28 Įstatymo projektas Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 73(1), 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių ir priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 25(1), 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Biudžeto ir finansų

Lyginamasis variantas

2017-05-04 · oficialus registras ↗

Projekto

76, 81, 83, 84, 93, 94  STRAIPSNIŲ,

PRIEDO PAKEITIMO IR  IV SKYRIAUS, 25¹

, 67, 68 STRAIPSNIŲ  PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2017

• m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2

straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti  taip:

„1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir , reguliuojamos rinkos ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. “

2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. „3. Šio įstatymo IV skyrius yra

taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.“² straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti

3 straipsnį 1¹

dalimi: „¹

1. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – Centrinis depozitoriumas)

• kaip tai apibrėžta

Reglament e (ES) Nr. 909/2014 . “

2. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 44 dalį. „44. Viešai

neatskleista informacija

• tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką.

Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai. 3. Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme , ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) , Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014.“³ straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „

7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar Lietuvos C entrinio depozitoriumo darbuotojas;“⁴ straipsnis. 25¹ straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti

netekusiu galios²⁵¹ straipsnį. 25¹ straipsnis.

25¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 73¹ straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai. 5 straipsnis. 44 straipsnio 7 dalies pripažinimas netekusia galios Pripažinti  netekusia galios 44 straipsnio 7 dalį. „7. Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.“

6 straipsnis. IV skyriaus pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios IV skyrių. IV SKYRIUS

DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista

informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis

1. Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi

dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat

draudžiama:

1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;

2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi. 3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio

1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai

neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui. 4. Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 5.

5. Emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems

asmenims draudžiama sudaryti sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. 6. Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais. 7. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba

63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama

apie tai pranešti priežiūros institucijai. 8.

8. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti

draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje. 9. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ar sistemos ribų. 11. Šiame straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis. 63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1Visiems asmenims draudžiama:

1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.

Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

3) skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš tokios informacijos atskleidimo. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi

tokiomis formomis:

1) asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas prekybos sąlygas;

2) finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą;

3) naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4) kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija. 3. Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus, nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijusi ta informacija. 4. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo

62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros

institucija imasi priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą). 5. Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų. 7 straipsnis. 67 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 67 straipsnį. 67 straipsnis.

67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1. Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir

savo įstatus. 2. Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose. 3. Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. 4. Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo valdymui. 5. Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas. 6. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti. 7.

7. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą

pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. 8. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis:

1) per

20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis);

• 2) vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui

užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;

• 3) vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių

priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė. 9. Priežiūros institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių sprendimų:

• 1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija

per  2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

• 2) prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10

dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. 10.

10. Jeigu

priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. 11. Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo. 8 straipsnis. 68 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 68 straipsnį. 68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos 1.

Centrinis depozitoriumas privalo:

• 1) rengti ir teikti

priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;

• 2) rengti ir tvirtinti

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 3) atidaryti

sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

• 4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės

priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

• 5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių

skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

• 6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

• 7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos

taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą,

rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

• 9) išduoti

sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

• 10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
• 11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

• 12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą

informaciją;

• 13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo

veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

• 14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

• 15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;

• 16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.

Centrinis depozitoriumas privalo:

• 1) rengti ir teikti

priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;

• 2) rengti ir tvirtinti

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 3) atidaryti

sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

• 4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės

priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

• 5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių

skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

• 6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

• 7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos

taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą,

rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

• 9) išduoti

sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

• 10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
• 11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

• 12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą

informaciją;

• 13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo

veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

• 14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

• 15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;

• 16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti. 2.

2Centrinis depozitoriumas turi teisę:

• 1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;

• 3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;

• 4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų

perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija. 3. Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą. 4. Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. 5. Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija. 6. Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus. 9 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

70 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams ir centriniams depozitoriumams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;“ 2.

Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012)

70 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose įstatyme nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 , Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ir priežiūros institucijos teisės aktus jų įgyvendinamuosius teisės aktus ;“

4Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 , Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ir su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims vykdyti būtiną informaciją;“

10 straipsnis. 71

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį

išdėstyti taip: „3) atlikti tyrimus ir patikrinimus prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patalpose vietoje , išskyrus privačias fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;”

2. Pakeisti 71

straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo, j į o detalizuojančių įgyvendinamųjų teisės aktų , ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 , Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (EB) Nr.

596/2014 nuostatas , ir įpareigoti užtikrinti, kad ji nesikartotų ;”

3Papildyti 71 straipsnio 1 dalį 17 punktu:

„17) reikalauti, kad neatidėliotinų sandorių rinkų dalyviai pateiktų standartinės formos informaciją apie biržos prekių išvestines finansines priemones, gauti ataskaitas apie sandorius ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;“

4. Papildyti 71

straipsnio 1 dalį 18 punktu: „18) imtis visų reikalingų priemonių, kad visuomenė būtų teisingai informuota, taip pat ištaisyti tikrovės neatitinkančią ar klaidinančiai atskleistą informaciją, be kita ko, reikalaudama, kad emitentas ar kitas tikrovės neatitinkančią ar klaidinančią informaciją paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų šią informaciją paneigiantį arba patikslinantį pareiškimą .“¹¹ straipsnis. 73¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti  73¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „73¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

• 2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas,

išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo

keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. 1. Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014  ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimą.

Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

• 1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo

procedūros ir su juo susiję tolesni veiksmai, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą

• 2) užtikrinamas asmenų, pranešusių apie pažeidimus, ir asmenų, įtariamų padarius

pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pranešusių apie

pažeidimus, ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, įtariamų padarius pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. 2. Finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės ir Centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.“

12 straipsnis. 76

straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio įstatymo 62 ar 63 straipsniuose Reglamente (ES) Nr.

596/2014 uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalės prekybos sistemoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.“

13 straipsnis. 81

straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti  taip:

„1. Priežiūros institucija turi teisę organizuoti

ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų , ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 , Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 reikalavimų.“

2. Pakeisti 81 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį

išdėstyti taip: „3) įeiti ir atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, įtariamų padarius finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar susijusių su galimais pažeidimais, taip pat patalpose , taip pat patekti į juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, peržiūrėti patikrinimui tyrimui atlikti reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją , taip pat atlikti dokumentų ir bet kokio formato duomenų poėmį ;”. 3. Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl veiksmų, numatytų

šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 dalies 1 punkte,

83 straipsnio 1

dalies 9, 10, 14 ir 15 punktuose priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus.

Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens duomenys, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per

7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant

skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 4. Pakeisti 81 straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad

buvo pažeistos šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų , Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr.

575/2013 nuostatos, arba turėdama duomenų, kad jos gali būti pažeistos per ateinančius 12 mėnesių, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui duoti tokius privalomus nurodymus:”

14 straipsnis. 83

straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

83 straipsnis. Priežiūros institucijos

taikomos poveikio priemonės

1. Priežiūros

institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

4) įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

• 7) finansų

maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, paskirti laikinąjį administratorių. 2. Priežiūros institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones. 3. Priežiūros institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims. 4.

4. Priežiūros

institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. 5. Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. 1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

• 1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
• 2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
• 3) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
• 4) įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
• 5) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas

galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją. Išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

• 6) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas

galiojimą;

• 7) finansų

maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, paskirti laikinąjį administratorių;

8) panaikinti Centriniam depozitoriumui išduotą licenciją;

9) laikinai uždrausti Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui arba kitam atsakingam asmeniui, vykdyti vadovaujamas funkcijas.

Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui ar kitam atsakingam asmeniui pateikus dokumentus, kuriais įrodoma, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista Centriniame depozitoriume vykdyti vadovaujamų funkcijų (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;

10) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo, uždrausti bet kuriam Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui arba kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, Centriniame depozitoriume vykdyti vadovaujamas funkcijas;

11) nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nesikartotų;

12) viešai paskelbti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014   pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

13) kai nustatoma, kad dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų pažeidimo buvo gautas pelnas ar išvengta nuostolių, nurodyti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;

14) vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už Reglamento (ES) Nr.

596/2014 pažeidimą, laikinai uždrausti eiti vadovo pareigas finansų maklerio įmonėse;

15) jeigu pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo padaromi Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ar 15 straipsnių pažeidimai, bet kuriam vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą,  uždrausti eiti vadovaujamas pareigas finansų maklerio įmonėse;

16) uždrausti vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sudaryti sandorius savo sąskaita. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi Centrinio depozitoriumo valdymo organo nario ar kito fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 3. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant, kai priežiūros institucijos sprendimas šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta.

Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiami visi sprendimai, kuriais panaikinamas ankstesnis sprendimas taikyti poveikio priemonę. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba sprendimas apie pažeidimą neskelbiamas. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija jos interneto svetainėje būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. 4. Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1 dalį.“¹⁵ straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 , Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatyti reikalavimai; “. 16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 93 straipsnio 1 dalies

7 punktą. „

• 7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 57 924 eurų; ”

2. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 14 punktu: „14) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr.

596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, -  iki 5 000 000 eurų;“

3. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, -  iki 1 000 000 eurų;“

4. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytų reikalavimų, -  iki 500 000 eurų;“

5. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, - iki 15 000 000 eurų arba iki 15 procentų bendrųjų metinių pajamų ;“

6. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 18 punktu: „18) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, - iki 2 500 000 eurų arba iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų;“

7. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 19 punktu: „19) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytų reikalavimų, - iki 1 000 000 eurų;“

8. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 20 punktu: „20) fiziniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014

63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, iki 5 000 000 eurų;“

9. Papildyti 93

straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) juridiniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014

63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, – iki 10 procentų to juridinio

asmens bendros metinės apyvartos.“

10. Papildyti 93

straipsnį 1¹ dalimi: „1¹ .

Jeigu juridinis asmuo yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 17, 18 ir 21 punktus, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.“

11. Papildyti 93 straipsnį 2¹

dalimi: „2¹ . Jeigu dėl Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 909/2014  išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis , jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalies 14 – 21 punktuose nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.”¹⁷ straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę;“. 2. Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios

turtinės naudos ar išvengtų nuostolių dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą , kai juos įmanoma nustatyti ;“

3Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 5 punktu:

„5) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę ir finansinį

pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo apyvartą, fizinio asmens – pagal jo metines pajamas);“

4Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 6 punktu:

„6) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ankstesnius per

pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija;“

5Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

„7) priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi

siekdamas, kad šis pažeidimas nepasikartotų.“

18 straipsnis.

Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios įstatymo priedo 3 punktą. „

3. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl

prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120). ”

2Papildyti įstatymo priedą 10 punktu:

„

10. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175,  p. 1); “

3Papildyti įstatymo priedą 11 punktu:

„

11. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL 2014 L 257, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175,  p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys                                                                                         Andrius Palionis

Lyginamasis variantas

2017-06-02 · oficialus registras ↗

Projekto Nr. XIIIP-647(2)

76, 81, 83, 84, 93, 94 STRAIPSNIŲ

IR PRIEDO PAKEITIMO IR IV SKYRIAUS, 25¹

, 68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2017

• m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir , reguliuojamos rinkos ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai. “

2. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. „3. Šio įstatymo IV

skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.“² straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti

3 straipsnį 1¹

dalimi: „¹

1. Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – Centrinis depozitoriumas)

• kaip tai apibrėžta

Reglament e (ES) Nr. 909/2014 . “

2. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 44 dalį. „44. Viešai

neatskleista informacija

• tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką.

Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai. 3. Pakeisti 3 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme , ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) , Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014. “³ straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „

7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar Lietuvos c C entrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas) darbuotojas;“. 4 straipsnis. 25¹ straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti

netekusiu galios²⁵¹ straipsnį. 25¹ straipsnis.

25¹ straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 73¹ straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai. 5 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 44 straipsnio 7 dalį. 7. Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. 6 straipsnis. IV skyriaus pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios IV skyrių. IV SKYRIUS

DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis

viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis

1. Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi

dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat

draudžiama:

1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;

2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi. 3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio

1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai

neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui. 4. Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros institucijos nustatyta tvarka. 5.

5. Emitento vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems

asmenims draudžiama sudaryti sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai, dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys. 6. Emitentas ar emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais. 7. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba

63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama

apie tai pranešti priežiūros institucijai. 8.

8. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti

draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje. 9. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas už tokios rinkos ar sistemos ribų. 11. Šiame straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis. 63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1Visiems asmenims draudžiama:

1) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.

Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2) sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

3) skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš tokios informacijos atskleidimo. 2.

2. Šio straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi

tokiomis formomis:

1) asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas prekybos sąlygas;

2) finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos pabaigos kainą;

3) naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4) kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija. 3. Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus, nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su kuriomis susijusi ta informacija. 4. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo

62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros

institucija imasi priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą). 5. Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų. 7 straipsnis. 67 straipsnio paketimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis.

Centrinis depozitoriumas

1. Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir

savo įstatus. 2. Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose. 3. Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas. 4. Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo valdymui. 5. Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas. 6. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį.

Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti. 7. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti. 8. Priežiūros institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis:

1) per

20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis);

• 2) vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui

užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;

• 3) vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių

priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė. 9. Priežiūros institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių sprendimų:

• 1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Apie šį sprendimą priežiūros institucija per  2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

• 2) prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10

dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus. 10. Jeigu priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. 11. Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo. Centrinio depozitoriumo organizacinius ir veiklos reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 .“⁸ straipsnis. 68 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 68 straipsnį. 68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos 1.

Centrinis depozitoriumas privalo:

• 1) rengti ir teikti

priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;

• 2) rengti ir tvirtinti

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 3) atidaryti

sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

• 4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės

priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

• 5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių

skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

• 6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

• 7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos

taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą,

rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

• 9) išduoti

sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

• 10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
• 11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

• 12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą

informaciją;

• 13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo

veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

• 14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

• 15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;

• 16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.

Centrinis depozitoriumas privalo:

• 1) rengti ir teikti

priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;

• 2) rengti ir tvirtinti

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 3) atidaryti

sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

• 4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės

priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

• 5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių

skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;

• 6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

• 7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos

taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

• 8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą,

rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

• 9) išduoti

sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

• 10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
• 11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

• 12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą

informaciją;

• 13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo

veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

• 14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

• 15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;

• 16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti. 2.

2Centrinis depozitoriumas turi teisę:

• 1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;

• 3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;

• 4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų

perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija. 3. Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą. 4. Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams. 5. Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija. 6. Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus. 9 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

70 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams ir centriniams depozitoriumams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;“. 2.

2Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012) , ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, Reglamente (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ;”. 3. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose įstatyme nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 , Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014, Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ir priežiūros institucijos teisės aktus jų įgyvendinamuosius teisės aktus ;“ . 4. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 , Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ir su Europos bankininkystės institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims vykdyti būtiną informaciją;“. 10 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) atlikti tyrimus ir patikrinimus prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patalpose vietoje , išskyrus privačias fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;”. 2. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo, j į o detalizuojančių įgyvendinamųjų teisės aktų , ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 , Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar Reglamento (EB) Nr. 596/2014 nuostatas , ir įpareigoti užtikrinti, kad ji nepasikartotų ;”. 3.

3. Papildyti 71

straipsnio 1 dalį 17 punktu: „17) reikalauti, kad neatidėliotinų sandorių rinkų dalyviai pateiktų standartinės formos informaciją apie biržos prekių išvestines finansines priemones, gauti ataskaitas apie sandorius ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų; “. 4. Papildyti 71 straipsnio 1 dalį 18 punktu: „

18) imtis visų reikalingų priemonių, kad visuomenė būtų teisingai informuota, taip pat ištaisyti tikrovės neatitinkančią ar klaidinančiai atskleistą informaciją, be kita ko, reikalaudama, kad emitentas ar kitas tikrovės neatitinkančią ar klaidinančią informaciją paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų šią informaciją paneigiantį arba patikslinantį pareiškimą

straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;

• 2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas,

išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo

keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. 1. Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimą.

Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

• 1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo

procedūros ir su juo susiję tolesni veiksmai, įskaitant tokių pranešimų perdavimo saugių kanalų nustatymą;

• 2) užtikrinamas asmenų, pranešusių apie pažeidimus, ir asmenų, įtariamų padarius

pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;

• 3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

• 4) užtikrinama tinkama pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, pranešusių apie

pažeidimus, ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, įtariamų padarius pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio. 2. Finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jų darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės ir Centrinio depozitoriumo vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė ir Centrinis depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. “

12 straipsnis. 76

straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio įstatymo 62 ar 63 straipsniuose Reglamente (ES) Nr.

596/2014 uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalės prekybos sistemoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.“¹³ straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti  taip:

„1. Priežiūros institucija turi teisę organizuoti

ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų , ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 , Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014 reikalavimų.“

2. Pakeisti 81 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį

išdėstyti taip: „3) įeiti ir atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, įtariamų padarius finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar susijusių su galimais pažeidimais, taip pat patalpose , taip pat patekti į juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, peržiūrėti patikrinimui tyrimui atlikti reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją , taip pat atlikti dokumentų ir bet kokio formato duomenų poėmį ;”. 3. Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl veiksmų, numatytų

šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 dalies 1 punkte,

83 straipsnio 1

dalies 9, 10, 14 ir 15 punktuose, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus.

Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens duomenys, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

4. Pakeisti 81

straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų , Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr.

575/2013 nuostatos, arba turėdama duomenų, kad jos gali būti pažeistos per ateinančius 12 mėnesių, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui duoti tokius privalomus nurodymus:”. 14 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas Pakeisti 83 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės

1. Priežiūros

institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

4) įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

• 7) finansų

maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, paskirti laikinąjį administratorių. 2. Priežiūros institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir

6 punktuose nustatytas poveikio priemones. 3. Priežiūros

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims. 4.

4. Priežiūros

institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. 5. Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. 1. Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

• 1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
• 2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
• 3) paskirti laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;
• 4) įpareigoti finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
• 5) sustabdyti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas

galiojimą tol, kol yra pagrindas sustabdyti licenciją. Išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

• 6) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas

galiojimą;

• 7) finansų

maklerio įmonei, kuriai taikomas šio įstatymo 12¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas, paskirti laikinąjį administratorių;

8) panaikinti Centriniam depozitoriumui išduotą licenciją;

9) laikinai uždrausti Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui arba kitam atsakingam asmeniui, vykdyti vadovaujamas funkcijas.

Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui ar kitam atsakingam asmeniui pateikus dokumentus, kuriais įrodoma, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista Centriniame depozitoriume vykdyti vadovaujamų funkcijų (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;

10) kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo, uždrausti bet kuriam Centrinio depozitoriumo valdymo organo nariui arba kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, Centriniame depozitoriume vykdyti vadovaujamas funkcijas;

11) nurodyti per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą ir užtikrinti, kad jis nepasikartotų;

12) viešai paskelbti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamento (ES) Nr. 909/2014   pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

13) kai nustatoma, kad dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų pažeidimo buvo gautas pelnas ar išvengta nuostolių, nurodyti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą;

14) vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už Reglamento (ES) Nr.

596/2014 pažeidimą, laikinai uždrausti eiti vadovo pareigas finansų maklerio įmonėse;

15) jeigu pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo padaromi Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ar 15 straipsnio pažeidimai, bet kuriam vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą,  uždrausti eiti vadovaujamas pareigas finansų maklerio įmonėse;

16) uždrausti vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sudaryti sandorius savo lėšomis. 2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 10 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi Centrinio depozitoriumo valdymo organo nario ar kito fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui. Turtinė žala, yra didelė ir turtinė nauda yra didelė, kai jų vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 3. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto teisės akto pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje nedelsiant, kai priežiūros institucijos sprendimas šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė buvo pritaikyta.

Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Be to, paskelbiami visi sprendimai, kuriais panaikinamas ankstesnis sprendimas taikyti poveikio priemonę. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padaryti neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas, ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba sprendimas apie pažeidimą neskelbiamas. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija jos interneto svetainėje būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. 4. Priežiūros institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones, pritaikytas pagal šio straipsnio 1 dalį. “¹⁵ straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Pakeisti 84 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 , Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatyti reikalavimai; “. 16 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 93 straipsnio 1 dalies

7 punktą. „

• 7) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 57 924 eurų; ”. 2. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 14 punktu: „

• 14) fiziniams

asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr.

596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, - iki 5 000 000 eurų; “. 3. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „

15) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, - iki 1 000 000 eurų; “. 4. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 16 punktu: „

16) fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytų reikalavimų, - iki 500 000 eurų; “. 5. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „

17) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, - iki 15 000 000 eurų arba iki 15 procentų bendrųjų metinių pajamų ;“. 6. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 18 punktu: „

18) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, - iki 2 500 000 eurų arba iki 2 procentų bendrųjų metinių pajamų; “. 7. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 19 punktu: „

19) juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytų reikalavimų, - iki 1 000 000 eurų; “. 8. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 20 punktu: „

20) fiziniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, - iki 5 000 000 eurų; “. 9. Papildyti 93 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „

21) juridiniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014

63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, – iki 20

000 000

eurų arba iki

10 procentų to juridinio asmens bendros metinės

Jeigu juridinis asmuo yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 17, 18 ir 21 punktus, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje. “

11. Papildyti 93 straipsnį 2¹

dalimi: „²

1. Jeigu dėl Reglamente (ES) Nr. 596/2014 ar Reglamente (ES) Nr. 909/2014  išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis , jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalies 14–21 punktuose nurodytus baudų dydžius, skiriama bauda iki trigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio. ”¹⁷ straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę;“. 2. Pakeisti 94 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės

naudos ar išvengtų nuostolių dydį ar į kitą dėl pažeidimo gautą naudą , kai juos įmanoma nustatyti ;“. 3. Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 5 punktu: „

5) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę ir finansinį pajėgumą (juridinio asmens finansinis pajėgumas nustatomas pagal bendrą jo apyvartą, fizinio asmens

• pagal jo metines pajamas); “. 4. Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 6 punktu: „

6) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija;

“. 5. Papildyti 94 straipsnio 5 dalį 7 punktu:

„

7) priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad šis pažeidimas nepasikartotų. “

18 straipsnis.

Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 3 punktą. „

3. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva  2003/6/EB dėl

prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120). ”

2Papildyti Įstatymo priedą 10 punktu:

„

10. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033 (OL 2016 L 175,  p. 1). “

3Papildyti Įstatymo priedą 11 punktu:

„

11. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL 2014 L 257, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais

2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033

(OL 2016 L 175,  p. 1). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2017-05-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024

2, 3,⁷ , 44, 70, 71, 73¹ ,76, 81, 83, 84, 93,

94 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR 25¹

STRAIPSNIO, IV SKYRIAUS, 67,

68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ĮSTATYMO NR. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 IR 54 STRAIPSNIŲ,

PRIEDO PAKEITIMO IR 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO

IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,

parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024  2, 3, 7, 44, 70, 71, 73¹ ,76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių, priedo pakeitimo, ir 25¹ straipsnio, IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas) bei Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas) parengti siekiant šių tikslų:

• 1) Lietuvai siekiant 2018 m. tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros

organizacijos (toliau – EBPO) nare, reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję su galimybės tapti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo dalininku praplėtimu;

• 2) atsižvelgiant į Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų

jungimosi procesą (numatoma, kad Lietuvoje veiks centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, įsteigto Latvijoje, filialas) būtina užtikrinti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Lietuvoje veiklos tęstinumą, todėl reikalingi įstatymo pakeitimai, suteikiantys teisę priežiūros institucijai (Lietuvos bankui) dalyvauti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos leidimo išdavimo procese bei priežiūros veikloje;

• 3) įgyvendinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą

(ES) Nr.

596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir  Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB  (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 596/2014) ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos  98/36/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 909/2014). Europos Sąjungoje (toliau – ES) iš esmės peržiūrint piktnaudžiavimą rinka reglamentuojančias taisykles buvo priimti nauji teisės aktai, t.y. Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka. Pagrindiniai Reglamento (ES) Nr. 596/2014 tikslai yra įtraukti į piktnaudžiavimo rinka reguliavimo sritį kuo didesnį finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama įvairiose platformose, sąrašą ir suteikti kompetentingoms institucijoms didesnius įgaliojimus priežiūros bei poveikio priemonių taikymo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros nuostatos, numatytos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu (toliau – FPRĮ) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymu (toliau – VPĮ), yra reglamentuotos tiesioginio taikymo ES teisės aktu – Reglamentu (ES) Nr. 596/2014, – ir į tai, kad nustatomi nauji reikalavimai, kuriuos privalo įgyvendinti valstybės narės, parengti FPRĮ projektas ir VPĮ projektas. Direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka nuostatos jau yra perkeltos į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pažymėtina, kad naujas reglamentavimas ES lygiu taip pat nustatytas ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos srityje. Reglamentas (ES) Nr.

Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 nustato centrinių vertybinių popierių depozitoriumų organizacinius ir veiklos reikalavimus, suvienodina atsiskaitymo už finansines priemones nuostatas. Atsižvelgiant į tai, keičiamos atitinkamos FPRĮ nuostatos, susijusios su centrinio vertybinio popierių depozitoriumo veikla. Atsižvelgiant į Lietuvos rinkos dalyvių asociacijų keliamas problemas dėl smulkiųjų akcininkų interesų pažeidžiamumo, kai nustatoma akcijų supirkimo kaina, peržiūrėtas ir bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukimo iš šios rinkos reglamentavimas. Siekiant nustatyti tokių bendrovių stambių ir smulkių akcininkų interesų balansą, atitinkamai pakeistos VPĮ nuostatos. Kartu su minėtais projektais taip pat teikiami ir šie Lietuvos Respublikos įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

7) Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

8) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

9) Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr.

IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

10) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus iniciavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento atstovais (direktorius –  Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070), el. p. [email protected] , Kapitalo rinkų skyriaus vedėja – Lora Gogelytė, tel. (8 5) 219 9306, el. p. [email protected] , Kapitalo rinkų skyriaus vyriausioji specialistė – Živilė Babičiūtė, tel. (8 5) 2199321, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu draudimą piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka reglamentuoja

FPRĮ,

kuriuo į nacionalinę teisę perkelta 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka). Kadangi šią direktyvą keičia Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, atitinkamai keičiamos FPRĮ ir VPĮ nuostatos dėl informacijos atskleidimo ir piktnaudžiavimo finansinių priemonių rinka. Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklą reglamentuojančios nuostatos yra nustatytos FPRĮ. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas, susijusias su centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklai keliamais reikalavimais, keistinos ir atitinkamos FPRĮ nuostatos, t.y. išbraukiamos nuostatos, reglamentuojančios centrinio vertybinių popierių depozitoriumo teises ir pareigas, akcijų įsigijimą, jo dalyviams ir valdymo organams keliamus reikalavimus.

Oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ne visais atvejais vidutinė svertinė emitento akcijų rinkos kaina yra teisinga, VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad išbraukimui iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir spendimui nebesiūlyti emitento akcijų viešai būtų taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos, t. y. teisingos kainos nustatymo principai, priežiūros institucijos teisė reikalauti pakeisti kainą ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ·

FPRĮ

pakeitimai:

• 1) Draudimas

piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka Šiuo metu galiojančiame FPRĮ nustatytos nuostatos, draudžiančios naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis ir manipuliuoti rinka. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 panaikina 2003 m. sausio 28 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka), įtvirtina naujas nuostatas dėl viešai neatskleistos informacijos, prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo ir manipuliavimo rinka bei yra tiesioginio taikymo teisės aktas, FPRĮ projektu naikinamos atitinkamos FPRĮ nuostatos dėl draudimo piktnaudžiauti finansinių priemonių rinka. 2) Pranešimas apie pažeidimus Priežiūros institucija įpareigojama nustatyti priemones, kurios skatintų pranešti jai apie Reglamento (ES) Nr. 909/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 596/2014  ar jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų pažeidimą. FPRĮ projektu patikslinama, kokius reikalavimus turi atitikti šios priemonės, o finansų rinkos dalyviai įpareigojami jas įdiegti. 3) Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos reglamentavimas Lietuva, siekdama prisijungimo prie EBPO Kapitalo judėjimo liberalizacijos kodekso, turi pašalinti Lietuvoje taikomus kapitalo ir paslaugų judėjimo apribojimus, kurie šio kodekso prasme būtų laikomi diskriminuojančiais, arba, jeigu yra priežasčių juos ir toliau taikyti, prisiimti šių ribojimų taikymo išlygą. Pažymėtina, kad  FPRĮ projekte pašalinama nuostata, ribojusi galimybes tapti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo akcininku. Vykstant Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų jungimosi procesui, būtina užtikrinti, kad Lietuvoje būtų paskirta institucija, kuri pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 turėtų teisę išduoti leidimą centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklai, priimti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiamą informaciją apie toje valstybėje narėje įsteigto centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ketinimą teikti paslaugas Lietuvoje įsteigus filialą bei vykdyti kitas priežiūros funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, FPRĮ projektu priežiūros institucija pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 yra paskiriamas Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas bei siekiant neatkartoti jame nustatytos centrinio vertybinio popierių depozitoriumo steigimo tvarkos, jo veiklos principų, teisių ir pareigų, atitinkamai FPRĮ 67 ir 68 straipsniai pripažintini netekusiais galios. 4) Piniginės baudos  ir kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamento (ES) Nr. 909/2014 tikslus administracines sankcijas visose ES valstybėse narėse taikyti nuosekliai, užtikrinti administracinių sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užkirsti kelią pažeidimams, nustatomos ES lygiu suderintos piniginės baudos fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatas reikalaujama už nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims taikyti administracines baudas, kurių viršutinė riba (maksimalus dydis) būtų ne mažesnė kaip 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims – 15 mln. eurų arba 15 proc. bendrųjų metinių pajamų. Pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 nuostatas reikalaujama už nustatytus pažeidimus fiziniams asmenims taikyti administracines baudas, kurių viršutinė riba (maksimalus dydis) būtų ne mažesnė kaip 5 mln. eurų, o juridiniams asmenims – iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Taigi Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 ir Reglamentas (ES) Nr. 909/2014  nenustato valstybėms narėms teisės nustatyti kitokius baudų dydžius ar juos diferencijuoti.

Tačiau priežiūros institucija,  nustatydama baudos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimų sunkumą, asmens kaltę ir finansinį pajėgumą, ankstesnius asmens padarytus pažeidimus, gautą naudą ar padarytą žalą bei į kitas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į reglamentų reikalavimus, FPRĮ projektu  taip pat nustatoma pareiga priežiūros institucijai skelbti informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, patikslinamas poveikio priemonių taikymo pagrindų sąrašas, įtraukiant reglamentuose nurodytų reikalavimų pažeidimus, ir išplečiamas pačių poveikio priemonių sąrašas, pvz., uždrausti centrinio vertybinių popierių depozitoriumo valdymo organo nariui, vadovo pareigas finansų maklerio įmonėje einančiam asmeniui ar kitam atsakingam asmeniui eiti vadovaujamas pareigas; nurodyti atlyginti padarytą žalą, jei dėl padarytų pažeidimų buvo gauta pelno ar išvengta nuostolių. · VPĮ pakeitimai . Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 596/2014, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles,

2004 m. balandžio 29 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 809/2004 įgyvendinančio

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/71/EB nuostatas dėl prospektuose pateikiamos informacijos bei šių prospektų formato įtraukimo nuorodos būdu ir paskelbimo bei reklamos skleidimo ir 2016 m. gegužės 19 d.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1437, kuriuo dėl Sąjungos lygio prieigos prie reglamentuojamos informacijos techninių reguliavimo standartų papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB nuostatas, VPĮ projektu atitinkamai suderinamos  sąvokų „reglamentuojama informacija“, „reguliuojamoji informacija“, „viešai neatskleista informacija“, „esminis įvykis“ apibrėžtys, nustatant, kad „reglamentuojama informacija“ apima reguliuojamąją informaciją ir viešai neatskleistą informaciją, o sąvoka „esminis įvykis“ naikinama kaip atskirai ES teisės aktuose nevartojama sąvoka ir kurios apibrėžtis iš esmės patenka į kitų jau minėtų sąvokų apibrėžimus, t. y. dabar galiojančiame VPĮ esminiu įvykiu laikytina viešai neatskleista informacija, kai ji atskleidžiama. VPĮ nustatomos sankcijos dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio pažeidimo, t. y. numatoma sankcija už viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Už nurodytą pažeidimą fiziniams asmenims taikytina bauda, kurios viršutinė riba (maksimalus dydis) ne mažesnė kaip 1 mln. eurų, o juridiniams asmenims – 2,5 mln. eurų arba 2 proc. bendrųjų metinių pajamų. Siūlomi VPĮ pakeitimai taip pat parengti atsižvelgus į rinkos dalyvių asociacijų išreikštą susirūpinimą, kad priėmus sprendimą bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukti iš biržos, gali būti pažeisti smulkiųjų bendrovės akcininkų, nepritariančių bendrovės pasitraukimui iš reguliuojamos rinkos, interesai. Oficialaus siūlymo instituto tikslas – užtikrinti visiems akcininkams lygias galimybes atsiliepti į oficialų siūlymą ir gauti teisingą kainą, tais atvejais, kai stambieji akcininkai įgyja pareigą siūlyti supirkti smulkiųjų investuotojų turimas akcijas.

Pagal šiuo metu galiojančią VPĮ redakciją, oficialaus siūlymo, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, kaina turi būti ne mažesnė už vidutinę svertinę emitento akcijų rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje per 6 mėnesius iki paskelbimo apie ketinimą išbraukti emitento akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje dienos. Rinkos dalyviai įžvelgia riziką, kad ne visais atvejais vidutinė svertinė emitento akcijų rinkos kaina gali būti teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad tiek oficialus siūlymas, kuriuo siekiama išbraukti akcijas iš prekybos Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, tiek oficialus siūlymas, kuris turi būti skelbiamas, kai bendrovės akcininkai kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia nebesiūlyti akcijų viešai, pagal savo esmę ir paskirtį gali būti prilyginami privalomam oficialiam siūlymui, VPĮ projekte siūloma nustatyti, kad išbraukimui iš prekybos reguliuojamoje rinkoje ir spendimui nebesiūlyti emitento akcijų viešai taikomos privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos, t. y.:

• 1) oficialaus

siūlymo kainai nustatyti būtų taikomos VPĮ 39 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja teisingos kainos nustatymo principus;

• 2) priežiūros

institucija turėtų teisę VPĮ 39 straipsnyje nustatytais atvejais reikalauti pakeisti kainą;

• 3) oficialaus

siūlymo cirkuliaro parengimui būtų taikomas 20 dienų nuo paskelbimo apie sprendimą terminas;

• 4) už

superkamas akcijas būtų atsiskaitoma pinigais;

• 5) kitos

privalomą oficialų siūlymą reglamentuojančios nuostatos.

Siūlomi pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tapatūs institutai būtų reguliuojami identiškai, suteiktų aiškumo rinkos dalyviams ir prisidėtų prie rinkos skaidrumo didinimo sumažinant prielaidas galimam piktnaudžiavimui įtaka oficialaus siūlymo kainai. · Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimai. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 909/2014 11 straipsniu, nustatančiu, kad kiekviena ES valstybė narė turi paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos leidimo išdavimą ir vykdomą priežiūrą, keičiamas  Lietuvos banko įstatymas į prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą įtraukiant centrinius vertybinių popierių depozitoriumus ir užsienio valstybės centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje. · Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr.

596/2014 ir Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 pagal Lietuvos teisę privaloma nustatyti 5 mln. eurų viršutinę administracinės baudos ribą fiziniams asmenims, tokios administracinės baudos įtvirtinimas Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) būtų nesuderinamas su šio kodekso tikslais ir numatyta baudų dydžių struktūra. ANK 25 straipsnis nustato, kad bauda negali būti mažesnė už 10 eurų ir ne didesnė nei 6 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ANK nenumato milijonus eurų siekiančių ar bent jau panašaus dydžio administracinių baudų, todėl 5 mln. eurų administracinė bauda būtų nesuderinama su visa ANK baudų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Reglamente (ES) Nr. 596/2014  ir Reglamente (ES) Nr. 909/2014 nustatytas administracines baudas fiziniams asmenims siūloma įtvirtinti specialiuose įstatymuose, konkrečiu atveju – FPRĮ ir VPĮ. Atitinkamai yra tikslinamas ir

• ANK. ·

Kitų teisės aktų pakeitimai . Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 909/2014 Lietuvoje galės veikti ne vienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, keičiami tie įstatymai, kuriuose yra nuorodos tik į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą, kaip vienintelį galimą centrinį vertybinių popierių depozitoriumą:

1) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr.

IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

7) Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

8) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti Lietuvos ir ES teisės aktų visišką suderinamumą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsižvelgiant į sudarytas sąlygas centriniams vertybinių popierių depozitoriumams vykdyti veiklą bet kurioje ES valstybėje narėje, suderintus jų veiklos bei priežiūros reikalavimus, darytina prielaida, kad tai sukurs palankias konkurencines sąlygas ir skatins verslo plėtrą. Be to, manytina, kad nustatomos ES lygiu suderintos priemonės skatins atgrasomąjį poveikį piktnaudžiavimui rinka ir centrinio vertybinių popierių depozitoriumo veiklos pažeidimams ir tai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo sėkmingai plėtrai.

Numatomi pakeitimai, susiję su vertybinių popierių kainos nustatymu, sudarys sąlygas skaidresniam bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, pasitraukimui iš biržos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui

įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, „viešai neatskleista informacija“, „finansinės priemonės“, „emitentas“, „reguliuojama rinka“, „oficialus siūlymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.

Teikia Seimo narys                                                                                               Andrius Palionis

Teisės departamento išvada

2017-05-04 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO

NR. X-1024 2, 3, 7, 44, 70, 71, 73¹

,76, 81, 83, 84, 93, 94 STRAIPSNIŲ,

PRIEDO PAKEITIMO IR IV SKYRIAUS, 25¹

, 67, 68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-05-12 Nr. XIIIP-647

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams,  teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1

straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad  „šis įstatymas nustato reikalavimus , kurių turi laikytis finansų maklerių įmonės, reguliuojamos rinkos ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai . Pažymėtina, kad projekte (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1¹ dalyje yra apibrėžiama „Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo“ sąvoka ir toliau tekste vartojama „Centrinio depozitoriumo“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek teikiamame projekte, tiek ir galiojančiame įstatyme iš esmės yra nustatomos tik Centrinio depozitoriumo pareigos bei atitinkamos priežiūros institucijos teisės Centrinio depozitoriumo atžvilgiu, pavyzdžiui galiojančio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte (kurio nesiūloma keisti projektu) nurodoma, kad priežiūros institucija stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų veiklą, o 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatoma priežiūros institucijos teisė imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Iš pateiktų nuostatų nėra aišku, kokie „centriniai depozitoriumai“ turimi minty ir kaip bus prižiūrima, kad šie centriniai depozitoriumai laikytųsi įstatyme numatytų reikalavimų, kaip nustatoma aptartoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoje. Kita vertus, jeigu turimi minty kitų valstybių narių centriniai depozitoriumai, nėra aišku, kaip Lietuvos Respublikoje veikianti priežiūros institucija galėtų tokiems centriniams depozitoriumams išduoti licencijas ar panaikinti jų galiojimą, kaip numatoma projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte (šiame kontekste papildomai atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnį, reglamentuojantį priežiūros institucijos taikomas poveikio priemones, licencijos panaikinimas galimas tik Centriniam depozitoriumui), nes pagal 2014 m. liepos

23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 dėl

atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr.

236/2012 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 909/2014) 12 straipsnį CPVD veiklos leidimą išduoda ir priežiūrą vykdo jo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. 2. Projekto

3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto lyginamajame

variante nurodyta neaktuali redakcija. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, p rojekto 5 straipsnio pavadinimas keistinas į „44 straipsnio pakeitimas“. 4. Svarstytina, ar projekto 7 bei 8 straipsniais pripažinus netekusiais galios atitinkamai įstatymo 67 ir 68 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas centrinio depozitoriumo statusas bei jo teisės ir pareigos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti blanketine nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, pavyzdžiui, nustatant, kad Centrinio depozitoriumo organizacinius ir veiklos reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 909/2014. 5. Projekto

16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte

nustatoma, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014

14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, gali būti skiriama iki 5 000

000 eurų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už draudimo prekiauti

vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, draudimo neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją arba draudimo manipuliuoti rinką pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose aptariami šios srities pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kurių viena iš sankcijos rūšių yra bauda.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte fiziniams asmenims už sunkų nusikaltimą galėtų būti taikoma maksimali bauda iki

1 500 MGL (iki 57 000 Eurų). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo

įstatymo pagrindu taikoma bauda fiziniams asmenims, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytą maksimalią baudą, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą . Papildomai paminėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti administracinių sankcijų, jeigu tokiems pažeidimams jau taikomos baudžiamosios sankcijos pagal nacionalinę teisę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto

16 straipsnio 3, 4, ir 8 dalimis atliekamiems įstatymo

pakeitimams. 6. Projekto

16 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 17 punkte

nustatoma, kad juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, gali būti skiriama iki

15 000 000 eurų arba iki 15 procentų bendrųjų metinių pajamų bauda. Nustatyta

bauda būtų skiriama už draudimo prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, draudimo neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją arba draudimo manipuliuoti rinką pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose aptariami šios srities pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kurių viena iš sankcijos rūšių yra bauda. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje juridiniams asmenims galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 50 000 MGL (iki 1 900 000 Eurų).

Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda juridiniams asmenims, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytą maksimalią baudą, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą . Papildomai paminėtina, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti administracinių sankcijų, jeigu tokiems pažeidimams jau taikomos baudžiamosios sankcijos pagal nacionalinę teisę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto

16 straipsnio 6 dalimi atliekamiems įstatymo pakeitimams. 7. Projekto

16 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatoma, kad juridiniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, gali būti taikoma iki 10 procentų to juridinio asmens bendros metinės apyvartos piniginė bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 2 dalies g punkte numatyta, jog „juridinio asmens atveju taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 20 mln. EUR arba iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 8. Projekto

18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 10 ir 11 punktuose, atsižvelgiant į nuo

2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo

taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ 9.

Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad vyksta Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų jungimosi procesai, atsižvelgiant į projekto nuostatas, kuriomis naikinama formuluotė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, manytina, kad projekto nuostatų įgyvendinimui turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, nustatant įstatymo įsigaliojimą datą ir pasiūlymą institucijoms priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai koreguotini ir šį projektą lydintieji teisės aktai. 10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra įgyvendinami Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą turi būti pateiktos minėtų ES teisės aktų ir įstatymo projekto atitikties lentelės. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nuostatų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadų. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-05-04 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-05 Nr. S-2017-4535 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X‑1024 2, 3, 7, 25¹ , 44, 64, 65, 66, 70, 71,⁷³¹ , 76, 81, 83, 84, 93, 94, 98  straipsnių, priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 66¹ straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIIP‑647, LIETUVOS RESPUBLIKOS vertybinių popierių įstatymo Nr. X‑1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP‑648 ir su jais susijusių įstatymų projektų Nr. XIIIP‑649 – Nr. XIIIP‑658 DERINIMO Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X‑1024 2, 3, 7,²⁵¹ , 44, 64, 65, 66, 70, 71, 73¹ , 76, 81, 83, 84, 93, 94,

98  straipsnių, priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 66¹

straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑647 (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X‑1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑648 (toliau – VPĮ  projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I‑678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑649, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑650, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII‑1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.

XIIIP‑651, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX‑1597

4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑652, Lietuvos

Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX‑574 1 ir 3  straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑653, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX‑575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑654, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX‑576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑655, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII‑376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑656, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX‑1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑657, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX‑1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑658. Sutinkame su šiomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis:

1. FPRĮ projekto

Nr. XIIIP‑647 18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 10 ir 11 punktuose, VPĮ projekto Nr. XIIIP‑648 8 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punkte prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“

2. Kadangi FPRĮ projektas Nr. XIIIP-647 ir VPĮ projektas Nr. XIIIP‑648

susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų įgyvendinimu, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio

4 dalies 2 punkto reikalavimą, turėtų būti pateiktos minėtų ES teisės aktų ir

įstatymų projektų nuostatų atitikties lentelės.

Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų derinti įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                             Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-06-02 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO

NR. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 73¹ , 76, 81,

83, 84, 93, 94 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR IV SKYRIAUS, 25¹

,

68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-06-14 Nr. XIIIP-647(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams,  teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1033) Lietuvoje galėtų veikti ne vienas, bet keli centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, reikėtų atitinkamai patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnį bei kitus Finansinių priemonių rinkų įstatymo straipsnius, kurių nesiūloma keisti teikiamu projektu:

64 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis; 65 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis; 70

straipsnio 2 dalies 4 punktą; 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą bei 81 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus. Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2017-06-02 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas Pagrindinio komiteto

IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO

NR. X-1024 2, 3, 7, 44, 70, 71, 73¹ ,76, 81, 83, 84, 93, 94 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR IV SKYRIAUS, 25¹ , 67, 68 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS įstatymo PROJEKTO

NR. XIIIP-647 2017-05-31 Nr. 109-P-19 Vilnius

1Komiteto posėdyje dalyvavo:

Biudžeto ir finansų komiteto nariai: : Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. Kviestieji asmenys:

E.Mitkus (Finansų ministerija), L.Gogelytė (Finansų ministerija), Ž.Babičiūtė (Finansū ministerija), R. Matijošiūtė (Lietuvos bankas), R.Kaklauskas (Lietuvos bankas). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-12¹ Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad  „šis įstatymas nustato reikalavimus , kurių turi laikytis finansų maklerių įmonės, reguliuojamos rinkos ir centriniai vertybinių popierių depozitoriumai . Pažymėtina, kad projekte (keičiamo įstatymo 3 straipsnio

1 1 dalyje yra apibrėžiama „Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo“ sąvoka ir toliau tekste vartojama „Centrinio depozitoriumo“ sąvoka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek teikiamame projekte, tiek ir galiojančiame įstatyme iš esmės yra nustatomos tik Centrinio depozitoriumo pareigos bei atitinkamos priežiūros institucijos teisės Centrinio depozitoriumo atžvilgiu, pavyzdžiui galiojančio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte (kurio nesiūloma keisti projektu) nurodoma, kad priežiūros institucija stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų veiklą, o 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatoma priežiūros institucijos teisė imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Iš pateiktų nuostatų nėra aišku, kokie „centriniai depozitoriumai“ turimi minty ir kaip bus prižiūrima, kad šie centriniai depozitoriumai laikytųsi įstatyme numatytų reikalavimų, kaip nustatoma aptartoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatoje. Kita vertus, jeigu turimi minty kitų valstybių narių centriniai depozitoriumai, nėra aišku, kaip Lietuvos Respublikoje veikianti priežiūros institucija galėtų tokiems centriniams depozitoriumams išduoti licencijas ar panaikinti jų galiojimą, kaip numatoma projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte (šiame kontekste papildomai atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnį, reglamentuojantį priežiūros institucijos taikomas poveikio priemones, licencijos panaikinimas galimas tik Centriniam depozitoriumui), nes pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 909/2014) 12 straipsnį CPVD veiklos leidimą išduoda ir priežiūrą vykdo jo buveinės valstybės narės kompetentinga institucija. Pritarti Pagal Reglamentą (ES) 909/2014 Lietuvoje galėtų veikti ne vienas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, bet keli. Taip pat ir kitoje ES valstybėje narėje įsteigto centrinio vertybinių popierių depozitoriumo filialas. Lietuvos bankas prižiūrėtų Lietuvoje įsteigtus centrinių vertybinių popierių depozitoriumus ir filialus. Taip pat Reglamentas (ES) 909/2014 įpareigoja valstybių narių priežiūros institucijas bendradarbiauti išduodant centrinio depozitoriumo veiklos leidimus kitoje valstybėje narėje. Kaip atliekama priežiūra nustato galiojančio įstatymo VI skyrius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12³

2. Projekto 3

straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto lyginamajame variante nurodyta neaktuali redakcija. Pritarti Pakeisti projekto lyginamojo varianto 7 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) bent vienas įmonės darbuotojas yra Lietuvos

Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos ar Lietuvos C c entrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis depozitoriumas) darbuotojas;“

3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12⁵

3. Atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 5 straipsnio pavadinimas keistinas į „44 straipsnio pakeitimas“. Pritarti Pakeisti projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „

5 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

“. 4.

4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12⁷

4. Svarstytina, ar

projekto 7 bei 8 straipsniais pripažinus netekusiais galios atitinkamai įstatymo 67 ir 68 straipsnius, kuriuose reglamentuojamas centrinio depozitoriumo statusas bei jo teisės ir pareigos, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti blanketine nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 909/2014, pavyzdžiui, nustatant, kad Centrinio depozitoriumo organizacinius ir veiklos reikalavimus nustato Reglamentas (ES)

Nr. 909/2014. Pritarti

1. Pakeisti projekto 7

straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

7 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 67 straipsnį. Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas

Centrinio depozitoriumo organizacinius ir veiklos reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 909/2014.“

2Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024

2, 3,7, 44, 67, 70, 71,⁷³¹ , 76, 81, 83, 84, 93, 94

STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR  IV SKYRIAUS, 25¹

, 67, IR

68 STRAIPSNIŲ  PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12¹⁶ 2,

3, 4, 8

5. Projekto 16

straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatoma, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, gali būti skiriama iki 5

000 000 eurų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už draudimo prekiauti

vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, draudimo neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją arba draudimo manipuliuoti rinką pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose aptariami šios srities pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kurių viena iš sankcijos rūšių yra bauda.

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte fiziniams asmenims už sunkų nusikaltimą galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 1 500 MGL (iki 57 000 Eurų). Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda fiziniams asmenims, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytą maksimalią baudą, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. Papildomai paminėtina, kad Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti administracinių sankcijų, jeigu tokiems pažeidimams jau taikomos baudžiamosios sankcijos pagal nacionalinę teisę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 3, 4, ir 8 dalimis atliekamiems įstatymo pakeitimams. Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniai buvo pakeisti siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES dėl baudžiamųjų sankcijų už manipuliavimą rinka, o projektu Nr. XIIIP-647 siekiama įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsnių nuostatas. Manytina, kad abiem atvejais pažeidimo apimtis nėra analogiška, be to ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybės pasekmės yra skirtingos. Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendra taisyklė, pagal kurią valstybės narės turi nustatyti administracinę atsakomybę už Reglamento pažeidimus,  o pastaboje minimame 30 straipsnio 1 dalies b punkte formuluojama išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią  valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo bendros taisyklės.

Toks reglamentavimas Reglamente iš esmės sietinas su tuo, jog  valstybėse narėse egzistuoja labai skirtingos teisinės sistemos ir kai kurios iš jų už Reglamento pažeidimus gali taikyti tik baudžiamąją atsakomybę. Be to, minėtas reglamentas aiškiai nustato minimalų baudų dydį (Reglamento 30 straipsnio 2 dalies i, j punktai), kurį valstybės narės privalo įtvirtinti nacionaliniuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės nustatyti žemesnio baudų dydžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia atsakomybės forma, sukelianti asmeniui sunkias pasekmes (teistumą, galimybės eiti tam tikras pareigas praradimą ir pan.). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12¹⁶

5

6. Projekto 16 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo

93 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatoma, kad juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (ES) Nr. 596/2014 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų, gali būti skiriama iki 15 000 000 eurų arba iki 15 procentų bendrųjų metinių pajamų bauda. Nustatyta bauda būtų skiriama už draudimo prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, draudimo neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją arba draudimo manipuliuoti rinką pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 217 ir 218 straipsniuose aptariami šios srities pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kurių viena iš sankcijos rūšių yra bauda. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 4 dalyje juridiniams asmenims galėtų būti taikoma maksimali bauda iki 50 000 MGL (iki 1 900 000 Eurų).

Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar keičiamo įstatymo pagrindu taikoma bauda juridiniams asmenims, kuri būtų žymiai didesnė už baudžiamosios atsakomybės nustatytą maksimalią baudą, iš esmės atitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (kraštutinės, griežtesnės) atsakomybės principą. Papildomai paminėtina, Reglamento (ES) Nr. 596/2014 30 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti administracinių sankcijų, jeigu tokiems pažeidimams jau taikomos baudžiamosios sankcijos pagal nacionalinę teisę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 16 straipsnio 6 dalimi atliekamiems įstatymo pakeitimams. Nepritarti Žiūrėti argumentus pastabai, pateiktai dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 2, 3, 4 ir 8 dalių (šių išvadų 2 lentelės 6 punktas). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12¹⁶

9

7. Projekto 16 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo

93 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatoma, kad juridiniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, gali būti taikoma iki 10 procentų to juridinio asmens bendros metinės apyvartos piniginė bauda. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 2 dalies g punkte numatyta, jog „juridinio asmens atveju taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis būtų bent 20 mln. EUR arba iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakeisti projekto

16 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir

jį išdėstyti taip: „21) juridiniams asmenims, padariusiems Reglamento (ES) Nr. 909/2014 63 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, – iki 20 000 000 eurų arba iki 10 procentų to juridinio asmens bendros metinės apyvartos.“ 8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-12¹⁸ 2,³

8. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo

10 ir 11 punktuose, atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias

Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“

Pritarti

1. Pakeisti įstatymo

projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „2014 m. balandžio

16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl

piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL 2014 L 173, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175, p. 1)“

2. Pakeisti įstatymo projekto

18 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL 2014 L 257, p.1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/1033 (OL 2016 L 175,  p. 1).“

9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12 N 9.

Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad vyksta Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų jungimosi procesai, atsižvelgiant į projekto nuostatas, kuriomis naikinama formuluotė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, manytina, kad projekto nuostatų įgyvendinimui turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Atsižvelgus į tai, projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, nustatant įstatymo įsigaliojimą datą ir pasiūlymą institucijoms priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai koreguotini ir šį projektą lydintieji teisės aktai. Nepritarti Projektui įgyvendinti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, todėl nėra tikslinga projektą papildyti straipsniu

„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, nustatant įstatymo įsigaliojimą

datą. Baltijos šalių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų jungimasis ir licencijavimas bus vykdomas vadovaujantis Reglamento (ES)  Nr. 909/2014 nuostatomis ir kitais šį Reglamentą įgyvendinančiais ES teisės aktais, kurie taikomi tiesiogiai ir perkėlimo ar įgyvendinimo nacionalinėje teisėje priemonių nereikalauja. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2017-05-12

10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu yra

įgyvendinami Reglamentas (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą turi būti pateiktos minėtų ES teisės aktų ir įstatymo projekto atitikties lentelės. Pritarti Atitikties lentelės yra pateiktos kartu su projektu. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-05-12 11.

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nuostatų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadų. Nepritarti Vienas projekto rengėjų - Finansų ministerija, jis buvo derintas su Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 12. Europos teisės departamentas prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, 2017-05-23 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X 1024 2, 3, 7, 251, 44, 64, 65, 66, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94, 98  straipsnių, priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 661 straipsniu ir IV skyriaus, 67, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIIP 647 (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X 1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP 648 (toliau – VPĮ  projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I

678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 649, Lietuvos

Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 200  straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 650, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII 1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 651, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX 1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 652, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.

IX 574 1 ir 3  straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 653, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX 575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 654, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX 576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 655, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII 376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 656, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX 1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 657, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX 1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 658. Sutinkame su šiomis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis:

1. FPRĮ projekto Nr. XIIIP 647 18 straipsniu

keičiamo įstatymo priedo 10 ir 11 punktuose, VPĮ projekto Nr. XIIIP 648 8 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 8 punkte prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“ atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d. pasikeitusias Europos Sąjungos teisės aktų numeravimo taisykles prieš skaičius „2016/1033“ išbrauktina santrumpa „Nr.“

2. Kadangi FPRĮ projektas Nr. XIIIP-647 ir VPĮ

projektas Nr. XIIIP 648 susiję su Reglamento (ES) Nr. 909/2014 bei Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų įgyvendinimu, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą, turėtų būti pateiktos minėtų ES teisės aktų ir įstatymų projektų nuostatų atitikties lentelės. Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų derinti įstatymų projektų nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti Žiūrėti šių išvadų 2 lentelės 9 ir 11 punktus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas

(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto

150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo

argumentai): Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas įstatymo projektui Nr. XIIIP-647 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas ir atitikties lentelės. Komiteto pirmininkas                                                                                                 Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė