Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 236¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „236¹ straipsnis. Laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
išmetamo anglies dioksido kiekio metinės stebėsenos nevykdymas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Laivo išmetamo anglies dioksido kiekio apskaitos ataskaitos nepateikimas laiku Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 3. Prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą nevykdymas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.“2 straipsnis. Kodekso papildymas 243¹ straispniu Papildyti Kodeksą 243¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„243¹ straipsnis. Kuro ir energijos būvio ciklo
metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Teisės aktuose reikalaujamo patiektų į rinką kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui mažinimo neįgyvendinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas 1.
250 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Alyvos atliekų tvarkymas atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytais būdais ir
(ar) deginimas nesant atliekų tvarkytoju užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Alyvos atliekų atlygintinas ar neatlygintinas perleidimas perdavimas neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 303 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais
gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų. 3.
laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas, kai tokia veika padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Invazinių rūšių gyvūnų išleidimas į laisvę pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Invazinių rūšių gyvūnų kontrolės ir naikinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 6. 4. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 7. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas. Už šio straipsnio 2, 3, 6 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
papildymas 304¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 304¹ straipsniu: ,,304¹ straipsnis. Genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo pažeidimas
išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų eurų. 2. Reglamente (ES) Nr.
Reglamente (ES) Nr. 511/2014 nustatytų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojų pareigų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 3. Mokslinių tyrimų, kuriuose naudojami genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, vykdymas ir galutinių produktų, panaudojant genetinius išteklius ir su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, kūrimas pažeidžiant Reglamentą (ES) Nr. 511/2014 užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 4. Veiklos, naudojant genetinius išteklius arba su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias nenutraukimas, kai nutraukti veiklą yra privaloma Reglamente 511/2014 numatytais atvejais užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 304²straipsniu: ,,304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3. Invazinių rūšių pateikimas į rinką, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 4.
straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą. 5. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, nurodytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai. Straipsnis taikomas tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.“7 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas Pakeisti 312 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„312 straipsnis. Genetiškai modifikuotų organizmų ar
genetiškai modifikuotų produktų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
organizmų ar produktų pakavimo, fasavimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. 3. 2. Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, išskyrus 5 dalyje numatytą nusižengimą, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių šimtų iki dviejų tūkstančių vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 1. 3.
modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų išleidimas į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimas rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus apgalvoto išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo ar kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka išduoto sutikimo, teisės aktuose nustatytų genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimas, genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, ar išvežimas iš Lietuvos Respublikos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. 4. Šio straipsnio 1 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų iki vieno trijų tūkstančių tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimas, pažeidžiant pareigą pranešti atsakingoms institucijoms, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 6. 4. Dauginamosios medžiagos, turinčios Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų organizmų priemaišų, tiekimas rinkai užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7. Genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas įteisintas Europos Sąjungoje, bet apribotas ar uždraustas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje, auginimas tiekimo rinkai tikslais užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. 8. 5.
kaip pusės hektaro ploto Genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių tūkstančių iki penkių šešių tūkstančių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 6. Daugiau kaip pusės hektaro, bet ne daugiau kaip penkių hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 7. Daugiau kaip penkių hektarų ploto, bet ne daugiau kaip dvidešimties hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 8. Daugiau kaip dvidešimties hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų8 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje,
straipsnio 2 dalyje, 312, 343, 344, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“ 3.
Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip: „40) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217¹, 218, 219, 221, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 304² straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 3, 6 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 dalyse, 310 straipsnio 10, 11 dalyse, 312 straipsnio 1, 2 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 3, 4 dalyse, 408, 412 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 436, 437, 450 straipsniuose, 459 straipsnio 3, 4, 5, 7 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.
4Pakeisti 589 straipsnio 62 punktą ir jį išdėstyti taip:
„62) Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 304¹, 345, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
5Pakeisti 589 straipsnio 87 punktą ir jį išdėstyti taip:
„87) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304²,
straipsnis. Kodekso priedo papildymas
punktu: „3. 2001 m. kovo 12 d.
2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412 (OL 2015, L 68, p. 1).“
punktus laikyti atitinkamai 4-47 punktais. 3. Papildyti Kodekso priedą naujais 48-49 punktais:
„48. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (OL 2009 L 140, p 88), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513 (OL 2015 L 239, p. 1). 49. 2009 m. gegužės
modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2009 L 125, p. 75).“
punktus laikyti atitinkamai 50-85 punktais
5Papildyti Kodekso priedą naujais 86-89 punktais:
„86. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL 2014 L 150, p. 59).“
872014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir
valdymo (OL 2014 L 317, p.35). 88. 2015 m. balandžio 20 d.
direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL 2015 L 107, p. 26). 89. 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL 2015 L 123, p. 55).“
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 236¹ straipsniu: „236¹ straipsnis. Reglamente (ES) 2015/757 nustatytų laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas
išmetamo anglies dioksido kiekio metinės stebėsenos nevykdymas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Laivo išmetamo anglies dioksido kiekio apskaitos ataskaitos nepateikimas laiku Europos Komisijai ir (ar) Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 3. Prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą, nurodytą Reglamente (ES) 2015/757, nevykdymas užtraukia baudą laivų valdytojams – asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.“2 straipsnis. Kodekso papildymas 243¹ straispniu Papildyti Kodeksą 243¹ straipsniu:
„243¹ straipsnis. Kuro ir energijos būvio ciklo
metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas
metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tenkančio energijos vienetui, ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 2. Teisės aktuose nustatyto reikalavimo sumažinti rinkai patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tenkantį energijos vienetui, neįgyvendinimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.“
straipsnio pakeitimas 1.
250 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5. Alyvos atliekų tvarkymas atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytais būdais ir
(ar) deginimas, kai tai daro ne atliekų tvarkytojas, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Alyvos atliekų atlygintinas ar neatlygintinas perleidimas perdavimas neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 268 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų.“
Pakeisti 303 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais
gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 2.
laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki šešių šimtų eurų. 3. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas, arba neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas, kai tokia veika padaryta valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Invazinių rūšių gyvūnų išleidimas į laisvę pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 5. Invazinių rūšių gyvūnų kontrolės ir naikinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 6. 4. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų. 7. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimas.
Už šio straipsnio 2, 3, 6 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą.“
papildymas 304¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 304¹ straipsniu: ,,304¹ straipsnis. Genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo pažeidimas
išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų eurų. 2. Reglamente (ES) Nr. 511/2014 nustatytų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojų pareigų pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 3. Mokslinių tyrimų, kuriuose naudojami genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, vykdymas ir galutinių produktų, panaudojant genetinius išteklius ir su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, kūrimas pažeidžiant Reglamentą (ES) Nr. 511/2014 užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 4. Veiklos naudojant genetinius išteklius arba su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias nenutraukimas, kai nutraukti šią veiklą privaloma Reglamente 511/2014 numatytais atvejais, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 304²straipsniu: ,,304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 2.
rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3. Invazinių rūšių patiekimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą. 5. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše nurodytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis.“8 straipsnis. 312 straipsnio pakeitimas Pakeisti 312 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„312 straipsnis. Genetiškai modifikuotų organizmų ar
genetiškai modifikuotų produktų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
organizmų ar produktų pakavimo, fasavimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. 3. 2.
modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų tūkstančių eurų. 1. 3. Genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų išleidimas į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimas rinkai pažeidžiant teisės aktuose nustatytus apgalvoto išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus, be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo ar kai nėra teisės aktų nustatyta tvarka išduoto sutikimo, teisės aktuose nustatytų genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimas, genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, ar išvežimas iš Lietuvos Respublikos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 2. 4. Šio straipsnio 1 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų iki vieno trijų tūkstančių tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimas pažeidžiant pareigą apie tai pranešti atsakingoms institucijoms užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. 6. 4. Dauginamosios medžiagos, turinčios Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų organizmų priemaišų, tiekimas rinkai užtraukia baudą nuo penkių šimtų penkiasdešimt trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 7.
7Genetiškai modifikuotų augalų,
kurių auginimas įteisintas Europos Sąjungoje, bet apribotas ar uždraustas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje, auginimas tiekimo rinkai tikslais užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. 8. 5. Ne daugiau kaip pusės hektaro ploto Genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkių tūkstančių iki penkių šešių tūkstančių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 6. Daugiau kaip pusės hektaro, bet ne daugiau kaip penkių hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 7. Daugiau kaip penkių hektarų ploto, bet ne daugiau kaip dvidešimties hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. 8. Daugiau kaip dvidešimties hektarų ploto genetiškai modifikuotų augalų, kurių auginimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimas tiekimo rinkai tikslais – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų9 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „30) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – dėl šio kodekso 45 straipsnyje, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 51, 69, 70, 78 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 144 straipsnio 4, 5 dalyse, 145, 152, 153, 155, 156, 157, 158, 160, 161, 162, 163, 181 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnyje,
straipsnio 2 dalyje, 312, 343, 344, 346, 347, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 40 punktą ir jį išdėstyti taip:
„40) Lietuvos Respublikos muitinės – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje,
straipsnio 3 dalyje, 66 straipsnio 5 dalyje, 69, 121, 122, 125 straipsniuose, 140 straipsnio 1, 2 dalyse, 141, 143, 173, 174, 176, 187, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 216, 217, 217¹, 218, 219, 221, 224 straipsniuose, 234 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, 251 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 dalyse, 284 straipsnio 5, 6 dalyse, 285 straipsnio 1 dalyje, 303 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 304² straipsnio 2 dalyje, 308 straipsnio 3, 6 dalyse, 309 straipsnio 6, 9 dalyse, 310 straipsnio 10, 11 dalyse, 312 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 341 straipsnyje, 342 straipsnio 3,
straipsniuose, 459 straipsnio 3, 4, 5, 7 dalyse, 463, 464, 475, 504, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pakeisti 589 straipsnio 62 punktą ir jį išdėstyti taip: „62) Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl šio kodekso 304¹, 345, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pakeisti 589 straipsnio 87 punktą ir jį išdėstyti taip: „87) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304²,
straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
3 punktu: „3.
2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2015 m. kovo
punktus laikyti atitinkamai 4–46 punktais. 3. Papildyti Kodekso priedą nauju 47 punktu:
„47. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (OL 2009 L 140, p 88), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513 (OL 2015 L 239, p. 1).“
4Buvusį Kodekso 46 punktą laikyti atitinkamai 48 punktu. 5. Papildyti Kodekso priedą nauju 49 punktu:
„49. 2009 m. gegužės
modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2009 L 125, p. 75).“
punktus laikyti atitinkamai 50–84 punktais
7Papildyti Kodekso priedą 85 punktu:
„85. 2014 m. balandžio
protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL 2014 L 150, p. 59).“
priedo 82, 83 punktus laikyti atitinkamai 86, 87 punktais. 9. Papildyti Kodekso priedą 88 punktu: „88. 2014 m. spalio 22 d.
2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L 317, p.35).“
10Papildyti Kodekso priedą 89 punktu:
„89. 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL 2015 L 107, p. 26).“
11Papildyti Kodekso priedą 90 punktu:
„90. 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL 2015 L 123, p. 55).“
12Buvusį Kodekso priedo 84 punktą laikyti 91 punktu. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas(toliau- Kodeksas) papildytas 236¹ ir 243¹ straipsniais:
1užtikrinant 2015 m.
balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL 2015 L 123, p. 55) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/757) 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų įgyvendinimą, nustatoma administracinė atsakomybė už Reglamento (ES) 2015/757 8–12 straipsniuose dėl anglies dioksido stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių nevykdymą laivuose, kurie atvyksta į ES valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, yra juose arba išvyksta iš jų. Reglamente (ES) 2015/757 nurodyta, kad valstybės narės apie nuostatas, susijusias su sankcijų taikymu, praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. ir nedelsdamos praneša apie vėlesnius jų pakeitimus. 2. užtikrinant 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/652, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės (OL 2015 L 107, p. 26) (toliau – Direktyva (ES) 2015/652) 6 straipsnio įgyvendinimą,kurio nuostatas įgyvendinant degalų ir energijos tiekėjams nustatoma administracinė atsakomybė už 2011 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.
D1-262 „Dėl tiekėjų, kurie į rinką tiekia degalus ir energiją, būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nustatymo“ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Direktyvoje (ES) 2015/652 nurodyta, kad valstybės narės apie nuostatas, susijusias su sankcijų taikymu, praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 21 d. ir nedelsdamos praneša apie vėlesnius jų pakeitimus. Kodekso
alyvos atliekų deginimą, taip pat nustatyti sankcijas asmenims už alyvos atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Alyvos atliekų tvarkymo kontekste alyvos atliekas pats gali tvarkyti tik atliekų tvarkytojas turintis teisę tvarkyti šias atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Atliekų deginimui (atliekų tvarkymo veiklai) pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 1999 m. liepos 14 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 214 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 priede nurodytas atliekų tvarkymo veiklas gali būti priskiriami atliekų naudojimo R1 (Iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti) ir šalinimo D10 (Deginimas sausumoje) veiklos kodai. Atliekų tvarkymo sąvoka taikoma atliekų tvarkytojams ir apima ir jų vykdoma veiklą.
Kadangi atliekų deginimo procesas gali vykti ne tik deginimo įrenginiuose, bet ir buityje, t. y. taip vykdoma atliekų tvarkymo veikla nesant atliekų tvarkytoju, atskirai išskiriama atliekų deginimo sąvoka. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta atsakomybė už alyvos atliekų deginimą asmenims, kurie nėra atliekų tvarkytojai, tai yra nevykdo atliekų tvarkymo veiklos, siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 250 straipsnio 5 dalį, nustatant atsakomybę asmenims ir juridinių asmenų vadovams, kurie nėra atliekų tvarkytojai ir nevykdo atliekų tvarkymo veiklos, už alyvos atliekų deginimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir taip keliant neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁰ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad alyvos atliekų turėtojams – fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais. Taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims už alyvos atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims atsakomybė nėra nustatyta, siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso
atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims. Kadangi minėtame atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnyje yra vartojama sąvoka „perduoti“, siekiant suvienodinti teisės aktuose vartojamas sąvokas siūloma, pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 250 straipsnio 7 dalyje vartojamą sąvoką „perleidimas“ į „perdavimą“.
Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 2 priedo „Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo priemonių planas“ 5.3.2 priemonę - „parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, numatančio baudas asmenims už alyvos atliekų deginimą, projektą“. Kodekso 312 straipsnio pakeitimo tikslas:
atsakomybę už nusižengimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus apgalvoto išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus, nustatant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, ypatingai už neįteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais. 2. Atsisakyti nustatytos diferencijuotos atsakomybės pagal pažeidimų mastą hektarais dėl neįteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų tiekimo rinkai tikslais. 3. Nustatyti administracinę atsakomybę ir veiksmingas bei atgrasančias sankcijas už įteisintų Europos Sąjungoje, bet apribotų ar uždraustų Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais. 4. Diferencijuoti nuobaudas, atsižvelgiant į pažeidimų mastą ir pobūdį, užtikrinant proporcingumo principą. Pakeitimai parengti, atsižvelgiant į 2001 m. kovo 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/412 (OL 2015, L 68, p. 1), 33 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias pareigą valstybėms narėms nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikomas pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą. Lietuvos Respublikoje 2004 m. nustatyta administracinė atsakomybė už genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ir šiuo metu esančios administracinės nuobaudos nėra efektyvios nubaudimo, o taip pat ir prevencijos priemonės siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą bei nepakankamai atgrasančios sankcijos, kaip to reikalaujama Direktyvos 2001/18/EB 33 straipsnyje. Šiuo metu GMO išleidimas į aplinką ar tiekimas rinkai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą iki 580 Eur, nusižengus pakartotinai – iki 1 450 Eur. Rengiant Įstatymo projektą atsižvelgta į ES valstybių narių pavyzdžius ir gerąją praktiką įgyvendinant Direktyvą 2001/18/EB (pvz., Latvijoje nustatyta bauda fiziniams asmenims iki 7 tūkst. Eur; Slovakijoje iki 33 tūkst. Eur fiziniams ir juridiniams asmenims bei numatyta galimybė už įsipareigojimų nevykdymą baudą padidinti dvigubai;
Čekijoje – iki 37 tūkst. Eur fiziniams ir juridiniams asmenims už GMO išleidimo į aplinką pažeidimus, o už neįteisintų GMO auginimą nustatyta bauda yra penkis kartus didesnė nei už kitus pažeidimus).
Administracinių nusižengimų kodekso 312 straipsnio 5-8 dalyse nuobaudos už Europos Sąjungoje neįteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais diferencijuojamos pagal hektarų plotą (priklausomai nuo hektarų ploto iki 3 tūkstančių eurų). Tačiau nuobaudų diferencijavimas, atsižvelgiant į hektarų plotą, neužtikrina proporcingų sankcijų pagal Direktyvos 2001/18/EB nuostatų reikalavimus. Direktyva 2001/18/EB grįsta atsargumo principu ir rizika aplinkai visuomet turėtų būti įvertinta kiekvienu konkrečiu atveju dar prieš išleidžiant genetiškai modifikuotus augalus (GMO) į aplinką. Skirtingi GMO gali kelti tiek skirtingą grėsmę, tiek teikti skirtingą naudą skirtingiems regionams, todėl juos reikėtų vertinti atskirai, siekiant užtikrinti proporcingumo principo laikymąsi. Tuo tarpu neįteisinti GMO, kurie yra remiantis Direktyvos 2001/18/EB konstatuojamosios dalies 4 punktu „gyvi organizmai, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais ar mažais kiekiais [......] gali aplinkoje daugintis ir kirsti nacionalines sienas, taip darydami poveikį kitoms valstybėms narėms. Tokio išleidimo poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas.“ Už neįteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų auginimą rinkos tikslais tikslinga numatyti griežtesnes nuobaudas, nes šių genetiškai modifikuotų organizmų rizika aplinkai ir žmonių sveikatai neįvertinta, ir atitinkamai šie pažeidimai sąlygotų didesnio masto žalą aplinkai, biologinei įvairovei, ekonominiams santykiams nepriklausomai nuo pažeidimų masto hektarais.
Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo ANK 312 straipsnio 8 dalyje nurodytus pažeidimus diferencijuoti pagal genetiškai modifikuotų augalų auginimo plotus hektarais netikslinga, nes toks skirstymas neužtikrintų proporcingumo principo: poveikis aplinkai gali priklausyti ne vien nuo konkretaus genetiškai modifikuoto pasėlio dydžio, bet ir kitų rodiklių, pavyzdžiui, konkrečios rūšies, konkrečios modifikacijos, pasėlių plotų skaičiaus (pvz., keli mažesnio ploto pasėliai) ir t. t. Siekiant užtikrinti proporcingas sankcijas pagal Direktyvos 2001/18/EB 33 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į galimą pažeidimų mastą ir pobūdį įgyvendinant minėtos direktyvos nuostatas, tikslinga diferencijuoti atsakomybę už ANK 312 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Pavyzdžiui, Estijos Respublika Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką įstatyme yra numačiusi asmenims baudą iki 300 baudos vienetų už genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus, iki 100 baudos vienetų už genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų pakavimo ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą ir iki 200 baudos vienetų už genetiškai modifikuotų pasėlių tvarkymo reikalavimo pažeidimus, nepriklausomai nuo hektarų ploto. Už įteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų auginimą rinkos tikslais tikslinga nustatyti atsakomybę, kai jų auginimas apribotas ar uždraustas Lietuvoje.
Nors iš esmės tai būtų tiekimo rinkai reikalavimo pažeidimas, tačiau toks pažeidimas visuomet būtų didelio masto, nes pagal Direktyvos 2001/18/EB nuostatas „atvejai, kai pateikiami GMO yra numatomi importuoti ar naudoti dideliais kiekiais, pavyzdžiui žemės ūkio reikmėms, pagal šią direktyvą turėtų būti laikomi pateikimu į rinką“ (konstatuojamosios dalies 12 punktas). Reglamentuojant administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradiciniais ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, svarbu išskirti ir nustatyti griežtesnę atsakomybę už pareigos pranešti nevykdymą, nes jei augintojai neinformuoja atsakingų valdžios institucijų prieš tokių genetiškai modifikuotų augalų auginimą apie planuojamą veiklą, auginimo vietą, tai atsakingos valdžios institucijos negali užtikrinti atitinkamų priežiūros priemonių, neįtraukia tokios informacijos į registrus ir negali užtikrinti tokios informacijos viešumo, tokiu atveju pažeisdamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 303,
straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymo pakeitimas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos reglamentus:
1) užtikrinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje (OL 2014 L 150, p. 59) (toliau – Reglamentas Nr. 511/2014) 11 straipsnio reikalavimų dėl sankcijų nustatymo už reglamento nuostatų pažeidimus įgyvendinimą. 2) užtikrinti 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL 2014 L 317, p.35) (toliau – Reglamentas Nr. 1143/2014)
nustatymo už reglamento nuostatų pažeidimus įgyvendinimą; Nustačius naujas sankcijas už Reglamento Nr. 511/2014 ir Reglamento Nr. 1143/2014 pažeidimus, atitinkamai pakeistas Kodekso 589 straipsnis, numatantis administracinius nusižengimus tiriančius ir protokolus surašančius pareigūnus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento (direktorius Dalius Krinickas (tel.(8 706)63670, el.p. [email protected]), Atliekų projektų valdymo skyriaus (vedėja Aurelija Ložytė (tel.(8 706) 63516, el.paštas [email protected]), vyriausioji specialistė Ramunė Laukevičienė (tel.(8 706) 63520, el.paštas [email protected]) (kodekso 250 straipsnio pakeitimą); Gamtos apsaugos skyriaus (vedėjas Vilmantas Graičiūnas, tel. (8 706) 63555, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Neringa Šarkauskienė (tel. (8 706) 63522, el. p. [email protected]) (kodekso 312 straipsnio pakeitimą), vyriausiasis specialistas Regimantas Kičas, tel. 8 706 61859, el. p. [email protected] ir vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė, tel. 8 706 63552, el. p. [email protected].) (kodekso
straipsniais), Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys (tel.(8 706)63651, el.p. [email protected]), Klimato kaitos politikos skyriaus (vedėja Stasilė Znutienė (tel.(8 706)61867, [email protected]) vyriausiasis specialistas Vaidotas Kisielius (8 706)63268, el.p. [email protected]) (kodekso papildymą 236¹ ir 243¹ straipsniu). 3.
santykiai (ANK papildymas 236¹ ir 243¹ straipsniais) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas atsakomybės už laivybos bendrovių pareigos atlikti ir laiku pateikti anglies dioksido stebėsenos planus ir ataskaitas nevykdymą, atsakomybės asmenims už ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo kuro ir energijos būvio ciklo metu, nepateikimą kompetentingai institucijai nustatytu laiku ir už teisės aktuose reikalaujamo laipsniško patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui mažinimo neįgyvendinimą nereglamentuoja. (ANK
Respublikos teisės aktuose nenumatyta. Atsakomybė asmenims už alyvos atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatyta. (ANK papildymas 304¹, 304² straipsniais) Šiuo metu sankcijos už genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo pažeidimus nėra numatytos nacionalinės teisės aktuose. Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už svetimžemių laukinių augalų ar grybų rūšių įvežimą, svetimžemių laukinių augalų įkurdinimą pažeidžiant nustatytą tvarką, reikalavimo žemės naudotojui naikinti svetimžemių rūšių augalus teisės aktų nustatytais atvejais nevykdymą (Kodekso
pažeidžiant nustatytą tvarką ir invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos pažeidimą (Kodekso 303 straipsnio 4 ir 5 dalys). (ANK 312 straipsnio pakeitimas) Šiuo metu atsakomybė už Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso 89¹ straipsnyje ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame ANK 312 straipsnyje.
Šiuose straipsniuose nustatytos vienodos sankcijos už teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimą, reikalavimų pažeidimus, t. y. už genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų išleidimą į aplinką, teikimą rinkai be leidimo (sutikimo) arba teisės aktuose nustatytų genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimą, arba genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežimą per jos teritoriją, ar išvežimą iš jos, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų aštuoniasdešimt iki tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Taip pat nustatyta atsakomybė, atsižvelgiant į Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisykles, už Europos Sąjungoje įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimą rinkos tikslais pažeidžiant šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, už tiekimą rinkai dauginamosios medžiagos, turinčios genetiškai modifikuotų organizmų, priemaišų, kurių naudojimas neįteisintas Europos Sąjungoje, ir genetiškai modifikuotų augalų, kurių naudojimas neįteisintas Europos Sąjungoje, auginimą tiekimo rinkai tikslais priklausomai nuo pažeidimų masto hektarais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama (ANK papildymas 236¹ ir 243¹ straipsniais) Užtikrinant Reglamento (ES) 2015/757, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų vykdymą, kad „Valstybės narės nustato sankcijų už 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių nevykdymą sistemą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos sankcijos būtų taikomos“, siūloma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą papildyti nauju straipsniu, nustatančiu laivų valdytojų administracinę atsakomybę už pareigos atlikti stebėseną ir laiku pateikti anglies dioksido stebėsenos planų ir ataskaitų nevykdymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę laivų valdytojams dėl:
1laivo išmetamo anglies dioksido (toliau – CO₂) kiekio stebėsenos nevykdymą;
nepateikimo laiku Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai;
nevykdymo.
Pažymėtina, kad išmetamo CO₂ kiekio apskaitos ataskaitas laivybos bendrovės (arba subjektas, eksploatuojantis laivą, jeigu jis bendrovės perduodamas valdyti tretiems asmenims) turi teikti Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai (Reglamento (ES) 2015/757, 11 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad sankcijos būtų tikrai veiksmingos ir atgrasančios, taip pat siekiant paskatinti subjektus laikytis Reglamento (ES) 2015/757 reikalavimų, Įstatymo projektu siūlomi baudų dydžiai nurodomi nustatant minimalią ir maksimalią baudas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) 2015/757 20 straipsnio 1 dalį turės būti notifikuotos Europos Komisijai nuostatos dėl priimtų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių sankcijų taikymą ir pagal 20 straipsnio 2 dalį apie nacionalinių sankcijų taikymo konkrečiam laivui procedūras turės būti pranešama Europos Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei, manome, kad projektu siūlomi sankcijų dydžiai yra proporcingi ir palyginti su kitais administraciniais pažeidimais laivybos srityje nėra dideli (pvz.: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 265 str. Jūros aplinkos apsaugos tam tikrų reikalavimų pažeidimas numato baudą iki šešių tūkstančių eurų; Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 401 str. Saugios laivybos jūroje tam tikrų reikalavimų pažeidimas numato baudą iki trijų tūkstančių eurų).
Nors šiais pažeidimais tiesioginė žala ir nepadaroma, bet sudaromos prielaidos atsirasti žalai; nustatant baudas atsižvelgta į tai, kad laivybos bendrovėms neapsimokėtų finansiškai daryti nustatomų pažeidimų ir nevykdyti nustatytų pareigų ( pvz. labiau apsimokėtų sumokėti nedidelę baudą nei samdyti brangiai kainuojantį nepriklausomą vertintoją ataskaitai įvertinti prieš teikiant ją Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetetingai institucijai; arba labiau apsimoka sumokėti nedidelę baudą nei vykdyti metinę anglies dioksido kiekio stebėseną), todėl baudos sąlyginai nemažos, tačiau proporcingos ir atgrasančios nuo nustatytų prievolių nevykdymo. Šiuo metu rengiamas Aplinkos ministro įsakymo projektas „Dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo", įgyvendinsiantis Reglamento (ES) 2015/757 20 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.Įsakymo projekte nustatyta kompetentinga institucija yra Aplinkos apsaugos agentūra. Laivų tikrinimus vykdys Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bendradarbiaujant su Lietuvos saugios laivybos administracija. Manytina, kad galimybę taikyti Reglamento (ES) 2015/757, 20 straipsnio 3 dalies nuostatą, užtikrina Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 7 str. 4 dalyje pateikta redakcija:
„4. Uosto kapitonas neleidžia laivui įplaukti į uostą arba nurodo laivui išplaukti
iš uosto, jeigu laivas neatitinka tarptautinių, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų saugios laivybos reikalavimų“. Šis įstatymas nustato saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, reikalavimus laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivams, įplaukiantiems į Lietuvos Respublikos jūrų uostus.
Užtikrinant Direktyvos (ES) 2015/652 6 straipsnio reikalavimų vykdymą, kad „Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų reikalingų priemonių, kad užtikrintų, kad šios taisyklės būtų vykdomos“, siūloma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą papildyti nauju straipsniu, nustatančiu asmenų administracinę atsakomybę už pareigų laiku teikti ataskaitas ir įgyvendinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo reikalavimus nevykdymą. Įstatymo projektu siūlomas baudos dydis už ataskaitos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo kuro ir energijos būvio ciklo metu, nepateikimą kompetentingai institucijai nustatytu laiku (nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų), nustatytas kaip pakankamai atgrasanti bauda, siekianti už ataskaitų parengimą atsakingų asmenų apytikslį vieno mėnesio darbo užmokestį. Įstatymo projektu siūlomas baudos dydis už teisės aktuose reikalaujamo laipsniško patiektų kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui mažinimo neįgyvendinimą (nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų) nustatytas kaip pakankamai atgrasanti priemonė, kadangi už tikslų neįgyvendinimą Lietuvai gali grėsti pažeidimo procedūros ir būtų padaryta žala gamtai. Papildomas ANK 589 str, kuriais pavedama dėl 236¹ ir dėl 243¹ straipsnių administracinį tyrimą pradėt ir surašyt protokolus pavesti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams (ANK 589 str. 31 p.) (ANK
atsakomybę asmenims už alyvos atliekų deginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad alyvos atliekos priskiriamos pavojingosioms atliekoms, ir į tai, kad asmenys degina alyvos atliekas buitiniuose įrenginiuose, iškyla didelis pavojus aplinkai. Priėmus įstatymo projektą, bus užtikrintas atsakomybės taikymo mechanizmas visų asmenų atžvilgiu. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už alyvos atliekų atlygintiną ar neatlygintiną perdavimą neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekas asmenims, atsižvelgiant į tai, jog minėtą aplinkai žalingą veiklą gali vykdyti ne tik juridiniai asmenys. Priėmus įstatymo projektą, bus užtikrintas atsakomybės taikymo mechanizmas visų asmenų atžvilgiu. (ANK papildymas 304¹, 304² straipsniais) Įstatymo projektu Kodeksas papildomas 304¹ straipsniu, kuris nustatys administracinę atsakomybę už genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo pažeidimus (už genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojų pareigų, mokslinių tyrimų tvarkos, produktų naudojimo ir panašius pažeidimus). Tokiu būdu bus užtikrintas reikalavimų, skirtų genetinių išteklių ir iš jų gautų produktų naudotojams, mokslinių tyrimų vykdytojams, laikymasis. Šiame straipsnyje numatomi baudų dydžiai nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, kadangi panaudojant genetinius išteklius gali būti sukuriami didelės vertės produktai įvairiose srityse (žemės ūkio, biotechnologijų, kosmetikoje, farmacijoje ir kt.) ir neteisėtas genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimas gali padaryti didelę žalą genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių turėtojams (besivystančioms šalims).
304¹straipsnio 1 dalis turėtų būti taikoma, kai pažeidžiamos nacionaliniai genetinių išteklių reglamentavimo nuostatos (Pavyzdžiui, LR augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo 17 straipsnis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami civilinėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Kol kas konkrečių nuostatų galiojančiame ATPK nėra). Kitos straipsnio dalys reglamentuoja atsakomybę už pažeidimus, nustatytus Reglamente Nr.511/2014. Įstatymo projektu Kodeksas papildomas 304² straipsniu, kuris nustatys administracinę atsakomybę už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą. Į šį straipsnį perkeliamos nuostatos iš 303 straipsnio 4 ir 5 dalių, susijusių su invazinių rūšių gyvūnų naudojimu, kontrole ir naikinimu bei papildoma kitomis Reglamento Nr. 1143/2014 įgyvendinimui reikalingomis nuostatomis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Kodekse įtvirtintos 284 straipsnio 5, 8 ir 9 dalių bei 303 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nėra pakankamos Reglamento Nr. 1143/2014 30 straipsniui įgyvendinti, kadangi neapima invazinių augalų ir grybų rūšių (minimos svetimžemės laukinių augalų ar grybų rūšys), invazinių mikroorganizmų rūšių. Reglamente numatyta ir daugiau draudžiamų veiklų, susijusių su invazinėmis rūšimis. Nauju 304²straipsniu bus užtikrintas Reglamento Nr.
1143/2014 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies a) ir b) punktų reikalavimų įgyvendinimas dėl sankcijų nustatymo už Reglamento Nr. 1143/2014 pažeidimus. Kodekso 304²straipsnyje numatomi baudų dydžiai panašūs į Kodekso
gyvūnijos išteklių naudojimo pažeidimus, numatytus baudų dydžius. Įstatymo projektu atitinkamai pildomas Kodekso 589 straipsnis, kurio nuostatas siekiama suderinti su Įstatymo projektu naujai siūlomais Kodekso 304¹ir 304²straipsniais. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 107 1 punktą, dėl 304¹ straipsnio nusižengimų administracinę teiseną pradės, tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys aplinkos apsaugos institucijų, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos pareigūnai (Įstatymo projekto 589 str. 31, 62 punktai). Dėl 304² straipsnio nusižengimų administracinę teiseną pradės, tyrimą atliks ir administracinių nusižengimų protokolus surašys aplinkos apsaugos institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai (Įstatymo projekto 589 str. 30, 31, 40, 87 punktai). (ANK 312 straipsnio pakeitimas) Įstatymo projektu siūloma griežtinti administracinę atsakomybę asmenims dėl genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimo rinkai, pažeidžiant apgalvoto išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus ir atitinkamai – diferencijuoti 7 straipsniu keičiamo ANK 312 straipsnio 1 ir 4 dalis, nustatant nuobaudas pagal pažeidimų mastą ir pobūdį, užtikrinant proporcingumo principą.
Įstatymo projektu siūloma ne tik griežtinti administracinę atsakomybę ir diferencijuoti nuobaudas asmenims dėl genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimo rinkai, pažeidžiant išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus, bet ir siūloma diferencijuoti ANK 312 straipsnio 1 dalį, nustatant švelnesnę administracinę atsakomybę dėl genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų pakavimo, fasavimo ar ženklinimo reikalavimų pažeidimo nei 1 dalyje, kad būtų išlaikytas proporcingumo principas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ženklinimo reikalavimų pažeidimus realios nuobaudos skiriamos ypač retai, nors tokie pažeidimai ir nustatomi. Jei nustatomi ženklinimo reikalavimų pažeidimai, nuobaudos dažniausiai nėra skiriamos, bet reikalaujama atitinkamai paženklinti, arba neimportuoti minėtų produktų. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos: „genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ar vežimas per jos teritoriją, ar išvežimas iš jos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų“, nes tai iš esmės yra genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimas rinkai, pažeidžiant išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai reikalavimus, kaip nustatyta ANK 312 straipsnio 1 dalyje. Paprastai yra tikrinami iš trečiųjų (ne ES) šalių įvežami ir kaip genetiškai modifikuoti organizmai nepažymėti produktai, kurių sudėtyje yra sojos, rapsų, kukurūzų ir kt.
Jei randami ženklinimo pažeidimai, nuobaudos nėra skiriamos, bet reikalaujama atitinkamai paženklinti arba neimportuoti minėtų genetiškai modifikuotų produktų. Įstatymo projektu siūloma diferencijuoti 7 straipsniu keičiamo ANK 312 straipsnio 4 dalį, nustatant griežtesnę administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimą, pažeidžiant pareigą pranešti. Griežtesnė atsakomybė už pareigos pranešti nevykdymą prisidėtų prie atsargumo ir prevencijos priemonių bei viešumo reikalavimų užtikrinimo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę už neįteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais, tuo pačiu atsisakant diferencijuotos atsakomybės pagal pažeidimų mastą hektarais. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti atsakomybę už Europos Sąjungoje leistų auginti, bet apribotų ar uždraustų Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais dėl priežasčių, nesusijusių su rizika aplinkai ir žmonių sveikatai, numatant švelnesnę atsakomybę už Įstatymo projektu siūlomą griežtinti atsakomybę dėl neįteisintų Europos Sąjungoje genetiškai modifikuotų augalų auginimą. Įstatymo projekte numatytos švelnesnės sankcijos už Europos Sąjungoje įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimą, kai ribojamas ar draudžiamas jų auginimas rinkos tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje. Toks ribojimas, pavyzdžiui, gali būti remiantis politiniais motyvais, kaip numatyta Direktyvos 2001/18/EB 26b ar 26c straipsnių nuostatose. 2015 m. Seime ir Vyriausybėje priėmus politinį sprendimą, parengtas 2015 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr.
D1-679 „Dėl reikalavimo pereinamuoju laikotarpiu patikslinti kiekvieno genetiškai modifikuotų organizmų leidimo ar pranešimo geografinę taikymo sritį, išbraukiant Lietuvos Respublikos teritoriją“ (TAR, 2015-09-24, Nr. 14184), pagal kurį Aplinkos ministerija per Europos Komisiją kreipėsi į GMO paraiškas iki š. m. spalio 2 d. auginti pateikusius ir auginimo leidimą turinčius asmenis, kad kiekvienu atveju visa mūsų šalies geografinė teritorija nebūtų įtraukta į komercinio auginimo zoną. 2015 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija informavo Aplinkos ministeriją oficialiu raštu, kad bus atsižvelgta į Lietuvos Respublikos reikalavimus. Siūlomas teisinis reglamentavimas drausmins veiklos vykdytojus, be to, jie bus skatinami pranešti apie ketinimą auginti genetiškai modifikuotus pasėlius, o tai leis efektyviau užtikrinti Direktyvos 2001/18/EB nuostatų įgyvendinimą, siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Taip pat siūlomas teisinis reglamentavimas leis užtikrinti visuomenės lūkesčius bei prevenciją. Įtvirtintos griežtesnės administracinės sankcijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo prisidėtų prie prevencijos, atsižvelgiant į galimus ilgalaikius padarinius ir žalą, bei numatomos skirti sankcijos būtų proporcingos ir adekvačios galimų pažeidimų sunkumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Galimos papildomos pajamos į valstybės biudžetą. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nėra. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Administracinis pažeidimas“, „Administracinė nuobauda“, „Atliekų deginimas“, „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, „Alyvos atliekos“,
„Genetiškai modifikuoti organizmai“, „genetiškai modifikuoti augalai“,
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašytini žodžiai „ir priedo“; po žodžio „pakeitimo“ vietoje skyrybos ženklo
„kablelio“ rašytinas jungtukas „bei“; prieš žodį „papildymo“ brauktini žodžiai
„ir kodekso priedo“. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas
(toliau – ANK) papildomas 236¹ straipsniu. Svarstytinas atitinkamo straipsnio proporcingumas ir sistemiškumas: Pirma, pagal pasirinktą naujo straipsnio vietą, jam suteiktą straipsnio numerį ir jo dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra „speciali norma“ ANK 236 straipsnio atžvilgiu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad naujo ANK 236¹ straipsnio sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai (t. y. kelis ir daugiau kartų) didesni už ANK 236 straipsnio sankcijose numatytas baudas. Antra, šiame straipsnyje svarstytinas sankcijų nuoseklumo nustatymas. Analogiškai ANK 236 straipsniui, siūlytina atsakomybę diferencijuoti pagal tai, ar pažeidimas yra vienkartinis ar pakartotinis (t. y. už pirmus pažeidimus numatant švelnesnes baudas, o už pakartotinius – griežtesnes). Trečia, diskutuotina naujo ANK 236¹ straipsnio dalių tarpusavio hierarchija pagal sankciją ir veikos pavojingumą. Keltina abejonė, ar absoliutus anglies dioksido kiekio stebėsenos nevykdymas (past. – 1 dalis) yra mažiau pavojingas nei ataskaitos nepateikimas kompetentingai institucijai laiku (past.
Ketvirta, pabrėžtina, kad vieni iš svarbiausių ANK dispozicijoms keliamų reikalavimų yra jų aiškumas ir tikslumas. Teigtina, kad ANK 236¹ straipsnio 3 dalies dispozicija („Prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą nevykdymas“) šių reikalavimų neatitinka. Iš pateiktos dispozicijos nėra aišku, už kokios prievolės nevykdymą (ir kokio dokumento neturėjimą) yra nustatoma administracinė atsakomybė. Pastebėtina, ir tai, kad šios dalies sankcija yra itin griežta, o jos ribos pernelyg siauros, lyginant su nustatytu baudos dydžiu. Penkta, tikslintina ANK 236¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sąvoka ir šioje dalyje vartojamas jungtukas „ir“, pakeičiant jį jungtuku „ir (ar)“. 3. Teikiamo projekto 2 straipsniu ANK papildomas 243¹ straipsniu. Pagal pasirinktą straipsnio vietą, jam suteiktą numerį ir straipsnio dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 243 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai,
diskutuotina, ar 243¹ straipsnio sankcijoje numatomos bausmės, kurios kelis kartus didesnės nei numatytos ANK 243 straipsnyje, yra proporcingos ir pagrįstos.
Pavyzdžiui, ANK 243 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos ir
(ar) nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patikros ataskaitos nepateikimas laiku kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų; projektu kodeksą papildančio 243¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 4. Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalyse prieš žodžius „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartojamas „ir“ tikslintinas, rašant „ir (ar)“, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje nurodyti alternatyvūs subjektai administracinėn atsakomybėn galėtų būti ir atskirai. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK
tvarkymui veiksmu – alyvos atliekų deginimu nesant atliekų tvarkytoju – atitinkama pataisa turėtų atsispindėti ir bendrame ANK 250 straipsnio pavadinime. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcija papildoma alternatyvia nuobauda – įspėjimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, kuri nedera su toje pačioje sankcijoje nustatyta minimalia baudos riba – dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda asmenims ir penkių šimtų šešiasdešimt eurų bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (t. y. sankcijos „atotrūkis“ tarp įspėjimo ir minimalios baudos yra pernelyg didelis).
Antra, įspėjimas kaip alternatyvi nuobauda nėra vartojama šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytuose švelnesnių pažeidimų sankcijose. Trečia, iš projektu siūlomos ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcijos konstrukcijos nėra aišku, ar įspėjimo nuobauda galės būti taikoma tik „asmenims“ ar ir juridinių asmenų vadovams bei kitiems įgaliotiems asmenims. 7. Svarstytinas teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijų dydžio diferencijavimo pagal subjektus – pagrįstumas. Pavyzdžiui, sankcija už neteisėtą alyvos atliekų deginimą juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) yra daugiau nei dvigubai didesnė nei atitinkamą pažeidimą darančiam kitam asmeniui. Manytina, kad šios veikos pavojingumas ir žala aplinkai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar atliekos deginamos įmonėje ar, pavyzdžiui, individualiame būste. 8. Teikiamo projekto 5 straipsniu ANK papildančio 304¹ straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus pažeidimus <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 2, 3 ir 4 dalys yra specialios normos (past. – kvalifikuotos sudėtys) bendrosios normos (past. – straipsnio 1 dalies) atžvilgiu. Bendroji teisės sistema ir be papildomų nuorodų sukonstruota taip, kad esant bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencijai, taikoma specialioji norma. 9. Teikiamo projekto 6 straipsniu kodeksą papildančio 304² straipsnio 4 dalies atskiri sakiniai išskirtini į dvi atskiras straipsnio dalis. 10. Teikiamo projekto 7 straipsniu keičiamas ANK 312 straipsnis.
Diskutuotina dėl šių pataisų proporcingumo ir sistemiškumo: Pirma, straipsnio dalys nėra nuosekliai išdėliotos pagal sankcijos dydį. Pavyzdžiui, antros dalies sankcija yra didesnė už trečios dalies sankciją, nors turėtų būti atvirkščiai. Antra, straipsnis yra perkrautas nukreipiančiųjų nuorodų, kas straipsnio taikymo procese normų tarpusavio konkurenciją gali ne palengvinti, bet apsunkinti Trečia, svarstytina, šio straipsnio sankcijų (ypač jo 5, 6, 7 ir 8 dalių) proporcingumas ir pagrįstumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 312 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių sankcijose numatytų baudų ribos turėtų būti platesnės. 11. Teikiamo projekto 9 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. 12. Projekto 9 straipsnio 6 dalyje po žodžio „Kodekso“ įrašytinas žodis „priedo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] [1] Past.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – ANK) atskirų straipsnių ir priedo pakeitimai pavadinime nurodytini prieš kodekso papildymus atskirais straipsniais. 2. Teikiamo projekto 2 straipsniu ANK papildomas 243¹ straipsniu. Pagal pasirinktą straipsnio vietą, jam suteiktą numerį ir straipsnio dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 243 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai,
diskutuotina, ar 243¹ straipsnio sankcijoje numatomos bausmės, kurios kelis kartus didesnės nei numatytos ANK 243 straipsnyje, yra proporcingos ir pagrįstos. Pavyzdžiui, ANK 243 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos ir
(ar) nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patikros ataskaitos nepateikimas laiku kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų; projektu kodeksą papildančio 243¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 3.
dalyse prieš žodžius „juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartojamas „ir“ tikslintinas, rašant „ir (ar)“, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje nurodyti alternatyvūs subjektai administracinėn atsakomybėn galėtų būti ir atskirai. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK
tvarkymui veiksmu – alyvos atliekų deginimu – atitinkama pataisa turėtų atsispindėti ir bendrame ANK 250 straipsnio pavadinime. 5. Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijų dydžio diferencijavimas pagal subjektus nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, sankcija už neteisėtą alyvos atliekų deginimą juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) yra daugiau nei dvigubai didesnė nei atitinkamą pažeidimą darančiam kitam asmeniui. Manytina, kad šios veikos pavojingumas ir žala aplinkai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar atliekos deginamos įmonėje ar, pavyzdžiui, individualiame būste. 6. Keistinas teikiamo projekto 4 straipsnio linksnis (vietoje „4 straipsnio“ nurodytina „4 straipsnis“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL Administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312, 589 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 236(1), 243(1), 304(1), 304(2) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektO NR. XIIIP-554 2017-05-03
pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai Kęstutis Bacvinka, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė; komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė ir Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamentas: direktorius Egidijus Anulis ir vyr. specialistė Margarita Šakalytė, Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-25 Teikiamo projekto pavadinimas tikslintinas: prieš žodį „pakeitimo“ įrašytini žodžiai „ir priedo“; po žodžio „pakeitimo“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“ rašytinas jungtukas „bei“; prieš žodį
„papildymo“ brauktini žodžiai „ir kodekso priedo“. Pritarti
2017-04-251 Teikiamo projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) papildomas 236¹ straipsniu. Svarstytinas atitinkamo straipsnio proporcingumas ir sistemiškumas: Pirma, pagal pasirinktą naujo straipsnio vietą, jam suteiktą straipsnio numerį ir jo dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 236 straipsnio atžvilgiu.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad naujo ANK 236¹ straipsnio sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai (t. y. kelis ir daugiau kartų) didesni už ANK 236 straipsnio sankcijose numatytas baudas. Antra, šiame straipsnyje svarstytinas sankcijų nuoseklumo nustatymas. Analogiškai ANK 236 straipsniui, siūlytina atsakomybę diferencijuoti pagal tai, ar pažeidimas yra vienkartinis ar pakartotinis (t. y. už pirmus pažeidimus numatant švelnesnes baudas, o už pakartotinius – griežtesnes). Trečia, diskutuotina naujo ANK 236¹ straipsnio dalių tarpusavio hierarchija pagal sankciją ir veikos pavojingumą. Keltina abejonė, ar absoliutus anglies dioksido kiekio stebėsenos nevykdymas (past. – 1 dalis) yra mažiau pavojingas nei ataskaitos nepateikimas kompetentingai institucijai laiku (past. – 2 dalis)[¹] ar tam tikro dokumento neturėjimas laive (past. – 3 dalis). Ketvirta, pabrėžtina, kad vieni iš svarbiausių ANK dispozicijoms keliamų reikalavimų yra jų aiškumas ir tikslumas. Teigtina, kad ANK 236¹ straipsnio 3 dalies dispozicija („Prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą nevykdymas“) šių reikalavimų neatitinka. Iš pateiktos dispozicijos nėra aišku, už kokios prievolės nevykdymą (ir kokio dokumento neturėjimą) yra nustatoma administracinė atsakomybė. Pastebėtina, ir tai, kad šios dalies sankcija yra itin griežta, o jos ribos pernelyg siauros, lyginant su nustatytu baudos dydžiu. Penkta, tikslintina ANK 236¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sąvoka ir šioje dalyje vartojamas jungtukas „ir“, pakeičiant jį jungtuku „ir (ar)“.
Pritarti ketvirtai ir penktai punkto pastraipai Pirma, naujas straipsnis įterptas arčiausiai pagal prasmę esančiam straipsniui 236 „Ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“. Jis nėra specialus šio straipsnio atžvilgiu, todėl jo sankcijos nustatytos nepriklausomai nuo 236 straipsnyje nurodytų sankcijų. Antra, Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/757 20 straipsnio nuostatomis, jei pažeidimas yra pakartotinas, gali būti pritaikoma įsakymo išvykti iš uosto sankcija. Trečia, toks sankcijų griežtumas išdėstytas dėl šių priežasčių: išmetamo CO₂ kiekio stebėsena turi būti vykdoma laivo kiekvieno reiso metu ir metinė stebėsena, kurios pagrindu, suderinus su nepriklausomais vertintojais, ruošiama atsakaita ir teikiama EK ir kompetentingai institucijai. Atitikties dokumentas, kurį išduoda nepriklausomi vertintojai patikrinę ataskaitą, yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad laivybos bendrovės tinkamai vykdė monitoringą ir pagal jo rezultatus parengė ataskaitą, vadovaujantis Reglamente (ES) 2015/757 nurodytais reikalavimais. Ketvirta, pastabai pritartina, nurodant straipsnio pavadinime Reglamentą (ES) 2015/757:
„236¹ straipsnis. Reglamente (ES)2015/757 nustatytų
laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
2017-04-252 Teikiamo projekto 2 straipsniu ANK papildomas 243¹ straipsniu. Pagal pasirinktą straipsnio vietą, jam suteiktą numerį ir straipsnio dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 243 straipsnio atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar 243¹ straipsnio sankcijoje numatomos bausmės, kurios kelis kartus didesnės nei numatytos ANK 243 straipsnyje, yra proporcingos ir pagrįstos. Pavyzdžiui, ANK 243 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos ir
(ar) nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patikros ataskaitos nepateikimas laiku kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų; projektu kodeksą papildančio 243¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Nepritarti Projektu siūlomas 243¹ straipsnis nėra specialus 243 straipsnio atžvilgiu. 1 dalyje pasirinkta sankcija, siekianti už ataskaitų parengimą atsakingų asmenų apytikslį vieno mėnesio darbo užmokestį. 2 dalyje sankcija parinkta didesnė, kadangi už 2 dalyje nurodytų tikslų neįgyvendinimą Lietuvai gali grėsti pažeidimo procedūros ir būtų nevykdomi tarptautiniai ir ES įsipareigojimai dėl ŠESD mažinimo (Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-253 Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalyse prieš žodžius
„juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartojamas „ir“
tikslintinas, rašant „ir (ar)“, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje nurodyti alternatyvūs subjektai administracinėn atsakomybėn galėtų būti ir atskirai. Pritarti 5.
1 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 250 straipsnio 5 dalies dispozicija papildoma alternatyviu alyvos atliekų tvarkymui veiksmu – alyvos atliekų deginimu nesant atliekų tvarkytoju – atitinkama pataisa turėtų atsispindėti ir bendrame ANK 250 straipsnio pavadinime. Nepritarti Straipsnio pavadinimas“ 250 straipsnis. Alyvos ir (ar) alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas“ neatspindi tik atliekų tvarkytojų ar privačių asmenų alyvų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymo. Pagal reikalavimus jas tvarkyti turi tik atliekų tvarkytojai, t.y. ne atliekų tvarkytojai taip pat pažeidžia šį reikalavimą
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcija papildoma alternatyvia nuobauda – įspėjimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, kuri nedera su toje pačioje sankcijoje nustatyta minimalia baudos riba – dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda asmenims ir penkių šimtų šešiasdešimt eurų bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (t. y. sankcijos „atotrūkis“ tarp įspėjimo ir minimalios baudos yra pernelyg didelis). Antra, įspėjimas kaip alternatyvi nuobauda nėra vartojama šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytuose švelnesnių pažeidimų sankcijose. Trečia, iš projektu siūlomos ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcijos konstrukcijos nėra aišku, ar įspėjimo nuobauda galės būti taikoma tik „asmenims“ ar ir juridinių asmenų vadovams bei kitiems įgaliotiems asmenims. Pritarti
įspėjimą iš sankcijos išbraukti
2017-04-253 Svarstytinas teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijų dydžio diferencijavimo pagal subjektus – pagrįstumas.
Pavyzdžiui, sankcija už neteisėtą alyvos atliekų deginimą juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) yra daugiau nei dvigubai didesnė nei atitinkamą pažeidimą darančiam kitam asmeniui. Manytina, kad šios veikos pavojingumas ir žala aplinkai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar atliekos deginamos įmonėje ar, pavyzdžiui, individualiame būste. Nepritarti Juridiniam asmeniui (jo vadovui) paprastai keliami didesni atsakingumo reikalavimai, nes jis turi daugiau žmogiškųjų, profesinių ir finansinių pajėgumų užtikrinti keliamus reikalavimus. Pvz. Baudžiamajame kodekse fiziniam asmeniui skirtinos baudos maksimalus dydis – 1500 MGL, o juridiniam asmeniui – 50000 MGL. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-255 Teikiamo projekto 5 straipsniu ANK papildančio 304¹ straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus pažeidimus <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 2, 3 ir 4 dalys yra specialios normos (past. – kvalifikuotos sudėtys) bendrosios normos (past.
2017-04-256 Teikiamo projekto 6 straipsniu kodeksą papildančio 304² straipsnio 4 dalies atskiri sakiniai išskirtini į dvi atskiras straipsnio dalis. Pritarti
2017-04-257 Teikiamo projekto 7 straipsniu keičiamas ANK 312 straipsnis. Diskutuotina dėl šių pataisų proporcingumo ir sistemiškumo: Pirma, straipsnio dalys nėra nuosekliai išdėliotos pagal sankcijos dydį.
Pavyzdžiui, antros dalies sankcija yra didesnė už trečios dalies sankciją, nors turėtų būti atvirkščiai. Antra, straipsnis yra perkrautas nukreipiančiųjų nuorodų, kas straipsnio taikymo procese normų tarpusavio konkurenciją gali ne palengvinti, bet apsunkinti Trečia, svarstytina, šio straipsnio sankcijų (ypač jo 5, 6, 7 ir 8 dalių) proporcingumas ir pagrįstumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 312 straipsnio 5, 6, 7 ir
pirmai Pritarti antrajai ir Iš dalies pritarti trečiajai pastabos pastraipai Pirmai pastabos pastraipai nepritarti, nes straipsnio konstrukcija (kaip ir visi pakartotinumo požymį turintys straipsniai ANK) turi išimtį iš taisyklės dėstyti straipsnyje dalis nuo švelniausios iki griežčiausios, nes 3 dalyje numatytas pažeidimas, o 4 dalyje – nustatyta atsakomybė už 3 dalies pakartotinumą, todėl pagal sankcijų dydį negalima 2 dalies įtaerpti tarp 3 ir
4Antrajai pastabai galim pritarti, nors tokia konstrukcija pasirinkta todėl,
kad bendroji norma čia yra ne kaip įprasta – pirmoji, bet antroji ir trečioji, o kitos – specialiosios jų atžvilgiu, tokiu būdu straipsnis perkrautas nuorodų, bet aiškesnis. Trečiajai pastraipai iš dalies pritarti – galima platinti sankcijų ribas, nors sankcija skaičiuojama pagal vidurkį (ji nesikeis praplatinus ribas). Dėl proporcingumo ir pagrįstumo nurodyta aiškinamajame rašte. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-259
žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
6
„Kodekso“ įrašytinas žodis „priedo“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viešvilės Valstybinio gamtinio rezervato direkcija --20 ANK keitėsi ne tik baudų dydžiai, bet ir procesinių sprendimų tvarka. Nerimą kelia ANK 305 straipsnio 7 dalyje sumažinta iki 30 eurų žemutinio baudos dydžio riba pažeidžiant gamtinių rezervatų režimą, kai tuo tarpu ATPK žemutinis baudos dydis buvo 86 eurai. Tad atitinkamai realus baudos dydis administraciniu nurodymu, kuriuo dažniausiai ir yra baudžiami asmenys pasikeitė nuo 43 eurų iki 15 eurų. Dažniausi rezervatų režimo pažeidimo pobūdžiai yra grybavimas, uogavimas, žvejyba, todėl šis baudos sumažinimas kompromituoja gamtinių rezervatų, kaip griežtai saugomų gamtinių teritorijų, steigimo tikslus. Pažymėtina ir tai, kad rezervatai yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos, kuriose net ir direkcijų veikla tvarkant šias teritorijas yra griežtai reglamentuota. Visi valstybiniai gamtiniai rezervatai yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 sudėtinė dalis, taip pat yra Ramsar konvencijos saugomų teritorijų sąraše. Šiais pažeidimais daroma jokiomis metodikomis neapskaičiuojama žala, kuomet nurenkami grybai, nuuogaujami uogynai reikalingi faunos mitybai, trikdoma gyvūnijos ramybė. Kelia nuostabą ir pagrįstą pasipiktinimą, kad AN kodekse nustatomos baudos neatsiklausus nuomonės saugomose teritorijose dirbančių specialistų apie optimalius baudų dydžius, kurie gali daryti atgrasantį poveikį asmenims susiruošusiems daryti pažeidimus. Žemutinės baudos ribos sumažinimas iki 30 eurų taip pat kelia pagrįstą nuomonę, kad bauda ANK 305 straipsnio 7 dalyje buvo nustatoma pagal principą “kiek pats pažeidėjas norėtų mokėti”, o ne šių pažeidimų užkardymui. Žinotina, kad rezervatų direkcijos labai rimtai ir griežtai vertina rezervatų režimo pažeidimus, priešingai nei valdininkai nustatę ANK baudą už šiuos nusižengimus.
Pažymėtina, kad valstybinių gamtinių rezervatų direkcijos kiekvienais metais, prieš prasidedant grybavimo, uogavimo sezonams deda dideles prevencines pastangas atnaujindami ar statydami naujus ženklus rezervatų ribose, todėl drąsiai galima teigti, kad beveik visi rezervatų režimo pažeidimai yra daromi tyčia, o kai kuriais atvejais net planuojami iš anksto stebint inspektorių veiksmus jiems bevykdant teritorijos kontrolę. Rezervatų kontrolę vykdantys darbuotojai dirba sunkiomis gamtinėmis sąlygomis ieškant ir išaiškinat nusižengimus, tad būsima neadekvati nusižengimui 15 eurų administracinio nurodymu skiriama pažeidėjui bauda anaiptol nepridės motyvacijos pareigūnams gerai atlikti savo funkcijas, bet ir skatins tokio pobūdžio pažeidimus. Būtina atkreipti dėmesį į žvejybos pobūdžio pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekse už brakonieriavimą rezervatų vandenyse taikomoje 291 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 eurų iki 60 eurų. ANK atsiradus naujoms administracinio nurodymo surašymo nuostatoms, kad administracinis nurodymas nesurašomas, kai yra šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas, už šį grubų rezervato režimo pobūdžio pažeidimą privalomai turės būti taikoma 5 eurų administraciniu nurodymu bauda, nes 291 str. 1 d. privalomas turto konfiskavimas nenumatytas. Vienareikšmiškai galima teigti - tai pačios mažiausios taikomos baudos valstybėse, kurios rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu už pažeidimus griežtai saugomose gamtinėse teritorijose. Tai diskredituoja Lietuvos Respublikos ratifikuotas biologinės įvairovės konvencijas ir tarptautines sutartis. Prašome įtraukti į šį projektą Administracinių nusižengimų kodekso 305 str, 7 d., ir 291 str.
režimo pažeidimus. Siūlome ANK pakeitimus:
d. išdėstyti tokia redakcija - Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo. 2. Perkvalifikuoti atsakomybę už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus rezervatų vandenyse iš 291 str. 1d. į 291 str. 4 d. pakeičiant 291 str. 4 d. ir išdėstant ją tokia redakcija:
Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), žvejyba gamtiniuose rezervatuose neturint išduoto leidimo. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312,
straipsniais ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas, kuriom pritarė Aplinkos apsaugos komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Virginija Vingrienė, Simonas Gentvilas. Komiteto pirmininkas Kęstutis
Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Past.
Kaimo reikalų komitetas
2017-05-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Rolandas Juknevičius, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė, Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Margarita Šakalytė, UAB „Ūkininko patarėjas“ atstovė Irma Dubovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimas tikslintinas: prieš žodį „pakeitimo“ įrašytini žodžiai
„ir priedo“; po žodžio „pakeitimo“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“
rašytinas jungtukas „bei“; prieš žodį „papildymo“ brauktini žodžiai „ir kodekso priedo“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) papildomas 236(1) straipsniu.
Svarstytinas atitinkamo straipsnio proporcingumas ir sistemiškumas: Pirma, pagal pasirinktą naujo straipsnio vietą, jam suteiktą straipsnio numerį ir jo dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 236 straipsnio atžvilgiu. Kita vertus, atkreiptinas
dėmesys, kad naujo ANK 236(1) straipsnio sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai (t. y. kelis ir daugiau kartų) didesni už ANK 236 straipsnio sankcijose numatytas baudas. Antra, šiame straipsnyje svarstytinas sankcijų nuoseklumo nustatymas. Analogiškai ANK 236 straipsniui, siūlytina atsakomybę diferencijuoti pagal tai, ar pažeidimas yra vienkartinis ar pakartotinis (t. y. už pirmus pažeidimus numatant švelnesnes baudas, o už pakartotinius – griežtesnes). Trečia, diskutuotina naujo ANK 236(1) straipsnio dalių tarpusavio hierarchija pagal sankciją ir veikos pavojingumą. Keltina abejonė, ar absoliutus anglies dioksido kiekio stebėsenos nevykdymas (past. – 1 dalis) yra mažiau pavojingas nei ataskaitos nepateikimas kompetentingai institucijai laiku (past.
Pastebėtina, ir tai, kad šios dalies sankcija yra itin griežta, o jos ribos pernelyg siauros, lyginant su nustatytu baudos dydžiu. Penkta, tikslintina ANK 236(1) straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sąvoka ir šioje dalyje vartojamas jungtukas „ir“, pakeičiant jį jungtuku „ir (ar)“. Pritarti ketvirtai ir penktai punkto pastraipai Pirma, naujas straipsnis įterptas arčiausiai pagal prasmę esančiam straipsniui 236 „Ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“. Jis nėra specialus šio straipsnio atžvilgiu, todėl jo sankcijos nustatytos nepriklausomai nuo 236 straipsnyje nurodytų sankcijų. Antra, Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/757 20 straipsnio nuostatomis, jei pažeidimas yra pakartotinas, gali būti pritaikoma įsakymo išvykti iš uosto sankcija. Trečia, toks sankcijų griežtumas išdėstytas dėl šių priežasčių: išmetamo CO2 kiekio stebėsena turi būti vykdoma laivo kiekvieno reiso metu ir metinė stebėsena, kurios pagrindu, suderinus su nepriklausomais vertintojais, ruošiama atsakaita ir teikiama EK ir kompetentingai institucijai. Atitikties dokumentas, kurį išduoda nepriklausomi vertintojai patikrinę ataskaitą, yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad laivybos bendrovės tinkamai vykdė monitoringą ir pagal jo rezultatus parengė ataskaitą, vadovaujantis Reglamente (ES) 2015/757 nurodytais reikalavimais. Ketvirta, pastabai pritartina, nurodant straipsnio pavadinime Reglamentą (ES) 2015/757: „236(1) straipsnis. Reglamente (ES)2015/757 nustatytų laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Penkta, pastabai pritartina. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu ANK papildomas 243(1) straipsniu.
Pagal pasirinktą straipsnio vietą, jam suteiktą numerį ir straipsnio dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra „speciali norma“ ANK 243 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar 243(1) straipsnio sankcijoje numatomos bausmės, kurios kelis kartus didesnės nei numatytos ANK
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos ir (ar) nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patikros ataskaitos nepateikimas laiku kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų; projektu kodeksą papildančio 243(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalyse prieš žodžius
„juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartojamas „ir“
tikslintinas, rašant „ir (ar)“, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje nurodyti alternatyvūs subjektai administracinėn atsakomybėn galėtų būti ir atskirai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
5Atsižvelgiant į tai,
kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 250 straipsnio 5 dalies dispozicija papildoma alternatyviu alyvos atliekų tvarkymui veiksmu – alyvos atliekų deginimu nesant atliekų tvarkytoju – atitinkama pataisa turėtų atsispindėti ir bendrame ANK 250 straipsnio pavadinime. Nepritarti Straipsnio pavadinimas „250 straipsnis.
Alyvos ir (ar) alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas“ neatspindi tik atliekų tvarkytojų ar privačių asmenų alyvų atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymo. Pagal reikalavimus jas tvarkyti turi tik atliekų tvarkytojai, t. y. ne atliekų tvarkytojai taip pat pažeidžia šį reikalavimą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcija papildoma alternatyvia nuobauda – įspėjimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, kuri nedera su toje pačioje sankcijoje nustatyta minimalia baudos riba – dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda asmenims ir penkių šimtų šešiasdešimt eurų bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (t. y. sankcijos „atotrūkis“ tarp įspėjimo ir minimalios baudos yra pernelyg didelis). Antra, įspėjimas kaip alternatyvi nuobauda nėra vartojama šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytuose švelnesnių pažeidimų sankcijose. Trečia, iš projektu siūlomos ANK 250 straipsnio 7 dalies sankcijos konstrukcijos nėra aišku, ar įspėjimo nuobauda galės būti taikoma tik „asmenims“ ar ir juridinių asmenų vadovams bei kitiems įgaliotiems asmenims. Pritarti Siūlome įspėjimą iš sankcijos išbraukti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijų dydžio diferencijavimo pagal subjektus – pagrįstumas. Pavyzdžiui, sankcija už neteisėtą alyvos atliekų deginimą juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) yra daugiau nei dvigubai didesnė nei atitinkamą pažeidimą darančiam kitam asmeniui. Manytina, kad šios veikos pavojingumas ir žala aplinkai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar atliekos deginamos įmonėje ar, pavyzdžiui, individualiame būste.
Nepritarti Juridiniam asmeniui (jo vadovui) paprastai keliami didesni atsakingumo reikalavimai, nes jis turi daugiau žmogiškųjų, profesinių ir finansinių pajėgumų užtikrinti keliamus reikalavimus. Pvz. Baudžiamajame kodekse fiziniam asmeniui skirtinos baudos maksimalus dydis – 1500 MGL, o juridiniam asmeniui – 50000 MGL. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 5 straipsniu ANK papildančio 304(1) straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus pažeidimus <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 2, 3 ir 4 dalys yra specialios normos (past.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 6 straipsniu kodeksą papildančio 304(2) straipsnio 4 dalies atskiri sakiniai išskirtini į dvi atskiras straipsnio dalis. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 7 straipsniu keičiamas ANK 312 straipsnis. Diskutuotina dėl šių pataisų proporcingumo ir sistemiškumo: Pirma, straipsnio dalys nėra nuosekliai išdėliotos pagal sankcijos dydį. Pavyzdžiui, antros dalies sankcija yra didesnė už trečios dalies sankciją, nors turėtų būti atvirkščiai. Antra, straipsnis yra perkrautas nukreipiančiųjų nuorodų, kas straipsnio taikymo procese normų tarpusavio konkurenciją gali ne palengvinti, bet apsunkinti Trečia, svarstytina, šio straipsnio sankcijų (ypač jo 5, 6, 7 ir 8 dalių) proporcingumas ir pagrįstumas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK 312 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių sankcijose numatytų baudų ribos turėtų būti platesnės. Nepritarti pirmajai punkto pastraipai, Pritarti antrajai punkto pastraipai, Iš dalies pritarti trečiajai punkto pastraipai Pirmajai pastabos pastraipai nepritarti, nes straipsnio konstrukcija (kaip ir visi pakartotinumo požymį turintys straipsniai ANK) turi išimtį iš taisyklės dėstyti straipsnyje dalis nuo švelniausios iki griežčiausios, nes 3 dalyje numatytas pažeidimas, o 4 dalyje – nustatyta atsakomybė už 3 dalies pakartotinumą, todėl pagal sankcijų dydį negalima 2 dalies įterpti tarp 3 ir 4 dalių. Antrajai pastabai galima pritarti, nors tokia konstrukcija pasirinkta todėl, kad bendroji norma čia yra ne kaip įprasta – pirmoji, bet antroji ir trečioji, o kitos – specialiosios jų atžvilgiu, tokiu būdu straipsnis perkrautas nuorodų, bet aiškesnis. Trečiajai pastraipai iš dalies pritarti – galima plėsti sankcijų ribas, nors sankcija skaičiuojama pagal vidurkį (ji nesikeis praplėtus ribas). Dėl proporcingumo ir pagrįstumo nurodyta aiškinamajame rašte. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 9 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
straipsnio 6 dalyje po žodžio „Kodekso“ įrašytinas žodis „priedo“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: –
institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
direkcija, 2017-04-19 ANK keitėsi ne tik baudų dydžiai, bet ir procesinių sprendimų tvarka.
Nerimą kelia ANK 305 straipsnio 7 dalyje sumažinta iki 30 eurų žemutinio baudos dydžio riba pažeidžiant gamtinių rezervatų režimą, kai tuo tarpu ATPK žemutinis baudos dydis buvo 86 eurai. Tad atitinkamai realus baudos dydis administraciniu nurodymu, kuriuo dažniausiai ir yra baudžiami asmenys pasikeitė nuo 43 eurų iki 15 eurų. Dažniausi rezervatų režimo pažeidimo pobūdžiai yra grybavimas, uogavimas, žvejyba, todėl šis baudos sumažinimas kompromituoja gamtinių rezervatų, kaip griežtai saugomų gamtinių teritorijų, steigimo tikslus. Pažymėtina ir tai, kad rezervatai yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos, kuriose net ir direkcijų veikla tvarkant šias teritorijas yra griežtai reglamentuota. Visi valstybiniai gamtiniai rezervatai yra Europos ekologinio tinklo Natura
sąraše. Šiais pažeidimais daroma jokiomis metodikomis neapskaičiuojama žala, kuomet nurenkami grybai, nuuogaujami uogynai reikalingi faunos mitybai, trikdoma gyvūnijos ramybė. Kelia nuostabą ir pagrįstą pasipiktinimą, kad AN kodekse nustatomos baudos neatsiklausus nuomonės saugomose teritorijose dirbančių specialistų apie optimalius baudų dydžius, kurie gali daryti atgrasantį poveikį asmenims susiruošusiems daryti pažeidimus. Žemutinės baudos ribos sumažinimas iki 30 eurų taip pat kelia pagrįstą nuomonę, kad bauda ANK 305 straipsnio 7 dalyje buvo nustatoma pagal principą „kiek pats pažeidėjas norėtų mokėti“, o ne šių pažeidimų užkardymui. Žinotina, kad rezervatų direkcijos labai rimtai ir griežtai vertina rezervatų režimo pažeidimus, priešingai nei valdininkai nustatę ANK baudą už šiuos nusižengimus.
Pažymėtina, kad valstybinių gamtinių rezervatų direkcijos kiekvienais metais, prieš prasidedant grybavimo, uogavimo sezonams deda dideles prevencines pastangas atnaujindami ar statydami naujus ženklus rezervatų ribose, todėl drąsiai galima teigti, kad beveik visi rezervatų režimo pažeidimai yra daromi tyčia, o kai kuriais atvejais net planuojami iš anksto stebint inspektorių veiksmus jiems bevykdant teritorijos kontrolę. Rezervatų kontrolę vykdantys darbuotojai dirba sunkiomis gamtinėmis sąlygomis ieškant ir išaiškinat nusižengimus, tad būsima neadekvati nusižengimui 15 eurų administracinio nurodymu skiriama pažeidėjui bauda anaiptol nepridės motyvacijos pareigūnams gerai atlikti savo funkcijas, bet ir skatins tokio pobūdžio pažeidimus. Būtina atkreipti dėmesį į žvejybos pobūdžio pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekse už brakonieriavimą rezervatų vandenyse taikomoje 291 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 eurų iki 60 eurų. ANK atsiradus naujoms administracinio nurodymo surašymo nuostatoms, kad administracinis nurodymas nesurašomas, kai yra šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas, už šį grubų rezervato režimo pobūdžio pažeidimą privalomai turės būti taikoma 5 eurų administraciniu nurodymu bauda, nes 291 str. 1 d. privalomas turto konfiskavimas nenumatytas. Vienareikšmiškai galima teigti – tai pačios mažiausios taikomos baudos valstybėse, kurios rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu už pažeidimus griežtai saugomose gamtinėse teritorijose. Tai diskredituoja Lietuvos Respublikos ratifikuotas biologinės įvairovės konvencijas ir tarptautines sutartis. Prašome įtraukti į šį projektą Administracinių nusižengimų kodekso 305 str, 7 d., ir 291 str.
4 d. pakeitimus sugriežtinant atsakomybę už gamtinių rezervatų režimo pažeidimus. Siūlome ANK pakeitimus:
Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo. 2. Perkvalifikuoti atsakomybę už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus rezervatų vandenyse iš 291 str. 1 d. į 291 str. 4 d. pakeičiant 291 str. 4 d. ir išdėstant ją tokia redakcija:
Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), žvejyba gamtiniuose rezervatuose neturint išduoto leidimo. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Nepritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius
Teisės ir teisėtvarkos komitetas Pagrindinio komiteto išvada DĖL
2017-06-
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Aplinkos ministerijos Teisėkūros skyriaus vyr.specialistė Neringa Mažeikė, Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, skyriaus vyr. specialistės Laura Janulaitienė, Neringa Šarkauskienė, Aplilnkos ministerijos vyr.specialistas Romualdas Brazauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-25 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto pavadinimas tikslintinas: prieš žodį „pakeitimo“ įrašytini žodžiai
„ir priedo“; po žodžio „pakeitimo“ vietoje skyrybos ženklo „kablelio“
rašytinas jungtukas „bei“; prieš žodį „papildymo“ brauktini žodžiai „ir kodekso priedo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsniu Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) papildomas 236¹ straipsniu.
Svarstytinas atitinkamo straipsnio proporcingumas ir sistemiškumas: Pirma, pagal pasirinktą naujo straipsnio vietą, jam suteiktą straipsnio numerį ir jo dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra „speciali norma“ ANK 236 straipsnio atžvilgiu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad naujo ANK 236¹ straipsnio sankcijose numatyti baudų dydžiai net ir už vienkartinį (ne pakartotinį) pažeidimą yra ženkliai (t. y. kelis ir daugiau kartų) didesni už ANK 236 straipsnio sankcijose numatytas baudas. Antra, šiame straipsnyje svarstytinas sankcijų nuoseklumo nustatymas. Analogiškai ANK 236 straipsniui, siūlytina atsakomybę diferencijuoti pagal tai, ar pažeidimas yra vienkartinis ar pakartotinis (t. y. už pirmus pažeidimus numatant švelnesnes baudas, o už pakartotinius – griežtesnes). Trečia, diskutuotina naujo ANK 236¹ straipsnio dalių tarpusavio hierarchija pagal sankciją ir veikos pavojingumą. Keltina abejonė, ar absoliutus anglies dioksido kiekio stebėsenos nevykdymas (past. – 1 dalis) yra mažiau pavojingas nei ataskaitos nepateikimas kompetentingai institucijai laiku (past. – 2 dalis)[¹] ar tam tikro dokumento neturėjimas laive (past. – 3 dalis). Ketvirta, pabrėžtina, kad vieni iš svarbiausių ANK dispozicijoms keliamų reikalavimų yra jų aiškumas ir tikslumas. Teigtina, kad ANK 236¹ straipsnio 3 dalies dispozicija („Prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą nevykdymas“) šių reikalavimų neatitinka. Iš pateiktos dispozicijos nėra aišku, už kokios prievolės nevykdymą (ir kokio dokumento neturėjimą) yra nustatoma administracinė atsakomybė. Pastebėtina, ir tai, kad šios dalies sankcija yra itin griežta, o jos ribos pernelyg siauros, lyginant su nustatytu baudos dydžiu.
Penkta, tikslintina ANK 236¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje vartojama Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos sąvoka ir šioje dalyje vartojamas jungtukas „ir“, pakeičiant jį jungtuku „ir (ar)“. Pritarti iš dalies Pritartina 4 ir 5 pastabos dalims. Nepritartina 1,
straipsniui 236 „Ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“. Jis nėra specialus šio straipsnio atžvilgiu, todėl jo sankcijos nustatytos nepriklausomai nuo 236 straipsnyje nurodytų sankcijų. Be to, baudų dydžiai parinkti atsižvelgiant į pažeidimų prevencijos tikslus. Pagal Europos Komisijos vertinimus, kasmetinės ataskaitų verifikavimo išlaidos 1 laivui - 3750 EUR išoriniam verifikatoriui ir 664 EUR savo personalui, viso apie 4414 EUR. Bendra monitoringo, ataskaitų teikimo administracinė našta kasmet apie 6900 EUR/laivui. Baudos, kurios būtų mažesnio dydžio nei išlaidos, reikalingos teisės aktų reikalavimų vykdymo užtikrinimui, neskatintų vykdyti teisės aktų reikalavimus. Be to, siūlomi sankcijų dydžiai yra nedideli palyginti su kitais administraciniais nusižengimais laivybos srityje (pavyzdžiui, ANK 265 str. už jūros aplinkos apsaugos tam tikrų reikalavimų pažeidimą numatoma bauda iki šešių tūkstančių eurų; 401 str. už saugios laivybos jūroje tam tikrų reikalavimų pažeidimą numatoma bauda iki trijų tūkstančių eurų). Antra, Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/757 20 straipsnio nuostatomis, jei pažeidimas yra pakartotinas, gali būti pritaikoma įsakymo išvykti iš uosto sankcija.
Trečia, toks sankcijų griežtumas išdėstytas dėl šių priežasčių: išmetamo CO₂ kiekio stebėsena turi būti vykdoma laivo kiekvieno reiso metu ir metinė stebėsena, kurios pagrindu, suderinus su nepriklausomais vertintojais, ruošiama ataskaita ir teikiama EK ir kompetentingai institucijai. Atitikties dokumentas, kurį išduoda nepriklausomi vertintojai patikrinę ataskaitą, yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kad laivybos bendrovės tinkamai vykdė monitoringą ir pagal jo rezultatus parengė ataskaitą, vadovaujantis Reglamente (ES) 2015/757 nurodytais reikalavimais. Ketvirta, pastabai pritartina, nurodant straipsnio pavadinime Reglamentą (ES) 2015/757:
„236¹ straipsnis. Reglamente (ES)2015/757 nustatytų
laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Taip pat nuoroda į Reglamentą pildytina ir pastaboje minima 3 dalis. Penkta, pastabai pritartina iš dalies. Subjekto pareiga teikti ataskaitas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai yra nustatyta Reglamento (ES)2015/757
funkcijas pagal Reglamentą (ES)2015/757 vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsniu ANK papildomas 243¹ straipsniu. Pagal pasirinktą straipsnio vietą, jam suteiktą numerį ir straipsnio dalių dispozicijų turinį, keltina prielaida, kad konstruojamas straipsnis yra
„speciali norma“ ANK 243 straipsnio atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai,
diskutuotina, ar 243¹ straipsnio sankcijoje numatomos bausmės, kurios kelis kartus didesnės nei numatytos ANK 243 straipsnyje, yra proporcingos ir pagrįstos.
Pavyzdžiui, ANK 243 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos ataskaitos ir
(ar) nepriklausomo vertintojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio patikros ataskaitos nepateikimas laiku kompetentingai institucijai užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų; projektu kodeksą papildančio 243¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio energijos vienetui ataskaitos nepateikimas Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai nustatytu laiku užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Nepritarti Projektu siūlomas 243¹ straipsnis nėra specialus 243 straipsnio atžvilgiu. 1 dalyje pasirinkta sankcija, siekianti už ataskaitų parengimą atsakingų asmenų apytikslį vieno mėnesio darbo užmokestį. 2 dalyje sankcija parinkta didesnė, kadangi už 2 dalyje nurodytų tikslų neįgyvendinimą Lietuvai gali grėsti pažeidimo procedūros ir būtų nevykdomi tarptautiniai ir ES įsipareigojimai dėl ŠESD mažinimo (Paryžiaus susitarimas, priimtas pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją). Pažymėtina ir tai, kad už Europos Sąjungos prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos ne tik sankcijos numatytos ANK 243 straipsnyje, bet ir skiriamos ekonominės baudos pagal LR klimato kaitos valdymo instrumentų įstatymo 13 str. nuostatas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-04-253 4.
Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalyse prieš žodžius
„juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims“ vartojamas „ir“
tikslintinas, rašant „ir (ar)“, atsižvelgiant į tai, kad straipsnio sankcijoje nurodyti alternatyvūs subjektai administracinėn atsakomybėn galėtų būti ir atskirai. Nepritarti ANK straipsnių sankcijose konstruojama taip, kaip yra pateikta projekto autorių, vartojant jungtuką „ir“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tvarkymui veiksmu – alyvos atliekų deginimu nesant atliekų tvarkytoju
Straipsnio pavadinimas “250 straipsnis. Alyvos ir (ar) alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymas“ apima ir atliekų tvarkytojų, ir privačių asmenų vykdomą alyvų atliekų tvarkymo veiklą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
sankcija papildoma alternatyvia nuobauda – įspėjimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įspėjimas yra pati švelniausia kodekso nuobauda, kuri nedera su toje pačioje sankcijoje nustatyta minimalia baudos riba – dviejų šimtų penkiasdešimt eurų bauda asmenims ir penkių šimtų šešiasdešimt eurų bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (t. y. sankcijos
„atotrūkis“ tarp įspėjimo ir minimalios baudos yra pernelyg didelis). Antra,
įspėjimas kaip alternatyvi nuobauda nėra vartojama šio straipsnio 1-5 dalyse nurodytuose švelnesnių pažeidimų sankcijose. Trečia, iš projektu siūlomos ANK
nuobauda galės būti taikoma tik „asmenims“ ar ir juridinių asmenų vadovams bei kitiems įgaliotiems asmenims.
Pritarti Siūloma įspėjimą iš sankcijos išbraukti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 250 straipsnio 5 ir 7 dalių sankcijų dydžio diferencijavimo pagal subjektus – pagrįstumas. Pavyzdžiui, sankcija už neteisėtą alyvos atliekų deginimą juridinio asmens vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) yra daugiau nei dvigubai didesnė nei atitinkamą pažeidimą darančiam kitam asmeniui. Manytina, kad šios veikos pavojingumas ir žala aplinkai nesiskiria, nepriklausomai nuo to, ar atliekos deginamos įmonėje ar, pavyzdžiui, individualiame būste. Nepritarti Juridiniam asmeniui (jo vadovui) paprastai keliami didesni atsakingumo reikalavimai, nes jis turi daugiau žmogiškųjų, profesinių ir finansinių pajėgumų užtikrinti keliamus reikalavimus. Pvz. Baudžiamajame kodekse fiziniam asmeniui skirtinos baudos maksimalus dydis – 1500 MGL, o juridiniam asmeniui – 50000 MGL. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 5 straipsniu ANK papildančio 304¹ straipsnio 1 dalyje pateikiamas išskyrimas (išimtys) – „<...> išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus pažeidimus <...>“ – yra perteklinio pobūdžio. Pastebėtina, kad šiame straipsnyje nustatomos 2, 3 ir 4 dalys yra specialios normos (past.
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 6 straipsniu kodeksą papildančio 304² straipsnio 4 dalies atskiri sakiniai išskirtini į dvi atskiras straipsnio dalis.
Nepritarti Tokio pobūdžio nuostatos ANK dėstomos vienoje dalyje (pvz., 67 str. 4 d., 122 str. 3 d., 159 str. 3 d., 168 str. 9 d. ir kt.). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10Teikiamo projekto 7 straipsniu keičiamas ANK 312 straipsnis. Diskutuotina dėl šių pataisų proporcingumo ir sistemiškumo:
Pirma, straipsnio dalys nėra nuosekliai išdėliotos pagal sankcijos dydį. Pavyzdžiui, antros dalies sankcija yra didesnė už trečios dalies sankciją, nors turėtų būti atvirkščiai. Antra, straipsnis yra perkrautas nukreipiančiųjų nuorodų, kas straipsnio taikymo procese normų tarpusavio konkurenciją gali ne palengvinti, bet apsunkinti Trečia, svarstytina, šio straipsnio sankcijų (ypač jo 5, 6, 7 ir 8 dalių) proporcingumas ir pagrįstumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ANK
platesnės. Nepritarti Pirmai nepritarti, nes straipsnio konstrukcija (kaip ir visi pakartotinumo požymį turintys straipsniai ANK) turi išimtį iš taisyklės dėstyti straipsnyje dalis nuo švelniausios iki griežčiausios, nes 3 dalyje numatytas pažeidimas, o 4 dalyje – nustatyta atsakomybė už 3 dalies pakartotinumą, todėl pagal sankcijų dydį negalima 2 dalies įterpti tarp 3 ir 4. Antrajai pastabai nepritarti. Tokia konstrukcija pasirinkta todėl, kad bendroji norma čia yra ne kaip įprasta – pirmoji, bet trečioji ir ketvirtoji, o kitos – specialiosios jų atžvilgiu, tokiu būdu straipsnis tampa aiškesniu. Trečiajai nepritartina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę ir visapusišką aplinkos apsaugą, kuri atitiktų ES reikalavimus GMO reguliavimo srityje, vienas pagrindinių principų yra atsargumo principas.
Priemonės aplinkos apsaugos srityje, kurių imamasi siekiant išvengti žalos, turi būti proporcingos ne tik tiesioginiam pavojui, bet ir turi būti proporcingos tiems žalingiems padariniams, kuriuos neteisėta ūkinė veikla GMO srityje ar neteisėti GMO gali sukelti tolimoje ateityje bei ateities kartoms. Todėl, remiantis atsargumo principu, nuobaudos dėl neteisėtos veiklos turi būti griežtos, kad būtų veiksmingos. Tai atitiktų LRV programos nuostatas dėl GMO keliamiems tikslams ir užtikrintų direktyvos 2001/18/EB
kanceliarijos Teisės departamentas
keistinas žodžiu „pakeitimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
„priedo“. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė93 Atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 7 straipsniu pakeitus ANK
straipsnio 40 punkte esančios nuorodos į 312 straipsnio dalis. Pritarti ANK 589 str. 40 p. vietoj žodžių ir skaičių
„312 straipsnio 1, 2 dalyse“ turėtų būti skaičiai ir žodžiai „312 straipsnio
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė10 Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė įstatymą Nr. XIII-330, kuriuo papildė Administracinių nusižengimų kodekso priedą nauju
derėtų keisti minėto priimto, bet dar neįsigaliojusio įstatymo 3 straipsnį arba nustatyti šio įstatymo vėlesnę įsigaliojimo datą, t.y. 2017 m. rugsėjo 1 d., kad nepersidengtų Kodekso priedo punktų numeracija.
Pritarti Apsispręsta nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą: 2017-11-01. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viešvilės Valstybinio gamtinio rezervato direkcija ANK keitėsi ne tik baudų dydžiai, bet ir procesinių sprendimų tvarka. Nerimą kelia ANK 305 straipsnio 7 dalyje sumažinta iki 30 eurų žemutinio baudos dydžio riba pažeidžiant gamtinių rezervatų režimą, kai tuo tarpu ATPK žemutinis baudos dydis buvo 86 eurai. Tad atitinkamai realus baudos dydis administraciniu nurodymu, kuriuo dažniausiai ir yra baudžiami asmenys pasikeitė nuo 43 eurų iki 15 eurų. Dažniausi rezervatų režimo pažeidimo pobūdžiai yra grybavimas, uogavimas, žvejyba, todėl šis baudos sumažinimas kompromituoja gamtinių rezervatų, kaip griežtai saugomų gamtinių teritorijų, steigimo tikslus. Pažymėtina ir tai, kad rezervatai yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos, kuriose net ir direkcijų veikla tvarkant šias teritorijas yra griežtai reglamentuota. Visi valstybiniai gamtiniai rezervatai yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 sudėtinė dalis, taip pat yra Ramsar konvencijos saugomų teritorijų sąraše. Šiais pažeidimais daroma jokiomis metodikomis neapskaičiuojama žala, kuomet nurenkami grybai, nuuogaujami uogynai reikalingi faunos mitybai, trikdoma gyvūnijos ramybė. Kelia nuostabą ir pagrįstą pasipiktinimą, kad AN kodekse nustatomos baudos neatsiklausus nuomonės saugomose teritorijose dirbančių specialistų apie optimalius baudų dydžius, kurie gali daryti atgrasantį poveikį asmenims susiruošusiems daryti pažeidimus.
Žemutinės baudos ribos sumažinimas iki 30 eurų taip pat kelia pagrįstą nuomonę, kad bauda ANK 305 straipsnio 7 dalyje buvo nustatoma pagal principą “kiek pats pažeidėjas norėtų mokėti”, o ne šių pažeidimų užkardymui. Žinotina, kad rezervatų direkcijos labai rimtai ir griežtai vertina rezervatų režimo pažeidimus, priešingai nei valdininkai nustatę ANK baudą už šiuos nusižengimus. Pažymėtina, kad valstybinių gamtinių rezervatų direkcijos kiekvienais metais, prieš prasidedant grybavimo, uogavimo sezonams deda dideles prevencines pastangas atnaujindami ar statydami naujus ženklus rezervatų ribose, todėl drąsiai galima teigti, kad beveik visi rezervatų režimo pažeidimai yra daromi tyčia, o kai kuriais atvejais net planuojami iš anksto stebint inspektorių veiksmus jiems bevykdant teritorijos kontrolę. Rezervatų kontrolę vykdantys darbuotojai dirba sunkiomis gamtinėmis sąlygomis ieškant ir išaiškinat nusižengimus, tad būsima neadekvati nusižengimui 15 eurų administracinio nurodymu skiriama pažeidėjui bauda anaiptol nepridės motyvacijos pareigūnams gerai atlikti savo funkcijas, bet ir skatins tokio pobūdžio pažeidimus. Būtina atkreipti dėmesį į žvejybos pobūdžio pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekse už brakonieriavimą rezervatų vandenyse taikomoje 291 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 eurų iki 60 eurų. ANK atsiradus naujoms administracinio nurodymo surašymo nuostatoms, kad administracinis nurodymas nesurašomas, kai yra šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas, už šį grubų rezervato režimo pobūdžio pažeidimą privalomai turės būti taikoma 5 eurų administraciniu nurodymu bauda, nes 291 str.
1 d. privalomas turto konfiskavimas nenumatytas. Vienareikšmiškai galima teigti - tai pačios mažiausios taikomos baudos valstybėse, kurios rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu už pažeidimus griežtai saugomose gamtinėse teritorijose. Tai diskredituoja Lietuvos Respublikos ratifikuotas biologinės įvairovės konvencijas ir tarptautines sutartis. Prašome įtraukti į šį projektą Administracinių nusižengimų kodekso 305 str. 7 d., ir
režimo pažeidimus. Siūlome ANK pakeitimus:
d. išdėstyti tokia redakcija - Gamtinių rezervatų, draustinių, gamtos paveldo objektų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų su pažeidimo įrankių, surinktų uogų, grybų, laukinių augalų ar jų dalių konfiskavimų arba be konfiskavimo. 2. Perkvalifikuoti atsakomybę už Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus rezervatų vandenyse iš 291 str. 1d. į 291 str. 4 d. pakeičiant 291 str.
išdėstant ją tokia redakcija: Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), žvejyba gamtiniuose rezervatuose neturint išduoto leidimo. užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Nepritarti Pasiūlymai nesusiję su teikiamo projekto siekiamais tikslais – nustatyti naujas sankcijas už Reglamento Nr. 511/2014 ir Reglamento Nr. 1143/2014 pažeidimus. Pasiūlymai teiktini Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o ji, ir esant poreikiui parengs projektus ir teiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti. 2. LR Aplinkos ministerija 2017-01-25 4(N) Aplinkos ministerija informuoja Jus, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 6 dalies sankcijoje pastebėta klaida, nustatant minimalią baudos už išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimą ribą (užtraukia baudą asmenims nuo šešių šimtų iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų“). Manytina, kad šis netikslumas atsirado perskaičiuojant baudų dydžius iš litų į eurus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto Nr. XIP-3600(2) redakcijoje atitinkamo 264 straipsnio 6 dalis buvo suformuluota taip: „<...> užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų.“. Manytina, kad perskaičiavus baudų dydžius iš litų į eurus turėtų būti nustatyta bauda asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į būtinybę pažeidėjams taikyti atsakomybę pagal įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio 6 dalį, maloniai prašome esant galimybei skubos tvarka įtraukti
pakeitimo projektą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2017-05-03 * Iš esmės pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312, 589 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 236(1), 243(1), 304(1), 304(2) straipsniais ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į pastabas, kuriom pritarė Aplinkos apsaugos komitetas. Pritarti
2017-05-10 * siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 236¹, 243¹, 304¹, 304² straipsniais ir 250, 268, 303, 312, 589 straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-554(2)ES yra būtinas įgyvendinant Direktyvos 2001/18/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 nuostatas ir jame nustatyta įsigaliojimo data yra 2017 m. rugsėjo 1 d., siūlome projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė