl siūlomų pakeitimų nauja sąvoka nesukuriama, bet siekiant teisinio stabilumo ir aiškumo, esama sąvoka perkeliama iš poįstatyminio teisės akto į įstatymą. Be to, Statybos įstatyme siūloma atsisakyti reglamentavimo, jog statytojo teisės įgyvendinimui nurodytas (nuosavybės ar kitokio teisėto sklypo valdymo buvimo) reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos numatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai. Siūlomas pakeitimas, jog minėtas reikalavimas galėtų būti netaikomas visais atvejais atnaujinant (modernizuojant) pastatus, vykdant statinių kapitalinį ar paprastąjį remontus. Visi šie įstatymų pakeitimai reikšmingai pagerins savininkų teisių įgyvendinimą, mažins korupciją, nes apribos valstybės tarnautojų savivalę sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to aiškesnis valstybinės žemės nuomos statinių savininkams reglamentavimas pagerins investicinį klimatą ir padės pritraukti užsienio investuotojus statybų ir renovacijų srityje. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimti įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, taip pat statybos techninių reglamentų nuostatas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra: ,,statinio kapitalinis remontas“, ,,nesunykęs statinys“,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Andriejus Stančikas Dainius Gaižauskas Kęstutis Masiulis Gintaras Vaičekauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO Nr. I-1240 2IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnio nuostatas, taip pat į projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo pamatai, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“. 2. Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis, kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. 3.
siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas įgyvendina statytojo teisę, kai jam žemė priklauso nuosavybės teise ar kitais valdyti įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma nustatyti, kad reikalavimas statytojui valdyti žemę nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ (pabraukta mūsų). Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan. nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemę, kurioje pastatyti tokie pastatai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, statytojas savo teisę gali įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, nuostata ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan.“ nėra išbaigta ir tiksli. Nėra aišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardintų projekte, statytojui, įgyvendinant statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl taikant įstatymą, vertinama projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statinių kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 6. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statytojo teisės įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-11 Nr. S-2017-4728 Lietuvos Respublikos Seimas dėl lietuvos respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymO projekto
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-2017-4728 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-684, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-684 2017-12-06
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Justas Bakutis, Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2017-05-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo pamatai, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos
2Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis,
kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pritarti
dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas įgyvendina statytojo teisę, kai jam žemė priklauso nuosavybės teise ar kitais valdyti įstatymų nustatytais pagrindais.
Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Be to, siūloma nustatyti, kad reikalavimas statytojui valdyti žemę nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ (pabraukta mūsų). Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan. nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemę, kurioje pastatyti tokie pastatai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, statytojas savo teisę gali įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, nuostata ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan.“ nėra išbaigta ir tiksli. Nėra aišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardintų projekte, statytojui, įgyvendinant statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl taikant įstatymą, vertinama projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
statinių kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti Antikorupcinio vertinimo išvada gauta. 6. Seimo kanceliarijos
statytojo teisės įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-05-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-2017-4728 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-684, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2017-06-09 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau
Nr. XIIIP-682), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-683) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240
Projektas Nr. XIIIP-684) antikorupcinį vertinimą. Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis jų pasiūlymų neatitinka kitų teisės aktų (3.1 pastaba), gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai (3.2 pastaba) ir (ar) sukurti teisės aktų nuostatų kolizijas (1.3). Taip pat priėmus teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip jas įgyvendinti (1.2, 2, 5.1, 5.2, 6 pastabos). Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai). Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09 Dėl Projekto Nr. XIIIP-684 teikiame šias pastabas:
straipsnį 113 dalimi ir apibrėžti „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką („visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m po žeme.
Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikusi bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų“), taip pat pakeisti minėto straipsnio 53 dalies nuostatas ir nurodyti, kad „statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
neatskleidžia, ar norint statinį pripažinti visiškai nesunykusiu ir pasinaudojant Projekte Nr. XIIIP-684 nurodyta galimybe kapitalinio remonto darbais tokį statinį atstatyti, išlikusioms statinio konstrukcijoms ar jų dalims bus keliami inžineriniai ir technologiniai (Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimai, pavyzdžiui: kad išlikusios konstrukcijos ar jų dalys atitiktų esminius statinių reikalavimus, leistų užtikrinti saugų atstatomo statinio eksploatavimą ir pan. Priešingu atveju, priėmus Projektą Nr. XIIIP-684, nebūtų aišku, kaip visiškai nesunykusius statinius atstatyti kapitalinio remonto statybos darbais tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai yra išlikusios, tačiau netinkamos atstatymui iš esmės neatkuriant (neperstatant) statybos darbais būklės konstrukcijos ar jų dalys), ir tai neatitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyto naujo statinio statybos, kurios tikslas – atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį.
Taip pat nenurodyta, kokios statinio konstrukcijos turi būti išlikusios, kad statinį būtų galima pripažinti „visiškai nesunykusiu statiniu“, pavyzdžiui, abejotina, ar išlikusi tik maža dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų ar jų dalis (daugiaaukščio pastato pamatų dalies konstrukcija) būtų pripažįstama visiškai nesunykusiu statiniu. Pritarti
tarnyba 2017-06-09
nesunykusio statinio atstatymo atliekant statinio kapitalinį remontą nuostatos yra panašios į Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatas, reglamentuojančias visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymą vykdant naujo statinio statybą, nėra aišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar statinys yra visiškai nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas. Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte Nr. XIIIP-684. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoka yra abstrakti ir neatskleidžia, kuo skiriasi „visiškai nesunykęs statinys“ ir „visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas statinys“. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos nevienodai. Teisinio aiškumo požiūriu ydinga ir tai, kad
„visiškai nesunykusio statinio“ sąvokoje vartojama „išlikusių konstrukcijų“
formuluotė, kurios turinys Projekte Nr. XIIP-684 nekonkretus.
XIIP-684 nekonkretus. Dėl to Projekto Nr. XIIP-684 1 dalies nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais. Pritarti
tarnyba
pakeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio
ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai,
„atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar
paprastąjį remontą ir pan.“ statytojui netaikomas reikalavimas nuosavybės teise arba kitais pagrindais valdyti ir disponuoti žeme, kurioje statomas statinys (pabrauktas tekstas – Projektu Nr. XIIIP-684 naikinamos nuostatos). Kadangi Projekto Nr. XIIP-684 2 straipsnio nuostatos nustato nebaigtinį atvejų, kuriems esant statytojui nekeliamas reikalavimas nuosavybės ar kitomis formomis valdyti ir disponuoti žeme, kurioje yra statomas statinys, sąrašą, neaišku, kokiais atvejais, išskyrus pastatų atnaujinimą (modernizavimą) bei statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Be to, neaišku, kas ir kokiais pagrindais priimtų sprendimą, kad kitais (Projekte Nr. XIIIP-684 nenumatytais) atvejais toks reikalavimas statytojui netaikomas. Kadangi Projekto
jų taikymui, siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnio nuostatas. Pritarti
tarnyba 2017-06-09 Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr.
XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu
žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-07-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį – apibrėžti terminą „visiškai nesunykęs statinys“ ir nustatyti, kad tokių statinių atstatymas priskirtinas statinio kapitaliniam remontui. Šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama – siekiama statyti iš esmės naują statinį teigiant, kad tai – visiškai nesunykusio statinio kapitalinis remontas. Valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje tai aktualu, kai parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė joje esančių statinių savininkams /nuomininkams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, be aukciono gali būti nuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis, nei reikia minėtiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010 ir kitos). Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Nunykus statiniui, jo savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Todėl žemės sklypas nelaikomas naudojamu ir būtinu statiniui eksploatuoti, jeigu jame yra tik fiziškai sunykę statiniai ar jų pamatai, kurių naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu atveju kiltų priešprieša tarp valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimo ir statinio savininko teisės atstatyti statinį atliekant jo kapitalinį remontą. 2. Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo:
nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir nustatyti, kad statytojas turi valdyti tiesiog žemę, kurioje statomas statinys.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi dėl nesuformuoto žemės ploto negali būti sudaromi sandoriai, kurių pagrindu būtų suteikiamos žemės valdymo ir naudojimo teisės. Kadangi nesuformuota atskirais žemės sklypais dalis valstybinės žemės, darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos leistų susidaryti tokiai situacijai, kai valstybinės žemės plotuose, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, būtų statomi nauji statiniai vietoj išlikusių pavienių konstrukcijų fragmentų ar panašiai, tai yra piktnaudžiauti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės valdymo teisę. Tai neatitinka valstybės interesų ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. 2.2. Įstatymo projekto
nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, tačiau pateiktas atvejų, kuriais nereikalaujama žemės sklypą valdyti (naudoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sąrašas – nebaigtinis, todėl neaišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardytųjų Įstatymo projekte, statytojui, įgyvendinančiam statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama ir įgyvendinama.
Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo narys Valerijus Simulik 2017-08-23 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,113. Visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m. po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikę bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų, taip pat kadastro duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlymu pateiktas termino „visiškai sunykęs statinysׅ“ patikslinimas netampa aiškesnis. Pagal ׅNekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnį, statinio nekilnojamojo turto kadastro duomenų sąrašas susideda iš 22 punktų ir tai nėra baigtinis. Neaišku, ar pagal siūlomą teisinį reguliavimą pakaktų kelių nekilnojamojo turto kadastro duomenų. 3. Seimo narys Valerijus Simulik 2017-08-23 Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip: ,,2.
Statytojo teisė įgyvendinama, kai:
ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“ Nepritarti Siūlomas išbraukimas nesuteikia aiškumo, nes ir toliau siūloma atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2017-09-21 Nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas bei argumentus. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-684 grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybė, kuri remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat kartu su Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, 2017 m. liepos 12 nutarimu Nr. 598 nepritarė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684;
Lauras Stacevičius, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-09-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Valerijus Simulik, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, AM TPD vyr. specialistas Marius Žvinklis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narys Arvydas Avulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 53 dalyje siūloma nustatyti, kad statinio kapitalinis remontas taip pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 straipsnio nuostatas, taip pat į projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, kyla neaiškumų, kuo remiantis būtų nustatomas visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio ir visiškai nesunykusio statinio atribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą visiškai nesunykusio statinio apibrėžimą, net ir tokio statinio, kuris sunykęs tiek, kad likę tik jo pamatai, atstatymas būtų laikomas ne nauja statinio statyba, bet kapitaliniu remontu. Todėl kyla teisinis neaiškumas, kokia turėtų būti sugriuvusio, nugriauto ar sunaikinto statinio būklė, kurios pagrindu turėtų būti vykdomas ne statinio kapitalinis remontas, bet naujo statinio statyba. Kartu svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,statinio atstatymas“. Pritarti
2
2Vadovaujantis teisės aktų rengimo rekomendacijomis,
kurios numato, kad terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka, tikslintina projekto 1 straipsnio 2 dalis. Pritarti
siūloma atsisakyti nuostatos, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad statytojas įgyvendina statytojo teisę, kai jam žemė priklauso nuosavybės teise ar kitais valdyti įstatymų nustatytais pagrindais. Taigi statytojas teisę statyti galėtų įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
Be to, siūloma nustatyti, kad reikalavimas statytojui valdyti žemę nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais netaikomas ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ (pabraukta mūsų). Taigi, statytojui atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan. nereikėtų turėti nuosavybės ar valdymo teisės į žemę, kurioje pastatyti tokie pastatai. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, statytojas savo teisę gali įgyvendinti žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, nuostata ,,atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontus ir pan.“ nėra išbaigta ir tiksli. Nėra aišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardintų projekte, statytojui, įgyvendinant statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės. Todėl taikant įstatymą, vertinama projekto nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Pritarti
1
žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kapitalinį remontą, statytojo teisės įgyvendinimą. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su statyba. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.
Pritarti Antikorupcinis vertinimas atliktas, STT išvada gauta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įgyvendinimą, statinių atstatymą, statinių kapitalinį remontą. Statybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad statybos valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimas Nr. 5981 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės
„Dėl Įstatymų projektų išvadų“ 1.6 papunktį, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-684 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
Respublikos statybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnį – apibrėžti terminą „visiškai nesunykęs statinys“ ir nustatyti, kad tokių statinių atstatymas priskirtinas statinio kapitaliniam remontui. Šiomis nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama – siekiama statyti iš esmės naują statinį teigiant, kad tai – visiškai nesunykusio statinio kapitalinis remontas. Valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityje tai aktualu, kai parduodama ar nuomojama ne aukciono būdu valstybinė žemė joje esančių statinių savininkams /nuomininkams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, be aukciono gali būti nuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis, nei reikia minėtiems pastatams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas, yra pabrėžęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms (2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008,
kitos). Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Nunykus statiniui, jo savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, tai yra statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Todėl žemės sklypas nelaikomas naudojamu ir būtinu statiniui eksploatuoti, jeigu jame yra tik fiziškai sunykę statiniai ar jų pamatai, kurių naudoti pagal paskirtį negalima. Tokiu atveju kiltų priešprieša tarp valstybinės žemės sklypo naudojimo pažeidimo ir statinio savininko teisės atstatyti statinį atliekant jo kapitalinį remontą. Pritarti
straipsnio 2 dalies pakeitimo: 2.1.
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad statytojas turi valdyti žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir nustatyti, kad statytojas turi valdyti tiesiog žemę, kurioje statomas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.109 straipsnį civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi dėl nesuformuoto žemės ploto negali būti sudaromi sandoriai, kurių pagrindu būtų suteikiamos žemės valdymo ir naudojimo teisės. Kadangi nesuformuota atskirais žemės sklypais dalis valstybinės žemės, darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatos leistų susidaryti tokiai situacijai, kai valstybinės žemės plotuose, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, būtų statomi nauji statiniai vietoj išlikusių pavienių konstrukcijų fragmentų ar panašiai, tai yra piktnaudžiauti teise lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės valdymo teisę. Tai neatitinka valstybės interesų ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. 2.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nustato, kada statytojas gali nevaldyti nuosavybės teise arba nevaldyti ir nenaudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės sklypo, kuriame statomas statinys, tačiau pateiktas atvejų, kuriais nereikalaujama žemės sklypą valdyti (naudoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, sąrašas – nebaigtinis, todėl neaišku, kuriais ir kieno nustatytais atvejais, be išvardytųjų Įstatymo projekte, statytojui, įgyvendinančiam statytojo teisę, nereikėtų turėti žemės nuosavybės ar valdymo teisės.
aiškinama ir įgyvendinama. Pritarti
tarnyba
1 Dėl Projekto Nr. XIIIP-684 teikiame šias pastabas:
5Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnyje siūloma papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnį 113
dalimi ir apibrėžti „visiškai nesunykusio statinio“ sąvoką („visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikusi bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų“), taip pat pakeisti minėto straipsnio
pat apima visiškai nesunykusio statinio atstatymą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai svarstytini keliais aspektais: 5.1. Projekto Nr. XIIIP-684 „visiškai nesunykusio statinio“ formuluotė neatskleidžia, ar norint statinį pripažinti visiškai nesunykusiu ir pasinaudojant Projekte Nr.
XIIIP-684 nurodyta galimybe kapitalinio remonto darbais tokį statinį atstatyti, išlikusioms statinio konstrukcijoms ar jų dalims bus keliami inžineriniai ir technologiniai (Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų (statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimai, pavyzdžiui: kad išlikusios konstrukcijos ar jų dalys atitiktų esminius statinių reikalavimus, leistų užtikrinti saugų atstatomo statinio eksploatavimą ir pan. Priešingu atveju, priėmus Projektą Nr. XIIIP-684, nebūtų aišku, kaip visiškai nesunykusius statinius atstatyti kapitalinio remonto statybos darbais tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai yra išlikusios, tačiau netinkamos atstatymui iš esmės neatkuriant (neperstatant) statybos darbais būklės konstrukcijos ar jų dalys), ir tai neatitiktų Statybos įstatymo 2 straipsnio
visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar nugriautą statinį. Taip pat nenurodyta, kokios statinio konstrukcijos turi būti išlikusios, kad statinį būtų galima pripažinti „visiškai nesunykusiu statiniu“, pavyzdžiui, abejotina, ar išlikusi tik maža dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų ar jų dalis (daugiaaukščio pastato pamatų dalies konstrukcija) būtų pripažįstama visiškai nesunykusiu statiniu. Pritarti
tarnyba
2
visiškai nesunykusio statinio atstatymo atliekant statinio kapitalinį remontą nuostatos yra panašios į Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatas, reglamentuojančias visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio atstatymą vykdant naujo statinio statybą, nėra aišku, kas ir kokia tvarka patvirtintų, ar statinys yra visiškai nesunykęs arba, priešingai, visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas.
Jeigu šiems faktams konstatuoti būtų reikalingas kompetentingų institucijų ar jų atstovų sprendimas, siūlome tai nustatyti Projekte Nr. XIIIP-684. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto Nr. XIIIP-684
„visiškai nesunykusio statinio“ sąvoka yra abstrakti ir neatskleidžia, kuo
skiriasi „visiškai nesunykęs statinys“ ir „visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas statinys“. Projekto Nr. XIIIP-684 1 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos nevienodai. Teisinio aiškumo požiūriu ydinga ir tai, kad „visiškai nesunykusio statinio“ sąvokoje vartojama „išlikusių konstrukcijų“ formuluotė, kurios turinys Projekte Nr. XIIP-684 nekonkretus. Dėl to Projekto Nr. XIIP-684 1 dalies nuostatomis gali būti piktnaudžiaujama siekiant iš esmės naujo statinio statybas įvykdyti prisidengiant visiškai nesunykusio statinio kapitalinio remonto statybos darbais. Pritarti
tarnyba
dalį ir atsisakyti nuostatos, kad Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, „atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.“ statytojui netaikomas reikalavimas nuosavybės teise arba kitais pagrindais valdyti ir disponuoti žeme, kurioje statomas statinys (pabrauktas tekstas – Projektu Nr. XIIIP-684 naikinamos nuostatos). Kadangi Projekto Nr.
Kadangi Projekto Nr. XIIP-684 2 straipsnio nuostatos nustato nebaigtinį atvejų, kuriems esant statytojui nekeliamas reikalavimas nuosavybės ar kitomis formomis valdyti ir disponuoti žeme, kurioje yra statomas statinys, sąrašą, neaišku, kokiais atvejais, išskyrus pastatų atnaujinimą (modernizavimą) bei statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, toks reikalavimas nebūtų taikomas. Be to, neaišku, kas ir kokiais pagrindais priimtų sprendimą, kad kitais (Projekte Nr. XIIIP-684 nenumatytais) atvejais toks reikalavimas statytojui netaikomas. Kadangi Projekto Nr. XIIIP-684 siūlymai sudarytų sąlygas nevienodam jų taikymui, siūlome tobulinti Projekto Nr. XIIIP-684 2 straipsnio nuostatas. Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu (ar mažesniu), nei būtina statiniui (taip pat ir atstatytam), valstybinės žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,113. Visiškai nesunykęs statinys – statinys, turintis išlikusias konstrukcijas ant žemės paviršiaus arba išlikusias laikančiąsias konstrukcijas ne giliau nei 0,5 m. po žeme. Požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai yra išlikę bet kokia dalis statinio laikančiųjų konstrukcijų, taip pat kadastro duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimu Nr. 598 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Kadangi komitetas pritarė minėtai išvadai, šiam siūlymui negali būti pritarta. 2. Seimo narys Valerijus Simulik 2017-08-222 Argumentai: nėra. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį jį išdėstyti taip: ,,2. Statytojo teisė įgyvendinama, kai:
ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);
kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-07-12 nutarimu Nr. 598 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Kadangi komitetas pritarė minėtai išvadai, šiam siūlymui negali būti pritarta. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: nepritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas bei argumentus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 4 –„už“, 1 –„prieš“, 1–„susilaikė“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė