1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje panaudotų padangų atliekų tvarkymas išlieka opia problema. Tai akivaizdžiai matoma iš miškuose ir pakelėse besimėtančių naudotų padangų atliekų, nustatytų nelegalaus naudotų padangų atliekų sandėliavimo, gaisrų atvejų. Tokią situaciją laiduoja eilė priežasčių. Pirma, nėra ekonominio gyventojų suinteresuotumo tinkamai elgtis su naudotų padangų atliekomis; netgi priešingai, egzistuojantys padangų atliekų surinkimo mechanizmai kai kuriais atvejais skatina gyventojus padangų atliekomis atsikratyti netinkamais būdais. Pavyzdžiui, didesnio padangų atliekų kiekio „pridavimas“ tvarkyti gyventojams kainuoja. Didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėse iš gyventojo vienerių metų laikotarpiu nemokamai priimama iki 5 padangų; taigi, didesnį padangų kiekį turintis gyventojas yra suinteresuotas jas ne priduoti, o išmesti į komunalinių atliekų konteinerius ar išvežti į mišką. Tai ypač aktualu vietose, kur didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės yra toli nuo gyvenamųjų rajonų. Antra, nors gamtoje išmestų padangų atliekų surinkimas yra vykdomas, jo finansavimas nėra pakankamas. Pagal esamą teisinį reguliavimą, padangų gamintojai ir importuotojai naudotų padangų atliekų sutvarkymą organizuoja ir finansuoja tiek per gamintojų ir importuotojų organizacijas (Autogamintojų ir importuotojų asociacija, Gamintojų importuotojų asociacija, Padangų importuotojų asociacija), tiek individualiai. Tokiu būdu per metus yra sutvarkoma apie 80 proc. padangų atliekų, skaičiuojant nuo gamintojų ir importuotojų importuoto padangų kiekio.
Tačiau tiesioginę pareigą finansuoti padangų atliekų tvarkymą turi tik tie gamintojai ir importuotojai, kurie į šalį tiesiogiai importuoja padangas ir jas parduoda rinkoje; ši rinkos dalis neapima per metus į Lietuvą kartu su importuojamais automobiliais įvežamų papildomų 5,500 tonų padangų, kurios taip pat tampa atliekomis. Nors teisės aktai numato automobilių importuotojų pareigą sutvarkyti automobilių atliekas, faktiškai nėra teisinių mechanizmų ir administracinių valstybės institucijų pajėgumų, kurie realiai užtikrintų automobilių ir kartu su jais „įvažiavusių“ padangų atliekų sutvarkymą. Pavyzdžiui, automobilio (eksploatuoti netinkamos transporto priemonės) sutvarkymas per atitinkamą organizaciją 2020 m. kainuoja iki 3 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilyje yra eilė dalių ir medžiagų (įskaitant padangas), kurios transporto priemonei tapus nebetinkama naudoti tampa pavojingomis atliekomis, yra akivaizdu, kad 3 EUR kaina už automobilio sutvarkymą yra neadekvati, ir neskatina tinkami automobilio sudedamųjų dalių sutvarkymo. Automobilių laužynai, teikiantys eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo paslaugas, padangų atliekų įprastai atsikrato netinkamais būdais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2017-2018 m. gamintojai ir importuotojai (importavę padangas ne automobilių komplektacijoje) į Lietuvą importavo apie 28,500 tonas padangų. Atitinkamai, jie finansavo 90 proc. atliekų nuo importuoto padangų kiekio sutvarkymą. Įtraukus su automobiliais importuotų padangų kiekį, 2017-2018 m. de facto buvo sutvarkytas padangų atliekų kiekis, atitinkantis tik 75 proc. importuotų padangų kiekio.
Atsižvelgiant į tai, kad individualiai (tai yra, fizinių asmenų, o ne verslo tikslais) juridinių asmenų į Lietuvą importuotos padangos lieka neapskaitytos, realiai 2017-2018 m. buvo sutvarkyta ne daugiau 70 proc. padangų atliekų nuo viso į šalį įvežtų padangų kiekio. Likusi dalis (apie 8,500 tonos) atliekų nėra sutvarkomos, o jų tvarkymas nėra finansuojamas. Pažymėtina tai, kad didžiąją dalį netvarkomų padangų atliekų sudaro lengvųjų automobilių padangų atliekos. Krovininio transporto įmonės bei ūkininkai dėl atitinkamo teisinio reguliavimo su padangų atliekomis tvarkosi ganėtinai sėkmingai. Įstatymo projektu siekiama išspręsti netvarkomų arba netinkamai tvarkomų padangų atliekų problemą, užtikrinant 95 proc. siekiantį padangų atliekų sutvarkymą ir jo finansavimą, tokiu būdu taip pat sumažinant padangų atliekų daromą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymo uždaviniai:
gyventojus ir kitus padangų atliekų turėtojus priduoti padangų atliekas, o ne išmesti jas ir taip teršti aplinką;
atliekų surinkimą ir tinkamą jų sutvarkymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja ir rengia Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymai nustato, kad mokestį už aplinkos teršimą privalo mokėti tik tie padangų importuotojai, kurie padangas į Lietuvos Respublikos teritoriją įveža kaip atskirą gaminį ir jas parduoda rinkoje.
Tačiau, pagal minėtų įstatymų nuostatas, jei padangos yra importuojamos kaip autotransporto priemonės, jos priekabos ar puspriekabės sudedamoji dalis, jas importuojantiems asmenims mokesčio už aplinkos teršimą gaminių (padangų) atliekomis mokėti nereikia. Nuo mokesčio atleidžiami tie gamintojai ir importuotojai, kurie vykdo padangų atliekų tvarkymo užduotis (80 proc., skaičiuojant nuo viso į Lietuvą įvežto kiekio). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu numatoma sukurti finansinius mechanizmus, skatinančius gyventojus ir kitus ūkio subjektus grąžinti padangų atliekas gamintojams ir importuotojams (įskaitant transporto priemonių importuotojus, kurie padangas į Lietuvą įveža kartu su transporto priemone), kad pastarieji grąžintas padangų atliekas tinkamai sutvarkytų. Numatoma įvesti užstatą už padangas, funkciškai analogišką Lietuvoje jau pasiteisinusios užstato už pakuotę sistemos depozitui, kurį gamintojai ir importuotojai privalės rinkti parduodami padangas. Atlieką grąžinus, užstatas būtų atiduodamas atlieką grąžinusiam gyventojui. Numatoma, kad įvedus užstato sistemą ir jai įsibėgėjus bus surenkama apie 95 proc. atliekų (skaičiuojant nuo viso į Lietuvą įvežto padangų kiekio); atitinkamai, šis kiekis bus deramai sutvarkomas pagal nustatytus reikalavimus. Taip bus iki minimumo sumažintas į konteinerius, miškus ir pakeles išmetamų padangų atliekų kiekis, tuo pačiu minimizuojant ir padangų atliekų sukeliamą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą jis įtakos kriminogeniniai situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, padangų gamintojai ir importuotojai, įskaitant automobilių importuotojus ir gamintojus, patirs išlaidų, susijusių su užstato už padangas sistemos finansavimu. Taip pat atsiras papildoma pareiga daliai gamintojų ženklinti padangas užstato už padangas ženklais (didieji padangų gamintojai, įskaitant ir Kinijos gamintojus šiandien tokį ženklinimą jau vykdo). Padidės gamintojų-importuotojų, kurie gamina ar importuoja transporto priemonių komplektacijos dalimi nelaikomas padangas, generuojamų padangų atliekų kiekis. Dėl šių priežasčių bus patiriami papildomi kaštai. Kita vertus, dėl padidėjusio tvarkomų padangų kiekio bus sudarytos palankesnės sąlygos padangų atliekų tvarkymo verslo plėtrai, kursis nauji verslai ir darbo vietos, bus įgyvendinami žiedinės ekonomikos tikslai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti kai kurias Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, numatančias užstato taikymą Įstatymo projekte nurodytoms padangoms ir jų atliekų tvarkymo organizavimą per užstato už padangas sistemą.
Taip pat reikės parengti poįstatyminius teisės aktus, nurodytus Įstatymo projekte:
Vyriausybė);
(tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, užstato už padangas administratoriaus teikimu);
pastatymo vietų reikalavimus (nustato Aplinkos ministras). 4) parengti ir patvirtinti teisės aktų, reglamentuojančių gamintojų ir importuotojų registracijos tvarką, pakeitimus, susijusius su gamintojų ir importuotojų dalyvavimu užstato už padangas sistemoje (Aplinkos ministerija). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, reikėtų parengti ir patvirtinti:
Respublikos aplinkos ministras, užstato už padangas administratoriaus teikimu);
reikalavimus (nustato Aplinkos ministras). 4) teisės aktų, reglamentuojančių gamintojų ir importuotojų registracijos tvarką, pakeitimus, susijusius su gamintojų ir importuotojų dalyvavimu užstato už padangas sistemoje (Aplinkos ministerija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Tikimasi, kad bus sutaupyta savivaldybių lėšų, kurios skiriamos bešeimininkių padangų atliekų tvarkymui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nederinta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „atliekos“, „padangos“, „padangų atliekos“, „užstatas už padangas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Užstatas už padangas būtų taikomas tik motorinių transporto priemonių, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą priskiriamų AM, A1, A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE kategorijoms, padangoms. Teikia Seimo nariai Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlytina braukti perteklinę formuluotę „(užstato sistemos už padangas dalyvius)“, nes toliau projekto nuostatose tokia formuluotė nėra vartojama, o tolesnės šio straipsnio nuostatos ir taip nurodo, kad „subjektai“ dalyvauja užstato už padangas sistemoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toliau projekto nuostatose yra vartojama formuluotė „užstato už padangas sistema“, o ne
„užstato sistema už padangas“. 2. Projekto 1 straipsnyje, 2
straipsnio 9 ir 10 dalyse, 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte kalbama apie padangų atliekų sutvarkymą, tačiau šios sąvokos turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar šios sąvokos nereikėtų apibrėžti projekto 2 straipsnyje. 3. Projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas nurodant įprastą formuluotę „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“. 4. Projekto 2 straipsnio 1, 4, 9 dalyse apibrėžiant pagrindines įstatymo sąvokas nurodomas padangų požymis – jų atitikimas naujų padangų standartams, tinkamumas naudoti pagal paskirtį. Nėra aišku, koks subjektas, kokia tvarka ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turės konstatuoti tokį atitikimą ar tinkamumą. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „užstatą“ įrašyti žodį
„sumokėtą“, prieš žodį „padangą“ įrašyti žodį „įsigytą“, o prieš žodį
„dokumentą“ įrašyti žodį „gauti“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą sąvokos
„padangomatas“ apibrėžimą, asmuo, juo naudodamasis, galėtų susigrąžinti sumokėtą
užstatą, t. y. iš karto (nedalyvaujant padangų gamintojams ir importuotojams) gauti nustatyto dydžio pinigų sumą.
Nekvestionuojant automatizuotų įrenginių techninių galimybių, iš projekto nuostatų nėra aiškus tokio užstato grąžinimo būdo veikimo mechanizmas (kokio subjekto (-ų) pinigais būtų grąžinamas užstatas ir pan.). 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiant padangos sąvoką esanti formuluotė „nurodytos šio įstatymo 3 straipsnyje” tikslintina, nes šiame straipsnyje yra nurodytos motorinių transporto priemonių rūšys. Be to, pažymime, kad straipsnyje „pagrindinės įstatymo sąvokos“ šios sąvokos ir turėtų būti apibrėžiamos, o ne konstruojamos pateikiant nuorodas į kitų įstatymo straipsnių apibrėžimus. Toliau įstatyme 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos turi būti vartojamos, o ne apibrėžiamos naujai. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant sąvoką „padangų atliekos“ atsisakyti perteklinės formuluotės „kurios nebetinkamos naudoti pagal paskirtį dėl nusidėvėjimo ar kitų priežasčių bei kitos padangos,“. Taip pat svarstytina, ar apibrėžiant šią sąvoką nevertėtų daryti nuorodos į Atliekų tvarkymo įstatymą. 8. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama sąvoka „padangų gaminimas“ nurodant, jog tai naujų padangų pagaminimas ir naudotų padangų restauravimas. Toks sąvokos apibrėžimas ta pačia sąvoka yra ydingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnio 1 punkte yra atskiriamas padangų gaminimas ir restauravimas, todėl šios dvi projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. Be to, iš šio apibrėžimo nėra aišku, ką reiškia „padangų restauravimas“. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 6 dalyje esančią sąvoką „padangų gamintojas ir importuotojas“ papildyti formuluote „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo“.
Taip pat svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, jog Atliekų tvarkymo įstatyme sąvokos „gamintojas“ ir „importuotojas“ yra atskiros, nevertėtų atitinkamai pakoreguoti ir projekto nuostatų. Be to, pažymime, kad straipsnyje „pagrindinės įstatymo sąvokos“ šios sąvokos ir turėtų būti apibrėžiamos, o ne konstruojamos pateikiant nuorodas į kitų įstatymo straipsnių apibrėžimus. Toliau įstatyme 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos turi būti vartojamos, o ne apibrėžiamos naujai. 10. Projekto 2 straipsnio 7 dalies nuostata „įskaitant padangų gamintoją ir (ar) importuotoją“ vertintina kaip perteklinė. 11. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje esančios sąvokos nevertėtų papildyti ir padangų atliekų surinkimu. Be to, šiose projekto nuostatose prieš žodį „rūšiavimas“ įrašytinas žodis „atliekų“. 12. Projekto 2 straipsnio 9 ir 10 dalyse siekio nurodymas apibrėžiant sąvoką yra ydingas, siekiai ir tikslai turėtų būti nustatomi ne sąvokų apibrėžime, o kitose įstatymo normose. 13. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad padangų platintojai privalo imti užstatą, projekto 2 straipsnio 9 dalis pildytina, įtraukiant ir padangų platintojus. Be to, siūlytina atsisakyti šioje dalyje esančios formuluotės „nebetinkamos naudoti pagal paskirtį padangos, tapusios padangų atliekomis“ vietoje jos įrašant formuluotę „padangų atliekos“. 14. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 10 dalyje esančios sąvokos nereikėtų tikslinti, nurodant, kad turimas omenyje užstato grąžinimas ne asmeniui, turinčiam padangų atliekas, bet tokias atliekas grąžinančiam. 15. Projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodomas viešojo juridinio asmens požymis „pelno nesiekiantis“.
Atkreipiame dėmesį, kad viešasis juridinis asmuo, vadovaudamasis savo veiklos tikslais, gali siekti pelno ir jo turėti. Tačiau šis pelnas negali būti paskirstomas viešojo juridinio asmens dalyviams. Todėl, manytume, kad nuostatos „pelno nesiekiantis“ reikėtų atsisakyti. 16. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiant sąvoką „restauruotos padangos“ vartojama formuluotė „parametrai buvo atkurti iki tokios būklės, kuri užtikrina jų saugų naudojimą pagal paskirtį“ nėra aiški. Svarstytina, ar nereikėtų jos patikslinti įtvirtinant kokie reikalavimai tokiai būklei turi būti taikomi, kas ir kokiais pagrindais vertina atitiktį šiems reikalavimams. 17. Vertinant projekto 3 straipsnio konstrukciją galima būtų daryti išvadą, kad užstatas taikomas visoms padangoms, įskaitant ir šiuo metu naudojamas. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos derinant jas su kitomis projekto nuostatomis, numatančiomis užstato ėmimą už gaminamas ar importuojamas padangas. 18. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis sudarytas projekto 3 straipsnyje pateikiamas transporto priemonių kategorijų sąrašas, pavyzdžiui kodėl į jį įtrauktos kroviniams vežti skirtų transporto priemonių kategorijos C1, C1E, C, CE, tačiau neįtraukiamos tokias pat padangas naudojančių keleiviams pervežti skirtų transporto priemonių kategorijos D1, D1E, D, DE, T. 19. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų normos taikymo problemų praktikoje, projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „importuojantys ir /ar gaminantys padangas ir tiekiantys jas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką“ siūlytina rašyti formuluotę „nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje“. 20. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje atitinkamiems subjektams nustatoma pareiga padangas „ženklinti ženklu, leidžiančiu identifikuoti, kad padangoms taikomas užstatas bei padangas pažymėti brūkšniniu kodu, leidžiančiu identifikuoti padangų gamintoją ar importuotoją“.
Sistemiškai analizuojant vertinamo projekto paskirtį darytina išvada, kad toks ženklas ir brūkšninis kodas turėtų nepažeisti padangos funkcinių savybių ir nenusidėvėti, t. y. išlikti identifikuojamas visą padangos gyvavimo ciklą iki jos tapimo atliekomis ir utilizavimo. Turint omenyje galimą padangos gyvavimo ciklo trukmę bei naudojimo metu padangą veikiančius fizinius faktorius, svarstant projektą būtina įvertinti ar egzistuoja ir įvertinus protingumo kriterijus yra pritaikomas minėtus reikalavimus atitinkantis padangų žymėjimo būdas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2018 m. birželio 19 d. nutarime yra nurodęs, jog „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymas, pagal kurį reikalaujama neįmanomų dalykų (t. y. kuris yra nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu lex non cogit ad impossibilia), negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, nes jie būtų įpareigoti daryti tai, ko apskritai atlikti negalėtų (t. y. būtų nepaisoma reikalavimo impossibilium nulla obligatio est)“. 21. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies normos atkartoja šio straipsnio 1 dalies nuostatas, svarstytina, ar šios dalies nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės. 22. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad padangų gamintojus ir importuotojus ženklais, leidžiančiais identifikuoti, kad padangai taikomas užstatas aprūpina užstato sistemos administratorius, tačiau projekto 7 straipsnio 7 punkte numatyta, kad padangų gamintojai ir importuotojai privalo apmokėti padangų ženklinimo ir ženklų pagaminimo išlaidas.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias normas derinti tarpusavyje (pvz., papildyti pirmąją normą žodžiu „atlygintinai“ ar „už užmokestį“). Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės
„ženklais <...> aprūpina“ turinys, nes neaišku, kokius užstato sistemos
administratoriaus veiksmus (pvz., ženklų gaminimo ir (ar) platinimo ar kokius kitus) ši formuluotė apimtų. Svarstytina ir tokia galimybė, kad padangų gamintojai ženklu ir brūkšniniu kodu padangas galėtų pažymėti jų gaminimo procese (pvz., ženklas ir brūkšninis kodas būtų įspausti pačioje padangoje), todėl nėra aišku, kaip tokiu atveju projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatos būtų taikomos. 23. Iš projekto 5 straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ženklo, kuriuo privalo būti ženklinamos padangos, forma turi būti viena ir visuotinai taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų atitinkamomis nuostatomis papildyti projekto 5 straipsnį. 24. Projekto 6 straipsnyje vietoj formuluotės „asmenys turintys padangų atliekų (padangų atliekų turėtojai)“ reikėtų įrašyti formuluotę „padangų atliekų turėtojai“, nes tokia formuluotė yra vartojama ir prieš tai išdėstytuose straipsniuose (pvz., 2 straipsnio 8 dalyje). 25. Projekto 7 straipsnio 1 punkte nustatyta pareiga „dalyvauti užstato sistemoje“ vertintina kaip deklaratyvi ir subjektui nenustatanti konkrečių pareigų, nes konkretus dalyvavimo užstato sistemoje turinys yra nurodytas kituose šio straipsnio punktuose. 26.
punkte nurodyta, kad padangų gamintojai ir importuotojai privalo registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti šią nuostatą, nurodant kur jie turėtų registruotis. 27. Projekto 7 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad padangų gamintojai ir importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdyti padangų apskaitą. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina po žodžio
„padangų“ įrašyti formuluotę „ir padangų atliekų“. Be to, svarstytina, ar
vykdydami šią pareigą padangų gamintojai ir importuotojai neturėtų teikti tam tikrų ataskaitų apie jiems iškeltų užduočių vykdymą arba kitaip panaudoti šios apskaitos rezultatus, nes kitu atveju lieka neaiškus padangų apskaitos vykdymo tikslas. 28. Projekto 7 straipsnio 7 punktas tikslintinas nurodant kam padangų gamintojai ir importuotojai apmoka nurodytas išlaidas. 29. Projekto 7 straipsnio 9 punkte nurodyta, jog padangų gamintojai ir importuotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas padangų atliekų tvarkymo užduotis. Svarstytina, ar šio punkto nereikėtų papildyti, nurodant kaip turi būti atsiskaitoma už šių užduočių vykdymą, kas tokį vykdymą kontroliuoja, kokios užduočių nevykdymo pasekmės ir t.t. 30. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio nereikėtų papildyti punktu apie padangų gamintojų ir importuotojų pareigą teikti duomenis Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamas padangas. 31. Projekto 7 straipsnio 8 punkte padangų gamintojams ir importuotojams nustatoma pareiga kompensuoti tam tikras išlaidas padangų platintojams. Tačiau projekto 2 straipsnio 7 dalyje padangų platintojas apibrėžiamas kaip padangų gamintojas ar importuotojas, todėl lieka neaiški vertinamos normos logika – kas, kam, kodėl ir už ką turėtų kompensuoti. 32.
punkte nėra aiškus formuluotės „Vyriausybės nustatytos padangų atliekų tvarkymo užduotis“ turinys. Jei turimos omenyje Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytos gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, tai turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodyta formuluotė, jei turimos omenyje kitos Vyriausybės nustatytos užduotys, tai projekto nuostatose reikėtų atskleisti jų turinį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytas gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis nustato Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija. 33. Atsižvelgiant į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 7 straipsnio 11 punkte brauktinas žodis „apmokestinamųjų“. 34. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.45 straipsnį, tikslintina projekto 8 straipsnio 2 dalies formuluotė
„dalininkais, nariais, dalyviais“, nes sąvoka „juridinio asmens dalyviai“ savo
turiniu apima juridinio asmens dalininkus ir narius. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 4 dalies formuluotei „dalyviai, nariai“. 35. Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostata „šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais“ tikslintina, nes 3 dalyje nurodomas tik vienas atvejis. 36. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „pavedimo davėjai“ nėra aiški ir daugiau projekto tekste nėra vartojama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą patikslinti. 37. Projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostata „Užstato už padangas administratorius, jo steigėjai, dalyviai, <...> negali veikti padangų atliekų tvarkytojų, padangų platintojų naudai.“ yra nelogiška ir nesuprantama. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje padangų platintojas apibrėžiamas kaip padangų gamintojas ar importuotojas, o pagal projekto
padangų gamintojai ar importuotojai.
Pagal normos logiką padangų gamintojams ar importuotojams (verslininkams) būtų draudžiama veikti savo naudai. 38. Projekto 8 straipsnio 1 - 5 dalyse siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra aiškus šiais aspektais: Pirma, iš šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų nėra aišku, kiek (vienas ar daugiau) užstato už padangas sistemos administratorių gali veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antra, iš šio straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar padangų gamintojai ir importuotojai užstato sistemoje gali dalyvauti tik būdami užstato už padangas sistemos administratoriaus steigėjais ir (ar) dalyviais. Svarstytina, ar minėti asmenys užstato sistemoje negalėtų dalyvauti ir netapdami užstato administratoriaus dalyviais, o sutartiniais pagrindais pavesdami jam atlikti įstatyme nustatytas funkcijas. Trečia, iš šio straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku (ypač tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti daugiau nei vienas užstato administratorius), ar užstato už padangas administratorius privalėtų teikti paslaugas vienodomis sąlygomis visiems padangų gamintojams ir importuotojams, ar vis dėlto tik tiems padangų gamintojams ir importuotojams, kurie yra jo, kaip juridinio asmens, steigėjai ir (ar) dalyviai. 39. Projekto 8 straipsnio 5 dalies konstrukcija „visiems padangų gamintojams ir importuotojams, ir padangų platintojams, platinantiems padangas,“, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnyje apibrėžtas sąvokas, keistina į „visiems padangų platintojams“. 40.
dalies 1 ir 2 punkte siūloma nustatyti, kad užstato už padangas administratorius gali pradėti vykdyti užstato už padangas administravimo veiklą tada, kai yra sudaręs sutartis su padangų gamintojais ir importuotojais bei sudaręs sutartis su padangų platintojais. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar užstato administratorius privalo sudaryti sutartis su visais padangų gamintojais ir importuotojais, ar tik tais, kurie yra jo steigėjai ir (ar) dalyviai. Be to, nėra aišku, ar sutartys turi būti sudarytos su visais Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiais padangų platintojais. Jei taip, tai, nėra aišku, ar toks įstatyme nustatytas reikalavimas nebūtų kliūtis užstato administratoriui pradėti vykdyti veiklą, nes sudaryti sutartis su visais padangų platintojais, kai įstatyme nėra nustatytos pareigos jiems kažkur registruotis, gali būti neįmanoma. 41. Projekto 8 straipsnio 6 dalies 1 punkte nėra aišku, kaip sutartys gali pagrįsti subjekto finansines galimybes. 42. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje vartojamos skirtingos formuluotės: „užstato už padangas sistemos veikimo organizavimo planas“ (4 punktas), „užstato sistemos organizavimo planas“ (5, 7 punktai). Siekiant aiškumo, minėtose projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. 43. Projekto 8 straipsnio 6 dalyje vartojamos skirtingos formuluotės: „visuomenės švietimo ir informavimo užstato sistemos klausimais programa“ (5, 7 punktai), „visuomenės švietimo ir informavimo užstato už padangas sistemos klausimais programa“ (6 punktas). Siekiant aiškumo, minėtose projekto nuostatose reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą. 44. Projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 - 6 punktuose nustatomas tam tikrų dokumentų derinimas su Aplinkos ministerija, tačiau šie punktai stokoja nuostatų dėl derinimo kriterijų, tvarkos, nesuderinimo pasekmių, derinimo veiksmų apskundimo galimybės. 45.
siūloma nustatyti, kad užstato už padangas administratorius „organizuoja užstato sistemoje surinktų padangų atliekų sutvarkymą, viešo konkurso būdu parinkdamas atliekų tvarkytojus, perdirba ir /arba panaudoja užstato sistemoje surinktas padangų atliekas, užtikrindamas nustatytų padangų, kurioms taikomas užstatas, atliekų surinkimo ir perdirbimo užduočių įvykdymą“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar užstato administratorius tik organizuoja užstato sistemoje surinktų padangų atliekų sutvarkymą, ar ir pats vykdo padangų atliekų tvarkymo veiklą. Jei užstato administratorius pats tvarko padangų atliekų tvarkymą, tai projektas pildytinas nuostatomis, nustatančiomis, kokie reikalavimai pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, jam taikomi, kaip atliekų tvarkytojui (leidimai, licencijos ir pan.) Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus formuluotės „atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotys“ turinys, t. y. neaišku, ar turimos omenyje projekto 7 straipsnio 9 ir 11 punktuose numatytos padangų atliekų tvarkymo užduotys, ar kokios kitos užduotys. 46. Projekto 9 straipsnio 3 punkte nėra aišku, koks „viešas konkursas“ turimas omenyje, kas nustato jo vykdymo taisykles. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas užstato administratorius greičiausiai nebūtų priskiriamas perkančiosioms organizacijoms ir šio įstatymo nuostatos jam nebūtų taikomos. 47. Projekto 9 straipsnio 6 punkte kalbama apie padangomatų pastatymą „valstybės teritorijoje“. Svarstytina, ar atsižvelgiant į 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, minėtos formuluotės nereikėtų keisti formuluote „savivaldybių teritorijoje“. 48. Projekto 9 straipsnio 8 punkte numatyta, kad užstato administratorius „padangų platintojų prašymu, jei toks prašymas yra ekonomiškai pagrįstas ir atitinka užstato sistemos administratoriaus nustatytus reikalavimus, aprūpina juos, padangomatais“. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „ekonomiškai pagrįstas“ yra neaiški.
Svarstytina, ar jos nevertėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes jos turinys galėtų atsispindėti užstato sistemos administratoriaus nustatytuose reikalavimuose. 49. Atsižvelgiant į projekto 10 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinimą „Padangų platintojai“ keisti pavadinimu „Padangų platintojų pareigos“. 50. Projekto
platintojams padangų platinimo vietose, priimti padangų atliekas diskutuotina dėl jos apimties. Ši nuostatą bet kurį platintoją įpareigotų priimti iš bet kurio atliekų turėtojo bet kokį padangų atliekų kiekį, nepriklausomai nuo platinamų padangų kiekio. Diskutuotina, kiek toks neribotas reikalavimas būtų proporcingas, ir kam tokiu atveju būtų reikalingi projekte reglamentuoti padangomatai. 51. Atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio turinį, siūlytina tikslinti minėto straipsnio pavadinimą. 52. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „neatlygintinai suteiktos vietos padangomatams pastatyti ir jiems eksploatuoti“ turinys, t. y. nėra aišku, ką reiškia „vietos“ (pvz., žemės sklypą, statinį ar kt.) ir kokį teisinį pagrindą (panaudą ar kt.) reiškia „neatlygintinai suteikti“. Nedetalizavus šios normos turinio, negalime įvertinti jos santykio su savivaldybių veiklos savarankiškumo principu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad padangų platintojams, kuriems pagal projekto 10 straipsnio 2 punktą nustatoma pareiga padangų platinimo vietose priimti padangų atliekas nėra „neatlygintinai suteikiamos vietos“, kuriose jie galėtų priimti padangų atliekas. 53. Atsižvelgiant į projekto 12 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinimą „Padangų atliekų turėtojai“ keisti pavadinimu „Padangų atliekų turėtojų pareigos“. 54. Projekto 12 straipsnyje prieš žodį „platintojus“ įrašytinas žodis „padangų“. 55.
projekto 7, 8, 10 ir 12 straipsniuose yra numatytos padangų gamintojų, importuotojų, platintojų, užstato administratoriaus bei padangų atliekų turėtojų pareigos, manytina, kad projektas stokoja nuostatų apie atsakomybę už minėtų pareigų nevykdymą. Taip pat, svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiami įstatymų (pvz., Administracinių nusižengimų kodekso) pakeitimai, kurie nustatytų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. 56. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, projekto aiškinamojo rašto 8 punktą bei Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu turėtų būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas. 57. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos iš esmės nustato naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, todėl, nustatant šios projekto nuostatos įsigaliojimo datą, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo
nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, siekiant efektyvaus įstatymo įgyvendinimo, kad ūkio subjektai žinotų ne tik įstatymu siūlomą nustatyti naują teisinį reguliavimą, bet ir poįstatyminiais teisės aktais nustatomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar įstatymą įgyvendinantys teisės aktai neturėtų būti priimti anksčiau nei pagal projekto 14 straipsnio 2 dalį siūlomą nustatyti datą – 2024 m. gruodžio 31 d., juolab, kad projektu siūloma nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo. 58.
Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu siūlomas užstato sistemos išplėtimas pareikalaus papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su papildomu padangų ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į padangų priėmimo sistemą, taip pat gali padidėti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 59. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. 60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:
projekto 1, 3, 4, 6, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių dalis nenumeruotina;
straipsnio 8 – 11 dalyse skliausteliuose sukuriant trumpinius prieš juos įrašytinas žodis „toliau – “. Be to, sukūrus trumpinį jis turi būti nuosekliai vartojamas visame projekto tekste. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas;
projekto 2 straipsnio 9 dalyje vartojant Vyriausybės pavadinimą jis rašytinas su žodžiais „Lietuvos Respublikos“.
Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 6 dalies 4 punkte minimai Aplinkos ministerijai;
sudedamosios dalys - skirsniai turėtų būti numeruojami įvardžiuotiniais skaitvardžiais, todėl tikslintini projekto 2 - 5 skirsniai;
skirsnio pavadinime vietoje žodžio „IMPORTUTUOTOJAI“ rašytinas žodis
suvienodinti projekte vartojamas sąvokas, projekto 4 straipsnio pavadinime prieš žodį „Gamintojai“ įrašytinas žodis „Padangų“;
straipsnio 3 punkte esanti nuoroda „1 dalyje“ brauktina kaip perteklinė;
šių projekto nuostatų turinys;
straipsnio 9 punkte ir 8 straipsnio 3 dalyje brauktina perteklinė formuluotė „Lietuvos Respublikos“; 60.10. projekto 7 straipsnio 7 punkte esanti nuoroda „šios dalies 9 punkte“ keistina nuoroda „šio straipsnio 10 punkte“; 60.11. projekto 7 straipsnio 10 punkte esantys trumpinys „pan.“ keistinas žodžiu „panašiai“; 60.12. projekto 8 straipsnio 5 dalyje esanti formuluotė „platinantiems padangas“ brauktina kaip perteklinė; 60.13. atsižvelgiant į tai, kad projekto ketvirtame skirsnyje yra tik vienas straipsnis, siūlytina šio skirsnio nuostatas prijungti prie trečiojo skirsnio. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]