Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
taip: ,,276 straipsnis. Miško įveisimo, išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimas“. 2. Papildyti 276 straipsnį 7 dalimi:
„7. Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių reikalavimų pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki šimto dvidešimt eurų.“
Pakeisti 589 straipsnio 45 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,45) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261 straipsniuose, 276 straipsnio 7 dalyje, 333, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai: Kęstutis Bacvinka Juozas Rimkus Guoda Burokienė Audrys Šimas Levutė Staniuvienė Gintautas Kindurys
Projekto XIIIP-603(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 276 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „276 straipsnis. Miško įveisimo, miško išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimas
pagrindinių kirtimų metinės normos neteisėtas viršijimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 2. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 3. Miško savininko pareigos per nustatytą terminą įrašyti įveisto miško duomenis į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą nevykdymas, miško savininko pareigos per nustatytą terminą patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre nevykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.“
užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt eurų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt eurų iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 3. 5. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 4. 6.
administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 5. 7. Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po tris šimtus eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. 6. 8. Šio straipsnio 5 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų.“
1.
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43) Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijos (urėdijų), kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275, straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 45 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,45) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261 straipsniuose, 276 straipsnio 3, 4 dalyse, 333, 334, 364, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 276 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Už Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšas buvusiose žemės ūkio naudmenose įveisti miškai neregistruojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastruose per Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse nustatytus terminus, todėl žemei, apskaitomai kaip žemės ūkio naudmenos, negalima taikyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatų dėl miško priežiūros ir apsaugos, atsakomybės sunaikinus bei pareigos atkurti. Dėl šių priežasčių neužtikrinama įveistų miškų apsauga nuo neteisėto iškirtimo ir tai sudaro sąlygas netikslingai naudoti valstybės finansinę paramą miškui įveisti, prižiūrėti ir saugoti. Neįgyvendinami Lietuvos kaimo plėtros priemonėse numatytų ilgalaikiai šalies miškingumo didinimo tikslai, susiję su aplinkos apsauga, medienos apdirbimo pramone, socialiniais gyventojų poreikiais – užimtumu ir rekreacija. Dėl to, kad iki šiol nenustatyta administracinė atsakomybė už Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“, (toliau – Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės) pažeidimus įveisiant mišką, ir parengtas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas). Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Bacvinka
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu už Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių reikalavimų pažeidimus administracinė atsakomybė nenumatyta. 3.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nuo 2005–2016 m., panaudojus Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšas, privačioje žemėje įveista 28,5 tūkst. ha naujų miškų. Siekiant užtikrinti įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“, 14 ir 15 punktais, įveisto miško duomenys į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą turi būti įrašyti per vienerius metus po miško įveisimo, į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą – per trejus metus nuo miško įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Šiais metais Aplinkos ministerijai patikrinus, kaip minėtų teisės aktų nuostatos įgyvendintos praėjus 7 metams po miško įveisimo, nustatyta, kad vien 2009–2010 m. įveistų miškų į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą neįrašyta, arba įrašyta kaip žemė, neapaugusi mišku, 282 želdinių/žėlinių sklypų (27 proc. visų sklypų). Į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą įrašyta tik apie 1 proc. įveistų miškų. Už šios žemės apželdinimą mišku sumokėtos didelės kompensacijos iš Europos Sąjungos paramos fondų ir valstybės biudžeto lėšų, įveista nemažai brangių miškų – ąžuolynų ir selekcinės drebulės želdinių. Siekiant užtikrinti įveisto miško priežiūrą ir apsaugą bei užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams dėl išmokų, įveistam miškui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatos, t. y. šie plotai turi būti apskaityti mišku tiek Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre, tiek Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre per Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse nustatytus terminus.
Tik tuo būdu galima užtikrinti žuvusių miškų atkūrimą ir apsaugą nuo neteisėto vertimo kitomis naudmenomis bei įgyvendinti valstybės skirtos paramos tikslus. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse siūlome nustatyti administracinę atsakomybę už minėtų ir kitų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių reikalavimų pažeidimus. Šių reikalavimų kontrolę turėtų vykdyti Valstybinė miškų tarnyba – įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą ir Nacionalinė žemės tarnyba – įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrą. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Todėl priėmus Projektą būtų užkirstas kelias įveistų miškų sunaikinimui ir užtikrinta jų apsauga. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos ar teigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą projektą galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 8.
laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamą projektą teisės aktų keisti nereikės. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių reikalavimų kontrolės funkcijas galėtų atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos specialistai, vadovaudamiesi LR administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 45 punktu ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai, vadovaudamiesi minėto kodekso 589 straipsnio 69 punktu, vykdydami kitų teisės aktų pažeidimų kontrolę. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,Miškų ūkis“; „miškas“ Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-28 Nr. S-2017-4301 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-603 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 276 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 276 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“. Be to, Kodekso 276 straipsnio pavadinime siūlytina patikslinti, už kokių išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 276 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „šimto dvidešimt eurų“ įrašytinas žodis „vieno“. 3. Neaišku, kodėl Kodekso 276 straipsnio 4 ir 6 dalyse už šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus nusižengimus pakartotinumas numatomas, o už šio straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti nusižengimą - jo nesiekiama numatyti. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo Kodekso 589 straipsnio pavadinime išbrauktina formuluotė „45 punkto“. 5. Įstatymą pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, 8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sereika – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Laima Kasparavičiūtė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja, Zita Bitvinskaitė – Aplinkos ministerijos atstovė, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Zita Kvietkienė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorė, Irma Dubovičienė – „Ūkininko patarėjas“. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 276 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 276 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“.
Be to, Kodekso 276 straipsnio pavadinime siūlytina patikslinti, už kokių išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. Pritarti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)12
dalimi keičiamo Kodekso 276 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „šimto dvidešimt eurų“ įrašytinas žodis „vieno“. Pritarti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)12
Kodekso 276 straipsnio 4 ir 6 dalyse už šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus nusižengimus pakartotinumas numatomas, o už šio straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti nusižengimą - jo nesiekiama numatyti. Pritarti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)2
straipsniu keičiamo Kodekso 589 straipsnio pavadinime išbrauktina formuluotė „45 punkto“. Pritarti. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-03)
pasirašančio asmens pareigos išdėstytinos taip: „Respublikos Prezidentas“ Pritarti. 6 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-05-03) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-603 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Vyriausybė (2017-10-18, nutarimas Nr.
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-323 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-603 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
už visus Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
žemėje“ (toliau – Taisyklės), reikalavimų pažeidimus, bet už šias veikas: miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkto reikalavimus) ir miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 15 punkto reikalavimus). Pažymėtina, kad kai Taisyklių reikalavimai, susiję su institucijų, išduodančių ir nagrinėjančių piliečių prašymus, kompetencija, neįgyvendinami tik dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo, jiems turi būti taikoma tarnybinė /drausminė, bet ne administracinė atsakomybė. Už Taisyklių 13 punkto pažeidimą, susijusį su Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimų nevykdymu, numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 straipsnio 3 ir 4 dalis. Pritarti.
dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo atsižvelgiant į institucijų funkcijas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą tvarko ir valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų įveisimo kontrolę atlieka Valstybinė miškų tarnyba, todėl miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą siūlome pavesti Valstybinės miškų tarnybos valstybiniams miškų pareigūnams. Atlikti šias funkcijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijų, kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniams miškų pareigūnams, numatytiems Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 ir 43 punktuose, Miškų įstatyme nepavesta, todėl šiuos punktus reikėtų tikslinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl siūlome miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą pavesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnams.
Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIIP-603. 6.2. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už - 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2017-11-15
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjos: Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyr. specialistė Zita Bitvinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 276 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 276 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“. Be to, Kodekso 276 straipsnio pavadinime siūlytina patikslinti, už kokių išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. Pritarti
2
dalyje prieš žodžius „šimto dvidešimt eurų“ įrašytinas žodis „vieno“. Pritarti
2 3.
Neaišku, kodėl Kodekso 276 straipsnio 4 ir 6 dalyse už šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus nusižengimus pakartotinumas numatomas, o už šio straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti nusižengimą - jo nesiekiama numatyti. Pritarti
išbrauktina formuluotė „45 punkto“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė
nutarimas Nr. 85612 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos
Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-603 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.
3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – Taisyklės), reikalavimų pažeidimus, bet už šias veikas: miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkto reikalavimus) ir miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 15 punkto reikalavimus). Pažymėtina, kad kai Taisyklių reikalavimai, susiję su institucijų, išduodančių ir nagrinėjančių piliečių prašymus, kompetencija, neįgyvendinami tik dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo, jiems turi būti taikoma tarnybinė /drausminė, bet ne administracinė atsakomybė. Už Taisyklių 13 punkto pažeidimą, susijusį su Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimų nevykdymu, numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos
nutarimas Nr. 8562
nusižengimų teisenos pradėjimo, administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo atsižvelgiant į institucijų funkcijas.
Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą tvarko ir valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų įveisimo kontrolę atlieka Valstybinė miškų tarnyba, todėl miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą siūlome pavesti Valstybinės miškų tarnybos valstybiniams miškų pareigūnams. Atlikti šias funkcijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijų, kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniams miškų pareigūnams, numatytiems Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 ir 43 punktuose, Miškų įstatyme nepavesta, todėl šiuos punktus reikėtų tikslinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244
„Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, valstybinę
žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl siūlome miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą pavesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnams.
Pritarti iš dalies Siūloma pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal šią pastabą ir atsižvelgti į Seime šiuo metu svarstomą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3037(3), kuriuo siūloma iš esmės pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdys Aplinkos apsaugos departamentas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-12-13
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 276 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė išdėstytina taip: „Pakeisti 276 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:“. Be to, Kodekso 276 straipsnio pavadinime siūlytina patikslinti, už kokių išteklių naudojimo ir jų atkūrimo reikalavimų pažeidimą siūloma nustatyti administracinę atsakomybę. Pritarti
Kodekso 276 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „šimto dvidešimt eurų“ įrašytinas žodis „vieno“. Pritarti
2017-05-031 3(N) 3.
Neaišku, kodėl Kodekso 276 straipsnio 4 ir 6 dalyse už šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytus nusižengimus pakartotinumas numatomas, o už šio straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti nusižengimą - jo nesiekiama numatyti. Pritarti
išdėstytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2017-05-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
teisei neturime. Atsižvelgti
patarėja Loreta Zdanavičienė1 Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti 276 str. 7 dalimi. Joje nustatomos sankcijos yra mažesnės nei to paties straipsnio 3-6 dalyse. Atsižvelgiant į ANK naują struktūrą, kad straipsnyje dalys konstruojamos pagal sankcijų dėstymą didėjančia tvarka, siūlytina 276 str. pildyti ne 7 dalimi, o nauja 3 dalimi, atitinkamai pernumeruojant likusias straipsnio dalis ir buvusiose 3 ir 6 dalyse pakeisti nuorodas vietoj 3 ir 5 į 5 ir 7 dalis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina perdėstyti visą 276 straipsnį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2 Informuojame, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr.XIIIP-603(2) nuostatas reikėtų derinti su 2017 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.XIII-628 nuostatomis, kurios įsigalios 2018 m. sausio 1 d. 2 straipsnio 2 dalis (589 straipsnio 43 punktas) dėstytina taip:
„2. Pakeisti 589 straipsnio 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43) miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų miškų urėdijos (urėdijų) valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275, straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. Pritarti
iš dalies Pritarta siūlymui palikti žodžius - „miškų urėdijos (urėdijų) valstybiniai miškų pareigūnai“, tačiau patiksinta šio punkto aktuali redakcija:
„43) Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijos (urėdijų) , kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275, straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-10-181 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-323
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-603 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
administracinę atsakomybę ne už visus Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144
„Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – Taisyklės), reikalavimų
pažeidimus, bet už šias veikas: miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 14 punkto reikalavimus) ir miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymas (atsižvelgiant į Taisyklių 15 punkto reikalavimus). Pažymėtina, kad kai Taisyklių reikalavimai, susiję su institucijų, išduodančių ir nagrinėjančių piliečių prašymus, kompetencija, neįgyvendinami tik dėl valstybės tarnautojų pareigų nevykdymo, jiems turi būti taikoma tarnybinė /drausminė, bet ne administracinė atsakomybė. Už Taisyklių 13 punkto pažeidimą, susijusį su Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.
D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, reikalavimų nevykdymu, numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos
tikslinti Įstatymo projekto nuostatas dėl administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo, administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo ir administracinių nusižengimų protokolų surašymo atsižvelgiant į institucijų funkcijas. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą tvarko ir valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų įveisimo kontrolę atlieka Valstybinė miškų tarnyba, todėl miško savininko pareigos įrašyti įveistą mišką į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą siūlome pavesti Valstybinės miškų tarnybos valstybiniams miškų pareigūnams. Atlikti šias funkcijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijų, kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniams miškų pareigūnams, numatytiems Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 ir 43 punktuose, Miškų įstatyme nepavesta, todėl šiuos punktus reikėtų tikslinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“, valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, todėl siūlome miško savininko pareigos patikslinti žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, duomenis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre per nustatytą terminą nevykdymo teisenos pradėjimą, tyrimo atlikimą ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą pavesti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnams. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2017-11-08 * 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 276 ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įstatymo projektui Nr. XIIIP-603. 6.2. Komiteto pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
2017-11-15 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pateiktus argumentus ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms 7.2. šis įstatymo projektas ir Seime jau apsvarstytas projektas Nr.
XIIIP-688 keičia tą patį Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį ir jo punktus ir įsigalioja vienu metu, todėl idant išvengti redakcijų persidengimo po svarstymo Seime šiuos projektus priėmimui siūlytina apjungti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė