Lyginamasis variantas
2017
Papildyti 3.196 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdo
pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir įsiskolinimas viršija penkis šimtus eurų, kitas iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgyja teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skolininkui nuo vieno mėnesio iki vienų metų.“ Papildyti 3.196 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Teismas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priimdamas nutartį.“ Papildyti 3.196 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdęs pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, padengia visas neišmokėtas periodines išmokas vaikui išlaikyti, teismas per penkias darbo dienas nuo skolininko kreipimosi gavimo dienos grąžina teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko.”2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
3.196
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje išlaikymo vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Vaikams, kuriems teismo sprendimu nustatyto išlaikymo skolininkas nemoka, Vaikų išlaikymo fondas teisės aktų nustatyta tvarka gali išmokėti iki 1,5 MGL dydžio išmokas per mėnesį. Per aštuonerius veiklos metus į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos skyrimo kreiptasi dėl daugiau nei 50 tūkst. vaikų. Nuolat išmokas gauna apie 23 tūkst. vaikų. Iš visų besikreipiančių į fondą 93 proc. sudaro moterys ir 7 proc. – vyrai. Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėjusi išmokas įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas lėšas, taip pat reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Kasmet išmokėtos išmokos didėja. 2013–2015 m. išmokėta 43,3 mln. Eur. Išieškotos sumos (1,7 mln. Eur) su palūkanomis (įskaitant ir iš ieškotas permokėtas sumas) sudarė tik apie 4 proc. Valstybės kontrolė nustatė, jog Fondo administracija 2013–2015 m. nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos sprendimams dėl skolų išieškojimo iš skolininko priimti. 2013–2015 m. buvo priimti 4 029 sprendimai dėl skolų išieškojimo, t. y. tik dėl 13 proc. skolininkų. Didžioji dalis (95 proc.) jų buvo priimti skolininkams, kurių vaikams valstybės išmokos pradėtos mokėti 2008–2009 m. Fondo administracija paaiškino, kad, trūkstant žmogiškųjų išteklių (skolų ir palūkanų atgavimą iš skolininkų organizuoja ir užtikrina vienas specialistas), organizuojant skolų išieškojimą prioritetas buvo teikiamas dėl išmokėtų išmokų vaikams, kurie tapo pilnamečiais.
Delsiant priimti sprendimus dėl iš fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, išieškotinos (atgautinos) sumos už išmokas 2013–2015 m. laikotarpiu padidėjo beveik dvigubai (2013 m. buvo 56,7 mln. Eur), o 2015 m. pabaigoje susikaupė 108,4 mln. Eur. Be to, teismų praktika rodo, kad antstoliai šioje srityje ne visada imasi visų būtinų veiksmų išieškojimui vykdyti ar juos atlieka formaliai. Išieškojimo veiksmams atlikti iš skolininko teisinės prielaidos sukurtos, tačiau skolų išieškojimo procedūros faktiškai sunkiai vykdomos. Todėl nėra išnaudojamos galimybės rezultatyviau įgyvendinti regreso teisę, formuoti praktiką skolų išieškojimo šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip tobulinti šį procesą. Todėl būtina operatyviai imtis priemonių, kad skolininkai būtų skatinami vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, o tėvų, neteikiančių išlaikymo vaikams, skolos valstybei nedidėtų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
narys Remigijus Žemaitaitis
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.
A1-356 patvirtintas Kreipimosi į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašas nustato, jog tada, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko
(vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, pareiškėjas (vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje) turi teisę kreiptis į į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos Vaikų išlaikymo fondo. Remiantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Civiliniame kodekse numatyti, jog tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir įsiskolinimas viršija penkis šimtus eurų, kitas iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgyja teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skolininkui nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Teismas prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skolininkui priėmimo klausimą turėtų išspręsti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priimdamas nutartį. Taip pat siūloma Civiliniame kodekse nustatyti, kad tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų), piktybiškai nevykdęs pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, padengia visas neišmokėtas periodines išmokas vaikui išlaikyti, teismas per penkias darbo dienas nuo skolininko kreipimosi gavimo dienos grąžina teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Padaryti įstatymo pakeitimai skatins skolininkus nedelsiant mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą savo vaikams. Dėl to sumažės išlaikymo vaikams nemokančių tėvų skolos valstybei. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės 13.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"vaiko išlaikymas"
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
3.196 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, jog „Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir įsiskolinimas viršija penkis šimtus eurų, kitas iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgyja teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skolininkui nuo vieno mėnesio iki vienų metų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog siūlomu reguliavimu būtų įtvirtinta administracinio pobūdžio sankcija – specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, taikytina asmenims, neįvykdžiusiems savo civilinio pobūdžio prievolių. Šiame kontekste pastebėtina, jog pritarus siūlomam reguliavimui būtų pažeista esminė civilinės teisės taisyklė, jog civilinės prievolės nevykdymas lemia civilinę atsakomybę. Tai yra už civilinių prievolių nevykdymą būtų galima taikyti baudinio pobūdžio sankcijas. Be to, tokios sankcijos nei teisiškai, nei logiškai niekaip nebūtų susijusios su civilinės prievolės nevykdymu, nes pareigos išlaikyti vaikus nevykdymas niekaip nėra susijęs su specialios teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu ar neturėjimu. Taigi, pažymėtina, kad priėmus siūlomą kodekso pakeitimą Lietuvos teisinėje sistemoje būtų įtvirtintas ydingas teisinis precedentas, kai speciali asmens teisė galėtų būti ribojama dėl asmens veiksmų, nesusijusių su šios specialios teisės įgyvendinimu.
Tokiu būdu būtų ne tik pažeistas teisės principas nustatantis, jog speciali teisė įgyjama ir prarandama tik atsižvelgiant į su šia specialia teise susijusias teisines ir faktines aplinkybes, tačiau kartu būtų įtvirtinta prielaida, jog įstatymuose galima nustatyti baudinio pobūdžio sankcijas, nesusijusias su padaryto pažeidimo esme. Vadovaujantis tokiu precedentu būtų galima siūlyti riboti ir kitas specialias asmenų teises, kurias jie yra įgiję pagal atskirų teisės aktų reikalavimus, tačiau kurios nėra susijusios su daromų pažeidimų pobūdžiu, ar prievolių nevykdymu, pavyzdžiui, asmenims nevykdantiems išlaikymo pareigos, laikinai panaikinti verslo liudijimų galiojimą, laikinai panaikinti statybos leidimus ir kt. Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas prieštarautų fundamentaliems teisėkūros principams ir teisinei logikai, be to būtų pažeista sankcijų nustatymo taisyklė, pagal kurią pažeidimo pobūdis turi lemti sankcijos pobūdį, arba kitaip tariant, kad sankcija turi būti proporcinga (adekvati) padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra pažymėjęs: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui.“ (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Apibendrinant išdėstytus argumentus vertintina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, protingumo, teisingumo, proporcingumo principams. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas kvestionuotinas ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Pažymėtina, kad siūloma nuostata būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie turi įgiję specialią teisę vairuoti transporto priemonę, tuo tarpu asmenims, nevykdantiems pareigos išlaikyti vaikus, tačiau neįgijusiems teisės vairuoti transporto priemonės, jokios papildomos baudinio pobūdžio sankcijos nebūtų taikomos.
Konstatuotina, kad tarp asmenų įgijusių ir neįgijusių teisės vairuoti transporto priemonę ir nevykdančių išlaikymo pareigos, nėra jokių skirtumų, išskyrus skirtumą dėl specialiosios teisės turėjimo, ar neturėjimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad šio principo
„<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir
vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996-01-24 nutarimai). Apibendrinant išdėstytus argumentus vertintina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Trečia, ydinga ir pati projektu siūloma keičiamo kodekso 3.196 straipsnio 3 dalies normos konstrukcija.
Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu tėvai (vienas iš tėvų) nevykdytų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vienas iš tėvų, vaiko teisių apsaugos institucijos, vaiko globėjas (rūpintojas) įgytų tik teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo skolininkui, bet nėra siūloma nustatyti, kad už aukščiau minėtos pareigos nevykdymą gali būti skiriama atitinkama sankcija – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Be to, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, administracinio pobūdžio sankcijos nėra būdingos civilinei teisei. Tokio pobūdžio sankcijos paprastai nustatomos Administracinių nusižengimų kodekse. Ketvirta, nėra aiškus sąvokos ,,piktybiškas nevykdymas“ turinys. Siūlytina projekte atskleisti šios sąvokos turinį arba ją patikslinti. Penkta, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai, nes tuo atveju, jeigu asmenų, nevykdančių pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darbas ar vykdoma veikla būtų betarpiškai susiję su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, atėmus šią teisę, tokių asmenų finansinė padėtis gali pablogėti. Tokiu būdu būtų apsunkinta jų galimybė vykdyti pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. 2. Projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo kodekso 3.196 straipsnio 3-5 dalių turinys nedera su keičiamo straipsnio pavadinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo kodekso 3.196 straipsnio pavadinimo darytina išvada, kad šio straipsnio paskirtis yra reglamentuoti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą ir dydį. Tuo tarpu projektu keičiamo kodekso 3.196 straipsnio 3-5 dalyse siūloma nustatyti sankcijas tėvams, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi siūloma reglamentuoti santykius, kurių keičiamo straipsnio pavadinimas neapima.
Atsižvelgus į tai, straipsnio pavadinimą reikėtų suderinti su siūlomu šio straipsnio turiniu. Be to, tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, šio straipsnio kiekvienos struktūrinės dalies pakeitimų esmėje reikėtų išbraukti žodį ,,nauja“. 3. Projekto 1 straipsnio keičiamo kodekso 3.196 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,teismas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos priimdamas nutartį“. Iš šios nuostatos turinio darytina išvada, kad ja siūloma reglamentuoti civilinius procesinius santykius, kuriuos paprastai reglamentuoja civilinį procesą reglamentuojantys įstatymai, bet ne Civilinis kodeksas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata neturėtų būti perkelta į Civilinio proceso kodeksą. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo kodekso 3.196 straipsnio 5 dalies nuostata, kad ,,teismas <...> grąžina teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau laiko“ nėra pakankamai aiški. Nėra aišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama praktikoje, t.y. ar teismas pats turėtų panaikinti jo anksčiau priimtą sprendimą, kuriuo skolininkui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, ar turėtų grąžinti atimtą teisę kokiu nors kitu būdu. Siekiant teisinio aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio ,,laiko“ įrašytinas žodis ,,termino“. 5. Projekto 2 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-04- Nr. Į 2017-04-05 Nr. S-2017-3379 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-539 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-539, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 10 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti kodekso 3.196 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, jog „Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir įsiskolinimas viršija penkis šimtus eurų, kitas iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgyja teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skolininkui nuo vieno mėnesio iki vienų metų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog siūlomu reguliavimu būtų įtvirtinta administracinio pobūdžio sankcija – specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, taikytina asmenims, neįvykdžiusiems savo civilinio pobūdžio prievolių.
Šiame kontekste pastebėtina, jog pritarus siūlomam reguliavimui būtų pažeista esminė civilinės teisės taisyklė, jog civilinės prievolės nevykdymas lemia civilinę atsakomybę. Tai yra už civilinių prievolių nevykdymą būtų galima taikyti baudinio pobūdžio sankcijas. Be to, tokios sankcijos nei teisiškai, nei logiškai niekaip nebūtų susijusios su civilinės prievolės nevykdymu, nes pareigos išlaikyti vaikus nevykdymas niekaip nėra susijęs su specialios teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu ar neturėjimu. Taigi, pažymėtina, kad priėmus siūlomą kodekso pakeitimą Lietuvos teisinėje sistemoje būtų įtvirtintas ydingas teisinis precedentas, kai speciali asmens teisė galėtų būti ribojama dėl asmens veiksmų, nesusijusių su šios specialios teisės įgyvendinimu. Tokiu būdu būtų ne tik pažeistas teisės principas nustatantis, jog speciali teisė įgyjama ir prarandama tik atsižvelgiant į su šia specialia teise susijusias teisines ir faktines aplinkybes, tačiau kartu būtų įtvirtinta prielaida, jog įstatymuose galima nustatyti baudinio pobūdžio sankcijas, nesusijusias su padaryto pažeidimo esme. Vadovaujantis tokiu precedentu būtų galima siūlyti riboti ir kitas specialias asmenų teises, kurias jie yra įgiję pagal atskirų teisės aktų reikalavimus, tačiau kurios nėra susijusios su daromų pažeidimų pobūdžiu, ar prievolių nevykdymu, pavyzdžiui, asmenims nevykdantiems išlaikymo pareigos, laikinai panaikinti verslo liudijimų galiojimą, laikinai panaikinti statybos leidimus ir kt.
Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas prieštarautų fundamentaliems teisėkūros principams ir teisinei logikai, be to būtų pažeista sankcijų nustatymo taisyklė, pagal kurią pažeidimo pobūdis turi lemti sankcijos pobūdį, arba kitaip tariant, kad sankcija turi būti proporcinga (adekvati) padarytam pažeidimui. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis teismas yra pažymėjęs: „Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai.
Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui.“ (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Apibendrinant išdėstytus argumentus vertintina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, protingumo, teisingumo, proporcingumo principams. Pritarti Siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas ir siekis nustatyti administracinio pobūdžio sankciją už civilinio pobūdžio prievolės nevykdymą (jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) piktybiškai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir įsiskolinimas viršija penkis šimtus eurų, kitas iš tėvų ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įgyja teisę kreiptis į teismą dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo skolininkui) negali būti laikytinas tinkamu siekiamiems tikslams, priešingai – tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-101 Antra, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas kvestionuotinas ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Pažymėtina, kad siūloma nuostata būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie turi įgiję specialią teisę vairuoti transporto priemonę, tuo tarpu asmenims, nevykdantiems pareigos išlaikyti vaikus, tačiau neįgijusiems teisės vairuoti transporto priemonės, jokios papildomos baudinio pobūdžio sankcijos nebūtų taikomos.
Konstatuotina, kad tarp asmenų įgijusių ir neįgijusių teisės vairuoti transporto priemonę ir nevykdančių išlaikymo pareigos, nėra jokių skirtumų, išskyrus skirtumą dėl specialiosios teisės turėjimo, ar neturėjimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos
kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad šio principo „<...> turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. <...> konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.“ (Konstitucinio Teismo 1996-11-20, 1996-01-24 nutarimai). Apibendrinant išdėstytus argumentus vertintina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pritarti Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Tuo tarpu Projekto autoriai nei projektu, nei aiškinamajame rašte nepateikia argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip objektyvios priežastys tokio reguliavimo sąlygotam asmenų nelygiateisiškumui (siūloma nuostata būtų taikoma tik tiems asmenims, kurie turi įgiję specialią teisę vairuoti transporto priemonę, tuo tarpu asmenims, nevykdantiems pareigos išlaikyti vaikus, tačiau neįgijusiems teisės vairuoti transporto priemonės, jokios papildomos baudinio pobūdžio sankcijos nebūtų taikomos) įtvirtinti. Taip pat tokio siūlomo nelygiateisiškumo nepagrindžia jokie reguliuojamų santykių ypatumai. 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. balandžio 10 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, protingumo, teisingumo, proporcingumo bei asmenų lygiateisiškumo principams. 4. Balsavimo rezultatai: už-9, prieš-nėra, susilaikė-nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė