2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas. 2. Anonsas
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie fizinio asmens sveikatą. 98 .
9
8Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo , ir įmonių , įsisteigusių įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėse narėse valstybėje narėje ir ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje valstybėje . 109 . Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas. 1110 . Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 8511 . Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą , kai informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei teikiamos (perduodamos) programas programos informavimo, pramogų ar švietimo tikslais . 12. Bendrasis radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 8612 .
86
12. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis a udiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir kuris sprendžia, kokia tvarka pateikiamas paslaugos turinys. 13. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga
(arba) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką. 14. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas
(ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir
(ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį. 18.
paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga. 19. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą , kuris naudojasi informacinės visuomenės paslauga. 20. Informacinės visuomenės paslaugos teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą . 21. Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją. 2219 . Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės televizijos tinklą infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti į galinius įrenginius . 2320 . Kabelinės televizijos tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti į galinius įrenginius taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme . 24. Kabelinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinį radijo tinklą. 25. Kabelinis radijo tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama radijo programoms transliuoti ir
. Katalogas
27
22. Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, lydimais arba nelydimais garso, skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą įvaizdį (pavadinimą, logotipą ar kitą įvaizdžio ženklą) ir kuri yra įtraukta į televizijos programą arba naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba juos lydi skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį ar savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia apima televizijos reklamą, pranešimus apie rėmimą, teleparduotuvių siūlymus teleparduotuvę ir prekių rodymą. 2823 . Laikraštis
informacinis leidinys. 2924 . Leidėjas
MDTV tinklą elektroninių ryšių tinklą, naudojamą televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti . 3227 . Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti. 3328
laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 3429 .
34
29. Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 30. Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas
37
33. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus
gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. 3834 . Pagrindinis televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą mokestį. 39. Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 40. Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 4135 . Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių prekės ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. 4236 . Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar prekių prekės ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį. 4337 .
43
37Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. 4438 . Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių prekės ženklą ir (ar) nuorodas į juos. 4539 . Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt.
kitas jo ar jo šeimos privataus gyvenimo sritis, kuriose žmogus pagrįstai gali tikėtis privatumo . 4640 . Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat fizinio asmens žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. 4741 .
47
41. Programa
planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką. 4944 . Radijo dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar televizijos programai perduoti. 5045 . Radijo programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 5146 . Radijo programų transliavimas – visuomenės informavimo paslauga, kurią teikia radijo programų transliuotojas, skirta tuo pačiu perdavimo metu klausyti radijo programas pagal programų tvarkaraštį. 5247 . Radijo programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei. 5348 .
53
48. Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 5449 . Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją , tenkanti atsakomybė už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge. 50. Redakcinis sprendimas
58
54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių prekės ženklą, įvaizdį, veiklą arba , prekes ar paslaugas. 5955 . Retransliavimas – transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių tinklais arba techninėmis ir
(ar) programinėmis priemonėmis sudarant visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine prieiga apsaugotas radijo ir
(ar) televizijos programas ar atskiras programas. 6056 . Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos sąlygos. 6157 . Retransliuotojas
63
59. Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir
(ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir
(ar) televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 6460 . Smurtinio pobūdžio informacija
programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei. 6863 . Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma , skirta transliavimo metu žiūrėti programas pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį . Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 6964 .
69
64. Televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslauga
(ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys. 7166 . Televizijos programų transliavimas
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, skirta televizijos programoms žiūrėti pagal programų tvarkaraštį jų transliavimo perdavimo metu. 7267 . Televizijos programų transliuotojas
(ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei. 7368 . Televizijos reklama
74
69. Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 7570 . Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama arba kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami arba pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam elgesiui arba stipriai įbauginti gyventojus. 7671 . Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos. 6572 . Už papildomą mokestį platinamas televizijos programų paketas
78
74Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės a r savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir
(ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. 7975 . Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. 8076 . Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. 8177 . Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka . 8278 . Vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje. 8379 .
83
79. Vietinė radijo ir
(ar) televizijos programa, transliuojama per vieną antžeminę radijo ir
(ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos tinklais ir
(ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais. 8480 . Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. 85. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga
90
84. Žinių programa – programa, kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis. 9185 . Žurnalas
(ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. 87. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose įstatymuose. “2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;
karo propaganda, kurstomas karas ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
skleidžiama , propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir
(ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
(ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“
19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.“
3Pakeisti 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;“. 4. Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.“
5Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektroninės informacijos prieglobos
paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gresiančios ar susidariusios paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir
(ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir
(ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. Perspėjimo pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems. “4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikoje rengti ir
(ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikoje radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ir
(ar) retransliavimo ir televizijos programų ir
juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti tokių juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, filialai .“
galios 22 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Pardavus ar kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliavimo ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija). “
22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus transliavimo ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais, akcijas (dalis, pajus) ir
(ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.“
4Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 11 punktu:
„
savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo; “. 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius veiklą teikimas ir skleidimas 1.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data (jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai nurodoma jo gimimo data (jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir jų dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyv
is yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jei dalyvis ar dalyvio dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pateikiamas jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už ra
dijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
(leidinių) tiražas (tiražai) , tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, ir pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data; jei užsieniečiui, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jei politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jei politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis
asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data; jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jei paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas)
kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data (jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai nurodoma jo gimimo data (jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir jų dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys i
ki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jei dalyvis ar dalyvio dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pateikiamas jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvio, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo au
diovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
(leidinių) tiražas (tiražai) , tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, ir pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data; jei užsieniečiui, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jei politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jei politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gim
imo data; jei užsieniečiui pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jei paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas)
kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 2.
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens kodą , ir gimimo datą, skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . Fizinio asmens kodas arba užsieniečio gimimo data naudojami tik šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 ir14 punktuose nurodytų fizinių asmenų identifikavimo Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tikslais. 3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti , analizuoti ir vertinti neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus , jų dalyvius ir jų veiklą. 4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir
straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis. Šiuos duomenis nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5.
5Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiam i duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis tų viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. 6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo . Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose .“ 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonė mis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai 1.
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų :
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos priimami Lietuvos Respublikoje;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje.
Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl šios paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje , bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jei reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė.
Jei reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jei čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika ;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje) , tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje , jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2.
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas :
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL 2008 C 115, p. 47) . 4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1
dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1
dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 5.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
pagrindinė paskirtis nėra radijo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) programų transliavimas ir
(ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas ;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
3Pakeisti 31 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
turėtojo transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
kurioje bus transliuojamos ir
(ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir
šioje teritorijoje;
aplinką;
ir
(ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.“
4Pakeisti 31 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir
(ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir
programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą.
Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir
(ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas , išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos . Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl
7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.“8 straipsnis. Papildymas 321 straipsniu Papildyti 321 straipsniu: „321 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas be aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir
(ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš, per, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais). “9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir
(ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir
Respublikos vartotojams televizijos programų ir
atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per
2Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo sprendimo galiojimą.
Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
3Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisija, įvertinusi transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos ir
(ar) platinamos internete programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir
(ar) platinti internete programų retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas.
Privalomai retransliuojamomis ir
(ar) platinamomis internete televizijos programomis pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Priimdama tokį sprendimą, Komisija apibrėžia retransliavimo ir
(ar) platinimo internete mastą ir terminą.“
4Pakeisti 33 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojai, išskyrus LRT, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie akcininkus (dalyvius, pajininkus), valdymo organų narius, vykdomą transliavimo ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklą, televizijos programų ir
ir
(ar) platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir priimtiems sprendimams.“10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija Kalbos ir prieinamumo reikalavimai viešajai informacijai “ 2.
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems. “
3Papildyti 34 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija palaipsniui taptų vis labiau prieinama neįgaliesiems. LRT televizijos programas pritaiko klausos ir regos negalią turintiems asmenims Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu . Kaip įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Komisijai kas trejus metus. Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems.
Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems. “
34 straipsnio 2–6 dalis laikyti atitinkamai 3–7 dalimis. 11 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „341 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo laisvė ir apribojimai
laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių. 2. Užsienyje parengtas Ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti, platinti internete ar laikyti kataloguose Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų. 3.
3Iš Europos Sąjungos valstybių narių,
Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą. 4.
vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai. 5. Tais Kitais nei šio straipsnio 3 ir
atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai, nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ir gavusi tos valstybės kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, Komisija kreipiasi į transliuotoją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėją su prašymu laikytis atitinkamos valstybės nustatytų televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą pateikusios valstybės kompetentingą instituciją ir Europos Komisiją apie pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus. 6.
Komisija nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad o televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , kurio programos teikiama audiovizualinės žiniasklaidos paslauga pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjams , Komisija turi teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui, nereikalaudama iš jo įrodymų dėl jo ketinimo išvengti griežtesnių taisyklių, galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas šiame įstatyme numatytas priemones ir jų imtis. 7. Komisija taiko šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:
yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei , kurioje įsisteigęs televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , apie ketinimą imtis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis;23 ) Europos Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio
dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti. 8.
8Jeigu Europos Komisija nusprendžia,
kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių. Komisijos pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pritaikytos poveikio priemonės privalo būti atšauktos, jei Europos Komisija priima sprendimą dėl jų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise. 9. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio arba 19 straipsnių straipsnio 1 dalies reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą. 10. Pagal šio straipsnio 9 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 72 valandoms gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją. 11. Komisija Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų objektu esančius pažeidimus sprendžia šioje konvencijoje nustatyta tvarka.
Kai įtariamas pažeidimas nėra reguliuojamas Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų, laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių stabdomas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“12 straipsnis. 342 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 342 straipsnį: „342 straipsnis. Informacija apie visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
pavadinimą;
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
duomenis, įskaitant jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
telefoną. “13 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai 1.
Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos. 3.
straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. 4. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas. 5. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.
Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jo partnerių ir susijusių įmonių apyvartą, yra maža ( sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.) . 7. Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. “14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Visuomenei reikšmingų įvykių prieiga ir kiti Radijo radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo.
Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą. 2. Visi Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo. 3. Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo . 4. Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį. 5.
žinių programose, o teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas. 6. Transliuojant televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi.
Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu. 8. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. 9. Televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. 118 .
11
8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais. 129 . Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje. 13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. “15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami . Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys. 2. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam kenkti.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:
pasąmonę veikiančios technologijos;
vartotojas ir
(ar) jam kenkiama skleidžiama klaidinanti reklama;
orumas;
skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos ;
sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir
(ar) jų pildyklės , rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme;
su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
lošimai, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme;
loterijos, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme;
bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme. 3.
pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;
3) neturi formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
5) neturi rodyti nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso. 43 . Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį. 5. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. 6. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias technologijas. 7. Tabako gaminių reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami. 8. Alkoholio produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. 9. Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar specialias informacinės visuomenės informavimo priemones, neleidžiama reklamuoti gydytojų skiriamo gydymo paslaugų ir vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistinių preparatų reklamai taikomos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatos. Vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 104 .
10
4Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti. 115 . Televizijos reklamai, anonsui, Teleparduotuvei t eleparduotuvei ir televitrinai ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) televizijos reklama ir teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir
(ar) optinėmis, ir
(ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir
(ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė ;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos .
Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų anonsams, rėmimo pranešimams , ir prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų ;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų valandų per dieną parą . Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant vaikams skirtas programas vaikams , televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių .
Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams ;
9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama . ;
10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 126 . Televizijos reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai. 137 . Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams , kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis. 148 .
14
8. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo38
ir šio straipsnio115 dalies 1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai. 159 . Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio
dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų arba neįsipareigoja jų laikytis, arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus. 1610 .
16
10Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. 1711 . Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“
16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1Remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama. 2.
audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių , rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas. 3. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų teikimą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir
(ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugų. 4. Žinių programos negali būti remiamos.“17 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „401 straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose. Prekių rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos. 21 .
2
1Programos, į kurias įtrauktas prekių Prekių rodymas programose , turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui pateikimui pagal jų tvarkaraštį ar programų pateikimui kataloge , visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose programose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) jose programose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
4) žiūrovai turi būti aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos. 32 . Programose draudžiama rodyti šias prekes ir (ar) paslaugas:
1) tabako gaminius , elektronines cigaretes ir
(ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius gaminius arba ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir
(ar) parduodamus produktus;
2) konkrečias konkrečius tik su receptu įsigyjamus vaistinius preparatus ar gydytojo skiriamo gydymo paslaugas ar vaistinius preparatus, kurie įsigyjami tik su receptu . 43 . Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose. :
1) žinių programose;
2) programose vaikams;
3) religinio pobūdžio programose;
4) specialiose vartotojų teisių apsaugai skirtose programose. “ 18 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS UŽSAKOMŲJŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS DALIJIMOSI VAIZDO
Papildymas 402 straipsniu Papildyti 402 straipsniu: „402 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai
medžiaga platformos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais nėra įsiteigęs Lietuvos Respublikoje, bet jį patronuojančioji įmonė arba jo patronuojamoji įmonė (įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones) yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje arba priklauso įmonių grupei (t.
su jomis ekonominiais ir teisiniais organizaciniais ryšiais susijusioms įmonėms) ir kita tos įmonių grupės įmonė yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje. Jeigu patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba kitos įmonių grupei priklausančios įmonės visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje yra įsisteigusi jo patronuojančioji įmonė, arba (jeigu patronuojančioji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi jo patronuojamoji įmonė, arba (jeigu patronuojamoji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta), Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi kita įmonių grupei priklausanti įmonė.
Jeigu yra kelios patronuojamosios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš patronuojamųjų įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . Jeigu yra kelios kitos įmonių grupei priklausančios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš šių įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . 2. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Komisijos nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 dalyje, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 3.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “20 straipsnis. 403 straipsnio pakeitimas Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „403 straipsnis. Nepilnamečių apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas D alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliami reikalavimai Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų asmenų kontrolės. 1.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės.
Elgesio (etikos) kodeksai priimami šio įstatymo 43 straipsnio 4 nustatyta tvarka. 2.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį;
sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytą turinį;
sistemas informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, atžvilgiu;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus. 3.
teikėjai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, pasirenka šio straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, atsižvelgdami į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų turinio pobūdį, žalą, kurią jis gali sukelti, apsaugotinų asmenų kategorijos ypatumus, taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų ir naudotojų, kurie sukūrė arba įkėlė turinį, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Šios priemonės turi būti pritaikomos ir proporcingos, atsižvelgiant į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos apimtį ir teikiamos paslaugos pobūdį. Dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems reikalavimams ir 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, numatyti šio įstatymo 43 straipsnio4 dalyje . 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus. 6.
paslaugas teikia naudodamasis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo įgyvendinamos priemonės nepanaikina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui taikomų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme. “21 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas Pakeisti 404 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „404 straipsnis. Europos kūrinių skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. 2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. 1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai už šio įstatymo 402 ir 403 straipsnių reikalavimus atsako šio įstatymo ir I nformacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. A smenų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų tarpusavio ginčai, kylantys dėl šio įstatymo 403 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktų,2 dalies reikalavimų nesilaikymo, sprendžiami kreipiantis į Komisiją arba į teismą. “22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika ir elgesio (etikos) kodeksai 1.
Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą skleidimą , ir šis įstatymas . 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu , kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje . Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimų ar papildymų projektus atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. 3.
iešosios informacijos rengėjo ir
nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės v iešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai. 4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jei Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai. 5. Šio straipsnio 4 dalyje minimi elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų, jei kodeksas yra nacionalinio lygmens, arba Europos Sąjungos pagrindiniai suinteresuotieji subjektai , jei kodeksas yra Europos Sąjungos lygmens ;
kaip siekiama juose iškeltų tikslų;
veiksmingas ir proporcingas sankcijas. 6.
medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos. 7. Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai. “23 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
politikos politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas trejus metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4.
formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją
1Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais. “ 2.
Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai.
Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais.
Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais , kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir arba yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.“
4Pakeisti 47 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
5Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Komisijos nariams ir administracijai
draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.“25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų pari
nkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įst
atymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2
metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, nei numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugo
s bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų re
ikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizuali
nėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie L
ietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, nei numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjung
os valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo. 3.
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
(ar) 3 punktuose dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai. 5.
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9.
poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą;
2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę;
3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes;
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu. 11.
aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus , nevykdė Komisijos sprendimo . 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 13. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per
suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo. 14. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį .
Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą . Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 15. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą . Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones. 16. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 17.
asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. 18. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo. 19. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio
kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. 20.
numatytais atvejais kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. 21. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies
žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu. 22.
22. Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“
Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. “27 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir ( ar) 2 dalių nuostatas.“28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo
įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki
ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5.
5Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d.
pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas. 2. Anonsas
garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos. 8. Asmens sveikatos informacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie fizinio asmens sveikatą. 98 .
9
8Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo , ir įmonių , įsisteigusių įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėse narėse valstybėje narėje ir ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje valstybėje . 109 . Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas. „
85
10Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurių turinio parinkimą kurias redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas .
“
11Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą. 12. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 12. Bendrasis radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 13.
medžiaga platformos paslauga
(arba) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką. 14. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas
(ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir
(ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį. 18. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga. 19. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą , kuris naudojasi informacinės visuomenės paslauga. 20.
teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą . 21. Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją. 2219 . Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės televizijos tinklą infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti į galinius įrenginius . 2320 . Kabelinės televizijos tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme . 24. Kabelinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinį radijo tinklą. 25. Kabelinis radijo tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama radijo programoms transliuoti ir
27
21Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais , lydimais arba nelydimais garso, su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į televizijos programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį ar ba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia , be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus apie rėmimą , teleparduotuvių siūlymus teleparduotuvę ir prekių rodymą. 2822 . Laikraštis – periodiškai leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys. 2923 . Leidėjas – asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą. 3024 . Leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija. 3125 . Mikrobangų daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą elektroninių ryšių tinklą, naudojamą televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti . 3226 . Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti. 3327 . Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip
60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 3428 .
34
28. Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 29. Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas
kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo valdymo vadovas ar kitų organų narys , taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla , kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti . 3631 . Nuomonė
37
32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus
gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai rašytiniai , grafiniai, garsiniai , kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. 3833 . Pagrindinis televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą mokestį. 39. Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 40. Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 4134 . Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. 4235 . Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar ba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį už jį užmokama ar kitaip atsilyginama . 4336 .
43
36. Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. 4437 . Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos. 4538 . Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt . 4639 . Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, fizinio asmens žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. 4740 .
47
40Programa – savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir ( arba ) judančių vaizdų , perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą , nepriklausomai nuo jo trukmės ir atitinkanti radijo ir (ar) televizijos programų formą ir turinį (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.). 41. Programa vaikams – programa, kurios tikslinė auditorija yra asmenys iki 18 metų. Programa, kurios tikslinė auditorija yra įvairaus amžiaus asmenys, nelaikoma programa vaikams. 42 . Katalogas Programų katalogas (toliau – katalogas) – užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas. 4843 . Programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką. 4944 . Radijo dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar televizijos programai perduoti. 5045 . Radijo programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 5146 . Radijo programų transliavimas – radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga , kurią teikia radijo programų transliuotojas, skirta tuo pačiu metu klausyti programas – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pat metu . 5247 .
52
47. Radijo programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei. 5348 . Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 5449 . Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją , tenkanti atsakomybė už kontrolę , atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge. 50. Redakcinis sprendimas
58
54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir
(ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba , prekes ar paslaugas. 5955 . Retransliavimas – transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių tinklais arba techninėmis ir
(ar) programinėmis priemonėmis sudarant visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine prieiga apsaugotas radijo ir
(ar) televizijos programas ar atskiras programas. 6056 . Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos sąlygos. 6157 . Retransliuotojas
63
59. Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir
(ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir
(ar) televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 6460 . Smurtinio pobūdžio informacija
programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei. 6863 . Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei transliuojamų programų , skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma , skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pat metu . Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 6964 .
69
64. Televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslauga
(ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys. 7166 . Televizijos programų transliavimas
udiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga , kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta
(ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos programas ir
(ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei . 7368 .
73
68. Televizijos reklama
(ar) televizijos programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos. 6572 . Už papildomą mokestį platinamas televizijos programų paketas
77
73Užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis a udiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. 7874 . Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės a r savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir
(ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. 7975 . Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. 8076 . Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. 8177 .
81
77. Viešosios informacijos skleidėjas
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka . 8278 . Vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje. 8379 . Vietinė radijo ir
(ar) televizijos programa, transliuojama per vieną antžeminę radijo ir
(ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos tinklais ir
(ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais. 8480 . Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. 85. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga
audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas. 86. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas
87
81. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija , informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. 8882 . Žalingas įprotis
(ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. 87.
šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose. “2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;
karo propaganda, kurstomas karas ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
skleidžiama , propaguojama ar reklamuojama pornografija,
žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir
(ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.‘‘
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.“
3Pakeisti 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;“. 4.
4Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.“
5Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektroninės informacijos prieglobos
paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gresiančios ar susidariusios paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir
institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir
reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir
pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems. “4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikoje rengti ir
(ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikoje radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ir
(ar) retransliavimo ir televizijos programų ir
juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti tokių juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, filialai .“
galios 22 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Pardavus ar kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliavimo ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija). “
3Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais kontroliuojantis asmuo , akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.“
4Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 11 punktu:
„ 11) privalo savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo;
“. 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius veiklą teikimas ir skleidimas 1.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir dalyvių dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pateikiami jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant j
ų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvė ar dalyvio dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, pateikiami jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos pasl
augų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
(leidinių) tiražas (tiražai) , tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas) , jeigu to pati
es paramos teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir dalyvių dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pateikiami jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas
jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvė ar dalyvio dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, pateikiami jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) , tarptau
tinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas)
teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 2.
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir kodą , skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . 3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti , analizuoti ir vertinti neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus , jų dalyvius ir jų veiklą. 4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir
straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją . Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5.
5Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiam i duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis tų viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. 6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo . Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose .“ 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonė mis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai 1.
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų :
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje.
Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje , bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė.
Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika ;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje) , tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje , jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2.
2Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas :
1) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;
2) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL 2008 C 115, p. 47) . 4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1 , 2 ir 3 dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 , 2 ir 3 dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 5.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
pagrindinė paskirtis nėra radijo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) programų transliavimas ir
(ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas ;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
3Pakeisti 31 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
turėtojo transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
kurioje bus transliuojamos ir
(ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir
skaičių šioje teritorijoje;
aplinką;
ir
(ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.“
4Pakeisti 31 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir
(ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir
programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą.
Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir
(ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas , išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos . Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl
7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.“8 straipsnis. Įstatymo
straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, neturint aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo, uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir (ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš ir per skleidžiamas programas, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais).“9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir
(ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir
Respublikos vartotojams televizijos programų ir
šioje dalyje nurodyti šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.“
2Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo Komisijos sprendimo galiojimą.
Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
3Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisija, įvertinusi transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos ir
(ar) platinamos internete programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir
(ar) platinti internete programų retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas.
Privalomai retransliuojamomis ir
(ar) platinamomis internete televizijos programomis pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Komisija P priimdama tokį sprendimą, Komisija apibrėžia retransliavimo ir
(ar) platinimo internete mastą ir terminą.“
4Pakeisti 33 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojai, išskyrus LRT, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie akcininkus (dalyvius, pajininkus), valdymo organų narius, vykdomą transliavimo ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklą, televizijos programų ir
ir
(ar) platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir priimtiems sprendimams.“10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija Kalbos ir prieinamumo reikalavimai viešajai informacijai “ 2.
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama
valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Lietuvos Respublikos V v alstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems. “
3Papildyti 34 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija nuosekliai taptų prieinama neįgaliesiems. LRT televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu . Kaip įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Komisijai kas3 metus. Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems.
Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems. “
34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 ir7 dalimis. 11 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„341 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo laisvė ir apribojimai
1Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių. 2. Užsienyje parengtas Ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti, platinti internete ar laikyti kataloguose Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų. 3.
3Iš Europos Sąjungos valstybių narių,
Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą. 4.
vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai. 5. Tais Kitais negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai, nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ir Komisija, gavusi tos valstybės kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, Komisija kreipiasi į transliuotoją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėją su prašymu laikytis atitinkamos valstybės nustatytų televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų.
Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą pateikusios valstybės kompetentingą instituciją ir Europos Komisiją apie pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus. 6.
Komisija nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad o televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , kurio programos teikiama audiovizualinės žiniasklaidos paslauga pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjams , Komisija turi teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui, nereikalaudama iš jo įrodymų dėl jo ketinimo išvengti griežtesnių taisyklių, galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas šiame įstatyme numatytas priemones ir jų imtis. 7.
yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei , kurioje įsisteigęs televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , apie ketinimą imtis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis;23 ) Europos Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio
dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti. 8. Jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių. Komisijos pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pritaikytos poveikio priemonės privalo būti atšauktos, jeigu Europos Komisija priima sprendimą dėl jų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise. 9. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio arba 19 straipsnių straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą. 10. Pagal šio straipsnio 9 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 72 valandoms gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją. 11. Komisija Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų objektu esančius pažeidimus sprendžia šioje konvencijoje nustatyta tvarka.
Kai įtariamas pažeidimas nėra reguliuojamas Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų, laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių stabdomas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“12 straipsnis. 342 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 342 straipsnį: „342 straipsnis. Informacija apie visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
pavadinimą;
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
duomenis, įskaitant jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
telefoną. “13 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai 1.
Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos. 3.
straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. 4. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas. 5. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.
Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža ( sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento)
2 metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. “14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Visuomenei reikšmingų įvykių prieiga ir kiti Radijo radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo. Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą. 2.
Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo. 3. Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo . 4. Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį. 5. Trumpi naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas. 6.
televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi.
Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu. 8. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. 9. Televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. 118 .
11
8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais. 129 . Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje. 13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. “15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami . Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys. 2. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam kenkti.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:
pasąmonę veikiančios technologijos;
klaidinanti reklama;
orumas;
skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos ;
sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir
(ar) jų pildyklės , rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme;
su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
lošimai, kaip tai nustatyta Azartinių lošimų įstatyme;
loterijos, kaip tai nustatyta Loterijų įstatyme;
bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme. 3.
pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;
3) neturi formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
5) neturi rodyti nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso. 43 . Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį. 5. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. 6. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias technologijas. 7. Tabako gaminių reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami. 8. Alkoholio produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. 9. Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar specialias informacinės visuomenės informavimo priemones, neleidžiama reklamuoti gydytojų skiriamo gydymo paslaugų ir vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistinių preparatų reklamai taikomos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatos. Vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 104 .
10
4Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti. 115 . Televizijos reklamai, anonsui, Teleparduotuvei t eleparduotuvei ir televitrinai ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) televizijos reklama ir teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir
(ar) optinėmis, ir
(ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir
(ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė ;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos .
Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų , audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams , ir prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų ;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų 3 valandų per dieną parą .
Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant vaikams skirtas programas vaikams , televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių . Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams ;
9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama . ;
10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 126 . Televizijos reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai. 137 . Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų, taikomų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams , kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis.
14
8. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo38
ir šio straipsnio115 dalies 1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai. 159 . Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą.
Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų arba neįsipareigoja jų laikytis, arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus. 1610 . Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. 1711 . Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“ 16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1Remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą.
Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama. 2. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių , rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas. 3. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų teikimą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir
(ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugų. 4. Žinių programos negali būti remiamos.“17 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „401 straipsnis.
reikalavimai
kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose. Prekių rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos. 21 . Programos, į kurias įtrauktas prekių Prekių rodymas programose , turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui pateikimui pagal jų tvarkaraštį ar programų pateikimui kataloge , visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
programose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
programose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos. 32 .
3
2Programose draudžiama rodyti šias prekes ir (ar) paslaugas:
1) tabako gaminius , elektronines cigaretes ir
(ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius gaminius arba ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir
(ar) parduodamus produktus;
2) konkrečias konkrečius tik su receptu įsigyjamus vaistinius preparatus ar gydytojo skiriamo gydymo paslaugas ar vaistinius preparatus, kurie įsigyjami tik su receptu . 43 . Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose. :
1) žinių programose;
2) programose vaikams;
3) religinio pobūdžio programose;
4) specialiose vartotojų teisių apsaugai skirtose programose. “ 18 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS UŽSAKOMŲJŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS DALIJIMOSI VAIZDO
19 straipsnis. 403 straipsnio pakeitimas Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„403 straipsnis. Nepilnamečių apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas D alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklai keliami reikalavimai Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų asmenų kontrolės. 1.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės.
Elgesio (etikos) kodeksai priimami šio įstatymo 43 straipsnio 4 nustatyta tvarka. 2.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, taikomus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir jo pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį;
sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šios dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, taikomus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir jo pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį;
sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šios dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus. 3.
teikėjai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, pasirenka šio straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, atsižvelgdami į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų turinio pobūdį, žalą, kurią jis gali sukelti, apsaugotinų asmenų kategorijos ypatumus, taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų ir naudotojų, kurie sukūrė arba įkėlė turinį, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Šios priemonės turi būti pritaikomos ir proporcingos, atsižvelgiant į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos apimtį ir teikiamos paslaugos pobūdį. Tokioms priemonėms neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jeigu tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytiems reikalavimams ir 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, numatyti šio įstatymo 43 straipsnio4 dalyje . 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą vertina Komisija jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus. 6.
paslaugų teikėjas savo paslaugas teikia naudodamasis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo įgyvendinamos priemonės nepanaikina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui taikomų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme. “
vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams. 20 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas Pakeisti 404 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „404 straipsnis. Europos kūrinių skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. 2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. 1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai už šio įstatymo 402 ir 403 straipsnių reikalavimų laikymąsi atsako šio įstatymo ir I nformacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2.
smenų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų tarpusavio ginčai, kylantys dėl šio įstatymo 403 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktų,2 dalies reikalavimų nesilaikymo, sprendžiami kreipiantis į Komisiją arba į teismą. Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.
alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai
medžiaga platformos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais nėra įsiteigęs Lietuvos Respublikoje, bet jį patronuojančioji įmonė arba jo patronuojamoji įmonė (įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones) yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje arba priklauso įmonių grupei (tai yra patronuojančiajai įmonei, visoms jos patronuojamosioms įmonėms ir visoms kitoms su jomis ekonominiais ir teisiniais organizaciniais ryšiais susijusioms įmonėms) ir kita tos įmonių grupės įmonė yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje. Jeigu patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba kitos įmonių grupei priklausančios įmonės visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje yra įsisteigusi jo patronuojančioji įmonė, arba (jeigu patronuojančioji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi jo patronuojamoji įmonė, arba (jeigu patronuojamoji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta), Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi kita įmonių grupei priklausanti įmonė.
Jeigu yra kelios patronuojamosios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš patronuojamųjų įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . Jeigu yra kelios kitos įmonių grupei priklausančios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš šių įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . 2. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Komisijos nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 dalyje, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 3.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika ir elgesio (etikos) kodeksai
viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą skleidimą , ir šis įstatymas . 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu , kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje . Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma.
susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. 3. V iešosios informacijos rengėjo ir
nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės v iešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai. 4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir
(ar) Europos sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai. 5.
straipsnio 4 dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų ;
kaip siekiama juose iškeltų tikslų;
veiksmingas ir proporcingas sankcijas. 6. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos. 7. Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai. “23 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
politikos politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas3 metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4.
formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją
461 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų , išskyrus LRT, profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai , išskyrus LRT, informuodami visuomenę;
3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų , išskyrus LRT, veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;
5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. “25 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais. “
2Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais.
Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais , kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir arba yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas , o kai jo nėra arba
pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.“
4Pakeisti 47 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, banko sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
5Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Komisijos nariams ir administracijai
draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis. Šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. “26 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų pari
nkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įst
atymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2
metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaug
os bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų re
ikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizuali
nėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie L
ietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjun
gos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo. 3.
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
(ar) 3 punktuose dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai. 5.
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9.
poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą;
2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę;
3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes;
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu. 11.
aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus , nevykdė Komisijos sprendimo . 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 13. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per
suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo. 14. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį .
Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą . Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 15. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą . Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones. 16. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 17.
asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. 18. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo. 19. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso
pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. 20.
numatytais atvejais kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. 21. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies
žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu. 22.
22. Komisija, atlikdama vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“
Komisija, atlikdama vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“27 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. “28 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir ( ar) 2 dalių nuostatas.“29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2,
įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2021 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2021 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo
straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5.
5Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d.
pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis dėl ugdymo priemonių skatinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas. 2. Anonsas
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta informacija apie fizinio asmens sveikatą. 98 .
9
8Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo , ir įmonių , įsisteigusių įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėse narėse valstybėje narėje ir ar Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje valstybėje . 109 . Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas. „
85
10Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurių turinio parinkimą kurias redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas .
“
11Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą. 12. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje. 12. Bendrasis radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas – vietinis elektroninių ryšių tinklas, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms priimti ir siųsti skirstymo linijomis į galinius įrenginius. 13.
medžiaga platformos paslauga
(arba) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką. 14. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas
(ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir
(ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį. 18. Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga. 19. Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą , kuris naudojasi informacinės visuomenės paslauga. 20.
teikėjas (toliau – paslaugos teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugą teikiantis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens atstovybę ar filialą . 21. Informacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, perduodantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją elektroninių ryšių tinklu, suteikiantis galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklu arba saugantis paslaugos gavėjo pateiktą informaciją. 2219 . Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinės televizijos tinklą infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti į galinius įrenginius . 2320 . Kabelinės televizijos tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir
suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme . 24. Kabelinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per kabelinį radijo tinklą. 25. Kabelinis radijo tinklas – infrastruktūra, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama radijo programoms transliuoti ir
27
21Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais , lydimais arba nelydimais garso, su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti prekes, paslaugas ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens pavadinimą prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į televizijos programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį ar ba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai inter alia , be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus apie rėmimą , teleparduotuvių siūlymus teleparduotuvę ir prekių rodymą. 2822 . Laikraštis – periodiškai leidžiamas ir platinamas informacinis leidinys. 2923 . Leidėjas – asmuo, kuris vykdo leidybinę veiklą. 3024 . Leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija. 3125 . Mikrobangų daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per MDTV tinklą elektroninių ryšių tinklą, naudojamą televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti . 3226 . Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti. 3327 . Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip
60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 3428 .
34
28. Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. 29. Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas
kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo valdymo vadovas ar kitų organų narys , taip pat asmuo, nesusijęs su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla , kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti . 3631 . Nuomonė
37
32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių ir įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant norminių teisės aktų nustatytus įgaliojimus
gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai rašytiniai , grafiniai, garsiniai , kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. 3833 . Pagrindinis televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą mokestį. 39. Palydovinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 40. Palydovinis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per dirbtinį Žemės palydovą (palydovus). 4134 . Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad reklamos vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. 4235 . Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas ar ba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais yra laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, ypač kai tai daroma už užmokestį ar kitokį atlygį už jį užmokama ar kitaip atsilyginama . 4336 .
43
36. Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. 4437 . Prekių rodymas – komerciniu audiovizualiniu pranešimu bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos. 4538 . Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija apie žmogaus asmeninį ir jo šeimos gyvenimą, jo sveikatą ir kt . 4639 . Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, fizinio asmens žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. 4740 .
47
40Programa – savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir ( arba ) judančių vaizdų , perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, visuma, paprastai sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą , nepriklausomai nuo jo trukmės ir atitinkanti radijo ir (ar) televizijos programų formą ir turinį (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, komercinis audiovizualinis pranešimas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.). 41. Programa vaikams – programa, kurios tikslinė auditorija yra asmenys iki 18 metų. Programa, kurios tikslinė auditorija yra įvairaus amžiaus asmenys, nelaikoma programa vaikams. 42 . Katalogas Programų katalogas (toliau – katalogas) – užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas. 4843 . Programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką. 4944 . Radijo dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar televizijos programai perduoti. 5045 . Radijo programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 5146 . Radijo programų transliavimas – radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga , kurią teikia radijo programų transliuotojas, skirta tuo pačiu metu klausyti programas – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pat metu . 5247 .
52
47. Radijo programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei. 5348 . Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 5449 . Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją , tenkanti atsakomybė už kontrolę , atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge. 50. Redakcinis sprendimas
58
54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir
(ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą arba , prekes ar paslaugas. 5955 . Retransliavimas – transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių tinklais arba techninėmis ir
(ar) programinėmis priemonėmis sudarant visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine prieiga apsaugotas radijo ir
(ar) televizijos programas ar atskiras programas. 6056 . Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis transliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos sąlygos. 6157 . Retransliuotojas
63
59. Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir
(ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir
(ar) televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti. 6460 . Smurtinio pobūdžio informacija
programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei. 6863 . Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei transliuojamų programų , skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma , skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pat metu . Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. 6964 .
69
64. Televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslauga
(ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys. 7166 . Televizijos programų transliavimas
udiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga , kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta
(ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia televizijos programas ir
(ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei . 7368 .
73
68. Televizijos reklama
(ar) televizijos programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos. 6572 . Už papildomą mokestį platinamas televizijos programų paketas
77
73Užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis a udiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, kurią teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku ir jo individualiu prašymu pagal visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. 7874 . Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės a r savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir
(ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. 7975 . Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus šio straipsnio 42 dalyje nurodytą privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama. 8076 . Viešosios informacijos rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. 8177 .
81
77. Viešosios informacijos skleidėjas
informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka . 8278 . Vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos miesto ar rajono savivaldybės teritorijoje. 8379 . Vietinė radijo ir
(ar) televizijos programa, transliuojama per vieną antžeminę radijo ir
(ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos tinklais ir
(ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais. 8480 . Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. 85. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga
audiovizualinėmis priemonėmis paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, už kurių turinio parinkimą redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas. 86. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas
87
81. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija , informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai. 8882 . Žalingas įprotis
(ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. 87.
šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose. “2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;
karo propaganda, kurstomas karas ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
skleidžiama , propaguojama ar reklamuojama pornografija,
žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir
(ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.‘‘
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.“
3Pakeisti 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;“. 4.
4Pakeisti 19 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.“
5Pakeisti 19 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektroninės informacijos prieglobos
paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Gresiančios ar susidariusios paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir
institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir
reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir
pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems. “4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikoje rengti ir
(ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikoje radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ir
(ar) retransliavimo ir televizijos programų ir
juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys ir organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigti tokių juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, filialai .“
galios 22 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Pardavus ar kitaip perleidus ne mažiau kaip 10 procentų transliavimo ir
(ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų), licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo pranešti apie tai Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (toliau – Komisija). “
3Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais kontroliuojantis asmuo , akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.“
4Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 11 punktu:
„ 11) privalo savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo;
“. 5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų dalyvius veiklą teikimas ir skleidimas 1.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir dalyvių dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pateikiami jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant j
ų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvė ar dalyvio dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, pateikiami jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos pasl
augų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
(leidinių) tiražas (tiražai) , tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas) , jeigu to pati
es paramos teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, taip pat apie jų veiklą:
1) pavadinimas ir kodas;
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys : laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos ) ir kategorija (kategorijos : nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos );
3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris);
4) buveinės adresas;
5) valdymo organo ( organų ) nario ( narių ) vardas ( vardai ), ir pavardė ( pavardės ) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens
(asmenų) vardas (vardai) , ir pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai) , jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas ; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas ; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta duomenys apie dalyvius ir dalyvių dalyvius : dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pateikiami jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys iki fizinio asmens, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus , nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra viešasis juridinis asmuo valstybė ar savivaldybė , pateikiamas
jo jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas ), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvė ar dalyvio dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, pateikiami jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo užsienietis , kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras , kuriuose kurioje juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija Visuomenės informavimo etikos komisija ;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą;
12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) , tarptau
tinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti tiražo tikrinimo duomenys
informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo:
politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas) ;
, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių ;
paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas) ; jeigu paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas)
teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 2.
informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir asmens kodą , skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . 3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurie yra juridiniai asmenys, dalyvių asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje rinkti, kaupti, apdoroti, saugoti, stebėti , analizuoti ir vertinti neatlygintinai skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus , jų dalyvius ir jų veiklą. 4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir
straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją . Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 5.
5Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir
(ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiam i duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis tų viešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. 6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybės Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo . Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose .“ 6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonė mis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai 1.
Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų :
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, o redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje didesnė jo visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo šių paslaugų teikimo veiklą. Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą abiejose valstybėse narėse, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje.
Jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nevykdo veiklos nė vienoje iš tų valstybių narių, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo savo veiklą laikydamasis tos valstybės narės teisės, jeigu jis palaiko nuolatinius ir veiksmingus ekonominius ryšius su ta valstybe nare audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje , bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė.
Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika ;
audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje) , tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje , jis laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu didesnė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2.
2Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu atitinka šias sąlygas :
1) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas naudojasi Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą;
2) visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas nesinaudoja Lietuvoje įrengta siuntimo stotimi, perduodančia signalus į palydovą, bet naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančiais ryšio palydovo ištekliais. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius (OL 2008 C 115, p. 47) . 4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1 , 2 ir 3 dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 , 2 ir 3 dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 5.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
pagrindinė paskirtis nėra radijo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) programų transliavimas ir
(ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas ;“. 2. Pakeisti 31 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.“
3Pakeisti 31 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
turėtojo transliuojamų ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
kurioje bus transliuojamos ir
(ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir
skaičių šioje teritorijoje;
aplinką;
ir
(ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.“
4Pakeisti 31 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir
(ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir
programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai apskundus teismui šį Komisijos sprendimą teismas laikinai sustabdo jo galiojimą.
Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir
(ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas , išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos . Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl
7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.“8 straipsnis. Įstatymo
straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, neturint aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo, uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir (ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš ir per skleidžiamas programas, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais).“9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir
(ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir
Respublikos vartotojams televizijos programų ir
šioje dalyje nurodyti šie asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.“
2Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3.
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo Komisijos sprendimo galiojimą.
Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
3Pakeisti 33 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisija, įvertinusi transliuojamos specialiosios televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos ir
(ar) platinamos internete programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir
(ar) platinti internete programų retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas.
Privalomai retransliuojamomis ir
(ar) platinamomis internete televizijos programomis pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Komisija P priimdama tokį sprendimą, Komisija apibrėžia retransliavimo ir
(ar) platinimo internete mastą ir terminą.“
4Pakeisti 33 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojai, išskyrus LRT, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie akcininkus (dalyvius, pajininkus), valdymo organų narius, vykdomą transliavimo ir
(ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklą, televizijos programų ir
ir
(ar) platinamų internete televizijos programų ir
(ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir priimtiems sprendimams.“10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija Kalbos ir prieinamumo reikalavimai viešajai informacijai “ 2.
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama
valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Lietuvos Respublikos V v alstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems. “
3Papildyti 34 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija nuosekliai taptų prieinama neįgaliesiems. LRT televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu . Kaip įgyvendinamas šis planas, savo nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka prižiūri Komisija, kuriai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai reguliariai teikia informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Apibendrintą šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Komisija teikia Europos Komisijai kas3 metus. Komisijos interneto svetainėje viešai nurodoma informacija, leidžianti pateikti skundą dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų skleidžiamos viešosios informacijos pritaikymo neįgaliesiems.
Ši informacija turi būti lengvai prieinama neįgaliesiems. “
34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6 ir7 dalimis. 11 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„341 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo laisvė ir apribojimai
1Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių. 2. Užsienyje parengtas Ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti, platinti internete ar laikyti kataloguose Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų. 3.
3Iš Europos Sąjungos valstybių narių,
Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.
Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio,
punkto (kai kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu) , 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių buvo padarytas bent du kartus;
b) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
d) konsultuojantis su jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir Europos Komisija nepavyksta susitarti abipusiu sutarimu per vieną mėnesį nuo šio punkto b papunktyje nurodyto pranešimo gavimo Europos Komisijoje dienos;
programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio
, ar2 ar 3 punkto (kai skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas) reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas;
b) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą. 4.
vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai. 5. Tais Kitais negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas.
Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą , kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai, nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ir Komisija, gavusi tos valstybės kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, Komisija kreipiasi į transliuotoją audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėją su prašymu laikytis atitinkamos valstybės nustatytų televizijos programų transliavimo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų.
Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą pateikusios valstybės kompetentingą instituciją ir Europos Komisiją apie pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus. 6.
Komisija nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad o televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , kurio programos teikiama audiovizualinės žiniasklaidos paslauga pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjams , Komisija turi teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui, nereikalaudama iš jo įrodymų dėl jo ketinimo išvengti griežtesnių taisyklių, galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas šiame įstatyme numatytas priemones ir jų imtis. 7.
yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei , kurioje įsisteigęs televizijos programų transliuotojas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas , apie ketinimą imtis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis;23 ) Europos Komisija nusprendžia, kad numatytos taikyti priemonės suderintos su Europos Sąjungos teise ir kad vertinimai, kuriuos Komisija atliko pagal šio straipsnio
dalis imdamasi šių priemonių, yra tinkamai pagrįsti. 8. Jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių. Komisijos pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pritaikytos poveikio priemonės privalo būti atšauktos, jeigu Europos Komisija priima sprendimą dėl jų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise. 9. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir ( ar ) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio arba 19 straipsnių straipsnio1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą. 10. Pagal šio straipsnio 9 dalį priim tas amas Komisijos sprendimas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 72 valandoms gali būti priim amas tas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją. 11. Komisija Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų objektu esančius pažeidimus sprendžia šioje konvencijoje nustatyta tvarka.
Kai įtariamas pažeidimas nėra reguliuojamas Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų, laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių stabdomas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.“12 straipsnis. 342 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 342 straipsnį: „342 straipsnis. Informacija apie visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai privalo sudaryti paslaugų gavėjams galimybę nesudėtingu būdu, tiesiogiai ir nuolat Komisijos nustatyta tvarka gauti šią informaciją:
pavadinimą;
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjas yra įsisteigęs;
duomenis, įskaitant jo elektroninio pašto adresą ar interneto svetainės adresą, pagal kuriuos į jį galima greitai, tiesiogiai ir veiksmingai kreiptis;
telefoną. “13 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai 1.
Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jei kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose šalyse netaikomos. 3.
straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje. 4. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas. 5. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.
Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža ( sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento)
2 metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. “14 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Visuomenei reikšmingų įvykių prieiga ir kiti Radijo radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo. Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą. 2.
Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo. 3. Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo . 4. Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį. 5. Trumpi naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas. 6.
televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi.
Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30
valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje teikimu. 8. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. 9. Televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. 118 .
11
8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais. 129 . Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje. 13. Šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms. 10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir
(ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose. “15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami . Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys. 2. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi klaidinti vartotojo ir jam kenkti.
Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:
veikiančios technologijos;
klaidinanti reklama;
orumas;
skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos ;
sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir
(ar) jų pildyklės , rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme;
su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
lošimai, kaip tai nustatyta Azartinių lošimų įstatyme;
loterijos, kaip tai nustatyta Loterijų įstatyme;
bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme. 3.
pranešimai neturi daryti neigiamo poveikio nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar išsinuomoti, ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu;
2) neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis pirkti reklamuojamas prekes ar paslaugas;
3) neturi formuoti nepilnamečių nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių naudojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4) juose neturi būti naudojamasi nepilnamečių pasitikėjimu tėvais, mokytojais ar kitais asmenimis;
5) neturi rodyti nepilnamečių, patekusių į pavojingas situacijas, kai nėra viešojo intereso. 43 . Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį. 5. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami. 6. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančias technologijas. 7. Tabako gaminių reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai, skirti tabako gaminių reklamai, draudžiami. 8. Alkoholio produktų reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų, skirtų alkoholio produktų reklamai, apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. 9. Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar specialias informacinės visuomenės informavimo priemones, neleidžiama reklamuoti gydytojų skiriamo gydymo paslaugų ir vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu. Kitų vaistinių preparatų reklamai taikomos Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatos. Vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 104 .
10
4Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti. 115 . Televizijos reklamai, anonsui, Teleparduotuvei t eleparduotuvei ir televitrinai ir televizijos reklamai ir keliami šie reikalavimai:
1) televizijos reklama ir teleparduotuvė ir televizijos reklama turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir
(ar) optinėmis, ir
(ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir
(ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė ;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas per vieną astronominę transliavimo valandą turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos .
Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų , audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams , ir prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų ;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per dieną parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti trijų 3 valandų per dieną parą .
Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant vaikams skirtas programas vaikams , televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių . Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams ;
9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama . ;
10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos. 126 . Televizijos reklamai taikomi ir kituose teisės aktuose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai. 137 . Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų, taikomų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams , kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reguliavimo reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis.
14
8. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo38
ir šio straipsnio115 dalies 1, 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai. 159 . Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į vaikams skirtas programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą.
Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų arba neįsipareigoja jų laikytis, arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus. 1610 . Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai. 1711 . Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.“ 16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1Remiamos visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui ir radijo programų transliuotojui redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą.
Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama. 2. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ir kitų tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių , rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas. 3. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų teikimą, remia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir
(ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugų. 4. Žinių programos negali būti remiamos.“17 straipsnis. 401 straipsnio pakeitimas Pakeisti 401 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „401 straipsnis.
reikalavimai
kinematografijos kūriniuose, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir pramoginėse programose. Prekių rodymas taip pat leidžiamas, kai be asmenų tarpusavyje susitarto užmokesčio tam tikros prekės ar paslaugos įtraukiamos į programą, pavyzdžiui, kaip prizai ar programos sukūrimui būtinos kitos prekės ar paslaugos. 21 . Programos, į kurias įtrauktas prekių Prekių rodymas programose , turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
negalima daryti įtakos programos turiniui, programų transliavimo laikui pateikimui pagal jų tvarkaraštį ar programų pateikimui kataloge , visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
programose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
programose negali būti nepagrįstai didinama galimybė pastebėti konkretų produktą;
aiškiai informuojami apie prekių rodymą. Kad žiūrovas nebūtų klaidinamas, apie prekių rodymą turi būti aiškiai informuojama programos pradžioje ir pabaigoje, taip pat atnaujinus programos rodymą po į ją įsiterpusios reklamos. 32 .
3
2Programose draudžiama rodyti šias prekes ir (ar) paslaugas:
1) tabako gaminius , elektronines cigaretes ir
(ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius gaminius arba ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių , elektroninių cigarečių ir
(ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir
(ar) parduodamus produktus;
2) konkrečias konkrečius tik su receptu įsigyjamus vaistinius preparatus ar gydytojo skiriamo gydymo paslaugas ar vaistinius preparatus, kurie įsigyjami tik su receptu . 43 . Prekių rodymas draudžiamas vaikams skirtose programose, žinių programose. :
1) žinių programose;
2) programose vaikams;
3) religinio pobūdžio programose;
4) specialiose vartotojų teisių apsaugai skirtose programose. “ 18 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„TREČIASIS SKIRSNIS UŽSAKOMŲJŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMO AUDIOVIZUALINĖMIS PRIEMONĖMIS DALIJIMOSI VAIZDO
19 straipsnis. 403 straipsnio pakeitimas Pakeisti 403 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„403 straipsnis. Nepilnamečių apsauga teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas D alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklai keliami reikalavimai Užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinti, kad užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos, kurios galėtų daryti neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, būtų teikiamos tik tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog nepilnamečiai tokių užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų negalėtų klausytis ar žiūrėti be už nepilnamečių priežiūrą ar ugdymą atsakingų asmenų kontrolės. 1.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ;
atitinkamų šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
kitų d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės.
Elgesio (etikos) kodeksai priimami šio įstatymo 43 straipsnio 4 nustatyta tvarka. 2.
medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, taikomus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir jo pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį;
sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šios dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus.
Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies
punktuose nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, taikomus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir jo pažymėjimas;
amžiaus tikrinimo sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojams reitinguoti 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį;
sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šios dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
informavimo priemonėmis priemones bei instrumentus ir didina naudotojų informuotumą apie šias priemones ir instrumentus. 3.
teikėjai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, pasirenka šio straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, atsižvelgdami į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų turinio pobūdį, žalą, kurią jis gali sukelti, apsaugotinų asmenų kategorijos ypatumus, taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų ir naudotojų, kurie sukūrė arba įkėlė turinį, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Šios priemonės turi būti pritaikomos ir proporcingos, atsižvelgiant į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos apimtį ir teikiamos paslaugos pobūdį. Tokioms priemonėms neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jeigu tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės. 4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytiems reikalavimams ir 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, numatyti šio įstatymo 43 straipsnio4 dalyje . 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą vertina Komisija jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus. 6.
paslaugų teikėjas savo paslaugas teikia naudodamasis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo įgyvendinamos priemonės nepanaikina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui taikomų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme. “
vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams. 20 straipsnis. 404 straipsnio pakeitimas Pakeisti 404 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „404 straipsnis. Europos kūrinių skatinimas teikiant užsakomąsias visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas
vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga
užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai pagal galimybes jiems priimtinomis priemonėmis skatina kurti Europos kūrinius ir su jais susipažinti. 2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. 1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai už šio įstatymo 403 ir 405 straipsnių reikalavimų laikymąsi atsako šio įstatymo ir I nformacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2.
smenų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų tarpusavio ginčai, kylantys dėl šio įstatymo 403 straipsnio1 dalies 1 ir 2 punktų,2 dalies reikalavimų nesilaikymo, sprendžiami kreipiantis į Komisiją arba į teismą. Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.
alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai
medžiaga platformos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje;
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais nėra įsiteigęs Lietuvos Respublikoje, bet jį patronuojančioji įmonė arba jo patronuojamoji įmonė (įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones) yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje arba priklauso įmonių grupei (tai yra patronuojančiajai įmonei, visoms jos patronuojamosioms įmonėms ir visoms kitoms su jomis ekonominiais ir teisiniais organizaciniais ryšiais susijusioms įmonėms) ir kita tos įmonių grupės įmonė yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje. Jeigu patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba kitos įmonių grupei priklausančios įmonės visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje yra įsisteigusi jo patronuojančioji įmonė, arba (jeigu patronuojančioji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi jo patronuojamoji įmonė, arba (jeigu patronuojamoji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta), Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi kita įmonių grupei priklausanti įmonė.
Jeigu yra kelios patronuojamosios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš patronuojamųjų įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . Jeigu yra kelios kitos įmonių grupei priklausančios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš šių įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika . 2. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Komisijos nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 dalyje, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai. 3.
Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. “22 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika ir elgesio (etikos) kodeksai
viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą skleidimą , ir šis įstatymas . 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu , kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje . Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma.
susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. 3. V iešosios informacijos rengėjo ir
nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės v iešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai. 4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir
(ar) Europos sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai. 5.
straipsnio 4 dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų ;
kaip siekiama juose iškeltų tikslų;
veiksmingas ir proporcingas sankcijas. 6. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos. 7. Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai. “23 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
politikos politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 2.
2Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas3 metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai
konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;
bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje. 3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti. 4.
formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją
1Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais. “ 2.
Pakeisti 47 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LRT tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai.
Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais.
Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais , kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir arba yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas , o kai jo nėra arba
pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.“
4Pakeisti 47 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16.
Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, banko sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė įmokos į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą.
Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų užmokestis už suteiktas paslaugas, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.“
5Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Komisijos nariams ir administracijai
draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis. Šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. “25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų pari
nkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įst
atymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete
paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2
metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaug
os bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų , ir licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų , leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
tvarkos apraše šiame įstatyme nustatytais atvejais , taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų re
ikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai bei prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų , leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo
šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7,
atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimtį apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo
reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, šio įstatymo 401 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizuali
nėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo , arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, taip pat neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą ir skelbia informaciją apie jų dalyvius , rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie L
ietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų , retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo
nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti šias konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinių priemonių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
23) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;
reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjun
gos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;2427 ) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų , leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktuose dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies
straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;35 ) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;46 ) šio straipsnio
administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo. 3.
visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
(ar) 3 punktuose dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas,
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai. 5.
Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. 6.
nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir
(ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 9.
poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo , Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
1) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pavojingumą;
2) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo trukmę;
3) pažeidimo ar Komisijos sprendimo nevykdymo pasekmes;
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes. 10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu. 11.
aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus , nevykdė Komisijos sprendimo . 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. 13. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per
suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo. 14. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį .
Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą . Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 15. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą . Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones. 16. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis. 17.
asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga. 18. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo. 19. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.
Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso
pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. 20.
numatytais atvejais kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. 21. Vykdydama šio straipsnio 1 dalies
žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu. 22.
22. Komisija, atlikdama vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“
Komisija, atlikdama vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų , dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms , teisės aktuose nustatytus reikalavimus vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose ;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
5) gavusi teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
8) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
10) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, Reglamento (ES) 2017/2394 ir kitų teisės aktų nustatytas teises.“26 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 51 straipsnio 3 dalį: „ 3.
Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. “27 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo19 straipsnio 1 ir ( ar) 2 dalių nuostatas.“28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2,
įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2021 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2021 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo
straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 5.
5Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d.
pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis dėl ugdymo priemonių skatinimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis
24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 ,40 2 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51,52
32
402
342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPILNAMEČIŲ APSAUGOS NUO NEIGIAMO VIEŠOSIOS INFORMACIJOS POVEIKIO ĮSTATYMO NR. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 IR 548
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51,
32
40 2 straipsniais,34 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. 2) ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 54 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. 3) (visi kartu – Įstatymų projektai) parengimą lėmusios priežastys: 1.1.
2018 m. lapkričio 14 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (toliau – Direktyva). Direktyva įsigaliojo 2018 m. gruodžio 18 d., jos nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Direktyvos 3 straipsnio nuostatos, įpareigojančios Europos Sąjungos valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę nuostatas, susijusias su visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimu, perkeltos 2019 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo į statymą Nr. XIII-2088. Siekiant visiškai perkelti likusių Direktyvos straipsnių nuostatas , parengti Įstatymų projektai. 1.2. 2018 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49,
52 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-983, pradėta kurti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS).
VIRSIS užtikrins galimybę vienoje vietoje (specialiai sukurtoje interneto svetainėje) viešai ir neatlygintinai gauti informaciją apie Lietuvos Respublikoje veikiančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus (juridinius asmenis),
skleidėjų valdymą, dalyvius (iki fizinių asmenų), veiklos rūšis, valdomas visuomenės informavimo priemones, padarytus rimtus profesinius pažeidimus, gautas pajamas (iš politinės reklamos; lėšas iš viešojo sektoriaus subjektų, paramą iš fizinių ir juridinių asmenų) ir jų šaltinius, taip pat kitus duomenis ir informaciją, kurių viešą skelbimą numato Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis. 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), iškilo būtinybė patikslinti tam tikrus į VIRSIS teikiamus duomenis, susijusius su fizinių asmenų
politinės reklamos užsakovų
patikslinti fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymo VIRSIS tikslą ir viešo paskelbimo sąlygas. 1.3. Įgyvendinant strateginį visuomenės informavimo politikos dokumentą – Visuomenės informavimo politikos strategines kryptis, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. vasario 19
Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2019–2022 metams patvirtinimo”, siekiama formuoti ir koordinuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką. Šiuo tikslu p rie Vyriausybės įgaliotos institucijos, t. y.
Kultūros ministerijos [1] , 2017 m. pabaigoje įkurta patariamoji institucija – Medijų taryba, tačiau esminiai Medijų tarybos steigimo, veiklos ir statuso aspektai, atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, turi būti įtvirtinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme – pagrindiniame visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiame teisės akte. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektams parengti k ultūros ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. ĮV-56 „Dėl darbo grupės sudarymo“ iš įvairių suinteresuotų valstybės institucijų ir audiovizualinės žiniasklaidos asociacijų atstovų sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovė kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė). Darbo grupės rezultatus apibendrino ir konkrečius Įstatymų projektus parengė Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupė (grupės vadovas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el.
). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
informavimo įstatymas šiuo metu nereglamentuoja Direktyva koordinuojamos naujos srities – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų
Tai reiškia, kad informacijos sklaidos apribojimas ir atitinkamos teisinio poveikio priemonės galimi tik tuomet, kai paskleista informacija atitinka du iš esmės savarankiškus draudžiamos informacijos požymius: (1) dezinformaciją – tyčia paskleistą melagingą informaciją (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį) ir (2) žmogų įžeidžiančią, šmeižiančią informaciją. Tokia Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų taikymo praktika nesukuriamos veiksmingos priemonės nei kovai su dezinformacija, nei siekiant apsaugoti konkretų žmogų nuo įžeidimo, šmeižimo, jo garbės ir orumo pažeminimo, kadangi abu požymius atitinkančios informacijos sklaida sunkiai tikėtina ir praktikoje beveik neegzistuoja. Svarbu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos25 straipsnio 4 dalis tiek dezinformaciją, tiek šmeižtą (šmeižimą) priskiria atskiroms nusikalstamos saviraiškos formoms ir jų sklaidą draudžia pavieniui. 3.3. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d.
2019 m. lapkričio 1 d. Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio1 dalyje numatyta, kad VIRSIS Vyriausybės įgaliotos institucijos (Kultūros ministerijos) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio8 dalyje):
ir kodas; 2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos); 3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris); 4) buveinės adresas; 5) valdymo organų narių vardai ir pavardės; 6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens (asmenų) vardas (vardai) ir pavardė (pavardės), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo
dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ; 9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino Visuomenės informavimo etikos komisija ; 10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla; 11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą; 12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti; 13) metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinė veiklos ataskaita); 14) informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
pajamas iš politinės reklamos; b) lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar kita bendrovė, kurioje valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių, ar šios bendrovės dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių; c) gautą paramą, jeigu to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį.
straipsnio1 dalyje numatyta, kad VIRSIS Vyriausybės įgaliotos institucijos (Kultūros ministerijos) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus atnaujinami duomenys apie viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys (išskyrus nurodytus šio įstatymo 22 straipsnio8 dalyje):
ir kodas; 2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys) ir kategorija (kategorijos); 3) kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris); 4) buveinės adresas; 5) valdymo organų narių vardai ir pavardės; 6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens (asmenų) vardas (vardai) ir pavardė (pavardės), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas; 7 ) dalyvių sąrašas, kuriame turi būti nurodyta: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai – fiziniai asmenys, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis yra viešasis juridinis asmuo, pateikiamas jo pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės fizinis asmuo, kuriam pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, pateikiama jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė ir registras, kuriuose juridinis asmuo įregistruotas ), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais ;
apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo
dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones ; 9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir
(ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino Visuomenės informavimo etikos komisija ; 10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla; 11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir
(ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą; 12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai) ir kiti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidybiniai duomenys, jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą privalo juos nurodyti ar skelbti; 13) metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinė veiklos ataskaita); 14) informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir
pajamas iš politinės reklamos; b) lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ar kita bendrovė, kurioje valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių, ar šios bendrovės dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių; c) gautą paramą, jeigu to paties paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį. 4.
rezultatų laukiama
informavimo įstatymu, įgyvendinant Direktyvos naują IXA skyrių „ D alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms taikomos nuostatos “ , būtų reguliuojama atskira paslaugų rūšis – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslauga , o šios paslaugos teikėjams nustatomas atskiras teisinis režimas (žr. Projektu Nr. 1 keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas). Taip bus užtikrintos sąžiningos konkurencinės sąlygos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo šių audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų teikimo ar perdavimo visuomenei priemonių ar būdų (platformų). Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiagos platformomis bus nelicencijuojama veikla, tačiau apie šios veiklos vykdymą turės būti pranešama įstatymo nustatyta tvarka. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugos esmė yra teikti kitų subjektų parengtą turinį (programas arba naudotojų sukurtus įrašus) visuomenei, neprisiimant redakcinės atsakomybės. Turinio pateikimui gali būti naudojamos automatinės priemonės arba algoritmai (pvz., nustatant įrašų rodymo seką). Siekiant apsaugoti visuomenę ar atskirą jos grupę
kurstymo; smurtinio pobūdžio informacijos), dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjai turės taikyti atitinkamas priemones (pvz., sukurti ir taikyti dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojų amžiaus tikrinimo ar kitas sistemas). Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjai neprivalės peržiūrėti keliamų vaizdo įrašų arba atlikti jų stebėseną, nes jų atsakomybė reglamentuojama tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos 2000 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)3 ir 12–15 straipsniuose. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugomis naudojasi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ir kiti naudotojai. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos nuo kitų naudotojų sukurtų įrašų dalijimosi vaizdo medžiaga platformose skiriasi tuo, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, teikdami paslaugas ir skleisdami programas, kurios turi būti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo nustatytame programų tvarkaraštyje arba kataloge, vykdo ūkinę-komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais. 4.2. Projektu Nr. 1 keičiamas įstatymas papildomas penkiomis naujomis sąvokomis (žr. 1 straipsnį): 1) d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga ; 2) dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas
. Atsisakoma vienuolikos sąvokų: „asmens sveikatos informacija“, „b endrasis radijo ir (ar) televizijos programų priėmimo tinklas”, „galinis įrenginys”, „informacinės visuomenės paslauga“, „informacinės visuomenės paslaugos gavėjas“, „informacinės visuomenės paslaugos teikėjas“, „i nformacinės visuomenės paslaugų tarpinis teikėjas“, „kabelinis radijas“, „kabelinis radijo tinklas“, „p alydovinė televizija“, „palydovinis radijas “, kurios įstatyme nenaudojamos arba yra nustatytos kituose (specialiuosiuose) įstatymuose. Nuorodos į šiuos įstatymus pateikiamos po sąvokų.
Siekiant sąvokų vienodumo tarp Direktyvos ir Visuomenės informavimo įstatymo tekstų, pastarajame siūloma naudoti Direktyvos sąvoką audiovizualinė žiniasklaidos paslauga , ja pakeičiant įstatyme šiuo metu vartojamą sąvoką visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga . Sąvoka televizijos programų transliavimas būtų papildoma linijinės paslaugos požymiu (reiškiančiu, kad televizijos programą žiūrovas žiūri pagal programų tvarkaraštį einamuoju , t. y. jos transliavimo momentu), užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga
paslaugos požymiu (reiškiančiu, kad ši paslauga jos vartotojui teikiama individualiu jo prašymu ir pasirinktu laiku). Sąvokos: komercinis audiovizualinis pranešimas , prekių rodymas , programa , televizijos programa tikslinamos pagal Direktyvos sąvokas. Privataus pobūdžio informacijos sąvoka, pasižyminti nebaigtiniu informacijos ir privataus gyvenimo sričių sąrašu, patikslinama esminiu požymiu, pagal kurį atribojama privataus gyvenimo sritis nuo kitų visuomeninio, viešojo gyvenimo sričių, o privataus gyvenimo apibrėžtis papildoma laisvalaikio ir poilsio sritimis. Sąvokos viešoji informacija pakeitimas taip pat siejamas ne su Direktyvos nuostatomis, bet su klaidinga nuoroda į Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio42 dalį, kuria anksčiau buvo apibrėžta privataus pobūdžio informacija . 4.3. Dezinformacijos draudimo reikalavimą atskyrus nuo žmogaus garbę ir orumą pažeidžiančios informacijos ir pergrupavus neteisėtos saviraiškos formas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse (žr. Projekto Nr. 1 2 straipsnį), būtų atskirtos ir pagal atskirų visuomenės interesų svarbą sugrupuotos neteisėtos saviraiškos formos. Tokiu pakeitimu kova su dezinformacija taptų kryptingesnė, būtų sudarytos galimybės labiau apsaugoti informacinę erdvę, taip pat visuomenės ir atskirų fizinių asmenų interesus. 4.4.
4.4. Siekiant tinkamo neįgaliųjų informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, paskelbtą mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tikslinamos Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatos dėl perspėjimo pranešimų skelbimo (žr. Projekto Nr. 1 3 straipsnį) . 4.5. Tikslinant subjektus, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir
(ar) retransliavimo ir televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete veikla, iš subjektų sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, filialai. Visus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvių duomenų pokyčius fiksuojant VIRSIS (žr. Projekto Nr. 1 5 straipsnį), Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyti informaciniai įpareigojimai netenka prasmės, todėl naikintini. Visuomenės informavimo įstatymo 342 straipsnį (žr. Projekto Nr. 1 12 straipsnį) pripažinus netekusiu galios, pareiga savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje skelbti informaciją apie viešosios informacijos rengėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas ( Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir Visuomenės informavimo etikos komisiją ) nustatoma ne tik konkrečios srities, bet visiems viešosios informacijos rengėjams (žr. Projekto Nr. 1 4 straipsnį) . 4.6. Detalizavus Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose nurodytų fizinių asmenų duomenis, taip pat 14 punkto a ir c papunkčiuose nurodytų duomenų šaltinius (žr. Projekte Nr. 1 5 straipsnį), šie duomenys (išskyrus asmens kodą ir gimimo datą) papildytų informaciją, viešai skelbiamą VIRSIS.
Atkreiptinas dėmesys, kad pajamų iš politinės reklamos šaltinio duomenys yra vieši ir viešai skelbiami Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje [3] . Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams suteiktos paramos teikėjo duomenys ( jeigu paramos teikėjo per vienerius kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršijo10
Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimams [4] taip pat buvo vieši, todėl atkuriamas šių duomenų viešumas. Šiuo klausimu svarbu, kad ir Direktyvoje (žr. 5
žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo (žr. 3.5, 4.1–4.13 papunkčius) pabrėžiamas žiniasklaidos – viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų – nuosavybės struktūros, tikrųjų savininkų (dalininkų), redakcinius sprendimus priimančių asmenų, taip pat kitų požymių, kriterijų ir veiksnių, darančių tiesioginę ar netiesioginę įtaką žiniasklaidos organizacijai, jos redakciniams sprendimams ar redakcinei politikai (politinės reklamos, viešųjų finansų, reklamos ar paramos lėšų ir jų šaltinių) skaidrumas, aiškumas ir viešumas. Iš kitos pusės, turi būti užtikrinama atitinkama fizinio ypatingų asmens duomenų, atskleidžiančių jo rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat kitų asmens duomenų, nurodytų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio1 dalyje, apsauga nuo viešo atskleidimo. T odėl Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalis papildoma išimtimi, kad
neteikiami duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis tų viešosios informacijos rengėjų ir
bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. 4.7.
principas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo jurisdikcija ir toliau nustatoma pagal kilmės šalį, tačiau tikslinami jurisdikcijos nustatymo kriterijai: paslaugų teikėjo jurisdikcijai nustatyti bus reikšminga teritorija, kurioje: (a) yra šio paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė, (b) priimami redakciniai sprendimai, (c) veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, (d) paslaugos teikėjas pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su valstybe nare. Atitinkamai tikslinamos Visuomenės informavimo įstatymo 25 straipsnio nuostatos dėl šių paslaugų teikėjų priklausymo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai (žr. Projekto Nr. 1 6 straipsnį). Be to, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams nustatoma pareiga informuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (toliau – LRTK) apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą, o LRTK nustatoma pareiga sudaryti, nuolat atnaujinti ir Europos Komisijai perduoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais grindžiama jų jurisdikcija. 4.8. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir teismų darbo krūvį, nustatoma išimtis, kada LRTK sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo neturi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Tokie atvejai bus tuomet, kai LRTK sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, priims licencijos turėtojui pačiam atsisakius licencijos (žr. Projekto Nr. 1 7 straipsnio 4 dalį). 4.9. Įtvirtinus papildomą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsaugą (žr. Projekto Nr.
Projekto Nr. 1 8 straipsnį), bus draudžiama teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas be aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir
(ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš, per, po transliuojamų programų ar bet kuriais kitais būdais). 4.10. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Visuomenės informavimo įstatyme numatytos skirtingos aplinkybės, dėl kurių
įpareigota priimti sprendimą uždrausti Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir
programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, Visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostata tikslinama papildant ją nuoroda į šį įstatymą (žr. Projekto Nr. 1 9 straipsnį). 4.11. Tam, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėje taptų labiau prieinama neįgaliesiems, būtina įtvirtinti konkrečius mechanizmus. Projekto Nr. 1 10 straipsnyje numatoma, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, išskyrus visuomeninį transliuotoją – Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (kuris televizijos programas klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaiko Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis – past .), skleidžiamą viešąją informaciją neįgaliesiems pritaiko vadovaudamiesi Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planu. Kaip įgyvendinamas šis planas, siūloma prižiūrėti LRTK, kuri periodiškai ( kas trejus metus) turės pateikti šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai. 4. 12.
ištaisomi tam tikri netikslumai, susiję su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų laisvo priėmimo Lietuvos Respublikoje laikinu sustabdymu, atsiradę priimant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo į statymą Nr. XIII-2088. 4.13. Projekto Nr. 1 13 straipsniu tikslinamas Visuomenės informavimo įstatymo 37 straipsnis, kurio 5 dalį sudaro iš šio įstatymo 38 straipsnio 8, 9 ir 13 dalių perkeltos nuostatos, o 6 dalį
Lietuvoje nesiekia 1 proc.). 4.14. Projekto Nr. 1 14 straipsniu atitinkamai pakeičiamas Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnis, jame paliekant tik tas nuostatas, kurios susijusios su Direktyvos koordinuojama sritimi dėl visuomenei reikšmingų įvykių skleidimo. 4.15. Projekto Nr.
Projekto Nr. 1 15 straipsniu atliekami tokie pakeitimai, susiję su reklamos ir komerciniams audiovizualinių pranešimų sklaida:
Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies punktuose išdėstomi reikalavimai reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams su atitinkamomis nuorodomis į specialiuosius įstatymus, kuriuose reglamentuota atskirų prekių, produktų ar paslaugų reklama, jos skleidimo išimtys ir apribojimai; 4.15.2 . įrašomas Direktyvoje audiovizualinėms žiniasklaidos paslaugoms nustatytas draudimas skleisti reklamą ir komercinius audiovizualinius pranešimus, kuriuose reklamuojamos elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, taip pat rūkomieji žoliniai gaminiai (analogiškas draudimas nustatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme);
audiovizualinių pranešimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, atitinkamai perkeliamos į Projektu Nr. 2 keičiamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą;
reklamos, teleparduotuvės intarpų suminio laiko, t. y. atsisakoma šio laiko reguliavimo astronominės valandos tikslumu ir nustatoma, kad šis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko nuo 6 iki 18 valandos (arba ne daugiau kaip 2 val. 24 min. per 12 val.) ir ne daugiau kaip 20 procentų nuo 18 iki 24 valandos (ne daugiau kaip 1 val.
12 min. per 6 val.) paliekant galimybę audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui pačiam spręsti dėl konkretaus televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpų laiko išdėstymo nurodytose laiko juostose;
įterpti į programas vaikams;
preparatų teleparduotuvėms, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvėms;
priežiūros institucijų;
kodeksų taikymo, kai tai susiję su komerciniais audiovizualiniais pranešimais (įterpiamais į programas vaikams) apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. 4.16. Projekto Nr. 1 16 straipsniu nustatomas Direktyvoje numatytas draudimas, numatant, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, taip pat rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas. 4.17. Projekto Nr. 1 17 straipsniu tikslinami reikalavimai prekių ir (ar) paslaugų rodymui programose:
rodyti elektronines cigaretes ir (ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius gaminius ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir (ar) parduodamus produktus;
rodyti nustatytas prekes religinio pobūdžio programose ir specialiose vartotojų teisių apsaugai skirtose programose. 4.18.
vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikimui, Projekto Nr. 1 18 straipsniu pakeičiamas Visuomenės informavimo įstatymo III skirsnio pavadinimas; Projekto Nr. 1 19 straipsniu reglamentuojami kriterijai, pagal kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai; Projekto Nr. 1 20 straipsniu
platformų paslaugų teikėjams sąlygos ir priežiūros mechanizmas. Šių paslaugų priežiūrą vykdys LRTK, kurios įgaliojimai atitinkamai išplečiami ir patikslinami Projekto Nr. 1 24 ir 25 straipsniuose. 4.19. Direktyvos koordinuojamoje srityje pabrėžiama bendro reguliavimo ir savireguliavimo (savitvarkos), be kita ko, taikant elgesio kodeksus, svarba; Direktyvos preambulėje (12, 28 ir kt. punktuose) akcentuojama, kad elgesio kodeksuose taip pat turėtų būti numatytas veiksmingas vykdymo užtikrinimas. Siekiant minėtų Direktyvos tikslų, Projekto Nr. 1 22 straipsniu keičiamas Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnis, skirtas reglamentuoti visuomenės informavimo etikos sritį.
Šiame straipsnyje numatomas papildomas reikalavimas Visuomenės informavimo etikos kodeksą (toliau – Kodeksas) skelbti viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje; nustatoma, kad v iešosios informacijos rengėjo ir
(ar) skleidėjo vidaus elgesio (etikos) kodeksas arba taisyklės negali prieštarauti Kodekso nuostatoms, o v iešosios informacijos rengėjų ir
(ar) skleidėjų priimti elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės turi būti skelbiami viešai jų interneto svetainėse; išplečiamos taikymo galimybės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje parengtiems elgesio (etikos) kodeksams, nustatomi atitinkami reikalavimai jų rengimui ir veiksmingumo užtikrinimo mechanizmas: audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje šių kodeksų veiksmingumą prižiūrėti skiriama LRTK, kuri, nustačiusi, kad elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, LRTK nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus LRTK turi nedelsdama pranešti Europos Komisijai. 4.20. Siekiant ne tik koordinuoti, bet ir efektyviai formuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką, Projekto Nr. 1 23 straipsniu tikslinamas Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnis, kuris nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje [6] kompetenciją. Numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija (Kultūros ministerija) turi teisę sudaryti patariamąją instituciją – Medijų tarybą, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Direktyva koordinuojamoje srityje akcentuojant visuomenės gebėjimo naudotis žiniasklaidos (visuomenės informavimo) priemonėmis ugdymo svarbą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pavedama nauja funkcija
su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, skatinti visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imtis šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo. Vyriausybės įgaliota institucija turės periodiškai ( kas trejus) metus pateikti šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai. 4.21. Projekto Nr. 1 25 straipsniu šalinami teisinio reguliavimo trūkumai, kuomet už Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą nėra numatyta jokių poveikio priemonių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Kartu minėtiems subjektams numatoma alternatyvi poveikio priemonė
, kuri už analogiškus pažeidimus, susijusius su neskelbtinos informacijos paskelbimu, galima kitose visuomenės informavimo srityse. Analogiškai, įspėjimas
rašto 4.23.2 papunktį)
neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą.
Siekiant teisingo atskirų interesų (įstatymo pažeidimu įtariamo asmens teisės į gynybą ir valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties konfidencialumo) derinimo, tikslinamos nuostatos, kai baigus LRTK tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, kurioje yra valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Nustatoma, kad tokiais atvejais LRTK gali motyvuotai nuspręsti neleisti susipažinti su medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, taip pat šio LRTK sprendimo apskundimo tvarka. 4.22. Projekto Nr. 2 atitinkamais straipsniais tikslinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau šiame papunktyje
vartojamos ne tik Visuomenės informavimo įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos kino įstatyme apibrėžtos sąvokos;
Visuomenės informavimo įstatyme nebevartojama sąvoka „laida“;
draudžiamos skleisti informacijos, susijusios su nepilnamečio asmens duomenimis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę; išsprendžiama praktinio įstatymo taikymo problema, kai teisėsaugos institucijų ar pareigūnų iniciatyva ar prašymu ieškomas dingęs nepilnametis ir šiuo tikslu (taip pat ir per visuomenės informavimo priemones) laikinai (ne ilgiau nei ieškomas nepilnametis surandamas) paskleidžiami ieškomo nepilnamečio atvaizdas ir
(ar) būtini kiti jo asmens duomenys, siekiant jį surasti;
.4.
22.4. 4 straipsniu tikslinamos techninės priemonės, kurios gali būti naudojamos viešai skleidžiant neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją; išsprendžiama praktinio įstatymo taikymo problema, kai televizijos programose rodomi prieš tai kino teatruose parodyti ir pagal kino įstatymą atitinkamai indeksuoti filmai (Kino įstatyme nustatyti indeksai nesutampa su įstatyme nustatytais indeksais
.);
informavimo įstatymo 39 straipsnio perkelti nepilnamečių apsaugos reikalavimai reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams; papildomai akcentuojama, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos ribojimai, jų išimtys ir draudimai taikomi ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams, taip pat viešiems renginiams; siekiant tinkamos nepilnamečių asmens duomenų apsaugos, nustatomas apribojimas, pagal kurį v iešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų surinkti arba kitaip gauti nepilnamečių asmens duomenys negalės būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros, profiliavimo ir vartotojų elgesiu grindžiamos reklamos, taip pat kitais komerciniais tikslais;
.6. 6 straipsniu tikslinamos įstatymo 9 straipsnio nuostatos: nustatomas 10 darbo dienų terminas, per kurį žurnalistų etikos inspektorius viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu turi pateikti jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir skleidimo apribojimų; numatoma, kad įstatyme pateiktų kriterijų ir nustatytų ribojimų taikymo rekomendacinio pobūdžio gaires inspektorius rengia kartu su LRTK; pakeičiamas nuo 2015 m. sausio 1 d. nebeegzistuojančios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pavadinimas;
.7.
22.7. 7 straipsniu patikslinama, kad atsakomybė už įstatymo pažeidimus gali būti taikoma ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka;
.8. 8 straipsniu patikslinama įstatymo priede esanti nuoroda į įgyvendinamą Direktyvą. 4. 23 . Projekto Nr. 3 atitinkamais straipsniais tikslinamos Administracinių nusižengimų kodekso
administracinių nusižengimų sąrašo išbraukiama kodekso79 straipsnio 5 dalis, nes administracinė atsakomybė (sankcija) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams už neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir
(ar) skleidimo reikalavimų pažeidimus neturėtų būti švelnesnė nei kitose visuomenės informavimo srityse, priešingai
įtaigumo auditorijai yra gerokai didesnis, todėl minėtas pažeidimas negali būti laikytinas mažareikšmiu
dalies šalinama administracinė sankcija (įspėjimas), kuri nėra numatyta už kitus šiame kodekso straipsnyje numatytus pažeidimus, net ir mažiau paveikiose visuomenės informavimo srityse (pvz., spaudoje);
numatyto pažeidimo sudėtis, kai Visuomenės informavimo įstatyme numatyti duomenys ar informacija apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus, jų dalyvius ir veiklą privalės būti teikiami į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą; administracinė atsakomybė už nustatytų duomenų ar informacijos nepateikimą arba neteisingų duomenų ar informacijos pateikimą teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma viešosios informacijos rengėjų arba skleidėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims . 4. 23 .4.
23.4. 6 straipsniu nustatoma administracinė atsakomybė dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims už kodekso 477 straipsnio nuostatų pažeidimą, t. y. už paslaugų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimą nepranešus LRTK apie šių paslaugų teikimo pradžią, taip pat už LRTK sprendimų nevykdymą numatoma administracinė atsakomybė ir interneto prieigos paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 36 punktu, poveikio vertinimo rezultatai atskira Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma neįforminami. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Antikorupciniu požiūriu iš esmės gali būti reikšmingos Projekto Nr. 15 straipsnio nuostatos, susijusios su VIRSIS viešai ir neatlygintinai skelbiamais duomenimis (taip pat ir konkrečių fizinių asmenų asmens duomenimis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtintame Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatyta v iešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešos informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus, skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą .
Kaip minėta šiame aiškinamajame rašte, Projekto Nr. 1 5 straipsniu siūloma atverti atitinkamų duomenų šaltinių – juridinių asmenų ir fizinių asmenų asmens duomenis. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikimo reguliavimas ir nustatytas teisinis režimas (žr. Projektu Nr. 1 keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas) užtikrins sąžiningas konkurencines sąlygas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Kadangi Lietuvoje kol kas nėra įsisteigusių dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjų, todėl šiuo metu nėra galimybių objektyviai įvertinti, kaip Projekte Nr. 1 numatyta pareiga ( Direktyva nenustato licencijavimo ar jį atitinkančių procedūrų pranešti apie tokias planuojamas teikti paslaugas
.) gali paveikti verslo sąlygas ir
(ar) jo plėtrą. Kita vertus, d alijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjai, kaip ir kiti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, turės pareigą mokėti Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto dydžio įmoką LRTK veiklai finansuoti, t. y. skirti 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Minėta aplinkybė, greičiausiai, gali sumažinti patrauklumą užsienio investuotojams apsisprendžiant dėl dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų vystymo Lietuvoje . 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar papildyti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu Nr. 1 keičiamos 28 sąvokos, siūlomos 5 naujos sąvokos: 1) d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga ;
; 3) naudotojo sukurtas vaizdo įrašas ; 4) r edakcinis sprendimas ; 5) programa vaikams . Projektu Nr. 1 keičiamame Visuomenės informavimo įstatyme vartojama sąvoka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslauga keičiama paprastesne, Direktyvos tekste naudojama sąvoka audiovizualinės žiniasklaidos paslauga , sąvoka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektais perkeliamos Direktyvos nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisės aktams. Projekto Nr. 1 5 straipsniu siūlomi pakeitimai derinami su Europos Tarybos Ministrų komiteto 2018 m. kovo 7
)1 dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo (žr. 3.5, 4.1–4.13 papunkčius). 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti 11.1. Iki įstatymų įsigaliojimo turės būti pakeisti šie teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. XII-189 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 1121 „Dėl Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo”;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 342 „Dėl įgaliojimų Kultūros ministerijai suteikimo“. 11.2. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės būti pakeisti šie poįstatyminiai teisės aktai :
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. ĮV-727 „Dėl Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. ĮV-216 „ Dėl Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių ir (arba) kuriuose nespausdinama reklama, tiražo tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. ĮV-318 „Dėl Metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. ĮV-281 „ Dėl Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymas Nr.
ĮV-46
„Dėl Duomenų apie juridinių asmenų, kurie yra vietinių, regioninių,
nacionalinių laikraščių, žurnalų leidėjai ar informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojai, dalyvius pateikimo bei šių duomenų viešo paskelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KS-172 „Dėl Transliavimo ir retransliuojamo turinio licencijų turėtojų akcijų (dalių, pajų) perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KS-167 „Dėl Informacijos apie radijo, televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ir televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų veiklą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. KS-58 „Dėl Reikalavimų komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, radijo programų ir atskirų programų (laidų) rėmimo radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”. 11.3. Iki 2021 m. balandžio30 d. Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti Informacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų planą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
LRTK veiklai finansuoti, kiek tai susiję su naujų subjektų – dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugų teikėjų – veiklos priežiūra, numatyta, kad šie subjektai, taip pat, kaip ir kiti sektoriaus dalyviai, privalės mokėti Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 16 dalyje nustatyto dydžio įmokas LRTK. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „d alijimosi vaizdo medžiaga platforma“, „ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga“, „dezinformacija“, „Medijų taryba“, „naudotojo sukurtas vaizdo įrašas“, „prieinamumas“, „r edakcinis sprendimas“, „Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistema“ . 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl įgaliojimų Kultūros ministerijai suteikimo“ koordinuoti valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą įgaliota Lietuvos Respublikos kultūros ministerija . [2] žr. LVAT 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-993-14. [3] Žr.
A-438-993-14. [3] Žr. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį. [4]
straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, jų dalyviai privalo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija10 bazinių socialinių išmokų dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama . [5] Žr. Europos Komisijos komunikatą 2020/C 223/03 Pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 7 dalį teikiamos gairės dėl Europos kūrinių dalies užsakomųjų paslaugų kataloguose apskaičiavimo ir dėl terminų
„nedidelė auditorija“ ir „maža apyvarta“ apibrėžčių:
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020XC0707(03)&qid=1600158085781&from=LT . [6] Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 342 „Dėl įgaliojimų Kultūros ministerijai suteikimo“ koordinuoti valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą įgaliota Lietuvos Respublikos kultūros ministerija .
NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47,
IR 402
342
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre. 2. Atsižvelgiant į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto
asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „ Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo.
Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj
„susidariusios ekstremalios situacijos“ žodžius „paskelbtos ekstremalios
situacijos“. Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta mūsų). 5. Nėra aišku, kodėl projekto
radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą.
Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai. 6. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“. 7. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „ jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui. 8. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data. 9.
dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita . Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. 10. Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“. 11.
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „a udiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti. 12. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais. 13.
projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne d alijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams. 14. Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“. 15. Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „d ėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. 16. Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 404 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“. 17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 404 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą. 18. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos. Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „ Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia ž iniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. 19. Projekto
siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“. Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. 20. Projekto
siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. 21.
įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“. 22. Projekto
teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvi
8
5) 239 6376, el. p. [email protected]
NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51,
IR 405
342
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, o taip pat siekiant užtikrinti asmenų įsisteigimo laisvę bei laisvę teikti paslaugas visoje Europos Sąjungoje, manome, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad į asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. t.y. projekte reikėtų palikti šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje esantį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikoje verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla numatyta galimybė ir organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso.
Be to, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, kurioje apibrėžti radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjai, nedera ir su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, numatančia, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai (pabraukta mūsų). Argumentas, kad nei vienas tokį teisinį statusą turintis subjektas dar nesikreipė dėl paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti pagrįstos ir Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintu reguliavimo derančios nuostatos. 2. Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje siūlome išbraukti žodžius „ir kituose įstatymuose“. 3.
dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„licencijos turėtojo“ įrašytini žodžiai „licencijos turėtoją“. 4. Projekto 5 straipsnyje
dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Frazė „iki fizinio asmens“ gali būti suprantama ir kaip neapimanti fizinių asmenų. Galbūt tikslinga paaiškinti, kad dalyvių dalyviai nurodomi tol, kol paskutinysis dalyvio dalyvis yra fizinis asmuo, arba kad nurodomi visi dalyvio dalyviai, baigiant dalyviais fiziniais asmenimis. 5. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita . Derinant projekto nuostatas su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, vietoj žodžių „metinė ataskaita“ siūlome įrašyti žodžius „metinių ataskaitų rinkinys“. 6. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 3 dalyje vietoje sakinio „ Tokioms priemonėms neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jeigu tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ siūlome įrašyti sakinį „T okiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnį siūlome papildyti nurodant, kokiais atvejais Lietuvoje gali būti taikomi ir Europos Sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, pvz., tokie Europos Sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalies 2-4 punktuose nustatytus reikalavimus ir kuriuos plačiai pripa žįsta pagrindiniai suinteresuotieji subjektai Europos Sąjungos lygmeniu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvi
8
5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Žmogaus teisių komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. 1-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25 , 31, 33 , 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 ,40
, 43 , 45 , 47, 48, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 32' IR 40 STRAIPSNIAIS, 342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai: Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Jurgis Razma; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė; kviestieji asmenys:
Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos kabelinės TV asociacijos atstovė Vaiva Žukienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės sk. vedėja Daina Petrauskaitė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre. Atsižvelgti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-23 1(2)
2
14 (2) 2.
Atsižvelgiant į galimą asmenų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad į asmens sąvoką šiame įstatyme patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-231
(
į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo. Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-233
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, įrašant vietoj „susidariusios ekstremalios situacijos“ žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“. Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta mūsų). Pritarti 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5Nėra aišku,
kodėl projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai.
Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-234
straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo “ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-235
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-235
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte taisytina neaiški formuluotė „ juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data.
Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita . Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-236
patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros.
Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-238 (321 )
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2313
į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju.
Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-
403 )
projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2320 (403 )
straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2320 (403 )
straipsnio
nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys.
Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2321 (404 )
straipsnio
laikymąsi“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2322
straipsnio
kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2322
nuostatos tobulintinos. Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „ Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2324
siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“. Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020- 11-2324
papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. Pritarti 1.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“. Pritarti
asmenų pasiūlymai: -. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-07 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40,401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais,342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į nacionalinę teisę 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – Direktyva).
Kartu su nuostatomis dėl Direktyvos perkėlimo Projekto pataisų rengėjai atliko ir kitų svarbių Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, kurie reikšmingai gali paveikti transliuotojų priežiūros mechanizmus. 1. Lietuvos radijo ir
pataisų rengėjai siūlo koreguoti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris išplėstų televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams baudas už draudžiamos skelbti informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Iki šiol, už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punkto pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) galėjo skirti transliuotojams baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Teikiamu Projektu siūloma leisti tokią baudą skirti ne tik už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos informacijos skelbimą, bet ir už 19 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytos informacijos skleidimą. Taigi, Projektas numato galimybę LRTK skirti baudą transliuotojams už visus
tikslui išplėsti baudas už dalies minėtų punktų pažeidimus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad minimo straipsnio punktų pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir neturėtų būti vertinami vienodai.
Jeigu pirmieji trys 19 straipsnio 1 dalies punktai kalba apie draudžiamą skelbti dezinformaciją, karo propagandą, teroristinių nusikaltimų kurstymą, niekinimą, skatinimą susidoroti ar fiziškai smurtauti, tai pavyzdžiui 5 punktas kalba apie žalingų įpročių propagavimą, tame tarpe ir alkoholio reklamavimą. Niekaip negalime sutikti, kad tai vienodo „svorio“ pažeidimai, už kuriuos reikia taikyti tokią pačią, net iki 3% bendrųjų metinių pajamų siekiančią, baudą. Konkrečiai
skleisti informaciją, kurioje propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Neturime prieštaravimo dėl baudos už narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, tačiau nepritariame dėl tokios pačios baudos skyrimo už žalingų įpročių propagavimą. Žalingas įprotis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtas taip: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. LRTA nuogąstauja, kad minėta sąvoka yra pernelyg plačiai interpretuojama, todėl galima sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą. Esame įsitikinę, kad karo propagandos kurstymas ar teroristinių nusikaltimų kurstymas negali būti prilyginamas informacijos apie piktnaudžiavimą alkoholiu paskelbimą, ypač kai už minėtus pažeidimus, Lietuvos atveju, gali būti skiriama iki 750 000 eurų bauda.
Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje jau šiuo metu yra draudžiama alkoholio reklama, todėl Lietuvoje veikiantys atsakingi transliuotojai ir šiuo metu neskleidžia jokios informacijos apie alkoholį ar alkoholinius gėrimus. Siekiant išlaikyti proporcingumą, siūlome Projekte numatyti galimybę skirti minėta baudą tik už išties reikšmingus pažeidimus, kurie niekam nekelia abejonės dėl jų svarbos Lietuvos valstybei bei piliečiams. Siūlome pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir išdėstyti jį taip: „5) propaguojam i os ir (ar) reklamuojam i os žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“ Jeigu Projekto rengėjai mato būtinybę įtraukti ir kitus
„žalingo įpročio“ sąvokos elementus į minėtą straipsnio dalį, alternatyviai
siūlome svarstyti tokią pataisos versiją:
5) propaguojam i as ir (ar) reklamuojam i as žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę taikyti protingas ir proporcingas priemones už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Pritarti Pritarti Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad pritarus pasiūlytai formuluotei išlieka tikimybė sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą-pvz. vaizdo įraše matomą rūkorių. Todėl siūloma svarstyti galimybę tikslinti sąvoką „kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas “. 2.
2Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau tekste -LKTA) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25 , 31, 33 , 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 ,
40 3 , 404 , 43 , 45 , 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 32' ir 40 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XlllP-5373 (toliau tekste - Projektas): Spręsti pagrindiniame komitete 2.1 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-04 1 (2) (31) Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VII) 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant sąvoką nepriklausomas kūrėjas praleistas žodis valdymo arba šių subjektų, priklausomai nuo to, kokį pakeitimą norėjo įvesti Projekto rengėjas. Todėl siūlome patikslinti šia sąvoką ją papildant žodžiu valdymo arba šių subjektu ir VII 2 str. 31 dali išdėstyti taip:
„31. Nepriklausomas kūrėjas - asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikejo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų valdymo/šių subjektų organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikeju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip per leidžianti s viešai skleisti“. Spręsti pagrindiniame komitete 2.2 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041 (2) (54) Projekto 1 straipsniu keičiamo VII 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžiant sąvoką rėmimas nurodoma, kad <...> dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotoju sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti <...>. Tokiu būdu galina manyti, kad naudotojai gali sukurti ne tik vaizdo įrašus, bet ir programas. Tačiau 2 str.
Tačiau 2 str. 13 dalyje sąvokos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga apibrėžime nėra nurodoma, kad naudotojai gali sukurti programas. Taip pat direktyvos (ES) 2018/1808 nuostatuose ir preambulėje apibrėžiant šias paslaugas visur naudojamas žodžių junginys „programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas“. Todėl siūlome patikslinti šia sąvoką ir VII 2 str. 54 dali išdėstyti taip:
54Rėmimas - bet kokia pagalba,
kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo ¡rašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Spręsti pagrindiniame komitete 2.3 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041
keičiamo VII 2 straipsnio 64 dalyje sąvoką televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga tikslinga papildyti nurodant, kad tuo atveju, kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikejas pats parenka ir elektroninių ryšių tinklais teikia programas visuomenei, tokia jo veikla turėtų būti priskiriama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugai. Šito nepadarius istorinių retransliuotojų ir naujai besikuriančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas iš esmės skirtųsi, nors jie abu teikia analogiškas - programų platinimo paslaugas. Tai sukurtų nesąžiningą konkurenciją Lietuvos retransliavimo rinkoje, nes Lietuvos jurisdikcijai priklausančių istorinių retransliuotoj ų veikla pagal VII yra labai griežtai kontroliuojama. Todėl siūlome papildyti VII 2 str. 64 dali ir šia sąvoką išdėstyti taip: „ 64.
Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga - transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsniu keičiamo VII 31 straipsnio 13 ir 14 dalyse turėtų būti nurodomos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos, nes VII 24 str. ld., 11) p. nurodoma, kad už šių paslaugų teikimo veiklą yra mokama nustatyta metinė įmoka, o VII 48 str. 4 d. 3) p. nurodoma, kad už metinės įmokos nemokėjimą gali būti stabdoma šių paslaugų teikimo veikla. Todėl siūlome papildyti 13 dali ir 14 dalies 1) ir 4) p. p. ir išdėstyti juos taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
(ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, arba užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą (toliau - metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos 2 pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai. “ ir „ 14.
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:l) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų pobūdį ir turinį; 4) radijo ir
(ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir
(ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomiįjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų plėtojimui. “ Spręsti pagrindiniame komitete. 2.5
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija privalomai vertina tik 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad Komisija būtų įstatymu įpareigota vertinti ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, kurie turi technines galimybes ir ekonomines paskatas teikti ir kitas audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, neteikia tokių papildomų paslaugų apie tai neinformavę Komisijos. Priešingu atveju, jie gali tokias veiklas lygiagrečiai vykdyti prisidengdami savo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo statusu, o Komisija nebūtų įstatymu įpareigota tikrinti ar jie tai daro skaidriai ir prisilaikydami visų audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų veiklai taikomų VIĮ reikalavimų, kurie yra daug griežtesni nei taikomi tik dalijimosi vaizdo o medžiaga platformos paslaugos teikėjui. Vertinant šias aplinkybes, siūlome papildyti VII 403 straipsnio 5 dali ir ją išdėstyti taip: ..5.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą bei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus bei vykdyti straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus. “ Spręsti pagrindiniame komitete 2.6 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-0420
straipsniu keičiama VII 40 straipsni papildyti nauja 7 dalimi ir išdėstyti i a taip: „7. Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, naudodamasis savo techninėmis galimybėmis, kartu teikia ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos ir/arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jis privalo apie tai pranešti Komisijai ir vadovautis šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tokias veiklas. Toks papildymas analogiškas šio straipsnio 6 daliai, tik jis taikomas ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui (kaip 6 dalis), bet dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui, kuris gali teikti ir kitas susijusias paslaugas. Todėl, pačiame įstatyme būtina aiškiai nurodyti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, papildomai teikiantys užsakomąsias 3 audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas bei televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugas, turi tokias veiklas vykdyti laikydamiesi VII nuostatų, reglamentuojančių šias veiklas.
Siūlomas papildymas užtikrintų ir kitą variantą nei numatytas šio straipsnio 6 dalyje, tai yra, kai keletą paslaugų teikia ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, bet ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas. Neįvedus siūlomo papildymo mokamos televizijos rinkoje įsivyraus nesąžininga konkurencija, kadangi teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugas ir teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas yra konkuruojama dėl tos pačios auditorijos ir tų pačių pajamų. Tai ypač svarbu vertinant, kad VIĮ nuostatos labai griežtai reglamentuoja televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugų veiklą Lietuvoje, kurios priežiūrą pagal VII privalo vykdyti Komisija. VI suteikia Komisijai plačius įgaliojimus, įskaitant galimybes taikyti šių paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas bei stabdyti jų veiklą. Spręsti pagrindiniame komitete 2.7 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-0425
straipsniu keičiamo VIĮ 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Komisija gali imtis šioje dalyje numatytų veiksmų, jeigu asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau neįvertinta, kad, remiantis Projekto 19 straipsniu papildomai įvedamu keičiamo VII 40 str.
veiklos pradžią Komisijai turi pranešti ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, todėl Komisijai turi būti suteikiama teisė imtis 48 str. 6 dalyje nurodytų veiksmų ir su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais, kurie pradeda teikti savo paslaugas Lietuvos gyventojams apie tai nepranešę Komisijai. Šiuo tikslu siūlome papildyti 48 str. 6 ir 8 dalis ir išdėstyti jas taip: „6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio Įstatymo nustatyta Tvarka, turi teisę: ....... “ ir
„8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos
programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos Įgaliota institucija. “ Spręsti pagrindiniame komitete 4.Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
įstatymo Nr.
I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 79, 124, 136, 146, 477, 502 ir 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Atsižvelgti 1.2
2Įgalioti kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską,
o jam negalint dalyvauti – kultūros viceministrę Reginą Jaskelevičienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytų įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgti
sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 ir siūlyti pagrindiam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir joje pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2020-12-0928 Argumentai: Atsižvelgiant į realias galimybes parengti įgyvendinamuosius teisės aktus siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti ne 2021 sausio 1d. 2021 vasario 1 d. , ir atitinkamai tikslinti kitas 28 straipsnio „ Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas “ dalis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio vasario 1 d. 2.
2Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m.
gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 1 m. g ruodžio sausio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2020 1 m. gruodžio sausio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5. Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė 239 6809
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kultūros komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 ,40
IR 402 STRAIPSNIAIS, 342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas; komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Deimantė Pukytė, Deimantė Žegunė, padėjėja Giedrė Lukošiūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė Monika Garbačiauska itė-Budrienė, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovė Vaiva Žukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ dėstomas naujos eilutės centre. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231
Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Projektu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo sąvokos „asmuo“ praplėtimas būtų netikslingas, nes ne visos situacijos, aptartos šiame įstatyme ir susijusios su fizinių ar juridinių asmenų veikla, teisėmis ar pareigomis, būtų tinkamos (pritaikytos) minėtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso. Todėl papildymas pagal pastabą, taikymo požiūriu, įneštų daugiau neaiškumo. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231
apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo.
Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 2 str. 87 d. papildyta įstatymų pavadinimais, sąvokos apkeistos. Patikslintas sąvokų eiliškumas. Netikslinga pateikti baigtinį sąrašą įstatymų, nes toks sąrašas būtų pernelyg platus; atitinkamai dėl to, jo reikalingumas būtų abejotinas. Manytina, jog svarbiausia pateikti nuorodas į tuos įstatymus, kuriuose apibrėžtos dažniausiai naudojamos Visuomenės informavimo įstatyme. Be kita ko, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalis papildyta nuorodomis į 10 įstatymų . 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-233
žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“.
Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta TD). Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-234
įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu.
Projektu neužkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, nes:
išbraukimas susijęs su tuo, kad 22 str. yra apibrėžta kas gali būti Audiovizualinės paslaugos teikėjas;
2) šiuo metu Lietuvoje nėra tokių paslaugų teikėjų, kurie įvardinti siūlomoje braukti nuostatoje (neatsirado nuo įstojimo į ES pradžios, todėl nuostata praktikoje nenaudojama), bet jeigu ir atsirastų, tai jie galėtų kreiptis į LRTK su prašymu teikti paslaugas kaip juridiniai asmenys, ne filialai. Juolab, kad sankcijų našta vis tiek tenka juridiniam asmeniui, ne filialui. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-234
įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 22 str. 4 d. formuluotė: „4.
4 d. formuluotė: „4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus keičiasi transliavimo ir
akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais kontroliuojantis asmuo , akcijas (dalis, pajus) ir
kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.‘‘ 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 24 str. 1 d. 7 p. patikslintas pagal antrąją pastabą. Formuluotės „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“ tikslas
reikalavimą juridiniam asmeniui pateikti duomenis apie savo valdymo struktūrą iki fizinio asmens.
Kitu atveju liktų ne iki galo aišku, kad juridinio asmens dalyvis, kuris taip pat yra juridinis asmuo, turi pateikti duomenis apie savo struktūrą (iki fizinio asmens) ir nesustoti ties pirmos eilės juridiniu asmeniu. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita . Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyti duomenys bus teikiami iš Juridinių asmenų registro (JAR). JAR nuostatų 123 punkte nurodyta, kad „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-236
10.
Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 25 str. 4 d. formuluotė: „4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1 ,2 ir3 dalis. Komisija sudaro <...>“. Analogiškai patikslinta 34 str. 2 d., 39 str. 9 d. ir 403 str. 5 d.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-238 (321 )
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių „audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei
„audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Subjektų, galinčių techninėmis priemonėmis uždengti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas komerciniais audiovizualiniais pranešimais gali būti daug ir įvairių. Šio straipsnio tikslas
visų galimų subjektų ir išorinių veiksnių , kurie nepriklauso nuo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo. 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2313
į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju.
Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 37 str. 6 d. formuluotė:
„6. <…> Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža ( sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento) .‘‘ 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
403 )
projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2319 (403 )
14.
Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2319 (403 ) (3)
15Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2320 (404 ) (1)
16Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 404 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2320 (
40
17Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 404 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo 404 str. 2 d. papildyti sakiniu:
„2. <…> Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.‘‘ 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2322 (43) (4)
18Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos.
Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio
(etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio
Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 43 str. 4 formuluotė:
„4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo
srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir
(ar) Europos sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis.
Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.‘‘ Komiteto siūloma 43 str. 5 d. ir 5 d. 1 p. formuluotė: „
dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų ;‘‘ 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2325
siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“.
Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2325 (47)
20Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 47 straipsnio 19 dalį siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2329
3
21Projekto 28 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 5 straipsnį“ įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2329
4
22Projekto 28 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.1 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041 (2) (30 ) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau tekste –LKTA) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo32
40 2 straipsniais,34 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau tekste – Projektas):
1Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant sąvoką nepriklausomas kūrėjas praleistas žodis valdymo arba šių subjektų , priklausomai nuo to, kokį pakeitimą norėjo įvesti Projekto rengėjas. Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ją papildant žodžiu valdymo arba šių subjektų ir VIĮ 2 str. 31 dalį išdėstyti taip:
„
31Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų valdymo/šių subjektų organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti“. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 5, prie š – 0, susilaikė –
3Nepriklausomu kūrėju neturėtų būti ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo valdymo organų, bet ir kitų šių subjektų organų (pvz., stebėtojų tarybos ar pan.) nariai. Be kita ko, formuluotė papildomai patikslinta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas. 1.2 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041 (2) (54) 2.
Projekto
rėmimas nurodoma, kad
<...>
dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti <...>. Tokiu būdu galina manyti, kad naudotojai gali sukurti ne tik vaizdo įrašus, bet ir programas. Tačiau 2 str. 13 dalyje sąvokos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga apibrėžime nėra nurodoma, kad naudotojai gali sukurti programas. Taip pat direktyvos (ES) 2018/1808 nuostatuose ir preambulėje apibrėžiant šias paslaugas visur naudojamas žodžių junginys „programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas“. Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ir VIĮ 2 str. 54 dalį išdėstyti taip:
bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: už – 5, prie š – 0, susilaikė –
lietuvių kalbos komisijos pastabas. Komiteto siūloma 2 str. 54 d. formuluotė: „54.
54 d. formuluotė: „54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir
(ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga tikslinga papildyti nurodant, kad tuo atveju, kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas pats parenka ir elektroninių ryšių tinklais teikia programas visuomenei, tokia jo veikla turėtų būti priskiriama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugai . Šito nepadarius istorinių retransliuotojų ir naujai besikuriančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas iš esmės skirtųsi, nors jie abu teikia analogiškas – programų platinimo paslaugas. Tai sukurtų nesąžiningą konkurenciją Lietuvos retransliavimo rinkoje, nes Lietuvos jurisdikcijai priklausančių istorinių retransliuotojų veikla pagal VIĮ yra labai griežtai kontroliuojama. Todėl siūlome papildyti VIĮ 2 str. 64 dalį ir šią sąvoką išdėstyti taip: „ 64.
Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą. Pritarti Balsavimo
būti nurodomos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos, nes VIĮ 24 str. 1d., 11) p. nurodoma, kad už šių paslaugų teikimo veiklą yra mokama nustatyta metinė įmoka, o VIĮ 48 str. 4 d. 3) p. nurodoma, kad už metinės įmokos nemokėjimą gali būti stabdoma šių paslaugų teikimo veikla. Todėl siūlome papildyti 13 dalį ir 14 dalies 1) ir 4) p. p. ir išdėstyti juos taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą (toliau
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:1) licencijos turėtojo transliuojamų ir
platinamų internete televizijos programų ir
ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų pobūdį ir turinį;<...> 4) radijo ir
(ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų plėtojimui.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 5, prie š – 0, susilaikė –
teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai. Kita vertus, projekte numatyti saugikliai tuo atveju, jei šių paslaugų teikėjas pradėtų teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tokiu atveju jis taptų ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju ir jam būtų taikomos nuostatos dėl metinės įmokos už minėtų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į minėtą poziciją, redakciniu požiūriu reikėtų pataisyti Visuomenės informavimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą, išbraukiant iš jo žodžius „ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų
Projekto
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija privalomai vertina tik 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad Komisija būtų įstatymu įpareigota vertinti ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, kurie turi technines galimybes ir ekonomines paskatas teikti ir kitas audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, neteikia tokių papildomų paslaugų apie tai neinformavę Komisijos. Priešingu atveju, jie gali tokias veiklas lygiagrečiai vykdyti prisidengdami savo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo statusu, o Komisija nebūtų įstatymu įpareigota tikrinti ar jie tai daro skaidriai ir prisilaikydami visų audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų veiklai taikomų VIĮ reikalavimų, kurie yra daug griežtesni nei taikomi tik dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui. Vertinant šias aplinkybes, siūlome papildyti VIĮ 403 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą bei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus bei vykdyti straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 5, prie š – 0, susilaikė – 3.
Kaip minėta prieš tai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjui pradėjus teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, jam būtų taikomi šių paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimai. Dėl to, nėra būtinybės iš naujo aptarti šių reikalavimų laikymosi kontrolės. 1.6 Lietuvos kabelinės
nauja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip: „
savo techninėmis galimybėmis, kartu teikia ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos ir/arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jis privalo apie tai pranešti Komisijai ir vadovautis šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tokias veiklas “ . Toks papildymas analogiškas šio straipsnio 6 daliai, tik jis taikomas ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui (kaip 6 dalis), bet dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui, kuris gali teikti ir kitas susijusias paslaugas. Todėl, pačiame įstatyme būtina aiškiai nurodyti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, papildomai teikiantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas bei televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugas, turi tokias veiklas vykdyti laikydamiesi VIĮ nuostatų, reglamentuojančių šias veiklas.
Siūlomas papildymas užtikrintų ir kitą variantą nei numatytas šio straipsnio 6 dalyje, tai yra, kai keletą paslaugų teikia ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, bet ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas. Neįvedus siūlomo papildymo mokamos televizijos rinkoje įsivyraus nesąžininga konkurencija, kadangi teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugas ir teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas yra konkuruojama dėl tos pačios auditorijos ir tų pačių pajamų. Tai ypač svarbu vertinant, kad VIĮ nuostatos labai griežtai reglamentuoja televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugų veiklą Lietuvoje, kurios priežiūrą pagal VIĮ privalo vykdyti Komisija. VIĮ suteikia Komisijai plačius įgaliojimus, įskaitant galimybes taikyti šių paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas bei stabdyti jų veiklą. Pritarti iš dalies Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 5, prie š – 0, susilaikė –
str. naujos 7 d. formuluotė: „ 7.
Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams.‘‘
Komisija gali imtis šioje dalyje numatytų veiksmų, jeigu asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau neįvertinta, kad, remiantis Projekto 19 straipsniu papildomai įvedamu keičiamo VIĮ 402 str. 2 dalimi, apie savo veiklos pradžią Komisijai turi pranešti ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, todėl Komisijai turi būti suteikiama teisė imtis 48 str. 6 dalyje nurodytų veiksmų ir su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais, kurie pradeda teikti savo paslaugas Lietuvos gyventojams apie tai nepranešę Komisijai. Šiuo tikslu siūlome papildyti 48 str. 6 ir 8 dalis ir išdėstyti jas taip: „
tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:<....>.“ ir „8.
Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: už – 5, prie š – 0, susilaikė –
3Kaip minėta,
dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai. 2.1 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-072
televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 ,402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais,342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į nacionalinę teisę 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – Direktyva).
Kartu su nuostatomis dėl Direktyvos perkėlimo Projekto pataisų rengėjai atliko ir kitų svarbių Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, kurie reikšmingai gali paveikti transliuotojų priežiūros mechanizmus. Projekto pataisų rengėjai siūlo koreguoti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris išplėstų televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams baudas už draudžiamos skelbti informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Iki šiol, už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punkto pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) galėjo skirti transliuotojams baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Teikiamu Projektu siūloma leisti tokią baudą skirti ne tik už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos informacijos skelbimą, bet ir už 19 straipsnio
numato galimybę LRTK skirti baudą transliuotojams už visus 19 straipsnio 1 dalyje nurodytus punktus. Neprieštaraujame tikslui išplėsti baudas už dalies minėtų punktų pažeidimus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad minimo straipsnio punktų pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir neturėtų būti vertinami vienodai.
Jeigu pirmieji trys 19 straipsnio 1 dalies punktai kalba apie draudžiamą skelbti dezinformaciją, karo propagandą, teroristinių nusikaltimų kurstymą, niekinimą, skatinimą susidoroti ar fiziškai smurtauti, tai pavyzdžiui 5 punktas kalba apie žalingų įpročių propagavimą, tame tarpe ir alkoholio reklamavimą. Niekaip negalime sutikti, kad tai vienodo „svorio“ pažeidimai, už kuriuos reikia taikyti tokią pačią, net iki 3% bendrųjų metinių pajamų siekiančią, baudą. Konkrečiai 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją, kurioje propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Neturime prieštaravimo dėl baudos už narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, tačiau nepritariame dėl tokios pačios baudos skyrimo už žalingų įpročių propagavimą. Žalingas įprotis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtas taip: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. LRTA nuogąstauja, kad minėta sąvoka yra pernelyg plačiai interpretuojama, todėl galima sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą. Esame įsitikinę, kad karo propagandos kurstymas ar teroristinių nusikaltimų kurstymas negali būti prilyginamas informacijos apie piktnaudžiavimą alkoholiu paskelbimą, ypač kai už minėtus pažeidimus, Lietuvos atveju, gali būti skiriama iki 750 000 eurų bauda.
Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje jau šiuo metu yra draudžiama alkoholio reklama, todėl Lietuvoje veikiantys atsakingi transliuotojai ir šiuo metu neskleidžia jokios informacijos apie alkoholį ar alkoholinius gėrimus. Siekiant išlaikyti proporcingumą, siūlome Projekte numatyti galimybę skirti minėta baudą tik už išties reikšmingus pažeidimus, kurie niekam nekelia abejonės dėl jų svarbos Lietuvos valstybei bei piliečiams. Siūlome pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą
narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“ Jeigu Projekto rengėjai mato būtinybę įtraukti ir kitus „žalingo įpročio“ sąvokos elementus į minėtą straipsnio dalį, alternatyviai siūlome svarstyti tokią pataisos versiją:
5) propaguojam i as ir (ar) reklamuojam i as žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę taikyti protingas ir proporcingas priemones už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 19 str. 1 d. 5 p. formuluotė: „5) propaguojam i as ir (ar) reklamuojam i as žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir
(ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų..‘‘ Atitinkamai netenka prasmės sąvoka „žalingas įprotis“, kurią reikėtų panaikinti.
3.1 Lietuvos verslo konfederacija 2020-12-1013
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, teikia pastabas ir pasiūlymus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete svarstomam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34(1), 37, 38, 39, 40, 40(1), 40(2), 40(3), 40(4), 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) ir 40(2) straipsniais, 34(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau – Įstatymo projektas). Šiais pasiūlymais siekiame tikslaus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (toliau – AVMSD) nuostatų perkėlimo, kuris itin svarbus Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriui. I. Dėl Europos kūrinių dalies užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį – bent 30 proc., reikalavimą: „ 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikiantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai garantuotų, kad bent 30 proc. jų katalogų kūrinių sudarytų Europos kūriniai, ir užtikrintų tų kūrinių pastebimumą. “ LVK žiniomis, daugiau nei pusės katalogo reikalavimą būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojama kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešimą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui. Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVMSD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jog Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVMSD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „
teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė
programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.
Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jo partnerių ir susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.). “ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaiko – 0. 3.2 Lietuvos verslo
punktas numato, kad apribojimai dėl televizijos reklamai ir teleparduotuvių intarpams skirto laiko netaikomi „ transliuotojo skelbimams, susijusiems su jo programomis ir papildomais produktais, tiesiogiai susijusiais su tomis programomis, arba transliuotojo skelbimams, susijusiems su kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų programomis ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ;“. Atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 39 straipsnio 5 dalies 4 punkto formuluotėje trūksta nuorodos į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tam, kad būtų užtikrintas tikslus AVMSD nuostatų perkėlimas, siūlome šią nuostatą papildyti taip: „
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos.
Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų , audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;“ Dėkojame už bendradarbiavimą ir tikimės, kad svarstant Įstatymo projektą bus atsižvelgta į šias LVK pastabas. Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu
‘‘Infobalt‘‘ 2020-12-1413
Asociacija INFOBALT (toliau -Asociacija), įvertinusi įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūlomą įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai, kai tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį - bent 30 proc., reikalavimą, reiškia savo poziciją. Asociacijos vertinimu, reikalavimą dėl ne mažiau kaip pusės Europinių kūrinių paslaugų kataloge būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojam a kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešim ą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui.
Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVM SD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jo g Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVM SD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo, t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip
programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, Įskaitant jo partnerių ir susijusių Įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrių pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.). “ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.1 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: pasiūlyta trumpinti apibrėžtį, o požymius pateikti apibrėžiant atskiras sąvokas: Televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Siūloma sąvokos struktūra neatitiktų pateiktos Direktyvoje. Manytina, kad netikslinga tuos pačius požymius atkartoti trijose skirtingose sąvokose. Be to, reikėtų apibrėžti sąvoką „komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas“, nes ši sąvoka įstatyme nepateikiama (įstatyme yra tik sąvoka „komercinis audiovizualinis pranešimas“). 1.2 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, kuris teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, sprendžia, kokia tvarka pateikiamas jos turinys ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už šios paslaugos turinio parinkimą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.3 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas dalijimosi vaizdo mẽdžiaga platfòrmos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą. Pritarti Balsavimo
katalogas – VLKK TP: programų katalogas (toliau – katalogas) VLKK TP: Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas (=sudaromas) siūlomų programų sąrašas. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.5 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Vaizdais su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį ar kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.6 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas nepriklaũsomas kūrėjas: VLKK TP: Audiovizualinius kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.7 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas oficiãlūs valstýbės ir savivaldýbių institùcijų bei įtaigų dokumeñtai: VLKK TP: Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.8 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas paslėptà reklamà: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.9 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas pàslėptas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir
(ar) veiklą, prekes, paslaugas arba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, kai už jį užmokama ar kitaip atsilyginama. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.10 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas prẽkių ródymas: VLKK TP: Bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.11 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas privataũs póbūdžio informãcija: VLKK TP: pasiūlyta trumpintini apibrėžtį: Žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Likusią apibrėžties dalį prireikus galima perkelti į termino „privatus gyvenimas“ apibrėžtį. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
Atsižvelgiant į pastabą pakoreguota ir
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas programà: VLKK: Savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.). Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.13 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas rãdijo progrãmų transliãvimas: VLKK TP: 1. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga, apimanti radijo programų perdavimą pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu klausyti. 2. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pat metu. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo pritarti antrajai formuluotei. 1.14 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas redãkcinė atsakomýbė: VLKK TP: 1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už viešosios informacijos rengimą visuomenei, ruošimą ją skleisti ir šios informacijos skleidimą, taip pat programų atrinkimą ir jų išdėstymą chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikimą programų kataloge. 2.
skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programų kataloge. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.15 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas rėmimas: VLKK TP: Pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.16 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos programà: VLKK TP: Televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei perduodamų programų visuma, skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pat metu. Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.17 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos progrãmų transliãvimas: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų perdavimas žiūrėti pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.18 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos progrãmų transliúotojas: VLKK TP: Televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.19 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos reklamà: VLKK TP: Už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią asmuo, vykdantis ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, užsako skleisti ar skleidžia savo žinomumo tikslais ar siekdamas skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Pritarti iš dalis Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.20 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas užsãkomoji audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 2.1 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-11 (461 )3 1, 2, 3 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seime įregistruotus LR visuomenės informavimo įstatymo Nr.
, 43, 45, 47, 48, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas Nr. 1), LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP_5374 (toliau – Projektas Nr. 2), (visi kartu – Įstatymų projektai), pastebėjome, kad buvo atsižvelgta tik į vieną LRT teiktą pastabą, susijusią su LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, – siūloma žurnalistų etikos inspektoriui numatyti sutrumpintą 10 dienų išvados teikimo terminą, jei audiovizualinės paslaugos teikėjas kreipiasi dėl filmo žymėjimo indekso parinkimo (9 str. 2 d.). Papildomai teikiame LRT pastabas ir prašome Kultūros Komiteto į jas atsižvelgti. Projekto Nr. 1 aiškinamojo rašto analizė suponuoja tai, kad siūlomos pataisos susijusios ne tik su Direktyvos nuostatų perkėlimu, Projekte taip pat teikiami pakeitimai susiję su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), be to siekiant formuoti ir koordinuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką, Medijų tarybos steigimo, veiklos ir statuso aspektai nustatomi šiame Projekte. Šie Projekto pakeitimai gali būti vertinami kaip sisteminė Visuomenės informavimo įstatymo peržiūra, dėl to prašome kad Kultūros Komitetas apsvarstytų ir LRT siūlomus pakeitimus. Toliau pateikiamos pastabos dėl Projekto Nr.
nuoseklios, turint omenyje tai, kad nuo 2021-01-01 įsigalioja naujos redakcijos LRT įstatymas. Taigi Projekte Nr. 122 str. pakeitimu keičiamas 43 str. Jo 4, 5 ir 6 dalyse numatoma galimybė, s katinant savitvarką, nacionaliniu ar ES lygmeniu taikyti elgesio kodeksus, kuriuos parengtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, nustatomi reikalavimai tokiems kodeksams, leidžiama savanoriškai pasirinkti minėtus kodeksus ir viešai paskelbti, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisija sudaryta vien tik iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. LRT tarp šios asociacijos narių nėra, atitinkamai LRT neturi atstovo ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje. Taigi įstatymu numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių, – LRT padarytus žurnalistų etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių viešosios informacijos rengėjų atstovai. Siūlomi projekto Nr. 1 pakeitimai šios problemos neišsprendžia. Kaip minėta, nuo 2021-01-01 įsigalios naujos redakcijos LRT įstatymas. Jame numatyta steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę (LRT įstatymo 15 ir 16 str.). LRT etikos kontrolierių į pareigas skiria (viešo konkurso būdu) ir iš pareigų atleidžia Taryba.
Į LRT etikos kontrolieriaus kompetencijas, be kita ko, įeina šios funkcijos:
Visuomenės informavimo etikos kodekso , Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų;
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją. Iš pateiktų LRT etikos kontrolieriaus kompetencijų matyti, kad jis iš esmės vykdys Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas LRT žurnalistų atžvilgiu. LR Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad: „<...> įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non“. „ Kaip minėta, pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių) <...>“.
Pratęsiant aukščiau minėtą argumentaciją, pažymėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos nariai, tuo tarpu LRT nėra šios asociacijos narė. Be to, Visuomenės informavimo asociacijos nariais nėra nė vienas iš visuomenės atstovų, ji suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. Asociaciją sudaro Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Taigi, iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas ir vertina LRT vykdomą veiklą etikos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla laikytina pažeidžiančia konstitucinį LRT nepriklausomumo principą, todėl siūlytina keisti tokį reguliavimą numatant, kad Visuomenės informavimo įstatymo461 str. 3 d. 1, 2 ir 3 p . numatytos Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijos negali būti atliekamos LRT atžvilgiu. Tokiu atveju, pagal naujos redakcijos LRT įstatymą šias funkcijas vykdytų LRT etikos kontrolierius, kuris yra pavaldus LRT aukščiausiam valdymo ir priežiūros organui –Tarybai. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume tokius Projekto Nr. 1 pakeitimus:
Pakeisti Projekto 461 str. 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „ 3.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, informuodami visuomenę;
3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Atitinkamai Projektas Nr. XIIIP-5373( 2) papildytas nauju 24 str., keičiančiu Įstatymo 461 str. 3 d. 1, 2 ir 3 d., buvę projekto 24-28 str. atitinkamai pernumeruojami į 25-29 str. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.1 Žmogaus teisių komitetas 2020-12-09 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir joje pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Kultūros komitetas pritarė ne visiems pasiūlymams, kuriems buvo pritaręs Žmogaus teisių komitetas 1.2 Žmogaus teisių komitetas 2020-12-0929 Argumentai:
Atsižvelgiant į realias galimybes parengti įgyvendinamuosius teisės aktus siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti ne 2021 sausio 1d. 2021 vasario 1 d. , ir atitinkamai tikslinti kitas 28 straipsnio „ Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas “ dalis. Pasiūlymas: 28 straipsnį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m.
sausio vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 1 m. g ruodžio sausio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2020 1 m. gruodžio sausio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5. Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes straipsnis tikslintinas ir pagal Teisės departamento pastabas Nr. 21, 22. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 403 ,40
32 1 ,40 5 straipsniais,34 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kultūros komitetas 2020-12-161 (2) (10) Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurių turinio parinkimą kurias redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas .
“ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
2Kultūros komitetas 2020-12-165 (24) (2) (4) Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka .
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir kodą , skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . “ Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir
(ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją . Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. “ Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu
8Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Lydeka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Kultūros komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 ,40
IR 402 STRAIPSNIAIS, 342 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas; komiteto biuras: vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Švietimo, mokslo ir kultūros grupėje Šarūnas Radvilavičius, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija generalinė direktorė Monika Garbačiauska itė-Budrienė, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus vedėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas Armen Airapetian, Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Aistė Žilinskienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovė Vaiva Žukienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, advokatė, nepriklausoma ekspertė Liudvika Meškauskaitė, Žurnalo “Valstybė” redaktorius Eduardas Eigirdas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas:
eilutės centre. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231
Sąjungos valstybėse, teisinę formą, kada ten įsisteigusios organizacijos gali ir neturėti juridinio asmens teisių, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
patenka ne tik fizinis ar juridinis, tačiau ir kita Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusi organizacija. Pažymime, kad projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista kokiu pagrindu iš subjektų, kurie Lietuvos Respublikoje gali verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla, sąrašo išbraukiamos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis bei projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio
Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Projektu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo sąvokos „asmuo“ praplėtimas būtų netikslingas, nes ne visos situacijos, aptartos šiame įstatyme ir susijusios su fizinių ar juridinių asmenų veikla, teisėmis ar pareigomis, būtų tinkamos (pritaikytos) minėtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso. Todėl papildymas pagal pastabą, taikymo požiūriu, įneštų daugiau neaiškumo. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-231
3.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio dalis, apibrėžianti „audiovizualinio kūrinio“ sąvoką, turi būti dėstoma po „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ apibrėžimo. Siekiant išvengti įstatyminių normų kolizijos bei nustatyti aiškias įstatyminių normų tarpusavio taikymo taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje reikėtų nustatyti baigtinį įstatymų, kuriuose apibrėžtos sąvokos ir šiame įstatyme vartojamos ta pačia reikšme, sąrašą. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme yra nuoroda ir į kitus įstatymus, nepaminėtus 2 straipsnio 87 dalyje, pvz. projekto 24 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 2 str. 87 d. papildyta įstatymų pavadinimais, sąvokos apkeistos. Patikslintas sąvokų eiliškumas. Netikslinga pateikti baigtinį sąrašą įstatymų, nes toks sąrašas būtų pernelyg platus; atitinkamai dėl to, jo reikalingumas būtų abejotinas. Manytina, jog svarbiausia pateikti nuorodas į tuos įstatymus, kuriuose apibrėžtos dažniausiai naudojamos Visuomenės informavimo įstatyme. Be kita ko, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalis papildyta nuorodomis į 10 įstatymų . 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-233
žodžius „paskelbtos ekstremalios situacijos“.
Svarstytinas siūlomo pakeitimo suderinamumas su Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius „nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką.“(pabraukta TD). Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-234
įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra užkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Užsienio bendrovės, siekiančios Lietuvoje vystyti verslą, itin dažnai pasirenka steigiamo filialo veiklos formą. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad ūkio subjektu, kuriam pagal bendrąsias licencijavimo nuostatas gali būti išduodami įvairūs veiklos leidimai ar licencijos, yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu.
Projektu neužkertama galimybė radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla verstis užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, nes:
išbraukimas susijęs su tuo, kad 22 str. yra apibrėžta kas gali būti Audiovizualinės paslaugos teikėjas;
2) šiuo metu Lietuvoje nėra tokių paslaugų teikėjų, kurie įvardinti siūlomoje braukti nuostatoje (neatsirado nuo įstojimo į ES pradžios, todėl nuostata praktikoje nenaudojama), bet jeigu ir atsirastų, tai jie galėtų kreiptis į LRTK su prašymu teikti paslaugas kaip juridiniai asmenys, ne filialai. Juolab, kad sankcijų našta vis tiek tenka juridiniam asmeniui, ne filialui. 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-234
įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje minima „kontrolinio akcijų paketo“ sąvoka, kurios apibrėžtis nepateikta nei keičiamame įstatyme, nei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje nurodytuose įstatymuose. Pastebėtina, kad nurodyta sąvoka savaime nėra aiški, todėl svarstytina galimybė ją apibrėžti. Be to, kontrolinio akcijų paketo savininkas gali pasikeisti tik perleidus akcijas, bet ne perleidus „(dalis, pajus)“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 22 str. 4 d. formuluotė: „4.
4 d. formuluotė: „4. Jeigu pardavus ar kitaip perleidus keičiasi transliavimo ir
akcijas (dalis, pajus) keičiasi kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai) arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims) kitais pagrindais kontroliuojantis asmuo , akcijas (dalis, pajus) ir
kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Komisijos Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.‘‘ 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
redakcija taisytina. Siūlytina šiame punkte po žodžių „jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiama jo gimimo data“ atsisakyti skliaustų arba skliaustus atidaryti prieš nurodytus žodžius, kaip tai padaryta 14 punkto 4 papunktyje. Ši pastaba taikytina ir 24 straipsnio 1 dalies 7 punktui. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
taisytina neaiški formuluotė „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“. Be to, iš vertinamo punkto nuostatų neaišku, kokie duomenys pateikiami apie juridinio asmens dalyvį užsienietį, kuriam asmens kodas yra suteiktas. Pastebėtina, kad kitose vertinamo straipsnio nuostatose nurodyta, jog tokiu atveju papildomai pateikiama užsieniečio gimimo data. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes 24 str. 1 d. 7 p. patikslintas pagal antrąją pastabą. Formuluotės „juridinio asmens dalyviai iki fizinio asmens“ tikslas
reikalavimą juridiniam asmeniui pateikti duomenis apie savo valdymo struktūrą iki fizinio asmens.
Kitu atveju liktų ne iki galo aišku, kad juridinio asmens dalyvis, kuris taip pat yra juridinis asmuo, turi pateikti duomenis apie savo struktūrą (iki fizinio asmens) ir nesustoti ties pirmos eilės juridiniu asmeniu. 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-235
siūloma nustatyti, jog Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys arba metinė ataskaita . Neaišku, kokia „metinė ataskaita“ turima omenyje. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės finansinės ataskaitos), o pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą rengiamas metinių ataskaitų rinkinys (šiame įstatyme vartojamas trumpinys – metinės ataskaitos), kurį sudaro metinės finansinės ataskaitos ir metinės biudžeto vykdymo ataskaitos. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyti duomenys bus teikiami iš Juridinių asmenų registro (JAR). JAR nuostatų 123 punkte nurodyta, kad „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-236
10.
Reikėtų patikslinti administracinio sprendimo, kuriuo tvirtinama projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“, priėmimo sąlygas. Pagal bendrąsias administracinių sprendimų priėmimo taisykles, viešojo administravimo subjektas jo kompetencijai priklausančius sprendimus priima arba vienas, arba kartu su kitu viešojo administravimo subjektu, arba vienas, bet prieš tai sprendimą suderinęs su kitu įgaliotu subjektu. Tuo tarpu projekte išdėstyta nuostata suponuoja, kad Komisija, priėmusi administracinį sprendimą dėl tam tikros tvarkos nustatymo, jau priimtą sprendimą paskui dar turi suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti šią nuostatą dėl viešojo administravimo subjekto – Komisijos tvirtinamos tvarkos priėmimo procedūros. Dėl analogiškų priežasčių tikslintina ir projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, kuriame taip pat numatyta „Komisijos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 25 str. 4 d. formuluotė: „4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1 ,2 ir3 dalis. Komisija sudaro <...>“. Analogiškai patikslinta 34 str. 2 d., 39 str. 9 d. ir 403 str. 5 d.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-238 (321 )
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių, apibrėžiančių
„audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ bei „audiovizualinės
žiniasklaidos paslaugos teikėjo“ sąvokų turinį, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 321 straipsnio tarpusavio santykį, nėra aišku, kas be paties audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo, kuris ir prisiima redakcinę atsakomybę už savo teikiamų paslaugų (skleidžiamų programų) turinį, dar gali įtakoti jo teikiamas paslaugas (uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais ir (ar) šias paslaugas keisti). Kitaip sakant, svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų ne tik įtvirtinti draudimą įtakoti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugų turinį be jų sutikimo, tačiau ir atskleisti subjektus (šios draudžiamosios normos adresatus), turinčius galimybę tai daryti. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Subjektų, galinčių techninėmis priemonėmis uždengti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas komerciniais audiovizualiniais pranešimais gali būti daug ir įvairių. Šio straipsnio tikslas
visų galimų subjektų ir išorinių veiksnių , kurie nepriklauso nuo audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo. 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2313
į tai, kad projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalis skirta išimtinai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, o užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms yra būdingas tik nelinijinės paslaugos požymis, nėra aišku kodėl šioje dalyje yra apibrėžiama nedidelės auditorijos dalis ir linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo atveju.
Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti, kad projekte nurodyta sąlyga dėl nedidelės auditorijos dalies tuo atveju, kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas teikia ir linijines, ir nelinijines audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, gali būti konstatuojama tik kumuliatyviai tenkinant abi nurodytas sąlygas, tai reikėtų aiškiai ir nurodyti. Be to, neaišku, kas šiuo atveju turėtų būti laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo partneriais. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 37 str. 6 d. formuluotė:
„6. <…> Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža ( sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė ( užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento) .‘‘ 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
403 )
projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio pavadinimą su šio straipsnio turiniu reikėtų nustatyti, kad straipsnis reglamentuoja ne dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugoms keliamus reikalavimus, tačiau nustato veiklos reikalavimus tokias paslaugas teikiantiems teikėjams. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2319 (403 )
14.
Projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šio straipsnio 2 dalies“ įrašytinas žodis „šios dalies“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2319 (403 ) (3)
15Nėra visiškai aiškus projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 403 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad „dėl tokių priemonių neturi būti nustatomos jokios ex ante kontrolės priemonės ar filtruojamas įkeliamas turinys, jei tai neatitinka Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reikalavimų“ turinys. Jeigu turima omenyje, kad tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar gali būti filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2320 (404 ) (1)
16Projekto 21 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 404 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „reikalavimus“ įrašytini žodžiai „reikalavimų laikymąsi“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2320 (
40
17Siekiant teisinio aiškumo, projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 404 straipsnio 2 dalyje siūlome nurodyti, kad kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis ir į teismą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo 404 str. 2 d. papildyti sakiniu:
„2. <…> Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.‘‘ 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2322 (43) (4)
18Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatos tobulintinos.
Lietuvos Respublikos įstatymuose neturėtų būti tokių nuostatų, kaip „Europos Sąjungos lygmeniu gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai <...>“, nes taisyklių, kurios taikomos Europos Sąjungos lygmeniu, nustatymas nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Pastebėtina, kad 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (su pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808) 4a straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „ Valstybės narės ir Komisija gali skatinti savireguliavimą, taikydamos Sąjungos elgesio kodeksus, kuriuos parengia žiniasklaidos paslaugų teikėjai, <...>“. Taigi, skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvos Respublikos įstatyme galėtų būti nustatyta, jog Lietuvoje gali būti taikomi Europos Sąjungos elgesio kodeksai, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 43 str. 4 formuluotė:
„4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo
srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir
(ar) Europos sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis.
Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.‘‘ Komiteto siūloma 43 str. 5 d. ir 5 d. 1 p. formuluotė: „
dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų ;‘‘ 1.19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2324
siūloma nustatyti: „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. <...>“. Pastebėtina, jog gali būti atvejų, kai Komisijos pirmininko nebus ir kitais atvejais, pvz., jis atostogaus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti abstraktesnę formuluotę, pvz. „Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra – jo pavaduotojas“.
Be to, šios dalies ketvirtajame sakinyje siūlytina atsisakyti žodžio „Kiti“, nes pirmuosiuose šios dalies sakiniuose nustatomos tik norminių teisės aktų įsigaliojimo taisyklės. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2324 (47)
20Projekto 24 straipsnio 5 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 47 straipsnio 19 dalį siūlytume papildyti nuostata, jog šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2328
3
21Projekto 28 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 5 straipsnį“ įrašytina formuluotė „skirtus šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytoms Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio nuostatoms įgyvendinti“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-2328
4
22Projekto 28 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti“ įrašytina formuluotė „15 ir 22 straipsniuose išdėstytų Visuomenės informavimo įstatymo 39 ir 43 straipsnių nuostatoms įgyvendinti“. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.1 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041 (2) (30 ) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau tekste –LKTA) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo32
40 2 straipsniais,34 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau tekste – Projektas):
1Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžiant sąvoką nepriklausomas kūrėjas praleistas žodis valdymo arba šių subjektų , priklausomai nuo to, kokį pakeitimą norėjo įvesti Projekto rengėjas. Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ją papildant žodžiu valdymo arba šių subjektų ir VIĮ 2 str. 31 dalį išdėstyti taip:
„
31Nepriklausomas kūrėjas – asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų valdymo/šių subjektų organų narys, taip pat asmuo, nesusijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, kuriantis audiovizualinius kūrinius ar programas ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti“. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Nepriklausomu kūrėju neturėtų būti ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo valdymo organų, bet ir kitų šių subjektų organų (pvz., stebėtojų tarybos ar pan.) nariai. Be kita ko, formuluotė papildomai patikslinta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas. 1.2 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija 2020-12-041 (2) (54) 2.
Projekto
rėmimas nurodoma, kad
<...>
dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti <...>. Tokiu būdu galina manyti, kad naudotojai gali sukurti ne tik vaizdo įrašus, bet ir programas. Tačiau 2 str. 13 dalyje sąvokos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga apibrėžime nėra nurodoma, kad naudotojai gali sukurti programas. Taip pat direktyvos (ES) 2018/1808 nuostatuose ir preambulėje apibrėžiant šias paslaugas visur naudojamas žodžių junginys „programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų teikimas“. Todėl siūlome patikslinti šią sąvoką ir VIĮ 2 str. 54 dalį išdėstyti taip:
bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes formuluotė tikslintina ir pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas. Komiteto siūloma 2 str. 54 d. formuluotė: „54.
54 d. formuluotė: „54. Rėmimas – bet kokia pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir
(ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą
televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga tikslinga papildyti nurodant, kad tuo atveju, kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas pats parenka ir elektroninių ryšių tinklais teikia programas visuomenei, tokia jo veikla turėtų būti priskiriama televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugai . Šito nepadarius istorinių retransliuotojų ir naujai besikuriančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų veiklos teisinis reglamentavimas iš esmės skirtųsi, nors jie abu teikia analogiškas – programų platinimo paslaugas. Tai sukurtų nesąžiningą konkurenciją Lietuvos retransliavimo rinkoje, nes Lietuvos jurisdikcijai priklausančių istorinių retransliuotojų veikla pagal VIĮ yra labai griežtai kontroliuojama. Todėl siūlome papildyti VIĮ 2 str. 64 dalį ir šią sąvoką išdėstyti taip: „ 64.
Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą. Pritarti
būti nurodomos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos, nes VIĮ 24 str. 1d., 11) p. nurodoma, kad už šių paslaugų teikimo veiklą yra mokama nustatyta metinė įmoka, o VIĮ 48 str. 4 d. 3) p. nurodoma, kad už metinės įmokos nemokėjimą gali būti stabdoma šių paslaugų teikimo veikla. Todėl siūlome papildyti 13 dalį ir 14 dalies 1) ir 4) p. p. ir išdėstyti juos taip: „13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir
, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą (toliau
Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:1) licencijos turėtojo transliuojamų ir
platinamų internete televizijos programų ir
ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų pobūdį ir turinį;<...> 4) radijo ir
(ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų plėtojimui.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai. Kita vertus, projekte numatyti saugikliai tuo atveju, jei šių paslaugų teikėjas pradėtų teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tokiu atveju jis taptų ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėju ir jam būtų taikomos nuostatos dėl metinės įmokos už minėtų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į minėtą poziciją, redakciniu požiūriu reikėtų pataisyti Visuomenės informavimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punktą, išbraukiant iš jo žodžius „ dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų
Projekto
straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija privalomai vertina tik 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą, tačiau ne mažiau svarbu, kad Komisija būtų įstatymu įpareigota vertinti ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, kurie turi technines galimybes ir ekonomines paskatas teikti ir kitas audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, neteikia tokių papildomų paslaugų apie tai neinformavę Komisijos. Priešingu atveju, jie gali tokias veiklas lygiagrečiai vykdyti prisidengdami savo dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo statusu, o Komisija nebūtų įstatymu įpareigota tikrinti ar jie tai daro skaidriai ir prisilaikydami visų audiovizualinės žiniasklaidos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų veiklai taikomų VIĮ reikalavimų, kurie yra daug griežtesni nei taikomi tik dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui. Vertinant šias aplinkybes, siūlome papildyti VIĮ 403 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą bei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymą vertina Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja šių paslaugų teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus bei vykdyti straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu.
Kaip minėta prieš tai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjui pradėjus teikti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, jam būtų taikomi šių paslaugų teikėjams nustatyti reikalavimai. Dėl to, nėra būtinybės iš naujo aptarti šių reikalavimų laikymosi kontrolės. 1.6 Lietuvos kabelinės
nauja 7 dalimi ir išdėstyti ją taip: „
savo techninėmis galimybėmis, kartu teikia ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos ir/arba televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jis privalo apie tai pranešti Komisijai ir vadovautis šio įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tokias veiklas “ . Toks papildymas analogiškas šio straipsnio 6 daliai, tik jis taikomas ne audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui (kaip 6 dalis), bet dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui, kuris gali teikti ir kitas susijusias paslaugas. Todėl, pačiame įstatyme būtina aiškiai nurodyti, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, papildomai teikiantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas bei televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo paslaugas, turi tokias veiklas vykdyti laikydamiesi VIĮ nuostatų, reglamentuojančių šias veiklas.
Siūlomas papildymas užtikrintų ir kitą variantą nei numatytas šio straipsnio 6 dalyje, tai yra, kai keletą paslaugų teikia ne tik audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, bet ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas. Neįvedus siūlomo papildymo mokamos televizijos rinkoje įsivyraus nesąžininga konkurencija, kadangi teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugas ir teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas yra konkuruojama dėl tos pačios auditorijos ir tų pačių pajamų. Tai ypač svarbu vertinant, kad VIĮ nuostatos labai griežtai reglamentuoja televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete bei retransliavimo paslaugų veiklą Lietuvoje, kurios priežiūrą pagal VIĮ privalo vykdyti Komisija. VIĮ suteikia Komisijai plačius įgaliojimus, įskaitant galimybes taikyti šių paslaugų teikėjams ekonomines sankcijas bei stabdyti jų veiklą. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 403 str. naujos 7 d. formuluotė: „
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir
(ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų ir
(ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams.‘‘
Projekto
Komisija gali imtis šioje dalyje numatytų veiksmų, jeigu asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau neįvertinta, kad, remiantis Projekto 19 straipsniu papildomai įvedamu keičiamo VIĮ 402 str. 2 dalimi, apie savo veiklos pradžią Komisijai turi pranešti ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, todėl Komisijai turi būti suteikiama teisė imtis 48 str. 6 dalyje nurodytų veiksmų ir su dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais, kurie pradeda teikti savo paslaugas Lietuvos gyventojams apie tai nepranešę Komisijai. Šiuo tikslu siūlome papildyti 48 str. 6 ir 8 dalis ir išdėstyti jas taip: „
tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:<....>.“ ir „8.
Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ar teikiant dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pasiūlymui: bendru sutarimu. Kaip minėta, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimui pagal Direktyvos taikomą teisinį režimą neturėtų būti taikomi papildomi veiklos apribojimai. 2.1 Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2020-12-072
televizijos asociacija (toliau – LRTA) susipažino su Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 ,402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais,342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. Projekto pagrindinis tikslas – perkelti į nacionalinę teisę 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – Direktyva).
Kartu su nuostatomis dėl Direktyvos perkėlimo Projekto pataisų rengėjai atliko ir kitų svarbių Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, kurie reikšmingai gali paveikti transliuotojų priežiūros mechanizmus. Projekto pataisų rengėjai siūlo koreguoti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris išplėstų televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams baudas už draudžiamos skelbti informacijos skelbimą visuomenės informavimo priemonėse. Iki šiol, už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punkto pažeidimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) galėjo skirti transliuotojams baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Teikiamu Projektu siūloma leisti tokią baudą skirti ne tik už 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 3 punktuose nurodytos informacijos skelbimą, bet ir už 19 straipsnio 1 dalies 4 bei 5 punktuose nurodytos informacijos skleidimą. Taigi, Projektas numato galimybę LRTK skirti baudą transliuotojams už visus
tikslui išplėsti baudas už dalies minėtų punktų pažeidimus, tačiau privalome atkreipti dėmesį, kad minimo straipsnio punktų pažeidimai yra skirtingo reikšmingumo ir neturėtų būti vertinami vienodai.
Jeigu pirmieji trys 19 straipsnio 1 dalies punktai kalba apie draudžiamą skelbti dezinformaciją, karo propagandą, teroristinių nusikaltimų kurstymą, niekinimą, skatinimą susidoroti ar fiziškai smurtauti, tai pavyzdžiui 5 punktas kalba apie žalingų įpročių propagavimą, tame tarpe ir alkoholio reklamavimą. Niekaip negalime sutikti, kad tai vienodo „svorio“ pažeidimai, už kuriuos reikia taikyti tokią pačią, net iki 3% bendrųjų metinių pajamų siekiančią, baudą. Konkrečiai 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją, kurioje propaguojami ir (ar) reklamuojami žalingi įpročiai ir narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Neturime prieštaravimo dėl baudos už narkotinių ar psichotropinių medžiagų propagavimą, tačiau nepritariame dėl tokios pačios baudos skyrimo už žalingų įpročių propagavimą. Žalingas įprotis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtas taip: piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, toksinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. LRTA nuogąstauja, kad minėta sąvoka yra pernelyg plačiai interpretuojama, todėl galima sulaukti neadekvačiai didelių baudų už ne ypatingos reikšmės valstybei ir piliečiams pažeidimų įvykdymą. Esame įsitikinę, kad karo propagandos kurstymas ar teroristinių nusikaltimų kurstymas negali būti prilyginamas informacijos apie piktnaudžiavimą alkoholiu paskelbimą, ypač kai už minėtus pažeidimus, Lietuvos atveju, gali būti skiriama iki 750 000 eurų bauda.
Taip pat, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje jau šiuo metu yra draudžiama alkoholio reklama, todėl Lietuvoje veikiantys atsakingi transliuotojai ir šiuo metu neskleidžia jokios informacijos apie alkoholį ar alkoholinius gėrimus. Siekiant išlaikyti proporcingumą, siūlome Projekte numatyti galimybę skirti minėta baudą tik už išties reikšmingus pažeidimus, kurie niekam nekelia abejonės dėl jų svarbos Lietuvos valstybei bei piliečiams. Siūlome pakoreguoti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą
narkotinės ar psichotropinės medžiagos.“ Jeigu Projekto rengėjai mato būtinybę įtraukti ir kitus „žalingo įpročio“ sąvokos elementus į minėtą straipsnio dalį, alternatyviai siūlome svarstyti tokią pataisos versiją:
5) propaguojam i as ir (ar) reklamuojam i as žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų. Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir apsvarstyti galimybę taikyti protingas ir proporcingas priemones už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komiteto siūloma 19 str. 1 d. 5 p. formuluotė: „5) propaguojam i as ir (ar) reklamuojam i as žalingi įpročiai ir narkotinės, ar psichotropinės medžiagos. narkotinių, psichotropinių ir
psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų..‘‘ Atitinkamai netenka prasmės sąvoka „žalingas įprotis“, kurią reikėtų panaikinti.
3.1 Lietuvos verslo konfederacija 2020-12-1013
Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, teikia pastabas ir pasiūlymus šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitete svarstomam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34(1), 37, 38, 39, 40, 40(1), 40(2), 40(3), 40(4), 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32(1) ir 40(2) straipsniais, 34(2) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 (toliau – Įstatymo projektas). Šiais pasiūlymais siekiame tikslaus Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (toliau – AVMSD) nuostatų perkėlimo, kuris itin svarbus Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų sektoriui. I. Dėl Europos kūrinių dalies užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį – bent 30 proc., reikalavimą: „ 1.
Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikiantys žiniasklaidos paslaugų teikėjai garantuotų, kad bent 30 proc. jų katalogų kūrinių sudarytų Europos kūriniai, ir užtikrintų tų kūrinių pastebimumą. “ LVK žiniomis, daugiau nei pusės katalogo reikalavimą būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojama kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešimą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui. Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVMSD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jog Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVMSD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „
teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip pusė
programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai.
Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jo partnerių ir susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrų pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.). “ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 3.2 Lietuvos verslo
punktas numato, kad apribojimai dėl televizijos reklamai ir teleparduotuvių intarpams skirto laiko netaikomi „ transliuotojo skelbimams, susijusiems su jo programomis ir papildomais produktais, tiesiogiai susijusiais su tomis programomis, arba transliuotojo skelbimams, susijusiems su kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų programomis ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis ;“. Atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo 39 straipsnio 5 dalies 4 punkto formuluotėje trūksta nuorodos į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas. Tam, kad būtų užtikrintas tikslus AVMSD nuostatų perkėlimas, siūlome šią nuostatą papildyti taip: „
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos.
Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų , audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;“ Dėkojame už bendradarbiavimą ir tikimės, kad svarstant Įstatymo projektą bus atsižvelgta į šias LVK pastabas. Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu
‘‘Infobalt‘‘ 2020-12-1413
Asociacija INFOBALT (toliau -Asociacija), įvertinusi įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalyje siūlomą įtvirtinti reikalavimą, kad ne mažiau kaip pusė programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai, kai tuo tarpu AVMSD 13 straipsnio 1 dalis numato ženkliai mažesnį - bent 30 proc., reikalavimą, reiškia savo poziciją. Asociacijos vertinimu, reikalavimą dėl ne mažiau kaip pusės Europinių kūrinių paslaugų kataloge būtų itin sudėtinga įgyvendinti Lietuvoje veikiantiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams. Be to, įtvirtinus griežtesnį reikalavimą, nei numato AVMSD, tai gali būti traktuojam a kaip papildomas barjeras laisvam paslaugų judėjimui Europos Sąjungoje ir dėl to Lietuva turėtų teikti pranešim ą Europos Komisijai ir gauti jos sutikimą tokiam apribojimui.
Kadangi Lietuva jau vėluoja su AVM SD perkėlimu į nacionalinę teisę, šis papildomas informavimo procesas tik dar labiau pavėlintų perkėlimą ir padidintų tikimybę, jo g Lietuvai būtų taikomos ekonominės sankcijos už šį vėlavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome AVM SD 13 straipsnio 1 dalį perkelti neplečiant AVMSD reikalavimo, t. y. reikalauti, jog Europos kūriniai užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų programų. Atitinkamai, siūlome įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo 37 straipsnio 6 dalį formuluoti, taip: „
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip
programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, Įskaitant jo partnerių ir susijusių Įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip 1 proc. bendrių pajamų, gaunamų Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkoje) arba kurių auditorija yra nedidelė (linijinės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 2 proc., užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos atveju auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia 1 proc.). “ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 5.
informavimo etikos asociacija (Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija) 2020-12-18 Šį trečiadienį Seimo Kultūros komitete buvo svarstomi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę klausimai. Posėdžio metu paaiškėjo, kad į Komiteto nutarimo projektą nežinant didžiajai daliai į posėdį kviestų asmenų, įtrauktos LRT teiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija). Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau - Asociacija) atkreipia dėmesį, kad pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu. Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame įstatymo pataisas kaip papildomas komitetas, apie tokius siūlymus nebuvo net užsiminta. Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų ,slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sugalvojusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius. LRT administracija savo prašymą motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, šioje įstaigoje, įsteigus naują pareigybę, dirbs Etikos kontrolierius, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose.
Be to, dabartinės LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva konkuruoja su LRT, todėl esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų sprendimų, nepalankių LRT, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. LRT pozicijai pritarė ir Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis, teigdamas, kad atsiradus įstaigos vidiniam kontrolieriui, Komisijos priežiūra būtų perteklinė. Asociacija griežtai nesutinka su šia pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau Seimo kanceliarijoje GAUTA 2020-12-18 Nr. G-2020-11117 tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima buvo turėti net be įstatymo pataisų. Tai žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos dalykas. Asociacija atkreipia dėmesį, kad teikiamomis pataisomis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais ir/ar kitais informacijos vartotojais. Pagrindinė Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcija, nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo, yra nagrinėti asmenų skundus dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų. Todėl teiginys, kad neva komercinės žiniasklaidos atstovai konkurenciniais sumetimais mėgina diskredituoti visuomeninį transliuotoją, negali būti vertinami kaip argumentas keisti įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 metų veikiančiai Visuomenės informavimo etikos asociacijai nė karto nebuvo užsiminta apie galimybę ar norą matyti LRT atstovą Komisijoje.
Tokių pasiūlymų visuomeninis transliuotojas nebuvo teikęs ir įstatymų leidėjui. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu yra įstatymu nustatyta vienoda atsakomybės taikymo sistema visoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, apie etiką pažeidusią informaciją viešai pranešant toje pačioje ją paskleidusios žiniasklaidos priemonėje. LRT Etikos kontrolieriui nustatyta tik pareiga prižiūrėti rūpinimąsi Kodekso laikymosi, bet nenustatytas mechanizmas, kaip ir kokia atsakomybė būtų taikoma už padarytus pažeidimus. Dėl to tai nebūtų lygiavertis priežiūros mechanizmas vietoj Visuomenės informavimo etikos komisijos ją atliekant LRT Etikos kontrolieriui. Taip pat verta pažymėti, jog Komisijoje sprendimus dėl pažeidimų ir atsakomybės taikymo priima kolegialus organas, šiuo metu susidedantis iš 8 skirtingų žiniasklaidos sričių ekspertų, o Etikos kontrolierius būtų vienasmenis sprendimų priėmėjas, kurio darbą apmokėtų pati LRT. Su šia įstatymo pataisa nebuvo supažindinti ir Medijų tarybos nariai, nors šioje institucijoje LRT atstovai dalyvauja. Asociacijos nuomone, LRT bandymai susieti Visuomenės informavimo etikos komisijos, kaip nepriklausomos savitvarkos institucijos veiklą su Konstitucinio teismo išaiškinimu, kad turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo
„nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų
kišimosi į jo veiklą“ yra savanaudiška manipuliacija, nes Komisija nei pagal savo prigimtį, nei pagal Visuomenės informavimo įstatyme numatytas funkcijas negali kištis į žiniasklaidos priemonės veiklą. Visuomenės informavimo etikos komisija tik vertina jau viešoje erdvėje pasirodžiusias publikacijas gavusi Lietuvos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų skundus.
Žurnalistų etikos normos yra universalios ir turi galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Būtų keista, jog etika būtų susieta ne su jos normomis, o fizine darbo vieta. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. LRT administracijos Seimo Kultūros komitetui išreikštas noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumo skaidrumui. Tai yra akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas atskaitingumą visuomene pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui. Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į žiniasklaidos savireguliacijos sistemą šalyje ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros. Asociacija kviečia Seimo narius atmesti siūlomą pataisą kaip nepagrįstą ir griaunančią savitvarkos sistemą. Šiuo metu yra svarstomos bent kelios VIĮ pataisos, todėl toks klausimas galėtų būti svarstomas atskirai nuo kitų, nes tai visą žiniasklaidos ekosistemą liečiantis esminis pokytis. Komiteto nariai sprendimo nepriėmė
informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula š. m. sausio4 d. Komiteto posėdyje atsiėmė pasiūlymą, todėl Komitetas sprendimo dėl šio siūlymo nepriėmė 6.
Visuomenės informavimo etikos asociacija (Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija) 2020-12-28 Informuojame, jog Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 403 , 404 , 43, 45, 461 , 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 , 405 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5373(2) (toliau – Projektas). Projekto 24 straipsnyje siūloma pakeisti galiojančią Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalį, numatant specialią išimtį, pagal kurią LRT transliuojamos programos ir skelbiamos publikacijos nebebūtų vertinamos dėl jų atitikimo visuomenės informavimo etikos reikalavimams, o informacijos vartotojai nebegalėtų kreiptis į nepriklausomą kompetentingą instituciją dėl LRT galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų. Minėtą siūlymą Seimui pateikė LRT administracija ir jį motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujajai LRT įstatymo redakcijai, LRT atsiras nauja Etikos kontrolierius pareigybė, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje (toliau
Komisijoje nėra.
Asociacija griežtai nesutinka su tokia LRT pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT įstatymo redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima turėti ir be atitinkamų įstatymo pataisų - tai kiekvienos žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos ir savikontrolės klausimas. Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu yra nustatyta vienoda priežiūros ir atsakomybės taikymo sistema visoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, apie etiką pažeidusią informaciją viešai pranešant toje pačioje ją paskleidusioje žiniasklaidos priemonėje. Komisijoje sprendimus dėl pažeidimų priima kolegialus organas, šiuo metu susidedantis iš 8 skirtingų žiniasklaidos sričių ekspertų, tuo tarpu LRT Etikos kontrolierius būtų vienasmenis sprendimų priėmėjas, kurio veiklą kontroliuotų pati LRT, nors žurnalistų etikos normos yra universalios ir turėtų vienodai galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. LRT administracijos noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumo skaidrumui, bet ir yra akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas, o atskaitingumą visuomenei pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nepritarti minėtiems LRT siūlymams ir išbraukti Projekto 24 straipsnį, o buvusius Projekto 25, 26, 27, 28 ir 29 straipsnius laikyti atitinkamai 24, 25, 26, 27 ir 28 straipsniais. Komiteto nariai sprendimo nepriėmė
informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula š. m. sausio4 d. Komiteto posėdyje atsiėmė pasiūlymą, todėl
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: pasiūlyta trumpinti apibrėžtį, o požymius pateikti apibrėžiant atskiras sąvokas: Televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas. Nepritarti Balsuota, kad nepritarti pastabai: bendru sutarimu. Siūloma sąvokos struktūra neatitiktų pateiktos Direktyvoje. Manytina, kad netikslinga tuos pačius požymius atkartoti trijose skirtingose sąvokose. Be to, reikėtų apibrėžti sąvoką „komercinių audiovizualinių pranešimų teikimas“, nes ši sąvoka įstatyme nepateikiama (įstatyme yra tik sąvoka „komercinis audiovizualinis pranešimas“).
žiniãsklaidos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, kuris teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, sprendžia, kokia tvarka pateikiamas jos turinys ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už šios paslaugos turinio parinkimą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.3 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas dalijimosi vaizdo mẽdžiaga platfòrmos paslaugõs teikėjas: VLKK TP: Asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą. Pritarti Balsavimo
katalogas – VLKK TP: programų katalogas (toliau – katalogas) VLKK TP: Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas (=sudaromas) siūlomų programų sąrašas. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.5 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Vaizdais su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį ar kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.6 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas nepriklaũsomas kūrėjas: VLKK TP: Audiovizualinius kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.7 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas oficiãlūs valstýbės ir savivaldýbių institùcijų bei įtaigų dokumeñtai: VLKK TP: Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.8 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas paslėptà reklamà: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.9 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas pàslėptas komèrcinis audiovizuãlinis pranešimas: VLKK TP: Bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir
(ar) veiklą, prekes, paslaugas arba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, kai už jį užmokama ar kitaip atsilyginama. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.10 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas prẽkių ródymas: VLKK TP: Bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.11 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas privataũs póbūdžio informãcija: VLKK TP: pasiūlyta trumpintini apibrėžtį: Žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Likusią apibrėžties dalį prireikus galima perkelti į termino „privatus gyvenimas“ apibrėžtį. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Atsižvelgiant į pastabą pakoreguota ir
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas programà: VLKK: Savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.).
Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.13 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas rãdijo progrãmų transliãvimas: VLKK TP: 1. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga, apimanti radijo programų perdavimą pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu klausyti. 2. Radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pat metu. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Komitetas siūlo pritarti antrajai formuluotei. 1.14 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas redãkcinė atsakomýbė: VLKK TP: 1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už viešosios informacijos rengimą visuomenei, ruošimą ją skleisti ir šios informacijos skleidimą, taip pat programų atrinkimą ir jų išdėstymą chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikimą programų kataloge. 2. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programų kataloge.
Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.15 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas rėmimas: VLKK TP: Pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams arba programoms finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.16 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos programà: VLKK TP: Televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei perduodamų programų visuma, skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pat metu. Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.17 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos progrãmų transliãvimas: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų perdavimas žiūrėti pagal programų tvarkaraštį tuo pat metu. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
1.18 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos progrãmų transliúotojas: VLKK TP: Televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.19 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas televizijos reklamà: VLKK TP: Už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią asmuo, vykdantis ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, užsako skleisti ar skleidžia savo žinomumo tikslais ar siekdamas skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Pritarti iš dalis Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 1.20 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2020-12-071
Terminas užsãkomoji audiovizuãlinės žiniãsklaidos paslaugà: VLKK TP: Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 2.1 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seime įregistruotus LR visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 402 ,403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5373 (toliau – Projektas Nr. 1), LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo Nr. IX-1067 2, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP_5374 (toliau – Projektas Nr. 2), (visi kartu – Įstatymų projektai), pastebėjome, kad buvo atsižvelgta tik į vieną LRT teiktą pastabą, susijusią su LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, – siūloma žurnalistų etikos inspektoriui numatyti sutrumpintą 10 dienų išvados teikimo terminą, jei audiovizualinės paslaugos teikėjas kreipiasi dėl filmo žymėjimo indekso parinkimo (9 str. 2 d.). Papildomai teikiame LRT pastabas ir prašome Kultūros Komiteto į jas atsižvelgti. Projekto Nr. 1 aiškinamojo rašto analizė suponuoja tai, kad siūlomos pataisos susijusios ne tik su Direktyvos nuostatų perkėlimu, Projekte taip pat teikiami pakeitimai susiję su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), be to siekiant formuoti ir koordinuoti aiškiais valstybės prioritetais grįstą visuomenės informavimo politiką, Medijų tarybos steigimo, veiklos ir statuso aspektai nustatomi šiame Projekte. Šie Projekto pakeitimai gali būti vertinami kaip sisteminė Visuomenės informavimo įstatymo peržiūra, dėl to prašome kad Kultūros Komitetas apsvarstytų ir LRT siūlomus pakeitimus. Toliau pateikiamos pastabos dėl Projekto Nr. 1 įgyvendinimo, LRT nuomone, būtent šiuo metu būtų logiškos ir nuoseklios, turint omenyje tai, kad nuo 2021-01-01 įsigalioja naujos redakcijos LRT įstatymas. Taigi Projekte Nr. 122 str. pakeitimu keičiamas 43 str.
Jo 4, 5 ir 6 dalyse numatoma galimybė, s katinant savitvarką, nacionaliniu ar ES lygmeniu taikyti elgesio kodeksus, kuriuos parengtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai, nustatomi reikalavimai tokiems kodeksams, leidžiama savanoriškai pasirinkti minėtus kodeksus ir viešai paskelbti, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisija sudaryta vien tik iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. LRT tarp šios asociacijos narių nėra, atitinkamai LRT neturi atstovo ir Visuomenės informavimo etikos komisijoje. Taigi įstatymu numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių, – LRT padarytus žurnalistų etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių viešosios informacijos rengėjų atstovai. Siūlomi projekto Nr. 1 pakeitimai šios problemos neišsprendžia. Kaip minėta, nuo 2021-01-01 įsigalios naujos redakcijos LRT įstatymas. Jame numatyta steigti LRT etikos kontrolieriaus pareigybę (LRT įstatymo 15 ir 16 str.). LRT etikos kontrolierių į pareigas skiria (viešo konkurso būdu) ir iš pareigų atleidžia Taryba.
Į LRT etikos kontrolieriaus kompetencijas, be kita ko, įeina šios funkcijos:
Visuomenės informavimo etikos kodekso , Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodekse nustatytų pagrindinių profesinės etikos taisyklių ir principų;
Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija dėl žurnalistikos etikos ir LRT žurnalistų etikos kodeksu, atsižvelgdamas į faktinį jų veiklos turinį, kuris apima LRT programose, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją. Iš pateiktų LRT etikos kontrolieriaus kompetencijų matyti, kad jis iš esmės vykdys Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijas LRT žurnalistų atžvilgiu. LR Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad: „<...> įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą; kad visuomeninis transliuotojas vykdytų savo misiją, tai yra conditio sine qua non“. „ Kaip minėta, pagal Konstituciją visuomeninis transliuotojas visuomet turi išlikti nepriklausomas nuo partikuliarių – privačių ar grupinių – interesų (politinių, ekonominių ar kitokių) <...>“.
Pratęsiant aukščiau minėtą argumentaciją, pažymėtina, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro tik Visuomenės informavimo asociacijos nariai, tuo tarpu LRT nėra šios asociacijos narė. Be to, Visuomenės informavimo asociacijos nariais nėra nė vienas iš visuomenės atstovų, ji suformuota išimtinai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių. Asociaciją sudaro Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Taigi, iš esmės, Visuomenės informavimo etikos komisija veikia kaip asociacijos, kurios nariai yra LRT konkurentai, institutas ir vertina LRT vykdomą veiklą etikos požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla laikytina pažeidžiančia konstitucinį LRT nepriklausomumo principą, todėl siūlytina keisti tokį reguliavimą numatant, kad Visuomenės informavimo įstatymo461 str. 3 d. 1, 2 ir 3 p . numatytos Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcijos negali būti atliekamos LRT atžvilgiu. Tokiu atveju, pagal naujos redakcijos LRT įstatymą šias funkcijas vykdytų LRT etikos kontrolierius, kuris yra pavaldus LRT aukščiausiam valdymo ir priežiūros organui –Tarybai. Remdamiesi pateiktais argumentais, siūlytume tokius Projekto Nr. 1 pakeitimus:
Pakeisti Projekto 461 str. 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „ 3.
Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, informuodami visuomenę;
3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;“. Komiteto nariai sprendimo nepriėmė Kadangi Komitetas pritarė VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-31 pasiūlymui, kuriame LRT neprieštarauja, kad Kultūros komitetas nesvarstytų 2020-12-11 LRT siūlymų minėtam Projektui, todėl Komitetas sprendimo dėl šio siūlymo nepriėmė 2.2 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2020-12-31 VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) atsižvelgdama į Seimo narių nuomones, išsakytas 2020 m. gruodžio 23 d. Seimo plenariniame posėdyje svarstant Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 ,402 , 403 , 404 , 43, 45, 47, 48, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 321 ir 402 straipsniais, 342 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5373 (toliau – Projektas), suprasdama būtinybę kuo skubiau į nacionalinę teisę perkelti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, neprieštarauja, kad Kultūros komitetas nesvarstytų LRT siūlymų minėtam Projektui, kuriuos buvo pateikęs 2020 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. SR-1132.
SR-1132. Tačiau, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad LRT nuomone, yra būtina sisteminė žiniasklaidos savireguliacijos modelio reforma, kuri atitiktų žurnalistų ir visuomenės lūkesčius, užtikrintų atliekamų žurnalistų etikos skundų tyrimų skaidrumą, neutralumą ir teisingumą, nustatytų, kad atstovavimas žiniasklaidos savireguliacijos organuose būtų pagrįstas visų interesų grupių įtraukimu, kad veiklos taisyklės ir procedūros atitiktų gerąsias europines praktikas, visų pirma, atitiktų Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1003 nustatytus žurnalistikos etikos principus. Prašome, kad Kultūros komitetas imtųsi lyderystės ir inicijuotų plačias diskusijas, iš suinteresuotų subjektų sudarytų darbo grupę dėl būtinų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų parengimo. Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Žmogaus teisių komitetas 2020-12-09 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Žmogaus teisių komiteto išvadą ir joje pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Kultūros komitetas pritarė ne visiems pasiūlymams, kuriems buvo pritaręs Žmogaus teisių komitetas 1.2 Žmogaus teisių komitetas 2020-12-0928 Argumentai:
Atsižvelgiant į realias galimybes parengti įgyvendinamuosius teisės aktus siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti ne 2021 sausio 1d. 2021 vasario 1 d. , ir atitinkamai tikslinti kitas 28 straipsnio „ Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas “ dalis. Pasiūlymas: 28 straipsnį išdėstyti taip:28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį ir šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 10 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija iki 2021 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 10 straipsnį. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2020 1 m. g ruodžio sausio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus pagal šio įstatymo 5 straipsnį. 4. Lietuvos radijo ir televizijos komisija, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, iki 2020 1 m. gruodžio sausio 31 d. priima teisės aktus, skirtus šio įstatymo 15 ir 22 straipsniuose nustatytam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. 5. Lietuvos radijo ir televizijos k omisija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją a pibendrintą ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl i nformacinio prieinamumo neįgaliesiems gerinimo veiksmų plane numatytų priemonių . 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 19 d. pateikia Europos Komisijai pirmąją ataskaitą , kaip įgyvendintos šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemonių skatinimo. Pritarti iš dalies Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Pritarti iš dalies, nes straipsnis tikslintinas ir pagal Teisės departamento pastabas Nr. 21, 22. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 341 , 37, 38, 39, 40, 401 , 403 ,40
32 1 ,40 5 straipsniais,34 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5373(3), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kultūros komitetas 2021-01-041 (2) (10) Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurių turinio parinkimą kurias redakcinė atsakomybė tenka visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą informavimo, pramogų ar švietimo tikslais, elektroninių ryšių tinklais transliuojančiam (perduodančiam) visuomenei programas .
“ Pritarti Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
2Kultūros komitetas 2021-01-045 (24) (2) (4) Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka .
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir asmens kodą , skelbiami viešai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka . “ Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir
(ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją . Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. “ Pritarti
rezultatai: bendru sutarimu
8Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Lydeka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė