2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
straipsnio pakeitimas
ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie
elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmės Už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros
tinklų įkainiusų ir jų nustatymo apskaičiavimo metodiką tvirtina, įkainiųus apskaičiavimo sąlygas nustato ir juos įkainius diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. birželio 1 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo galiojusia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
punktą. 3) rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmės Už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“4 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros
tinklų įkainių apskaičiavimo nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, tvirtina, įkainius nustato ir juos diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. birželio 30 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Įstatymo projekto lyginamasis variantas priėmimui Nr. XIIIP-665(3)
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
punktą. 3) rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmės Už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“4 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros
tinklų įkainių apskaičiavimo nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, tvirtina, įkainius nustato ir juos diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi šiais bendraisiais kriterijais:“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos 17 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 8, 16 IR 36 STRAIPSIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Gamtinių dujų įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (toliau kartu – direktyvos), atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo (toliau – Sprendimas). Europos Komisija, vadovaudamasi direktyvų nuostatomis, Sprendime nurodo, kad valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų nacionalinės reguliavimo institucijos (toliau – NRI) būtų nepriklausomos, kad valstybės narės neturėtų duoti nurodymų, kaip joms atlikti reguliavimo pareigas, ir turėtų užtikrinti, kad NRI galėtų priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausomai nuo jokio politinio organo.
Taip pat Europos Komisija pažymi, kad Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktyje nenumatyta, kad tarifų nustatymo principus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
Vyriausybės galimybė priimti bendras politikos gaires, susijusias su reguliavimo įgaliojimais ir pareigomis. Apibendrinant nurodoma, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje numatyta galimybė Vyriausybei priimti principus, taikomus nustatant tarifus, ir tokių principų buvimas sumažina NRI veiksmų laisvę, rodo, kad Direktyvos perkeltos neteisingai. Europos Komisija Sprendime taip pat remiasi Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktu, kuriuose nurodoma, kad „reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojama ar nustatomos sąlygos, susijusios su: prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo ir skirstymo tarifus ar jų metodikas“ ir „sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie SDG įrenginių“.
Europos Komisijos Sprendime akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, NRI turėtų būti priskirta kompetencija „<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“.
Atsižvelgiant į Sprendimo III dalyje pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad „Lietuva neįvykdė prievolių pagal: Direktyvos 2009/72/EB
Direktyvos 2009/72/EB 35 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 35 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 39 straipsnio 4 dalies pirmuoju sakiniu, 39 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunkčiu ir 35 straipsnio 5 dalies a punktu; taip pat Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktą ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktą“, Įstatymų projektais siekiama patobulinti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Nr. IX-884 (toliau – Energetikos įstatymas), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme Nr. VIII-1881 (toliau – Elektros energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme Nr. VIII-1973 (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) įtvirtintas nuostatas, susijusias su valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principais, vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimu prie energetikos objektų bei baudų skyrimu už direktyvų įpareigojimų nesilaikymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija).
Projektus parengė Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyrius (vedėja Justina Ratkevičiūtė, 8 706 64727, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – Elektros ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Zajauskaitė (tel. 8 706 64769, el. p. [email protected]). Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus (vedėjas Dainius Bražiūnas, el. p. [email protected], tel. 8 706 64912, vyr. specialistė Sandra Krupovnickaitė, el. p. [email protected], tel. 8 706 64676). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad Vyriausybė turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog Vyriausybė tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) rengia ir teikia Vyriausybei reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir Elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio
„Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo
principų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašas. Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punkte Energetikos ministerijai priskirta funkcija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas.
Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad Energetikos ministerija nustato gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas. Vadovaujantis minėta Elektros energetikos įstatymo nuostata ir Energetikos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas. Apibrėžiant Komisijai priskirtas funkcijas elektros energetikos sektoriuje, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punkte nustatyta, kad Komisija tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta Komisijos kompetencija tvirtinti vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais. Šiuo metu yra vadovaujamasi Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika, kuri patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“.
Vadovaujantis minėta metodika, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 5 punktu, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 4–9 dalimis, priimtas Komisijos 2016 m. balandžio
elektros skirstomųjų tinklų įkainių patvirtinimo“, kuriuo patvirtinti elektros vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų įkainiai (be pridėtinės vertės mokesčio).
Nustatant veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, aktuali Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas: 1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.
Nustatant veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmes, aktuali Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas: 1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta, kad už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui gali būti skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais.
Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Gamtinių dujų įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija gali skirti baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, gaunamų iš perdavimo veiklos, laikinai apriboti tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoti šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos nurodytą protingą laikotarpį pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos ir diferencijuojamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama panaikinti Vyriausybės Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu priskirtą funkciją, t. y. reglamentuoti ir tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų principus, kuriuos rengia ir Vyriausybei teikia Komisija.
Pažymėtina, kad Energetikos įstatymu ir Elektros energetikos įstatymu Energetikos ministerijai suteikta kompetencija nustatyti vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas, reiškia įgaliojimą nustatyti tik technines šio prijungimo sąlygas. Tuo tarpu Įstatymų projektais siekiama nustatyti, kad Komisijai būtų suteikta kompetencija nustatyti ekonomines prijungimo sąlygas, t. y. tvirtinti energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustatyti šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Taip pat, pažymėtina, kad įkainių apskaičiavimo sąlygų nustatymas neturėtų būti suprantamas, kaip naujo teisės akto priėmimas, tiesiog reikalinga išskirti, jog Komisijos tvirtinamoje įkainių nustatymo metodikoje kartu yra nustatomos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos. Tokiu būdu būtų teisingai perkeliamas Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 6 dalies a punktas ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 6 dalies a punktas, kuriais nustatoma, jog reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie nacionalinių tinklų, įskaitant perdavimo bei skirstymo tarifus, taip pat su sąlygomis ir tarifais, kuriais suteikiama prieiga prie suskystintų gamtinių dujų įrenginių (dujų sektoriuje).
Įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti, kad energetikos įmonėms, įskaitant perdavimo sistemos operatorių ir vertikalios integracijos įmones, Komisija gali skirti iki 10 procentų įmonės metinių pajamų pinigines baudas, jei jos netinkamai vykdo arba nevykdo Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ar Gamtinių dujų įstatymo nuostatų, įgyvendinančių Direktyvose numatytus įpareigojimus. Įsigaliojus siūlomų Įstatymų projektų nuostatoms, atsižvelgiant į vartotojų ir gamintojų interesų užtikrinimą, būtų nustatyta aiškesnė bei detalesnė prijungimo prie elektros tinklų kainų nustatymo tvarka, nes Komisija nustatytų ne tik prijungimo prie elektros tinklų įkainius, bet ir įkainių apskaičiavimo sąlygas ir tvirtintų jų nustatymo metodiką. Taip būtų užtikrintas Komisijos nepriklausomumas nustatant ekonomines prijungimo prie tinklų sąlygas. Vadovaujantis direktyvų nuostatomis, nustatomos konkrečios sankcijos už direktyvose nustatomų prievolių nesilaikymą
Tokios priemonės turėtų sumažinti Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir Gamtinių dujų įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikančių subjektų skaičių. Be to, įtvirtinus siūlomas Įstatymų projektų nuostatas, būtų atsižvelgta į Europos Komisijos rekomendacijas, ir būtų nutraukiama Europos Komisijos pradėta pažeidimo procedūra. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, administracinė našta nedidės. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nėra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą reikalingi įstatymų projektai teikiami kartu. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai Įstatymų projektais nenustatomi. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Pažymėtina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymų projektų nuostatas, Vyriausybė turėtų pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 1026 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės
Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ buvo reglamentuotos sąlygos tikslinti (mažinti) nuolaidą gavusių gamtinių dujų tiekimo įmonių (arba įmonių, kurios perėmė tokių įmonių gamtinių dujų tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis bei pareigomis) ateinančių laikotarpių gamtinių dujų kainas nebuitiniams vartotojams ir siekiant užtikrinti susiklosčiusių santykių tęstinumą bei įmonių teisėtus lūkesčius, šis nutarimas turės būti papildomas atitinkamomis baigiamosiomis nuostatomis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos Sąjungos terminų žodyną Eurovoc Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „elektra“, „gamtinės dujos“, „elektros tarifai“, „įkainių apskaičiavimo metodika“, „reguliuojamų kainų nustatymo principai“ „prijungimas prie elektros tinklų“, „baudos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-25 Nr. S-2017-5208 Lietuvos Respublikos Seimo energetikos komisijai Kopija: Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-664, LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 6, 9, 55 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-665, LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1973 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-666 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-665, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666, informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad minėti Projektai yra parengti siekiant nutraukti Europos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl netinkamo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) įgyvendinimo. Projektuose siūlomi įstatymų pakeitimai, Europos teisės departamento nuomone, yra tinkami ir būtini.
Visos siūlomos priemonės tiek dėl nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, tiek dėl sankcijų dydžių apskaičiavimo, yra siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, pateiktas oficialiajame pranešime dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069. Be to, šie Projektai, rengimo stadijoje, jau buvo derinti su Europos teisės departamentu ir patikslinti pagal pateiktas pastabas. PRIDEDAMA:
departamento 2017 m. kovo 20 d. išvada NR-210; Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad prijungimo įkainiai nustatomi pagal Komisijos patvirtintą metodiką, kurioje turėtų būti nustatyta konkreti įkainių nustatymo tvarka, neaišku, kokios „šių įkainių apskaičiavimo sąlygos“ turimos mintyje, kur tos sąlygos turėtų būti nustatytos. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (patvirtinta 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235), nustato vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų įkainius, o operatoriai, vadovaudamiesi nurodyta metodika, apskaičiuoja vartotojų, gamintojų ir elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų paslaugos kainas (prijungimo įmokas). Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą Komisijos nustatyta ir šiuo metu galiojanti įkainių nustatymo tvarka, įsigaliojus įstatymui, neturėtų būti keičiama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data ir terminas, iki kurio turi būti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai - 2016-06-30, yra neįgyvendinami, atsižvelgiant į įstatymų leidybos proceso trukmę ir priimtų įstatymų įsigaliojimo terminus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1881 6, 9, 55 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-26 Nr. XIIIP-665(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
2017-06-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius
Kreivys, Komiteto nariai: Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistė Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos ekspertas Valdas Jurkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką ir nustato šių įkainių apskaičiavimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad prijungimo įkainiai nustatomi pagal Komisijos patvirtintą metodiką, kurioje turėtų būti nustatyta konkreti įkainių nustatymo tvarka, neaišku, kokios „šių įkainių apskaičiavimo sąlygos“ turimos mintyje, kur tos sąlygos turėtų būti nustatytos. Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtinta Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodika (patvirtinta 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-235), nustato vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų įkainius, o operatoriai, vadovaudamiesi nurodyta metodika, apskaičiuoja vartotojų, gamintojų ir elektros energiją gaminančių vartotojų elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros energijos tinklų paslaugos kainas (prijungimo įmokas). Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą Komisijos nustatyta ir šiuo metu galiojanti įkainių nustatymo tvarka, įsigaliojus įstatymui, neturėtų būti keičiama. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių
prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 2.
Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-05-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6, 9, 55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-665, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-666, informuojame, kad pastabų dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad minėti Projektai yra parengti siekiant nutraukti Europos Komisijos inicijuotą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl netinkamo 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94) įgyvendinimo. Projektuose siūlomi įstatymų pakeitimai, Europos teisės departamento nuomone, yra tinkami ir būtini. Visos siūlomos priemonės tiek dėl nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijos nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, tiek dėl sankcijų dydžių apskaičiavimo, yra siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas, pateiktas oficialiajame pranešime dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069. Be to, šie Projektai, rengimo stadijoje, jau buvo derinti su Europos teisės departamentu ir patikslinti pagal pateiktas pastabas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, 2017-05-31 2017 m. balandžio 26 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 324 DĖL Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8,
energetikos įstatymo Nr. viii-1881 6, 9, 55 IR 67 straipsnių pakeitimo įstatymo IR LIETUVOS
ĮSTATYMO projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui priėmė sprendimą pritarti LR energetikos ministerijos siūlomiems LR energetikos, LR elektros energetikos ir LR gamtinių dujų įstatymu pakeitimams ir siūlyti LR Seimui priimti šiuos pakeitimus. LR Vyriausybės sprendimas motyvuojamas tuo, kad nurodyti įstatymų projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), ir į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 dėl direktyvų perkėlimo. Dėl to prašoma LR Seimą svarstyti šiuos įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka. LR energetikos ministerijos rengto LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad LR energetikos įstatymo 5,8 ir 36 straipsnių pakeitimas parengtas siekiant tinkami įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr. 2016/2069 (toliau- Pažeidimas) dėl direktyvų perkėlimo. Energetikos ministerijos aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, kad direktyva 2009/72/EB ir direktyva 2009/73/EB reikalauja, kad „įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“. Tai yra :
Direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB numato įpareigojimus šalims atskirti elektros energetikos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorius ar kitomis direktyvose nurodytomis priemonėmis įgyvendinti trečios šalies prieigos prie perdavimo tinklo užtikrinimą. Būtent perdavimo sistemos operatoriams neužtikrinus nediskriminacinių trečiųjų šalių prieigos prie perdavimo tinklo priemonių ar nesilaikant direktyvose nurodytų reikalavimų gali būti skiriamos baudos iki 10 proc. metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos.
Tokiu būdu LR energetikos ministerija, siūlydama koreguoti LR energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4) papunktį, nustatydama, kad Komisija skiria baudas „už energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kai du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų“, pilnai įgyvendina Direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB bei Pažeidime nurodytus reikalavimus. Tačiau Energetikos ministerija, prisidengdama aukščiau nurodytų direktyvų reikalavimais, inicijuoja ne tik LR energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4) papunkčio pakeitimus sietinus su aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimu, tačiau ir Energetikos įstatymo visos 36 straipsnio 1 dalies pakeitimus, nustatydama maksimalios baudos dydį (iki 10 proc. metinių pajamų) ne tik elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams bet ir visoms energetikos veikla užsiimančioms įmonėms ir ne tik už direktyvose nustatytų reikalavimų nevykdymą, bet ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytų reikalavimų, visai nesiejamų su direktyvomis, nevykdymą, nepakankamą vykdymą, tame tarpe ir už informacijos Valstybinei kainų ir energetikos komisijai nepateikimą, Valstybinei kainų ir energetikos komisijos subjektyvia nuomone, nepakankamą pateikimą. LR energetikos įstatymas apibrėžia, kad energetikos įmonė yra asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
Tame pačiame įstatyme energetikos veikla įvardijama kaip ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. Prie energetikos įrenginių eksploatavimo priskiriama energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai, energetikos objektais laikomi elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai. Taip pat LR energetikos įstatyme apibrėžta ir reguliuojamos energetikos veiklos sąvoka reiškianti, kad tai yra energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos. Pagal LR energetikos ministerijos siūlomą LR Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalį visoms energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamą veiklą, Komisija skiriamų baudų dydį didina iki 10 proc. nuo įmonės visos veiklos (ne tik reguliuojamos ir ne tik energetikos veiklos) pajamų. Šie LR energetikos įstatymo nuostatų pakeitimai tiesiogiai įtakos ne tik elektros ar gamtinių dujų sistemos operatorius, ne tik įmones, kurių pagrindinė veikla siejama su elektros ar gamtinių dujų sektorių veikla, bet ir įmones, kurių pagrindinė veikla nėra siejama su energetikos veikla, nei tuo labiau ji siejama su elektros ar gamtinių dujų sektoriuose vykdomomis sistemų operatorių veiklomis.
Bet kokiai pramonės ar žemės ūkio ar paslaugų įmonei, savo teritorijoje eksploatuojančiai LR energetikos įstatyme nurodytus energetikos įrenginius bei objektus, kuriems eksploatuoti išduodamas leidimas ar atestatas, susidurs su neadekvačia rizika gauti neproporcingą galimai žalai baudą, tame tarpe ir už nusižengimus, siejamus su informacijos Komisijai teikimu. Priminsime, kad šiuo metu veikia LR energetikos įstatymo nuostata, kuomet už reguliuojamos energetikos veiklos pažeidimus gali būti taikoma bauda nuo 289 Eurų iki 0,5 procentų metinių pajamų. Tai yra maksimali bauda didinama 20 kartų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manome, kad LR energetikos ministerijos siūlymas keisti LR energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8 ir 36 straipsnius, LR elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 6,9,55 ir 67 straipsnius bei LR gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 28 straipsnį kiek tai liečia baudas kitoms energetikos įmonėms (ne perdavimo sistemos operatorius) yra neproporcingas galimai žalai dėl galimų energetikos įmonių pažeidimų, neatitinka Europos Komisijos pažeidime ir direktyvose nurodytų reikalavimų ir gali būti tiesiog pražūtingas įmonėms, kurios dėl tokių neadekvačių galimam nusižengimui baudų skyrimo negalėtų toliau vykdyti veiklos. Tai kartu žymiai sumažintų Lietuvos Respublikoje investicinį patrauklumą, ypač pramonės, žemės ūkio, paslaugų, kurioms vykdyti naudojami energetikos įrengimai ir objektai. Nepritarti Europos Komisijos 2017 m. vasario 15 d. sprendime Nr. C(2017)860 dėl pradėtos pažeidimo procedūros Nr.
2016/2069 dėl direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB perkėlimo (toliau – Sprendimas) akcentuojama, kad vadovaujantis Direktyvos 2009/72/EB 37 straipsnio 4 dalies d punktu ir Direktyvos 2009/73/EB 41 straipsnio 4 dalies d punktu, nacionalinėms reguliavimo institucijoms (VKEKK) turėtų būti priskirta kompetencija
„<...> pagal šią direktyvą arba bet kokį atitinkamą teisiškai privalomą
reguliavimo institucijos ar Agentūros sprendimą nustatytų įpareigojimų nevykdančioms (elektros energijos ir gamtinių dujų) įmonėms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas arba pasiūlyti kompetentingam teismui skirti tokias sankcijas. Tai apima įgaliojimą perdavimo sistemos operatoriui skirti arba siūlyti jam skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės perdavimo sistemos operatoriaus apyvartos, arba vertikalios integracijos įmonei skirti arba siūlyti jai skirti sankcijas, kurios sudaro iki 10 procentų metinės vertikalios integracijos įmonės apyvartos, tuo atveju, kai jie nesilaiko atitinkamų įpareigojimų pagal šią direktyvą“. Sprendimu buvo pradėta pažeidimo procedūra būtent todėl, kad nebuvo užtikrinama VKEKK kompetencija skirti energetikos įmonei iki 10 procentų metinės apyvartos dydžio sankciją savo nuožiūra. Kitaip tariant, pagal minėtas direktyvų nuostatas privalu užtikrinti, kad 1) nacionalinei reguliavimo institucijai yra suteikta kompetencija nustatyti atitinkamos sankcijos dydį, t. y. įstatymuose neturėtų būti sankcijų diferencijavimo, kuris varžytų minėtą reguliavimo institucijos diskreciją; 2) sankcijos turėtų būti apskaičiuojamos nuo energetikos įmonės pajamų, t. y. įstatymuose neturėtų būti mažinama energetikos įmonės apyvartos dalis, pagal kurią sankcija apskaičiuojama atsižvelgiant į konkrečios reguliuojamos veiklos dalį. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
teisę, pasiūlymai: - 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos komisija, 2017-06-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-665 ES, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komisija pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-06-143 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Veiklos atskyrimo reikalavimų nesilaikymo pasekmės Už elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą šie pažeidimai nebuvo pašalinti, vertikaliai integruotai įmonei ir (ar) tinklų operatoriui skiriama piniginė bauda – iki 10 procentų įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, praėjusiais metais. Baudos skiriamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Pritarti 2.
Ekonomikos komitetas, 2017-06-144 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, tvirtina, įkainius nustato ir juos diferencijuoja Komisija, vadovaudamasi šiais bendraisiais kriterijais:“. Pritarti
komitetas, 2017-06-145 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto svarstymo procedūra Seime užsitęsė, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. birželio 30 d. 2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją elektros energijos perdavimo ar skirstymo veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė