Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Reglamentuojama informacija – informacija, kurią vertybinių popierių emitentas, siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo teikti pagal šį įstatymą, įskaitant ir reguliuojamojimąją informacijaą, apibrėžtą 2004 m. balandžio 29 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 2015 m. balandžio lapkričio
Reglamentas (EB) Nr. 809/2004) ir viešai neatskleista informacija, apibrėžtą Reglamente (ES) Nr. 596/2014.“2 straipsnis. 19 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnį. 19 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas 1.
Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto svetainėje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys. 2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik priežiūros institucijai su žyma „Konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Kitą darbo dieną po informacijos konfidencialumo pabaigos ši informacija turi būti atskleista priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Priežiūros institucija įpareigoja emitentą paskelbti informaciją apie esminį įvykį anksčiau negu emitento nustatytą informacijos atskleidimo dieną, jeigu atsiranda pagrindas manyti, kad:
1) nebėra šioje dalyje nurodyto pagrindo neskelbti informacijos arba
2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota. 3.
rinkos operatorius nustato informacijos apie esminius įvykius pateikimo tvarką, taikomą emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. 4. Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka
sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti pranešimą šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta pranešimo apie esminį įvykį tvarka. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada. Sprendimas sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją ir tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija skelbiamai šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti ir pateikti priežiūros institucijai reglamentuojamą informaciją. Viešai neatskleista informacija atskleidžiama nedelsiant Reglamento (ES) Nr.
596/2014, šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Akcijų išbraukimas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. 2. Tais atvejais, kai sprendimas išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos rinkos operatorius išbraukia emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui. 3. Oficialų siūlymą, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Šio oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę prieš arba nebalsavę. 4.
Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Jeigu emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo dienos teikė ir įgyvendino privalomą oficialų siūlymą, kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam įsigyjant akcijas šiuo būdu. 5. Emitento valdymo organas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, dienos privalo parengti ir paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
rinkoje priežastys;
apsaugoti;
priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje, kuriame skelbiami vieši pranešimai. 1.
išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, privalo būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. 2. Tais atvejais, kai sprendimas išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos rinkos operatorius išbraukia emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui. 3. Emitento valdymo organas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, dienos privalo parengti ir paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
rinkoje priežastys;
apsaugoti;
priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, oficialiems siūlymams, kuriais siekiama išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos. 6. Oficialų siūlymą, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Šio oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę prieš arba nebalsavę. 7. Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje metu ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime sudarančių akcijų įgijęs akcininkas iki sprendimo nebelaikyti bendrovės emitentu priėmimo, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo oficialaus siūlymo įgyvendinimo turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka.
Kiti emitento akcininkai turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje metu įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka. Privalomam akcijų pardavimui ir pirkimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 42 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 19 straipsnyje Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 2 500 000 eurų arba 2 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje. 57 924 eurų;“. 2. Papildyti 52 straipsnio 1 dalį 5¹ punktu: „5¹) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr.
596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 1 000 000 eurų;“. 3. Papildyti 52 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalies 5 ir 5¹ punktuose nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.“7 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos šio įstatymo 39 straipsnio 1–7 dalys ir
Papildyti Įstatymo priedą 8 punktu: „8. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1)“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Projekto Nr. XIIIP-648(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
privalomas žinoti įvykis, informacijos apie kurį atskleidimas gali turėti didelį poveikį jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai. 2. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Reglamentuojama informacija – informacija, kurią vertybinių popierių emitentas, siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo teikti pagal šį įstatymą, įskaitant ir reguliuojamojimąją informacijaą, apibrėžtą
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 2015 m. balandžio lapkričio
2016/301 (OL 2013 2016 L 213 58, p. 13) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004), ir viešai neatskleista informacija, apibrėžta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 596/2014).“
596/2014).“2 straipsnis. 19 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 19 straipsnį. 19 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas 1. Emitentas, kurio vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, turi pateikti reguliuojamos rinkos, kurioje prekiaujama jo išleistais vertybiniais popieriais, operatoriui šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbti, įdėti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, paskelbti savo interneto svetainėje informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas esminio įvykio pobūdis ir trumpas turinys. 2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto informacijos apie esminį įvykį paskelbimo emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, o informacijos nepaskelbimas nesuklaidins visuomenės ir emitentas gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą, jis gali šio informacinio pranešimo neskelbti ir pateikti jį tik priežiūros institucijai su žyma „Konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ta informacija turi likti konfidenciali. Kitą darbo dieną po informacijos konfidencialumo pabaigos ši informacija turi būti atskleista priežiūros institucijos priimtuose viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimą ir atskleidimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija įpareigoja emitentą paskelbti informaciją apie esminį įvykį anksčiau negu emitento nustatytą informacijos atskleidimo dieną, jeigu atsiranda pagrindas manyti, kad:
1) nebėra šioje dalyje nurodyto pagrindo neskelbti informacijos arba
2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota. 3. Reguliuojamos rinkos operatorius nustato informacijos apie esminius įvykius pateikimo tvarką, taikomą emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. 4. Priežiūros institucija nustato šiame straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimo ir pateikimo priežiūros institucijai tvarką. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu emitentas pasirenka
sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti pranešimą šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta pranešimo apie esminį įvykį tvarka. Tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada.
Sprendimas sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją ir tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija skelbiami šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Emitentas arba asmuo, kuris kreipėsi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo šio įstatymo nustatytais terminais ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka paskelbti ir pateikti priežiūros institucijai reglamentuojamą informaciją. Viešai neatskleista informacija atskleidžiama nedelsiant Reglamento (ES) Nr. 596/2014, šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Akcijų išbraukimas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. 2.
Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra. Reguliuojamos rinkos operatorius išbraukia emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui. 3. Oficialų siūlymą, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Šio oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę prieš arba nebalsavę. 4. Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Jeigu emitento akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo dienos teikė ir įgyvendino privalomą oficialų siūlymą, kaina nustatoma tokia, kokia buvo mokama jam įsigyjant akcijas šiuo būdu. 5.
dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, dienos privalo parengti ir paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
rinkoje priežastys;
apsaugoti;
priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti emitento įstatuose nurodytame šaltinyje, kuriame skelbiami vieši pranešimai. 1. Sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priima visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažiau kaip 3/4 visų dalyvaujančių susirinkime akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma. Priėmus sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, privalo būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti emitento akcijas, įtrauktas į prekybą Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. 2. Tais atvejais, kai sprendimas išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priimamas ne emitento iniciatyva, pareigos teikti oficialų siūlymą nėra.
Reguliuojamos rinkos operatorius išbraukia emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kai tolesnis emitento akcijų buvimas Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje kelia grėsmę investuotojų interesams ar tinkamam vertybinių popierių rinkos veikimui. 3. Emitento valdymo organas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame numatoma svarstyti klausimą dėl akcijų išbraukimo iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, dienos privalo parengti ir paskelbti pranešimą apie ketinimą išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Šiame pranešime turi būti nurodyta:
rinkoje priežastys;
apsaugoti;
priežiūros institucijai ir Lietuvos Respublikos reguliuojamos rinkos operatoriui ir paskelbti šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, oficialiems siūlymams, kuriais siekiama išbraukti akcijas iš prekybos reguliuojamoje rinkoje, mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos. 6. Oficialų siūlymą, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, turi teikti akcininkai, balsavę už sprendimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje.
Šią prievolę už kitus akcininkus turi teisę įvykdyti vienas ar keli akcininkai. Šio oficialaus siūlymo galiojimo metu parduoti akcijas turi teisę akcininkai, sprendimo išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje priėmimo metu balsavę prieš arba nebalsavę. 7. Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, metu ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime sudarančių akcijų įsigijęs akcininkas iki sprendimo nebelaikyti bendrovės emitentu priėmimo, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo oficialaus siūlymo įgyvendinimo turi teisę reikalauti, kad visi kiti emitento akcininkai parduotų jiems priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, ir šie privalo jas parduoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Kiti emitento akcininkai turi teisę reikalauti, kad akcininkas, kuris oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, metu įsigijo akcijų, sudarančių ne mažiau kaip 95 procentus balsavimo teises suteikiančio kapitalo ir ne mažiau kaip 95 procentus visų balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, nupirktų jam priklausančias balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o šis akcininkas privalo jas nupirkti šio įstatymo nustatyta tvarka. Privalomam akcijų pardavimui ir pirkimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 42 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas 1.
52 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 19 straipsnyje Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 2 500 000 eurų arba 2 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje. 57 924 eurų;“. 2. Papildyti 52 straipsnio 1 dalį 5¹ punktu: „5¹) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, – iki 1 000 000 eurų;“. 3. Papildyti 52 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Jeigu dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimo buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalies 5 ir 5¹ punktuose nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.“7 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju bendrovėje turi būti pateiktas ir įgyvendintas oficialus siūlymas supirkti likusias bendrovės akcijas. Šiam oficialiam siūlymui mutatis mutandis taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos ir šio įstatymo 39 straipsnio 1–7 dalys ir 43 straipsnio 3, 54, 6 dalys.“
Papildyti Įstatymo priedą 8 punktu: „8. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.
596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1)“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 3, 7, 44, 70, 71, 73¹,76, 81, 83, 84, 93,
PRIEDO PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 70, 71, 73¹,76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių, priedo pakeitimo, ir 25¹straipsnio, IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas) bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas) parengti siekiant šių tikslų:
organizacijos (toliau – EBPO) nare, reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję su galimybės tapti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalininku praplėtimu;
jungimosi procesą (numatoma, kad Lietuvoje veiks centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, įsteigto Latvijoje, filialas) būtina užtikrinti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvoje veiklos tęstinumą, todėl reikalingi įstatymo pakeitimai, suteikiantys teisę priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) dalyvauti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos leidimo išdavimo procese bei priežiūros veikloje;
(ES) Nr.
596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 596/2014) ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/36/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 909/2014). Europos Sąjungoje (toliau – ES) iš esmės peržiūrint piktnaudžiavimą rinka reglamentuojančias taisykles buvo priimti nauji teisės aktai, t.y. Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka. Pagrindiniai Reglamento (ES) Nr. 596/2014 tikslai yra įtraukti į piktnaudžiavimo rinka reguliavimo sritį kuo didesnį finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama įvairiose platformose, sąrašą ir suteikti kompetentingoms institucijoms didesnius įgaliojimus priežiūros bei poveikio priemonių taikymo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos, numatytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu (toliau – FPRĮ) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu (toliau – VPĮ), yra reglamentuotos tiesioginio taikymo ES teisės aktu – Reglamentu (ES) Nr. 596/2014, – ir į tai, kad nustatomi nauji reikalavimai, kuriuos privalo įgyvendinti valstybės narės, parengti FPRĮ projektas ir VPĮ projektas. Direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka nuostatos jau yra perkeltos į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pažymėtina, kad naujas reglamentavimas ES lygiu taip pat nustatytas ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos srityje. Reglamentas (ES) Nr.
Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 nustato centrinių vertybinių popierių depozitoriumų organizacinius ir veiklos reikalavimus, suvienodina atsiskaitymo už finansines priemones nuostatas. Atsižvelgiant į tai, keičiamos atitinkamos FPRĮ nuostatos, susijusios su centrinio vertybinio popierių depozitoriumo veikla. Atsižvelgiant į Lietuvos rinkos dalyvių asociacijų keliamas problemas dėl smulkiųjų akcininkų interesų pažeidžiamumo, kai nustatoma akcijų supirkimo kaina, peržiūrėtas ir bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukimo iš šios rinkos reglamentavimas. Siekiant nustatyti tokių bendrovių stambių ir smulkių akcininkų interesų balansą, atitinkamai pakeistos VPĮ nuostatos. Kartu su minėtais projektais taip pat teikiami ir šie Lietuvos Respublikos įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr.
IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento atstovais (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070), el. p. [email protected], Kapitalo rinkų skyriaus vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected], Kapitalo rinkų skyriaus vyriausioji specialistė – Živilė Babičiūtė, tel. (8 5) 2199321, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu draudimą piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka reglamentuoja FPRĮ, kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka). Kadangi šią direktyvą keičia Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, atitinkamai keičiamos FPRĮ ir VPĮ nuostatos dėl informacijos atskleidimo ir piktnaudžiavimo finansinių priemonių rinka. Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklą reglamentuojančios nuostatos yra nustatytos FPRĮ. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas, susijusias su centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklai keliamais reikalavimais, keistinos ir atitinkamos FPRĮ nuostatos, t.y. išbraukiamos nuostatos, reglamentuojančios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo teises ir pareigas, akcijų įsigijimą, jo dalyviams ir valdymo organams keliamus reikalavimus.
Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais vidutinė svertinė emitento akcijų rinkos kaina yra teisinga, VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad išbraukimui iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir spendimui nebesiūlyti emitento akcijų viešai būtų taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos, t. y. teisingos kainos nustatymo principai, priežiūros institucijos teisė reikalauti pakeisti kainą ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ·
pakeitimai:
piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka Šiuo metu galiojančiame FPRĮ nustatytos nuostatos, draudžiančios naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis ir manipuliuoti rinka. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 panaikina 2003 m. sausio 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), įtvirtina naujas nuostatas dėl viešai neatskleistos informacijos, prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir manipuliavimo rinka bei yra tiesioginio taikymo teisės aktas, FPRĮ projektu naikinamos atitinkamos FPRĮ nuostatos dėl draudimo piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka. 2) Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija įpareigojama nustatyti priemones, kurios skatintų pranešti jai apie Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimą. FPRĮ projektu patikslinama, kokius reikalavimus turi atitikti šios priemonės, o finansų rinkos dalyviai įpareigojami jas įdiegti. 3) Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos reglamentavimas Lietuva, siekdama prisijungimo prie EBPO Kapitalo judėjimo liberalizacijos kodekso, turi pašalinti Lietuvoje taikomus kapitalo ir paslaugų judėjimo apribojimus, kurie šio kodekso prasme būtų laikomi diskriminuojančiais, arba, jeigu yra priežasčių juos ir toliau taikyti, prisiimti šių ribojimų taikymo išlygą. Pažymėtina, kad FPRĮ projekte pašalinama nuostata, ribojusi galimybes tapti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcininku. Vykstant Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų jungimosi procesui, būtina užtikrinti, kad Lietuvoje būtų paskirta institucija, kuri pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 turėtų teisę išduoti leidimą centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklai, priimti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiamą informaciją apie toje valstybėje narėje įsteigto centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ketinimą teikti paslaugas Lietuvoje įsteigus filialą bei vykdyti kitas priežiūros funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, FPRĮ projektu priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 yra paskiriamas Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas bei siekiant neatkartoti jame nustatytos centrinio vertybinio popierių depozitoriumo steigimo tvarkos, jo veiklos principų, teisių ir pareigų, atitinkamai FPRĮ 67 ir 68 straipsniai pripažintini netekusiais galios. 4) Piniginės baudos ir kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 tikslus administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, nustatomos ES lygiu suderintos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas reikalaujama už nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims taikyti administracines baudas, kurių viršutinė riba (maksimalus dydis) būtų ne mažesnė kaip 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims – 15 mln. eurų arba 15 proc. bendrųjų metinių pajamų. Pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas reikalaujama už nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims taikyti administracines baudas, kurių viršutinė riba (maksimalus dydis) būtų ne mažesnė kaip 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Taigi Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 nenustato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti.
Tačiau priežiūros institucija, nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į reglamentų reikalavimus, FPRĮ projektu taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai skelbti informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, patikslinamas poveikio priemonių taikymo pagrindų sąrašas, įtraukiant reglamentuose nurodytų reikalavimų pažeidimus, ir išplečiamas pačių poveikio priemonių sąrašas, pvz., uždrausti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo valdymo organo nariui, vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam atsakingam asmeniui eiti vadovaujamas pareigas; nurodyti atlyginti padarytą žalą, jei dėl padarytų pažeidimų buvo gauta pelno ar išvengta nuostolių. · VPĮ pakeitimai. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles,
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo ir 2016 m. gegužės 19 d.
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1437, kuriuo dėl Sąjungos lygio prieigos prie reglamentuojamos informacijos techninių reguliavimo standartų papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB nuostatas, VPĮ projektu atitinkamai suderinamos sąvokų „reglamentuojama informacija“, „reguliuojamoji informacija“, „viešai neatskleista informacija“, „esminis įvykis“ apibrėžtys, nustatant, kad „reglamentuojama informacija“ apima reguliuojamąją informaciją ir viešai neatskleistą informaciją, o sąvoka „esminis įvykis“ naikinama kaip atskirai ES teisės aktuose nevartojama sąvoka ir kurios apibrėžtis iš esmės patenka į kitų jau minėtų sąvokų apibrėžimus, t. y. dabar galiojančiame VPĮ esminiu įvykiu laikytina viešai neatskleista informacija, kai ji atskleidžiama. VPĮ nustatomos sankcijos dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimo, t. y. numatoma sankcija už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Už nurodytą pažeidimą fiziniams asmenims taikytina bauda, kurios viršutinė riba (maksimalus dydis) ne mažesnė kaip 1 mln. eurų, o juridiniams asmenims – 2,5 mln. eurų arba 2 proc. bendrųjų metinių pajamų. Siūlomi VPĮ pakeitimai taip pat parengti atsižvelgus į rinkos dalyvių asociacijų išreikštą susirūpinimą, kad priėmus sprendimą bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukti iš biržos, gali būti pažeisti smulkiųjų bendrovės akcininkų, nepritariančių bendrovės pasitraukimui iš reguliuojamos rinkos, interesai. Oficialaus siūlymo instituto tikslas – užtikrinti visiems akcininkams lygias galimybes atsiliepti į oficialų siūlymą ir gauti teisingą kainą, tais atvejais, kai stambieji akcininkai įgyja pareigą siūlyti supirkti smulkiųjų investuotojų turimas akcijas.
Pagal šiuo metu galiojančią VPĮ redakciją, oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Rinkos dalyviai įžvelgia riziką, kad ne visais atvejais vidutinė svertinė emitento akcijų rinkos kaina gali būti teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad tiek oficialus siūlymas, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, tiek oficialus siūlymas, kuris turi būti skelbiamas, kai bendrovės akcininkai kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia nebesiūlyti akcijų viešai, pagal savo esmę ir paskirtį gali būti prilyginami privalomam oficialiam siūlymui, VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad išbraukimui iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir spendimui nebesiūlyti emitento akcijų viešai taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos, t. y.:
siūlymo kainai nustatyti būtų taikomos VPĮ 39 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja teisingos kainos nustatymo principus;
institucija turėtų teisę VPĮ 39 straipsnyje nustatytais atvejais reikalauti pakeisti kainą;
siūlymo cirkuliaro parengimui būtų taikomas 20 dienų nuo paskelbimo apie sprendimą terminas;
superkamas akcijas būtų atsiskaitoma pinigais;
privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos.
Siūlomi pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tapatūs institutai būtų reguliuojami identiškai, suteiktų aiškumo rinkos dalyviams ir prisidėtų prie rinkos skaidrumo didinimo sumažinant prielaidas galimam piktnaudžiavimui įtaka oficialaus siūlymo kainai. · Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 11 straipsniu, nustatančiu, kad kiekviena ES valstybė narė turi paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos leidimo išdavimą ir vykdomą priežiūrą, keičiamas Lietuvos banko įstatymas į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant centrinius vertybinių popierių depozitoriumus ir užsienio valstybės centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje. · Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.
596/2014 ir Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 pagal Lietuvos teisę privaloma nustatyti 5 mln. eurų viršutinę administracinės baudos ribą fiziniams asmenims, tokios administracinės baudos įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais ir numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis nustato, kad bauda negali būti mažesnė už 10 eurų ir ne didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl 5 mln. eurų administracinė bauda būtų nesuderinama su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas administracines baudas fiziniams asmenims siūloma įtvirtinti specialiuose įstatymuose, konkrečiu atveju – FPRĮ ir VPĮ. Atitinkamai yra tikslinamas ir
Kitų teisės aktų pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 Lietuvoje galės veikti ne vienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, keičiami tie įstatymai, kuriuose yra nuorodos tik į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą, kaip vienintelį galimą centrinį vertybinių popierių depozitoriumą:
1) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.
IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos ir ES teisės aktų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgiant į sudarytas sąlygas centriniams vertybinių popierių depozitoriumams vykdyti veiklą bet kurioje ES valstybėje narėje, suderintus jų veiklos bei priežiūros reikalavimus, darytina prielaida, kad tai sukurs palankias konkurencines sąlygas ir skatins verslo plėtrą. Be to, manytina, kad nustatomos ES lygiu suderintos priemonės skatins atgrasomąjį poveikį piktnaudžiavimui rinka ir centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos pažeidimams ir tai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo sėkmingai plėtrai.
Numatomi pakeitimai, susiję su vertybinių popierių kainos nustatymu, sudarys sąlygas skaidresniam bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukimui iš biržos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, „viešai neatskleista informacija“, „finansinės priemonės“, „emitentas“, „reguliuojama rinka“, „oficialus siūlymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
Teikia Seimo narys Andrius Palionis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X‑1024 2, 3, 7, 25¹, 44, 64, 65, 66, 70, 71, 73¹, 76, 81, 83, 84, 93, 94, 98 straipsnių, priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 66¹ straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP‑647, LIETUVOS RESPUBLIKOS vertybinių popierių įstatymo Nr. X‑1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP‑648 ir su jais susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP‑649 – Nr. XIIIP‑658 DERINIMO Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X‑1024 2, 3, 7, 25¹, 44, 64, 65, 66, 70, 71, 73¹, 76, 81, 83, 84, 93, 94,
straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑647 (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X‑1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑648 (toliau – VPĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I‑678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑649, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑650, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII‑1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP‑651, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX‑1597
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑653, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX‑575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑654, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX‑576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑655, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII‑376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑656, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX‑1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑657, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX‑1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑658. Sutinkame su šiomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis:
Nr. XIIIP‑647 18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 10 ir 11 punktuose, VPĮ projekto Nr. XIIIP‑648 8 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punkte prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“
susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų įgyvendinimu, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio
įstatymų projektų nuostatų atitikties lentelės.
Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų derinti įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje po žodžių „2015 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos“ įrašytinas žodis „deleguotuoju“, o santrumpa
„Nr.“, atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusias naujas ES teisės
aktų numeravimo taisykles, išbrauktina. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „skelbiamai“ įrašytina „skelbiami“. 3. Projekto
nustatoma, kad juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti skiriama iki 2 500 000 eurų arba 2 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose, kuriuose nustatyta atsakomybė už prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo finansinių priemonių rinka veikas, viena iš sankcijos rūšių numatyta bauda. Už šias veikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalimi, galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 50 000 MGL (iki 1 900 000 Eurų). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda juridiniams asmenims už Reglamento (ES) Nr.
596/2014 17 straipsnio pažeidimą, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytas maksimalias baudas, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. 4. Projekto
punkte nustatoma, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti skiriama iki 1 000 000 eurų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo finansinių priemonių rinka veikas, viena iš sankcijos rūšių numatyta bauda. Už šias veikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio
(iki 57 000 Eurų). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda fiziniams asmenims už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimą, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytas maksimalias baudas, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. 5. Projekto
santrumpa „Nr.“
į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nuostatų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS įstatymo PROJEKTO
2017-05-31
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: : Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. Kviestieji asmenys: E.Mitkus (Finansų ministerija), L.Gogelytė (Finansų ministerija), Ž.Babičiūtė (Finansų ministerija), R. Matijošiūtė (Lietuvos bankas), R.Kaklauskas (Lietuvos bankas). Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje po žodžių „2015 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos“ įrašytinas žodis „deleguotuoju“, o santrumpa „Nr.“, atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusias naujas ES teisės aktų numeravimo taisykles, išbrauktina. Pritarti Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45. Reglamentuojama informacija – informacija, kurią vertybinių
popierių emitentas, siūlytojas ar asmuo, kuris kreipiasi dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje be emitento sutikimo, privalo teikti pagal šį įstatymą, įskaitant ir reguliuojamąją informaciją, apibrėžtą 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Komisijos reglamente (EB) Nr. 809/2004, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos ir šių prospektų formato, įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo (OL 2004 L 149, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2016/301 (OL 2016 L 58, p. 13) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 809/2004) ir viešai neatskleista informacija, apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 596/2014.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „skelbiamai“ įrašytina „skelbiami“. Pritarti Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarpinė informacija sudaroma emitento pasirinkimu. Jeigu
emitentas pasirenka sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją, apie tai jis turi paskelbti. Tarpinė informacija ir
(arba) konsoliduotoji tarpinė informacija turi būti paskelbta nedelsiant, kai ji parengiama, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Jeigu buvo atliekamas tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) ir (arba) tarpinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio (toliau – tarpinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos) auditas arba finansinių ataskaitų peržiūra, tarpinė informacija paskelbiama kartu su auditoriaus išvada arba peržiūros išvada.
Sprendimas sudaryti tarpinę informaciją ir (arba) konsoliduotąją tarpinę informaciją ir tarpinė informacija ir (arba) konsoliduotoji tarpinė informacija skelbiamai skelbiami šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti skiriama iki 2 500 000 eurų arba 2 procentų juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose, kuriuose nustatyta atsakomybė už prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo finansinių priemonių rinka veikas, viena iš sankcijos rūšių numatyta bauda. Už šias veikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalimi, galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 50 000 MGL (iki
pagrindu taikoma bauda juridiniams asmenims už Reglamento (ES) Nr. 596/2014
atsakomybės nustatytas maksimalias baudas, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniai buvo pakeisti siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka, o projektu Nr. XIIIP-648 siekiama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio nuostatas. Manytina, kad abiem atvejais pažeidimo apimtis nėra analogiška, be to ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybės pasekmės yra skirtingos. Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendra taisyklė, pagal kurią valstybės narės turi nustatyti administracinę atsakomybę už Reglamento pažeidimus, o pastaboje minimame 30 straipsnio 1 dalies b punkte formuluojama išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo bendros taisyklės. Toks reglamentavimas Reglamente iš esmės sietinas su tuo, jog valstybėse narėse egzistuoja labai skirtingos teisinės sistemos ir kai kurios iš jų už Reglamento pažeidimus gali taikyti tik baudžiamąją atsakomybę. Be to, minėtas reglamentas aiškiai nustato minimalų baudų dydį (Reglamento 30 straipsnio 2 dalies i, j punktai), kurį valstybės narės privalo įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti žemesnio baudų dydžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, sukelianti asmeniui sunkias pasekmes (teistumą, galimybės eiti tam tikras pareigas praradimą ir pan.). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatoma, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti skiriama iki 1 000
informacijos atskleidimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose, kuriuose nustatyta atsakomybė už prekybos finansinėmis priemonėmis pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo finansinių priemonių rinka veikas, viena iš sankcijos rūšių numatyta bauda. Už šias veikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 1 500 MGL (iki 57 000 Eurų). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda fiziniams asmenims už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimą, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytas maksimalias baudas, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. Nepritarti Žiūrėti argumentus pastabai, pateiktai dėl įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies (šios lentelės 3 punktas). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punkte prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ Pritarti Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1)“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-12 6.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nuostatų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadų. Nepritarti Projektas buvo derintas su Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 7. Europos teisės departamentas prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, 2017-05-23 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X 1024 2, 3, 7, 251, 44, 64, 65, 66, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94, 98 straipsnių, priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 661 straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP 647 (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X 1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP 648 (toliau – VPĮ projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 650, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII 1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 651, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX 1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 652, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP 653, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX 575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 654, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX 576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 655, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII 376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 656, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX 1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 657, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX 1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 658. Sutinkame su šiomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis:
keičiamo įstatymo priedo 10 ir 11 punktuose, VPĮ projekto Nr. XIIIP 648 8 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punkte prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“
projektas Nr. XIIIP 648 susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų įgyvendinimu, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą, turėtų būti pateiktos minėtų ES teisės aktų ir įstatymų projektų nuostatų atitikties lentelės. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų derinti įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti Žiūrėti šios lentelės 5 punktą. Atitikties lentelės yra pateiktos kartu su projektu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas įstatymo projektui Nr. XIIIP-648 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas ir atitikties lentelės. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė