Projekto lyginamasis variantas
VAlstybės tarnybos įSTATYMO NR. VIII-1316 9, 10, 11, 13,
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir nustatytais atvejais vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą atsako valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.“
taip:
„7. Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11
straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje savo interneto svetainėje.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje svetainėje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje interneto svetainėje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje svetainėje.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43
straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse bei
taip: „3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų pagal šio Įstatymo
susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir iš buvusių pakaitinių valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusių ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, yra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
taip: „4.
Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio Įstatymo 16 straipsnio 2,
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70
dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“
išdėstyti taip: „3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis
asmuo.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 80 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo
tvarka
turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus viešojo administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą žala padaryta tyčia. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą. 7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2.
atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, - įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio šio įstatymo 32 straipsnio 4-7 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą apie savo nesutikimą su priimtu sprendimu. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Kasmetinės atostogos
kalendorinių 20 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų 25 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 kalendorinės
kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos
kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“
taip:
„1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais
pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
taip:
„2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų
valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) 2) nuo vienerių iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) 3) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) 4) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) 5) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 5 mėnesių.“
taip: „5.
Šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“
taip: „6. Šio Įstatymo 44 straipsnio
(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:
1) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną, arba
2) mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė nei šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jo atleidimo iš pareigų dieną. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse.“
taip: „1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.
Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki
aštuoniolikos metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.“
taip: „2.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo,
priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba įstaigos vadovo pareigas konkurse, jis Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami tikrinamas dėl jo atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems bendrųjų gebėjimų reikalavimams.“
3Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius 3 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos dalyvaujant priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba įstaigos vadovo pareigas konkurse, jis Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems bendrųjų gebėjimų reikalavimams.“
dalį. 2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. 2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą.
Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos
pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas.“
Pakeisti 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas Vidaus reikalų ministro kompetencija valstybės tarnybos valdyme
ministras
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija;
3) Valstybės tarnybos departamentas. 2. Vyriausybė:
1) nustato valstybės tarnybos politiką;
2) vidaus reikalų ministro teikimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės tarnybos departamento direktorių;
3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 3. 2.
reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Valstybės tarnybos departamentas Valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekanti įstaiga
yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti. Vyriausybė paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. 2. Valstybės tarnybos departamentui vadovauja direktorius – valstybės pareigūnas, priimamas į pareigas ketveriems metams. Jis gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Valstybės tarnybos departamento direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui. 3. Prie Valstybės tarnybos departamento sudaroma Personalo valdymo komisija. Personalo valdymo komisiją sudaro Vyriausybė iš visuomenės atstovų ir aukščiausią (18–20) kategoriją turinčių valstybės tarnautojų, einančių pareigas skirtingose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Personalo valdymo komisija nagrinėja valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje problemas, svarsto valstybės tarnybos organizavimo klausimus, atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Personalo valdymo komisijos darbą organizuoja ir jai vadovauja Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Personalo valdymo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybės tarnybos departamentas: 2.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei;
3) 2) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, teikia metodinę pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) 3) tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus;
6) 4) administruoja valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalių dalies pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys, kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų kaitumą;
7) 5) tvarko šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) 6) koordinuoja prižiūri valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) 7) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) 8) vykdo valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) 9) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei;
3) 2) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, teikia metodinę pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) 3) tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus;
6) 4) administruoja valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalių dalies pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys, kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų kaitumą;
7) 5) tvarko šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) 6) koordinuoja prižiūri valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) 7) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) 8) vykdo valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) 9) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 5 3.
tarnybos departamento Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos teisės:
1) nemokamai gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;
2) nurodyti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą. Jeigu šios institucijos ir įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju
3) rengti ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti rekomendacijas, kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika;
4) kviesti ekspertus (konsultantus) dėl valstybės tarnybą ir personalo valdymą valstybės tarnyboje reglamentuojančių klausimų sprendimo, taip pat kitiems įstaigos kompetencijos klausimams spręsti;
5) 4) naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.“
valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį. 2.
įsigaliojimo į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, turi teisę iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus. 3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, priimtam į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiant jį iš pareigų pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, išeitinė išmoka mokama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį. 4.
valstybės tarnautojui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, kurių pareigybės panaikinamos iki
iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. 5. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytus šalių susitarimus dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų kompensacijos mokamos susitarime numatytu būdu – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 6. Valstybės tarnautojui, kuris yra neįgalusis, nėščia moteris (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteris ir (ar) vyras, auginantis vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. spalio 31 d., ar kitam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie pareigybės panaikinimą pranešama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos garantijos taikomos jas įgijusiems asmenims tiek, kiek jiems tos garantijos būtų taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. 8.
žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
VAlstybės tarnybos įSTATYMO NR. VIII-1316 9, 10, 11, 13,
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga. Tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir nustatytais atvejais vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą atsako valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.“
taip:
„7. Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11
straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje savo interneto svetainėje.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje svetainėje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje interneto svetainėje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje svetainėje.“
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43
straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.“
Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse bei
taip: „3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų pagal šio Įstatymo
susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir iš buvusių pakaitinių valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusių ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, yra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“
taip: „4.
Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio Įstatymo 16 straipsnio 2,
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70
dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“
išdėstyti taip: „3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis
asmuo.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 70 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo
tvarka
turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. 2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus viešojo administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą žala padaryta tyčia. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru. 4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. 6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą. 7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų (valstybės tarnautojo statuso netekimas) arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2.
atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, - įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, veikdamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, atlyginusios valstybės tarnautojo padarytą žalą, vardu turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio šio įstatymo 32 straipsnio 4-7 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą apie savo nesutikimą su priimtu sprendimu. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.“
taip: „1.
Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
taip: „2.
Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) 2) nuo vienerių iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) 3) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) 4) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) 5) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 5 mėnesių.“
3Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse dalyje
nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.“
taip: „6.
Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:
1) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną, arba
2) mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka jo atleidimo iš pareigų dieną. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio
taip: „1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius šis įspėjimo terminas dvigubinamas.
Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.“
taip:
„2. Buvęs karjeros valstybės tarnautojas (išskyrus karjeros valstybės
tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvęs pakaitinis valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjęs ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistas iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos dalyvaujantis konkurse į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos.
Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami tikrinamas dėl jo atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems bendrųjų gebėjimų reikalavimams.“
3Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Buvęs įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistas iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos dalyvaujantis konkurse į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems bendrųjų gebėjimų reikalavimams.“
dalį. 2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. 2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).“
Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos
pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas.“
Pakeisti 48 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas Vidaus reikalų ministro kompetencija valstybės tarnybos valdymo srityje
ministras
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija;
3) Valstybės tarnybos departamentas. 2. Vyriausybė:
1) nustato valstybės tarnybos politiką;
2) vidaus reikalų ministro teikimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės tarnybos departamento direktorių;
3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. 3. 2.
reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Valstybės tarnybos departamentas Valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekanti įstaiga
yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti. Vyriausybė paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. 2. Valstybės tarnybos departamentui vadovauja direktorius – valstybės pareigūnas, priimamas į pareigas ketveriems metams. Jis gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Valstybės tarnybos departamento direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui. 3. Prie Valstybės tarnybos departamento sudaroma Personalo valdymo komisija. Personalo valdymo komisiją sudaro Vyriausybė iš visuomenės atstovų ir aukščiausią (18–20) kategoriją turinčių valstybės tarnautojų, einančių pareigas skirtingose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Personalo valdymo komisija nagrinėja valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje problemas, svarsto valstybės tarnybos organizavimo klausimus, atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Personalo valdymo komisijos darbą organizuoja ir jai vadovauja Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Personalo valdymo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybės tarnybos departamentas: 2.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei;
3) 2) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, teikia metodinę pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) 3) tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus;
6) 4) administruoja valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalių dalies pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys, kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų kaitumą;
7) 5) tvarko šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) 6) koordinuoja prižiūri valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) 7) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) 8) vykdo valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) 9) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei;
3) 2) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, teikia metodinę pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) 3) tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus;
6) 4) administruoja valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalių dalies pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys, kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų kaitumą;
7) 5) tvarko šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) 6) koordinuoja prižiūri valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) 7) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) 8) vykdo valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) 9) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 5 3.
tarnybos departamento Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos teisės:
1) nemokamai gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;
2) nurodyti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą. Jeigu šios institucijos ir įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju
3) rengti ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti rekomendacijas, kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika;
4) kviesti ekspertus (konsultantus) dėl valstybės tarnybą ir personalo valdymą valstybės tarnyboje reglamentuojančių klausimų sprendimo, taip pat kitiems įstaigos kompetencijos klausimams spręsti;
5) 4) naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.“
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 9 dalį, įsigalioja
1.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, turi teisę iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus. 2. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, priimtam į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiant jį iš pareigų pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, išeitinė išmoka mokama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį. 3.
tarnautojui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki
daugiau kaip penkeri metai, kurių pareigybės panaikinamos iki 2017 m. gruodžio 31 d., kitiems valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos iki 2017 m. spalio 31 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. 4. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytus šalių susitarimus dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų kompensacijos mokamos susitarime numatytu būdu valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 5. Karjeros valstybės tarnautojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ir kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. gruodžio 31 d., ar kitam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. spalio 31 d., apie pareigybės panaikinimą pranešama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos garantijos taikomos jas įgijusiems asmenims tiek, kiek jiems tos garantijos būtų taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. vasario 28 d. 7. Šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos taikomos tik materialinei žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos įsigaliojus šiam įstatymui. 8.
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra darnus valstybės valdymas – tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų – atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo. Kartu su Projektu parengti jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą ir atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo. Valstybės tarnybos valdymas Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas detaliai nustato valstybės tarnybos valdymo mechanizmą ir konkrečiai aprašo Valstybės tarnybos departamento statusą ir funkcijas. Tai iš esmės riboja valstybės tarnybos valdymo lankstumą. Be to, pagal susiformavusią praktiką kitų Vyriausybės įstaigų statusas nėra taip detaliai aprašomas įstatymų lygmens teisės aktuose. Atostogos Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių minimalių ir papildomų už tarnybos stažą atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis. Tačiau už atostogas mokama pagal darbo dienas. Dėl šios priežasties tarnautojas, kuriam suteikiamos visos atostogos iškart, gali gauti mažesnį apmokėjimą nei tarnautojas, kuriam jo pageidavimu atostogos suteikiamos dalimis.
Paminėtina, kad įstaigos suteikdamos atostogas dalimis taiko skirtingą kasmetinių atostogų suteikimo tvarką, taip sudaromos nevienodos sąlygos pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Pareigų siūlymas Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kaip parodo patirtis tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą, bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. Darbo apmokėjimas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Priemokų suma negali viršyti 60 procentų. Priedų ir priemokų ribojimas neleidžia nustatyti didesnės kintamosios darbo užmokesčio dalies. Tokiu būdu ribojama galimybė pritraukti aukštos kompetencijos darbuotojus į valstybės tarnybą bei juos tinkamai finansiškai motyvuoti deramai jiems atlyginant už efektyvų darbą asmeninį indėlį. Esamas reguliavimas taip pat neleidžia išimtiniais atvejais lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio ir tokiu būdu reaguoti adekvačiai į darbo rinkos pokyčius.
Kitas aspektas, kurį reikia įvertinti, tai tinkamas atlygis valstybės tarnautojams dalyvaujantiems Europos Sąjungos (toliau - ES) finansuojamuose projektuose. Valstybės įstaigų ir jų tarnautojų aktyvumas rengiant projektus, dalyvaujant juose, kuria pridėtinę vertę, suteikia milžinišką naudą šalies vystymuisi ir tiesiogiai ekonomikai. Tokiu būdu ne tik kuriama pridėtinė vertė savo šaliai, bet ir gerinamas Lietuvos valstybės ir jos institucijų įvaizdis užsienio valstybėse, o tarnautojų žinios ir įgūdžiai, atsirandantys dirbant projektuose, padeda Lietuvos valstybės tarnautojams efektyviau vykdyti tiesiogines pareigas, tobulinti viešąjį administravimą, siekti geresnių viešosios politikos rezultatų. Tai yra naudinga tiek ir visai Lietuvai, tiek ir valstybės tarnybai. Prielaidos darančios kliūtis įstaigoms ir novatoriškiems, iniciatyviems valstybės tarnautojams ir jų motyvacijai rengti ir vykdyti projektus, gali atnešti tiesioginę žalą valstybei. Dalinai tokių kliūčių sukelia esamas darbo užmokesčio reglamentavimas (priedų ir priemokų sumų nepagrįstai maži ribojimai). Valstybės įstaigoms pakankamai sudėtinga administruoti projektus, t. y. pritraukti tinkamą personalą. Pažymėtina, kad projektai dažnai yra pakankamai trumpos trukmės (pvz. nuo 0,5 iki 1 metų), todėl projektų administravime gali dirbti tik kvalifikuoti asmenys, kurie jau yra susipažinę su konkretaus projekto specifika, ir kurių nereikia apmokyti. Personalo vadyboje nurodoma, kad naujas darbuotojas paprastai pradeda kvalifikuotai vykdyti pareigas ir teikti pridėtinę vertę pilna apimtimi tik maždaug po vienerių metų, o dažnu atveju projekto trukmė yra netgi trumpesnė nei vieneri metai, todėl įstaigoms objektyviai laiko „apmokyti“ naujai priimtą į pareigas darbuotoją, tam, kad būtų sėkmingai įgyvendintas projektas, nėra.
Esamas darbo užmokesčio reglamentavimas trukdo pritraukti kvalifikuotų valstybės tarnautojų vykdyti ES projektų veiklų. Kaip pavyzdžiui valstybės tarnautojas, turintis pirmą kvalifikacinę klasę, už ypatingai atsakingą papildomą darbą administruojant net ir kelių milijonų vertės projektus, esamu metu tegali tikėtis 20 procentų pareiginės algos priemokos (t.y. pvz. 10 kategorijos tarnautojas turintis 1 kvalifikacinę klasę, daugiausiai gali tikėtis 125 Eur priemokos). Esant dabartiniam reguliavimui praktiškai labai sunku, ar netgi neįmanoma su surasti kvalifikuotus valstybės tarnautojus sudėtingoms projekto administravimo funkcijoms įgyvendinti. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyti išeitinių išmokų dydžiai bei įspėjimo terminai apie pareigybės panaikinimą skiriasi nuo naujos redakcijos Darbo kodekso. Taip pat nėra numatyti jokie ribojimai dėl išmokų atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui. Šias pareigybes galima prilyginti su pagal terminuotas sutartis dirbančiais darbuotojais, todėl sąlygos turėtų būti maksimaliai prilygintos. Materialinė atsakomybė Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojas atlygina savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurią jis padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą. Tokiu būdu nėra numatoma atsakomybė už žalą padarytą vykdant viešąjį administravimą, kuri dažnai gali būti reikšmingesnė nei ta, kuri padaryta vykdant vidaus administravimą.
Taip pat galiojančiame įstatyme trūksta reguliavimo aiškumo išieškant žalą neteismine tvarka, bei sprendžiant klausimą, kam būtent priklauso teisė įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Valstybės tarnautojų mokymas Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Šis teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, o tai trukdo užtikrinti efektyvų, įvairiapusišką, aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybės tarnybos valdymas Projektu siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo ir supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardijimo. Atostogos Valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis atsižvelgiant naujos redakcijos Darbo kodeksą. Pareigų siūlymas Siūlome atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto. Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą.
Darbo apmokėjimas Siekiant, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni ir efektyvi, taip pat siekiant į valstybės tarnybą pritraukti arba išlaikyti aukštos kvalifikacijos asmenis (profesionalus), būtina numatyti galimybes lankstesniam darbo apmokėjimui iš esmės koreguoti padidinant priedų ir priemokų maksimalias sumas. Tokiu būdu bus nustatytos platesnes galimybes motyvuoti tarnautojus, piniginį skatinimą susieti su jų veiklos rezultatais, adekvačiai ir laiku reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir atitinkamai mokėti konkurencingesnį darbo užmokestį. Siūlomi pakeitimai taip pat prisidėtų prie efektyvesnio ES projektų rengimo bei vykdymo. Šių projektų vykdymas būtų sėkmingesnis ir efektyvesnis, nes juos turėtų galimybę vykdyti kvalifikuoti valstybės tarnyboje dirbantys specialistai; padidėtų valstybės tarnautojų motyvacija. Įspėjimo terminai ir išeitinių išmokų dydžiai Siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinant valstybės tarnybos specifiką). Atsižvelgiant į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės statusą bei galimą analogiją su terminuotomis darbo sutartimis, numatyti, kad išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokama tik tokiu atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios institucijos kadencijos trukmės. Analogiškai siūloma spręsti įspėjimo terminų klausimą.
Materialinė atsakomybė Siekiant suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. Valstybės tarnautojų mokymas Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas. Siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų administracijų struktūrą kartu teikiami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Šiuose projektuose siūloma numatyti galimybę sudėtingų uždavinių sprendimui, įvairių, nevienarūšių funkcijų atlikimui steigti grupes, atsisakyti poskyrių, atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Atliktas Projektų antikorupcinis vertinimas. Šio vertinimo rezultatai pateikiami pridedamoje Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus teikiamiems įstatymams, nereikės pakeisti kitų įstatymų. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pakeisti įstatymo lydimuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1344 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 967 „Dėl Karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam karjeros valstybės tarnautojui ir įstaigos vadovui taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1323 „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos statuso ir pavadinimo pakeitimo, Valstybės tarnybos departamento nuostatų, Personalo valdymo komisijos sudėties ir Personalo valdymo komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir kitus. Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu turės paskirti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks. Viešojo administravimo įstaigų struktūrų pakeitimai, gali sąlygoti tam tikrų pareigybių naikinimą ir valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, tačiau iš anksto numatyti, kiek konkrečiai asmenų bus atleidžiami, kiek bus perkeliami į kitas pareigas, nėra įmanoma.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad išeitinės išmokos tokiems asmenims būtų mokamos dalimis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka: išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (priklausančiomis nuo valstybės tarnautojo gauto vidutinio darbo užmokesčio). Taigi, jei ir būtų reikalingos papildomos lėšos, jų kiekis būtų nežymus. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės tarnautojų socialines garantijas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai, mažinami išeitinių išmokų dydžiai. Trumpesni įspėjimo terminai ir mažesni išeitinių išmokų dydžiai argumentuojami artinimu prie naujos redakcijos Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų dydžių. Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad nurodyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų socialines garantijas siūloma artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neturėtų būti peržiūrėti valstybės tarnautojams taikomi reikalavimai ir ribojimai, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų elementų.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario
kiti nutarimai). 2. Svarstytinas projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
priemokų suma negali viršyti 90 procentų pareiginės algos, ir įstatymo projekto
reguliavimas, pagal kurį atitinkamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos, įvertinant siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste ir atsižvelgiant į 2016 m. spalio 10 d.
Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pažymėta, kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“ (pabraukta mūsų). 3. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys derintinos tarpusavyje, atskleidžiant 32 straipsnio 2 dalies santykį su 4 ir 5 dalimis, kiek tai susiję su valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalimi, kuri liko neatlygintina po žalos atlyginimo išskaitymo, išieškojimu teismo tvarka – neaišku, ar 32 straipsnio 5 dalyje turimas omeny žalos atlyginimas visais atvejais, ar tik tais atvejais, kada žala padaryta tyčia. Jeigu, sprendžiant iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto, omeny turimas pastarasis variantas, siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti 32 straipsnio 5 dalies formuluotę, pvz., po žodžių „priklausančios atlyginti“ įrašant žodžius „padarytos tyčia“. 4.
turi regreso teisę, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Pažymime, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsakinga yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o ne jos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Atitinkama institucija tokią žalą ir atlygina, ir ji turi regreso teisę, o jos vadovą į pareigas priimantis asmuo gali tik veikti institucijos ar įstaigos vardu įgyvendindamas šią teisę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, e. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5)
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės tarnautojų socialines garantijas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai, mažinami išeitinių išmokų dydžiai. Vertinant siūlomą reguliavimą būtina atkreipti dėmesį, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad nurodyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų socialines garantijas siūloma artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neturėtų būti peržiūrėti valstybės tarnautojams taikomi reikalavimai ir ribojimai, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų elementų.
Taip pat pažymėtina, kad artinant valstybės tarnautojų garantijų apimtį prie Darbo kodekse numatytų, nesiūloma keisti Teismų įstatyme nustatytų teisėjų garantijų, Prokuratūros įstatyme nustatytų prokurorų garantijų, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute, Specialiųjų tyrimų tarnybos statute, Civilinės krašto apsaugos statute, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nustatytų pareigūnų garantijų apimties. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir kiti nutarimai). 2.
negali viršyti 80 procentų pareiginės algos, ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį atitinkamų priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Vertinant siūlomą reguliavimą būtina atkreipti dėmesį, kad 2016 m. spalio 10 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“ (pabraukta mūsų). 3. Projekto 8 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, su jo padarytos žalos išieškojimu susijusios į pareigas priimančio asmens funkcijos priskiriamos atitinkamai Seimo valdybai, Ministrui Pirmininkui ar savivaldybės merui. Projekto 9 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 33 straipsnis turėtų būti analogiškai tikslinamas - minėtiems subjektams turėtų būti priskirtos į pareigas priimančio asmens funkcijos įgyvendinant regreso teisę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, (8 5)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2017-06-21
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, I. Petraitienė – Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
garantijas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai, mažinami išeitinių išmokų dydžiai. Trumpesni įspėjimo terminai ir mažesni išeitinių išmokų dydžiai argumentuojami artinimu prie naujos redakcijos Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų dydžių.
Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo
pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio
tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo
pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio
tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad nurodyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų socialines garantijas siūloma artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neturėtų būti peržiūrėti valstybės tarnautojams taikomi reikalavimai ir ribojimai, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų elementų.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d.,
m. gegužės 14 d. ir kiti nutarimai). Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)6
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma negali viršyti 90 procentų pareiginės algos, ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį atitinkamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos, įvertinant siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste ir atsižvelgiant į 2016 m. spalio 10 d.
Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pažymėta, kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“ (pabraukta mūsų). Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)8
įstatymo 32 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys derintinos tarpusavyje, atskleidžiant
valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalimi, kuri liko neatlygintina po žalos atlyginimo išskaitymo, išieškojimu teismo tvarka – neaišku, ar 32 straipsnio 5 dalyje turimas omeny žalos atlyginimas visais atvejais, ar tik tais atvejais, kada žala padaryta tyčia.
Jeigu, sprendžiant iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto, omeny turimas pastarasis variantas, siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti 32 straipsnio 5 dalies formuluotę, pvz., po žodžių „priklausančios atlyginti“ įrašant žodžius „padarytos tyčia“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)9
įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso teisę, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Pažymime, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsakinga yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o ne jos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Atitinkama institucija tokią žalą ir atlygina, ir ji turi regreso teisę, o jos vadovą į pareigas priimantis asmuo gali tik veikti institucijos ar įstaigos vardu įgyvendindamas šią teisę. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2017-05-04) Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Profesinė sąjunga), susipažino su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-624 (toliau - Projektas), kuriuo, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, keičiamas atostogų, valstybės tarnautojų priedų ir kt. teisinis reguliavimas. Atsižvelgdami į Projekto pasiūlymus, kreipiamės į Jus dėl proporcingo ir teisingo valstybės tarnybos reguliavimo užtikrinimo. 1. Dėl Projektu numatomų pakeitimų proporcingumo Susivienijimas pažymi, kad Projektu, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, siūloma mažinti valstybės tarnautojų garantijų apimtį, o būtent, ne tik keisti kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką, numatant kasmetinių atostogų suteikimą darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, bet ir trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, mažinti išeitinių išmokų dydžius bei struktūrinių pertvarkymų metu, esant poreikiui mažinti etatų skaičių, nesiūlyti atleidžiamam valstybės tarnautojui kitų pareigų. Tuo tarpu kaip svertas nurodytiems pakeitimams, Projekte formuluojamas priedų dydžių maksimalios ribos didinimas, priedų mokėjimo supaprastinimas. Susivienijimo nuomone Projektu teikiami valstybės tarnybos tobulinimo pasiūlymai nėra proporcingi ir vienareikšmiškai stumia valstybės tarnautojus į blogesnę padėtį, nei buvo iki šiol. Visų pirma pažymėtina, kad Projekto 10 str. keičiant Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau - Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir
(arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktui iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., tarnautojams yra suteikiamos
galiojantį Darbo kodekso 172 str., kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, kai bent viena iš dalių yra ne trumpesnė, kaip 14 kalendorinių dienų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas įpareigoja darbuotojus bent kartą per darbo metus atostogauti
reglamentuojami, t.y. gali būti kad ir vienos kalendorinės dienos, kuri nebūtinai bus nedarbo diena, ilgumo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, darbuotojai realiai gali atostogauti 24 darbo dienas, kai tuo tarpu pagal siūlomą reglamentavimą šis minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų. Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti.
Kitas itin svarbus aspektas - įspėjimo apie atleidimą laikotarpių trumpinimas, išeitinių išmokų dydžio mažinimams bei struktūrinių pertvarkymų metu mažinant pareigybių skaičių ir atleidžiant valstybės tarnautojus, pareigos atleidžiamiems asmenims siūlyti kitas lygiavertes pareigas arba jų sutikimu - žemesnes, atsisakymas. Priešingai nei šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, Projekto 11 str., siūlomos išeitinės išmokos iki vienerių metų išdirbusiems valstybės tarnautojams dydis siekia 1 vidutinio darbo užmokesčio, o daugiau nei 20 m. stažo turintiems valstybės tarnautojams išeitinės išmokos dydis mažinamas iki 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Visi šie pakeitimai kartu siejami ir su kitų pareigų siūlymo atsisakymu atleidžiant valstybės tarnautoją. Susivienijimas nori atkreipti ypatingą dėmesį tai, kad struktūriniai pertvarkymai, ir ypač itin mažo masto, iš esmės nekeičiantys darbo organizavimo, valstybės tarnyboje yra gana paplitęs reiškinys. Ir nors nekvestionuojame didžiosios dalies struktūrinių pertvarkų tikslų, vis dėlto neretai vyksta kvazipertvarkos, kuriomis siekiama atleisti iš valstybės tarnybos tuos asmenis, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįtinka vadovui, kitaip sakant – struktūriniai pertvarkymai neretai naudojami kaip priemonė atleisti tinkamai dirbantį tarnautoją iš pareigų. Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės sudaromos sąlygos ir neribotos galimybės be objektyviai pagrįstų atleisti valstybės tarnautojus.
Susivienijimo nuomone, garantijų apimties mažinimas tiesiogiai prisidės ir prie ilgą patirtį sukaupusių, gerai dirbančių ir kompetentingų valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo, pastariesiems nesiūlant kitų pareigų bei mokant sumažintas išeitines kompensacijas. Susivienijimo nuomone, valstybė, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kuriomis ilgametę patirtį turintys asmenys turėtų galimybę tęsti darbą ir panaudoti savo žinias kitoje veikloje. Jei, vis dėlto, tokios galimybės likti valstybės tarnyboje ir tęsti veiklą pritaikant sukauptas žinias nėra, valstybė turi įvertinti susidariusią situaciją ir padengti asmens be jo kaltės atleidimo iš valstybės tarnybos nepatogumus atitinkamos išeitinės išmokos dydžiu. Šiuo atveju, teikiamu Projektu, siekiama visiškai priešingo tikslo, o būtent ne tik palengvinamos atleidimo galimybės, bet ir sumažinamos išeitinės išmokos ilgametę patirtį turintiems valstybės tarnautojams. Susivienijimo nuomone, tokios Projekto nuostatos nesuponuoja proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymosi, dėl ko nukenčia ne kas kitas, kaip tik valstybės tarnautojai. Projektu kartu siūloma lengvinti priedų mokėjimą, nustatant plačiau pritaikomą priedo mokėjimo pagrindą ir sudarant sąlygas mokėti priedus, siekiančius 100 proc. darbo užmokesčio. Manytina, kad Projektu siūlomos valstybės tarnautojams taikomų garantijų apimties mažinimas nėra proporcingas darbo užmokesčio didinimo prielaidoms, nurodytoms Projekte. Darbo užmokesčio didinimas savo esme laikino pobūdžio priemonėmis suponuoja nestabilumą. Susivienijimas jau ne kartą yra akcentavęs, kad, kalbant tiek apie statutinių valstybės tarnautojų, tiek ir apie karjeros valstybės tarnautojų gaunamą darbo užmokestį, pastarąjį riekia didinti ne laikino pobūdžio priemonėmis, priklausančiomis nuo tiesioginio vadovo vienašmenio sprendimo.
Susivienijimo nuomone, darbo užmokesčio didinimas turėtų būti siejamas su pastoviosios valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies didinimu. Šiuo atveju ne tik, kad trumpinami įspėjimo apie atleidimą laikotarpiai, sudaromos prielaidos nesiūlant kitų pareigų atleisti valstybės tarnautojus, bet ir nesukuriamos galimybės pastoviosios darbo užmokesčio dalies didinimui. Manome, kad Projektas aptariama apimtimi nėra socialiai teisingas, o atleidimo ir darbo užmokesčio balansas nėra proporcingas ir keistinas. 2. Dėl valstybės tarnybos santykių reguliavimo Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos nuostatos. Susivienijimas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies tylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jo s įgyvendinimo ypatumai“ (2016 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT29-N15/2016). 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d.
Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuojama, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“. Pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu, kuris, palyginus su šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos nuostatomis, akivaizdžiai blogina darbuotojų padėtį. Tokiu būdu, valstybės tarnyba, neturėtų sekti darbuotojų padėtį bloginančio Darbo kodekso pėdomis, o, esant poreikiui, kurti savo atskirą sistemą, padėsiančią valstybės tarnautojams ne tik sėkmingai pasinaudoti karjeros galimybėmis, bet ir sudarančią visas prielaidas nuolatinio pastoviosios dalies darbo užmokesčio didėjimui. Kartu akcentuojame, kad Konstitucinio Teismo nuosekli praktika leidžia daryti išvadą, jog statutinės tarnybos teisiniai santykiai taip pat gali būti reglamentuojami kitokia apimti nei Darbo kodekse, ar Valstybės tarnybos įstatyme. Dėl to siūlome, reglamentuojant statutinių valstybės tarnautojų teisinius santykius, įvertinti pastarųjų darbo ypatumus, aukštesnio pasitikėjimo lygio jais reikalavimą ir darbo laiko ypatumus, ir rengiant tokius ypatumus kompensuojantį mechanizmą aklai nesišlieti prie įsigaliosiančio Darbo kodekso.
Atsižvelgdami į išdėstytą, papildomai pažymime, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kiek tai susiję su išeitinių išmokų dydžių mažinimu, atostogų dienų skaičiavimo keitimu, įspėjimo apie atleidimą, pareigos siūlyti kitas pareigas naikinimu bei laikino pobūdžio darbo užmokesčio didinimu nėra proporcingas ir teisingas valstybės tarnautojų atžvilgiu ir neatspindi valstybės tarnybos specifinio pobūdžio, dėl to, Susivienijimo nuomone, turėtų būti koreguotinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija (2017-06-06)
Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10,11,13,14,23,26,32,36,41,43,44,45,48,49 straipsnių pakeitimo jstatymo projektas Nr. XIIIP-624, Valstybės tarnybos jstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-6813 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628 bei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.VIIIP-627. Valstybės tarnybos įstatymo projektu Nr. XIIIP-624 siekiama atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams (11 straipsnio pakeitimas). Aiškinamajame rašte pateikiama nuomonė, kad pareigų siūlymas yra neefektyvus, nors teiginiui pagrįsti nepateikiami jokie konkretūs argumentai.
Savivaldybės informavo turinčios priešingą patirtį - paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Buvusio valstybės tarnautojo patikrinimas dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra žymiai trumpesnis nei konkursas, be to, asmenys dirbę valstybės tarnyboje turi viešojo administravimo įgūdžių, jie greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, operatyviau prisideda prie įstaigos ‘ uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Pateiktai projekto nuostatai nepritariame. Abejojame, ar pagrįstai siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos). Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog siekiant sudaryti sąlygas optimizuoti viešojo administravimo įstaigų struktūrą, siūloma atsisakyti administracijos padalinių (departamentų, valdybų, skyrių ir t.t.) vadovų pavaduotojų pareigybių. Todėl keičiamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis (projektas Nr. XIIIP-627) bei Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas (Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-628). Padalinio vadovo pavaduotojo pareigybės panaikinimo tikslai nėra suprantami, neišdėstyti aiškūs šio siūlymo motyvai. Atkreipiame dėmesį, jog padalinio vadovo pavaduotojui pavedama ne tik pavaduoti vadovą, kai jo laikinai nėra, bet ir kuruoti bei koordinuoti tam tikrą padalinio veiklos sritį, tokiu būdu sprendžiant atsakomybės paskirstymo tarp padalinio vadovų klausimus. Esant pavaduotojo pareigybei taip sprendžiamas ir teisingo apmokėjimo už darbą, reikalaujantį aukštesnės kvalifikacijos, didesnės atsakomybės, platesnių funkcijų vykdymo (nei, pvz. vyriausiųjų specialistų) klausimas.
Teikiame pavyzdį: dažnoje savivaldybėje įsteigti Teisės ir civilinės metrikacijos arba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriai. Pagrindinės skyriaus vedėjo vykdomos funkcijos nėra. tiesiogiai susijusios su civilinės metrikacijos funkcijomis, todėl minėtų funkcijų vykdymo užtikrinimui yra įsteigta skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybė. Vedėjo pavaduotojui suteikiama teise pasirašyti ir antspaudu su Lietuvos Respublikos valstybės herbu patvirtinti civilinės būklės akto įrašą, vesti santuokos ceremonijas ir kt. Dažnu atveju karjeros valstybės tarnautojas buvo perkeltas į vadovo pavaduotojo pareigas įgyvendinant valstybės tarnautojo teisę į karjerą per tarnybinės veiklos vertinimą, jo skatinimą, o atsisakius šios pareigybės ši teisė būtų diskredituota ir paneigta. Be to, pastebime projekto rengėjų nenuoseklumą, kai seniūno (savivaldybės administracijos filialo vadovo) pavaduotojo pareigybę leidžiama steigti, o kitų savivaldybės administracijos padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių - ne. Projektų rengėjai be padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių naikinimo, numato ir kitus pakeitimus įstaigų administracijose: naikinami poskyriai, skyriaus darbuotojų skaičius didinamas nuo 4 iki .5, numatoma galimybė steigti atskirą padalinį - grupę, kurį taip pat sudarytų ne mažiau 5 darbuotojų. Manome, kad rengėjai neįvertino savivaldybių veiklos specifikos, vykdomų funkcijų įvairovės. Pažymėtiną, jog siūlomi pakeitimai dėl padalinių vadovų pavaduotojų ir poskyrių naikinimo palies apie 12,5 procentų savivaldybių administracijų darbuotojų. Atskirose savivaldybėse skaičiai dar iškalbingesni: Klaipėdos miesto savivaldybėje yra 10 skyrių po 4 pareigybes,
pertvarkyti 55 proc. visų skyrių.
Kai kurie padaliniai (skyriai) administruoja plačias sritis, todėl tinkamam jų administravimui užtikrinti, būtina juos skaidyti: pvz., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra 53 pareigybės, skyrius atsakingas už atskiras veiklas, kurios išskirtos į 3 poskyrius:
Globos ir įvaikinimo, Pagalbos vaikui organizavimo, Vaiko teisių atstovavimo. Nenustatyta aiški takoskyrą tarp grupės ir skyriaus: grupę ir skyrių sudaro ne mažiau kaip 5 pareigybės, tačiau grupės vadovas suvienodintų pareigybių sąraše yra toje pačioje grupėje, kaip ir departamento direktorius; grupė yra atskiras struktūrinis padalinys, tačiau ir skyrius, tam tikrais atvejais, gali būti atskiras, neįeinantis į departamento sudėtį, padalinys. Jei įstatymų pakeitimams būtų pritarta, savivaldybėse turėtų būti keičiama administracijos struktūra, peržiūrimos padalinių funkcijos, atsisakoma dalies tarnautojų. Tai, be abejonės, atsilieps veiklos stabilumui bei pareikalaus papildomų lėšų. Siūlomiems pakeitimams nematome realaus pagrindo. Nepritariame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-
pakeitimo įstatymo projektui. Pritarti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3.
(2017-05-09) Pastabos dėl Seimui pateiktų VTĮ pataisų Šios Vyriausybės programoje skelbiama, kad siekiama sukurti
„Veiksmingą ir profesionalią valstybės tarnybą“
Vyriausybės programoje teigiama;
“ ... esame įsitikinę ir įsipareigojame, kad didinsime visuomenės
pasitikėjimą valstybės tarnyba... bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu. Bus įgyvendinamas principas: .. sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti viešojo administravimo funkcija. Priimtų sprendimų poveikis labai daug priklauso nuo jų įgyvendinimo kokybės – kvalifikuotų ir motyvuotų valstybės tarnautojų. Mažinsime valstybės tarnautojų skaičių, gerinsime likusiųjų veiklos kokybę ir didinsime motyvaciją.” Tai citatų rinkinys. Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą, būtina radikaliai keisti VTĮ. Kartu būtina išnagrinėti ir padėtį valstybės tarnyboje. Visi skaičiai yra Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje, bet pateiktame VTĮ projekte (taip pat kituose pakeitimuose) aiškiai matomi keli tikslai:
tarnautojai praranda galimybę atstatyti valstybės tarnautojo statusą). Šie tikslai aiškiai neatitinka Vyriausybės programoje ir aiškinamajame rašte deklaruojamų tikslų ir uždavinių.
Vyriausybės programą galima įgyvendinti tik parengus ir priėmus naują VTĮ. Padarytas pirmas žingsnis, biurokratijos „tvirtovė“ VRM pateikė naujas pataisas VTĮ. Įdomiausia, kad pataisas parengė D.Žilinskas, kuris rengė naują VTĮ redakciją 2010-2013 m. Šią redakciją atmetė ir visuomenė ir mokslininkai ir Seimas. Dabar bandoma vėl „prastumti“ senas idėjas. Projekto nuostatos tiesiogiai prieštarauja svarbiausioms Vyriausybės programos nuostatoms:
‘261. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti
viešojo administravimo funkcijas, gebanti formuluoti strateginius tikslus ir jų siekti.‘, ’256. Bus įgyvendinamas principas: ... sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba.’ Nuostatos dėl statuso atkūrimo panaikinimo, nepagrįsto priemokų limito didinimo (nepagrįsto jokiomis kompetencijomis), papildomų padalinių (grupių) steigimas (kitos VTĮ pataisos), kurių vadovų atlyginimas prilygs departamentų direktorių atlyginimams tiesiogiai atveria kelią korupcijai ir nepotizmui, atsiranda galimybė susodinti savus žmones į postus valstybės tarnyboje, atsisakyti kompetentingų asmenų valstybės tarnyboje. Projekte nieko nesakoma apie kompetencijų valdymą, rezultatais pagrįstą vadybą. Tik priėmus naują VTĮ redakciją galima efektyviau valdyti valstybės tarnybą, sumažinti biurokratizmą, sumažinti tarnautojų skaičių. Manau, kad VRM įdirbis šioje srityje yra nepakankamas, aiškiai trūksta kompetencijos. Beveik visos pataisos, kurias rengė VRM per paskutinius 8 metus buvo atmestos Seimo. Tai vyko dėl to, kad VRM administracinis personalas dėl netinkamo valdymo ir biurokratijos įsigalėjimo sužlugdė ne tik valstybės tarnybos reformą, bet ir regioninę politiką.
Ne veltui dar Kubiliaus valdymo laiku Seimas nutarė įsteigti Vyriausybės įstaigą – VTD, bet Butkevičiaus Vyriausybė nesuteikė įstaigai pakankamai įgaliojimų, VTD ir toliau pasiliko vadovaujama VRM biurokratų. Sunku parengti tinkamą VTĮ redakciją, kai VRM biurokratai turi savo „idėjas“, kaip stipriau įaugti į savo kėdes. Pateikiu kelias konkretesnes pastabas, pagrįstas Valstybės tarnautojų registro duomenimis. Ką gi rodo skaičiai? Vis mažiau kvalifikuotų asmenų siekia tapti valstybės tarnautojais. Didėja konkursų skaičius, nors pareigybių skaičius nedidėja, konkursų metu paprasčiausiai neatrenkami tinkami pretendentai (jų nėra, arba niekas neateina). Dėl įvairių priežasčių neįvyko 916 konkursų 2015 m. ir 1422 - 2016 m. Vis mažiau atsiranda norinčių tapti valstybės tarnautojais 2015 m. nebuvo nei vieno pretendento 145 paskelbtuose konkursuose, o 2016 m. – 431. Taigi būtina saugoti kvalifikuotus tarnautojus, o tam dalinai tarnauja statuso atkūrimas (panaikinus pareigybę), kurią planuojama panaikinti, statuso atkurimo atveju procedūros užima 0,5 mėn., o ne 2,5 mėn., kaip yra organizuojant konkursą, taigi greičiau užimamos pareigybės. Siūloma mažinti garantijas. Siūloma didinti vadovų galimybes nepagrįstai didinti priedus ir priemokas, bet geriausiai ES dirbančioje Vokietijos valstybės tarnyboje iš esmės priedų ir priemokų nėra, o garantijos nepalyginamai svaresnės. ES ekspertai jau nuo 2008 m. teigė, kad Lietuvoje ir taip per dideli priedai ir priemokos, o jas siūloma dar didinti. Turi būti aiški ir visiems vienoda, teisinga darbo apmokėjimo sistema. Mokant nepagrįstus priedus (priemokas) atsiranda didelės galimybės nepotizmui ir korupcijai.
Iš praktikos galime matyti, kad ne visad įstaigų vadovybė vykdo pagristas reorganizacijas (Teismų sprendimai dėl Širvintų administracijos reorganizacijos), o dabar siūloma mažinti perspėjimo terminą iki 1 mėn. Kokios bus pasekmės? Niekad valstybinis sektorius atlyginimo dydžiais nepasieks privataus sektoriaus, tai nors garantijos turi būti nors minimaliai didesnės. Jau dabar situacija pradeda priminti 2007 m., kai į konkursus neateidavo nei vienas pretendentas (2016 m. neįvyko beveik 1,5 tūkst. paskelbtų konkursų). Iš esmės nebandoma išspręsti nei vienos valstybės tarnybos problemos. Siūloma atsisakyti pavaduotojų padaliniuose. Teisingai, jei VRM administracijos padaliniuose yra 3-4 tarnautojai, tai pavaduotojai nereikalingi, nors vietoje pavaduotojų dirbtinai įvestos patarėjų pareigybės, bet ką daryti, jei padalinyje yra 30-40 ar daugiau tarnautojų (SODRA, Darbo Birža…)? Manau šiuo atveju tai parodo tik projektų rengėjų menką kvalifikaciją, nors į vadybos kursus nueitų. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra 977 padaliniai, kurių sudėtyje yra 3 ir mažiau pareigybių. Taigi elementariai tvarkai įvesti galimybių pakankamai daug. Dėl neaiškių aplinkybių siūloma įvesti grupės vadovo pareigybę (kitos VTĮ pataisos), šio vadovo darbo užmokestis bus prilyginamas departamento direktoriaus pareigybės darbo užmokesčiui. Tai jau tikrai atveria kelią vietoj skyrių steigti grupes su didesniu vadovų atlyginimu. O skaidrumas kur? Manau, kad VRM galėtų atsakingiau rengti VTĮ pataisas ir rengiant pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui pasiremtų faktine medžiaga. KĄ DARYTI?
KĄ DARYTI? Reikalingas naujas VTĮ, jame:
kalbėti apie kitus tarnautojus). Kai kurie faktai, charakterizuojantys valstybės tarnybą. 1 lentelė. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius. 2015 metai Konkursai 567 Pakaitinio atrankos 348 Iš viso: 915
Konkursai 790 Pakaitinio atrankos 632 Iš viso:1422
atrankų skaičius 2015-2016 metais. Neįvykimo priežastys. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius
Neįvykimo priežastys:
pareigas priimančio asmens sprendimu konkursas atšauktas : Konkursai 181
atšauktas, pateikus prašymą vienam pretendentui : Konkursai 0 Pakaitinio atrankos 0 Iš viso: 226
pareigas priimančio asmens sprendimu konkursas atšauktas : Konkursai166
atšauktas, pateikus prašymą vienam pretendentui : Konkursai 22 Pakaitinio atrankos 0 Iš viso:229
pareigų ir nebepriimtų vėl skaičius, bei skaičius valstybės tarnautojų neišdirbusių 3 metus. Atleistų ir negrįžusių Iš jų neišdirbo 3 metų %
25%
21%
26%
atstatytas valstybės tarnautojo statusas arba pasiūlytos pareigos (įdarbinti iš valstybės tarnautojo rezervo) skaičius 2014-2016 metais. Įdarbintų asmenų skaičius
Jaunimas jau neeina į valstybės tarnybą arba ją palieka (3 lentelė). Šias problemas reikia spręsti Manau, kad kuriant VTĮ pataisas būtina atsižvelgti ir į specialistų, dirbančių VTĮ nuomonę (jei nepasitikite Lietuvos specialistais, pasikvieskit praktikų iš ES šalių, bet tik praktikų). Be to žiūrėkit į skaičius, jų daug ir įvairių. Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Ernestas Jasaitis (2017-05-11)
Siūlau papildyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-624) 6 straipsnį “23 straipsnio pakeitimas” nauja straipsnio dalimi (punktu):
2Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi:
„4. Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame
įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu
valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra įstaigos vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka.
Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, darbo užmokestis šioje dalyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Šioje dalyje nustatytas įstaigos vadovo darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas vieną kartą per metus.“
Parengti ir pateikti pasiūlymą paskatino neproporcingas valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (įstaigos vadovų), prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis su apmokėjimu už atliktą darbą. Įstatymai ir kiti teisės aktai įstaigos vadovui nustatyto aukščiausią ir plačiausią atsakomybės lygį, vykdant pareigas, nes šias pareigas einantis asmuo asmeniškai atsako už vadovaujamos valstybės ar savivaldybės institucijos veiklą, tačiau teisės gauti teisingą apmokėjimą už šį darbą įstatymai negarantuoja, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (48 str. 1 d.) tokia teisė turėtų būti užtikrinta. Tikslas – pasiūlyti į svarstomą įstatymo projektą Nr.
XIIIP-624 įtraukti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio papildymą nauja dalimi, kuria sistemiškai būtų suderintas įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) apmokėjimas už darbą, sudarytos sąlygas šias pareigas einantiems asmenims mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, padidinti valstybės tarnybos patrauklumą, o taip pat suvienodinti darbo užmokesčio sąlygas institucijų vadovams, turintiems valstybės tarnautojo statusą, su darbo užmokesčio sąlygomis, taikomomis įstaigų vadovams, turintiems valstybės politiko ar valstybės pareigūno statusą. Pagal siūlomą koncepciją - įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) darbo užmokesčio dydis tam tikrais atvejais būtų apskaičiuojamas kitaip nei įprastai ir būtų priklausomas nuo bendro toje įstaigoje, kurioje einamos pareigos, darbo užmokesčio lygio. Tokiu būdu būtų užtikrinama garantija, kad įstaigos vadovo gaunamas darbo užmokestis atitiktų einamas pareigas ir prisiimamą atsakomybę, kas faktiškai reikštų, jog įstaigos vadovo mėnesinis darbo užmokestis visais atvejais mažiausiai 10 proc. būtų didesnis už įstaigos vadovo pavaduotojo ar mažiausiai 15 proc. didesnis už kito įstaigos darbuotojo, gaunančio didžiausią darbo užmokestį, kalendorinių metų darbo užmokesčio vidurkį. Tokiu būdu būtų užtikrinama skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, sudaranti sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui bei neleidžianti atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms.
Šiuo metu valstybės tarnautojų, tame tarpe ir einančių įstaigos vadovo pareigas, darbo užmokesčio formavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriuje “DARBO UŽMOKESTIS”, kurio 23 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedų, priemokų ir apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms, o pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, taikomą kiekvienos kategorijos pareigybėms ir kuris nustatytas VTĮ 1 priede. Ypatingai asmens gaunamam darbo užmokesčio dydžiui įtakos turi mokamas valstybės tarnautojui priedas už kvalifikacinę klasę, kuris priklausomai nuo klasės sudaro nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos dydžio o taip pat turimas sukauptas darbo stažas valstybės tarnyboje (VTĮ 25 str.). Pažymėtina, kad minėtos darbo užmokesčio formavimo tvarkos pagrindu apskaičiuotas įstaigos vadovo darbo užmokesčio dydis niekaip nekoreliuoja su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių asmenų darbo užmokesčio formavimo sistema.
Dėl šių priežasčių susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojų (pavyzdžiui, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo, kurie eina tas pačias pareigas 10 ir daugiau metų, turi 2 ar 1 kvalifikacinę klasę, už kurią atitinkamai mokamas 30 proc. ar 50 proc. priedas) gaunami darbo užmokesčiai viršija institucijai vadovaujančio ir svarbiausius sprendimus priimančio valstybės tarnautojo (įstaigos vadovo) darbo užmokesčio dydį, nepaisant aplinkybės, jog atsakomybė už teisingus ir pagrįstus sprendimus tenka pirmiausia būtent sprendimą priimančiam asmeniui – įstaigos vadovui. Ypač darbo užmokesčio disproporcija būna akivaizdi ir reikšminga tarp naujai priimtų įstaigos vadovų, kuriems pirmais metais mokama tik pareiginė alga ir paprastai nebūna skiriami jokie priedai ir priemokos. Pvz. Naujai priimto 18 kategorijos įstaigos vadovo (pvz. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) direktoriaus ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus (įstaigoje dirba 643 darbuotojai) mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų vos
pavaduotojų ar skyrių vedėjų darbo užmokesti būtų gerokai didesnis: 17 kategorijos direktoriaus pavaduotojo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1898 Eur (didesnis 633 Eur.) o 16 kategorijos skyriaus vedėjo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1703 Eur. (didesnis 438 Eur.).
Pažymėtina, jog įstatymas nustato, kad priimamas į įstaigos vadovo pareigas asmuo, turi atitikti ne tik aukštus bendruosius reikalavimus, keliamus visiems valstybės tarnautojams, tačiau atitikti ir papildomą reikalavimą
Tokia situacija dėl mažesnio darbo užmokesčio, blogesnių socialinių ir kitų garantijų sąlygų taikymo, aukštesnių reikalavimų ir pan. neskatina kvalifikuotų ir patirties turinčių specialistų daryti karjeros, siekti atitinkamo lygmens atsakomybės reikalaujančių pareigų, nesudaro galimybės iš privataus sektoriaus į valstybės tarnybą pritraukti aukštos kvalifikacijos, modernių ir didelę patirtį turinčių specialistų. Valstybė tarnybos departamento duomenimis 2017 m. gegužės mėn. valstybės įstaigos vadovo pareigas ėjo 291 valstybės tarnautojas, kurių pareigybės kategorija buvo nuo 14 iki 20. Daugiausia įstaigos vadovų pareigybė priskirta 17 kategorijai (86 asmenys), 18 kategorijai (70 asmenų),
tarnautojai vadovavo institucijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai įvairiose valstybinio reguliavimo segmentuose, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys – tenkinti visuomeninius poreikius (pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Lietuvos standartizacijos departamentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt.).
Tai reiškia, kad šių institucijų veikla yra susijusi su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką įvairiuose viešojo administravimo srityse, todėl jų priimami sprendimai turi įtakos itin plačiam subjektų ratui (tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui). Akivaizdu, kad šioms valstybės institucijoms ir įstaigoms vadovaujantys asmenys turi būti kompetentingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti institucijos tikslus ir kryptingai bei efektyviai jų siekti. Valstybės įstaigų vadovų darbo užmokestis turi būti pakankamas, kad skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų. Įvertinus tai, kad tokios pareigos reikalauja atitinkamos kompetencijos ir patirties, darytina išvada, kad šias pareigas einančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai turi būti pakankamai dideli, kad, net įvertinus šias aplinkybes, skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų, nepaisant jų sąlyginio laikinumo (kadencijų trukmė ir skaičius yra riboti), mažesnių garantijų, aukštesnio atsakomybės už priimtus sprendimus laipsnio, kitų tame pačiame sektoriuje tokiems specialistams siūlytinų palankesnių darbo sąlygų. Pažymėtina, kad analogiška siūlomai vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo sąlyga jau yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tokia nuostata jau šiuo metu yra taikoma biudžetinių įstaigų vadovų (valstybės pareigūnų) (pvz.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybės tarnybos departamento, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.), kurie nėra valstybės tarnautojai, darbo užmokesčio skaičiavimui. Vertinant tai, kad situacija, kai einantys žemesnes pareigas valstybės tarnautojai ar darbuotojai uždirba daugiau už įstaigos vadovą, šiuo metu dar nėra itin dažna, o labiau pasitaikanti tik tose įstaigose, kuriose vadovai buvo priimti/pasikeitė 2016 ar 2017 metais ir dažniau pasitaikys ateityje, todėl manytina, jog papildomų valstybės biudžeto lėšų skirti darbo užmokesčio skirtumui padengti šiais metais greičiausiai nereiktų arba ši suma būtų nedidėlė, o įstaigoms greičiausiai pakaktų 2017 m. skirtų asignavimų. 2018 m. ir vėlesniais metais reikalingos lėšos būtų įtraukiamos planuojant bendrą įstaigos darbo užmokesčio metinį fondą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus siūlomą LR Valstybės tarnybos įstatymo papildymą ir taip įtvirtinus papildomą valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) darbo užmokesčio apskaičiavimo sąlygą, būtų tinkamai įvertintas šias pareigas užimančių asmenų darbas, atsakomybė, būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tai atitinkamai leistų išlaikyti ir į šias pareigas pritraukti (skatintų siekti šių pareigų) daugiau kvalifikuotų ir turinčių patirties specifinėse srityse specialistų ir ekspertų, pasiūlant jiems prisiimamoms pareigoms ir atsakomybei adekvačias apmokėjimo už darbą sąlygas.
Pritarus projektams, tai yra nustatant konkurencingą darbo užmokestį, aukštos kompetencijos patyrę asmenys bus motyvuoti siekti šių pozicijų, o taip pat būtų suvienodintos iš esmės analogiškas pareigas einančių ir iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų (įstaigų /institucijų vadovų valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų valstybės pareigūnų) darbo sąlygos. Toks pakeitimas atitinkamai prisidėtų prie tokių institucijų efektyvesnės veiklos, didesnio piliečių pasitikėjimo jų priimamais sprendimais. Atitinkamai būtų užtikrintas konstitucinio teisinės valstybės principo laikymasis, kurio turinį sudaro visų asmenų lygybės įstatymui, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kiti teisės principai. Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
administracija (2017-05-05) Nacionalinė teismų administracija susipažino su viešai Teisės aktų registre skelbiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 309 ir kartu su juo Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - VTĮ 3 priedo projektas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau-V A I projektas). Pritardami minėtiems įstatymų projektams pateiktoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.6) 2T-300) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.19-0206)-5K-1708070)-6K-1702816) pastaboms, kurios apibendrintos derinimo pažymoje, papildomai teikiame šias Nacionalinės teismų administracijos pastabas:
numatoma atsisakyti poskyrio, kaip viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinio, paliekant tik skyrius kaip galimą mažiausią struktūrinį padalinį su 5 pareigybėmis. Pritardami tikslui optimizuoti valstybės valdymą, manome, kad pasirinktas būdas nėra tinkamas, kadangi jis ne padeda, o trukdo centralizuoti funkcijas bei turės įtakos dirbtiniam pareigybių skaičiaus didinimui. Esant įstaigos poreikiui turėti poskyrį kaip mažą struktūrinį padalinį su bent minimaliais poskyrio vadovo vadovavimo įgalinimais ir atsakomybėmis, bus dirbtinai sukurtos kliūtys tą padaryti efektyviai. Pavyzdžiui, po Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d., kurį įgyvendinus vietoje 49 apylinkių teismų bus 12 iš nutolusių teismo rūmų sudarytų apylinkių teismų, yra numatyta teismo raštinę kaip skyrių steigti centriniuose teismo rūmuose su 2-3 etatų poskyriais kituose teismo rūmuose. Tokiu būdu, visų pirma, būtų užtikrintas centralizuotas teismo raštinės procedūrų tvarkymas visame iš kelių rūmų sudarytame dideliame teisme, kita vertus, būtų suteikti tam tikri valdingi įgalinimai nutolusiuose rūmuose (padaliniuose) poskyrių vedėjams tvarkyti bylas ir spręsti kasdienius administracinius klausimus operatyviai vietoje.
Nepaliekant jokių bent minimalius administracinius įgalinimus turinčių pareigybių nutolusiuose teismų rūmuose (kaip teismo padaliniuose), atsirastų teismo rūmų kasdienės veiklos efektyvumo problemų, kadangi sprendimai dėl visų kasdienių administracinių klausimų turėtų būti priimami (deleguoti) centrinių rūmų raštinėje. Akivaizdu, kad šiuo atveju, kaip ir kitose jstaigose, turinčiose iš atskirų padalinių, rūmų, filialų susidedančią organizacinę struktūrą, priėmus VAI pakeitimą ir atsisakius poskyrių, įstaigos bus priverstos ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti operatyvų bei efektyvų kasdienės veiklos sprendimų priėmimą. Deja, kai kuriais atvejais atsiras poreikis kurti atskirus skyrius su 5 pareigybėmis, tokiu būdu sudarant prielaidas priešingam valdymo optimizavimui rezultatui, t. y. etatų skaičių didėjimui. Taip pat pažymėtina, kad ne visų Įstaigos veiklos sričių skyriams yra būtinos 5 pareigybės (Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, Informacinių technologijų skyrius teismuose neišvengiamai yra mažesni nei 5 pareigybės, o jų sujungimas būtų nelogiškas). 2. Dėl VTĮ 3 priedo projekto: projektu numatyta panaikinti departamento direktorių pavaduotojų ir skyrių pavaduotojų pareigybes. Akivaizdu, kad tokias pareigybes šiuo metu užimantys asmenys turi teisėtus ir pagrįstus aukšta kompetencija bei patirtimi lūkesčius. Tokių žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimas gali atnešti daug žalos profesionaliai valstybės tarnybai.
Jau dabar valstybės tarnybai turint problemų konkuruoti rinkoje dėl geriausių specialistų (atitinkamų sričių profesionalų), juos pažeminus pareigose ir demotyvavus (o tai būtų akivaizdu, net jeigu būtų bandoma prarastas pareigas ir aukštesnę kategoriją kompensuoti padidintu nenuolatiniu priedu), rizika prarasti geriausius specialistus būtų didžiulė. Be to, šiuo metu steigdamos skyrių pavaduotojų pareigybes įstaigose sprendžia skyrių skaičiaus mažinimo klausimą, t. y. viename skyriuje per vedėjo pavaduotojus yra kuruojamos skirtingos įstaigos veiklos sritys. Atsisakius skyrių pavaduotojų pareigybių, atsiranda poreikis vieną skyrių skaidyti į kelis skyrius pagal kuruojamas sritis, Taigi, kaip ir poskyrių naikinimo atveju, projektu siūlomas reguliavimas gali sukelti priešingą siekiamam rezultatui efektą - įstaigos, bandydamos išlaikyti geriausius specialistus, kurs departamentus su skyriais, kad būtų sukurta papildomai vadovaujančių pozicijų (vietoj skyrių vedėjų ir pavaduotojų - departamento direktorių ir daugiau skyrių vedėjų). Atsižvelgti. Įstatymo projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti dėl šių priežasčių:
numatytų Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente. Būtent, nesilaikyta įstatymo projekto Nr. XIIIP-624 bei jį lydinčių įstatymų projektų derinimo tvarkos, apie ką savo 2017 m. balandžio 19 d. (rašto Nr. (1.6) 2T-300) derinimo išvadoje Vidaus reikalų ministerijai konstatavo Teisingumo ministerija.
Taip pat, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punktu, projektas turėjo būti suderintas ir su Valstybės tarnybos departamentu (VTD), kuris šiai dienai atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei. Tačiau projektas su VTD nederintas. Be to, įvertinus atitinkamų institucijų – Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos – derinimo procese ypatingos skubos tvarka pavestas pateikti išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-624 (jį lydinčių įstatymų projektų), darytina išvada, kad į šių institucijų esmines pastabas pilnai neatsižvelgta[1];
reguliavimo pakeitimai (dėl priedų ir priemokų dydžio) neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Dėl to savo 2017 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. 102-P-21 pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Analogišką pastabą aukščiau paminėtame derinimo procese išsakė ir Teisingumo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė nedidinti priedų ir priemokų dydžio. Šios ministerijos nuomone – tikslinga didinti pareiginės algos bazinį dydį, siekiant, kad atlyginimas didėtų visiems jį gaunantiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Dėl to ne kartą yra pasisakęs ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas;
XIIIP-624 siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams bei buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, pareigas nepertraukiamai ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės (projekto 5 straipsnis). Aiškinamajame rašte nurodama, kad šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone – nėra pateikta pakankamai argumentų, kuo remiantis daromos tokios išvados. Pvz., Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nuomone (žr. komiteto išvados 3 dalį), – patirtis savivaldybėse rodo, kad paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Buvusio valstybės tarnautojo patikrinimas dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra žymiai trumpesnis nei konkursas, be to, asmenys, dirbę valstybės tarnyboje, turi viešojo administravimo įgūdžių, jie greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, operatyviau prisideda prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Todėl pateiktai projekto nuostatai nepritaria. Taip pat pažymėtina, kad projektą Nr. XIIIP-624 lydinčiuose įstatymų projektuose (Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-627; Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628) siūlomi pakeitimai yra itin aktualūs savivaldybėms. LSA pažymi, kad dėl siūlomų pakeitimų gali sutrikti savivaldybių administracijų veiklos stabilumas bei išaugti papildomų lėšų poreikis (Aiškinamajame rašte papildomų lėšų poreikis nenumatomas).
Be to, Nacionalinė teismų administracija pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai nėra tikslingi, jie apsunkins Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d. procesą, trukdys centralizuoti funkcijas bei turės įtakos dirbtiniam pareigybių skaičiaus didinimui (žr. komiteto išvados 4 dalį);
pritarta 2016 m. gruodžio 13 d., numatoma iš esmės imtis priemonių efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai formuoti, įgyvendinant jau seniai pribrendusias reformas. Tarp jų – kompetencijomis grįstos valstybės tarnybos sistemos įdiegimas; vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų stiprinimas; kartu su mokslininkais ir praktikais valstybės tarnybos optimizavimo skatinimas; valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos tobulinimas; naujų personalo valdymo įrankių diegimas; valstybės ir vietos savivaldos tarnybos profesionalumo ir kokybės skatinimas; valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas, gerinant likusiųjų veiklos kokybę ir motyvacijos didinimą, ir kt. Šios programos nuostatoms įgyvendinti, Vyriausybė įsipareigojo parengti ir pateikti Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus, siūlydama Seimui nesvarstyti buvusios Vyriausybės parengto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268(2) ir jį lydinčių įstatymų projektų (2017 m. kovo 1 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 137). Vidaus reikalų ministerijos duomenims, projektas Seimui turėtų būti pateiktas š. m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl projekte Nr.
XIIIP-624 (bei su juo susijusių įstatymų projektų) siūlomų pakeitimų tikslingumo, kai nėra pateikta pakankamai argumentų, kodėl siūlomi pakeitimai negalėtų būti svarstomi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto kontekste, matant visumą bei turint aiškią viziją dėl valstybės tarnybos. Be to, Seimui pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 (jį lydinčiuose įstatymų projektuose) nėra numatyta esminių pakeitimų, kurie sudarytų prielaidas efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai. O įvertinus aukščiau paminėtų suinteresuotų institucijų (asmenų) pastabas, galima sulaukti ir priešingo rezultato nei numatyta Vyriausybės programoje. 5) įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo ir supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardijimo (projekto 15 straipsnis). T.y., siūloma iš įstatymo išbraukti konkrečios įstaigos Valstybės tarnybos departamento pavadinimą, dalį jo funkcijų perduodant Vyriausybės paskirtai valstybės tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, kitų svarbių funkcijų, kaip įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūra, su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimas, derinimas, tikslinimas ir su jais susijusių tikslinių analizių atlikimas, taip pat išvadų ir (ar) pasiūlymų, galinčių turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei, teikimas, patirties valstybės tarnybos valdymo klausimais analizavimas, dalyvavimas kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, ir kt. siūloma atsisakyti.
Pažymėtina, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje VRM nepateikė konkretaus atsakymo, kokiai būtent įstaigai bus pavesta ateityje įgyvendinti Valstybės tarnybos departamento funkcijas, jei bus priimtas sprendimas Valstybės tarnybos departamentą panaikinti (siūlomi pakeitimai tokią galimybę sudaro). Neturint aiškios vizijos bei valstybės tarnybą reformuojančio kompetentingai parengto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, siūlomi įstatymo projekte pakeitimai nėra aiškūs ir tikslingi;
,,Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijoje“, kurią Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė š. m. gegužės 31 d., Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, kad valstybės mastu neskiriama pakankamai dėmesio viešojo administravimo politikos įgyvendinimui: nėra vienos institucijos, atsakingos už viešojo administravimo funkcijų priskyrimo priežiūrą ir duomenų apie viešąjį administravimą vykdančius asmenis kaupimą. Todėl viešojo administravimo politika formuojama ir viešojo valdymo tobulinimo sprendimai priimami neturint išsamios informacijos apie visus viešąjį administravimą vykdančius asmenis.
Valstybės tarnybos politika, kurios įgyvendinimą prižiūri Valstybės tarnybos departamentas, neapima viso viešojo administravimo. Todėl rekomenduojama priskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų metodinį vadovavimą, priežiūrą, duomenų kaupimą ir nustatyti šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų koordinacinius tarpinstitucinius ryšius. Komiteto bei Valstybės kontrolės atstovų nuomone, tokia institucija būtent galėtų būti Valstybės tarnybos departamentas, turintis didelį įdirbį bei patirtį viešojo administravimo srityje. Todėl jo funkcijas reiktų papildyti, o ne mažinti. 7) įstatymo projekte valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis atsižvelgiant į naujos redakcijos Darbo kodeksą. Tačiau Seimui pateikti ne visi atitinkamų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuose atostogos valstybės tarnautojams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Biuro vedėja Evelina Bulotaitė [1] Institucijų raštai pagrindiniam komitetui pridedami, taip pat žr. Seimo internetinėje svetainėje www.lrs.lt Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų paieškos sistemoje nuorodą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d07c2e5029b811e79f4996496b137f39?jfwid=7usautctt → ,,Susijusi informacija“ → ,,Priedai“.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Respublikos Prezidentės patarėjas Tomas Marozas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Jurgita Meškienė,Valstybės tarnybos departamento atstovai: Aistis Rusteika, Jolita Urbonienė, Nacionalinės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel, Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro vedėja Evelina Bulotaitė, Nacionalinės teismų administracijos atstovė Jelena Vasilionokienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto nuostatomis iš esmės siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai, mažinami išeitinių išmokų dydžiai. Trumpesni įspėjimo terminai ir mažesni išeitinių išmokų dydžiai argumentuojami artinimu prie naujos redakcijos Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų dydžių. Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo
pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio
tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo
pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio
tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad nurodyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų socialines garantijas siūloma artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neturėtų būti peržiūrėti valstybės tarnautojams taikomi reikalavimai ir ribojimai, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų elementų.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d.,
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnyba yra konstitucinis institutas (Konstitucijos 33straipsnis) ir visos valstybės tarnautojų veiklos formos yra būtini valstybės valdymo elementai neatsiejamai susiję su valstybės valdžios įgyvendinimu. Tai ir yra valstybės tarnautojų veiklos naudingumas visuomenei. ( KT 2004m. gruodžio 13 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį. Tačiau pabrėžtina, kad reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, turi paisyti Konstitucijos normų ir principų.
Pagal savo kompetenciją reguliuodami valstybės tarnybos santykius konstitucinės valstybės tarnybos sampratos turi paisyti ir kiti teisėkūros subjektai. Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Vis dėlto valstybės tarnybos teisiniai santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostančiais valstybinėse institucijose, ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose). Jų teisiniai statusai skiriasi. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucijos
valstybės tarnybos samprata atskleistini ir įvertinus jų sąsajas ne tik su konstituciniu teisinės valstybės principu, bet ir su kitomis Konstitucijos nuostatomis, kurios savo ruožtu taip pat aiškintinos atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą. Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas.
Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.(2004m. gruodžio 13 d. nutarimas). Abejotina ar valstybės tarnautojų socialines garantijas priartinat prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, paliekant valstybės tarnautojams taikomus reikalavimus ir ribojimus atitiktų konstitucinės doktrinos nuostatas ir nebūtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas. Konstituciniai reikalavimai asmenims, kurie siekia įgyvendinti arba jau yra įgyvendinę savo teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, – tai, pirma, reikalavimai asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, ir, antra, reikalavimai valstybės tarnautojams. Su minėtomis dviem reikalavimų grupėmis atitinkamai yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą, ir garantijos valstybės tarnautojams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma negali viršyti 90 procentų pareiginės algos, ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį atitinkamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos, įvertinant siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste ir atsižvelgiant į 2016 m. spalio 10 d.
Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pažymėta, kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“ (pabraukta mūsų). Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Projekte siūlomas reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius.
Konstitucinis Teismas 2016-10-27 priimtame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas, pagal kurį apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą (įskaitant apmokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą), vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė tokį valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, pagal kurį užtikrinamas apmokėjimas už valstybės tarnautojų papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, nesudarė prielaidų už tokį papildomą darbą apmokėti taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, ir tokiam apmokėjimui savo dydžiu prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, taip iškreipiant hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą. Pagal siūlomą projektą valstybės tarnautojų priedų ir priemokų suma galės sudaryti 90 procentų pareiginės algos (vietoje dabar esančių 70 procentų). Todėl įvertinus priedą už tarnybos stažą, kuris jau dabar gali sudaryti 25 procentus pareiginės algos ir jį pliusuojant su siūlomais maksimaliais 90 procentų, gaunama, kad priedai ir priemokos jau galės sieks 115 procentų pareiginės algos. (nuo 2018 kovo 11d. padidėjus stažui - net 118 procentų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo išvadoje pateikė nuomonę, kad pareiginė alga turėtų sudaryti pagrindinę valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, ir ji turėtų būti ori ir pakankama, kad būtų galima nemokėti priedų ir priemokų, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ar kai nėra skiriamos papildomos užduotys. Priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtiniais atvejais. Tokios nuostatos buvo laikomasi rengiant LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys derintinos tarpusavyje, atskleidžiant 32 straipsnio 2 dalies santykį su 4 ir 5 dalimis, kiek tai susiję su valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalimi, kuri liko neatlygintina po žalos atlyginimo išskaitymo, išieškojimu teismo tvarka – neaišku, ar 32 straipsnio 5 dalyje turimas omeny žalos atlyginimas visais atvejais, ar tik tais atvejais, kada žala padaryta tyčia. Jeigu, sprendžiant iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto, omeny turimas pastarasis variantas, siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti 32 straipsnio 5 dalies formuluotę, pvz., po žodžių „priklausančios atlyginti“ įrašant žodžius „padarytos tyčia“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso teisę, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais.
Pažymime, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsakinga yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o ne jos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Atitinkama institucija tokią žalą ir atlygina, ir ji turi regreso teisę, o jos vadovą į pareigas priimantis asmuo gali tik veikti institucijos ar įstaigos vardu įgyvendindamas šią teisę. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
susivienijimas 2017-05-04 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Profesinė sąjunga), susipažino su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V III-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-624 (toliau - Projektas), kuriuo, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, keičiamas atostogų, valstybės tarnautojų priedų ir kt. teisinis reguliavimas. Atsižvelgdami į Projekto pasiūlymus, kreipiamės į Jus dėl proporcingo ir teisingo valstybės tarnybos reguliavimo užtikrinimo. 1.
Susivienijimas pažymi, kad Projektu, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, siūloma mažinti valstybės tarnautojų garantijų apimtį, o būtent, ne tik keisti kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką, numatant kasmetinių atostogų suteikimą darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, bet ir trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, mažinti išeitinių išmokų dydžius bei struktūrinių pertvarkymų metu, esant poreikiui mažinti etatų skaičių, nesiūlyti atleidžiamam valstybės tarnautojui kitų pareigų. Tuo tarpu kaip svertas nurodytiems pakeitimams. Projekte formuluojamas priedų dydžių maksimalios ribos didinimas, priedų mokėjimo supaprastinimas. Susivienijimo nuomone Projektu teikiami valstybės tarnybos tobulinimo pasiūlymai nėra proporcingi ir vienareikšmiškai stumia valstybės tarnautojus į blogesnę padėtį, nei buvo iki šiol. Visų pirma pažymėtina, kad Projekto 10 str. keičiant Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau - Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktui iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., tarnautojams yra suteikiamos
galiojantį Darbo kodekso 172 str., kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, kai bent viena iš dalių yra ne trumpesnė, kaip 14 kalendorinių dienų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas įpareigoja darbuotojus bent kartą per darbo metus atostogauti
reglamentuojami, t.y. gali būti kad ir vienos kalendorinės dienos, kuri nebūtinai bus nedarbo diena, ilgumo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, darbuotojai realiai gali atostogauti 24 darbo dienas, kai tuo tarpu pagal siūlomą reglamentavimą šis minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų. Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti. Kitas itin svarbus aspektas - įspėjimo apie atleidimą laikotarpių trumpinimas, išeitinių išmokų dydžio mažinimams bei struktūrinių pertvarkymų metu mažinant pareigybių skaičių ir atleidžiant valstybės tarnautojus, pareigos atleidžiamiems asmenims siūlyti kitas lygiavertes pareigas arba jų sutikimu - žemesnes, atsisakymas.
Priešingai nei šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, Projekto 11 str., siūlomos išeitinės išmokos iki vienerių metų išdirbusiems valstybės tarnautojams dydis siekia 1 vidutinio darbo užmokesčio, o daugiau nei 20 m. stažo turintiems valstybės tarnautojams išeitinės išmokos dydis mažinamas iki 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Visi šie pakeitimai kartu siejami ir su kitų pareigų siūlymo atsisakymu atleidžiant valstybės tarnautoją. Susivienijimas nori atkreipti ypatingą dėmesį tai, kad struktūriniai pertvarkymai, ir ypač itin mažo masto, iš esmės nekeičiantys darbo organizavimo, valstybės tarnyboje yra gana paplitęs reiškinys. Ir nors nekvestionuojame didžiosios dalies struktūrinių pertvarkų tikslų, vis dėlto neretai vyksta kvazipertvarkos, kuriomis siekiama atleisti iš valstybės tarnybos tuos asmenis, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįtinka vadovui, kitaip sakant – struktūriniai pertvarkymai neretai naudojami kaip priemonė atleisti tinkamai dirbantį tarnautoją iš pareigų. Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės sudaromos sąlygos ir neribotos galimybės be objektyviai pagrįstų atleisti valstybės tarnautojus. Susivienijimo nuomone, garantijų apimties mažinimas tiesiogiai prisidės ir prie ilgą patirtį sukaupusių, gerai dirbančių ir kompetentingų valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo, pastariesiems nesiūlant kitų pareigų bei mokant sumažintas išeitines kompensacijas. Susivienijimo nuomone, valstybė, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kuriomis ilgametę patirtį turintys asmenys turėtų galimybę tęsti darbą ir panaudoti savo žinias kitoje veikloje.
Jei, vis dėlto, tokios galimybės likti valstybės tarnyboje ir tęsti veiklą pritaikant sukauptas žinias nėra, valstybė turi įvertinti susidariusią situaciją ir padengti asmens be jo kaltės atleidimo iš valstybės tarnybos nepatogumus atitinkamos išeitinės išmokos dydžiu. Šiuo atveju, teikiamu Projektu, siekiama visiškai priešingo tikslo, o būtent ne tik palengvinamos atleidimo galimybės, bet ir sumažinamos išeitinės išmokos ilgametę patirtį turintiems valstybės tarnautojams. Susivienijimo nuomone, tokios Projekto nuostatos nesuponuoja proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymosi, dėl ko nukenčia ne kas kitas, kaip tik valstybės tarnautojai. Projektu kartu siūloma lengvinti priedų mokėjimą, nustatant plačiau pritaikomą priedo mokėjimo pagrindą ir sudarant sąlygas mokėti priedus, siekiančius 100 proc. darbo užmokesčio. Manytina, kad Projektu siūlomos valstybės tarnautojams taikomų garantijų apimties mažinimas nėra proporcingas darbo užmokesčio didinimo prielaidoms, nurodytoms Projekte. Darbo užmokesčio didinimas savo esme laikino pobūdžio priemonėmis suponuoja nestabilumą. Susivienijimas jau ne kartą yra akcentavęs, kad, kalbant tiek apie statutinių valstybės tarnautojų, tiek ir apie karjeros valstybės tarnautojų gaunamą darbo užmokestį, pastarąjį riekia didinti ne laikino pobūdžio priemonėmis, priklausančiomis nuo tiesioginio vadovo vienašmenio sprendimo. Susivienijimo nuomone, darbo užmokesčio didinimas turėtų būti siejamas su pastoviosios valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies didinimu. Šiuo atveju ne tik, kad trumpinami įspėjimo apie atleidimą laikotarpiai, sudaromos prielaidos nesiūlant kitų pareigų atleisti valstybės tarnautojus, bet ir nesukuriamos galimybės pastoviosios darbo užmokesčio dalies didinimui.
Manome, kad Projektas aptariama apimtimi nėra socialiai teisingas, o atleidimo ir darbo užmokesčio balansas nėra proporcingas ir keistinas. 2. Dėl valstybės tarnybos santykių reguliavimo Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos nuostatos. Susivienijimas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies tylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jo s įgyvendinimo ypatumai“ (2016 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT29-N15/2016). 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuojama, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“.
Pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu, kuris, palyginus su šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos nuostatomis, akivaizdžiai blogina darbuotojų padėtį. Tokiu būdu, valstybės tarnyba, neturėtų sekti darbuotojų padėtį bloginančio Darbo kodekso pėdomis, o, esant poreikiui, kurti savo atskirą sistemą, padėsiančią valstybės tarnautojams ne tik sėkmingai pasinaudoti karjeros galimybėmis, bet ir sudarančią visas prielaidas nuolatinio pastoviosios dalies darbo užmokesčio didėjimui. Kartu akcentuojame, kad Konstitucinio Teismo nuosekli praktika leidžia daryti išvadą, jog statutinės tarnybos teisiniai santykiai taip pat gali būti reglamentuojami kitokia apimti nei Darbo kodekse, ar Valstybės tarnybos įstatyme. Dėl to siūlome, reglamentuojant statutinių valstybės tarnautojų teisinius santykius, įvertinti pastarųjų darbo ypatumus, aukštesnio pasitikėjimo lygio jais reikalavimą ir darbo laiko ypatumus, ir rengiant tokius ypatumus kompensuojantį mechanizmą aklai nesišlieti prie įsigaliosiančio Darbo kodekso.
Atsižvelgdami į išdėstytą, papildomai pažymime, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kiek tai susiję su išeitinių išmokų dydžių mažinimu, atostogų dienų skaičiavimo keitimu, įspėjimo apie atleidimą, pareigos siūlyti kitas pareigas naikinimu bei laikino pobūdžio darbo užmokesčio didinimu nėra proporcingas ir teisingas valstybės tarnautojų atžvilgiu ir neatspindi valstybės tarnybos specifinio pobūdžio, dėl to, Susivienijimo nuomone, turėtų būti koreguotinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Aleksas Kvietkus 2017-05-09 Pastabos dėl Seimui pateiktų VTĮ pataisų Šios Vyriausybės programoje skelbiama, kad siekiama sukurti
„Veiksmingą ir profesionalią valstybės tarnybą“
Vyriausybės programoje teigiama;
“ ... esame įsitikinę ir įsipareigojame, kad didinsime visuomenės
pasitikėjimą valstybės tarnyba... bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu. Bus įgyvendinamas principas: .. sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti viešojo administravimo funkcija. Priimtų sprendimų poveikis labai daug priklauso nuo jų įgyvendinimo kokybės – kvalifikuotų ir motyvuotų valstybės tarnautojų. Mažinsime valstybės tarnautojų skaičių, gerinsime likusiųjų veiklos kokybę ir didinsime motyvaciją.” Tai citatų rinkinys.
Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą, būtina radikaliai keisti VTĮ. Kartu būtina išnagrinėti ir padėtį valstybės tarnyboje. Visi skaičiai yra Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje, bet pateiktame VTĮ projekte (taip pat kituose pakeitimuose) aiškiai matomi keli tikslai:
tarnautojai praranda galimybę atstatyti valstybės tarnautojo statusą). Šie tikslai aiškiai neatitinka Vyriausybės programoje ir aiškinamajame rašte deklaruojamų tikslų ir uždavinių. Vyriausybės programą galima įgyvendinti tik parengus ir priėmus naują VTĮ. Padarytas pirmas žingsnis, biurokratijos „tvirtovė“ VRM pateikė naujas pataisas VTĮ. Įdomiausia, kad pataisas parengė D.Žilinskas, kuris rengė naują VTĮ redakciją 2010-2013 m. Šią redakciją atmetė ir visuomenė ir mokslininkai ir Seimas. Dabar bandoma vėl „prastumti“ senas idėjas. Projekto nuostatos tiesiogiai prieštarauja svarbiausioms Vyriausybės programos nuostatoms:
‘261. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti
viešojo administravimo funkcijas, gebanti formuluoti strateginius tikslus ir jų siekti.‘, ’256.
Bus įgyvendinamas principas: ... sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba.’ Nuostatos dėl statuso atkūrimo panaikinimo, nepagrįsto priemokų limito didinimo (nepagrįsto jokiomis kompetencijomis), papildomų padalinių (grupių) steigimas (kitos VTĮ pataisos), kurių vadovų atlyginimas prilygs departamentų direktorių atlyginimams tiesiogiai atveria kelią korupcijai ir nepotizmui, atsiranda galimybė susodinti savus žmones į postus valstybės tarnyboje, atsisakyti kompetentingų asmenų valstybės tarnyboje. Projekte nieko nesakoma apie kompetencijų valdymą, rezultatais pagrįstą vadybą. Tik priėmus naują VTĮ redakciją galima efektyviau valdyti valstybės tarnybą, sumažinti biurokratizmą, sumažinti tarnautojų skaičių. Manau, kad VRM įdirbis šioje srityje yra nepakankamas, aiškiai trūksta kompetencijos. Beveik visos pataisos, kurias rengė VRM per paskutinius 8 metus buvo atmestos Seimo. Tai vyko dėl to, kad VRM administracinis personalas dėl netinkamo valdymo ir biurokratijos įsigalėjimo sužlugdė ne tik valstybės tarnybos reformą, bet ir regioninę politiką. Ne veltui dar Kubiliaus valdymo laiku Seimas nutarė įsteigti Vyriausybės įstaigą – VTD, bet Butkevičiaus Vyriausybė nesuteikė įstaigai pakankamai įgaliojimų, VTD ir toliau pasiliko vadovaujama VRM biurokratų. Sunku parengti tinkamą VTĮ redakciją, kai VRM biurokratai turi savo „idėjas“, kaip stipriau įaugti į savo kėdes. Pateikiu kelias konkretesnes pastabas, pagrįstas Valstybės tarnautojų registro duomenimis. Ką gi rodo skaičiai? Vis mažiau kvalifikuotų asmenų siekia tapti valstybės tarnautojais. Didėja konkursų skaičius, nors pareigybių skaičius nedidėja, konkursų metu paprasčiausiai neatrenkami tinkami pretendentai (jų nėra, arba niekas neateina). Dėl įvairių priežasčių neįvyko 916 konkursų 2015 m. ir 1422 - 2016 m.
Vis mažiau atsiranda norinčių tapti valstybės tarnautojais 2015 m. nebuvo nei vieno pretendento 145 paskelbtuose konkursuose, o 2016 m. – 431. Taigi būtina saugoti kvalifikuotus tarnautojus, o tam dalinai tarnauja statuso atkūrimas (panaikinus pareigybę), kurią planuojama panaikinti, statuso atkurimo atveju procedūros užima 0,5 mėn., o ne 2,5 mėn., kaip yra organizuojant konkursą, taigi greičiau užimamos pareigybės. Siūloma mažinti garantijas. Siūloma didinti vadovų galimybes nepagrįstai didinti priedus ir priemokas, bet geriausiai ES dirbančioje Vokietijos valstybės tarnyboje iš esmės priedų ir priemokų nėra, o garantijos nepalyginamai svaresnės. ES ekspertai jau nuo 2008 m. teigė, kad Lietuvoje ir taip per dideli priedai ir priemokos, o jas siūloma dar didinti. Turi būti aiški ir visiems vienoda, teisinga darbo apmokėjimo sistema. Mokant nepagrįstus priedus (priemokas) atsiranda didelės galimybės nepotizmui ir korupcijai. Iš praktikos galime matyti, kad ne visad įstaigų vadovybė vykdo pagristas reorganizacijas (Teismų sprendimai dėl Širvintų administracijos reorganizacijos), o dabar siūloma mažinti perspėjimo terminą iki 1 mėn. Kokios bus pasekmės? Niekad valstybinis sektorius atlyginimo dydžiais nepasieks privataus sektoriaus, tai nors garantijos turi būti nors minimaliai didesnės. Jau dabar situacija pradeda priminti 2007 m., kai į konkursus neateidavo nei vienas pretendentas (2016 m. neįvyko beveik 1,5 tūkst. paskelbtų konkursų). Iš esmės nebandoma išspręsti nei vienos valstybės tarnybos problemos. Siūloma atsisakyti pavaduotojų padaliniuose. Teisingai, jei VRM administracijos padaliniuose yra 3-4 tarnautojai, tai pavaduotojai nereikalingi, nors vietoje pavaduotojų dirbtinai įvestos patarėjų pareigybės, bet ką daryti, jei padalinyje yra 30-40 ar daugiau tarnautojų (SODRA, Darbo Birža…)? Manau šiuo atveju tai parodo tik projektų rengėjų menką kvalifikaciją, nors į vadybos kursus nueitų.
Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra 977 padaliniai, kurių sudėtyje yra 3 ir mažiau pareigybių. Taigi elementariai tvarkai įvesti galimybių pakankamai daug. Dėl neaiškių aplinkybių siūloma įvesti grupės vadovo pareigybę (kitos VTĮ pataisos), šio vadovo darbo užmokestis bus prilyginamas departamento direktoriaus pareigybės darbo užmokesčiui. Tai jau tikrai atveria kelią vietoj skyrių steigti grupes su didesniu vadovų atlyginimu. O skaidrumas kur? Manau, kad VRM galėtų atsakingiau rengti VTĮ pataisas ir rengiant pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui pasiremtų faktine medžiaga. KĄ DARYTI? Reikalingas naujas VTĮ, jame:
kalbėti apie kitus tarnautojus). Kai kurie faktai, charakterizuojantys valstybės tarnybą. 1 lentelė. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius. 2015 metai Konkursai 567 Pakaitinio atrankos 348 Iš viso: 915
Konkursai 790 Pakaitinio atrankos 632 Iš viso:1422
atrankų skaičius 2015-2016 metais. Neįvykimo priežastys. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius
Neįvykimo priežastys:
atšauktas : Konkursai 181
pretendentui : Konkursai 0 Pakaitinio atrankos 0 Iš viso: 226
atšauktas : Konkursai 166 Pakaitinio atrankos 41 2.
Konkursas atšauktas, pateikus prašymą vienam pretendentui : Konkursai 22 Pakaitinio atrankos 0 Iš viso:229
pareigų ir nebepriimtų vėl skaičius, bei skaičius valstybės tarnautojų neišdirbusių 3 metus. Atleistų ir negrįžusių Iš jų neišdirbo 3 metų %
25%
21%
atstatytas valstybės tarnautojo statusas arba pasiūlytos pareigos (įdarbinti iš valstybės tarnautojo rezervo) skaičius 2014-2016 metais. Įdarbintų asmenų skaičius
VEIKIANTĮ MECHANIZMĄ, BET IR NESUKURIA NAUJO. Jaunimas jau neeina į valstybės tarnybą arba ją palieka (3 lentelė). Šias problemas reikia spręsti Manau, kad kuriant VTĮ pataisas būtina atsižvelgti ir į specialistų, dirbančių VTĮ nuomonę (jei nepasitikite Lietuvos specialistais, pasikvieskit praktikų iš ES šalių, bet tik praktikų). Be to žiūrėkit į skaičius, jų daug ir įvairių. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Ernestas Jasaitis 2017-05-11
Siūlau papildyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-624) 6 straipsnį “23 straipsnio pakeitimas” nauja straipsnio dalimi (punktu):
2Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu
valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra įstaigos vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka. Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, darbo užmokestis šioje dalyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Šioje dalyje nustatytas įstaigos vadovo darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas vieną kartą per metus.“
Parengti ir pateikti pasiūlymą paskatino neproporcingas valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (įstaigos vadovų), prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis su apmokėjimu už atliktą darbą. Įstatymai ir kiti teisės aktai įstaigos vadovui nustatyto aukščiausią ir plačiausią atsakomybės lygį, vykdant pareigas, nes šias pareigas einantis asmuo asmeniškai atsako už vadovaujamos valstybės ar savivaldybės institucijos veiklą, tačiau teisės gauti teisingą apmokėjimą už šį darbą įstatymai negarantuoja, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (48 str. 1 d.) tokia teisė turėtų būti užtikrinta. Tikslas – pasiūlyti į svarstomą įstatymo projektą Nr.
įtraukti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio papildymą nauja dalimi, kuria sistemiškai būtų suderintas įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) apmokėjimas už darbą, sudarytos sąlygas šias pareigas einantiems asmenims mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, padidinti valstybės tarnybos patrauklumą, o taip pat suvienodinti darbo užmokesčio sąlygas institucijų vadovams, turintiems valstybės tarnautojo statusą, su darbo užmokesčio sąlygomis, taikomomis įstaigų vadovams, turintiems valstybės politiko ar valstybės pareigūno statusą. Pagal siūlomą koncepciją - įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) darbo užmokesčio dydis tam tikrais atvejais būtų apskaičiuojamas kitaip nei įprastai ir būtų priklausomas nuo bendro toje įstaigoje, kurioje einamos pareigos, darbo užmokesčio lygio. Tokiu būdu būtų užtikrinama garantija, kad įstaigos vadovo gaunamas darbo užmokestis atitiktų einamas pareigas ir prisiimamą atsakomybę, kas faktiškai reikštų, jog įstaigos vadovo mėnesinis darbo užmokestis visais atvejais mažiausiai 10 proc. būtų didesnis už įstaigos vadovo pavaduotojo ar mažiausiai 15 proc. didesnis už kito įstaigos darbuotojo, gaunančio didžiausią darbo užmokestį, kalendorinių metų darbo užmokesčio vidurkį. Tokiu būdu būtų užtikrinama skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, sudaranti sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui bei neleidžianti atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms.
Šiuo metu valstybės tarnautojų, tame tarpe ir einančių įstaigos vadovo pareigas, darbo užmokesčio formavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriuje “DARBO UŽMOKESTIS”, kurio 23 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedų, priemokų ir apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms, o pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, taikomą kiekvienos kategorijos pareigybėms ir kuris nustatytas VTĮ 1 priede. Ypatingai asmens gaunamam darbo užmokesčio dydžiui įtakos turi mokamas valstybės tarnautojui priedas už kvalifikacinę klasę, kuris priklausomai nuo klasės sudaro nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos dydžio o taip pat turimas sukauptas darbo stažas valstybės tarnyboje (VTĮ 25 str.). Pažymėtina, kad minėtos darbo užmokesčio formavimo tvarkos pagrindu apskaičiuotas įstaigos vadovo darbo užmokesčio dydis niekaip nekoreliuoja su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių asmenų darbo užmokesčio formavimo sistema.
Dėl šių priežasčių susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojų (pavyzdžiui, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo, kurie eina tas pačias pareigas 10 ir daugiau metų, turi 2 ar 1 kvalifikacinę klasę, už kurią atitinkamai mokamas 30 proc. ar 50 proc. priedas) gaunami darbo užmokesčiai viršija institucijai vadovaujančio ir svarbiausius sprendimus priimančio valstybės tarnautojo (įstaigos vadovo) darbo užmokesčio dydį, nepaisant aplinkybės, jog atsakomybė už teisingus ir pagrįstus sprendimus tenka pirmiausia būtent sprendimą priimančiam asmeniui – įstaigos vadovui. Ypač darbo užmokesčio disproporcija būna akivaizdi ir reikšminga tarp naujai priimtų įstaigos vadovų, kuriems pirmais metais mokama tik pareiginė alga ir paprastai nebūna skiriami jokie priedai ir priemokos. Pvz. Naujai priimto 18 kategorijos įstaigos vadovo (pvz. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) direktoriaus ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus (įstaigoje dirba 643 darbuotojai) mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų vos
pavaduotojų ar skyrių vedėjų darbo užmokesti būtų gerokai didesnis: 17 kategorijos direktoriaus pavaduotojo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1898 Eur (didesnis 633 Eur.) o 16 kategorijos skyriaus vedėjo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1703 Eur. (didesnis 438 Eur.).
Pažymėtina, jog įstatymas nustato, kad priimamas į įstaigos vadovo pareigas asmuo, turi atitikti ne tik aukštus bendruosius reikalavimus, keliamus visiems valstybės tarnautojams, tačiau atitikti ir papildomą reikalavimą – turėti vadovavimo gebėjimus, kurie yra atskirai tikrinami Valstybės tarnybos departamente. Taip pat įstaigos vadovo pareigybei dažniausiai nustatomi ir aukštesni specialieji kvalifikaciniai reikalavimai: tam tikros srities išsilavinimas, vadovaujamo darbo patirtis, darbo patirtis specifinėje srityje, personalo, finansų valdymo, viešųjų pirkimų ir kt. veiklos organizavimo išmanymas, reikalaujamas aukštesnis užsienio kalbos mokėjimo lygis ir t.t.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be papildomų reikalavimų ir pareigų, įstaigos vadovams, lyginant su karjeros valstybės tarnautojais, VTĮ nustatomos ir mažesnės socialinės ir kitos garantijos: įstatymų nustatyta tvarką Įstaigos vadovas priimamas į pareigas konkurso tvarka, terminuotam laikui (kadencijai), kuriam pasibaigus gali būti atleidžiamas iš pareigų, o pačių kadencijų skaičius ribotas ir t.t.
Tokia situacija dėl mažesnio darbo užmokesčio, blogesnių socialinių ir kitų garantijų sąlygų taikymo, aukštesnių reikalavimų ir pan. neskatina kvalifikuotų ir patirties turinčių specialistų daryti karjeros, siekti atitinkamo lygmens atsakomybės reikalaujančių pareigų, nesudaro galimybės iš privataus sektoriaus į valstybės tarnybą pritraukti aukštos kvalifikacijos, modernių ir didelę patirtį turinčių specialistų. Valstybė tarnybos departamento duomenimis 2017 m. gegužės mėn. valstybės įstaigos vadovo pareigas ėjo 291 valstybės tarnautojas, kurių pareigybės kategorija buvo nuo 14 iki 20. Daugiausia įstaigos vadovų pareigybė priskirta 17 kategorijai (86 asmenys), 18 kategorijai (70 asmenų),
tarnautojai vadovavo institucijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai įvairiose valstybinio reguliavimo segmentuose, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys – tenkinti visuomeninius poreikius (pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Lietuvos standartizacijos departamentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt.).
Tai reiškia, kad šių institucijų veikla yra susijusi su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką įvairiuose viešojo administravimo srityse, todėl jų priimami sprendimai turi įtakos itin plačiam subjektų ratui (tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui). Akivaizdu, kad šioms valstybės institucijoms ir įstaigoms vadovaujantys asmenys turi būti kompetentingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti institucijos tikslus ir kryptingai bei efektyviai jų siekti. Valstybės įstaigų vadovų darbo užmokestis turi būti pakankamas, kad skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų. Įvertinus tai, kad tokios pareigos reikalauja atitinkamos kompetencijos ir patirties, darytina išvada, kad šias pareigas einančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai turi būti pakankamai dideli, kad, net įvertinus šias aplinkybes, skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų, nepaisant jų sąlyginio laikinumo (kadencijų trukmė ir skaičius yra riboti), mažesnių garantijų, aukštesnio atsakomybės už priimtus sprendimus laipsnio, kitų tame pačiame sektoriuje tokiems specialistams siūlytinų palankesnių darbo sąlygų. Pažymėtina, kad analogiška siūlomai vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo sąlyga jau yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tokia nuostata jau šiuo metu yra taikoma biudžetinių įstaigų vadovų (valstybės pareigūnų) (pvz.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybės tarnybos departamento, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.), kurie nėra valstybės tarnautojai, darbo užmokesčio skaičiavimui. Vertinant tai, kad situacija, kai einantys žemesnes pareigas valstybės tarnautojai ar darbuotojai uždirba daugiau už įstaigos vadovą, šiuo metu dar nėra itin dažna, o labiau pasitaikanti tik tose įstaigose, kuriose vadovai buvo priimti/pasikeitė 2016 ar 2017 metais ir dažniau pasitaikys ateityje, todėl manytina, jog papildomų valstybės biudžeto lėšų skirti darbo užmokesčio skirtumui padengti šiais metais greičiausiai nereiktų arba ši suma būtų nedidėlė, o įstaigoms greičiausiai pakaktų 2017 m. skirtų asignavimų. 2018 m. ir vėlesniais metais reikalingos lėšos būtų įtraukiamos planuojant bendrą įstaigos darbo užmokesčio metinį fondą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus siūlomą LR Valstybės tarnybos įstatymo papildymą ir taip įtvirtinus papildomą valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) darbo užmokesčio apskaičiavimo sąlygą, būtų tinkamai įvertintas šias pareigas užimančių asmenų darbas, atsakomybė, būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tai atitinkamai leistų išlaikyti ir į šias pareigas pritraukti (skatintų siekti šių pareigų) daugiau kvalifikuotų ir turinčių patirties specifinėse srityse specialistų ir ekspertų, pasiūlant jiems prisiimamoms pareigoms ir atsakomybei adekvačias apmokėjimo už darbą sąlygas.
Pritarus projektams, tai yra nustatant konkurencingą darbo užmokestį, aukštos kompetencijos patyrę asmenys bus motyvuoti siekti šių pozicijų, o taip pat būtų suvienodintos iš esmės analogiškas pareigas einančių ir iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų (įstaigų /institucijų vadovų valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų valstybės pareigūnų) darbo sąlygos. Toks pakeitimas atitinkamai prisidėtų prie tokių institucijų efektyvesnės veiklos, didesnio piliečių pasitikėjimo jų priimamais sprendimais. Atitinkamai būtų užtikrintas konstitucinio teisinės valstybės principo laikymasis, kurio turinį sudaro visų asmenų lygybės įstatymui, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kiti teisės principai. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
administracija 2017-05-05 Nacionalinė teismų administracija susipažino su viešai Teisės aktų registre skelbiamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 309 ir kartu su juo Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau - VTĮ 3 priedo projektas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau-V A I projektas). Pritardami minėtiems įstatymų projektams pateiktoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.6) 2T-300) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2017 m. balandžio 19 d. raštas Nr. (1.19-0206)-5K-1708070)-6K-1702816) pastaboms, kurios apibendrintos derinimo pažymoje, papildomai teikiame šias Nacionalinės teismų administracijos pastabas:
poskyrio, kaip viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinio, paliekant tik skyrius kaip galimą mažiausią struktūrinį padalinį su 5 pareigybėmis. Pritardami tikslui optimizuoti valstybės valdymą, manome, kad pasirinktas būdas nėra tinkamas, kadangi jis ne padeda, o trukdo centralizuoti funkcijas bei turės įtakos dirbtiniam pareigybių skaičiaus didinimui. Esant įstaigos poreikiui turėti poskyrį kaip mažą struktūrinį padalinį su bent minimaliais poskyrio vadovo vadovavimo įgalinimais ir atsakomybėmis, bus dirbtinai sukurtos kliūtys tą padaryti efektyviai. Pavyzdžiui, po Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d., kurį įgyvendinus vietoje 49 apylinkių teismų bus 12 iš nutolusių teismo rūmų sudarytų apylinkių teismų, yra numatyta teismo raštinę kaip skyrių steigti centriniuose teismo rūmuose su 2-3 etatų poskyriais kituose teismo rūmuose. Tokiu būdu, visų pirma, būtų užtikrintas centralizuotas teismo raštinės procedūrų tvarkymas visame iš kelių rūmų sudarytame dideliame teisme, kita vertus, būtų suteikti tam tikri valdingi įgalinimai nutolusiuose rūmuose (padaliniuose) poskyrių vedėjams tvarkyti bylas ir spręsti kasdienius administracinius klausimus operatyviai vietoje.
Nepaliekant jokių bent minimalius administracinius įgalinimus turinčių pareigybių nutolusiuose teismų rūmuose (kaip teismo padaliniuose), atsirastų teismo rūmų kasdienės veiklos efektyvumo problemų, kadangi sprendimai dėl visų kasdienių administracinių klausimų turėtų būti priimami (deleguoti) centrinių rūmų raštinėje. Akivaizdu, kad šiuo atveju, kaip ir kitose jstaigose, turinčiose iš atskirų padalinių, rūmų, filialų susidedančią organizacinę struktūrą, priėmus VAI pakeitimą ir atsisakius poskyrių, įstaigos bus priverstos ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti operatyvų bei efektyvų kasdienės veiklos sprendimų priėmimą. Deja, kai kuriais atvejais atsiras poreikis kurti atskirus skyrius su 5 pareigybėmis, tokiu būdu sudarant prielaidas priešingam valdymo optimizavimui rezultatui, t. y. etatų skaičių didėjimui. Taip pat pažymėtina, kad ne visų Įstaigos veiklos sričių skyriams yra būtinos 5 pareigybės (Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, Informacinių technologijų skyrius teismuose neišvengiamai yra mažesni nei 5 pareigybės, o jų sujungimas būtų nelogiškas). 2. Dėl VTĮ 3 priedo projekto: projektu numatyta panaikinti departamento direktorių pavaduotojų ir skyrių pavaduotojų pareigybes. Akivaizdu, kad tokias pareigybes šiuo metu užimantys asmenys turi teisėtus ir pagrįstus aukšta kompetencija bei patirtimi lūkesčius. Tokių žmonių teisėtų lūkesčių ignoravimas gali atnešti daug žalos profesionaliai valstybės tarnybai.
Jau dabar valstybės tarnybai turint problemų konkuruoti rinkoje dėl geriausių specialistų (atitinkamų sričių profesionalų), juos pažeminus pareigose ir demotyvavus (o tai būtų akivaizdu, net jeigu būtų bandoma prarastas pareigas ir aukštesnę kategoriją kompensuoti padidintu nenuolatiniu priedu), rizika prarasti geriausius specialistus būtų didžiulė. Be to, šiuo metu steigdamos skyrių pavaduotojų pareigybes įstaigose sprendžia skyrių skaičiaus mažinimo klausimą, t. y. viename skyriuje per vedėjo pavaduotojus yra kuruojamos skirtingos įstaigos veiklos sritys. Atsisakius skyrių pavaduotojų pareigybių, atsiranda poreikis vieną skyrių skaidyti į kelis skyrius pagal kuruojamas sritis, Taigi, kaip ir poskyrių naikinimo atveju, projektu siūlomas reguliavimas gali sukelti priešingą siekiamam rezultatui efektą - įstaigos, bandydamos išlaikyti geriausius specialistus, kurs departamentus su skyriais, kad būtų sukurta papildomai vadovaujančių pozicijų (vietoj skyrių vedėjų ir pavaduotojų - departamento direktorių ir daugiau skyrių vedėjų). Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: 6.1.1. siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į institucijų pateiktas išvadas bei Komitete išdėstytus argumentus. Argumentai :
1) Dėl neatitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai 1.1.
Dėl projekto 6 straipsniu siūlomo reguliavimo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime konstatuota, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, tačiau Konstitucinis Teismas 2016-10-27 priimtame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas, pagal kurį apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą (įskaitant apmokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą), vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti ir kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“. Pagal siūlomą projektą valstybės tarnautojų priedų ir priemokų suma galės sudaryti 90 procentų pareiginės algos (vietoje dabar esančių 70 procentų). Todėl įvertinus priedą už tarnybos stažą, kuris jau dabar gali sudaryti 25 procentus pareiginės algos ir jį sumuojant su siūlomais maksimaliais 90 procentų, gaunama, kad priedai ir priemokos jau galės siekti 115 procentų pareiginės algos (nuo 2018 m. kovo 11d. padidėjus stažui – galimas net 118 procentų padidėjimas). Toks reglamentavimas laikytinas prieštaraujančiu Konstitucinio teismo doktrinai.
Komitetas laikosi tos nuomonės, kad pareiginė alga turėtų sudaryti pagrindinę valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, ir ji turėtų būti ori ir pakankama, kad būtų galima nemokėti priedų ir priemokų, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ar kai nėra skiriamos papildomos užduotys. Priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtiniais atvejais. Tokios nuostatos buvo laikomasi rengiant LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. 1.2. Dėl kitų nuostatų atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam valstybės tarnautojo teisiniam statusui Konstitucinio Teismo 2004-12-13 d. nutarime konstatuota, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos nuostatos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies tylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“ ( KT 2016 m. spalio 27 d.). 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuojama, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“. Pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas ir su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu.
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d.,
nustatyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl diskutuotina, ar, atsižvelgiant į tai, kad siūlymas valstybės tarnautojų socialines garantijas artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neperžiūrint valstybės tarnautojams taikomų reikalavimų ir ribojimų, bei netaikant tokių pat principų kitiems valstybės pareigūnams (kurių socialinių garantijų santykius reguliuoja ne tik Valstybės tarnybos įstatymas), neiškreipia Konstitucijoje įtvirtinto valstybės tarnybos teisinio statuso ir atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. 2) Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų nesilaikymo Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma ir savo pačios priimtų nutarimų, kol Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas ar panaikintas, Vyriausybė turi laikytis jame nustatytų reikalavimų (KT 2005m. liepos 8 d.,2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimai), o savo pačios priimtų nutarimų nepaisymas reikštų, kad Vyriausybė nukrypo nuo konstitucinio teisės viešpatavimo imperatyvo, taigi ir tai, kad išleidžiant Vyriausybės nutarimą buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas ( KT 2007m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).
Situacija , kai leidžiant teisės aktus nepaisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nustatęs pats teisėkūros subjektas įvertinta konstitucinėje jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų (inter alia 2001 m. gruodžio 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai), inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka. Ji turi laikytis įstatymų nustatytos Vyriausybės nutarimų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų tvarkos (2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Vyriausybės pareiga laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos.
Pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ar taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti (koreguoti) teisinį reguliavimą, nustatyti naują ar panaikinti galiojantįjį. 2.1.Dėl atvirumo, skaidrumo principo Teisėkūros procese dalyvaujantys subjektai turi vadovautis jiems Teisėkūros pagrindų įstatyme keliamais imperatyviais reikalavimais – teisėkūros principais. Teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose (atvirumo ir skaidrumo principas). Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų (TPĮ 5 str. 4 d.). Šio Įstatymo projekto derinimas ir svarstymas Vyriausybėje atliktas pažeidžiant teisėkūros procedūrinius reikalavimus ir tuo aspektu, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 4 d. 2 p., įstatymų projektai turėtų būti suderinti su Valstybės tarnybos departamentu, tačiau projektai nebuvo pateikti Valstybės tarnybos departamentui vertinimui, kaip ir nėra pateikta informacija apie tokį derinimą praeityje.
Įvertinant, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos departamentas laikytinas kompetentinga institucija, nesuderinus projektų su šia institucija, neįgyvendintas VTĮ 49 str. 4 d.2 p. ir Vyriausybės darbo reglamento 32.2 reikalavimai, o toks projekto teikimas Vyriausybei pažeidžia ir Vyriausybės įstatymo 38 str. 2 dalį, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka bei 25 str. 3 punktą, kad ministras teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.[i]
sistemiškumo Siūlomu įstatymo projektu siūloma sumažinti tik Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo terminus, tačiau sietini įstatymai su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nekeičiami (tiek Prokuratūros, Teismų įstatymuose, tiek Statutuose lieka galioti buvę įspėjimo terminai). Tuo pačiu aspektu vertintinos ir siūlomos mokėti kompensacijos valstybės tarnautojams.
Siūloma suteikti atostogas valstybės tarnautojams darbo dienomis - tačiau lieka, kad kalendorinėmis dienomis atostogos suteikiamos prokurorams, teisėjams, valstybės, statutiniams pareigūnams (Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas, Teismų įstatymas numato, kad teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos , o teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos); Prokuratūros įstatyme numatytas analogiškas reguliavimas, o bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Tuo pačiu principu numatytos ir statutinių pareigūnų soc. garantijos), kuriems atostogų suteikimo principo reguliavimo nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad iš Valstybės tarnybos įstatymo braukiama nuostata , kad valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, tačiau ši nuostata lieka galioti tiek teisėjams, tiek prokurorams, tiek statutiniams pareigūnams ir t.t. 3) Dėl neatitikimo septynioliktosios Vyriausybės programai
Vyriausybės nutarime Nr. 137 nustatyta, kad Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatas, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, parengs ir pateiks Seimui naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą bei su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus.
Pateikti projektai neatitinka minėtos Vyriausybės programos skyriaus ,,Efektyvi ir profesionali valstybės tarnyba“ nuostatų, kadangi neįdiegiama kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, nestiprinamos vadovų vadybinės ir lyderystės kompetencijos, iš esmės nepatobulinta darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema, nesustiprinama tarnautojų atsakomybė už priimtus sprendimus, o projekto pakeitimai dėl materialinės atsakomybės neužtikrins jos neišvengiamumo, bei siūlomi sprendimai priešingai
tvarkos patvirtinimo visiems viešąjį administravimą vykdantiems darbuotojams (valstybės įmonių, VŠĮ, kitų biudžetinių įstaigų, kurioms netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas). Nepaskiriama viena institucija, atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų metodinį vadovavimą, priežiūrą, duomenų kaupimą, o priešingai, projekte išbraukiamos Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros (kontrolės), pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir metodinės pagalbos teikimo funkcijos.
4) Dėl įstaigos statuso Jeigu, įgyvendinant 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje keliamus tikslus (optimizuojant viešojo administravimo įstaigų struktūrą) yra poreikis keisti Vyriausybės įstaigų statusą ir vietoj jų steigti įstaigas prie ministerijų, tai Vyriausybė turėtų tai daryti nuosekliai, taikant visoms Vyriausybės įstaigoms vienodus standartus ( Pvz. jau yra parengtas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. 17-4158) projektas, kurio tikslas – sudaryti teisines sąlygas pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos). Dabar projekto 49 straipsnio pakeitime nustatoma, kad Vyriausybė paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. Neabejotinai, toks numatomas reguliavimas leidžia numanyti, kad esamu metu tokia įstaiga nėra paskirta, nors šiuo metu įstatymu (Valstybės tarnybos) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra paskirta Vyriausybės įstaiga - Valstybės tarnybos departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ projekto 14 str. keičiant Valstybės tarnybos 48 str. nebelieka nuorodos į Vyriausybę, kaip valstybės tarnybos valdyme dalyvaujančią instituciją. Manytina, kad toks Vyriausybės „eliminavimas“ iš Valstybės tarnybos įstatymo 48 str. būtų klaidinantis ir neatitiktų Valstybės tarnybos įstatyme esančio reguliavimo (Valstybės tarnybos įstatyme yra Vyriausybės dalyvavimas reglamentuojant valstybės tarnybą, pasireiškiantis norminių teisės aktų leidimu-nutarimų priėmimu, pvz. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės ir pan.).
Atitinkamai pasakytina ir dėl valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos eliminavimo iš Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio. 5) Dėl projekto nuostatų įgyvendinimo Aiškinamajame rašte pateikiama netiksli informacija apie galimą poveikį valstybės biudžetui ir teigiama, kad papildomų asignavimų projekto įgyvendinimas nepareikalaus. Tačiau priėmus sprendimą atsisakyti departamento direktoriaus pavaduotojo, valdybos direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo pavaduotojų pareigybių, bei sukurti viešo administravimo padalinius - grupes, ( dar ir reikėtų tikslinti nuostatas, susijusias su grupės steigimu ir jos veiklos laikotarpiu, nes grupė turėtų būti laikino pobūdžio struktūrinis darinys, kuriam keliami konkretūs tikslai tam tikram laikotarpiui) pareikalaus papildomų biudžeto lėšų minėtoms nuostatoms įgyvendinti, į ką atkreipia ir Finansų ministerija, pabrėždama , kad šios nuostatos turės būti įgyvendinamos iš asignavimų valdytojams 2017 metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai turėtų būti pateikti preliminarūs biudžeto poveikio skaičiavimai. Taip pat priėmus sprendimą atsisakyti tam tikrų pareigybių, reikėtų taikyti atleidimo procedūras ir įspėti tarnautojus dėl pareigybės panaikinimo. Maksimalus įspėjimo terminas yra 3 mėn., o įstatymo projekte įsigaliojimo data nurodyta 2017 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad bus neįmanoma įgyvendinti minėtų nuostatų. 7. Balsavimo rezultatai: už –4 , prieš – nėra, susilaikė –3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius, Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė [i] Pagal LRV nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2016-10-18) nurodytos institucijos ir įstaigos privalo pateikti savo išvadas dėl joms pateiktų teisės aktų projektų ne vėliau kaip per
sudėtingumą); dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų, išvadas teikiantys subjektai privalo jas pateikti per 7 darbo dienas; dėl mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu teikiamų teisės aktų projektų, būtinų valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti,
Vyriausybės nutarimas turi būti priimtas nedelsiant, institucijos gali motyvuotai prašyti pateikti išvadas dėl teisės akto projekto skubos tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (35, 36 punktai ); dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų turi būti gautos išvados iš Teisingumo ministerijos – dėl inter alia norminių Vyriausybės nutarimų projektų, taip pat iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų ir įstaigų – dėl teisės aktų projektų, susijusių su šių institucijų ir įstaigų kompetencija (32 punktas);
Teisingumo ministerijai teisės aktų projektai teikiami derinti tik po to, kai projektai patikslinami pagal gautas iš kitų suinteresuotų institucijų išvadas arba gaunamos išvados, kad suinteresuotos institucijos pastabų ir pasiūlymų neturi (išskyrus numatytas išimtis, kai tokie projektai Teisingumo ministerijai derinti teikiami tuo pačiu metu, kaip ir kitoms institucijoms (38 punktas).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 STRAIPSNIŲ
2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento direktorė Jurgita Domeikienė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Šarmavičius, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Jelena Vasiolionokienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Nacionalinio valstybės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prezidentas Vladimiras Banel, Valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena Petraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto nuostatomis iš esmės siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai, mažinami išeitinių išmokų dydžiai. Trumpesni įspėjimo terminai ir mažesni išeitinių išmokų dydžiai argumentuojami artinimu prie naujos redakcijos Darbo kodekse nustatytų įspėjimo terminų ir išeitinių išmokų dydžių. Pažymėtina, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan.
Tiek projektu keičiamo įstatymo, tiek kitų įstatymų nuostatomis valstybės tarnautojams keliami specifiniai reikalavimai bei ribojimai: nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnis), laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas); prievolė kasmet deklaruoti turtą ir pajamas (Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas); draudimas būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas); draudimas dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, negavus į pareigas priimančio asmens leidimo (Valstybės tarnybos 16¹ straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas); draudimas streikuoti valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas (Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad nurodyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų socialines garantijas siūloma artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neturėtų būti peržiūrėti valstybės tarnautojams taikomi reikalavimai ir ribojimai, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp abiejų elementų.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir kiti nutarimai). Pritarti iš dalies Keičiant teisinį reguliavimą neturi būti pažeista pusiausvyra tarp valstybės tarnautojams nustatytų reikalavimų ir ribojimų bei socialinių garantijų. Todėl tikslinga:
Pritarti, kad valstybės tarnautojų atostogų trukmė būtų skaičiuojama ne darbo, bet kalendorinėmis dienomis (Projekto 10 straipsnis). Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 36 straipsnio pakeitimui; B – Įstatymo 36 straipsnio nekeisti. Balsuota: „už“ A – 0, „už“ B“ – 8. Sprendimas: pritarti B.
Sprendimas: pritarti B. Pritarti iš dalies, kad nebūtų trumpinami įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminai: neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo (Projekto 11 straipsnis); Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 43 straipsnio
straipsnio 1 dalies nekeisti. Balsuota: „už“ A – 5, „už“ B“ – 3. Sprendimas: pritarti A. Nepritarti:
1) kad nebūtų mažinami išeitinių išmokų dydžiai (projekto 11 straipsnis). Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimui; B – Įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nekeisti. Balsuota: „už“ A – 5, „už“ B“ – 3. Sprendimas: pritarti A. 2) kad būtų atsisakyta keisti nuostatas, pagal kurias buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos (Projekto 4,5 ir 11 straipsniai). Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimui; B – Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių,
A – 5, „už“ B – 3. Sprendimas: pritarti A. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)6 2.
Svarstytinas projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį priedų ir priemokų suma negali viršyti 90 procentų pareiginės algos, ir įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį atitinkamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos, įvertinant siūlomą teisinį reguliavimą Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste ir atsižvelgiant į 2016 m. spalio 10 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pažymėta, kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“ (pabraukta mūsų).
Pritarti iš dalies Keičiant teisinį reguliavimą neturi būti pažeista pusiausvyra tarp valstybės tarnautojams nustatytų reikalavimų ir ribojimų bei socialinių garantijų Todėl tikslina: Pritarti, kad:
1) maksimali priedų ir priemokų suma, kuri negali viršyti nustatyto dydžio (70 procentų pareiginės algos) visgi būtų didinama, tačiau didinama mažesne apimtimi, negu siūlo projekto iniciatorius (t.y. tik 10 procentinių punktų – iki 80 procentų pareiginės algos) (Projekto 6 straipsnis);
2) maksimali priemokų suma, kuri negali viršyti nustatyto dydžio (60 procentų pareiginės algos) visgi būtų didinama, tačiau didinama mažesne apimtimi, negu siūlo projekto iniciatorius (t.y. tik 10 procentinių punktų – iki 70 procentų pareiginės algos) (Projekto 7 straipsnis). Balsuota už komiteto siūlymą: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. Pritarta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)8 3.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys derintinos tarpusavyje, atskleidžiant 32 straipsnio 2 dalies santykį su 4 ir
žalos dalimi, kuri liko neatlygintina po žalos atlyginimo išskaitymo, išieškojimu teismo tvarka – neaišku, ar 32 straipsnio 5 dalyje turimas omeny žalos atlyginimas visais atvejais, ar tik tais atvejais, kada žala padaryta tyčia. Jeigu, sprendžiant iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto, omeny turimas pastarasis variantas, siekiant teisinio aiškumo siūlytina tikslinti
įrašant žodžius „padarytos tyčia“. Nepritarti Pritarti projekto iniciatoriaus pateiktai redakcijai, nes, manytina, kad Projekto 8 straipsniu keičiamos Įstatymo 32 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys yra tarpusavyje suderintos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)9
nustatyti, kad įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso teisę, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Pažymime, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, atsakinga yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o ne jos vadovą į pareigas priimantis asmuo. Atitinkama institucija tokią žalą ir atlygina, ir ji turi regreso teisę, o jos vadovą į pareigas priimantis asmuo gali tik veikti institucijos ar įstaigos vardu įgyvendindamas šią teisę. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2017-05-04)
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Profesinė sąjunga), susipažino su Valstybės tarnybos įstatymo Nr. V III-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-624 (toliau - Projektas), kuriuo, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, keičiamas atostogų, valstybės tarnautojų priedų ir kt. teisinis reguliavimas. Atsižvelgdami į Projekto pasiūlymus, kreipiamės į Jus dėl proporcingo ir teisingo valstybės tarnybos reguliavimo užtikrinimo. 1. Dėl Projektu numatomų pakeitimų proporcingumo Susivienijimas pažymi, kad Projektu, atsižvelgiant į 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, siūloma mažinti valstybės tarnautojų garantijų apimtį, o būtent, ne tik keisti kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką, numatant kasmetinių atostogų suteikimą darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, bet ir trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, mažinti išeitinių išmokų dydžius bei struktūrinių pertvarkymų metu, esant poreikiui mažinti etatų skaičių, nesiūlyti atleidžiamam valstybės tarnautojui kitų pareigų. Tuo tarpu kaip svertas nurodytiems pakeitimams. Projekte formuluojamas priedų dydžių maksimalios ribos didinimas, priedų mokėjimo supaprastinimas. Susivienijimo nuomone Projektu teikiami valstybės tarnybos tobulinimo pasiūlymai nėra proporcingi ir vienareikšmiškai stumia valstybės tarnautojus į blogesnę padėtį, nei buvo iki šiol. Visų pirma pažymėtina, kad Projekto 10 str. keičiant Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau - Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., tarnautojams yra suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodekso 172 str., kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, kai bent viena iš dalių yra ne trumpesnė, kaip 14 kalendorinių dienų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas įpareigoja darbuotojus bent kartą per darbo metus atostogauti 14 kalendorinių dienų, o visi kiti kasmetinių atostogų laikotarpiai nėra reglamentuojami, t.y. gali būti kad ir vienos kalendorinės dienos, kuri nebūtinai bus nedarbo diena, ilgumo. Tokiu būdu darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, darbuotojai realiai gali atostogauti 24 darbo dienas, kai tuo tarpu pagal siūlomą reglamentavimą šis minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų.
Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti. Kitas itin svarbus aspektas - įspėjimo apie atleidimą laikotarpių trumpinimas, išeitinių išmokų dydžio mažinimams bei struktūrinių pertvarkymų metu mažinant pareigybių skaičių ir atleidžiant valstybės tarnautojus, pareigos atleidžiamiems asmenims siūlyti kitas lygiavertes pareigas arba jų sutikimu - žemesnes, atsisakymas. Priešingai nei šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, Projekto 11 str., siūlomos išeitinės išmokos iki vienerių metų išdirbusiems valstybės tarnautojams dydis siekia 1 vidutinio darbo užmokesčio, o daugiau nei 20 m. stažo turintiems valstybės tarnautojams išeitinės išmokos dydis mažinamas iki 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Visi šie pakeitimai kartu siejami ir su kitų pareigų siūlymo atsisakymu atleidžiant valstybės tarnautoją. Susivienijimas nori atkreipti ypatingą dėmesį j tai, kad struktūriniai pertvarkymai, ir ypač itin mažo masto, iš esmės nekeičiantys darbo organizavimo, valstybės tarnyboje yra gana paplitęs reiškinys. Ir nors nekvestionuojame didžiosios dalies struktūrinių pertvarkų tikslų, vis dėlto neretai vyksta kvazipertvarkos, kuriomis siekiama atleisti iš valstybės tarnybos tuos asmenis, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįtinka vadovui, kitaip sakant – struktūriniai pertvarkymai neretai naudojami kaip priemonė atleisti tinkamai dirbantį tarnautoją iš pareigų.
Projektu siūlomu teisiniu reglamentavimu iš esmės sudaromos sąlygos ir neribotos galimybės be objektyviai pagrįstų atleisti valstybės tarnautojus. Susivienijimo nuomone, garantijų apimties mažinimas tiesiogiai prisidės ir prie ilgą patirtį sukaupusių, gerai dirbančių ir kompetentingų valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimo, pastariesiems nesiūlant kitų pareigų bei mokant sumažintas išeitines kompensacijas. Susivienijimo nuomone, valstybė, privalo imtis visų įmanomų priemonių, kuriomis ilgametę patirtį turintys asmenys turėtų galimybę tęsti darbą ir panaudoti savo žinias kitoje veikloje. Jei, vis dėlto, tokios galimybės likti valstybės tarnyboje ir tęsti veiklą pritaikant sukauptas žinias nėra, valstybė turi įvertinti susidariusią situaciją ir padengti asmens be jo kaltės atleidimo iš valstybės tarnybos nepatogumus atitinkamos išeitinės išmokos dydžiu. Šiuo atveju, teikiamu Projektu, siekiama visiškai priešingo tikslo, o būtent ne tik palengvinamos atleidimo galimybės, bet ir sumažinamos išeitinės išmokos ilgametę patirtį turintiems valstybės tarnautojams. Susivienijimo nuomone, tokios Projekto nuostatos nesuponuoja proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų laikymosi, dėl ko nukenčia ne kas kitas, kaip tik valstybės tarnautojai. Projektu kartu siūloma lengvinti priedų mokėjimą, nustatant plačiau pritaikomą priedo mokėjimo pagrindą ir sudarant sąlygas mokėti priedus, siekiančius 100 proc. darbo užmokesčio. Manytina, kad Projektu siūlomos valstybės tarnautojams taikomų garantijų apimties mažinimas nėra proporcingas darbo užmokesčio didinimo prielaidoms, nurodytoms Projekte.
Darbo užmokesčio didinimas savo esme laikino pobūdžio priemonėmis suponuoja nestabilumą. Susivienijimas jau ne kartą yra akcentavęs, kad, kalbant tiek apie statutinių valstybės tarnautojų, tiek ir apie karjeros valstybės tarnautojų gaunamą darbo užmokestį, pastarąjį riekia didinti ne laikino pobūdžio priemonėmis, priklausančiomis nuo tiesioginio vadovo vienašmenio sprendimo. Susivienijimo nuomone, darbo užmokesčio didinimas turėtų būti siejamas su pastoviosios valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies didinimu. Šiuo atveju ne tik, kad trumpinami įspėjimo apie atleidimą laikotarpiai, sudaromos prielaidos nesiūlant kitų pareigų atleisti valstybės tarnautojus, bet ir nesukuriamos galimybės pastoviosios darbo užmokesčio dalies didinimui. Manome, kad Projektas aptariama apimtimi nėra socialiai teisingas, o atleidimo ir darbo užmokesčio balansas nėra proporcingas ir keistinas. 2. Dėl valstybės tarnybos santykių reguliavimo Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos nuostatos. Susivienijimas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies tylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jo s įgyvendinimo ypatumai“ (2016 m. spalio 27 d.
Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT29-N15/2016). 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuojama, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jom s nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“. Pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manome, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu, kuris, palyginus su šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos nuostatomis, akivaizdžiai blogina darbuotojų padėtį. Tokiu būdu, valstybės tarnyba, neturėtų sekti darbuotojų padėtį bloginančio Darbo kodekso pėdomis, o, esant poreikiui, kurti savo atskirą sistemą, padėsiančią valstybės tarnautojams ne tik sėkmingai pasinaudoti karjeros galimybėmis, bet ir sudarančią visas prielaidas nuolatinio pastoviosios dalies darbo užmokesčio didėjimui.
Kartu akcentuojame, kad Konstitucinio Teismo nuosekli praktika leidžia daryti išvadą, jog statutinės tarnybos teisiniai santykiai taip pat gali būti reglamentuojami kitokia apimtimi nei Darbo kodekse, ar Valstybės tarnybos įstatyme. Dėl to siūlome, reglamentuojant statutinių valstybės tarnautojų teisinius santykius, įvertinti pastarųjų darbo ypatumus, aukštesnio pasitikėjimo lygio jais reikalavimą ir darbo laiko ypatumus, ir rengiant tokius ypatumus kompensuojantį mechanizmą aklai nesišlieti prie įsigaliosiančio Darbo kodekso. Atsižvelgdami į išdėstytą, papildomai pažymime, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kiek tai susiję su išeitinių išmokų dydžių mažinimu, atostogų dienų skaičiavimo keitimu, įspėjimo apie atleidimą, pareigos siūlyti kitas pareigas naikinimu bei laikino pobūdžio darbo užmokesčio didinimu nėra proporcingas ir teisingas valstybės tarnautojų atžvilgiu ir neatspindi valstybės tarnybos specifinio pobūdžio, dėl to, Susivienijimo nuomone, turėtų būti koreguotinas atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Pritarti iš dalies Komiteto argumentai ir siūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento
(2017-06-06) Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 10, 11, 13, 14, 23, 26, 32, 36, 41, 43, 44, 45, 48,
įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-6813 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628 bei Viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. VIIIP-627. Valstybės tarnybos įstatymo projektu Nr. XIIIP-624 siekiama atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams (11 straipsnio pakeitimas). Aiškinamajame rašte pateikiama nuomonė, kad pareigų siūlymas yra neefektyvus, nors teiginiui pagrįsti nepateikiami jokie konkretūs argumentai. Savivaldybės informavo turinčios priešingą patirtį – paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Buvusio valstybės tarnautojo patikrinimas dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra žymiai trumpesnis nei konkursas, be to, asmenys dirbę valstybės tarnyboje turi viešojo administravimo įgūdžių, jie greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, operatyviau prisideda prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Pateiktai projekto nuostatai nepritariame. Abejojame, ar pagrįstai siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos). Pritarti iš dalies Komiteto argumentai ir siūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento
(2017-05-09) Pastabos dėl Seimui pateiktų VTĮ pataisų Šios Vyriausybės programoje skelbiama, kad siekiama sukurti „Veiksmingą ir profesionalią valstybės tarnybą“ Vyriausybės programoje teigiama; “ ... esame įsitikinę ir įsipareigojame, kad didinsime visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba... bus įdiegta kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, kurioje valstybės tarnautojų atranka, jų veiklos vertinimas, karjera bus siejami su konkrečioms pareigoms nustatytų kompetencijų turėjimu. Bus įgyvendinamas principas: .. sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje.
Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti viešojo administravimo funkcija. Priimtų sprendimų poveikis labai daug priklauso nuo jų įgyvendinimo kokybės – kvalifikuotų ir motyvuotų valstybės tarnautojų. Mažinsime valstybės tarnautojų skaičių, gerinsime likusiųjų veiklos kokybę ir didinsime motyvaciją.” Tai citatų rinkinys. Siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą, būtina radikaliai keisti VTĮ. Kartu būtina išnagrinėti ir padėtį valstybės tarnyboje. Visi skaičiai yra Valstybės tarnybos informacinėje sistemoje, bet pateiktame VTĮ projekte (taip pat kituose pakeitimuose) aiškiai matomi keli tikslai:
(VTD likvidavimas, valstybės tarnybą tvarkančios įstaigos funkcijų apkarpymas, VRM galių sustiprinimas);
sumažinimas ir atitinkamai atsakomybės didinimas (Galimybė skirti nepagrįstas priemokas - nėra jokių pagrįstų kriterijų, vystosi nepotizmas);
tarnautoją (Dėl reorganizacijų atleisti valstybės tarnautojai praranda galimybę atstatyti valstybės tarnautojo statusą). Šie tikslai aiškiai neatitinka Vyriausybės programoje ir aiškinamajame rašte deklaruojamų tikslų ir uždavinių. Vyriausybės programą galima įgyvendinti tik parengus ir priėmus naują VTĮ. Padarytas pirmas žingsnis, biurokratijos „tvirtovė“ VRM pateikė naujas pataisas VTĮ. Įdomiausia, kad pataisas parengė D.Žilinskas, kuris rengė naują VTĮ redakciją 2010-2013 m. Šią redakciją atmetė ir visuomenė ir mokslininkai ir Seimas. Dabar bandoma vėl „prastumti“ senas idėjas. Projekto nuostatos tiesiogiai prieštarauja svarbiausioms Vyriausybės programos nuostatoms:
‘261. Kovosime su korupcija ir nepotizmu valstybės tarnyboje.
Valstybės tarnyba turi būti profesionali, efektyvi ir kompetentinga atlikti viešojo administravimo funkcijas, gebanti formuluoti strateginius tikslus ir jų siekti.‘, ’256. Bus įgyvendinamas principas: ... sąžininga, skaidri ir atsakinga valstybės tarnyba.’ Nuostatos dėl statuso atkūrimo panaikinimo, nepagrįsto priemokų limito didinimo (nepagrįsto jokiomis kompetencijomis), papildomų padalinių
(grupių) steigimas (kitos VTĮ pataisos), kurių vadovų atlyginimas prilygs departamentų direktorių atlyginimams tiesiogiai atveria kelią korupcijai ir nepotizmui, atsiranda galimybė susodinti savus žmones į postus valstybės tarnyboje, atsisakyti kompetentingų asmenų valstybės tarnyboje. Projekte nieko nesakoma apie kompetencijų valdymą, rezultatais pagrįstą vadybą. Tik priėmus naują VTĮ redakciją galima efektyviau valdyti valstybės tarnybą, sumažinti biurokratizmą, sumažinti tarnautojų skaičių. Manau, kad VRM įdirbis šioje srityje yra nepakankamas, aiškiai trūksta kompetencijos. Beveik visos pataisos, kurias rengė VRM per paskutinius 8 metus buvo atmestos Seimo. Tai vyko dėl to, kad VRM administracinis personalas dėl netinkamo valdymo ir biurokratijos įsigalėjimo sužlugdė ne tik valstybės tarnybos reformą, bet ir regioninę politiką. Ne veltui dar Kubiliaus valdymo laiku Seimas nutarė įsteigti Vyriausybės įstaigą – VTD, bet Butkevičiaus Vyriausybė nesuteikė įstaigai pakankamai įgaliojimų, VTD ir toliau pasiliko vadovaujama VRM biurokratų. Sunku parengti tinkamą VTĮ redakciją, kai VRM biurokratai turi savo „idėjas“, kaip stipriau įaugti į savo kėdes. Pateikiu kelias konkretesnes pastabas, pagrįstas Valstybės tarnautojų registro duomenimis. Ką gi rodo skaičiai? Vis mažiau kvalifikuotų asmenų siekia tapti valstybės tarnautojais. Didėja konkursų skaičius, nors pareigybių skaičius nedidėja, konkursų metu paprasčiausiai neatrenkami tinkami pretendentai (jų nėra, arba niekas neateina).
Dėl įvairių priežasčių neįvyko 916 konkursų 2015 m. ir 1422
iš esmės priedų ir priemokų nėra, o garantijos nepalyginamai svaresnės. ES ekspertai jau nuo 2008 m. teigė, kad Lietuvoje ir taip per dideli priedai ir priemokos, o jas siūloma dar didinti. Turi būti aiški ir visiems vienoda, teisinga darbo apmokėjimo sistema. Mokant nepagrįstus priedus (priemokas) atsiranda didelės galimybės nepotizmui ir korupcijai. Iš praktikos galime matyti, kad ne visad įstaigų vadovybė vykdo pagristas reorganizacijas (Teismų sprendimai dėl Širvintų administracijos reorganizacijos), o dabar siūloma mažinti perspėjimo terminą iki 1 mėn. Kokios bus pasekmės? Niekad valstybinis sektorius atlyginimo dydžiais nepasieks privataus sektoriaus, tai nors garantijos turi būti nors minimaliai didesnės. Jau dabar situacija pradeda priminti 2007 m., kai į konkursus neateidavo nei vienas pretendentas (2016 m. neįvyko beveik 1,5 tūkst. paskelbtų konkursų). Iš esmės nebandoma išspręsti nei vienos valstybės tarnybos problemos. Siūloma atsisakyti pavaduotojų padaliniuose.
Teisingai, jei VRM administracijos padaliniuose yra 3-4 tarnautojai, tai pavaduotojai nereikalingi, nors vietoje pavaduotojų dirbtinai įvestos patarėjų pareigybės, bet ką daryti, jei padalinyje yra 30-40 ar daugiau tarnautojų (SODRA, Darbo Birža…)? Manau šiuo atveju tai parodo tik projektų rengėjų menką kvalifikaciją, nors į vadybos kursus nueitų. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose yra 977 padaliniai, kurių sudėtyje yra 3 ir mažiau pareigybių. Taigi elementariai tvarkai įvesti galimybių pakankamai daug. Dėl neaiškių aplinkybių siūloma įvesti grupės vadovo pareigybę (kitos VTĮ pataisos), šio vadovo darbo užmokestis bus prilyginamas departamento direktoriaus pareigybės darbo užmokesčiui. Tai jau tikrai atveria kelią vietoj skyrių steigti grupes su didesniu vadovų atlyginimu. O skaidrumas kur? Manau, kad VRM galėtų atsakingiau rengti VTĮ pataisas ir rengiant pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui pasiremtų faktine medžiaga. KĄ DARYTI? Reikalingas naujas VTĮ, jame:
įstaigas ir pareigybes), mažinant valstybės tarnautojų skaičių;
sumažinant VRM svarbą (jie su statutiniais nesusitvarko, o ką kalbėti apie kitus tarnautojus). Kai kurie faktai, charakterizuojantys valstybės tarnybą. 1 lentelė. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius. 2015 metai Konkursai 567 Pakaitinio atrankos 348
viso: 915 2016 metai
790 Pakaitinio atrankos 632 Iš viso:14222 lentelė. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius 2015-2016 metais. Neįvykimo priežastys. Neįvykusių konkursų ir pakaitinio atrankų skaičius 2015 metai Neįvykimo priežastys:
: Konkursai 181 Pakaitinio atrankos 45 2.
Konkursas atšauktas, pateikus prašymą vienam pretendentui : Konkursai 0
2016 metai
priežastys
: Konkursai 22 Pakaitinio atrankos 0 Iš viso: 2293 lentelė. Valstybės tarnautojų atleistų iš pareigų ir nebepriimtų vėl skaičius, bei skaičius valstybės tarnautojų neišdirbusių 3 metus. Atleistų ir negrįžusių Iš jų neišdirbo 3 metų
lentelė. Asmenų, kuriems buvo atstatytas valstybės tarnautojo statusas arba pasiūlytos pareigos (įdarbinti iš valstybės tarnautojo rezervo) skaičius 2014-2016 metais. Įdarbintų asmenų skaičius 201469 201571 201681
MECHANIZMĄ, BET IR NESUKURIA NAUJO. Jaunimas jau neeina į valstybės tarnybą arba ją palieka (3 lentelė). Šias problemas reikia spręsti Manau, kad kuriant VTĮ pataisas būtina atsižvelgti ir į specialistų, dirbančių VTĮ nuomonę (jei nepasitikite Lietuvos specialistais, pasikvieskit praktikų iš ES šalių, bet tik praktikų). Be to žiūrėkit į skaičius, jų daug ir įvairių. Nepritarti Pritarti Įstatymo projektui, kurį Komitetas patobulino, įvertinęs ir pritaręs daliai pastabų ir pasiūlymų, kurias pateikė papildomi Seimo komitetai, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. 4. Ernestas Jasaitis (2017-05-11)
Siūlau papildyti Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
26, 32, 33, 36, 41, 43, 44, 45, 48, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-624) 6 straipsnį “23 straipsnio pakeitimas” nauja straipsnio dalimi (punktu):
2Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi:
„4. Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme
nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra įstaigos vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas šioje dalyje nustatyta tvarka. Įstaigos vadovų, einančių pareigas įstaigose, darbo užmokestis šioje dalyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Šioje dalyje nustatytas įstaigos vadovo darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas vieną kartą per metus.“
Parengti ir pateikti pasiūlymą paskatino neproporcingas valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (įstaigos vadovų), prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis su apmokėjimu už atliktą darbą.
Įstatymai ir kiti teisės aktai įstaigos vadovui nustatyto aukščiausią ir plačiausią atsakomybės lygį, vykdant pareigas, nes šias pareigas einantis asmuo asmeniškai atsako už vadovaujamos valstybės ar savivaldybės institucijos veiklą, tačiau teisės gauti teisingą apmokėjimą už šį darbą įstatymai negarantuoja, nors pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (48 str. 1 d.) tokia teisė turėtų būti užtikrinta. Tikslas – pasiūlyti į svarstomą įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 įtraukti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio papildymą nauja dalimi, kuria sistemiškai būtų suderintas įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) apmokėjimas už darbą, sudarytos sąlygas šias pareigas einantiems asmenims mokėti teisingą darbo užmokestį, neleidžiantį atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms, padidinti valstybės tarnybos patrauklumą, o taip pat suvienodinti darbo užmokesčio sąlygas institucijų vadovams, turintiems valstybės tarnautojo statusą, su darbo užmokesčio sąlygomis, taikomomis įstaigų vadovams, turintiems valstybės politiko ar valstybės pareigūno statusą. Pagal siūlomą koncepciją - įstaigos vadovų (valstybės tarnautojų, priimtų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai) darbo užmokesčio dydis tam tikrais atvejais būtų apskaičiuojamas kitaip nei įprastai ir būtų priklausomas nuo bendro toje įstaigoje, kurioje einamos pareigos, darbo užmokesčio lygio.
Tokiu būdu būtų užtikrinama garantija, kad įstaigos vadovo gaunamas darbo užmokestis atitiktų einamas pareigas ir prisiimamą atsakomybę, kas faktiškai reikštų, jog įstaigos vadovo mėnesinis darbo užmokestis visais atvejais mažiausiai 10 proc. būtų didesnis už įstaigos vadovo pavaduotojo ar mažiausiai 15 proc. didesnis už kito įstaigos darbuotojo, gaunančio didžiausią darbo užmokestį, kalendorinių metų darbo užmokesčio vidurkį. Tokiu būdu būtų užtikrinama skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta įstaigų vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, sudaranti sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui bei neleidžianti atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. Šiuo metu valstybės tarnautojų, tame tarpe ir einančių įstaigos vadovo pareigas, darbo užmokesčio formavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriuje “DARBO UŽMOKESTIS”, kurio 23 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedų, priemokų ir apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms, o pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, taikomą kiekvienos kategorijos pareigybėms ir kuris nustatytas VTĮ 1 priede. Ypatingai asmens gaunamam darbo užmokesčio dydžiui įtakos turi mokamas valstybės tarnautojui priedas už kvalifikacinę klasę, kuris priklausomai nuo klasės sudaro nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos dydžio o taip pat turimas sukauptas darbo stažas valstybės tarnyboje (VTĮ 25 str.).
Pažymėtina, kad minėtos darbo užmokesčio formavimo tvarkos pagrindu apskaičiuotas įstaigos vadovo darbo užmokesčio dydis niekaip nekoreliuoja su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių asmenų darbo užmokesčio formavimo sistema. Dėl šių priežasčių susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojų (pavyzdžiui, skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo, kurie eina tas pačias pareigas 10 ir daugiau metų, turi 2 ar 1 kvalifikacinę klasę, už kurią atitinkamai mokamas 30 proc. ar 50 proc. priedas) gaunami darbo užmokesčiai viršija institucijai vadovaujančio ir svarbiausius sprendimus priimančio valstybės tarnautojo (įstaigos vadovo) darbo užmokesčio dydį, nepaisant aplinkybės, jog atsakomybė už teisingus ir pagrįstus sprendimus tenka pirmiausia būtent sprendimą priimančiam asmeniui – įstaigos vadovui. Ypač darbo užmokesčio disproporcija būna akivaizdi ir reikšminga tarp naujai priimtų įstaigos vadovų, kuriems pirmais metais mokama tik pareiginė alga ir paprastai nebūna skiriami jokie priedai ir priemokos. Pvz. Naujai priimto 18 kategorijos įstaigos vadovo (pvz.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) direktoriaus ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus (įstaigoje dirba 643 darbuotojai) mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų vos
pavaduotojų ar skyrių vedėjų darbo užmokesti būtų gerokai didesnis: 17 kategorijos direktoriaus pavaduotojo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1898 Eur (didesnis 633 Eur.) o 16 kategorijos skyriaus vedėjo su 1 kvalifikacine klase mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarytų nuo 1703 Eur. (didesnis 438 Eur.). Pažymėtina, jog įstatymas nustato, kad priimamas į įstaigos vadovo pareigas asmuo, turi atitikti ne tik aukštus bendruosius reikalavimus, keliamus visiems valstybės tarnautojams, tačiau atitikti ir papildomą reikalavimą – turėti vadovavimo gebėjimus, kurie yra atskirai tikrinami Valstybės tarnybos departamente. Taip pat įstaigos vadovo pareigybei dažniausiai nustatomi ir aukštesni specialieji kvalifikaciniai reikalavimai: tam tikros srities išsilavinimas, vadovaujamo darbo patirtis, darbo patirtis specifinėje srityje, personalo, finansų valdymo, viešųjų pirkimų ir kt. veiklos organizavimo išmanymas, reikalaujamas aukštesnis užsienio kalbos mokėjimo lygis ir t.t.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be papildomų reikalavimų ir pareigų, įstaigos vadovams, lyginant su karjeros valstybės tarnautojais, VTĮ nustatomos ir mažesnės socialinės ir kitos garantijos: įstatymų nustatyta tvarką Įstaigos vadovas priimamas į pareigas konkurso tvarka, terminuotam laikui (kadencijai), kuriam pasibaigus gali būti atleidžiamas iš pareigų, o pačių kadencijų skaičius ribotas ir t.t.
Tokia situacija dėl mažesnio darbo užmokesčio, blogesnių socialinių ir kitų garantijų sąlygų taikymo, aukštesnių reikalavimų ir pan. neskatina kvalifikuotų ir patirties turinčių specialistų daryti karjeros, siekti atitinkamo lygmens atsakomybės reikalaujančių pareigų, nesudaro galimybės iš privataus sektoriaus į valstybės tarnybą pritraukti aukštos kvalifikacijos, modernių ir didelę patirtį turinčių specialistų. Valstybė tarnybos departamento duomenimis 2017 m. gegužės mėn. valstybės įstaigos vadovo pareigas ėjo 291 valstybės tarnautojas, kurių pareigybės kategorija buvo nuo 14 iki 20. Daugiausia įstaigos vadovų pareigybė priskirta 17 kategorijai (86 asmenys), 18 kategorijai (70 asmenų), 19 kategorijai (35 asmenys), 20 kategorijai (4 asmenys). Šie valstybės tarnautojai vadovavo institucijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai įvairiose valstybinio reguliavimo segmentuose, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys – tenkinti visuomeninius poreikius (pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Lietuvos standartizacijos departamentas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt.).
Tai reiškia, kad šių institucijų veikla yra susijusi su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką įvairiuose viešojo administravimo srityse, todėl jų priimami sprendimai turi įtakos itin plačiam subjektų ratui (tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui). Akivaizdu, kad šioms valstybės institucijoms ir įstaigoms vadovaujantys asmenys turi būti kompetentingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti institucijos tikslus ir kryptingai bei efektyviai jų siekti. Valstybės įstaigų vadovų darbo užmokestis turi būti pakankamas, kad skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų. Įvertinus tai, kad tokios pareigos reikalauja atitinkamos kompetencijos ir patirties, darytina išvada, kad šias pareigas einančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai turi būti pakankamai dideli, kad, net įvertinus šias aplinkybes, skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų, nepaisant jų sąlyginio laikinumo (kadencijų trukmė ir skaičius yra riboti), mažesnių garantijų, aukštesnio atsakomybės už priimtus sprendimus laipsnio, kitų tame pačiame sektoriuje tokiems specialistams siūlytinų palankesnių darbo sąlygų. Pažymėtina, kad analogiška siūlomai vadovų darbo užmokesčio skaičiavimo sąlyga jau yra nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Tokia nuostata jau šiuo metu yra taikoma biudžetinių įstaigų vadovų (valstybės pareigūnų) (pvz.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybės tarnybos departamento, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.), kurie nėra valstybės tarnautojai, darbo užmokesčio skaičiavimui. Vertinant tai, kad situacija, kai einantys žemesnes pareigas valstybės tarnautojai ar darbuotojai uždirba daugiau už įstaigos vadovą, šiuo metu dar nėra itin dažna, o labiau pasitaikanti tik tose įstaigose, kuriose vadovai buvo priimti/pasikeitė 2016 ar 2017 metais ir dažniau pasitaikys ateityje, todėl manytina, jog papildomų valstybės biudžeto lėšų skirti darbo užmokesčio skirtumui padengti šiais metais greičiausiai nereiktų arba ši suma būtų nedidėlė, o įstaigoms greičiausiai pakaktų 2017 m. skirtų asignavimų. 2018 m. ir vėlesniais metais reikalingos lėšos būtų įtraukiamos planuojant bendrą įstaigos darbo užmokesčio metinį fondą. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus siūlomą LR Valstybės tarnybos įstatymo papildymą ir taip įtvirtinus papildomą valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų) darbo užmokesčio apskaičiavimo sąlygą, būtų tinkamai įvertintas šias pareigas užimančių asmenų darbas, atsakomybė, būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, kuri susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms bei teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Tai atitinkamai leistų išlaikyti ir į šias pareigas pritraukti (skatintų siekti šių pareigų) daugiau kvalifikuotų ir turinčių patirties specifinėse srityse specialistų ir ekspertų, pasiūlant jiems prisiimamoms pareigoms ir atsakomybei adekvačias apmokėjimo už darbą sąlygas.
Pritarus projektams, tai yra nustatant konkurencingą darbo užmokestį, aukštos kompetencijos patyrę asmenys bus motyvuoti siekti šių pozicijų, o taip pat būtų suvienodintos iš esmės analogiškas pareigas einančių ir iš valstybės biudžeto apmokamų darbuotojų (įstaigų /institucijų vadovų valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų valstybės pareigūnų) darbo sąlygos. Toks pakeitimas atitinkamai prisidėtų prie tokių institucijų efektyvesnės veiklos, didesnio piliečių pasitikėjimo jų priimamais sprendimais. Atitinkamai būtų užtikrintas konstitucinio teisinės valstybės principo laikymasis, kurio turinį sudaro visų asmenų lygybės įstatymui, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kiti teisės principai. Nepritarti Siūloma įtvirtinti nuostata yra analogiška nustatytai Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir taikomai biudžetinių įstaigų vadovų (valstybės pareigūnų) (pvz. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybės tarnybos departamento, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.), kurie nėra valstybės tarnautojai, darbo užmokesčio skaičiavimui. Tačiau Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta nuostata yra laikina. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2017-06-15) 6.1.
Sprendimas:
įstatymo projektą Nr. XIIIP-624 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į institucijų pateiktas išvadas bei Komitete išdėstytus argumentus. Argumentai :
1) Dėl neatitikimo Konstitucinio Teismo doktrinai
straipsniu siūlomo reguliavimo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime konstatuota, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius, tačiau Konstitucinis Teismas 2016-10-27 priimtame nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas, pagal kurį apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą (įskaitant apmokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą), vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti ir kad „konstitucinių teisingumo ir protingumo reikalavimų neatitiktų ir prielaidas iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą sudarytų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, inter alia toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojų atlyginimo sudedamoji dalis – apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti“. Pagal siūlomą projektą valstybės tarnautojų priedų ir priemokų suma galės sudaryti 90 procentų pareiginės algos (vietoje dabar esančių 70 procentų).
Todėl įvertinus priedą už tarnybos stažą, kuris jau dabar gali sudaryti 25 procentus pareiginės algos ir jį sumuojant su siūlomais maksimaliais 90 procentų, gaunama, kad priedai ir priemokos jau galės siekti 115 procentų pareiginės algos (nuo
padidėjimas). Toks reglamentavimas laikytinas prieštaraujančiu Konstitucinio teismo doktrinai. Komitetas laikosi tos nuomonės, kad pareiginė alga turėtų sudaryti pagrindinę valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį, ir ji turėtų būti ori ir pakankama, kad būtų galima nemokėti priedų ir priemokų, kai veiklos rezultatai nėra labai geri ar kai nėra skiriamos papildomos užduotys. Priedai ir priemokos turėtų būti tik papildoma darbo užmokesčio dalis, mokama tik išskirtiniais atvejais. Tokios nuostatos buvo laikomasi rengiant LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d. 1.2. Dėl kitų nuostatų atitikimo Konstitucijoje įtvirtintam valstybės tarnautojo teisiniam statusui Konstitucinio Teismo 2004-12-13 d. nutarime konstatuota, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad atsižvelgus į tai, jog galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo apie atleidimą terminai ir išeitinės kompensacijos dydžiai skiriasi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso nuostatų, keičiamos ir susijusios Valstybės tarnybos nuostatos.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies tylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“ ( KT 2016 m. spalio 27 d.). 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuojama, kad „valstybės tarnybos sistemos vientisumas nepaneigia galimybės tam tikrus valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai; diferencijuotas valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas valstybės (savivaldybių) institucijų ir jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“. Pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti reglamentuojamas diferencijuotai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nebūtinai turi būti siejamas ir su įsigaliosiančiu Darbo kodeksu.
Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.. 2007 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir kiti nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams nustatyti reikalavimai ir ribojimai nekeliami ir netaikomi asmenims, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodekso nuostatos. Todėl diskutuotina, ar, atsižvelgiant į tai, kad siūlymas valstybės tarnautojų socialines garantijas artinti prie pagal darbo sutartis dirbančių asmenų garantijų, atitinkamai neperžiūrint valstybės tarnautojams taikomų reikalavimų ir ribojimų, bei netaikant tokių pat principų kitiems valstybės pareigūnams (kurių socialinių garantijų santykius reguliuoja ne tik Valstybės tarnybos įstatymas), neiškreipia Konstitucijoje įtvirtinto valstybės tarnybos teisinio statuso ir atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. 2) Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų nesilaikymo Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma ir savo pačios priimtų nutarimų, kol Vyriausybės nutarimas nėra pakeistas ar panaikintas, Vyriausybė turi laikytis jame nustatytų reikalavimų (KT 2005m. liepos 8 d.,2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimai), o savo pačios priimtų nutarimų nepaisymas reikštų, kad Vyriausybė nukrypo nuo konstitucinio teisės viešpatavimo imperatyvo, taigi ir tai, kad išleidžiant Vyriausybės nutarimą buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas ( KT 2007m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).
Situacija, kai leidžiant teisės aktus nepaisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nustatęs pats teisėkūros subjektas įvertinta konstitucinėje jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų (inter alia 2001 m. gruodžio 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai), inter alia tų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka. Ji turi laikytis įstatymų nustatytos Vyriausybės nutarimų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų tvarkos (2007 m. rugpjūčio
nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos ne tiktai gali, bet ir turi būti traktuojama kaip konstitucinė pareiga. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad priimant teisės aktus negalima ignoruoti nė vieno įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos etapo ar taisyklės; būtinybė teisės aktus priimti nuosekliai laikantis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos kyla iš Konstitucijos.
Pagal Konstituciją įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos etapų ar taisyklių būtina paisyti rengiant kiekvieną Vyriausybės teisės akto projektą nepriklausomai nuo to, ar tuo teisės aktu numatoma keisti (koreguoti) teisinį reguliavimą, nustatyti naują ar panaikinti galiojantįjį. 2.1.Dėl atvirumo, skaidrumo principo Teisėkūros procese dalyvaujantys subjektai turi vadovautis jiems Teisėkūros pagrindų įstatyme keliamais imperatyviais reikalavimais – teisėkūros principais. Teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose (atvirumo ir skaidrumo principas). Teisės aktų informacinėje sistemoje turi būti sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų (TPĮ 5 str. 4 d.). Šio Įstatymo projekto derinimas ir svarstymas Vyriausybėje atliktas pažeidžiant teisėkūros procedūrinius reikalavimus ir tuo aspektu, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 str. 4 d. 2 p., įstatymų projektai turėtų būti suderinti su Valstybės tarnybos departamentu, tačiau projektai nebuvo pateikti Valstybės tarnybos departamentui vertinimui, kaip ir nėra pateikta informacija apie tokį derinimą praeityje.
Įvertinant, kad šiuo atveju Valstybės tarnybos departamentas laikytinas kompetentinga institucija, nesuderinus projektų su šia institucija, neįgyvendintas VTĮ 49 str. 4 d.2 p. ir Vyriausybės darbo reglamento 32.2 reikalavimai, o toks projekto teikimas Vyriausybei pažeidžia ir Vyriausybės įstatymo 38 str. 2 dalį, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka bei 25 str. 3 punktą, kad ministras teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. 2.2. Dėl sistemiškumo Siūlomu įstatymo projektu siūloma sumažinti tik Valstybės tarnybos įstatyme įspėjimo terminus, tačiau sietini įstatymai su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nekeičiami (tiek Prokuratūros, Teismų įstatymuose, tiek Statutuose lieka galioti buvę įspėjimo terminai). Tuo pačiu aspektu vertintinos ir siūlomos mokėti kompensacijos valstybės tarnautojams.
Siūloma suteikti atostogas valstybės tarnautojams darbo dienomis - tačiau lieka, kad kalendorinėmis dienomis atostogos suteikiamos prokurorams, teisėjams, valstybės, statutiniams pareigūnams (Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas, Teismų įstatymas numato, kad teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos , o teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos); Prokuratūros įstatyme numatytas analogiškas reguliavimas, o bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Tuo pačiu principu numatytos ir statutinių pareigūnų soc. garantijos), kuriems atostogų suteikimo principo reguliavimo nesiūloma keisti. Pažymėtina, kad iš Valstybės tarnybos įstatymo braukiama nuostata , kad valstybės tarnautoją atleisti iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tais atvejais, kai per vienerius metus serga daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, tačiau ši nuostata lieka galioti tiek teisėjams, tiek prokurorams, tiek statutiniams pareigūnams ir t.t. 3) Dėl neatitikimo septynioliktosios Vyriausybės programai 3.1. 2017-03-01 Vyriausybės nutarime Nr. 137 nustatyta, kad Vyriausybė, vykdydama Septynioliktosios Vyriausybės programos nuostatas, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, parengs ir pateiks Seimui naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą bei su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus.
Pateikti projektai neatitinka minėtos Vyriausybės programos skyriaus ,,Efektyvi ir profesionali valstybės tarnyba“ nuostatų, kadangi neįdiegiama kompetencijomis grįsta valstybės tarnybos sistema, nestiprinamos vadovų vadybinės ir lyderystės kompetencijos, iš esmės nepatobulinta darbo užmokesčio ir motyvavimo sistema, nesustiprinama tarnautojų atsakomybė už priimtus sprendimus, o projekto pakeitimai dėl materialinės atsakomybės neužtikrins jos neišvengiamumo, bei siūlomi sprendimai priešingai - sumažins skaidrumą ir efektyvumą (tame tarpe ir siūlomas priedų dydis, priklausantis nuo tiesioginio vadovo vienašmenio sprendimo). Todėl tikslingiausia (kaip ir žada VRM rugsėjo mėnesį) pateikti naują Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą bei su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus, atitinkančius Vyriausybės programos nuostatas ar tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3268 pagal šios Vyriausybės programos nuostatas. 3.2. Projekte neatsižvelgiama į 2017-02-13 Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-1 pateiktas rekomendacijas (kurioms pritarė ir Seimo Audito komitetas) – įtvirtinti nuostatas dėl viešojo administravimo aprėpties ir apibrėžimo, viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo, vienodų reikalavimų ir atsakomybės, skaidrios darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo visiems viešąjį administravimą vykdantiems darbuotojams (valstybės įmonių, VŠĮ, kitų biudžetinių įstaigų, kurioms netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas). Nepaskiriama viena institucija, atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų metodinį vadovavimą, priežiūrą, duomenų kaupimą, o priešingai, projekte išbraukiamos Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros (kontrolės), pažeidimų prevencijos priemonių rengimo ir metodinės pagalbos teikimo funkcijos.
4) Dėl įstaigos statuso Jeigu, įgyvendinant 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje keliamus tikslus (optimizuojant viešojo administravimo įstaigų struktūrą) yra poreikis keisti Vyriausybės įstaigų statusą ir vietoj jų steigti įstaigas prie ministerijų, tai Vyriausybė turėtų tai daryti nuosekliai, taikant visoms Vyriausybės įstaigoms vienodus standartus ( Pvz. jau yra parengtas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. 17-4158) projektas, kurio tikslas – sudaryti teisines sąlygas pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigą prie Žemės ūkio ministerijos). Dabar projekto 49 straipsnio pakeitime nustatoma, kad Vyriausybė paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą. Neabejotinai, toks numatomas reguliavimas leidžia numanyti, kad esamu metu tokia įstaiga nėra paskirta, nors šiuo metu įstatymu (Valstybės tarnybos) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra paskirta Vyriausybės įstaiga - Valstybės tarnybos departamentas. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ projekto 14 str. keičiant Valstybės tarnybos 48 str. nebelieka nuorodos į Vyriausybę, kaip valstybės tarnybos valdyme dalyvaujančią instituciją. Manytina, kad toks Vyriausybės „eliminavimas“ iš Valstybės tarnybos įstatymo
reguliavimo (Valstybės tarnybos įstatyme yra Vyriausybės dalyvavimas reglamentuojant valstybės tarnybą, pasireiškiantis norminių teisės aktų leidimu-nutarimų priėmimu, pvz. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės ir pan.).
Atitinkamai pasakytina ir dėl valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos eliminavimo iš Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio. 5) Dėl projekto nuostatų įgyvendinimo Aiškinamajame rašte pateikiama netiksli informacija apie galimą poveikį valstybės biudžetui ir teigiama, kad papildomų asignavimų projekto įgyvendinimas nepareikalaus. Tačiau priėmus sprendimą atsisakyti departamento direktoriaus pavaduotojo, valdybos direktoriaus pavaduotojo, skyriaus vedėjo pavaduotojų pareigybių, bei sukurti viešo administravimo padalinius - grupes, ( dar ir reikėtų tikslinti nuostatas, susijusias su grupės steigimu ir jos veiklos laikotarpiu, nes grupė turėtų būti laikino pobūdžio struktūrinis darinys, kuriam keliami konkretūs tikslai tam tikram laikotarpiui) pareikalaus papildomų biudžeto lėšų minėtoms nuostatoms įgyvendinti, į ką atkreipia ir Finansų ministerija, pabrėždama , kad šios nuostatos turės būti įgyvendinamos iš asignavimų valdytojams 2017 metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. Atsižvelgiant į tai turėtų būti pateikti preliminarūs biudžeto poveikio skaičiavimai. Taip pat priėmus sprendimą atsisakyti tam tikrų pareigybių, reikėtų taikyti atleidimo procedūras ir įspėti tarnautojus dėl pareigybės panaikinimo. Maksimalus įspėjimo terminas yra 3 mėn., o įstatymo projekte įsigaliojimo data nurodyta 2017 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad bus neįmanoma įgyvendinti minėtų nuostatų. Nepritarti Pritarti Įstatymo projektui, kurį Komitetas patobulino, įvertinęs ir pritaręs daliai pastabų ir pasiūlymų, kurias pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1 punkte pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos. Šis argumentas ne dėl teisės akto projekto turinio. Šis argumentas ne dėl teisės akto projekto turinio.
Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1 punkte pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto 1 punkte pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. Pritarti projekto iniciatoriaus siūlomiems Įstatymo 48 ir 49 straipsnių pakeitimams, išdėstytiems Projekto 14 ir 15 straipsniuose. Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktiems Įstatymo 48 ir 49 straipsnių pakeitimams; B – Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nekeisti. Balsuota: ‚už“ A – 4, „už“ B“ – 4. Sprendimas: pritarti A (nulėmė Komiteto pirmininko balsas). Komitetas siūlo tobulinti Projekto 17 straipsnį ir keisti projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus. 2. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-06-22)
sprendimas: grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti dėl šių priežasčių:
1) projekto iniciatoriai nesilaikė teisės aktų projektų rengimo reikalavimų, numatytų Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Vyriausybės darbo reglamente. Būtent, nesilaikyta įstatymo projekto Nr. XIIIP-624 bei jį lydinčių įstatymų projektų derinimo tvarkos, apie ką savo 2017 m. balandžio 19 d. (rašto Nr. (1.6) 2T-300) derinimo išvadoje Vidaus reikalų ministerijai konstatavo Teisingumo ministerija. Taip pat, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 2 punktu, projektas turėjo būti suderintas ir su Valstybės tarnybos departamentu (VTD), kuris šiai dienai atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei. Tačiau projektas su VTD nederintas.
Be to, įvertinus atitinkamų institucijų – Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos – derinimo procese ypatingos skubos tvarka pavestas pateikti išvadas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-624 (jį lydinčių įstatymų projektų), darytina išvada, kad į šių institucijų esmines pastabas pilnai neatsižvelgta[¹];
2) įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 projekto iniciatorių siūlomi darbo užmokesčio reguliavimo pakeitimai (dėl priedų ir priemokų dydžio) neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Dėl to savo 2017 m. birželio 14 d. išvadoje Nr. 102-P-21 pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Be to, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas Konstitucinio Teismo doktrinos kontekste. Analogišką pastabą aukščiau paminėtame derinimo procese išsakė ir Teisingumo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlė nedidinti priedų ir priemokų dydžio. Šios ministerijos nuomone – tikslinga didinti pareiginės algos bazinį dydį, siekiant, kad atlyginimas didėtų visiems jį gaunantiems iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Dėl to ne kartą yra pasisakęs ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas;
3) įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams bei buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, pareigas nepertraukiamai ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės (projekto 5 straipsnis). Aiškinamajame rašte nurodama, kad šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomone – nėra pateikta pakankamai argumentų, kuo remiantis daromos tokios išvados.
Pvz., Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nuomone (žr. komiteto išvados 3 dalį), – patirtis savivaldybėse rodo, kad paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti. Buvusio valstybės tarnautojo patikrinimas dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra žymiai trumpesnis nei konkursas, be to, asmenys, dirbę valstybės tarnyboje, turi viešojo administravimo įgūdžių, jie greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, operatyviau prisideda prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Todėl pateiktai projekto nuostatai nepritaria. Taip pat pažymėtina, kad projektą Nr. XIIIP-624 lydinčiuose įstatymų projektuose (Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-627; Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-628) siūlomi pakeitimai yra itin aktualūs savivaldybėms. LSA pažymi, kad dėl siūlomų pakeitimų gali sutrikti savivaldybių administracijų veiklos stabilumas bei išaugti papildomų lėšų poreikis (Aiškinamajame rašte papildomų lėšų poreikis nenumatomas). Be to, Nacionalinė teismų administracija pažymėjo, kad siūlomi pakeitimai nėra tikslingi, jie apsunkins Lietuvos Respublikos teismų reorganizavimo nuo 2018 m. sausio 1 d. procesą, trukdys centralizuoti funkcijas bei turės įtakos dirbtiniam pareigybių skaičiaus didinimui (žr. komiteto išvados 4 dalį);
pritarta 2016 m. gruodžio 13 d., numatoma iš esmės imtis priemonių efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai formuoti, įgyvendinant jau seniai pribrendusias reformas.
Tarp jų – kompetencijomis grįstos valstybės tarnybos sistemos įdiegimas; vadovų vadybinių ir lyderystės kompetencijų stiprinimas; kartu su mokslininkais ir praktikais valstybės tarnybos optimizavimo skatinimas; valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemos tobulinimas; naujų personalo valdymo įrankių diegimas; valstybės ir vietos savivaldos tarnybos profesionalumo ir kokybės skatinimas; valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas, gerinant likusiųjų veiklos kokybę ir motyvacijos didinimą, ir kt. Šios programos nuostatoms įgyvendinti, Vyriausybė įsipareigojo parengti ir pateikti Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektus, siūlydama Seimui nesvarstyti buvusios Vyriausybės parengto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3268(2) ir jį lydinčių įstatymų projektų (2017 m. kovo 1 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 137). Vidaus reikalų ministerijos duomenims, projektas Seimui turėtų būti pateiktas š. m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių dėl projekte Nr. XIIIP-624 (bei su juo susijusių įstatymų projektų) siūlomų pakeitimų tikslingumo, kai nėra pateikta pakankamai argumentų, kodėl siūlomi pakeitimai negalėtų būti svarstomi naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto kontekste, matant visumą bei turint aiškią viziją dėl valstybės tarnybos.
Be to, Seimui pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 (jį lydinčiuose įstatymų projektuose) nėra numatyta esminių pakeitimų, kurie sudarytų prielaidas efektyviai ir profesionaliai valstybės tarnybai. O įvertinus aukščiau paminėtų suinteresuotų institucijų (asmenų) pastabas, galima sulaukti ir priešingo rezultato nei numatyta Vyriausybės programoje. 5) įstatymo projekte Nr. XIIIP-624 siūloma atsisakyti perteklinių nuostatų dėl valstybės tarnybos valdymo ir supaprastinti valstybės tarnybos valdymo reguliavimą, atsisakant per detalaus valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos funkcijų vardijimo (projekto 15 straipsnis). T.y., siūloma iš įstatymo išbraukti konkrečios įstaigos Valstybės tarnybos departamento pavadinimą, dalį jo funkcijų perduodant Vyriausybės paskirtai valstybės tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, kitų svarbių funkcijų, kaip įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūra, su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimas, derinimas, tikslinimas ir su jais susijusių tikslinių analizių atlikimas, taip pat išvadų ir (ar) pasiūlymų, galinčių turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei, teikimas, patirties valstybės tarnybos valdymo klausimais analizavimas, dalyvavimas kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, ir kt. siūloma atsisakyti. Pažymėtina, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje VRM nepateikė konkretaus atsakymo, kokiai būtent įstaigai bus pavesta ateityje įgyvendinti Valstybės tarnybos departamento funkcijas, jei bus priimtas sprendimas Valstybės tarnybos departamentą panaikinti (siūlomi pakeitimai tokią galimybę sudaro).
Neturint aiškios vizijos bei valstybės tarnybą reformuojančio kompetentingai parengto naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, siūlomi įstatymo projekte pakeitimai nėra aiškūs ir tikslingi;
6) 2017 m. vasario 13 d. atliktoje valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-1 ,,Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijoje“, kurią Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė š. m. gegužės 31 d., Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, kad valstybės mastu neskiriama pakankamai dėmesio viešojo administravimo politikos įgyvendinimui: nėra vienos institucijos, atsakingos už viešojo administravimo funkcijų priskyrimo priežiūrą ir duomenų apie viešąjį administravimą vykdančius asmenis kaupimą. Todėl viešojo administravimo politika formuojama ir viešojo valdymo tobulinimo sprendimai priimami neturint išsamios informacijos apie visus viešąjį administravimą vykdančius asmenis. Valstybės tarnybos politika, kurios įgyvendinimą prižiūri Valstybės tarnybos departamentas, neapima viso viešojo administravimo. Todėl rekomenduojama priskirti instituciją, kuri būtų atsakinga už visų viešajame administravime dalyvaujančių subjektų metodinį vadovavimą, priežiūrą, duomenų kaupimą ir nustatyti šiuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų koordinacinius tarpinstitucinius ryšius. Komiteto bei Valstybės kontrolės atstovų nuomone, tokia institucija būtent galėtų būti Valstybės tarnybos departamentas, turintis didelį įdirbį bei patirtį viešojo administravimo srityje. Todėl jo funkcijas reiktų papildyti, o ne mažinti.
7) įstatymo projekte valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis atsižvelgiant į naujos redakcijos Darbo kodeksą. Tačiau Seimui pateikti ne visi atitinkamų įstatymų pakeitimų projektai, kuriuose atostogos valstybės tarnautojams skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Nepritarti Pritarti Įstatymo projektui, kurį Komitetas patobulino, įvertinęs ir pritaręs daliai pastabų ir pasiūlymų, kurias pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Argumentas ne dėl teisės akto projekto turinio. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabų. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4-ju punktu pateikto argumento. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto 4-ju punktu pateikto argumento. Komiteto argumentai ir siūlymai dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktų argumentų išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-624 (2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
(2017-06-28)6 Argumentai: Siekiant, kad keičiant teisinį reguliavimą nebūtų pažeista pusiausvyra tarp valstybės tarnautojams nustatytų reikalavimų ir ribojimų bei socialinių garantijų, tikslinga 10 procentinių punktų padidinti maksimalią priedų ir priemokų sumą, nustatytą Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ir maksimalią priemokų sumą, nustatytą Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 90 80
procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“ Pritarti Balsavimo rezultatas: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28)7 Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 7 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio
procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Pritarti Balsavimo rezultatas: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28)9 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą dėl Projekto 9 straipsniu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies redakcijos, tikslinga įrašyti žodžius „veikdamas valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, atlyginusios valstybės tarnautojo padarytą žalą, vardu“. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis.
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, - įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, veikdamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, atlyginusios valstybės tarnautojo padarytą žalą, vardu turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo šio įstatymo 32 straipsnio 4-7 dalyse nustatyta tvarka. 3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą apie savo nesutikimą su priimtu sprendimu. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo.
Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.“
(2017-06-28)10 Argumentai: Siekiant, kad keičiant teisinį reguliavimą nebūtų pažeista pusiausvyra tarp valstybės tarnautojams nustatytų reikalavimų ir ribojimų bei socialinių garantijų, tikslinga dabartinu metu nekeisti teisinio reguliavimo dėl valstybės tarnautojų atostogų skaičiavimo. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Kasmetinės atostogos
tarnautojui suteikiamos 20 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką
(įvaikį) iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 2 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 darbo dienų. 3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ Pritarti Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 36 straipsnio pakeitimui;
B – Įstatymo 36 straipsnio nekeisti. Balsuota: ‚už“ A – 0, „už“ B“ – 8. Sprendimas: pritarti B. 5.
(2017-06-28)111 Argumentai: Siekiant, kad keičiant teisinį reguliavimą nebūtų pažeista pusiausvyra tarp valstybės tarnautojams nustatytų reikalavimų ir ribojimų bei socialinių garantijų, tikslinga dabartinu metu netrumpinti įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos terminų neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų - apie pareigybės panaikinimą šiems asmenims ir toliau turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama,
paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas. , o neįgaliajam, Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai – trigubinamas.
Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.“ Pritarti Alternatyvus balsavimas: A – pritarti projekto iniciatoriaus pateiktam Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies pakeitimui su Komiteto siūlomu patikslinimu;
B – Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nekeisti. Balsuota: ‚už“ A – 5, „už“ B – 3. Sprendimas: pritarti A. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-06-28)16 Argumentai: Užsitęsus Įstatymo projekto svarstymui, tikslinga keisti Įstatymo projekto 17 straipsnyje numatytus Projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma keisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį bei išbraukti projekto 10 straipsnį, reikalinga išbraukti Projekto 17 straipsnio 1 dalį ir koreguoti Projekto 17 straipsnio Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
„Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio
(2017-06-28)17 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas
1.
Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį. 2. 1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, turi teisę iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus. 3. 2.
2Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui,
priimtam į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiant jį iš pareigų pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, išeitinė išmoka mokama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį. 4. 3. Neįgaliam valstybės tarnautojui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, kurių pareigybės panaikinamos iki
tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. spalio 31 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. 5. 4. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytus šalių susitarimus dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų kompensacijos mokamos susitarime numatytu būdu – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 6. 5.
ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteris ir (ar) vyras, auginantis vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmuo, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai ir kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. spalio 31 d. gruodžio 31 d., ar kitam valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. spalio 31 d, apie pareigybės panaikinimą pranešama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais. 7. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos garantijos taikomos jas įgijusiems asmenims tiek, kiek jiems tos garantijos būtų taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2018 m. vasario 28 d. 8. 7. Šio įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatos taikomos tik materialinei žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio
aktus.“
8Balsavimo rezultatai:. už – 5,
prieš – 2, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:. Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-624 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas