Lyginamasis variantas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Rinkimų agitacijos ir rinkimų baigtį įtakoti galinčios informacijos skelbimo draudimas prieš rinkimų pradžią ir rinkimų dieną
valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame balsuojama specialiu paštu. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka. 2. Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija. 3. Sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenų apie rinkimų dalyvius (kandidatus į Europos Parlamentą, politines partijas ir rinkimų komitetus) skelbimas draudžiamas likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. 3. 4.
nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Teikia Seimo narys Mantas Adomėnas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Sociologinių tyrimų ar visuomenės nuomonės apklausų duomenys, paskelbti prieš pat rinkimus, gali reikšmingai įtakoti rinkimų baigtį. Kadangi tokių tyrimų ar apklausų tikslumas geriausiu atveju yra apytikslis, o patikimumo ir objektyvumo kriterijus nustatyti yra sunku, jų rezultatais gali būti manipuliuojama, siekiant paveikti rinkimų rezultatus. Neatmestina galimybė, kad gali būti atliekami bei skelbiami taip pat ir moksliškai nekorektiški, tendencingi sociologiniai „tyrimai“, kurių tikslas – sukurti viešojoje erdvėje klaidingą rinkėjų pasirinkimų įspūdį, kurį galima būtų išnaudoti politiniais tikslais. Dėl šios priežasties daugelyje demokratinių šalių galioja draudimas tam tikrą laikotarpį iki rinkimų pradžios skelbti sociologinių tyrimų ar visuomenės nuomonės apklausų duomenis, kurie galėtų paveikti rinkimų rezultatus. Tas laikotarpis paprastai yra 10-15 dienų iki balsavimo rinkimuose pradžios. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinti ir Lietuvoje, draudžiant sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų rezultatų, galinčių įtakoti rinkimų baigtį, skelbimą likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną. Šis draudimas aprėptų taip pat ir balsavusiųjų apklausos (angl. exit poll) rezultatų skelbimą rinkimų dieną iki balsavimo laikotarpio pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Mantas Adomėnas. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Europos Parlamento rinkimų įstatymas nenumato draudimo skelbti sociologinių tyrimų ar visuomenės apklausų rezultatus, galinčius įtakoti rinkimų baigtį, prieš rinkimų pradžią ar rinkimų dieną. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą skelbti sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenis apie rinkimų dalyvius likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Šiuo teisiniu reguliavimu bus užkirstas kelias manipuliavimui sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenimis siekiant paveikti rinkėjų pasirinkimus ir įtakoti rinkimų rezultatus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą, būtų užkirstas kelias nesąžiningoms manipuliacijoms viešąja nuomone. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninės situacijos bei korupcijos neįtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Europos Parlamento rinkimai“, „rinkimų agitacija“, „sociologiniai tyrimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys dr. Mantas Adomėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-04-21 Nr. S-2017-4080 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto nr. XIIIP-580 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑580 (toliau – Projektas) pažymime, kad Projekto nuostatos, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą skelbti sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenis apie rinkimų dalyvius (kandidatus į Europos Parlamentą, politines partijas ir rinkimų komitetus) likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, galėtų pažeisti saviraiškos ir informacijos laisvės principą, įtvirtintą tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Taip pat sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktomis pastabomis dėl projekto. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Parlamentą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti draudimą „Sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenų apie rinkimų dalyvius (kandidatus į Europos Parlamentą, politines partijas ir rinkimų komitetus) skelbimas draudžiamas likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos“. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokiu teisniu reguliavimu „bus užkirstas kelias manipuliavimui sociologinių tyrimų ir visuomenės apklausų duomenimis siekiant paveikti rinkėjų pasirinkimus ir įtakoti rinkimų rezultatus“, „Priėmus įstatymo projektą, būtų užkirstas kelias nesąžiningoms manipuliacijoms viešąja nuomone“. Taigi, projekte siūlomu teisiniu reguliavimu „10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pradžios“ būtų draudžiama skleisti informaciją apie sociologinių tyrimų ir visuomenės apklausų duomenis ir dėl to, ši informacija nebūtų prieinama visai visuomenei, rinkimų kampanijos dalyviams ir rinkėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas riboja įsitikinimų ir informacijos laisvę, yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Konstitucijos 25 straipsnio nuostatų. Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvė, kuri neatsiejama nuo žmogaus įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, yra jos sąlyga (Konstitucinio Teismo
prigimtinė laisvė (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Informacijos laisvės konstitucinį pagrindą sudaro Konstitucijos
laisvai reikšti (1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (2 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (4 dalis) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas);
Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informacija (1995 m. balandžio 20 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Informacijos laisvė nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1998 m. kovo 10 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucija apibrėžia informacijos laisvės įgyvendinimo ribas.
Pagal Konstitucijos 145 straipsnį informacijos laisvė gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Be to, Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. jeigu informacijos laisvės ribojimais siekiama apsaugoti, apginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes, kurių sąrašas (pateiktas Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje), kaip savo 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, negali būti laikomas išsamiu, baigtiniu, taigi neleidžiančiu laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas pagal savo apimtį neatitinka sąlygų, būtinų informacijos laisvės ribojimui, nepagrįstai susiaurina informacijos sklaidos galimybes skelbiant sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenis lyginant su kitais informacijos sklaidos šaltiniais ir būdais, kurie pagrįstai nėra ribojami projekte siūlomu laikotarpiu.
Iš Konstitucijos kyla ir kiti reikalavimai, kurių privalu paisyti ribojant konstitucinę informacijos laisvę: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; jais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas) <...> kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). 2. Vertinant projektu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti nuostatą kartu su šio straipsnio 4 dalimi, pažymime, kad neatsižvelgta į 4 dalies nuostatą, kad „Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytas nuostatas, baudžiami įstatymų nustatyta tvarka“, nes 3 dalyje įtvirtinus naują draudimą už jo pažeidimą nebus taikoma jokia atsakomybė. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis:
įstatymo 56 straipsnį 3 dalimi, nereikia dėstyti straipsnio pavadinimą (juolab, kad jis cituojamas neteisingai) ir viso straipsnio tekstą, o nurodyti, kad šis straipsnis pildomas 3 dalimi „Papildyti 56 straipsnį 3 dalimi“ ir išdėstyti jos tekstą (tai turi būti aptariama projekto 1 straipsnio 1 dalyje);
straipsnio buvusią 3 dalį reikia pernumeruoti 4 dalimi (tai turi būti aptariama projekto 1 straipsnio 2 dalyje);
3) projekto teksto pabaigoje turi būti nurodomos tik įstatymą pasirašančio asmens pareigos „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-271 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Parlamentą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti draudimą „Sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenų apie rinkimų dalyvius (kandidatus į Europos Parlamentą, politines partijas ir rinkimų komitetus) skelbimas draudžiamas likus 10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos“.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokiu teisniu reguliavimu „bus užkirstas kelias manipuliavimui sociologinių tyrimų ir visuomenės apklausų duomenimis siekiant paveikti rinkėjų pasirinkimus ir įtakoti rinkimų rezultatus“, „Priėmus įstatymo projektą, būtų užkirstas kelias nesąžiningoms manipuliacijoms viešąja nuomone“. Taigi, projekte siūlomu teisiniu reguliavimu „10 dienų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pradžios“ būtų draudžiama skleisti informaciją apie sociologinių tyrimų ir visuomenės apklausų duomenis ir dėl to, ši informacija nebūtų prieinama visai visuomenei, rinkimų kampanijos dalyviams ir rinkėjams. Siūlomas teisinis reguliavimas riboja įsitikinimų ir informacijos laisvę, yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Konstitucijos 25 straipsnio nuostatų. Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvė, kuri neatsiejama nuo žmogaus įsitikinimų ir jų raiškos laisvės, yra jos sąlyga (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo
(Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Informacijos laisvės konstitucinį pagrindą sudaro Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (2 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 dalis); laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (4 dalis) (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas);
Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų; Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus turi būti pagrįsta realia galimybe laisvai juos formuoti įvairios informacijos pagrindu, įskaitant teisę nevaržomai gauti informacija (1995 m. balandžio 20 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Informacijos laisvė nėra absoliuti (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1998 m. kovo 10 d., 2002 m. spalio 23 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Konstitucija apibrėžia informacijos laisvės įgyvendinimo ribas.
Pagal Konstitucijos 145 straipsnį informacijos laisvė gali būti laikinai apribota įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Be to, Konstitucija numato galimybę informacijos laisvę riboti, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. jeigu informacijos laisvės ribojimais siekiama apsaugoti, apginti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes, kurių sąrašas (pateiktas Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje), kaip savo 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, negali būti laikomas išsamiu, baigtiniu, taigi neleidžiančiu laisvės gauti ir skleisti informaciją riboti tada, kai reikia apsaugoti kitas, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nepaminėtas, konstitucines vertybes (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Taigi, siūlomas teisinis reguliavimas pagal savo apimtį neatitinka sąlygų, būtinų informacijos laisvės ribojimui, nepagrįstai susiaurina informacijos sklaidos galimybes skelbiant sociologinių tyrimų ir visuomenės nuomonės apklausų duomenis lyginant su kitais informacijos sklaidos šaltiniais ir būdais, kurie pagrįstai nėra ribojami projekte siūlomu laikotarpiu.
Iš Konstitucijos kyla ir kiti reikalavimai, kurių privalu paisyti ribojant konstitucinę informacijos laisvę: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; jais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas) <...> kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Pritarti KT (2000 m. birželio 13 d. nutarimas) nustatė, kad laisvė turėti įsitikimus reiškia, kad žmogus yra laisvas turėti savo įsitikinimus, pasirinkti pasaulėžiūros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pažiūrų negalima kontroliuoti. Valstybės institucijų pareiga-užtikrinti ir ginti šią asmens laisvę. Nuo laisvės turėti įsitikinimus neatsiejama teisė juos laisvai reikšti.
Įsitikinimų raiškos laisvė-tai galimybė savo mintis, pažiūras, įsitikinimu netrukdomai reikšti žodžiu, raštu, ženklais, kitokiais informacijos perdavimo būdais ir priemonėmis<..>.Laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti tik įstatymo nustatyta tvarka it tik tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes-žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę, ginti konstitucinę santvarką. Įsitikinimų raiškos laisvę taip pat galima laikinai apriboti įvedus karo ar nepaprastą padėtį (Konstitucijos 145 str.). Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumas demokratinėje visuomenėje gali būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti teisingumo sampratą ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes ir sąlygas (KT 1997m. vasario 17 d.). Apibendrinant pažymėtina, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su konkuruojančių vertybių racionaliu santykiu, garantuojančiu, kad apribojimais nebus pažeista atitinkamos žmogaus teisės esmė. 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 27 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas riboja įsitikinimų ir informacijos laisvę, yra neproporcingas siekiamam tikslui ir prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio nuostatoms. 4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė