Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
nedarbo draudimo stažą per paskutinius
;“. 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
69 mėnesius.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
1) pirmą– antrą trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 40 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 30 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.“
įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
2430 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
nedarbo draudimo stažą per paskutinius
;“. 2 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo
Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
69 mėnesius.“
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
1) pirmą– antrą trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 50 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 40 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 30 procentų apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.“
įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
2430 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Algirdas Sysas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas siekiant užtikrinti didesnę bedarbių apsaugą netekus darbo. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2; toliau kartu – Įstatymų projektai) parengtas siekiant patikslinti su nedarbo socialinio draudimo išmokų (toliau – nedarbo draudimo išmoka) apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčiu susijusias nuostatas. Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę. Įstatymo projekto Nr. 2 tikslas – nustatyti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. gyventojų pajamų mokesčiu būtų apmokestintos tik tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, įsigaliosiantį 2017 m. liepos 1 d. Įstatymų projektai parengti pagal Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) Darbo departamento (direktorius – Kęstutis Zaura, tel.
8 706 64278, el. p. [email protected] ) Darbo rinkos skyrius (vedėja – Nijolė Dilbienė, tel. 8 706 68266, el. p. [email protected] ; tiesioginė rengėja – vyriausioji specialistė Laura Audinytė, tel. 8 706 68259, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtame Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatyme (toliau – Įstatymas Nr. 1) nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą (toliau – nedarbo draudimo stažas) per paskutinius 24 mėnesius. Įstatyme Nr. 1 numatyta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė – 6 mėnesiai, nepriklausomai nuo turimo nedarbo draudimo stažo. Pažymėtina, kad Europos Komisija
mokėjimo trukmė (vietoje Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme buvusių 9 mėnesių nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmės, kuri priklauso nuo bedarbio įgyto nedarbo draudimo stažo, Įstatyme Nr. 1 nustatyti 6 mėnesiai) ir teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamo stažo pakeitimai (vietoje reikalaujamo 18 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 36 mėnesius nustatytas 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedarbo draudimo stažas) nepakankamai užtikrina asmenų apsaugą nedarbo atveju. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Įstatymas Nr. 2) nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos nuo 2017 m. liepos 1 d. apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Įstatymas Nr. 2 parengtas kaip lydimasis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projekto, parengto siekiant įgyvendinti projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas“ siūlomas priemones ir atliktų mokslinių tyrimų rekomendacijas socialinio draudimo srityje, įstatymo projektas. Įstatymu Nr. 2 numatyta gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, skiriamas pagal naują jų apskaičiavimo tvarką, nustatytą Įstatyme Nr. 1. Įstatymo Nr. 1, įsigaliosiančio
draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, toliau mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Taigi susiklostys tokia padėtis, kai pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą paskirtos ir mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos (mažesnių dydžių) sumažės jau nuo 2017 m. birželio 1 d. (nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį, todėl, įsigaliojus Įstatymui, liepos mėnesį išmokant birželio mėnesio išmoką, ji bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius.
Taip būtų užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo, nes esant galimybei teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidėtų asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaiči us. Taip pat Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokos, asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos 9 mėnesius, šios išmokos mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Pažymėtina, kad ilginant nedarbo draudimo išmokos trukmę bus kompensuojami bedarbių praradimai sumažinus išeitinės išmokos mokėjimo trukmę pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603
Lietuvos Respublikos darbo kodekso, įsigaliosiančio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatas ir užtikrinama didesnė apsauga nedarbo atveju. Taip bus užtikrintas nedarbo draudimo kaip socialinio draudimo rūšies tikslas – kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį. Ilginant Nedarbo draudimo išmokos trukmę bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija – didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma Įstatymo taikymo nuostatas suvienodinti su Įstatymo Nr. 1 2 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatančia, kad naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai skiriamoms nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Taigi Įstatymo projektu Nr.
Taigi Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad gyventojų pajamų mokesčiu būtų apmokestinamos tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias 2017 m. liepos 1 d. Taip bus užtikrinti teisėti nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų lūkesčiai, nes bus apmokestinamos tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos pagal naują šių išmokų apskaičiavimo tvarką, pagal kurią numatomos didesnės nedarbo socialinio draudimo išmokos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose nėra vartojama naujai apibrėžtų sąvokų. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. J eigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir šios išmokos mokėjimo trukmės pailginimo padidės nedarbo socialinio draudimo išlaidos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. nuo 1,1 procento didinamas iki 1,6 procento, o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus. Tačiau konkrečių metų išlaidos nedarbo socialiniam draudimui priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos lemiamo nedarbo lygio. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. K iti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. xii-2471
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1904 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. xii-2471
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2017-05-18
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: J. Andriuškevičiūtė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja, J. Raškauskaitė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja, K. Zaura – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius, L. Audinytė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja, A. Černiauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas, G. Gruzdienė – Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė, M. Pilka – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, N. Kasiliauskas – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas, R. Telinskytė – Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, A. Zvicevičius – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos konsultantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-28 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017-05-15 Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siūloma didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę. Nepritariame šiam pasiūlymui dėl žemiau nurodytų priežasčių:
Priėmus Projektą kiltų pavojus nedarbo draudimo sistemos finansavimo tvarumui Projektu siūloma būtinąjį nedarbo draudimo stažą sumažinti iki 12 mėn. per paskutinius 30 mėn. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, norint gauti nedarbo išmoką, būtinas minimalus 18 mėn. nedarbo draudimo stažas per paskutinius 36 mėnesius. Pagal nuo liepos 1 d. turėjusius įsigalioti nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, norint gauti nedarbo išmoką būtų būtinas 12 mėn. iš 24 mėn. stažas. Taigi šis pasiūlymas ženkliai palengvina galimybę įgyti teisę į nedarbo draudimo išmoką. Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant su 2014 m., 2016 m. nedarbo išmokos gavėjų, gavusių išmoką už visą mėnesį, padaugėjo beveik 11 proc., o priėmus Projektu teikiamus pasiūlymus jų skaičius dar padidėtų. Tai kelia pavojų nedarbo draudimo sistemos finansavimo tvarumui, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. padidintų nedarbo draudimo įmokų gali neužtekti šioms išmokoms kompensuoti (žr. žemiau). Būtinasis stažas nedarbo išmokai gauti mažinamas labiau, nei buvo numatyta socialinio modelio reformų rinkinyje, vertintame EK Projekto rengėjai aiškinamajame rašte būtinybę plėsti išmokų gavėjų ratą ir ilginti nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį grindžia Europos Komisijos 2017 metų Šalies ataskaitos rekomendacijomis.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad minėtoje ataskaitoje teigiama, kad vien dėl būtinojo stažo pakeitimo iš 18 iš 36 mėn. į 12 iš 24 mėn. nedarbo išmokų sistemos aprėptis padidės.1 Europos Komisijos modeliavimuose nėra vertinamas Projektu siūlomas dar didesnis būtinojo stažo sumažinimas iš dabar galiojančių 18 iš 36 mėn. į 12 iš 30 mėn. Šis siūlymas nebuvo numatytas ir socialinio modelio reformų rinkinyje. Tai rodo, kad būtinojo stažo nedarbo išmokai gauti sumažinimas yra perteklinis. Nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimas neprisidėtų prie asmenų sugrįžimo į darbo rinką Projektu siūlomas nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmės ilginimas nuo 6 iki 9 mėnesių nėra tikslingas, nes įprastai į darbo rinką asmenys sugrįžta greičiau. Vidutinė nedarbo išmokos mokėjimo trukmė Lietuvoje siekia 4 mėn., o darbo paieška užtrunka vidutiniškai 82 dienas (2015 m. apklausos duomenimis).2 Kai asmenys neturi darbo šešis ir daugiau mėnesius, susiduriama su ilgalaikiu nedarbu – sunkiausia nedarbo forma.3 Būtent 6 mėn. laikotarpis yra laikomas normalia darbo paieškos trukme – Lietuvoje ilgiau, kaip 6 mėn. darbo nerandantis jaunesnis nei 25 metų asmuo yra laikomas ilgalaikiu bedarbiu. Tai rodo, kad nedarbo išmokų mokėjimo trukmės ilginimas nuo 6 iki 9 mėn. nėra tikslingas, kadangi asmenims, kuriems nepavyksta darbo per 6 mėn. būtinos kitos priemonės, pavyzdžiui, perkvalifikavimas ar socialinė parama.
Neįvertintas siūlomų pakeitimų poveikis biudžetui Šio Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad visiems pakeitimams finansuoti nuo 2017 m. liepos 1 d. nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas bus padidintas nuo 1,1 procento iki 1,6 procento (o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, tarifas didinamas du kartus). Tačiau ankstesniais skaičiavimais4 toks pat lėšų poreikis buvo numatytas nemažinant būtinojo stažo, t.y. neplečiant potencialių nedarbo išmokos gavėjų rato. Kyla pagrįsta abejonė dėl to, ar teisingai įvertintas lėšų poreikis. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio modelio reformų rinkinio autorių skaičiavimais būtinojo stažo pakeitimui iš šiuo metu galiojančių 18 iš 36 mėn. į 12 iš 24 mėn. ir išmokų mokėjimo laikotarpio prailginimui iki 9 mėn. finansuoti reikėtų 2 proc. socialinio draudimo įmokos tarifo.5 Šiuo Projektu būtinasis stažas mažinamas dar labiau, tačiau manoma, jog išmokoms finansuoti pakaks nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo nuo 1,1 procento iki 1,6 procento (o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis - du kartus). Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, gavusiam vidutinį darbo užmokestį, ir išmokas gavusiam visą laikotarpį (siūlomus 9 mėn.) visa gauta išmokų sumą ,,į rankas” padidėtų
1 d. turėjusia įsigalioti tvarka, pagal kurią išmokos būtų mokamos 6 mėn.). Tai yra ženklus padidėjimas, vėlgi, keliantis pagrįstų abejonių dėl lėšų poreikio įvertinimo.
Didelė pajamų pakeitimo norma neskatintų bedarbių grįžti į darbo rinką LLRI skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį gavusio žmogaus gaunamos nedarbo išmokos ir darbo užmokesčio ,,į rankas” santykis pirmus 2 mėnesius siekia 52 proc., 7-ąjį mėnesį – 43 proc. Įsigaliojus socialinio modelio reformų rinkiniui, pirmus du mėnesius šis santykis siektų 76 proc., ir sumažėtų iki
mėnesį šis santykis pasiektų 76 proc., o 7-ąjį mėnesį sumažėtų iki 56 proc. 2015 m. duomenimis, ES vidurkis 2-ąjį nedarbo mėnesį siekė 56 proc., o 7-ąjį
išmoką, o pasirinkęs tęstinį profesinį mokymą taip pat turi teisę gauti stipendiją. Jei socialinės išmokos yra didesnės už potencialų darbo užmokestį, kurį žmogus gali gauti įsidarbinęs, tai skatina žmones likti bedarbiais ar dirbti nelegaliai. Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti nedarbo išmokai gauti būtinojo stažo mažinimui ir išmokos mokėjimo trukmės prailginimui. Nepritarti. Komitete pritarta projekto iniciatorių (t.y., Vyriausybės) pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama labiau užtikrinti darbo netekusių asmenų apsaugą, už kuriuos mokėtos nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kurie turi reikiamą nedarbo draudimo stažą nedarbo draudimo išmokai gauti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta . 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Gediminas Vasiliauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Algirdas Sysas Komiteto biuro vedėja Evelina Bulotaitė