Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Režimui areštinėse užtikrinti gali būti naudojamos šio Kodekso 118-124 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), numatyta šio Kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įstaigos apsaugai ir tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti palaikyti gali būti pasitelktos pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba tarnybos ir policija policijos pareigūnai. Tokio pasitelkimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“
120, 121, 122, 123 ir 124 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 120, 121, 122, 123 ir 124 straipsnius. 120 straipsnis. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos
įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. 2. Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. 3. Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami. 4. Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina. 5. Apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. „121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai 1.
Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais:
1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;
2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga;
3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. 2. Be šio straipsnio
priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:
1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;
2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;
3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;
4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis;
5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 122 straipsnis. Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai 1.
Tarnybiniai šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) saugant pataisos įstaigos teritoriją;
2) konvojuojant nuteistuosius;
3) apžiūrint pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia esančias teritorijas;
4) tikrinant atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones ir gabenamus krovinius;
5) ieškant paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;
6) atliekant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;
7) siekiant apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos. 2. Draudžiama tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys užpuola arba priešinasi ginklu. 123 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai
arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika. 2. Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą. 124 straipsnis.
pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės. 2. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:
1) atremiant ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;
2) kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;
3) kai nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių transporto priemonių;
4) sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;
5) sulaikant bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;
6) grupinio bėgimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:
1) saugomų objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;
2) kai nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį. 4. Šaunamieji ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės. 5. Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos. 6.
ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 7. Naudodami šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-618(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 54 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Režimui areštinėse užtikrinti gali būti naudojamos šio Kodekso 118-124 ir 119 straipsniuose nustatytos priemonės.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai ir tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 114 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riaušių, grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, įkaitų grobimo atvejais), numatyta šio Kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, įstaigos apsaugai ir tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti palaikyti gali būti pasitelktos pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba tarnybos ir policija policijos pareigūnai. Tokio pasitelkimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“
120, 121, 122, 123 ir 124 straipsnių pripažinimas netekusiais galios Pripažinti netekusiais galios 120, 121, 122, 123 ir 124 straipsnius. 120 straipsnis. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos
įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, elektroimpulsiniai prietaisai, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika. 2. Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. 3. Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami. 4. Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina. 5. Apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. „121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar surišimo priemonių, elektroimpulsinių prietaisų, lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai skirtų dujų panaudojimo pagrindai 1.
Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, elektroimpulsinius prietaisus, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas šiais atvejais:
1) kai reikia apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;
2) kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga;
3) kai reikia atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
4) kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. 2. Be šio straipsnio
priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:
1) kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;
2) kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;
3) kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;
4) konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis;
5) konvojuojant sulaikytą pabėgusį nuteistąjį. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 122 straipsnis. Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai 1.
Tarnybiniai šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) saugant pataisos įstaigos teritoriją;
2) konvojuojant nuteistuosius;
3) apžiūrint pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia esančias teritorijas;
4) tikrinant atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones ir gabenamus krovinius;
5) ieškant paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;
6) atliekant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;
7) siekiant apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos. 2. Draudžiama tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys užpuola arba priešinasi ginklu. 123 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai
arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika. 2. Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 4. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą. 124 straipsnis.
pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės. 2. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:
1) atremiant ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;
2) kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;
3) kai nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių transporto priemonių;
4) sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;
5) sulaikant bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;
6) grupinio bėgimo iš pataisos įstaigos metu. 3. Šaunamieji ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:
1) saugomų objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;
2) kai nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį. 4. Šaunamieji ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės. 5. Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos. 6.
ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 7. Naudodami šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir
įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr.
22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektus (priimti dokumentai Nr. XII-2366−XII-2371, toliau – Priimti dokumentai), kuriais visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindai, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo atvejų. Vykdant įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, buvo parengti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu visų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatytos vienodos galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokos, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, yra neaktualios. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymuose, kuriuos siūloma keisti Įstatymų projektais, specialiųjų priemonių sąvoka, psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos ir pagrindai skiriasi nuo nustatytų Priimtuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos laikinajame vidaus tarnybos įstatyme Nr.
I-2120 (toliau – laikinasis įstatymas) yra galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos pareigūnų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, kurios šiuo metu yra neaktualios, todėl naikintinos. Laikinąjį įstatymą pripažinus netekusiu galios, naikintinas ir šio įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas − Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Dėl šios priežasties naikintinos perteklinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos laikinąjį laikinojo vidaus tarnybos įstatymą įstatymo, Nr. I-2120 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos reglamentuojančios fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo naudojimą. Naudodami fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą pareigūnai vadovausis jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingų situacijų atvejais pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – BVK projektas) 3 straipsnio nuostatas tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti pasitelkiami policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie BVK projekto 4 straipsnyje pripažinus netekusiais galios Bausmių vykdymo kodekso 120–124 straipsnius, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus naudos vadovaudamiesi atitinkamai Policijos įstatymu ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymu. Atsižvelgiant į Policijos įstatyme ir Viešojo saugumo tarnybos įstatyme pareigūnams suteiktus įgaliojimus naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus, ypatingosios situacijos metu tvarkos įstaigoje atkūrimą ir visuomenės saugumo užtikrinimą reglamentuos vidaus reikalų ir teisingumo ministrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymų projektai nėra susiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimų veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr.
medicininės priežiūros organizavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje“. 4. Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1011V-119. 5. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
į Priimtus dokumentus ir į siekį nustatyti visoms teisėsaugos institucijoms aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus, prašome šiuos Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti skubos tvarka. 2.
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 10(1), 16(1), 26(1), 26(2), 29(1), 35(1), 38(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-4745 (toliau − Projektas Nr. XIIP-4745), kuriame nuostatos, reglamentuojančios šaunamojo ginklo, prievartos panaudojimą, šiek tiek skiriasi tiek nuo Priimtuose dokumentuose, tiek nuo Įstatymų projektuose numatyto reglamentavimo. Dėl šios priežasties, jeigu Projektas Nr. XIIP-4745 būtų priimtas anksčiau negu Įstatymų projektai, juridinės technikos aspektu turėtų būti patikslintos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projekto nuostatos. Jeigu Įstatymų projektai būtų priimti anksčiau, Projekte Nr. XIIP-4745 nuostatų, reglamentuojančių prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimą, reikėtų atsisakyti.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suvienodinti prievartos panaudojimo sąlygas ir pagrindus, taikomus laisvėje ir įkalinimo įstaigose. Atkreipiame dėmesį į projekto derinimo su vykdomosios valdžios institucijomis stadijos metu Teisingumo ministerijos išreikštas pastabas, kad „BVK specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai nustatyti atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų veiklos specifiką ir galimas situacijas jose, kurios niekada nebuvo ir nebus tapačios situacijoms už šių įstaigų ribų“. 2. Teikiamas projektas, nors yra skirtas suvienodinti prievartos panaudojimo pagrindus ir sąlygas, galimai esamą sistemą dar labiau išbalansuoja: 2.1. Pirma, projekto 1 ir 2 straipsniais (BVK 54 ir 113 straipsnių pakeitimai) nustatoma, kad specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai nėra laikomi režimo užtikrinimo priemonėmis. Be to, projekto 4 straipsniu pripažįstami netekusiais galios BPK 120, 121, 122, 123 bei 124 straipsniai, reglamentuojantys specialiąsias priemones, jų panaudojimo tikslą ir ribas bei šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslą, pagrindus ir tvarką. Kita vertus, šiomis pataisomis nepateikiama blanketinės nuorodos į specialius teisės aktus (pavyzdžiui, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26¹ ir 26² straipsnius), reglamentuojančius suvienodintas prievartos naudojimo sąlygas (pagrindus).
Dėl tos priežasties iš teikiamo projekto nėra aišku, koks BVK santykis su specialiais šakiniais įstatymais (statutais), taip pat, ar pataisos įstaigų režimui užtikrinti apskritai bus galima pasitelkti prievartos priemones (išskyrus projekto 3 straipsniu keičiamo BVK 114 straipsnio 2 dalyje numatytus ypatingų situacijų atvejus). 2.2. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo projekto nėra aišku, ar pataisos įstaigų režimui užtikrinti bus galima naudoti tokias specifines specialiąsias priemones kaip tarnybiniai šunys (galiojančios redakcijos BVK 122 straipsnis), vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika (BVK
Viešojo saugumo tarnybos, nei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute. 2.3. Prievartos panaudojimo pagrindai ypatingose situacijose taip pat nėra išsamiai ir vienodai reglamentuoti kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Policijos įstatyme apskritai nėra nuostatos dėl policijos pareigūnų prievartos naudojimo pagrindų ypatingose situacijose. 2.4. Be to, projekto 3 straipsnyje pateiktas ypatingos situacijos apibrėžimas neidealiai atitinka apibrėžimą, numatytą Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 54, 113, 114 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 120, 121, 122, 123, 124 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-21 Nr. XIIIP-618(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017- 06-14
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovas Rimvydas Laukis, Vidaus reikalų ministerijos atstovas Adomas Puidokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suvienodinti prievartos panaudojimo sąlygas ir pagrindus, taikomus laisvėje ir įkalinimo įstaigose. Atkreipiame dėmesį į projekto derinimo su vykdomosios valdžios institucijomis stadijos metu Teisingumo ministerijos išreikštas pastabas, kad „BVK specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai nustatyti atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų veiklos specifiką ir galimas situacijas jose, kurios niekada nebuvo ir nebus tapačios situacijoms už šių įstaigų ribų“.
Nepritarti Kartu nagrinėjamame Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projekte Nr. XIIIP-621 (toliau – projektas Nr. XIIP-621), numatyti prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai, atitinkantys laisvės atėmimo vietų veiklos specifiką. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
panaudojimo pagrindus ir sąlygas, galimai esamą sistemą dar labiau išbalansuoja:
nustatoma, kad specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai nėra laikomi režimo užtikrinimo priemonėmis. Be to, projekto 4 straipsniu pripažįstami netekusiais galios BPK 120, 121, 122, 123 bei 124 straipsniai, reglamentuojantys specialiąsias priemones, jų panaudojimo tikslą ir ribas bei šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslą, pagrindus ir tvarką. Kita vertus, šiomis pataisomis nepateikiama blanketinės nuorodos į specialius teisės aktus (pavyzdžiui, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 26¹ ir 26² straipsnius), reglamentuojančius suvienodintas prievartos naudojimo sąlygas (pagrindus).
Dėl tos priežasties iš teikiamo projekto nėra aišku, koks BVK santykis su specialiais šakiniais įstatymais (statutais), taip pat, ar pataisos įstaigų režimui užtikrinti apskritai bus galima pasitelkti prievartos priemones (išskyrus projekto 3 straipsniu keičiamo BVK 114 straipsnio 2 dalyje numatytus ypatingų situacijų atvejus). Nepritarti Prievartos priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimo neatsisakoma, tik su jų naudojimu susijusios nuostatos perkeliamos į Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (projektas Nr. XIIP-621), kuris reglamentuoja pataisos pareigūnų teises ir pareigas. BVK 113 straipsnyje nustatyta, kad viena iš režimo užtikrinimo priemonių yra – pataisos įstaigos administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus arba nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, atvejais. BVK taip pat nustatyta pataisos įstaigų kompetencija vykdyti laisvės atėmimo bausmes. Šių įstaigų personalo komplektavimą, jų teises ir pareigas nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, tad BVK sąsajos su minėtu statutu yra pakankamai aiškios. BVK 114 straipsnyje numatyta galimybė ypatingų situacijų metu pataisos įstaigų vidaus tvarkai atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti pasitelkti policiją ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Šių pareigūnų statusą, o taip pat prievartos ir šaunamojo ginklo panaudojimą, reglamentuoja Policijos įstatymas ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymas. Todėl teisinių problemų (spragų) dėl prievartos priemonių naudojimo lyg ir nebūtų.
Pažymėtina ir tai, kad, siekiant glaustos, aiškios ir ekonomiškos teisėkūros, netikslinga BVK pateikti nuorodų į kitus įstatymus, kurie reglamentuoja prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimą, kad pasikeitus minėtiems įstatymams atitinkamai nereikėtų keisti ir BVK. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-09 *
įstaigų režimui užtikrinti bus galima naudoti tokias specifines specialiąsias priemones kaip tarnybiniai šunys (galiojančios redakcijos BVK 122 straipsnis), vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika (BVK 123 straipsniai), kurių panaudojimo pagrindai nėra aprašyti nei Policijos, nei Viešojo saugumo tarnybos, nei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute.. Nepritarti Naudotinų specialiųjų priemonių specifikaciją nustatys Vyriausybė (projekto Nr. XIIP-621 4 straipsnis). Pažymėtina, kad kitų statutinių valstybės tarnautojų naudojamų specialiųjų priemonių techninę specifikaciją taip pat nustato Vyriausybė (Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-09 *
išsamiai ir vienodai reglamentuoti kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Policijos įstatyme apskritai nėra nuostatos dėl policijos pareigūnų prievartos naudojimo pagrindų ypatingose situacijose.
Nepritarti Policija turės teisę ypatingų situacijų metu panaudoti prievartos priemones, jei jų metu bus atvejai, nustatyti Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje (pvz., saugant ar siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, bus nevykdomi policijos pareigūno reikalavimai ar nurodymai, taip pat sulaikant asmenis (jei jie priešinasi) ir t.t. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-093
apibrėžimas neidealiai atitinka apibrėžimą, numatytą Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Nepritarti Projekto 3 straipsnyje ypatingos situacijos apibrėžimas nepateikiamas, o skliaustuose tik vardijamos pataisos įstaigoms būdingos situacijos. Ši nuostata suderinta su BVK ir SVĮ. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-618(2) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo Nr. XIIIP-618(2) projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė