priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šio Įstatymo projekto rengimą paskatino siekimas paspartinti Lietuvos strateginio poreikio įgyvendinimą – išplėtoti humanitarinius mokslus, ypač jų branduolį – lituanistiką, kaip baltistikos šaką, taip, kad ji atitiktų dabartinį pasaulinės humanitarikos lygį. Nuo šalies humanitarikos pajėgumo priklauso visuomenės ir valstybės intelektualinis savarankiškumas ir kūrybingumas, valstybės ir visuomenės raidos plėtra sudėtingos geopolitinės ir geokultūrinės situacijos laikais. Įstatymo projekto iniciatoriai lituanistiką supranta kaip bendruomenės ir valstybės savitumo ir suverenumo pagrindą. Bręsdama visuomenė imasi savaimingumą puoselėti, ugdyti. Ugdant humanistinius ir lituanistinius užmojus, ugdoma ir pati visuomenė, todėl Lietuvos valstybei turi rūpėti lituanistika. Lietuvos lituanistikos mokslams šiandien yra iškilę ne tik sudėtingi tarptautinės plėtros uždaviniai. Lietuvos visuomenėje svarbu atkurti tautinės tapatybės ir kultūros kaip konsoliduojančių vertybių, idėjų, reikšmių, vaizdinių suvokimą, padėti lietuvių savimonei atsispirti globaliesiems procesams ir priešiškai propagandai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme yra įtvirtintas lituanistikos prioritetas, tačiau dėl šio įstatymo bendrojo pobūdžio lituanistikos prioriteto įgyvendinimo priemonės kol kas nėra apibrėžtos. Kartu siekiama nustatyti lituanistikos prioriteto įgyvendinimo koordinavimo principus, laiduoti sąlygas lituanistikai ir baltistikai, lituanistiniam švietimui plėtoti. Lietuvos humanitarika turi ir gali tapti Baltijos regiono valstybių ir Vidurio Rytų Europos intelektualines jėgas telkiančiu, bendras kultūrines, visuomenines bei politines idėjas generuojančiu centru. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Seimo nario akad.
Eugenijaus Jovaišos iniciatyva įstatymo projektą rengė lituanistinių institucijų mokslininkai ir vadovai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje lituanistikos prioritetas įvardytas kaip vienas iš mokslo ir studijų principų, tačiau nenustatyta šio principo įgyvendinimo tvarka ir priemonės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti lituanistikos principo įgyvendinimo tvarką ir priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, turės būti pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų
moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti ir su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla susijusiam administravimui ir ūkiui skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“, teisės aktai, reglamentuojantys valstybės paramos teikimą Lietuvos Respublikos piliečių, užsieniečių ir užsienio lietuvių lituanistiniams moksliniams tyrimams, studijoms ir lituanistiniam švietimui Lietuvoje ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centruose. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti
„Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Terminai į Terminų banką bus perkelti prasidėjus svarstymo procedūroms. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto 13 straipsnyje nustatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministerijos pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Kasmet reikės apie 1 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų lituanistikos prioriteto įgyvendinimo, institutų baziniam finansavimui, ypatingai infrastruktūrai užtikrinti ir apie 50 tūkst. eurų bent vienai lietuvių filologijos studijų programai įgyvendinti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „baltistika“,
„lituanistika“, „lituanistikos prioritetas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas Stasys Tumėnas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamu projektu siūloma nustatyti lituanistikos,
kaip Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų branduolio, prioriteto valstybės politikoje įgyvendinimo tikslus, uždavinius, stebėseną, lituanistikos tyrimų bazinio finansavimo, kokybės užtikrinimo ir kitas panašaus turinio nuostatas. Vertinant minėtas projekto nuostatas, kurios savo turiniu yra labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, įstatyminių normų formuluočių nekonkretumą ir neapibrėžtumą, jų nederėjimą su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reguliuojančiais tos pačios srities santykius, svarstytinas pats projekto atitikimas Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo, efektyvumo bei aiškumo principams. Mūsų nuomone, projektu siekiamą reguliavimo tikslą būtų galima pasiekti tiesiog papildant mokslo ir studijų, švietimo, kultūros santykius reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu būtų nuspręsta priimti teikiamą Lituanistikos įstatymą, jis turėtų būti pataisytas ir patikslintas vadovaujantis esminiais teisėkūros reikalavimais, t.y. teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas (neperteklinis), suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Be to, teisinis reguliavimas turi derėti su galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, priėmus teisės aktą, kuriame nustatomas naujas teisinis reguliavimas, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar atskiros jų nuostatos turi būti pakeistos ar pripažintos netekusiomis galios. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriame įtvirtinti kitokie nei teikiamame projekte lituanistikos prioriteto įgyvendinimo principai.
Taip pat pažymėtina, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, pačios teisės ir pareigos turi būti konkrečios ir suprantamos. 2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato valstybės mokslo, studijų, švietimo, kultūros strategijos principą – lituanistikos prioritetą. Pažymėtina, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „strategija“ suponuoja tam tikrus valstybės politikos tam tikroje srityje strateginio planavimo dokumentus, kuriuose būtų įtvirtintas minimas principas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš šiame straipsnyje minimų valstybės politikos sričių formaliai yra patvirtinta tik valstybinė ilgalaikė švietimo strategija. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio nuostatos formuluotę derinti su preambule, kurioje numatytas lituanistikos prioriteto įgyvendinimas valstybės mokslo, švietimo ir kultūros politikoje. 3. Projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse apibrėžiamos atitinkamai sąvokos „fundamentiniai lituanistikos mokslinių tyrimų šaltiniai“ bei „lituanistikos mokslinių tyrimų sintetiniai veikalai“, tačiau toliau projekto tekste nei viena iš šių sąvokų nėra vartojama. Pažymėtina, kad projekto nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „lituanistikos fundamentiniai šaltiniai“ bei „lituanistikos sintetiniai veikalai“. Atsižvelgiant į tai, minėtos sąvokos, kurių apibrėžimai įtvirtinti projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse, tikslintinos. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, šio straipsnio 4 dalyje apibrėžiama sąvoka „lituanistinis švietimas“ turėtų būti dėstoma po sąvokos „lituanistiniai skaitmeninių duomenų rinkiniai“. 5.
įstatymu, projekto 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse prieš žodį „tyrimų“ įrašytinas žodis „mokslinių“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 6 punktui, kur vartojama formuluotė „lituanistikos tyrimai“. 6. Neaiškus projekto 2 straipsnio 7 dalyje vartojamos formuluotės „elektroninio pavidalo darbai“ turinys, nes toks terminas kaip
„elektroninis pavidalas“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose
informacines technologijas, nėra vartojamas. 7. Projekto 2 straipsnio 8 dalis, kurioje apibrėžiama „lituanistinių skaitmeninių duomenų rinkinių“ sąvoka tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, pats sąvokos apibrėžimas yra tautologinio pobūdžio, t.y. apibrėžiamoji sąvoka iš esmės apibrėžiama tais pačiais terminais. Antra, terminas „skaitmeniniai archyvai“ yra ydingas, nes pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą archyvu laikoma įstaiga ar jos struktūrinis padalinys arba kita sukauptų dokumentų saugojimo vieta, o įstaiga, jos padalinys ir fizinė vieta negali būti skaitmeninė. Trečia, neaiškus formuluotės
„skaitmeninės aplinkos ir infrastruktūros“ turinys. Ketvirta, projekto tekste
ši sąvoka pavartota tik vieną kartą (4 straipsnio 4 punkte) ir jos formuluotė skiriasi nuo 2 straipsnyje apibrėžtosios, t.y. projekto 4 straipsnio 4 punkte vartojama formuluotė „lituanistikos (o ne lituanistiniai) skaitmeninių duomenų rinkiniai“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sąvoką ir jos apibrėžimą reikėtų tikslinti. Galbūt tikslinga šią sąvoką apibrėžti panašiai kaip analogiška savo turiniu „skaitmeninių dokumentų rinkinio“ sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje. 8. Projekto 4 straipsnio 2 punkte vartojama sąvoka
„mokslo institucijos“ derintina su Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtomis ir
vartojamomis „mokslo ir studijų institucijos“ arba „mokslinių tyrimų instituto“ sąvokomis. 9.
vartojamo termino „lituanistikos institucijos“ turinys, nes tokia sąvoka nei teikiamame projekte, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra apibrėžta. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 punkte vartojamam terminui „lituanistikos mokslo institucijos“, 9 straipsnio 1 dalyje vartojamam terminui „lituanistikos mokslo ir studijų institucijos“ bei 9 straipsnio 2 dalyje vartojamam terminui „lituanistinės institucijos“. 10. Derinant projekto terminiją su Visuomenės informavimo įstatymu, projekto 4 straipsnio 4 punkte vietoj žodžio
„žiniasklaidos“ siūlome įrašyti žodžius „visuomenės informavimo“. 11. Nėra aiškus projekto 4 straipsnio 5 punkte
vartojamos formuluotės „visų lygių švietimo institucijų“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo įstatyme yra apibrėžta ir vartojama „švietimo įstaigos“ sąvoka. Be to, minėtame įstatyme švietimo įstaigos nėra skirstomos į kokius nors lygius. 12. Svarstytinas projekto 4 straipsnio 7 punkte ir kitose projekto nuostatose vartojamos sąvokos „atminties institucijos“, kuria siekiama apibrėžti muziejus, bibliotekas ir archyvus, tikslingumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad nei Muziejų įstatyme, nei Bibliotekų įstatyme, nei Dokumentų ir archyvų įstatyme šios įstaigos nėra įvardijamos kaip „atminties institucijos“. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome vietoj žodžių
„atminties institucijos“ nurodyti konkrečiai įstaigų rūšis, kurioms taikomos
įstatymo nuostatos, t.y. muziejai, bibliotekos ir archyvai. Jei nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, sąvokos „atminties institucijos“ turinys turėtų būti atskleistas būtent projekto 4 straipsnio 7 punkte, kuriame ši sąvoka pavartota pirmą kartą. 13. Projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra viena iš lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į konstitucinį Lietuvos Respublikos Seimo kaip įstatymų leidžiamosios institucijos statusą, ši institucija yra laikoma išimtinai valstybės politiką formuojančia, o ne įgyvendinančia institucija. Taip pat pažymėtina, kad prie lituanistikos prioritetą įgyvendinančių (ar formuojančių) institucijų nereikia išskirti Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos, nes minėta komisija nėra savarankiškas valstybės institucijų sąrangos vienetas, o tiesiog vienas iš Seimo struktūrinių padalinių. Seimo struktūrinių padalinių sudarymo tvarka, jų uždaviniai ir funkcijos yra ne įstatymų, o Seimo statuto ar Seimo nutarimų, kuriais sudaromos Seimo komisijos ir tvirtinami jų nuostatai, reguliavimo dalykas. 14. Projekto 5 straipsnio 3 punkte turėtų būti nurodomi pilni valstybės institucijų pavadinimai, įvedant jų tolimesnio vartojimo santrumpas. 15. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 3 punkto formuluotė, pagal kurią lituanistikos prioritetą įgyvendina kelios konkrečios bei kitos ministerijos, yra nelogiška ir neaiški. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome arba konkrečiai nurodyti visas ministerijas, kurios dalyvautų lituanistikos prioriteto įgyvendinime, arba tiesiog nustatyti, kad ministerijos lituanistikos prioritetą įgyvendina pagal kompetenciją. 16. Projekto 5 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad lituanistikos prioritetą įgyvendina ypatingos nacionalinės svarbos valstybiniai lituanistiniai mokslinių tyrimų institutai. Pažymėtina, kad šios nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 10 straipsnyje valstybinių lituanistikos mokslinių tyrimų institutų tarpe nėra išskiriami ypatingos nacionalinės svarbos statusą turintys institutai.
Atsižvelgiant į tai, projekto
nacionalinės svarbos“, arba projekto 10 straipsnyje aiškiai išskirti kriterijus, įgalinančius valstybinius mokslinių tyrimų institutus priskirti prie turinčių ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Be to, projekto 5 straipsnio 4 punkte reikėtų išbraukti perteklines nuostatas dėl lituanistikos mokslinių tyrimų institutų tikslų, nes jie išsamiai apibrėžti projekto 10 straipsnyje. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, vietoj žodžių
„lituanistiniai mokslinių tyrimų institutai“ įrašytini žodžiai „lituanistikos mokslinių
tyrimų institutai“ (kaip tai nustatyta projekto 10 straipsnyje). 17. Projekto 5 straipsnio 5 punkte brauktini pertekliniai žodžiai „universitetai ir kitos“. 18. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose turi būti aiškiai nurodyti asmenys, kuriems taikomos įstatymo nuostatos, projekto 5 straipsnio 6 punkte žodžiai „kitos institucijos“ arba brauktini, arba atskleistinas šitos formuluotės turinys. Be to, šiame punkte prieš žodį „rūpinasi“ įrašytinas žodis „kurios“. 19. Projekto 6 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šiame straipsnyje reglamentuojama lituanistikos prioriteto įgyvendinimo koordinavimas ir stebėsena, tačiau pačiame straipsnyje apie koordinavimą nėra užsimenama. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas tikslintinas. 20. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų stebėseną inicijuoja Seimas, Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įgaliotos institucijos.
Vertinant šios nuostatos turinį, nėra aišku, kaip pasireiškia stebėsenos inicijavimas, t.y. nėra aiškus formalaus sprendimo dėl stebėsenos inicijavimo turinys ir tikslingumas, nes šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, numatančios nuolatinę ir aiškiai apibrėžtomis sąlygomis vykdomą lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų stebėseną. Kitaip sakant, nėra aiški stebėsenos inicijavimo procedūros paskirtis ir jos santykis su nuolatine institucijų stebėsena, vykdoma projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis. Mūsų nuomone, projekto 6 straipsnio 3 dalis suponuoja, kad stebėsena vykdoma įstatymo numatytomis sąlygomis, ir joks formalus sprendimas dėl vykdomos stebėsenos inicijavimo yra nereikalingas. Be to, projekto 6 straipsnio
įstatymais, projekto 6 straipsnio 3 dalies 2 punkte prieš žodį „institutai“ įrašytini žodžiai „valstybiniai lituanistikos mokslinių tyrimų“, o 3 punkte vietoj žodžių „mokslo, studijų, švietimo ir kultūros institucijas“ – žodžiai
„mokslo ir studijų institucijas, švietimo ir kultūros įstaigas“. 22. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
kad lituanistikos prioritetą įgyvendinančioms institucijoms bazinio finansavimo lėšos skiriamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Svarstytinas šios nuostatos tikslingumas ir reikalingumas, nes ji nenustato jokių reguliacinio pobūdžio normų, o tik deklaruoja kito Lietuvos Respublikos įstatymo reguliavimo dalyką. Jei būtų nuspręsta šią nuostatą projekte palikti, ji turėtų būti patikslinta, nes Mokslo ir studijų įstatymas numato ne visų lituanistikos prioritetą įgyvendinančių institucijų, o tik valstybinių mokslo ir studijų institucijų bazinio finansavimo sąlygas.
Be to, šioje dalyje pirmą kartą projekte minint Mokslo ir studijų įstatymo pavadinimą prieš žodžius „Mokslo ir studijų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 7 straipsnio 2 dalis dėl savo turinio neapibrėžtumo ir deklaratyvaus pobūdžio gali būti sunkiai įgyvendinama. Be to, ši nuostata nedera su bendruoju mokslinių tyrimų finansavimo principu, įtvirtintu Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus ir finansines galimybes. Kitaip sakant, valstybė valstybiniams mokslinių tyrimų institutams valstybės biudžeto asignavimus skiria ne valstybės užsakymų vykdymui, o tiesiog jų vykdomai mokslinių tyrimų veiklai finansuoti. Tuo tarpu ūkio subjektai mokslinių tyrimų institutams teikia užsakymus dėl tam tikrų mokslinių tyrimų atlikimo, prie kurių finansavimo gali prisidėti ir valstybė, vykdydama priemones ūkio subjektų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymų vykdymui remti. 24. Projekto 7 straipsnio 3 dalis yra perteklinė ir iš esmės pakartojanti Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.
Vadovaujantis tuo, švietimo ir mokslo ministras kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms sudėtingos infrastruktūros objektams finansuoti tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projekto 7 straipsnio 3 dalies tikslingumas. 25. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas tikslintinas, atskleidžiant kieno kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras (atkreiptinas dėmesys, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija). Taip pat siūlome šiame punkte išbraukti žodžius „kitos ministerijos“, nes būtent iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir yra finansuojama valstybinių universitetų, valstybinių kolegijų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų valdomų sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūra. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad kitos ministerijos taip pat gali nustatyti lituanistikos mokslinių tyrimų projektinio finansavimo kriterijus. 26. Projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „valstybinėms mokslinių tyrimų institucijoms“ įraišytini žodžiai „valstybiniams mokslinių tyrimų institutams“. 27. Projekto 7 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad „valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos studijų programos“ brauktina kaip perteklinė bei nenustatanti jokių naujų teisės normų. Atkreiptinas dėmesys, kad studijų finansavimas išsamiai reglamentuojamas Mokslo ir studijų įstatyme. 28.
28Projekto 7 straipsnio 4 dalies nuostata,
numatanti, kad valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos rėmimo priemonės užsienio piliečiams, norintiems studijuoti lituanistikos dalykus Lietuvos universitetuose derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio 6 dalimi, numatančia, kad Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka gali būti skiriama parama užsieniečiams ir užsienio lietuviams, atvykusiems į studijas, lietuvių kalbos ir kultūros kursus mokslo ir studijų institucijose. 29. Neaišku kaip būtų įgyvendinama projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad valstybė užsako lituanistikos (baltistikos) studijų programas, nes pagal konstitucinius aukštųjų mokyklų autonomijos principus aukštosios mokyklos pačios rengia ir tvirtina jų vykdomas studijų programas. 30. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 7 straipsnio 6 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės bei nenustatančios jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų. 31. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje prieš žodį
„fundamentinius“ įrašytinas žodis „lituanistikos“. 32. Projekto 8 straipsnio 3 dalies formuluotė
„lituanistinių mokslinių tyrimų ir jų sklaida“ bei 4 dalies formuluotė
„lituanistiniai tyrimai ir sklaida“ derintina su šio straipsnio pavadinime ir 1
ir 2 dalyse įtvirtinta formuluote „lituanistikos moksliniai tyrimai, studijos, švietimas, socialinė ir kultūrinė plėtra“. 33. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„konkursinėms programoms“ įrašytinas žodis „finansuoti“. 34. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 5
dalyje reikėtų apibrėžti sąvokos „mokslininkas lituanistas (baltistas)“ turinį. Taip pat reikėtų paaiškinti kokių asmenų grupės, vadovaujamos mokslininkų lituanistų (baltistų), gali dalyvauti projektinio finansavimo konkursuose. 35. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienio mokslininkų lituanistų (baltistų) dalyvavimo konkurse ir projektinio finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai projektai finansuojami iš Lietuvos kultūros tarybos konkursinėms programos finansuoti skirtų lėšų, projektinio finansavimo tvarką turėtų tvirtinti kultūros ministras, nes būtent Kultūros ministerija įgyvendina valstybės kaip šios įstaigos savininko teises ir pareigas. 36. Projekto 8 straipsnio 7 dalies nuostata, numatanti, kad ministerijų inicijuojami lituanistiniai moksliniai tyrimai atliekami pagal specialią Lietuvos mokslo tarybos administruojamą tokių tyrimų programą, taisytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaiškus formuluotės „ministerijų inicijuojami lituanistiniai moksliniai tyrimai“ turinys, nes ministerijos nei užsako, nei inicijuoja, nei kitaip dalyvauja mokslinių tyrimų vykdyme. Antra, moksliniai tyrimai ne atliekami, o finansuojami pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojamą Lituanistikos programą. 37. Pažymėtina, kad nėra aiškūs projekto 8 straipsnio 8 dalies paskirtis bei jos turinys, nes neatskleista nei kokios bendrosios programos čia turimos omenyje, nei koks joje minimų konkursų bei kriterijų tikslas bei tarpusavio santykis. 38. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 8 straipsnio 9 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės bei nenustatančios jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų. Jei būtų nuspręsta šią dalį palikti, joje reikėtų išbraukti žodį „kitų“. 39. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų apibrėžti sąvokos „mokslo produkcija“ turinį. 40.
nuostatos reikalingumas ir tikslingumas, nes joje įtvirtinamos iš esmės deklaratyvios, nekonkretaus turinio nuostatos dėl ekspertinio vertinimo kriterijų „lygio“, atitinkančio šių institucijų vykdomą valstybinę ir visuomeninę misiją, valstybinės lietuvių kalbos įtvirtinimo ir tobulinimo tikslą, siekimą stiprinti tarptautiškumo, tautinio ir pilietinio tapatumo darną lituanistikos srityje. Pažymėtina, kad įstatymo nuostatos turi būti aiškios, konkrečios, kad jas taikantys subjektai galėtų jas tinkamai taikyti ir įgyvendinti. 41. Projekto 9 straipsnio 2 dalis, numatanti lituanistinių institucijų mokslo produkcijos formalųjį vertinimą, jų veiklos išorinį ir lyginamąjį vertinimą, derintina su Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą ir išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Atsižvelgiant į minėtus mokslo ir studijų institucijų vertinimo principus, nėra aišku, kaip ir kokiu tikslu būtų vykdomas lituanistinių institucijų mokslo produkcijos formalusis bei šių institucijų veiklos lyginamasis vertinimas. 42. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje atskleistinas formuluotės „aukštos nacionalinės reikšmės“ turinys. 43. Derinant projekto 10 straipsnio pavadinimą ir šio straipsnio 1 dalį tarpusavyje, 1 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip:
„1. Valstybiniais lituanistikos mokslinių tyrimų institutais laikomi:“. 44. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti
minimos koordinavimo tarybos statusą, jos paskirtį ir funkcijas.
Taip pat pažymime, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį minėta institucija sudaroma bendru kelių juridinių asmenų sutarimu yra teisiškai ydinga, nes nesant nors vieno iš nurodytų mokslinių tyrimų institutų pritarimo ir dalyvavimo koordinavimo tarybos sudaryme, tarybos veikla nebūtų legitimi. 45. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„lituanistiniai“ įrašytinas žodis „lituanistikos“, o 3 dalyje vietoj žodžio
„mokslo“ – žodis „mokslinių“. 46. Projekto 11 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip
perteklinio ir nenustatančio jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų. Be to, pažymėtina, kad projekto 11 straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio turinys tautologiniu požiūriu yra suformuluoti ydingai, t.y. straipsnio turinys iš esmės atkartoja straipsnio pavadinimą. 47. Projekto 12 straipsnio pavadinime vartojama sąvoka „lituanistikos (baltistikos) centrai“ bei šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka
„lituanistikos centrai“ derintinos tarpusavyje. Be to, šio straipsnio 1 dalyje
vietoj žodžių „užsienio šalių“ įrašytini žodžiai „užsienio valstybių“. 48. Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostatos taisytinos, nes Lietuvos Respublikos įstatymai negali reguliuoti subjektų, nepatenkančių į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, veiklos, nustatyti jiems teises ir pareigas. Kitaip sakant, teikiamu projektu negalima reglamentuoti užsienio valstybių aukštojo mokslo institucijų ar jų padalinių, veikiančių ne Lietuvos Respublikoje teritorijoje, veiklos. 49. Projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad valstybė pastoviai remia lituanistikos (baltistikos) centrų veiklą, yra deklaratyvaus turinio. Atsižvelgiant į tai, jos reikėtų arba atsisakyti, arba aiškiai apibrėžti tokios paramos pobūdį, formas ir (ar) vykdymo sąlygas. 50.
skaičius „įstatymo 13“, šio straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ministerijos“ įrašytinas žodis „ministrai“, o vietoj žodžio „įgyvendinimo“ – žodis
„įgyvendinamuosius“. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-27 Nr. S-2017-4208 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos RESPUBLIKOS LITUANISTIKOS ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-596 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos lituanistikos įstatymo projektą Nr. XIIIP-596, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. gegužės 8 d. projektui pateiktos išvados pirmai pastabai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]