Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR.VIII-1392 2, 3, 4, 10 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi :
„21. Elektrinės traukos transporto priemonės – transporto priemonės , kurioms elektra gali būti tiekiama įvairiais būdais: trolėjais, naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos būdu ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius .“
2Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„22. Geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas – veiksmingiausias ir pažangiausias susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo atvejis, kuriuo sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinės traukos transporto tinklą ir jį plėtoti, mažinti degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis.
Aplinkos oro apsaugos prioritetai Aplinkos oro apsaugos prioritetai yra:
naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant kietojo kuro vartojimo, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose, kuriose galima užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę energiją);
transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinės traukos transporto priemonių naudojimą;
, transporto sistemos organizavimo būdų ir technologijų diegimas.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Savivaldybių institucijos,
siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Kokios minimalios priemonės ir informacija turi būti numatytos savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose, nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Aplinkos ministerija nustato leistiną bendrą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje. „1. Lietuvos Respublikos Seimas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustato nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus ir esmines politikos kryptis šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, tvirtina nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Šiame plane oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemonės ir iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės.“ 5 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas. Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu ir išdėstyti jį taip:
„4. 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1).“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Tomas Tomilinas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-543 (2) lyginamasis variantas
: „21. Elektrinė transporto priemonė
2Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„
paslaugų organizavimo būdas – veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis. “
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Aplinkos oro apsaugos prioritetai Aplinkos oro apsaugos prioritetai yra:
ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant kietojo kuro vartojimo, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose, kuriose galima užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę energiją) ;
transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą;
, darnaus susisiekimo paslaugų organizavimo būdų ir technologijų diegimas.“
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Savivaldybių institucijos,
siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones. Priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Kokios minimalios priemonės ir informacija turi būti numatytos savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose, nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.“
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Aplinkos ministerija nustato leistiną bendrą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje. „
Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustato nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus ir esmines politikos kryptis šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, tvirtina nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Šiame plane oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane gali būti nustatytos savivaldybių, ypač tų, kuriose yra šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtų aglomeracijų, teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemonės ir iš stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekio mažinimo (valdymo) priemonės.“ 5 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas. Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu:
„2. 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL 2016 L 344, p. 1).“6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas,
išskyrus jo 4 straipsnį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo
Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą nacionalinį oro taršos mažinimo planą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
rengimą paskatinusios priežastys Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 2.5 (1) punkte įtvirtinta nuostata „iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas“. Vilnius ir Kaunas jau dabar eksploatuoja troleibusus, kurie yra viena iš tinkamų priemonių, siekiant įgyvendinti šią nuostatą. Naujausių standartų vidaus degimo variklių dėka CO2 emisijos ir kita tarša mažinami nežymiai, kai tuo tarpu troleibusai jau dabar yra priemonė, leidžianti mažinti taršą. Deja, elektrinių viešojo transporto priemonių rida Vilniaus mieste ženkliai mažėja (2012 – 2015 m. sumažėjo 15%), o naudojančių vidaus degimo variklius – didėja (2012 – 2015 m. padidėjo 43%). Šis procesas vyksta dėl to, kad strateginiame lygmenyje nėra nustatytų strateginių transporto plėtros gairių. XVII LR Vyriausybės programoje įrašyta nuostata: „skatinsime elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių (troleibusų, elektrobusų) plėtrą visoje Lietuvoje ir parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje. Remsime šių ir kitų aplinkos neteršiančių transporto priemonių gamybą ar surinkimą bei naudojimą Lietuvoje“ (p. 95.13). Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.
Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 2.1.19 punkte esantį tikslą
„didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo
efektyvumą“ iš šiuo metu egzistuojančių miesto viešojo transporto rūšių geriausiai atitinka troleibusai (troleibuso naudingo veikimo koeficientas - 88%, elektrinio autobuso - 58%, autobuso su vidaus degimo varikliu - 40%). 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Siūloma įteisinti sąvoką „elektrinės traukos transporto priemonės“ pagal Susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. plačiai taikoma sąvoką, skirstant ES paramos priemonės Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, parengto atsižvelgiant į direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Siūloma įteisinti naują sąvoką „Geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas“, kuris reikštų „veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, sukurianti sąlygas išsaugoti esamą elektrinės traukos transporto tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis mažiausiai taršias degalų rūšis“. Siūloma keisti 3 straipsnį „Aplinkos oro apsaugos prioritetai“ labiau detalizuojant (aktualizuojant ir atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės priemonių plano 1.5.3 darbo priemones) kiekvieną nustatytą prioritetą. Siūlome papildyti 4 straipsnio
planuojant oro taršos mažinimo priemones atsižvelgti į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus (tarp jų ir mažiausiai taršų) transporto sistemos organizavimo būdą). 3.
šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu savivaldybės neturi aiškių gairių ir priima sprendimus remiantis ekonominio naudingumo argumentais. Tačiau akivaizdu, kad valstybė turi rodyti kryptį, strateginę oro taršos mažinimo viziją. Projektu siūloma nustatyti aiškius aplinkos oro apsaugos prioritetus: 1) energijos naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant reikalavimus kietojo kuro vartojimui, kurą deginančių įrenginių eksploatavimui, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankį centralizuotą šilumos tiekimą galinčiose užtikrinti teritorijose nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę energiją); 2) transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinės traukos transporto priemonių naudojimą; 3) geriausių prieinamų gamybos, transporto sistemos organizavimo būdų ir technologijų diegimas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos suderinti ambicingą LR Vyriausybės strateginį tikslą, siekti sveikos, ekologiškai sąmoningos visuomenės ir Lietuvos savivaldybių pastangas kurti savo gyventojų gerovę. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „troleibusai“, „oro tarša“, „aplinka“
paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo narys: Tomas Tomilinas
rengimą paskatinusios priežastys Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 2.5 (1) punkte įtvirtinta nuostata „iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų; iki 2030 m. pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas“. Vilnius ir Kaunas jau dabar eksploatuoja troleibusus, kurie yra viena iš tinkamų priemonių, siekiant įgyvendinti šią nuostatą. Naujausių standartų vidaus degimo variklių dėka CO2 emisijos ir kita tarša mažinami nežymiai, kai tuo tarpu troleibusai jau dabar yra priemonė, leidžianti mažinti taršą. Deja, elektrinių viešojo transporto priemonių rida Vilniaus mieste ženkliai mažėja (2012 – 2015 m. sumažėjo 15%), o naudojančių vidaus degimo variklius – didėja (2012 – 2015 m. padidėjo 43%). Šis procesas vyksta dėl to, kad strateginiame lygmenyje nėra nustatytų strateginių transporto plėtros gairių. XVII LR Vyriausybės programoje įrašyta nuostata: „skatinsime elektrinių bei tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių (troleibusų, elektrobusų) plėtrą visoje Lietuvoje ir parko atnaujinimą Kaune ir Vilniuje. Remsime šių ir kitų aplinkos neteršiančių transporto priemonių gamybą ar surinkimą bei naudojimą Lietuvoje“ (p. 95.13). Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.
Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ 2.1.19 punkte esantį tikslą
„didinti visų transporto rūšių transporto priemonių energijos vartojimo
efektyvumą“ iš šiuo metu egzistuojančių miesto viešojo transporto rūšių geriausiai atitinka troleibusai (troleibuso naudingo veikimo koeficientas - 88%, elektrinio autobuso - 58%, autobuso su vidaus degimo varikliu - 40%). 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Siūloma įteisinti sąvoką „elektrinės traukos transporto priemonės“ pagal Susisiekimo ministerijos 2014–2020 m. plačiai taikoma sąvoką, skirstant ES paramos priemonės Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, parengto atsižvelgiant į direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Siūloma įteisinti naują sąvoką „Geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas“, kuris reikštų „veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veiklos ir jos vykdymo metodų plėtojimo pakopa, sukurianti sąlygas išsaugoti esamą elektrinės traukos transporto tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis mažiausiai taršias degalų rūšis“. Siūloma keisti 3 straipsnį „Aplinkos oro apsaugos prioritetai“ labiau detalizuojant (aktualizuojant ir atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausybės priemonių plano 1.5.3 darbo priemones) kiekvieną nustatytą prioritetą. Siūlome papildyti 4 straipsnio
planuojant oro taršos mažinimo priemones atsižvelgti į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus (tarp jų ir mažiausiai taršų) transporto sistemos organizavimo būdą). Projektu taip pat siekiama perkelti ir įgyvendinti 2016 m. gruodžio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284, dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau – Direktyva), kurioje ES valstybėms narėms nustatyti nacionaliniu mastu iš antropogeninės taršos šaltinių į orą išmetamų teršalų (sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx), amoniako (NH3), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2.5) ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ)) kiekio mažinimo įsipareigojimai 2020 ir 2030 metams (lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu) (toliau – Tikslai), pareiga parengti, priimti ir įgyvendinti nacionalines oro taršos valdymo programas šiems tikslams pasiekti (toliau – Programa), kiti reikalavimai. Pažymėtina, kad Programa turi būti parengta, priimta ir pateikta Europos Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 1 d. Todėl Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Seimas Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų nacionalinius tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais reguliuojamų oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus (t. y. Tikslus) ir esmines politikos kryptis šiems tikslams pasiekti; o Vyriausybė, siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, patvirtintų nacionalinį oro taršos mažinimo planą (t. y. Programą). Taip pat siūloma, kad šiame plane oro taršos mažinimo (valdymo) priemonės būtų numatomos atsižvelgiant į šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus aplinkos oro apsaugos prioritetus. Atitinkamai Projekto 5 straipsniu siūloma įstatymo priedą papildyti nuoroda į Direktyvą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu savivaldybės neturi aiškių gairių ir priima sprendimus remiantis ekonominio naudingumo argumentais.
Tačiau akivaizdu, kad valstybė turi rodyti kryptį, strateginę oro taršos mažinimo viziją. Projektu siūloma nustatyti aiškius aplinkos oro apsaugos prioritetus: 1) energijos naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant reikalavimus kietojo kuro vartojimui, kurą deginančių įrenginių eksploatavimui, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankį centralizuotą šilumos tiekimą galinčiose užtikrinti teritorijose nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę energiją); 2) transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinės traukos transporto priemonių naudojimą; 3) geriausių prieinamų gamybos, transporto sistemos organizavimo būdų ir technologijų diegimas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos suderinti ambicingą LR Vyriausybės strateginį tikslą, siekti sveikos, ekologiškai sąmoningos visuomenės ir Lietuvos savivaldybių pastangas kurti savo gyventojų gerovę. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai. 7.
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 8. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 11. Įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gautos specialistų išvados, reikalingi lydimieji aktai ir kiti pagrindimai, paaiškinimai. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „troleibusai“, „oro tarša“, „aplinka“
paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo narys: Tomas Tomilinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-07 Nr. S-2017-3516 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-543 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP543 (toliau – projektas). Projekto 5 straipsnyje nurodoma, kad projektu bus perkelta ir (arba) įgyvendinta 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau
(arba) įgyvendinta. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos S eimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą, įstatymo projekto iniciatoriai prie projekto turi pridėti atitikties lentelę, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 22 dalyje prieš žodžius „degimo varikliais“ reikėtų įrašyti žodį
„vidaus“. Be to šioje straipsnio dalyje lieka neaiški „elektrinės traukos
transporto tinklo“ samprata, kuri nei šiame, nei kituose įstatymuose neatskleidžiama. 2. Nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 4 straipsniu naikinamos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad „Aplinkos ministerija nustato leistiną bendrą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje“. Svarstytinas šios projekto nuostatos atsisakymo tikslingumas. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė , siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, tvirtina nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 10 punkte nurodoma, jog
„įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės“. Atsižvelgus į tai bei
į projekto 6 straipsnį, nėra aišku, ar teikiamo įstatymo įgyvendinimui, Vyriausybė turės patvirtinti (ir iki kada) nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo teisėkūros principą, kuris reiškia, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti tikslinamas, nustatant jame įstatymą įgyvendinančias nuostatas. 4. Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo priedą 4 punktu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad galiojanti keičiamo įstatymo redakcija jokių įstatymo priedų neturi. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar teikiamu projektu siekiama įgyvendinti keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nurodytą direktyvą. Jei taip, tai pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus įstatymo projekto iniciatoriai prie projekto turi pridėti „atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos“. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį, nustatantį, jog Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, bei į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra įregistruotas Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr.
VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-90), kuriuo siūloma Aplinkos oro apsaugos įstatymą papildyti priedu dėl įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto 5 straipsnio nuostatos turėtų būti derinamos su minėtu projektu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. vidmondas.vegelis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 6 straipsnis tikslintinas:
pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“;
dalyje brauktinas žodis „jo“;
„šio įstatymo 4 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „išdėstyto Lietuvos
Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. vidmondas.vegelis @lrs.lt
APSAUGOS komitetas
O S
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Aplinkos oro skyriaus vyr. specialistė Danguolė Sužiedėlytė. 2017 m. gegužės
dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas, Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė, LR Prezidentės patarėja Eita Kriščiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-04-111 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 22 dalyje prieš žodžius „degimo varikliais“ reikėtų įrašyti žodį „vidaus“. Be to šioje straipsnio dalyje lieka neaiški „elektrinės traukos transporto tinklo“ samprata, kuri nei šiame, nei kituose įstatymuose neatskleidžiama. Pritarti iš dalies Siūloma įrašyti praleistą žodį „vidaus“ (vidaus degimo variklis) Nepritarti dėl „elektrinės traukos transporto tinklo“. Ši samprata apima tiek elektrinės traukos transporto priemones, tiek jų infrastruktūrą. 4
iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu projekto 4 straipsniu naikinamos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad „Aplinkos ministerija nustato leistiną bendrą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje“. Svarstytinas šios projekto nuostatos atsisakymo tikslingumas. Pritarti Po šių ir ETD pastabų pateikimo, įstatymo projekto iniciatorius jau pateikė patikslintą aiškinamąjį raštą, kuriame išdėstyti keitimo motyvai6
nustatyti, kad Vyriausybė , siekdama įgyvendinti Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje nustatytus nacionalinius oro teršalų išmetamo kiekio mažinimo tikslus, tvirtina nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamojo rašto 10 punkte nurodoma, jog
„įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės“. Atsižvelgus į tai
bei į projekto 6 straipsnį, nėra aišku, ar teikiamo įstatymo įgyvendinimui, Vyriausybė turės patvirtinti (ir iki kada) nacionalinį oro taršos mažinimo planą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą sistemiškumo teisėkūros principą, kuris reiškia, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti tikslinamas, nustatant jame įstatymą įgyvendinančias nuostatas. Pritarti Siūloma papildyti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
, išskyrus jo 4 straipsnį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2018 m. gruodžio 31 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytą nacionalinį oro taršos mažinimo planą.“5
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo priedą 4 punktu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad galiojanti keičiamo įstatymo redakcija jokių įstatymo priedų neturi. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar teikiamu projektu siekiama įgyvendinti keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nurodytą direktyvą. Jei taip, tai pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies
pridėti „atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos“. Pritarti Kadangi LR Seime 2017 m. balandžio 27 dieną priimtas Aplinkos oro įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas ( reg. Nr.
Nr. XIIIP-90), turintis priedą, siūloma 5 straipsnį patikslinti ir projektu perkeliamą ES direktyvą sunumeruoti 2-ju numeriu. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį, nustatantį, jog Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą, bei į Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Nepritarti Siūloma neteikti projekto Vyriausybei išvadoms, nes projektas suderintas su atsakingomis institucijomis darbo tvarka
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-90), kuriuo siūloma Aplinkos oro apsaugos įstatymą papildyti priedu dėl įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto 5 straipsnio nuostatos turėtų būti derinamos su minėtu projektu. Pritarti Kadangi šis įstatymas Seime jau priimtas, derinant nuostatas, siūloma patikslinti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “
priedo papildymas
2 punktu: „
Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL2016L 344, p. 1).”
teisingumo ministerijos 2017-04-19 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP543 (toliau – projektas).
Projekto 5 straipsnyje nurodoma, kad projektu bus perkelta ir (arba) įgyvendinta 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (toliau – Direktyva (ES) 2016/2284). Projekto aiškinamajame rašte tarp projekto rengimo tikslų nėra nurodyta, kad vienas iš projekto tikslų yra perkeli ir (arba) įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/2284. Todėl nėra aišku, ar projektu tikrai siekiama perkelti ir (arba) įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/2284. Jeigu taip, nėra aišku kuriomis projekto nuostatomis minėta direktyva bus perkelta ir (arba) įgyvendinta. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos S eimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą, įstatymo projekto iniciatoriai prie projekto turi pridėti atitikties lentelę, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Pritarti
iniciatorius jau pateikė patikslintą aiškinamąjį raštą ir atitikties lentelę
1 1.„ elektrinės traukos transporto priemonė
“ – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
Terminologijos pakomisė kelia klausimą, kuo toks terminas skirtųsi nuo įprastesnio trumpesnio „elektrinė transporto priemonė“? Kaip čia suprantama elektrinė trauka? Pagal kai kuriuos žodynus elektrinė trauka apibrėžiama
„Judesį sukelianti traukos jėgų sistema, kurioje elektra transporto priemonių
elektros varikliams tiekiama iš išorinių šaltinių.“ (žr. Lietuvos Respublikos terminų banke). Iš įstatymo projekte pateiktos apibrėžties matyti ne tik išorinis elektros tiekimas (pvz., troleibusai), bet, atrodo, numanomas ir tik vidinių elektros kaupiklių turėjimas (pvz., elektromobiliai, elektriniai autobusai).
Taigi ar nereikėtų teikti termino „elektrinė transporto priemonė“, o elektrinę trauką minėti apibrėžtyje kaip vieną iš galimybių? apibrėžtis: „Transporto priemonė, kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais (trolėjais), naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius.“ – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė: apibrėžtyje nėra aiškios sąsajos su elektrine trauka. Ne visai aiški sąvokos apimtis, santykis su elektromobilio sąvoka. Apibrėžtį reikėtų formuluoti tiksliau. Atkreipiame dėmesį, kad termino „geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimas“ apibrėžtyje dar minimas ir susijęs „elektrinės traukos transporto tinklas“. Atsižvelgti Siūloma 1 straipsnio 1 dalimi keičiamą sąvoką išdėstyti taip: „21. Elektrinė transporto priemonė
transporto priemonė , turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį, kuriai elektros energija gali būti tiekiama įvairiais būdais: kontaktiniais laidais (trolėjais), naudojant pantografus, įkraunamus akumuliatorius, indukcijos ir kitais būdais, naudojant bet kokius šių būdų derinius .“12
geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas “ – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė atkreipia dėmesį, kad apibrėžtyje apie transporto sistemą nekalbama.
Pagal apibrėžtį turėtų būti terminas
„geriausias prieinamas susisiekimo paslaugų organizavimo būdas“.
apibrėžtis: „Veiksmingiausia ir pažangiausia susisiekimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinės traukos transporto tinklą ir jį plėtoti, mažinti degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir (arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.“ – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė siūlo papildyti apibrėžtį ir vietoj „degimo varikliais“ įrašyti „vidaus degimo varikliais“. Atsižvelgti Siūloma 1 straipsnio 2 dalimi keičiamą sąvoką išdėstyti taip:
„22. Darnus susisiekimo paslaugų organizavimo būdas
teikiančių ūkio subjektų veikla ir jos metodų plėtojimas, kai sudaromos sąlygos išsaugoti esamą elektrinių transporto priemonių tinklą ir jį plėtoti, mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir
(arba) rinktis pažangiausias degalų rūšis.“ Atsižvelgiant į keičiamas 21 ir 22 sąvokas, būtina atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Aplinkos oro apsaugos prioritetai Aplinkos oro apsaugos prioritetai yra:
1) energijos naudojimo veiksmingumo didinimas ir šilumos energijos gamybai naudojamų kuro deginimo įrenginių sukeliamos taršos mažinimas griežtinant kietojo kuro vartojimo, kurą deginančių įrenginių eksploatavimo reikalavimus, plėtojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis užtikrinant, kad didinant gyventojų tankumą teritorijose, kuriose galima užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą, nauji šilumos vartotojai šilumos energija būtų aprūpinami centralizuotai arba šilumos energijos gamybai naudotų netaršias šilumos gamybos technologijas (elektros, saulės ar geoterminę energiją);
2) transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą;
3) geriausių prieinamų gamybos, darnaus susisiekimo paslaugų organizavimo būdų ir technologijų diegimas.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-543, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
paskirtas pranešėjas: Rimantas Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė