Projekto lyginamasis variantas
INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMO NR. I-1202 2 STRAIPSNIo PAKEITIMO IR KETVIRTOJO
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
asmuo – asmuo, kuriam taikomos šiame įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. 2. Laisvės atėmimo vietos – arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos. 3. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą panaudoti specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginami šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai. 4. Speciali jėga – bet kokio pobūdžio fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai ir specialiųjų priemonių naudojimas. 5. Specialiosios priemonės – guminės lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos teisės aktų nustatytos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonės. 6. Policijos kriminalinės žvalgybos subjektai – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai. 1. Laisvės atėmimo vietos – arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos. 2. Policijos kriminalinės žvalgybos subjektai – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai. 3. Saugomas asmuo – asmuo, kuriam taikomos šiame įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.“
Ketvirtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios ketvirtąjį skirsnį. „KETVIRTASIS SKIRSNIS
„20 straipsnis. Psichinės prievartos, specialios jėgos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų
medžiagų panaudojimo bendrosios sąlygos
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai prieš saugomą asmenį ar pareigūną ir sulaikyti ją padariusius asmenis. 2. Psichinė prievarta, speciali jėga, šaunamasis ginklas ar sprogstamosios medžiagos, dėl kurių žmogus gali būti sužalotas ar mirti arba būti kitokių sunkių padarinių, gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, jei visos įmanomos įtikinimo priemonės nėra veiksmingos. Ar naudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprendžia ir jų panaudojimo ribas pasirenka policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir nusikalstamos veikos pobūdį. Naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 3. Prieš naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo apie tai įspėti, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti neįmanoma. 4.
specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, jei dėl to mirė ar buvo sužalotas žmogus, nedelsiant pranešama prokurorui. 21 straipsnis. Psichinės prievartos panaudojimo pagrindai Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę prievartą, jei yra šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nurodyti pagrindai. 22 straipsnis. Specialios jėgos panaudojimo pagrindai
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti specialią jėgą:
1) gindamas saugomą asmenį, gindamasis pats ar gindamas kitą pareigūną, įgyvendinantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi arba siekdamas išgelbėti saugomą asmenį nuo susižalojimo ar savižudybės;
2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno sveikatą ar gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, arba kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali pasipriešinti policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnui;
3) jeigu sulaikomas, pristatomas, konvojuojamas ar sulaikytas asmuo bando priešintis aktyviais ar pasyviais veiksmais arba artinasi prie policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno ir nevykdo pareigūno reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;
4) kai kėsinamasi į policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis, specialiąsias ryšio ar kitas priemones. 2. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei.
Jei pareigūnas blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 3. Specialią jėgą (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę kaip išimtinę priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį:
1) gindamas saugomą asmenį, gindamasis pats ar gindamas kitą pareigūną, taikantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) atremdamas saugomų objektų ginkluotą užpuolimą. 2.
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę:
1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei kėsinimuisi į saugomą asmenį ar pareigūną;
asmenį, kai jis bando transporto priemone pabėgti. 3. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę pareigūno, saugomo ar kito asmens sveikatai ir gyvybei. 4. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 24 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, nekeldamas grėsmės žmogaus gyvybei, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas, kai atliekami saugomo asmens ar pareigūno gyvybei keliantys grėsmę nusikalstami veiksmai, taip pat būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis, išskyrus atvejus, kai sprogstamosios medžiagos naudojamos kaip specialiosios priemonės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-617(2) lyginamasis variantas
INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMO NR. I-1202 2 STRAIPSNIo PAKEITIMO IR KETVIRTOJO
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
asmuo – asmuo, kuriam taikomos šiame įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės. 2. Laisvės atėmimo vietos – arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos. 3. Psichinė prievarta – įspėjimas apie ketinimą panaudoti specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginami šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai. 4. Speciali jėga – bet kokio pobūdžio fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai ir specialiųjų priemonių naudojimas. 5. Specialiosios priemonės – guminės lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, dujos, tarnybiniai šunys, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos teisės aktų nustatytos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonės. 6. Policijos kriminalinės žvalgybos subjektai – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai. 1. Laisvės atėmimo vietos – arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos. 2. Policijos kriminalinės žvalgybos subjektai – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą vykdantys padaliniai. 3.
asmuo – asmuo, kuriam taikomos šiame įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.“2 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios ketvirtąjį skirsnį. „KETVIRTASIS SKIRSNIS
„20 straipsnis. Psichinės prievartos, specialios jėgos, šaunamojo ginklo
ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimo bendrosios sąlygos
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai prieš saugomą asmenį ar pareigūną ir sulaikyti ją padariusius asmenis. 2. Psichinė prievarta, speciali jėga, šaunamasis ginklas ar sprogstamosios medžiagos, dėl kurių žmogus gali būti sužalotas ar mirti arba būti kitokių sunkių padarinių, gali būti naudojamos tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik tada, jei visos įmanomos įtikinimo priemonės nėra veiksmingos. Ar naudoti psichinę prievartą, specialią jėgą, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprendžia ir jų panaudojimo ribas pasirenka policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir nusikalstamos veikos pobūdį. Naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 3. Prieš naudodamas specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas privalo apie tai įspėti, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ar sveikatai arba kai įspėti neįmanoma. 4.
specialią jėgą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas, jei dėl to mirė ar buvo sužalotas žmogus, nedelsiant pranešama prokurorui. 21 straipsnis. Psichinės prievartos panaudojimo pagrindai Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę prievartą, jei yra šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nurodyti pagrindai. 22 straipsnis. Specialios jėgos panaudojimo pagrindai
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti specialią jėgą:
1) gindamas saugomą asmenį, gindamasis pats ar gindamas kitą pareigūną, įgyvendinantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi arba siekdamas išgelbėti saugomą asmenį nuo susižalojimo ar savižudybės;
2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno sveikatą ar gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, arba kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali pasipriešinti policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnui;
3) jeigu sulaikomas, pristatomas, konvojuojamas ar sulaikytas asmuo bando priešintis aktyviais ar pasyviais veiksmais arba artinasi prie policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno ir nevykdo pareigūno reikalavimo laikytis nurodyto atstumo;
4) kai kėsinamasi į policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis, specialiąsias ryšio ar kitas priemones. 2. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę transporto priemone stabdyti, blokuoti arba taranuoti kitą transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas ar kitas toje transporto priemonėje esantis asmuo savo veiksmais kelia pavojų saugomo asmens gyvybei.
Jei pareigūnas blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla grėsmė asmenų gyvybei, po tokių veiksmų jis turi imtis priemonių šių veiksmų padariniams pašalinti. 3. Specialią jėgą (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. 23 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę kaip išimtinę priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį:
1) gindamas saugomą asmenį, gindamasis pats ar gindamas kitą pareigūną, taikantį apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas pasikėsinusį į saugomo asmens ar pareigūno gyvybę asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako vykdyti reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus saugomo asmens ar pareigūno gyvybei ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) atremdamas saugomų objektų ginkluotą užpuolimą. 2.
ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę:
1) kai transporto priemonė naudojama pavojingam gyvybei kėsinimuisi į saugomą asmenį ar pareigūną;
asmenį, kai jis bando transporto priemone pabėgti. 3. Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, taikantis apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę pareigūno, saugomo ar kito asmens sveikatai ir gyvybei. 4. Draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš moteris, nepilnamečius ir neįgalius asmenis, kai jų negalia akivaizdi, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu. 24 straipsnis. Sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai Policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūnas, nekeldamas grėsmės žmogaus gyvybei, turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas, kai atliekami saugomo asmens ar pareigūno gyvybei keliantys grėsmę nusikalstami veiksmai, taip pat būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis, išskyrus atvejus, kai sprogstamosios medžiagos naudojamos kaip specialiosios priemonės.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teiktus Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir
įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr.
22, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektus (priimti dokumentai Nr. XII-2366−XII-2371, toliau – Priimti dokumentai), kuriais visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti aiškūs ir nedviprasmiški prievartos, specialiųjų priemonių, šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimo pagrindai, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir prievartos panaudojimo atvejų. Vykdant įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, buvo parengti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr.
I-1175 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu visų vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatytos vienodos galimų prievartos rūšių (fizinės, psichinės) ir specialiųjų priemonių sąvokos, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, yra neaktualios. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymuose, kuriuos siūloma keisti Įstatymų projektais, specialiųjų priemonių sąvoka, psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos ir pagrindai skiriasi nuo nustatytų Priimtuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos laikinajame vidaus tarnybos įstatyme Nr.
I-2120 (toliau – laikinasis įstatymas) yra galiojančios nuostatos, susijusios su vidaus tarnybos pareigūnų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimu, kurios šiuo metu yra neaktualios, todėl naikintinos. Laikinąjį įstatymą pripažinus netekusiu galios, naikintinas ir šio įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas − Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama suvienodinti galimas prievartos rūšis (fizinę, psichinę) ir specialiųjų priemonių sąvokas, taip pat specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių naudojimo teisėtumo sąlygos, kurios būtų tokios pat kaip ir Priimtuose dokumentuose. Dėl šios priežasties naikintinos perteklinės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Taip pat siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos laikinąjį laikinojo vidaus tarnybos įstatymą įstatymo, Nr. I-2120 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios projektą, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos reglamentuojančios fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo naudojimą. Naudodami fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą pareigūnai vadovausis jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ypatingų situacijų atvejais pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – BVK projektas) 3 straipsnio nuostatas tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti pasitelkiami policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie BVK projekto 4 straipsnyje pripažinus netekusiais galios Bausmių vykdymo kodekso 120–124 straipsnius, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus naudos vadovaudamiesi atitinkamai Policijos įstatymu ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymu. Atsižvelgiant į Policijos įstatyme ir Viešojo saugumo tarnybos įstatyme pareigūnams suteiktus įgaliojimus naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus, ypatingosios situacijos metu tvarkos įstaigoje atkūrimą ir visuomenės saugumo užtikrinimą reglamentuos vidaus reikalų ir teisingumo ministrai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, numatomo Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Įstatymų projektai nėra susiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus turės būti pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimų veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr.
medicininės priežiūros organizavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje“. 4. Viešojo saugumo tarnybos ir policijos pasitelkimo laisvės atėmimo vietų apsaugai ir tvarkai jose palaikyti susidarius ypatingai situacijai taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1011V-119. 5. Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,pareigūnai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
į Priimtus dokumentus ir į siekį nustatyti visoms teisėsaugos institucijoms aiškius ir nedviprasmiškus prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus, prašome šiuos Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seimo svarstyti skubos tvarka. 2.
Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 10, 11, 13, 16, 18, 23, 26, 29, 30, 33, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių ir antrojo skirsnio pakeitimo, 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 10(1), 16(1), 26(1), 26(2), 29(1), 35(1), 38(1) straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-4745 (toliau − Projektas Nr. XIIP-4745), kuriame nuostatos, reglamentuojančios šaunamojo ginklo, prievartos panaudojimą, šiek tiek skiriasi tiek nuo Priimtuose dokumentuose, tiek nuo Įstatymų projektuose numatyto reglamentavimo. Dėl šios priežasties, jeigu Projektas Nr. XIIP-4745 būtų priimtas anksčiau negu Įstatymų projektai, juridinės technikos aspektu turėtų būti patikslintos Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir statuto papildymo 26¹, 26² straipsniais įstatymo projekto nuostatos. Jeigu Įstatymų projektai būtų priimti anksčiau, Projekte Nr. XIIP-4745 nuostatų, reglamentuojančių prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimą, reikėtų atsisakyti.
NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMO NR. I-1202 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo (toliau
Visų pirma, pastebėtina, kad Įstatyme panaikinus jo ketvirtąjį skirsnį dėl prievartos panaudojimo pagrindų, nepateikiama blanketinė nuoroda į kitą (-us) teisės aktą (-us) (pavyzdžiui, Policijos įstatymą), kuriuo (-iais) turėtų būti vadovaujamasi, taikant prievartą asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio atvejais. Be to, pastebėtina, kad nei Policijos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute taip pat nėra nustatytų specialių prievartos panaudojimo pagrindų, taikant asmenų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Atsižvelgiant į tai, asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio atvejais prievartos panaudojimo pagrindai ir sąlygos liktų iš esmės nesureguliuoti.
Tokiais atvejais panaudojus prievartą, galimai kiltų jos teisėtumo problema. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nors teikiamu projektu Įstatyme panaikinamas specialiųjų priemonių apibrėžimas, atitinkama sąvoka Įstatyme ir toliau yra vartojama (pavyzdžiui, Įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 13 straipsnyje). Atsižvelgiant į tai, keičiamo Įstatymo kontekste tampa neaiškus specialiųjų priemonių sąvokos turinys. 2. Projekto lyginamajame variante netiksliai atspindima Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto pataisa. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO IR KRIMINALINĖS
NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMO NR. I-1202 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-21 Nr. XIIIP-617(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ APSAUGOS NUO NUSIKALSTAMO POVEIKIO ĮSTATYMO NR. I-1202 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
2017 m. birželio 14 d. Nr. 102-P-22 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovas Rimvydas Laukis, Vidaus reikalų ministerijos atstovas Adomas Puidokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, pripažįstant jame vartotus psichinės prievartos, specialios jėgos ir specialiųjų priemonių apibrėžimus netekusiais galios.
Be to, teikiamu projektu siūloma pripažinti netekus galios Įstatymo ketvirtąjį skirsnį, reglamentuojantį psichinės prievartos, specialios jėgos, šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimą. Tačiau atitinkamų pataisų pagrįstumas ir galimybė pasiekti užsibrėžtus tikslus abejotini dėl šių priežasčių:
Visų pirma, pastebėtina, kad Įstatyme panaikinus jo ketvirtąjį skirsnį dėl prievartos panaudojimo pagrindų, nepateikiama blanketinė nuoroda į kitą (-us) teisės aktą (-us) (pavyzdžiui, Policijos įstatymą), kuriuo (-iais) turėtų būti vadovaujamasi, taikant prievartą asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio atvejais. Be to, pastebėtina, kad nei Policijos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute taip pat nėra nustatytų specialių prievartos panaudojimo pagrindų, taikant asmenų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio. Atsižvelgiant į tai, asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio atvejais prievartos panaudojimo pagrindai ir sąlygos liktų iš esmės nesureguliuoti. Tokiais atvejais panaudojus prievartą, galimai kiltų jos teisėtumo problema. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad nors teikiamu projektu Įstatyme panaikinamas specialiųjų priemonių apibrėžimas, atitinkama sąvoka Įstatyme ir toliau yra vartojama (pavyzdžiui, Įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 13 straipsnyje). Atsižvelgiant į tai, keičiamo Įstatymo kontekste tampa neaiškus specialiųjų priemonių sąvokos turinys.
Nepritarti Kadangi visas priemones nustato specialieji įstatymai, nebūtina formuluoti blanketinės normos, tiesiog specialieji įstatymai reguliuoja specialiųjų priemonių naudojimą, o šis įstatymas nenumato tokių priemonių naudojimo, nes tiek policija, tiek Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, tiek pataisos pareigūnai tas prievartos priemones naudoja pagal jų veiklą reguliuojančius įstatymus: pvz., Policijos įstatymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymą, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą. Pareigūnai, vykdydami savo pareigas, žino jų veiklą reguliuojančius įstatymus, vertina ir taiko juos sistemiškai ir jais vadovaujasi. Be to pažymėtina, kad statutinių valstybės tarnautojų naudojamų specialiųjų priemonių techninę specifikaciją nustato Vyriausybė (Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Įstatymo
priemones, o jų naudojimas nustatytas kituose įstatymuose, kaip ir paminėta keičiamo įstatymo 13 straipsnyje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atspindima Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto pataisa. Nepritarti Neaiški pastaba, nes visas Ketvirtasis skirsnis ir suminimu 23 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios tiek lyginamajame, tiek nelyginamajame variante. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-617(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto redaguotas įstatymo projektas XIIIP-617(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas J Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė