priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Dirvožemis yra vienas pagrindinių šalies gamtos išteklių, nuo kurio derlingumo priklauso ne tik aprūpinimas maistu, bet nuo jo priklauso ir reikšminga šalies pajamų dalis. Pastaruoju metu, šalies mokslininkų teigimu, dėl itin intensyvios žemdirbystės, neatsakingos žemės ūkio technikos ir monokultūrų auginimo išryškėjo dirvožemio degradacijos požymiai, pasireiškiantys sparčiu jų rūgštėjimu (ypač Žemaitijoje), mažėjančiu augalams reikalingų maisto medžiagų kiekiu dirvoje (armenyje), intensyvėjančia dirvožemio erozija (dirvožemio derlingo viršutinio sluoksnio netekimas, dirvos struktūros praradimas). Kai pasėlio struktūroje javai užima net 80 proc., t.y. daug didesnę dalį negu optimalioje (turėtų būti apie 50 proc.), dirvotyros požiūriu, tai itin prastėja agrocheminės, fizikinės ir biologinės dirvožemio savybės. Be to, jau ryškiai sumažėję ir turintys tendenciją toliau mažėti daugiamečių žolių plotai, kaip ir gyvulininkystės ūkiuose sukaupiamų organinių trąšų kiekis. Tai lemia dirvožemyje ilgai trunkančio humifikacijos proceso lėtėjimą ir humuso mažėjimą. Toks gamtos išteklių naudojimas veda link negrįžtamo dykumėjimo proceso, grasinančio ne tik aplinkosaugai ir žmonių sveikatai, bet ir žemdirbių pajamoms ilgalaikėje perspektyvoje suprastėjus dirvožemio derlingumui ir kokybei, suprastės derliai, produkcijos kokybė, išaugs produkcijos savikaina dėl didėjančių mineralinių trąšų bei dirvos gerinimo priemonių poreikio. Problemą gilina ir produkcijos derliaus savikainą augina nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis. Neįvertinus dirvožemio agrocheminių savybių į dirvą įnešti per dideli augalų neįsavinti trąšų kiekiai, ne tik teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis, bet ir didina bereikalingas ūkininkų išlaidas.
Lietuvoje viena skaudžiausių problemų dirvožemio degradacijos aspektu yra sparčiai didėjantys rūgščių dirvožemių plotai, artėjantys net prie 50 proc. visų žemės ūkio naudmenų rodiklio, buvusio iki pirmųjų kalkinimo darbų. Sparčiausiai dirvožemiai rūgštėja Vakarų ir Rytų Lietuvoje. Dėl šios priežasties jau artimiausiais metais padaugės plotų, kuriuose prastai augs arba visiškai nebeaugs rapsai, kviečiai, cukriniai runkeliai, dobilai, liucernos, ankštiniai augalai ir daugelis daržovių. Todėl šiai problemai spręsti būtina parengti rūgščių dirvožemių kalkinimo reikalavimus. Kyla problemų ir dėl intensyvios žemdirbystės padarinių, sėjomainų nebuvimo, monokultūroje auginamų javų, kas intensyviai ardo derlingąją dirvožemio dalį. Neišspręstas ir nuotėkų dumblo panaudojimo klausimas iki šiol bandant jį traktuoti, kaip naudingą tręšimo priemonę, neįvertinus užterštumo sunkiaisiais metalais pavojaus. Atkreiptinas dėmesys ir į miškų dirvožemio būklę, bei jo išsaugojimo būtinybę. Nerimą dėl galimo miško dirvožemio prastėjimo kelia ir vis labiau didėjantys plynų miškų kirtimų mastai. Lietuvos miškų ūkio statistikos duomenimis per 8 metų laikotarpį nuo 2007 iki 2015 metų plynai kertamų miškų plotai padidėjo net 21 proc. t. y. 3555 ha. Todėl darytina išvada, kad tokiu tempu kertami miškai, lydimi dar ir intensyvaus miško paklotės ardymo ir suslėgimo, įtakotos sunkios miško technikos intensyvaus darbo. Būtina ieškoti veiksmingų priemonių griežtinant transporto priemonių važiavimo ne keliais sąlygas. Šis įstatymas būtų pagrindas tokioms teisinėms nuostatoms ir griežtesniam atsakomybės taikymui. Problemų kyla ir dėl dirvožemio skurdinimo maisto medžiagų disbalanso pavidalu, išnešant iš dirvožemio daugiau, nei jam sugražinant.
Itin didelę žalą miškų dirvožemiui, jo struktūrai turi kelmų rovimo praktika, kurios būtina atsisakyti. Dirvožemio išsaugojimo kontekste būtina imtis neatidėliotinų priemonių stabdant svarbaus ir labai lėtai atsinaujinančio šalies gamtos ištekliaus
Olandijos–, taip pat Šveicarijos patirtis, kuri turi tapti vyzdžiai. Juo labiau, kad ir Europos Komisija, buvo parengusi dirvožemio saugojimo direktyvos projektą, tačiau dėl pernelyg skirtingų regionų gamtinių, ekonominių, žemdirbystės intensyvumo ir dirvožemio būklės kriterijų ir teisinio reglamentavimo tradicijų, šio siūlymo atsisakė ir direktyvos tvirtinimo procesą sustabdė, palikdama valstybių narių apsisprendimui.
Dirvožemio išsaugojimo būtinybę globaliu mastu svarbą, atkreipiant dėmesį į kiekvieno konkretaus regiono sąlygas ir tame regione iškylančias su tuo susijusias problemas, Jungtinių tautų Žemės ūkio ir maisto organizacija (FAO) jau buria darbo grupę, sudarytą iš skirtingų regionų dirvožemio ekspertų, tarptautinėms dirvožemio apsaugos rekomendacijų gairėms parengti. Įvertinusi dirvožemio degradacijos problemos ir sprendimų, stabdant šias grėsmes poreikį ir tai, kad Europos Sąjungos ir kitų šalių politika dirvožemio srityje tik pradedama formuoti, bendras dokumentas taip ir nepatvirtintas, Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, taip pat Lietuvos agronomų sąjunga iškėlė Dirvožemio reglamentavimo įstatyminiame lygmenyje būtinybę. Sprendimą parengti Įstatymo projektą priėmė žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-311 sudaryta darbo grupė 2015 m. rugpjūčio
projektą atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, įvertintos Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų, Didžiosios Britanijos bei Šveicarijos įstatymų nuostatos, į vieningą sistemą apjungiami jau galiojantys dalinę dirvožemio apsaugą reglamentuojantys teisės aktais. Įstatymo projekte duodamos nuorodos į jau galiojančius teisės aktus tokius, kaip augalų apsaugos produktus, mėšlo, dumblo, pelenų, žemės naudojimą ir miškų naudojimą reglamentuojantys teisės aktai.
Papildoma tokiomis nuostatomis, kaip trąšų registras, tręšimo reikalavimai, geros ūkininkavimo praktikos rekomendacijos, tausaus subalansuoto tręšimo reikalavimai dumblo naudojimo, miškų tręšimo, nepaliestų natūralių durpynų naudojimo sąlygos. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – išsaugoti ir pagerinti Lietuvos dirvožemius paskirtiniam naudojimui ir jų funkcionalumą aplinkos kokybei (vandens, oro, augalijos, gyvūnijos) užtikrinti skatinti žemės naudotojus racionaliai naudoti žemę, puoselėti dirvožemio kokybę, neleisti prastėti agro ir miško ekosistemų dirvožemio būklei, tiesiogiai priklausančiai nuo žmonių veiklos ir gamtinių veiksnių. Taip pat laipsniškai mažinti žalingų veiksnių poveikį dirvožemiui, įgyvendinant tinkamas jo naudojimo priemones. Įstatymo projektu siekiama išspręsti ir šiandien abejotiną nuotekų dumblo naudojimo klausimą, traktuojant jį ne tręšiamojo produkto, o atliekos pavidalu, utilizuojant jį tik miško želdinių augynų plotuose, įveistuose ne miško žemėje. Įstatymo projektu siekiama išsaugoti derlingo ir vidutinio derlingumo dirvožemius išsaugoti žemės ūkio naudmenų sektoriuje, neleidžiant šių plotų užstatyti. Taip pat, įvertinus aplinkosauginius aspektus, įstatymo projektu siekiama įtvirtinti būtinus žemės, miško naudmenų bei durpynų ekosistemų naudojimo pagal paskirtį principus. Iki šiol dirvožemio tiesiogiai nereglamentavo nei vienas Lietuvos Respublikos įstatymas. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos, Žemės, Poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo, Atliekų tvarkymo, Žemės gelmių, vandenų, pelkynų ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai, dirvožemio nuostatas reglamentavo iš dalies.
Atsakomybė už aplinkos teršimą (tame tarpe dirvožemio) ir humusinio dirvožemio sluoksnio naikinimą (gadinimą) numatyta Lietuvos Respublikos administraciniame teisės pažeidimų kodekse. Su dirvožemio apsauga susijusius reikalavimus šiandien apibrėžia ir įvairios aplinkosaugos, augalų apsaugos, žemės ir miškų naudojimo, taršos prevencijos, mėšlo ir dumblo naudojimą reglamentuojančios taisyklės, tačiau šie reikalavimai neapjungti į vieningą su dirvožemio kokybės išsaugojimu ir jos puoselėjimu susijusią sistemą klaidina ūkio subjektus ir trukdo vieningą dirvožemio saugos įgyvendinimą. Todėl vienas pagrindinių šio įstatymo uždavinių – apjungti visus minėtus teisės aktus į vieną koordinuojančią sistemą, supaprastinančią ir palengvinančią dirvožemio naudojimo, jo kokybės puoselėjimo sąlygas ūkininkams ir kitiems ūkio subjektams, įvedant bendrą dirvožemio reglamentavimo nuoseklumą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptariami klausimai. Šiuo metu galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys atskirus dirvožemio apsaugos aspektus yra šie:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“; Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. D1-203 „Dėl cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“;
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje patvirtinimo“; Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymas Nr.
V-412 „Dėl Lietuvos Higienos normos HN 97:2004 „Pesticidų (augalų apsaugos produktų) veikliųjų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos aplinkoje patvirtinimo“; Aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. D1-436 „Dėl Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“; Aplinkos ministro 2003 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. 230 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“;
Aplinkos ministro 2007 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. 1-10 „Dėl ekogeologinių tyrimų reglamento patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
dokumento LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ ; Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 9-95 „Viršutinės litosferos dalies užterštumo naftos produktais didžiausi leidžiami lygiai“; Lietuvos higienos norma HN 60-1996 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje“;
Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio
sluoksnio išsaugojimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Visa eilė įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuoja tam tikrų dirvožemio saugos problemų sprendimą. Tačiau nėra vieningo, sisteminio dirvožemio naudojimą reglamentuojančio dokumento.
Teikiamas Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projektas visas šias problemas apibendrina, nusako trūkstamus reikalavimus dėl žemės ūkio paskirties žemės naudojimo, kurie neapibrėžti geros žemdirbystės praktikų taikymo, subalansuoto tręšimo, tręšimo planų, registruotų trąšų reikalavimų, trąšų registravimo būtinybės dokumentuose. Įstatymas papildomas reikalavimais, kuriais siekiama išsaugoti miško ir durpyno dirvožemius. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projekte apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, dirvožemio išteklių naudotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigos dirvožemio saugos srityje. Nustatyti tausaus subalansuoto tręšimo reikalavimai, trąšų registro būtinybė, na ir nuorodos į geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus su tausios žemdirbystės praktikos rekomendaciniais aspektais, taikant maistinių medžiagų balanso principą gražinant dirvai tapatų iš išneštų maisto medžiagų kiekį. Taip pat numatyti reikalavimai ūkio subjektams, naudojantiems žemės ūkio paskirties ir miško žemę bei būtini reikalavimai išsaugoti miško ir durpynų dirvožemį bendresniu požiūriu. Tuo tikslu numatyti reikalavimai miško dirvožemiui ir durpynų rekultivavimui. Įvertinant tai, kad intensyviai dirbamas durpynų dirvožemis itin sparčiai mineralizuojasi ir dykumėja į atmosferą paleisdamas šiltnamio efektą spartinančių dujų emisijas ir atlaisvindamas į gruntinius vandenis azotą, šiuo įstatymu siekiama iš rekultivacijos galimybių išimti jo naudojimą žemės ūkiui, rekultivuotus durpynus tik apsodinant mišku arba aptvenkiant ir grąžinant į pelkėjimo procesą. Be to, būtina saugoti ir natūralius dar nepradėtus eksploatuoti durpynus, išsaugant tiek pačią ekosistemą, tiek bioįvairovę bei aplinką.
Įstatyme numatomas ir dumblo naudojimo sąlygos, įvardijant jį ne dirvožemio trąšos, o atliekos pavidalu, kurią būtų leidžiama utilizuoti tik miško plantančiuose želdynuose, įveistuose ne miško žemėje, taip pat atsinaujinančios energijos plantacijose, saugant ir žemės ūkio augalus ir miško grybus nuo užterštumo sunkiaisiais metalais,. Įvertinant tai, kad nė viename šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra patvirtintų sąvokų ir funkcijų apibrėžimų, iškyla daug neaiškumų tiek žemės naudotojams, tiek ir aplinkos saugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Šie neaiškumai dažnai tampa ir teisminių ginčų pagrindu. Be to, šis įstatymas sujungia į vieną sistemą atskirų teisės aktų nuorodas ir palengvina esminių reikalavimų įgyvendinimą saugoti dirvožemio derlingumą. Tai bus labai didelis palengvinimas dirvožemio derlingumo saugojimo ir jo gerinimo požiūriu. Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymas, apjungiantis taikomus šios paskirties teisės aktus, turi būti dirvožemio išsaugojimo teisinės sistemos pagrindas. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Patvirtintas įstatymo projektas, taptų labai reikšmingas žemės ūkio verslui ne tik šių dienų požiūriu, bet ir galvojant apie ateitį. Laikantis gerų ūkininkavimo praktikos tradicijų, tausiai ir atsakingai naudojant dirvožemį, grąžinat jam prarastas ir išneštas augalų maisto medžiagas, saugant tinkamą jo fizinį būvį, bus atkuriamas ir palaikomas dirvožemio derlingumas. Jis užtikrins gausų augalų derlių, kartu saugos aplinką, stabdys CO₂ emisiją.
Taikant subalansuotą augalų tręšimą, vartotojui bus teikiami sveiki žemės ūkio produktai ir saugi žaliava maisto pramonei. Saugus, ekologiškas dirvožemis padės plėtoti augalininkystės ir miškininkystės verslą. Be to, taikant tausojantį dirvos dirbimą, o ypač subalansuotą augalų tręšimą, įvertinant dirvožemio agrocheminius rodiklius ir konkrečių augalų įsisavinamus maisto medžiagų kiekius ir tausų subalansuotą augalų apsaugos priemonių naudojimą, gerokai sumažės ūkininkų darbo sąnaudos ir produkcijos savikaina. Tuo ir reikalingi kasmetiniai tręšimo planai ir maistinių medžiagų dirvožemyje balansų skaičiavimai, kurie padės sutaupyti lėšų, šiandien bereikalingai išleidžiamų pertekliniam trąšų naudojimui neįvertinus jų realaus poreikio. Aplinkosaugos, sveikatos, rekreacijos išsaugojimo ir plėtros aspektai taip pat suvaidins svarbų vaidmenį verslo sąlygų gerinimo link. Išsaugojus žemės ūkio naudmenų kokybę, pagerės žemės ūkio produktyvumas ir produktų kokybė, o išsaugojus miškų dirvožemį, pagerės miško ne tik medienos kokybė, bet ir estetinė miško rekreacinės paskirties būklė. Išsaugotas kraštovaizdžio stabilumas, kaip ir natūralią pelkynų ekosistema ne tik ryškiai prisidės prie klimato kaitos procesų stabdymo, vykdant ambicingus Paryžiaus klimato kaitos įsipareigojimus, bet prisidės prie aplinkos, bioįvairovės bei kraštovaizdžio išsaugojimo, kas aiškiai pagerins vietovės turistinį patrauklumą, vienareikšmiškai pagerinsiantį šalies verslo sąlygas, ypač turizmo, kaimo turizmo srityse. Be to, patvirtinus įstatymo projektą, žemės ūkio verslo subjektai turės didelį privalumą, turėdami visapusiško laisvo informacijos apie dirvožemio būklę, jo cheminę sudėtį, tręšimo ir kitų derlingumą didinančių priemonių rekomendacijas, prieinamumo galimybę. 8.
teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus įstatymą, reikės parengti poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius nuotėkų dumblo skleidimą ant miško medynų dirvožemio, organinių atliekų naudojimą tręšimui, dirvožemio išvalymo normatyvus, privalomas antierozines priemones, dirvožemio kokybės vertinimo tvarkas, pavirtinti trąšų registrą, tręšimą reglamentuojančius teisės aktus, transporto priemonių važiavimo ne keliais reikalavimus, tausios ūkininkavimo praktikos rekomendacijas. Įstatymo projekte laikomasi nuostatos, kad poįstatyminius teisės aktus turės parengti Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos, todėl priėmus šį įstatymą bus parengtas Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis valstybės valdymo institucijas parengti reikiamus teisės aktus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus įstatymą, reikės rengti įgyvendinamuosius dokumentus (geros žemdirbystės praktikos taisykles, trąšų registracijos taisykles, subalansuoto tręšimo, maistinių medžiagų ir humuso balansų metodikas). Taip pat patobulinti Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367 / 3D-342 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ tvirtinamus reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“. Šiuos dokumentus pagal kompetenciją turės rengti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir aplinkos ministerija. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Dirvožemio įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai V. Vingrienė ir Viktoras Pranckietis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Siūlomi Lietuvos Respublikos dirvožemio saugos įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „dirvožemis“, „dirvožemio sauga“, „aplinkos apauga“, „degradacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Viktoras Pranckietis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra netikslus, nesuderintas su kituose įstatymuose (pavyzdžiui, Žemės įstatymu) numatytu teisiniu reguliavimu, kartojantis kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, daugelis projekto nuostatų savo turiniu yra labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas pats projekto atitikimas Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo, efektyvumo bei aiškumo principams. Svarstytina, ar projektu siekiamą reguliavimo tikslą nebūtų galima pasiekti papildant žemės, aplinkos apsaugos santykius reglamentuojančius teisės aktus. Kitu atveju projektas turėtų būti pataisytas ir patikslintas vadovaujantis teisėkūros reikalavimais. 2. Iš projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokie naudotojai turimi omeny. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose kalbama ne tik apie dirvožemio naudotojus, bet ir žemės naudotojus, trąšų ir tręšiamųjų produktų naudotojus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti įstatymo tikslus. Svarstytina, ar šių nuostatų nereikėtų apjungti į vieną straipsnio struktūrinę dalį. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad ,,naudojant dirvožemį žemės ūkio, miško žemės ir urbanizuotų teritorijų reikmėms – išsaugoti ir atkurti viršutinį derlingąjį sluoksnį ir būdingas dirvožemio savybes“. Nuostata tobulintina šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,derlingasis dirvožemio sluoksnis“.
Tuo tarpu vertinamojoje projekto nuostatoje vartojama sąvoka ,,viršutinis derlingasis sluoksnis“. Todėl projekte vartojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Antra, pagal Žemės įstatymo 23 ir 25 straipsnių nuostatas žemė pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį gali būti priskirta miško ūkio paskirties žemei, bet ne miško žemei. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamą projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Trečia, nuostata ,,atkurti viršutinį derlingąjį sluoksnį“ nėra aiški. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų atskleisti sąvokos ,,derlingojo dirvožemio sluoksnio atkūrimas“ turino. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 5 dalyje naudojama sąvoka ,,derlingojo dirvožemio sluoksnio atstatymas“. Nėra aišku, ar šios sąvokos turėtų būti suprantamos vienodai, ar jų turinys skirtingas. Tuo atveju, jeigu minėtų sąvokų turinys yra vienodas, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų vartoti vieną iš jų. Kitu atveju reikėtų apibrėžti sąvoką ,,derlingojo dirvožemio sluoksnio atstatymas“. Ketvirta, nėra aiškus vertinamos projekto nuostatos santykis su projekto 9 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, pagal kurias urbanizuotose teritorijose esančio dirvožemio naudotojas, žemės plotą panaudojęs statyboms ar kitai veiklai, privalėtų ne atkurti derlingą dirvožemio sluoksnį, bet sumokėti atitinkamą kompensaciją į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, minėtas projekto nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. 5. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nėra aiškus formuluotės „dirvožemio naudojimas pagal paskirtį“ turinys, nes projekto nuostatose nėra aiškiai nurodoma kokia yra dirvožemio paskirtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties (žemės ūkio, miškų ūkio, kitos paskirties ir kt.) dirvožemio, kaip viršutinio žemės sluoksnio, paskirtis gali būti skirtinga. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, aiškiai reglamentuojančiomis dirvožemio paskirtį, dirvožemio naudojimą pagal paskirtį ir pan. 6. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas Žemės gelmių įstatymo reglamentuojamiems dirvožemio objektams ir mažiesiems karjerams. Pažymėtina, kad sąvoką ,,dirvožemio objektas“ projekte nėra siūloma apibrėžti, todėl taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Ši sąvoka, taip pat sąvoka ,,mažasis karjeras“ nėra vartojama ir Žemės gelmių įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 4 dalies nuostatas reikia suderinti su Žemės gelmių įstatymo nuostatomis. Be to, šiose projekto nuostatose pirmą kartą minint Žemės gelmių įstatymo pavadinimą prieš žodžius „Žemės gelmių“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 7. Projekto 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės įstatymo sąvokos. Pažymėtina, jog Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta ar „projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka”, tačiau iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projekto 2 straipsnyje siūlomos sąvokos yra aprobuotos Terminų banke. 8. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,dirvožemio naudotojas – valstybinės ar privačios žemės naudotojas – fizinis ir (ar) juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas, naudojantis žemę teisės aktų nustatyta tvarka“.
Atkreipiame dėmesį, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti savivaldybei. Nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis savivaldybės žemės naudotojas pagal projektu siūlomą apibrėžimą nebūtų laikomas dirvožemio naudotoju. Be to, nėra aišku, kokius konkrečiai asmenis (dirvožemio naudotojus) apimtų nuostata ,,juridinio asmens neturintis subjektas“. Tuo atveju, jeigu turimos omenyje užsienyje įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bet turinčios civilinį teisnumą pagal tų šalių įstatymus, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės naudotojo sąvoka savo turiniu yra platesnė nei dirvožemio naudotojo sąvoka ir apima asmenis, kurie ne tik teisės aktų nustatyta tvarka naudoja žemę, bet ir kitais pagrindais - administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žemės naudotojas, naudojantis žemę administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu, būtų laikomas dirvožemio naudotoju. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias sąvokas suderinti tarpusavyje. 9. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomos apibrėžti sąvokos
„dirvožemio rūgštėjimas“ turinyje nėra aiškus formuluotės „pHKCI
sumažėja mažiau 5,6“ turinys. 10.
nustatyti, kad „Pagal organinės medžiagos susiskaidymą durpžemis gali būti aukštapelkės, žemapelkės ir tarpinis“, nes kitose projekto nuostatose nėra normų, reglamentuojančių kokį nors specialų durpžemio, atsižvelgiant į jo rūšį, naudojimą ir apsaugą. 11. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad trąšų duomenų bazė – Lietuvos Respublikoje leidžiamų tiekti rinkai ir naudoti trąšų ir tręšiamų produktų duomenų bazė, kurioje registruojami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi duomenys apie trąšas, tręšiamus produktus bei jų tiekėjus ir atliekami kiti duomenų tvarkymo veiksmai. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar būtų kuriamas trąšų registras, ar valstybės informacinė sistema, taip pat nėra aišku, kuris subjektas būtų registro (informacinės sistemos) valdytojas (tvarkytojas) ir pan. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trąšų duomenų bazėje būtų registruojami duomenys ne tik apie trąšas, bet ir apie trąšų tiekėjus, svarstytina, ar neturėtų būti patikslintas duomenų bazės pavadinimas. 12. Projekto 2 straipsnio 23 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „valstybinė dirvožemio kontrolė“, kuri būtų suprantama kaip kompetentingų valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, visuomenės sveikatos priežiūros, žemės naudojimo kontrolės ir kitų kompetentingų institucijų veikla, kuria siekiama užtikrinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių dirvožemio naudojimą ir apsaugą, laikymąsi, nustatyti pažeidimus bei pažeidėjus“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose ši sąvoka nėra vartojama, taip pat nėra reglamentuojamos šią kontrolę pagal kompetenciją atliekančių institucijų veiklos sritys ir pan. Be to šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 14 straipsniu, reglamentuojančiu valstybinę dirvožemio naudojimo priežiūrą.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalį žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 13. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, šio straipsnio 24 dalyje apibrėžiama sąvoka „dirvožemio agrocheminės savybės“ turėtų būti dėstoma po sąvokos „derlingasis dirvožemio sluoksnis“. Be to, sąvokos „dirvožemio agrocheminės savybės“ turinyje nėra aiškus trumpinio „pH“ turinys. 14. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti dirvožemio funkcijas, t. y., šiose nuostatose aprašomos dirvožemio savybės, gebėjimai, tačiau nenustatomas joks teisinis reguliavimas, todėl šios nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių ir neturinčių teisinio krūvio. 15. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatose nėra aiškus formuluotės
„kitas viešas ir (ar) privačias funkcijas“ turinys. 16. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatose nėra aiškus
sąvokos „dirvožemio medžiaga“ turinys. Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atkleisti šios sąvokos turinį. 17. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatose „dirvožemio gebėjimas <...> teikti statybines ir kitokio pobūdžio bei sudėties medžiagas“ nėra aiškus formuluotės „kitokio pobūdžio bei sudėties medžiagas“ turinys. 18. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes jame nėra nurodomos konkrečios dirvožemio funkcijos. 19. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „dirvožemio kokybė ar kokybiniai rodikliai – tai žemės vertės nustatymo pagrindas“.
Šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokų „dirvožemio kokybė“ „dirvožemio kokybiniai rodikliai“ turinys; taip pat nėra aišku, koks žemės vertės nustatymas turimas omeny, ar be dirvožemio kokybės ar kokybinių rodiklių, kokie nors kiti veiksniai, žemės savybės turi įtakos žemės vertės nustatymui. 20. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,dirvožemis naudojimo teise priklauso sklypo, kuriame jis yra, savininkui ar kitam asmeniui (naudotojui) su savininko sutikimu rašytine forma. Dirvožemio naudojimo pagrindus nustato šis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas“ (pabraukta mūsų). Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi projektu siūloma nustatyti išimtį iš bendros taisyklės, kad viršutinis žemės sluoksnis priklauso žemės sklypo savininkui nuosavybės teise. Iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma tokią išimtį nustatyti bei žemės sklypo savininkams nustatyti tik naudojimosi dirvožemiu teisę. Be to, iš projekto 5 straipsnio 2, 3, 5, 6 dalių nuostatų darytina išvada, kad dirvožemio naudotojas turėtų teisę ne tik naudotis dirvožemiu, bet ir teisę valdyti ir disponuoti juo vykdant statybos darbus (keisti dirvožemio dislokavimo vietą, jį išvežti ir panaudoti dirvožemio kokybei gerinti, nuimti dirvožemį, sumokant kompensaciją į valstybės biudžetą ir pan.). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamą projekto nuostatą nereikėtų patikslinti ar jos atsisakyti.
Be to, vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, žemės naudotojai žeme gali naudotis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Todėl kyla abejonių, ar dėl dirvožemio naudojimo turėtų būti duodamas atskiras rašytinis žemės sklypo savininko sutikimas. 21. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,dirvožemio derlingasis sluoksnis naudojimo teise dirvožemio naudotojui priklauso tik tiek, kiek tai susiję su jo naudojimu žemės ūkio augalų, miško ar kitų sodinių auginimui“. Šios nuostatos turinys nėra pakankamai aiškus. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad dirvožemio derlingąjį sluoksnį dirvožemio naudotojas gali naudoti tik žemės ūkio augalų, miško ar kitų sodinių auginimui, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Kita vertus, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 9 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, dirvožemio naudotojas dirvožemį gali naudoti ne tik augalų, miško ar sodinių auginimui, bet dirvožemis gali būti nukasamas, išvežamas ir panaudojamas dirvožemio kokybei gerinti ir pan. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar dirvožemis (durpės, durpžemis, humusas ir pan.) gali būti pirkimo – pardavimo ir kitų sandorių objektu. Atsižvelgus tai, projekto 5 straipsnio 2 dalį reikėtų suderinti su projekto 9 straipsnio nuostatomis. 22. Projekto 5 straipsnio 3-5 dalyse siūloma nustatyti dirvožemio naudotojų pareigas. Atkreipiame dėmesį, kad analogiškos žemės naudotojų pareigos dirvožemio atžvilgiu yra nustatytos Žemės įstatymo 21 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar žemės naudotojų (dirvožemio naudotojų) pareigos neturėtų būti nustatytos viename teisės akte. 23.
turinio neapibrėžtumo ir deklaratyvaus pobūdžio (nenustatančio jokių naujų reguliacinio pobūdžio teisės normų) gali būti sunkiai įgyvendinama. Be to, šių projekto nuostatų formuluotė „dirvožemio naudotojai privalo laikytis teisės aktuose numatytų priemonių“ (pabraukta mūsų) nėra aiški tuo aspektu, kad paprastai asmenys privalo laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 24. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad dirvožemio naudotojai, vykdydami statybas ar eksploatuodami naudingąsias iškasenas privalo
„atlikti visus veiksmus, kad būtų išsaugotas ir (arba) atstatytas
derlingasis dirvožemio sluoksnis bei rekultivuotas pažeistasis“ (pabraukta mūsų). Šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „atlikti visus veiksmus“ turinys, t. y., neaišku, ar šie „visi“ veiksmai yra nustatyti kokiame nors teisės akte, ar šiuos veiksmus savo nuožiūra atlieka dirvožemio naudotojas, kokios pasekmės kiltų dirvožemio naudotojui, jei jis neatliktų visų veiksmų, o tik dalį jų ir pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 25. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įmonės tiekiančios rinkai trąšas ir dirvožemio naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka įsigyja ir naudoja Lietuvos Respublikoje tik trąšų duomenų bazėje registruotas mineralines trąšas (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad projekto 2 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad trąšos gali būti ne tik mineralinės. Projekto 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad į trąšų duomenų bazę įtraukiamos ne tik mineralinės trąšos, bet ir kitos trąšos. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tiek dirvožemio naudotojai, tiek tiekiančios trąšas įmonės galėtų naudoti (įsigyti) vien tik mineralines trąšas. Be to, manytina, kad trąšas rinkai gali tiekti ne tik įmonės, bet ir kiti subjektai.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto nuostatos nėra aiškios ir santykyje su projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, kuriomis siūloma nustatyti, kad ūkio subjektai tręšimui turi naudoti tik oficialiai trąšų duomenų bazėje įregistruotas trąšas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 26. Projekto 5 straipsnio 6 dalį reikėtų tikslinti nurodant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pavadinimą bei oficialų paskelbimo šaltinį. 27. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 6 straipsnio 1 dalis toje apimtyje, kuri suponuoja, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti nustatytos „kituose teisės aktuose“. 28. Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata ,,žemės ūkio veiklą profesionaliai (komercinę veiklą) vykdantys ūkio subjektai“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis ūkio subjektai, vykdantys profesionalią žemės ūkio veiklą būtų atribojami nuo ūkio subjektų, vykdančių žemės ūkio veiklą neprofesionaliai. Be to, projekte nėra apibrėžiama ir sąvoka ,,ūkio subjektas“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar vertinamos projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, taip pat nereikėtų apibrėžti sąvokos ,,ūkio subjektas“ turinį. 29. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal straipsnio pavadinimą projekto 6 straipsnyje siūloma reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės dirvožemio naudojimo ir apsaugos specialiąsias nuostatas, šio straipsnio 2 dalyje nustatomi tam tikri dirvožemio naudojimo ir apsaugos reikalavimai tik žemės ūkio veiklą profesionaliai (komercinę veiklą) vykdantiems ūkio subjektams.
Taigi, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ir kokie konkretūs dirvožemio naudojimo ir apsaugos reikalavimai būtų privalomi asmenims, nevykdantiems
„profesionalios“ žemės ūkio veiklos, bet kitiems tikslams naudojantiems žemės
ūkio paskirties žemės sklypą (pavyzdžiui, mėgėjams sodininkams ir pan.). 30. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte brauktinas žodis
„oficialiai“ kaip perteklinis. 31. Iš projekto 6 straipsnio 2 dalies 6 punkto nėra aišku, kokius
nustatytus reikalavimus (teisės aktuose ar kur kitur nustatytus) turi atitikti nuotekų dumblas, kad jį būtų galima naudoti žemės ūkio augalų tręšimui. 32. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte siūloma nustatyti kad ūkio subjektai privalo ne rečiau kaip kas penkeri metai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu nustatoma ši pareiga; kokios būtų šio ištyrimo pasekmės, t.y., ar ištyrimo ataskaita turi būti pateikiama kokiai nors kompetentingai institucijai; ar priklausomai nuo ištyrimo rezultatų ūkio subjektas turėtų imtis kokių nors priemonių dirvožemio pagerinimui ir pan.; ar yra nustatyta atsakomybė už šios pareigos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 33. Nėra aiški projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatų paskirtis bei santykis nei su 7 straipsnio, nustatančio miško dirvožemio naudojimą ir apsaugą, nei su viso projekto nuostatomis, nes šios nuostatos yra blanketinio pobūdžio ir susijusios su miško kirtimų tvarka. 34.
straipsnio 4 dalies nuostatos yra blanketinio pobūdžio ir nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo, kurio nebūtų kituose teisės aktuose, todėl laikytina pertekline ir neturinčia teisinio krūvio. 35. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „urbanizuotos teritorijos turi būti tvarkomos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, paliekant žaliųjų erdvių ir želdynų plotus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios nei turinio požiūriu, nei santykyje su kitomis projekto nuostatomis, nes urbanizuotų teritorijų tvarkymas gali būti suprantamas labai plačiai (pavyzdžiui, teritorijų planavimas, statyba, gatvių priežiūra ir t.t.) ir, abejotina, kad jų tvarkymą reglamentuoja tik Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. 36. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „draudžiama keisti teritorijos paskirtį, paverčiant ją urbanizuota teritorija, užstatant ar paverčiant kitomis naudmenomis, kurios žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis nei 42, išskyrus šiuos atvejus <...>“. Šios projekto nuostatos nėra suprantamos, nes nėra aiškus formuluotės „keisti teritorijos paskirtį, paverčiant ją urbanizuota teritorija“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą paprastai yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis. Taip pat, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos pagal turinį atitinka šio straipsnio pavadinimą „urbanizuotų teritorijų dirvožemio priežiūra“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotos teritorijos suprantamos kaip pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Nors projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos savo turiniu nėra aiškios, bet manytina, kad jomis siūloma urbanizuotose teritorijose drausti žemės ūkio naudmenų keitimą kitomis naudmenomis nustatant tam tikras išimtis (pavyzdžiui, ūkininko ūkio pastatų statybai ir kt.). Manytina, kad urbanizuotose teritorijose paprastai yra nustatoma pagrindinė kita, ne žemės ūkio, žemės naudojimo paskirtis, todėl, abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas. 37. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „pakeitus žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, taip pat žemės plotą panaudojus statyboms bei kitokiai veiklai, susijusiai su derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimu, dirvožemio naudotojas už žemės ploto su derlinguoju dirvožemio sluoksniu sumažinimą turi sumokėti piniginę kompensaciją į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytas kompensacijos dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma „už žemės ūkio paskirties žemėje esančių žemės naudmenų derlingojo dirvožemio sluoksnio (išskyrus miško žemę) ploto sumažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaičiuojant kompensacijos dydį, žemės ūkio paskirties žemės plotas įvertinamas atkuriamąja verte, įskaitant dirvožemio sukultūrinimo išlaidas ir žemės ūkio veiklai sukurtos infrastruktūros įtaką žemės rinkos kainai“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, nėra aišku, kodėl kompensacija už žemės ploto derlingojo dirvožemio sluoksnio sumažinimą turėtų būti mokama tik urbanizuotose teritorijose keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar vykdant statybą ir kitokią veiklą, tuo tarpu už tokią veiklą kitose teritorijose (pavyzdžiui, nekompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose ir pan.) minėta kompensacija nebūtų mokama. Svarstytina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų suderinamas su asmenų lygiateisiškumo principu. Antra, iš projekto nuostatų nėra aiškūs atvejai, kada minėtas kompensacijas privaloma būtų mokėti: ar kompensacija būtų mokama keičiant bet kokią (ne tik žemės ūkio paskirties) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, ar tik keičiant žemės ūkio žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį; ar kompensacija būtų mokama ir tais atvejais, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nėra keičiama, tačiau žemės sklypas panaudojamas statyboms ar kitai veiklai, susijusiai su derlingojo dirvožemio sluoksnio nuėmimu. Trečia, savo turiniu nėra aiškūs kriterijai - žemės ūkio paskirties žemės plotas įvertinamas atkuriamąja verte, įskaitant dirvožemio sukultūrinimo išlaidas ir žemės ūkio veiklai sukurtos infrastruktūros įtaką žemės rinkos kainai, - pagal kuriuos būtų apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Ketvirta, projekto 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio „pagrindinę“ įrašytinas žodis „žemės“. 38. Tikslintinos projekto 10, 11, 12 ir 13 straipsnių nuostatos, nes ne tik straipsnio pavadinime, bet ir straipsnio turinyje (jo struktūrinėje dalyje) turi būti nurodomos institucijos, kurioms priskirtinos funkcijos, dėstomos šiuose straipsniuose. 39.
ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja žemės ūkio naudmenų dirvožemio agrocheminių savybių stebėseną (monitoringą) ir duomenų atnaujinimą. Šios projekto nuostatos nėra aiškios atsižvelgiant į Žemės įstatymo 35 straipsnio nuostatas, pagal kurias natūralių ir antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsena yra sudėtinė žemės išteklių naudojimo stebėsenos dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto Žemės įstatymo straipsnio 3 dalį žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo Valstybės žemės fondas. 40. Projekto 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių, jog Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija „teisės aktų nustatyta tvarka vykdo poveikio aplinkai priemonių taikymą trąšų ir tręšiamųjų produktų tiekėjams rinkai ir naudotojams“ turinys nėra suprantamas. 41. Projekto 10 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija registruoja trąšų tiekėjus rinkai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius reikalavimus turėtų atitikti asmenys, kad jie galėtų būti įregistruoti trąšų tiekėjais. Be to, nėra aišku, ar trąšas rinkai galėtų tiekti tik tie tiekėjai, kuriuos įregistravo Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija, ar ir kiti asmenys. Taip pat nėra aišku, ar registruotis trąšų tiekėjais būtų asmenų, tiekiančių trąšas rinkai, pareiga. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 42. Projekto 13 straipsnio pavadinimas derintinas su Vietos savivaldos įstatyme vartojamais terminais, o šio straipsnio 1 dalies formuluotė
„savivaldybėms valdymo teise priskirtoje žemėje“ tikslintina, nes pagal
galiojantį teisinį reguliavimą valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise. 43.
ketvirtasis skirsnis be kita ko reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su „apsaugos priemonių planu“, tačiau, nei šiame skirsnyje, nei kitose projekto nuostatose nėra kalbama apie jokį „apsaugos priemonių planą“. 44. Projekto 15 straipsnio nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, iš šio straipsnio pavadinimo ir 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar dirvožemio būklės stebėsena yra žemės išteklių būklės stebėsenos sudėtinė dalis, ar šios stebėsenos yra dvi atskiros stebėsenos, ar jos suprantamos kaip nors kitaip. Antra, nėra aiškus šio straipsnio 2 dalies nuostatų tarpusavio santykis su Žemės įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis žemės informacinę sistemą, t.y., nėra aišku, ar projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys apie dirvožemį yra žemės informacinės sistemos dalis, ir jei taip, tai atkreiptinas dėmesys, jog pagal Žemės įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas, o pagal 3 dalį žemės informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose. Trečia, projekto 15 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad nesuprantama, kodėl kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją vykdančios dirvožemio būklės kokybinę ir kiekybinę stebėseną, gautus duomenis teikia „metinių ir kitų ataskaitų pavidalu, leidinyje dirvožemio kokybės žemėlapyje, internete“ (pažymėtina, kad cituojamos formuluotės turinys taip pat nėra aiškus), o ne žemės informacinę sistemą valdančioms ar tvarkančioms institucijoms. 45.
nustatyti, kad Švietimo ir mokslo ministerija tvirtina dirvožemio naudojimo mokymo programas, dėstomas žemėtvarkos, žemės ūkio gamybos bei verslo, aplinkosaugos, aplinkos inžinerijos, geografijos, zoologijos, geologijos, kraštovaizdžio, architektūros, miškininkystės, ekologijos, vandens ūkio ir statybos specialybių specialistams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar projekte minimi specialistai rengiami pagal profesinio mokymo ar pagal aukštojo mokslo studijų programas. Pažymėtina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą pačios aukštosios mokyklos rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Pagal Profesinio mokymo įstatymo 12 straipsnio
rengti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija bei jų padaliniai; pagal šio straipsnio 5 dalį formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, o pagal šios straipsnio 10 dalį reikalavimus neformaliojo profesinio mokymo programoms ir jų vykdymui gali nustatyti mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad terminas
„specialybė“ nevartotinas. Abiejuose minėtuose įstatymuose vartojamas terminas
„kvalifikacija“, tačiau, abejotina, ar tikslinga įstatyme išvardinti baigtinį
sąrašą kvalifikacijų, kurioms turi būti dėstoma dirvožemio naudojimo mokymo programa. 46.
suderinamumo, projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „studijų, mokslo ar konsultavimo įstaigos“ reikėtų rašyti formuluotę „mokslo ir studijų institucijos ir neformaliojo švietimo įstaigos“. Taip pat iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokių dirbančiųjų - dirbančių studijų, mokslo ar konsultavimo įstaigose ar dirbančių dirvožemio apsaugos ir racionalaus naudojimo srityje - kvalifikacijos tobulinimas turimas omeny. 47. Tiek projekto 17 straipsnio 1 dalyje, tiek šio straipsnio 2 dalyje nurodomi asmenys, atsakingi už geros dirvožemio būklės išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar abi projekto dalis nereikėtų sujungti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad iš projekto 17 straipsnio nuostatų nėra aišku, kokios poveikio priemonės (sankcijos) už šio įstatymo pažeidimus būtų taikomos dirvožemio naudotojams. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 48. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio ir neturinčio teisinio krūvio, nes šio straipsnio 1 dalyje nėra siūloma nustatyti naujo teisinio reguliavimo, bet pateikiama tik nuoroda į teisės aktus, reglamentuojančius žalos atlyginimą, o 2 dalyje siūlomi reglamentuoti santykiai yra reglamentuojami projekto 9 straipsnio 6 dalyje. 49. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
atskiros eilutės centre;
vietą; 49.3. reikėtų atsisakyti projekto 4 straipsnio 1 dalies numeravimo;
pagal išdėstymą nėra aišku, kokias struktūrines dalis – straipsnių dalis ar dalių punktus – turi šie projekto straipsniai;
raidėmis. 50.
įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 51. Projekto 10, 11, 12, 14 straipsniuose siūloma nustatyti galimai naujas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kiek konkrečiai valstybės biudžeto lėšų šioms ministerijoms turėtų būtų skiriama šių funkcijų įgyvendinimui. Be to, pagal projekto 9 straipsnio 5 dalies nuostatas dirvožemio naudotojai už žemės ploto su derlinguoju sluoksniu sumažinimą privalėtų mokėti kompensacijas į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planavimą, ir į tai, kad projektu siekiama sukurti vieningą, apimančią kelių ministerijų valdymo sritis, teisino reguliavimo dirvožemio naudojimo ir apsaugos srityje sistemą, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, 8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-28 Nr. S-2017-4301 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS DIRVOŽEMIO įstatymo PROJEKTO
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos dirvožemio įstatymo projektą Nr. XIIIP-608 (toliau – Įstatymo projektas). Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) 2017 m. gegužės 8 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Be to, tikslinant Įstatymo projektą pagal Teisės departamento išvados 14 punkte pateiktą pastabą siūlytume atsižvelgti į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK, 9, 11,
pat papildomai teikiame šias pastabas:
įvertino ir Teisės departamentas (išvados 20 punktas), iš esmės numatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio 2 dalies nustatytos taisyklės, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise be kita ko priklauso ir viršutinis žemės sluoksnis, išimtis.
Primename, kad Europos Sąjungos teisėje ir Lietuvos Respublikos konstitucinėje teisėje yra įtvirtintas bendrasis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, kuris yra glaudžiai susijęs su įgytų teisių apsaugos principu, numatančiu, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, jog šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas, 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Šiuo atveju Įstatymo projektu būtų apribojama žemės sklypo savininko nuosavybės teisė į žemę ta apimtimi, kiek tai susiję su dirvožemiu ir jo naudojimu (atitinkamai ribojant ir tokio asmens ūkinės veiklos laisvę, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje). Pabrėžtina, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Atsižvelgdami į tai, siūlytume įvertinti, ar proporcinga siekiamam tikslui – dirvožemio apsaugai – nustatyti tokį nuosavybės teisės ribojimą, koks yra siūlomas Įstatymo projektu. Taip pat, kiek tai susiję su proporcingumo principu, siūlytume įvertinti, ar kiti Įstatymo projektu siūlomi dirvožemio naudotojų ūkinės veiklos apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams.
Pavyzdžiui, aiškinamajame rašte nurodytu Europos Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos, nustatančios dirvožemio apsaugos sistemą, buvo planuojama įtvirtinti, kad priemonės, kurių valstybės narės imasi, būtų planuojamos pagal grėsmes konkrečioms vietovėms ir atsižvelgiant į priemonių socialinį ir ekonominį poveikį, jų ekonomišką, technines įgyvendinimo galimybes, poveikio vertinimą, apimantį išsamią naudos ir išlaidų analizę. Manytina, kad tokiu ar panašiu būdu įvertintas priemonių proporcingumas padėtų išlaikyti balansą tarp dirvožemio poveikio apsaugos ir žemės savininko ar (ir) dirvožemio naudotojo iš ūkinės veiklos kylančių interesų. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 punktu, 5 straipsnio 6 dalimi ir 10 straipsnio 10 dalimi ketinama sukurti Europos Sąjungos teisės aktais nereglamentuotų trąšų registracijos sistemą ir draudimą naudoti į tokį registrą neįtrauktas trąšas. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad tokio pobūdžio nuostatos yra laikytinos nustatančiomis reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš jas priimant turi būti notifikuotos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus. Šios direktyvos nuostatos perkeltos ir notifikavimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. 3. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamojo rašto
atsižvelgta į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus.
Nei iš aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto (Įstatymo projekte nėra priedo, kuriame būtų nurodyta, kad juo yra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai) nėra aišku, į kokius konkrečiai Europos Sąjungos teisės aktus buvo atsižvelgta. Siūlytume papildyti Įstatymo projekto aiškinamąjį raštą ir, prireikus, Įstatymo projektą. 4. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad sąvoka
„dirvožemis“ yra įvirtinta Direktyvos 2010/75/ES[1] 3 straipsnio 21 dalyje, kuri buvo perkelta į Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 7.18 punktą, ir nurodyta kaip apimanti Žemės plutos sluoksnį, esantį virš pamatinės uolienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytume įvertinti, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti sąvoką „dirvožemis“. 5. Pažymėtina, kad paraiškas, nurodytas Įstatymo projekto 10 straipsnio 10 dalyje, turėtų galėti teikti visi atitinkamą veiklą Lietuvoje vykdantys ūkio subjektai, įskaitant neturinčius juridinio asmens statuso. Todėl siūlytume tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnio 10 dalies nuostatą taip, kad būtų įtrauktos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1] 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).