Projekto lyginamasis variantas
12, 22,22
35
352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę ;“. 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):
1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių;
2) Lietuvos bankas – vartojimo ginčus dėl finansinių paslaugų, nurodytus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme;
3) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Lietuvos transporto saugos administracija – vartojimo ginčus dėl vežimo paslaugų ir dėl transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų ;
sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos – vartojimo ginčus dėl kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, taip pat apgyvendinimo paslaugų;
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – vartojimo ginčus dėl statybos darbų;57 ) Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas – vartotojų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų;68 ) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–57 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.“
Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):
1) Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba – vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių;
2) Lietuvos bankas – vartojimo ginčus dėl finansinių paslaugų, nurodytus Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme;
3) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Lietuvos transporto saugos administracija – vartojimo ginčus dėl vežimo paslaugų ir dėl transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų ;
sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos – vartojimo ginčus dėl kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, taip pat apgyvendinimo paslaugų;
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – vartojimo ginčus dėl statybos darbų;57 ) Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas – vartotojų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų;68 ) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ginčus kitose, šio straipsnio 1 dalies 1–57 punktuose nenurodytose, vartotojų teisių apsaugos srityse.“
straipsnio pakeitimas 1.
22
22 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) viešasis juridinis asmuo, įsteigtas įgaliotosios vartotojų asociacijos ir šio įstatymo 221 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios verslininkus vienijančios asociacijos ir įrašytas į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo
29
2Pakeisti 222 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Remiantis vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų rašytiniu susitarimu, vartojimo ginčus ne teismo tvarka taip pat gali nagrinėti civilinių ginčų taikinimo tarpininkai ( mediatoriai ) Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.“ 4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas turi būti patvirtinta asmens tapatybė vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytais būdais ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 6 punktą . 6) jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, –dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas. 3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vartotojo vardas, pavardė, adresas , telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi ;“. 5 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas Pakeisti 233 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„233 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti ginčą 1.
Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą šiais atvejais:
1) vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai. Šiuo atveju vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija perduoda vartotojo prašymą kitai šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui;
2) ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas;
3) yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą;
4) ginčo šalys sudarė susitarimą dėl vartojimo ginčo perdavimo spręsti kitam vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui, įrašytam į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį, po to, kai kilo šis ginčas;
pavardė, adresas arba prašymą vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo;65 ) vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;76 ) vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą;87 ) ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių. 2.
nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą ir kitų šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. 3. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti motyvuotas. Šio sprendimo nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami ginčo šalims nuorašas per 3 darbo dienas išsiunčiamas vartotojui , vartotojui taip pat grąžinamas jo prašymas nagrinėti vartojimo ginčą .“
straipsnio pakeitimas
4 punktu: „
4) abiejų ginčo šalių prašymu, kai vykdomas jų taikinimas. Šiuo atveju ginčo nagrinėjimas sustabdomas ne daugiau kaip 60 dienų; “. 2. Buvusį 25 straipsnio 11 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
11 punktu: „
11) pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga per nustatytą terminą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas sprendimas. “
27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia :
Civilinio kodekso
vartotojų reikalavimų pagrįstumo ir nustato ne ilgesnį negu 6 mėnesių reikalavimų įgyvendinimo terminą ; . 2) Be to, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra ( įrodymų surinkimo išlaidų, įskaitant būtinas ekspertizės ar laboratorinių tyrimų išlaidas, išlaidas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti , ir vertimo išlaidas išlaidų ), atlyginimo proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai ;
3) dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų atlyginimo.
Pardavėjas, paslaugų teikėjas turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai , k ai priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas sprendimas . Šių išlaidų dydį nustato vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nurodytų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas . Vartotojas neprivalo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų.
“ 8 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi:
„
4Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas sprendžiamas rašytinės procedūros tvarka.
“ 9 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas
29 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kilus tarptautiniam vartojimo ginčui, vartotojas, norintis kreiptis į kompetentingą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti informaciją ir pagalbą iš viešosios įstaigos subjekto, vykdančio Europos vartotojų centro funkcijas .“
29 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai ir subjektas, vykdantis Europos vartotojų centras centro funkcijas, savo interneto svetainėse skelbia Europos Komisijos sudarytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą ir informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūras kitose valstybėse narėse.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Kreipimasis į pardavėją ar paslaugų teikėją
vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu
(skundu) viešajam interesui ginti, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu
(skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo. 32 .
3
2Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą , Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. 43 . Šio straipsnio 1 –3 ir 2 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą gina įgaliotosios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais gina – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos , o šio straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais ir kiti juridiniai asmenys.“
11 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/27/EB Direktyvoje 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio proceso kodekso
49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) ar paslaugų teikėjams nutraukti ar uždrausti viešąjį interesą vartotojų kolektyvinius interesus pažeidžiančius veiksmus.
Šios dalies nuostatos taikomos Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų ar paslaugų teikėjų (teikėjų) veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB Direktyvos 2009/22/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras , ir tais veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su pardavėju ar paslaugų teikėju ir Lietuvos Respublikos valstybine Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti. Jei per 14 dienų nuo prašymo konsultuotis gavimo pažeidimas nenutraukiamas, gali būti pareiškiamas ieškinys. 3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje. “
straipsniu Papildyti Įstatymo septintąjį skirsnį 351 straipsniu: „351 straipsnis. Vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo
vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja vartojimo sutartis dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnį. Teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai motyvuotą prašymą nagrinėti vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo turi:
vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva. 3.
ne vėliau kaip per30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens motyvuoto prašymo gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. 4. Pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo atsisakoma, jeigu:
vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo nenurodyti reikalingi duomenys (pardavėjas, paslaugų teikėjas ar sutartis) ir trūkumai nepašalinami per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos;
vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo grindžiamas ne teisiniais motyvais;
vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;
vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo nurodytos vartojimo sutarties sąlygos jau buvo išnagrinėtos dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo;
atsižvelgiant į jo esmę, turi būti nagrinėjamas kitų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Sprendimas pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas pardavėjui, paslaugų teikėjui, kuris parengė vartojimo sutarties standartines sąlygas, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, pateikusiam prašymą (jeigu jis yra). Sprendimas atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ne vėliau kaip per
asmeniui, pateikusiam prašymą. 6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo atlieka rašytinės procedūros tvarka. Vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisykles tvirtina teisingumo ministras. 7.
7Pardavėjas,
paslaugų teikėjas turi teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinius paaiškinimus ir kitus dokumentus. Pardavėjas, paslaugų teikėjas taip pat turi teisę pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti sudarydamas naujas vartojimo sutartis ir vykdydamas sudarytas vartojimo sutartis. 8. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas pripažįsta, kad v artojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir pateikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį įsipareigojimą , Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 14 dienų priima sprendimą dėl rašytinio įsipareigojimo patvirtinimo ir nutraukia vartojimo sutarčių nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytiniai įsipareigojimai skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu jie ją turi. 9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi išnagrinėti vartojimo sutartis dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ir priimti šio straipsnio 10 dalyje nurodytą nutarimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimo dienos. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo sutartys negali būti išnagrinėtos ir negali būti priimtas nutarimas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Pardavėjui, paslaugų teikėjui ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, pateikusiam prašymą (jeigu jis yra), pranešama apie termino pratęsimą. 10.
sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti tokių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis;
2) nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos. 11. Nutarime turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, nutarimo priėmimo data ir vieta;
vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, duomenys (pavadinimas, kodas, buveinės adresas);
3) pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio parengtų vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
4) taikytinos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio nuostatos ir teisiniai argumentai dėl jų taikymo;
5) priimtas sprendimas;
6) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 12. Š io straipsnio 10 dalyje nurodytas nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas pardavėjui, paslaugų teikėjui ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, pateikusiam prašymą (jeigu jis yra). 13. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra vieši ir skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, komercinės, banko, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. 14. Suinteresuotas asmuo, nesutinkantis su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus vartojimo sutartis dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, turi teisę pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu ieškinį pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas, atsakovė yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
“ 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 352 straipsniu Papildyti Įstatymo septintąjį skirsnį 352 straipsniu:
„35 2 straipsnis. Išankstinis ( ex ante ) vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo
1Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka išankstinį ( ex ante ) viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnį šiais atvejais:
1) gavusi pardavėjo ar paslaugų teikėjo motyvuotą prašymą atlikti tokį vertinimą ;
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2. Išankstinio ( ex ante ) v artojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo tvarką nustato vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisyklės.
“ 14 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 40 straipsnį nauja 2 dalimi:
„
2Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo , taip pat už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtintų pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytinių įsipareigojimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Pardavėjui, paslaugų teikėjui, pakartotinai per vienus metus padariusiam šioje dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas veikia trumpiau negu vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už šioje dalyje nurodytą pažeidimą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. “
2Papildyti 40 straipsnį nauja 3 dalimi:
„ 3.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba , atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pardavėjui, paslaugų teikėjui už šio straipsnio 1 ir
pažeidimą gali taikyti nuobaudą – įspėjimą ir neskirti baudos. “
straipsnio 2–7 dalis laikyti atitinkamai 4–9 dalimis. 4. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio35 ir46 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime.“
ją išdėstyti taip: „6. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba pakartotinai per vienus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus .“
priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo priedas
1. 1999 m. gegužės 25 d.
vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų su pakeitimais, padarytais
direktyva 2011/83/ES (OL
, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Tarybos direktyva 2011/83/ES ( OL 2011 L 304, p. 64 ) . 2. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 (OL 2004 m. specialusis leidimas , 6 skyrius, 4 tomas, p. 321) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
OL 2015 L 337, p. 35) . 43 . 2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL
. 54 . 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/302 (OL 2009 L 110, p. 30) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
OL 2013 L 165, p. 1 ) . 65 . 2011 m. spalio 25 d.
vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB su pakeitimais, padarytais
direktyva (ES) 2015/2302 (OL 2011 L 304, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
L 326, p. 1 ) . 76 . 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL
. 87 . 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL 2013 L 165, p. 1) . 98 . 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL 2015 L 337, p. 35) . 109 . 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, su pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/302 (OL 2017 L 345, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2019 L 136, p. 28 ) . 1110 . 2018 m. vasario 28 d.
Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL 2018 L 60, p. 1) .“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-5328(2) lyginamasis variantas
12,22
,352 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę ;“. 2 straipsnis. 222 straipsnio pakeitimas
22 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) viešasis juridinis asmuo, įsteigtas įgaliotosios vartotojų asociacijos ir šio įstatymo 221 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios verslininkus vienijančios asociacijos ir įrašytas į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo
29
2Pakeisti 222 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Remiantis vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų rašytiniu susitarimu, vartojimo ginčus ne teismo tvarka taip pat gali nagrinėti civilinių ginčų taikinimo tarpininkai ( mediatoriai ) Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.“ 3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prašymą nagrinėti vartojimo ginčą. Prašymą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant prašymą elektroniniu būdu, laikoma, kad prašymas yra pasirašytas turi būti patvirtinta asmens tapatybė vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytais būdais ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 3 dalies 6 punktą .
6) jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, –dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas. 3. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vartotojo vardas, pavardė, adresas , telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, jeigu turi ;“. 4 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas Pakeisti 233 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „233 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti ginčą
nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą šiais atvejais:
1) vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai.
Šiuo atveju vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija perduoda vartotojo prašymą kitai šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui;
2) ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas;
3) yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą;
4) ginčo šalys sudarė susitarimą dėl vartojimo ginčo perdavimo spręsti kitam vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui, įrašytam į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį, po to, kai kilo šis ginčas;
pavardė, adresas arba prašymą vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo;65 ) vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;76 ) vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą;87
mažesnė negu1020 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių . ;
8) vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti . 2.
nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą ir kitų šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. 3. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą turi būti motyvuotas. Šio sprendimo nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami ginčo šalims nuorašas per 3 darbo dienas išsiunčiamas vartotojui , vartotojui taip pat grąžinamas jo prašymas nagrinėti vartojimo ginčą .“
straipsnio pakeitimas
4 punktu: „
4) abiejų ginčo šalių prašymu, kai vykdomas jų taikinimas. Šiuo atveju ginčo nagrinėjimas sustabdomas ne ilgiau kaip 60 dienų; “. 2. Buvusį 25 straipsnio 11 dalies 4 punktą laikyti 5 punktu. 6 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
11 punktu: „
11) ginčo šalių pareiga pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai, kai pareiškiamas ieškinys bendrosios kompetencijos teisme prašant nagrinėti ginčą iš esmės, taip pat pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga per nustatytą terminą pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas sprendimas. “
27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia :
Civilinio kodekso
vartotojų reikalavimų pagrįstumo ir nustato ne ilgesnį negu 6 mėnesių reikalavimų įgyvendinimo terminą ; .
2) Be to, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sprendžia dėl vartotojo patirtų išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra ( įrodymų surinkimo išlaidų, įskaitant būtinas ekspertizės ar laboratorinių tyrimų išlaidas, išlaidas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti , ir vertimo išlaidas išlaidų ), atlyginimo proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai ;
3) dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtų ginčo nagrinėjimo išlaidų atlyginimo . Pardavėjas, paslaugų teikėjas turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai , k ai priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas sprendimas . Šių išlaidų dydį nustato vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nurodytų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas . Negali būti reikalaujama iš vartotojo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas.
“ 7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi:
„
4Vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Šiais atvejais dėl sprendimo taisymo sprendžiama rašytinės procedūros tvarka.
“ 8 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas
29 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kilus tarptautiniam vartojimo ginčui, vartotojas, norintis kreiptis į kompetentingą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą kitoje valstybėje narėje, turi teisę gauti informaciją ir pagalbą iš viešosios įstaigos Europos vartotojų centro funkcijas atliekančio subjekto .“
29 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai ir Europos vartotojų centras centro funkcijas atliekantis subjektas savo interneto svetainėse skelbia Europos Komisijos sudarytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą ir informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūras kitose valstybėse narėse.“ 9 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Kreipimasis į pardavėją ar paslaugų teikėją
1Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti dėl viešojo intereso gynimo , jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo. 2.
sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu
(skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo. 32 . Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi, kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą , Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. 43 . Šio straipsnio 1 –3 ir 2 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą gina įgaliotosios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais gina
valstybės ir savivaldybių institucijos , o šio straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/27/EB Direktyvoje 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio proceso kodekso
49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) ar paslaugų teikėjams dėl nutrauktiviešąjį interesą vartotojų kolektyvinius interesus pažeidžianči ų us veiksm ų us nutraukimo ar uždraudimo . Šios dalies nuostatos taikomos Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų ar paslaugų teikėjų (teikėjų) veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB Direktyvos 2009/22/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras , ir tais veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas . 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su pardavėju ar paslaugų teikėju ir Lietuvos Respublikos valstybine Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti. Jeigu per 14 dienų nuo prašymo konsultuotis gavimo pažeidimas nenutraukiamas, gali būti pareiškiamas ieškinys. 3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje. “
straipsniu Papildyti Įstatymo septintąjį skirsnį 351 straipsniu: „351 straipsnis. Vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo
vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutartis nagrinėja dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnį. Teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai motyvuotą prašymą nagrinėti vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo (toliau šiame straipsnyje – prašymas) turi:
vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva. 3.
30 dienų nuo prašymo gavimo dienos priima motyvuotą sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vart ojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. 4. Pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo atsisakoma, jeigu:
1) prašyme nenurodyti reikalingi duomenys (pardavėjas, paslaugų teikėjas ar sutartis) ir šie trūkumai nepašalinami per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos nuo pranešimo apie trūkumus gavimo;
2) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;
3) prašymo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai;
4) prašyme nurodytos vartojimo sutarties sąlygos dėl jų sąžiningumo nustatymo jau buvo išnagrinėtos;
5) prašymas, atsižvelgiant į jo esmę, turi būti nagrinėjamas kitų įstatymų nustatyta tvarka. 5. Sprendimas pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas pardavėjui, paslaugų teikėjui, kuris parengė vartojimo sutarties standartines sąlygas, ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymą pateikusiam asmeniui (jeigu jis yra). Sprendimas atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, pateikusiam prašymą. 6. Vartojimo sutartis dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja rašytinės procedūros tvarka. Vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisykles tvirtina teisingumo ministras. 7. Pardavėjai, paslaugų teikėjai turi teisę pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinius paaiškinimus ir kitus dokumentus.
Pardavėjai, paslaugų teikėjai taip pat turi teisę pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. 8. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas pripažįsta, kad v artojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos ir pateikia šio straipsnio 7 dalyje nurodytą rašytinį įsipareigojimą , Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ne vėliau kaip per 14 dienų priima sprendimą dėl rašytinio įsipareigojimo patvirtinimo ir nutraukia vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtinti pardavėjų, paslaugų teikėjų rašytiniai įsipareigojimai skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir pardavėjų, paslaugų teikėjų interneto svetainėse, jeigu jie svetainę turi. 9. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo išnagrinėti vartojimo sutartis ir priimti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimo dienos. Jeigu dėl pagrįstų priežasčių per šį terminą vartojimo sutartis negali būti išnagrinėta ir negali būti priimtas nutarimas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali šį terminą pratęsti, tačiau ne ilgiau negu 30 dienų. Pardavėjui, paslaugų teikėjui ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymą pateikusiam asmeniui (jeigu jis yra), pranešama apie šioje dalyje nurodytą termino pratęsimą. 10.
sąlygų nustatymo išnagrinėjusi vartojimo sutartį, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti šių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis;
2) nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos. 11. Nutarime turi būti nurodyta:
1) nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, nutarimo priėmimo data ir vieta;
vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, duomenys (pavadinimas, kodas, buveinės adresas);
3) pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio parengtų vartojimo sutarčių buvo priimtas nutarimas, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
4) taikytinos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio nuostatos ir teisiniai argumentai dėl jų taikymo;
5) priimtas sprendimas;
6) nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 12. Š io straipsnio 10 dalyje nurodytas nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas pardavėjui, paslaugų teikėjui ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytam prašymą pateikusiam asmeniui (jeigu jis yra). 13. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra vieši ir skelbiami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, komercinės, banko, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. 14. Suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimais, priimtais dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo išnagrinėjus vartojimo sutartis, turi teisę pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kai ieškinį pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas, atsakovė yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
“ 12 straipsnis. Įstatymo papildymas 352 straipsniu Papildyti Įstatymo septintąjį skirsnį 352 straipsniu:
„35 2 straipsnis. Išankstinis ( ex ante ) vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo
1Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka išankstinį ( ex ante ) viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnį šiais atvejais:
1) gavusi pardavėjo ar paslaugų teikėjo motyvuotą prašymą ;
2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2. Išankstinio ( ex ante ) v artojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo tvarka nustatoma vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisyklėse.
“ 13 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio
straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio
straipsnio 2–6 dalyse, 6.2289 straipsnio
straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio
straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6.22823 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse, 6.353 straipsnio 8 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.364 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse,
straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą verslininkui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už šioje dalyje nurodytus pažeidimus verslininkui gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. 2. Papildyti40 straipsnį nauja 2 dalimi: „2.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo paskelbimo , taip pat už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patvirtintų verslininko rašytinių įsipareigojimų, nurodytų šio įstatymo 351 straipsnio 8 dalyje , nesilaikymą verslininkui gali skirti baudą iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, skiriama bauda iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu vienas šimtas tūkstančių eurų. Verslininkui, pakartotinai per vienus metus padariusiam šioje dalyje nurodytą pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu du šimtai tūkstančių eurų, o verslininkui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, – iki
du šimtai tūkstančių eurų. Verslininkui, kuris nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, už šioje dalyje nurodytą pažeidimą skiriama bauda iki vieno šimto tūkstančių eurų, o kai pažeidimas padarytas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme nurodytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų.“
straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, verslininkui už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą pažeidimą gali skirti nuobaudą – įspėjimą ir neskirti baudos.“
straipsnio 2–8 dalis laikyti atitinkamai 4–10 dalimis. 5. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. 4
35 ir46 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriamos Skiriant baudą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime. Skiriant baudą už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, b audos dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą arba pakartotinai per vienus metus padarė pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio įstatymo nustatyta bauda, įspėjimas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus .“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 3 d.
šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai nagrinėti vartojimo ginčą nagrinėjami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2022 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
22 2 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 ,
352
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22,
22 2 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir35 2 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant šių tikslų:
1) efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, skatinant pardavėjus, paslaugų teikėjus kuo anksčiau taikiai išspręsti kilusius ginčus su vartotojais ir išplečiant specializuotų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašą bei tokiu būdu optimizuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį;
2) efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse, aiškiai reglamentuojant VVTAT atliekamą vartojimo sutarčių nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymą , įskaitant i šankstinį ( ex ante ) vartojimo sutarčių projektų vertinimą dėl nesąžiningų sąlygų, taip pat nustatant pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybę už nustatytų nesąžiningų sąlygų taikymą. Projektu taip pat siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės 2019 m. liepos 16 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-4 „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“ [1] pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.
Šioje ataskaitoje buvo pateiktos rekomendacijos:
efektyvesnės vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės:
sprendimų dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų privalomumo;
dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų viešo skelbimo;
vartojimo sutarčių projektų nesąžiningų sąlygų išankstinio įvertinimo;
efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo: 2.1. dėl VVTAT nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekio sumažinimo; 2.2. dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinės sistemos pertvarkymo;
vartojimo ginčų prevencijos (pardavėjų ir paslaugų teikėjų , pažeidusių vartotojų teises, pareigos padengti ginčų nagrinėjimo sąnaudas ). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 – 2019 metais VVTAT sprendžiamų vartojimo ginčų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3 076 iki 4 726). 2019 metais VVTAT išnagrinėjo 4 726 vartojimo ginčus ir tai sudaro 88 proc. visų neteisminių vartojimo ginčų Lietuvoje: Lietuvos bankas, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kartu išnagrinėjo 640 ginčų (12 proc.). Taigi, VVTAT tenka itin didelis individualių vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvis. VVTAT duomenimis, vidutinės vieno vartojimo ginčo nagrinėjimo VVTAT sąnaudos yra apie 270 eurų. Tuo pačiu pastebėtina: · didelė dalis VVTAT sprendžiamų vartojimo ginčų yra išsprendžiama ginčo šalių taikiu susitarimu (2018 m. – 54 proc., 2019 m. – 43 proc.); · apie pusė visų VVTAT sprendimų dėl ginčo esmės yra priimama vartotojų naudai (2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 47 proc.). ·
duomenimis, vidutinės vieno vartojimo ginčo nagrinėjimo VVTAT sąnaudos yra apie 270 eurų. Taigi, VVTAT vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvis galėtų būti žymiai mažesnis, jeigu pardavėjai, paslaugų teikėjai būtų suinteresuoti kuo anksčiau išspręsti vartojimo ginčus (tenkinti vartotojų pagrįstus reikalavimus).
Atsižvelgiant į tai, Projektu siekiama sumažinti VVTAT tenkantį vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį, skatinant pardavėjus ir paslaugų teikėjus kuo anksčiau išspręsti ginčus su vartotojais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupė (vadovė Natalija Žilinskienė, tel. 266 2934, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Vartojimo ginčų neteisminį sprendimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo
artojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos: · Ryšių reguliavimo tarnyba; · Lietuvos bankas; · Valstybinė energetikos reguliavimo taryba; · Lietuvos advokatūros advokatų taryba; · Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Šios institucijos taip pat gali pasitelkti įgaliotąsias vartotojų asociacijas atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, pavyzdžiui, sutaikinimą. Be to, remiantis vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų rašytiniu susitarimu, vartojimo ginčus ne teismo tvarka gali nagrinėti kiti (nevalstybiniai) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektai, pavyzdžiui, arbitražo institucijos, viešieji juridiniai asmenys, mediatoriai. Tačiau kol kas nei vienas subjektas neteikia tokių paslaugų. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos vartojimo ginčus nagrinėja neatlygintinai. Be to, ginčo šalys neturi pareigos padengti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos patirtų išlaidų. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 7 skirsnyje reglamentuotas vartotojų viešojo intereso gynimas.
Normos, reglamentuojančios vartotojų viešojo intereso gynimą, taikomos ir dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą VVTAT, nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per
nesąžiningos sąlygos ar sąlygų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdo VVTAT pasiūlymo, VVTAT kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo su ieškiniu dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra detaliai reglamentuojama v artojimo sutarčių nesąžiningų standartinių sąlygų nustatymo procedūra (ją reglamentuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentas [2] ), taip pat nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už nesąžiningų sąlygų taikymą sutartyse su vartotojais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:
pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas (pavyzdžiui, VVTAT patirtas prekės apžiūros išlaidas), kai priimamas sprendimas vartotojo naudai ( patenkinti vartotojo reikalavimus arba juos patenkinti iš dalies) . Šių išlaidų dydį nustatys vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nurodytų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. Pažymėtina, kad v artotojas neturės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų. 2.
artojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas atskirose vartojimo srityse (transporto, grožio, kosmetikos ir apgyvendinimo paslaugų bei statybos darbų) priskiriamas kompetentingoms šių sričių valstybės institucijoms: Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Tam, kad šios valstybės institucijos galėtų tinkamai pasirengti tinkamai vykdyti šią funkciją (suplanuoti reikalingus išteklius ir kt.), Projekte numatoma, kad šios nuostatos įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad vartojimo ginčų, kylančių transporto, grožio, kosmetikos ir apgyvendinimo paslaugų bei statybos srityse, priskyrimas kompetentingoms institucijoms prisidės prie VVTAT sprendžiamų vartojimo ginčų skaičiaus optimizavimo [3] ir efektyvesnio vartojimo ginčų šiose srityse nagrinėjimo, nes būtų išvengta dviejų valstybės institucijų dalyvavimo sprendžiant vieną vartojimo ginčą (funkcijų dubliavimo) [4] . 3. Išsamiai reglamentuojama VVTAT vykdoma v artojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūra (ją atskiriant nuo vartotojų viešojo intereso gynimo). Projekte numatomas VVTAT nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimas, šios procedūros vykdymas rašytinės procedūros tvarka, procedūros terminai, pardavėjo, paslaugų teikėjo teisės. Pažymėtina, kad Projekte numatoma pardavėjo, paslaugų teikėjo teisė pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, ir pateikti VVTAT rašytinį įsipareigojimą jų netaikyti. Tokiu atveju VVTAT, patvirtinusi pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą, nutraukia vartojimo sutarčių nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo.
VVTAT, išnagrinėjusi vartojimo sutartį dėl nesąžiningų sąlygų, priima nutarimą:
1) pripažinti, kad vartojimo sutarties sąlyga ar tam tikros sąlygos yra nesąžiningos, ir įpareigoti pardavėją, paslaugų teikėją netaikyti tokių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis bei suderinti nesąžiningų sąlygų pakeitimus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba;
2) nepripažinti, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos. VVTAT nutarimai yra vieši ir skelbiami VVTAT interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, komercinės, banko, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nesutinka su VVTAT priimtu nutarimu dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų, jis turi teisę pateikti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ir šiuo metu bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami ginčus dėl vartojimo sutarčių, turi pareigą vykdyti v artojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę ex officio , ir siūlomas teisinis reguliavimas neįtakos šios teismų pareigos bei šios kategorijos bylų teismingumo (t. y. priskyrimo bendrosios kompetencijos teismams). 4. Numatoma, kad siekiant nesąžiningų sąlygų prevencijos, VVTAT atlieka išankstinį ( ex ante ) viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų, jei pardavėjas, paslaugų teikėjas pateikia motyvuotą prašymą atlikti tokį vertinimą, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos g eriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis). 5.
5Nustatoma pardavėjo,
paslaugų teikėjo atsakomybė už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą po atitinkamo sprendimo (nutarimo) įsiteisėjimo (įsigaliojimo). Visuotinai pripažįstama, kad dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse taikymo gali būti padaroma itin didelė žala vartotojų kolektyviniams interesams. Šiuo metu VVTAT ar teismui nustačius, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, tačiau pardavėjui, paslaugų teikėjui jas ir toliau taikant sutartyse, jam nėra taikoma jokia teisinė atsakomybė. Todėl siūloma nustatyti pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybę už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios jau buvo pripažintos nesąžiningomis, tolimesnį taikymą, taip pat už jų pačių rašytinių įsipareigojimų nesilaikymą. Pabrėžtina, kad atsakomybė būtų taikoma ne už nesąžiningų sąlygų nustatymą (teismui ar VVTAT pripažinus, kad sąlygos yra nesąžiningos), o tik tuo atveju, jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir toliau taikytų tas pačias nesąžiningomis pripažintas sąlygas po atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo (įsigaliojimo). Atsižvelgiant į tai, kad dėl nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti padaryta iš esmės ekvivalentiška žala vartotojų kolektyviniams interesams, Projekte numatomos tokios paties dydžio sankcijos (baudos), kaip ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme: bauda iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 000 eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus, – bauda iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 000 eurų. Kartu numatoma, kad tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pardavėjui, paslaugų teikėjui gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos. 6.
teikėjo pareiga pranešti vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai apie sprendimo įvykdymą arba neįvykdymą, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai ( patenkinti vartotojo reikalavimus arba juos patenkinti iš dalies) . 7. Sudaromos platesnės sąlygos vartojimo ginčus neteismine tvarka spręsti nevalstybiniams vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektams, t. y. šiuos ginčus galės spręsti bet kuris viešasis juridinis asmuo, kuris atitinka įstatyme nustatytus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo reikalavimus. 8. Patikslinami vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūriniai aspektai:
ateikia prašymą elektroniniu būdu, turi būti patvirtinta jo asmens tapatybė (pavyzdžiui, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba prisijungus per elektroninių valdžios vartų portalą
nagrinėti ginčą pagrindas, numatytas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo233 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra perteklinis. Jeigu vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nenurodyta vartotojo vardas ir pavardė, adresas arba prašymą vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo, turi būti nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus, taikytinas233 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas. 8.3. Kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti ginčą, sprendimo nuorašą siųsti pardavėjui, paslaugų teikėjui nėra tikslinga. 8.4. Numatomas pagrindas vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai sustabdyti ginčo nagrinėjimą ne daugiau kaip 60 dienų , siekiant ginčo šalių sutaikinimo, jeigu gautas abiejų ginčo šalių prašymas.
Lietuvos banko teigimu, aktyviau vykdant vartojimo ginčo šalių taikinimą, pastebėta, kad šiam procesui reikia daug laiko (pavyzdžiui, sprendžiant dėl taikaus ginčo užbaigimo gali būti pasitelkiami papildomi ekspertai, teisininkai, vertintojai, tikrinamos išvados ir pan.), todėl dėl vykdomos aktyvios taikinimo procedūros ilgėja ir vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra, kuri gali viršyti nustatytus terminus. 8.5. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos teisė savo iniciatyva ar ginčo šalių prašymu ištaisyti savo sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. 9. Taip pat Projektu patikslinamos įstatymo nuostatos dėl viešosios įstaigos Europos vartotojų centro, nes ši viešoji įstaiga buvo prijungta prie VVTAT. 10. Projekte nauja redakcija išdėstomas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo priedas, kuriame išvardijami įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, jį išdėstant pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“, reikalavimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projekte siūlomus pakeitimus, bus sudarytos prielaidos optimizuoti VVTAT tenkantį vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį ir vykdyti efektyvesnę vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę.
Tai leistų užtikrinti veiksmingesnį VVTAT funkcijų vykdymą ir efektyvesnį bei racionalesnį valstybės lėšų, skirtų vartotojų apsaugai, naudojimą, koncentruojant veiklą į vartotojų teisių pažeidimų prevenciją ir vartotojų kolektyvinių interesų gynimą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimo poveikis kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Tačiau priėmus Projektą, bus sudarytos sąlygos veiksmingai kovoti su nesąžiningais verslo subjektais, kurie net ir pripažinus vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir toliau jas taiko, sudarant naujas vartojimo sutartis ar vykdant jau sudarytas sutartis . Taip pat priėmus Projektą, verslo subjektai, kurie pažeidžia vartotojų teises, ir nėra linkę kilusių ginčų su vartotojais išspręsti greitai ir taikiu susitarimu, patirs neigiamas finansines pasekmes – turės atlyginti nustatytas vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Projektas susijęs su direktyvos 93/13/EEB ir direktyvos 2009/22/EB įgyvendinimu. Šios direktyvos jau yra perkeltos į nacionalinę teisę. Projekto nuostatos užtikrina direktyvos 93/13/EEB 7 straipsnio tinkamą įgyvendinimą . D irektyva 2009/22/EB panaikino direktyvą 98/27/EB, kuri nurodyta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 33 straipsnyje. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1333 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
2) Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382;
3) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128; Taip pat Įstatymo įgyvendinimui teisingumo ministras turės patvirtinti Vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo taisykles. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projekto nuostatoms įgyvendinti VVTAT papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Papildomos valstybės biudžeto lėšos bus reikalingos Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai vartojimo ginčų neteisminio sprendimo funkcijai vykdyti. Šių lėšų poreikis bus apskaičiuotas rengiant 2022 metų valstybės biudžeto projektą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas buvo pateiktas vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų, Nacionalinės teismų administracijos išvadoms gauti, taip pat pateiktas įvertinti vartotojų asociacijoms ir verslo organizacijoms. Į esmines pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, išskyrus tas, kurios neatitiko Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų ir (ar) Europos Sąjungos teisės reikalavimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Vartojimo ginčų neteisminis sprendimas“, „ vartojimo sutarčių nesąžiningos sąlygos “. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius [1] Ataskaita prieinama adresu https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 . [2] P atvirtintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128. [3] Atsižvelgiant į VVTAT duomenis apie vartojimo ginčų skaičių, tai galėtų sumažinti VVTAT nagrinėjamų vartojimo ginčų skaičių 10-15 proc. [4] Pažymėtina, kad šiuo metu VVTAT, gavusi vartojimo ginčą dėl transporto paslaugų, grožio, kosmetikos ir apgyvendinimo paslaugų ar statybos darbų, kreipiasi į valstybės instituciją, kuri yra atsakinga už su ginču susijusią sritį (LTSA, NVSC ar VTPSI), prašydama pateikti išvadą.
Gavusi LTSA, NVSC ar VTPSI išvadą, VVTAT priima sprendimą dėl ginčo esmės.
DĖL
NR. I-657 12, 22,222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293
352
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio vienintelės dalies žymėti numeriu nereikia. 2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 3 punkte
siūloma nustatyti, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai, kai priimamas palankus (visiškai ar iš dalies) vartotojui sprendimas, tuo tarpu
„vartotojas neprivalo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios
institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „neprivalo atlyginti“ turinys. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą bei siekiant paskatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus kilusius ginčus su vartotojais efektyviau spręsti ikiteisminiame etape, „ vartotojas neturės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų“ (pabraukta mūsų).
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma formuluotė „vartotojas neprivalo atlyginti“ nėra tapati formuluotei
„vartotojas neatlygina“ ir suponuoja tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu
galimi atvejai, kai iš vartotojo galėtų būti reikalaujama prisidėti (ar pats vartotojas savo iniciatyva galėtų pareikšti pageidavimą) prie ginčo sprendimo išlaidų atlyginimo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, aiškiai įvardijant atvejus, kada iš vartotojo galėtų būti reikalaujama padengti dalį ginčo nagrinėjimo išlaidų (pavyzdžiui tuo atveju, kai tenkinamas tik tam tikras nedidelis procentas vartotojo skundo) arba tikslinti keičiamo įstatymo
atlyginti“ keičiant žodžiu „neatlygina“. 3. Siūlytina tikslinti projekto 12 straipsniu pildomo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nurodant nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti 7 dienų terminas prašymo trūkumams pašalinti. 4. Pagal projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu projekto 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo dėl įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti išimtį dėl įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, taip pat atsisakyti šioje dalyje nustatytos išimties dėl projekto
Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
22
,352
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, projekto 14 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti ir jį išdėstyti taip: ,,14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
12, 22, 222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293
351 IR 352
2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 102-P-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisinės apsaugos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas, Aplinkos ministerijos atstovas Donatas Vaikasas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Eglė Kuklierienė, l.e.
Inspekcijos vyriausioji patarėja Lilija Bičkaitienė, strateginio planavimo patarėjas Vytautas Ambrazas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus patarėja Veslava Golnis, Teisės skyriaus patarėja Viktorija Balčiūnienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos miniterijos Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus patarėja Elena Veligoraitė-Juknienė, Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius Genius Lukošius, direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo, Valstybės kontrolės Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Veiklos audito 1-ojo departamento vyresnioji valstybinė auditorė Vilija Kontautė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė, Prekybos įmonių asociacijos teisininkas Arkadij Freidenzon. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-11-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir įstatymo teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio vienintelės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti 2.
2020-11-036
keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas proporcingai patenkintų vartotojo reikalavimų daliai, kai priimamas palankus (visiškai ar iš dalies) vartotojui sprendimas, tuo tarpu „vartotojas neprivalo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus žodžių junginio „neprivalo atlyginti“ turinys. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą bei siekiant paskatinti pardavėjus ir paslaugų teikėjus kilusius ginčus su vartotojais efektyviau spręsti ikiteisminiame etape, „vartotojas neturės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma formuluotė „vartotojas neprivalo atlyginti“ nėra tapati formuluotei „vartotojas neatlygina“ ir suponuoja tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu galimi atvejai, kai iš vartotojo galėtų būti reikalaujama prisidėti (ar pats vartotojas savo iniciatyva galėtų pareikšti pageidavimą) prie ginčo sprendimo išlaidų atlyginimo, siūlytina projekto nuostatas tikslinti, aiškiai įvardijant atvejus, kada iš vartotojo galėtų būti reikalaujama padengti dalį ginčo nagrinėjimo išlaidų (pavyzdžiui tuo atveju, kai tenkinamas tik tam tikras nedidelis procentas vartotojo skundo) arba tikslinti keičiamo įstatymo
atlyginti“ keičiant žodžiu „neatlygina“.
Atsižvelgti Projektu siūloma keičiamo įstatymo 27 straipsnio
turi atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas tam tikrais atvejais (t. y. nustatoma pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti nurodytas išlaidas). Tuo tarpu iš vartotojo negali būti reikalaujama atlyginti nurodytas išlaidas jokiais atvejais . Patobulintame projekte nuostata dėstytina taip: „ Vartotojas neprivalo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų. Negali būti reikalaujama iš vartotojo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas. “
2020-11-0312 (351 )
projekto 12 straipsniu pildomo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies
prašymo trūkumams pašalinti.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 351 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina tobulinti taip:
1) prašyme dėl vartojimo sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo nenurodyti reikalingi duomenys (pardavėjas, paslaugų teikėjas ar sutartis) ir šie trūkumai nepašalinami per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 dienos nuo pranešimo apie trūkumus gavimo ;“
straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Tuo tarpu projekto 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo dėl įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti išimtį dėl įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, taip pat atsisakyti šioje dalyje nustatytos išimties dėl projekto 16 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Atsižvelgti Projekto 14 straipsnis koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad jame nurodyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, o taip pat į tai, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigalios LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-467. Projektas patobulintas: „1614 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio
3 dalį dalis , įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2022 m. sausio 3 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai nagrinėti vartojimo ginčą nagrinėjami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. balandžio 30 d.
2022 m. sausio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
13 LR Seimas 2021 m. birželio 29 d. priėmė LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-467, kuris įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu be kitų pakeisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnis ir įstatymo priedas. Todėl svarstomo Projekto Nr. XIIIP-5328 nuostatos, kuriomis siūloma keisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnį ir įstatymo priedą, turi būti patikslintos, atsižvelgiant į jau priimtą ir dar neįsigaliojusį įstatymą. Pritarti Patobulinto projekto 13 straipsnis, kuriuo siūlomi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimai, patobulintas atsižvelgiant į jau priimtas ir dar neįsigaliojusias keičiamo įstatymo nuostatas. Tuo tarpu Įstatymo priedo pakeitimas, Seimui priėmus LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-467, nebeaktualus, todėl projektas patobulintas atsisakant įstatymo priedo pakeitimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas 2020-01-07 * Susipažinę su Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) Nr. 1-657 12, 22, 222, 225, 23 , 233, 25 , 27, 28, 293 , 32, 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektu nurodome, kad šiam įstatymo projektui pritariame. Sistemiškai įvertinus siūlomus pakeitimus, manome, kad priėmus šio įstatymo nuostatas sustiprės vartotojų teisių apsauga.
Įstatymo nuostatos, keičiančios baudų už vartotojų teisių pažeidimus skyrimo tvarką bei įvedančios vartojimo ginčo nagrinėjimo išlaidų atlygintinumą vartotojų teises pažeidusiems verslininkams, turėtų padidinti atgrasomąjį poveikį verslo subjektams, kartu sumažinant sparčiai išaugusį Vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaunamų vartotojų skundų skaičių bei padidinant dalį vartojimo ginčų, kurie baigiami taikiu susitarimu. Prašome informuoti apie šio įstatymo projekto svarstymą ir pakviesti Lietuvos vartotojų organizacijų aljansą į šio klausimo nagrinėjimą Teisės ir teisėtvarkos komitete, kad galėtume dalyvauti klausimo nagrinėjime. Atsižvelgti
2021-03-014 (233 )
(„Asociacija“) žemiau dėsto pasiūlymus dėl Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo („VTAĮ“) Nr. I-657 12, 22, 22(2), 23, 23(3), 25, 27, 28, 29(3), 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projekto
aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš pagrindinių jo tikslų – mažinti Tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį. Tačiau Projekte vienintelė siūloma priemonė šiam tikslui pasiekti - nustatymas pardavėjui, paslaugų teikėjui pareigos atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai. 3. Akivaizdu, jog ši priemonė nėra pakankama, siekiant mažinti Tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį, nes ji neužkerta kelio nereikšmingiems (mažos vertės) bei akivaizdžiai nepagrįstiems vartotojų prašymams. Todėl siūlome papildomai svarstyti ir kitas priemones, kurios aptariamos žemiau. I.1. Dėl minimalios vartojimo ginčo sumos 4.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad kad 2016 – 2019 metais Tarnybos sprendžiamų vartojimo ginčų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3 076 iki 4 726). Matome, kad nuo 2016-01-01 galiojanti VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, suteikianti Tarnybai teisę atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, kai ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių, nesustabdė vartojimo ginčų skaičiaus augimo. 5. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Tarnybos 2019 metų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad vartotojų reikalavimai dažniau yra netinkinami, negu tenkinami. Ataskaitoje Tarnyba konstatuoja, kad: „<...> vis dažniau vartotojai kreipiasi į Tarnybą nepagrįstai.“
aplinkybes, Projekto rengėja – LR teisingumo ministerija – pirmojoje Projekto versijoje buvo visiškai pagrįstai numačiusi padidinti minimalią vartojimo ginčo sumą iki 30 eurų. Šią iniciatyvą palaikė tiek asocijuotos verslo organizacijos, tiek Tarnyba. 7. Deja, dėl Asociacijai nesuprantamų priežasčių, Seimui pateiktoje Projekto versijoje neliko minimalią vartojimo ginčo sumą iki 30 eurų padidinančios nuostatos. 8. Asociacijos vertinimu, 10 eurų minimali vartojimo ginčo suma neatitinka šios dienos realijų ir neužkerta kelio nepagrįstų mažos vertės vartotojų ginčų srauto didėjimui. Pavyzdžiui, Estijoje galioja 30 eurų minimali vartojimo ginčo suma. 9. Akcentuotina, kad minimalios ginčo sumos padidinimas iki 30 eurų nereikštų, kad mažesnės vertės ginčai iš viso nebūtų nagrinėjami neteismine tvarka, nes VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, leidžia Tarnybai nagrinėti ir mažesnės, nei minimali, vertės ginčus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių. 10.
pagrindu siūlome Projektu keičiamo VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą išdėstyti taip: „87 ) ginčo suma yra mažesnė negu 1030 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių„. 11. Asociacija pritaria ir kitai Projekto rengėjos pasiūlytai alternatyvai (kurios, deja, taip pat neliko Seimui pateiktoje versijoje) VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoje fiksuotos minimalus ginčo sumos, įtvirtinti blanketinę normą, pagal kurią minimalų ginčo vertės dydį nustatytų pati vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija. Atsižvelgti Kadangi, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, 2016–2019 metais labai žymiai padidėjo Tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų skaičius, pritartina priemonių, kurios leistų sumažinti Tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį, svarstymui. Projekto autorių manymu, visos Asociacijos siūlomos priemonės nėra būtinos, tačiau kai kurioms priemonėms galėtų būti pritarta. Pritartina minimalios ginčo sumos padidinimui, tačiau siūlytina ją didinti iki 20 eurų (ne 30 eurų). Pasiūlymas
233 straipsnio 1 dalies 7 (buvusi 8) punktą išdėstyti taip: „7) ginčo suma yra mažesnė negu1020 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių“. 3. Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2021-03-014 (233 )
N I.2. Dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos teisės atsisakyti nagrinėti aiškiai nepagrįstą prašymą
priemonė, galėsianti sumažinti Tarnybos darbo krūvį, būtų vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos teisė atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, jeigu vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ši iniciatyva buvo įtvirtinta pirmojoje Projekto versijoje, kuria buvo siūloma atitinkamai papildyti VTAĮ naujuoju 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu. 13.
šios iniciatyvos Seimui pateiktoje Projekto versijoje atsisakyta nepagrįstai. Neginčytina, kad, jeigu jau vartotojo prašymo priėmimo stadijoje yra aišku, kad vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, nagrinėti tokį prašymą iš esmės yra visiškai netikslinga ir neracionalu. 14. Šių argumentų pagrindu siūlome papildyti VTAĮ naujuoju 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu: „8) vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.“ Pritarti Pritartina nuostatai, kuri leistų vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai atsisakyti nagrinėti aiškiai nepagrįstą prašymą. Pasiūlymas Papildyti keičiamo įstatymo 233 straipsnio 1 dalį 9 punktu: „
nepagrįsti
“. 4. Lietuvos prekybos įmonių asociacija
2021-03-01
priemone, atgrasančia nuo nepagrįstų vartotojų prašymų pateikimo, galėtų būti žyminio mokesčio nustatymas už vartojimo ginčo nagrinėjimą. 16. Teisinis reguliavimas, pagal kuri vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra vartotojams visais atvejais yra neatlygintina, neskatina susilaikyti nuo akivaizdžiai nepagrįstų skundų pateikimo ir piktnaudžiavimo teise atveju, nes tokie veiksmai nesulaukia visiškai jokių neigiamų pasekmių. 17. Projekto rengėjai pirmojoje Projekto versijoje siūlė numatyti, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos vartojimo ginčus nagrinėja neatlygintinai arba už nominalų užmokestį, kurį turi sumokėti vartotojas. Deja, Seimui pateiktoje Projekto versijoje šios nuostatos neliko. 18. Taikant analogiją su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, žyminio mokesčio išlaidos tektų ginčą pralaimėjusiai šaliai. 19. Šių argumentų pagrindu siūlome pakeisti VTAĮ 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos vartojimo ginčus nagrinėja neatlygintinai arba už nominalų užmokestį, kurį turi sumokėti vartotojas.
Užmokesčio už vartojimo ginčo neteisminį nagrinėjimą dydį nustato vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija. Užmokesčio dydis turi neviršyti teisingumo ministro nustatytų maksimalių dydžių. Vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai atsisakius nagrinėti vartojimo ginčą ar nutraukus jo nagrinėjimą, vartotojo sumokėtas užmokestis negrąžinamas.“ Nepritarti Žyminio mokesčio (nominalaus užmokesčio) nustatymas už vartojimo ginčo nagrinėjimą nustatymas vartotojams netikslingas dėl šių priežasčių:
1) nėra žinomi kokie būtų šio mokesčio administravimo kaštai (jie gali būti didesni nei surenkama mokesčio suma). 2) toks mokestis galėtų paskatinti vartotojus vietoj vartojimo ginčo neteisminio sprendimo pasirinkti kreipimąsi į teismą (t. y. teisminį ginčo sprendimą). 5. Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2021-03-016
atlyginti pardavėjo ar paslaugų teikėjo patirtas išlaidas, susijusias su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra arba vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas. 20. Galiojančio VTAĮ 27 straipsnio 4 dalis numato tik pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareigą atlyginti vartotojo patirtas išlaidas, susijusias su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra. Be to, Projektu siūloma tik pardavėjui ar paslaugų teikėjui nustatyti pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai. 21. Tuo tarpu, kai sprendimas priimamas pardavėjo ar paslaugų teikėjo naudai, jis neturi teisės į išlaidų, susijusių su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, atlyginimą, vartotojas taip pat neturėtų pareigos atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų, kai priimamas sprendimas ne vartotojo naudai. 22.
toks teisinis reglamentavimas ne tai, kad nesumažins vartojimo ginčų skaičiaus, bet, priešingai, juos padidins, nes, viena vertus, papildoma spaudimo priemonė pardavėjui ar paslaugų teikėjui (rizika būti įpareigotam atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas) gali papildomai skatinti vartotojus inicijuoti vartojimo ginčą, o, kita vertus, vartotojas ir toliau niekuo nerizikuoja, net ir pateikdamas aiškiai nepagrįstą prašymą. 23. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu siūlytina svarstyti nustatyti vartotojo pareigą atlyginti pardavėjo ar paslaugų teikėjo patirtas išlaidas, susijusias su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra arba įtvirtinti vartotojo pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas ar jų dalį, kai priimamas sprendimas ne vartotojo naudai . Nepritarti Nepritarta vartotojo pareigos atlyginti pardavėjo, paslaugų teikėjo patirtas išlaidas, susijusias su vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra, nustatymui. Priimant Komiteto sprendimą (taip pat nutarta nepritarti) dėl galimybės įtvirtinti vartotojo pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai vartotojo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, atsižvelgta ir į galimą tokio reguliavimo poveikį. Tai yra, j eigu būtų nustatyta vartotojo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, galimas toks teigiamas poveikis:
;
sprendimo) išlaidos (kai vartotojo reikalavimai nepagrįsti). Tokiu atveju vartotojas turėtų atlyginti ne visas išlaidas, o tik tam tikras (pvz., prekės apžiūros išlaidas) riboto dydžio išlaidas . VVTAT skaičiavimu, viena rinkos priežiūros specialisto darbo valanda įvertinta apie 12 eur.
Vidutiniškai prekių apžiūra trunka nuo 5 iki 8 val., priklausomai nuo objekto sudėtingumo, apžiūros vietos (apžiūros inicijavimas, nuvykimas į vietą, atlikimas, išvados surašymas ir kt.). Tad prekių apžiūros išlaidų vidurkis apie 80 eur. Aukščiau nurodyto reguliavimo įtvirtinimo galimos neigiamos pasekmės:
(teismo bylų skaičius). Jeigu vartotojo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas būtų nenustatyta , tai iš esmės būtų įtvirtinama status quo (dabartinė situacija) – nedidėja vartotojų nepasitenkinimas (ginčų sprendimas lieka absoliučiai nemokamas vartotojams – nereikia mokėti nei žyminio mokesčio, nei atlyginti išlaidų, nors reiškiami ir nepagrįsti reikalavimai) ir nedidėja teismų darbo krūvis (skundžiamų VVTAT sprendimų skaičius). Neigiamos pasekmės: nėra sprendžiama didelio vartotojų nepagrįstų reikalavimų problema, VVTAT apkraunama menkavertėmis nepagrįstomis bylomis, eikvojami valstybės ištekliai. Komiteto posėdyje priimant sprendimą nepritarti siūlymui įtvirtinti vartotojo pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai vartotojo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, atsižvelgta ir į tai, kad Komiteto teikiamame patobulintame projekte siūloma įtvirtinti kitas priemones, leisiančias sumažinti Tarnybos nagrinėjamų vartojimo ginčų kiekį: t.y. įtvirtinti galimybę vartojimo ginčus nagrinėjančiai institucijai atsisakyti nagrinėti aiškiai nepagrįstą prašymą bei įstatyme įtvirtinti didesnę minimalią 20 eurų (vietoje
naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių). 6. Lietuvos prekybos įmonių asociacija 2021-03-0113
2 (2,
Dėl atsakomybės už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą po atitinkamo sprendimo (nutarimo) įsiteisėjimo (įsigaliojimo)
straipsnio 2 dalyje siūloma už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą nustatyti procentinio dydžio baudas, kaip ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme („NKVVDĮ“). 25. Tačiau, skirtingai nei NKVVDĮ, procentinio dydžio baudų taikymo mechanizmas Projekte nenumatytas: VTAĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatyti tik maksimalūs baudos dydžiai („lubos“), tačiau ne patys baudos dydžiai. Todėl baudos dydžio nustatymo pagal minimumo ir maksimumo vidurkį taisyklė procentinės baudos atveju yra visiškai netinkama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina analogiškai kaip ir NKVVDĮ, numatyti, kad VTAĮ 40 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už VATĮ pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 26. Alternatyviai, siūlytina pradinį ir bazinį baudos dydžius įtvirtinti pačiame VATĮ. 27. Taip pat siūlome, analogiškai kaip ir NKVVDĮ, VATĮ numatyti, kad bauda negali būti paskirta, jeigu nuo šio įstatymo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Atsižvelgti Pasiūlymas
dalį išdėstyti taip:
„4. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio
35 ir46 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Skiriant baudą už šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarime. Skiriant baudą už šio straipsnio
audos dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. “ Pateikto pasiūlymo kontekste pažymėtina, kad LR Seimas 2021 m. birželio 29 d. priėmė LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-467, kuris įsigalios 2022 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bauda pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnį negali būti skiriama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2020-12-08
(toliau – Inspekcija) Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų registre susipažino su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1168 „ Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir352 straipsniais įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (toliau – Nutarimas). Nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22,222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir
ir352 straipsniais įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui [1] . Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupė. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyti pakeitimai susiję su Inspekcijos veikla bei kompetencija, tačiau projektas teisės aktų nustatyta tvarka su Inspekcija nederintas. Su Inspekcijos kompetencija susijusios Įstatymo projekto nuostatos nebuvo svarstytos, jos nesuderintos su kitais teisės aktais ir jiems prieštarauja, o tai neatitinka teisėkūrai keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta:
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):
<...>
Respublikos aplinkos ministerijos – vartojimo ginčus dėl statybos darbų
“. Šiuo Įstatymo projekto pakeitimu siekiama Inspekcijai nustatyti
papildomą funkciją
1Dėl Inspekcijos vykdomos veiklos specifikos ir kompetencijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi statybos valstybinės priežiūros funkcijas vykdo Inspekcija. Inspekcijos kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje reglamentuota TPSVPĮ 8 str. 2 d [2] . Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Inspekcija pagal savo kompetenciją atlieka veiksmus, susijusius su statybos vykdymo teisėtumo patikrinimu , taip pat atlieka patikrinimus, susijusius su statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir pan . Taigi Inspekcija atlieka tik statybos proceso, kuris apima dokumentų tikrinimą ir vizualią statinių apžiūrą, priežiūrą. Pabrėžtina, kad Inspekcijos funkcijos vykdomos iki statybos užbaigimo momento. Statinių naudojimo priežiūra priskirta institucijoms, nurodytoms Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje [3] . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ginčų pagal vartotojų skundus tyrimas yra teisinio pobūdžio veiksmas , o Inspekcijos specializacija – techninė, inžinerinė, todėl tokios funkcijos iš esmės pagal kompetenciją Inspekcijai nebūdingos ir netikslingos. Taigi parengtas projektas nesuderintas su
Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir jiems prieštarauja. 2. Dėl teisinio reguliavimo. Pažymėtina, kad ginčus tarp vartotojų ir statytojų reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, be to, tokie ginčai gali būti sprendžiami teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vartotojų teisių apsauga yra specifinė sritis ir ją reglamentuoja specialūs teisės aktai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis jai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaro nuolatines vartojimo ginčų komisijas, kurios nagrinėja vartojimo ginčus atitinkamose vartojimo prekių ir paslaugų srityse (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 221 straipsnis). Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vartotojų ginčus statybų srityje nagrinėja VVTAT. Tokio pobūdžio ginčai sudaro nedidelę VVTAT nagrinėjamų ginčų dalį [4] . Įstatymo
v artojimo ginčus nagrinėjančios institucijos turi teisę :
1) kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;
2) pareikalauti iš pardavėjo ar paslaugų teikėjo, kuriam pateiktas vartotojo reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu ir pateikti įrodymus, reikalingus ginčui išspręsti;
3) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ar fizinių asmenų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
atsakingų už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas dėl tos institucijos (įstaigos) kompetencijai priskirtų klausimų ;
5) pavesti įgaliotajai vartotojų asociacijai atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą. Taigi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vartojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas statybos srityje yra optimizuotas (nagrinėja VVTAT). Ši institucija formuoja vienodą šių ginčų nagrinėjimo praktiką, be to, šios srities ginčai, kaip minėta, sudaro mažą VVTAT nagrinėjamų ginčų dalį .
Pažymėtina, kad VVTAT, nagrinėdama tokio pobūdžio skundus, iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, atsakingų už su ginču susijusią vartojimo sritį, turi teisę gauti išvadas. Atitinkamas išvadas, kai klausimai susiję su vykdomomis statybomis, gali pateikti ir Inspekcija. Inspekcija, kaip minėta, atlieka statybos valstybinę priežiūrą dėl vykdomų statybos darbų teisėtumo , o po statybos užbaigimo procedūrų atliekama statinių naudojimo priežiūra, kurios vykdymas nepriskirtas Inspekcijai. Vartotojų ginčų statybos srityje gali kilti ir po statybos užbaigimo, pagal Įstatymo projektą nesuprantama, kodėl tokių ginčų nagrinėjimas priskiriamas tik Inspekcijai, o statinių naudojimo priežiūros subjektams atitinkamos pareigos nenumatomos. Sprendžiant vartotojų ginčus valstybės institucijose, turėtų būti užtikrinta vienoda jų sprendimo praktika, todėl VVTAT priskirtos funkcijos išskaidymas skirtingoms institucijoms turėtų neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugos kontrolei. Įstatymo projekte numatytų pakeitimų įtvirtinimas sukeltų valstybei papildomą finansinę naštą, nes reikėtų kurti atskirus vartotojų ginčų sprendimo padalinius Inspekcijoje ir kurti tos srities teisinį reguliavimą ir praktiką, taip pat iš esmės keistų Inspekcijos veiklos paskirtį, jos įgaliojimus (šiuo metu po statybos užbaigimo statinių naudojimo priežiūrą vykdo kitos institucijos). Siekiant užtikrinti vartotojų ginčų sprendimo kokybę ir maksimalų šios funkcijos vykdymo efektyvumą bei nedidinti valstybės išlaidų, Inspekcija siūlo nekeisti vartojimo ginčų dėl statybos darbų esamo modelio.
Akcentuotina, kad skyrus finansavimą laboratoriniams tyrimams ir ekspertizėms Inspekcija pagal kompetenciją VVTAT galėtų teikti ekspertinę pagalbą dėl statomų statinių normatyvinės kokybės ir kitų institucijai priskirtų kompetencijos klausimų, susijusių su VVTAT sprendžiamais vartotojų ginčais. Manytina, kad prieš priimant teisės normas, turi būti visiškai aiškus jų veikimo principas, įvertintas papildomo finansavimo teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimui poreikis, atlikta kaštų ir naudos analizė. Inspekcijos vertinimu, įrodymais pagrįsti teisėkūros pasiūlymai turėtų būti išdiskutuoti kartu su politiką formuojančiais ir įgyvendinančias subjektais, kurių teisių ir pareigų apimčiai šių teisėkūros pasiūlymų įgyvendinimas turėtų įtakos. Šiuo atveju nusprendus iš esmės pakeisti vartotojų ginčų nagrinėjimo modelį nei vienas iš šių veiksmų nebuvo atlikti. Siūlomas teisinis Inspekcijos veikimo mechanizmas priėmus įstatymo projektą nėra aiškus, teisėkūros iniciatyva prieštarauja kitų teisės aktų, reglamentuojančių Inspekcijos veiklą, nuostatoms, jų pakeitimo projektai kartu su teikiamu teisėkūros pasiūlymų paketu nepateikti. Taigi, rengiant Įstatymo projektą nebuvo atsižvelgta į Inspekcijos kompetenciją bei esamą teisinį vartojimo ginčų neteisminio nagrinėjimo reglamentavimą. Nenustatytas aiškus institucijų veikimo modelis, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai. 3. Dėl lėšų, papildomų pareigybių poreikio. Dėl darbuotojų trūkumo Inspekcijoje (trūksta 35 darbuotojų; apie 15 proc. etatų neužimti), nepakankamo darbo užmokesčio fondo finansavimo ir nekonkurencingų atlyginimų ypač sudėtinga užtikrinti kokybišką statybos valstybinės priežiūrą ir kitų įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą.
Todėl papildomos ir Inspekcijai nebūdingos funkcijos priskyrimas, nesprendžiant įstaigos finansavimo problemos, nemažinant priskirtų kitų funkcijų, institucijos veiklą paralyžiuotų ir Inspekcija nepajėgtų užtikrinti tinkamo pagal kompetenciją jai priskirtų funkcijų statybos valstybinės priežiūros srityje vykdymo. Be to, papildomos funkcijos priskyrimas nenumatant papildomo finansavimo jos vykdymui nesudarytų prielaidų tinkamam vartotojų ginčų išsprendimui Inspekcijoje, šios funkcijos Inspekcija neturėtų galimybės vykdyti panaudojant turimus resursus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta nuostatų įsigaliojimo data – 2022 m. sausio
institucijos galėtų tinkamai pasirengti tinkamai vykdyti papildomą funkciją (suplanuoti reikalingus išteklius ir kt.). Kadangi Įstatymo projekte neaptartas papildomo finansavimo teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimui poreikis ir nėra žinoma, ar bus skirta papildomų lėšų šiai funkcijai įgyvendinti, projektas peržiūrėtinas ir dėl šios priežasties. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, prašome Įstatymo projektą grąžinti tikslinti. Atsižvelgti Teisės ir teisėtvarkos komitetas po 2021 m. kovo 2 d. vykusių klausymų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę, Teisingumo, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ir Aplinkos ministrus, prašydami suderinus priimti bendrą sprendimą, kurios institucijos turėtų nagrinėti Projekto Nr. XIIIP-5328 2 straipsniu siūlomo keisti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus vartojimo ginčus ne teismo tvarka, ir apie priimtus sprendimus informuoti Komitetą.
Teisingumo ministrė 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (1.18E) 7R-4487 nurodė Komitetui, kad į vertinę neformalių konsultacijų su Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija rezultatus, informuoja, kad nepavyko rasti bendro sprendimo dėl vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašo išplėtimo, t. y. vartojimo ginčų neteisminio sprendimo funkcijų priskyrimo Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Teisingumo ministerija taip pat nurodė, kad kadangi Įstatymo projektas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų svarstyti Seimo 2021 m. rudens sesijoje įstatymų projektų sąrašą ir projektu siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės
Nr. VA-4 „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“ [5] pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, Teisingumo ministerija, įvertinusi kitų suinteresuotų valstybės institucijų pateiktą poziciją dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5328 svarstyti eliminuojant nuostatą dėl vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sistemos išplėtimo (projekto 2 straipsnyje dėstomą 22 straipsnio pakeitimą). Atsižvelgiant į gautus institucijų kreipimusis bei aukščiau nurodytą Teisingumo ministerijos raštą, Projektas patobulintas atsisakant Projekto 2 straipsnyje dėstomo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo. 2.
Sveikatos apsaugos ministerijos 2021-01-28
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) informuoja, kad siekiant įvertinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTSPI), Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) ir NVSC turimas kompetencijas ir išteklius vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistemos tobulinimo kontekste,
tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo minėtų institucijų, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus VTSPI, LTSA ir NVSC atstovų pateiktą informaciją apie turimus išteklius ir darbuotojų kompetenciją, konstatuota, kad nėra galimybių pavesti šioms institucijoms spręsti vartojimo ginčus neteismine tvarka, nes jos neturi reikalingų finansinių ir žmogiškųjų išteklių (t. y. atitinkamų sričių ekspertų; darbuotojų, kurie turėtų ginčų sprendimui jų veiklos srityse reikalingų žinių). Ši informacija pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. rugs ėjo mėn. pateikto Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12,222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 ,
ir352 straipsniais įstatymo projekto (TAIS Nr. 20-10602(2)) derinimo pažymoje, kurioje taip pat nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. rugpjūčio
vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų sąrašą, į jį įtraukiant LTSA bei VTSPI.
Pažymėtina, kad tarp šių institucijų NVSC nebėra minimas, kadangi minėto tarpinstitucinio pasitarimo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai sutiko, kad tarp NVSC ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų dubliavimo nėra, esant poreikiui, teikiama tarnybinė pagalba (su konkrečiu atveju susijusios informacijos (pavyzdžiui, duomenų apie leidimo-higienos paso turėtoją) ar išvados dėl paslaugų atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams pateikimas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupė, teikdama išvadas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektui,
didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, įtraukiant LTSA,
2020
pridedamas) nepritarė Ekonomikos politikos grupės siūlymui, išdėstė nepritarimo argumentus, kuriuos derino su NVSC. PRIDEDAMA. Dėl V artotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 3. Sveikatos apsaugos ministerija (priedas prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašto)
politikos grupė (toliau –Ekonomikos politikos grupė), teikdama išvadas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657 12, 222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas), 2020 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. NV-2692 siūlo atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) ,,ne visada turi reikiamų kompetencijų ginčams tam tikrose srityse išnagrinėti (pvz., statybos, transporto, grožio paslaugų) ir yra priversta kreiptis į atitinkamas institucijas pateikti išvadas ginčo klausimais arba užsakyti ekspertinius ir laboratorinius tyrimus [...] didinti vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų skaičių, įtraukiant Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą , kurios pagal veiklos pobūdį ir vykdomas funkcijas turi atitinkamas kompetencijas statybos, transporto, grožio paslaugų srityse“. Sveikatos apsaugos ministerija nepritaria Ekonomikos politikos grupės siūlymui ir teikia nepritarimo argumentus:
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai , susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. Vykdydamas jam pavestas funkcijas NVSC vertina paslaugų (tarp jų ir grožio) atitiktį visuomenės sveikatos saugos (nekenksmingumo ir nepavojingumo žmogaus sveikatai) reikalavimams.
Sprendžiant vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka, ginčus nagrinėjančiai institucijai (VVTAT) pagal savo kompetenciją
teikia išvadas, susijusias su ginčijamomis grožio paslaugomis. Teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi NVSC, nustato paslaugų sveikatos saugos (bet ne kokybės) reikalavimus. Todėl NVSC neturi kompetencijų (ekspertų, turinčių specialiųjų žinių paslaugų kokybės srityje, ginčų sprendimui reikalingų žinių ir pan.) ir galimybių (pvz., lėšų ekspertams, galintiems įvertinti paslaugų kokybę, samdyti, laboratoriniams tyrimams atlikti ir pan.) įvertinti teikiamos paslaugos kokybės (jeigu ši nesusijusi su sveikatos sauga). 2. Vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl grožio paslaugų kokybės vietoje patirtį šioje srityje turinčios VVTAT pavedus nagrinėti žinių ir įgūdžių vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjimo srityje, žmogiškųjų ir finansinių išteklių neturinčiam NVSC, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas – pasiekti greitesnį ir efektyvesnį vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. 3. Sprendžiant vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka, NVSC pagal savo kompetenciją teikia išvadas VVTAT, ne tik dėl grožio paslaugų, bet ir dėl soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų. Todėl abejotinas siūlymo įgalioti NVSC nagrinėti vartojimo ginčus ne teismo tvarka tik grožio paslaugų srityje tikslingumas.
Manome, kad siekiant užtikrinti efektyvų vartojimo ginčų neteisminį sprendimą ir tinkamą vartotojų interesų apsaugą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinės sistemos pertvarka turi būti atliekama nuosekliai ir sistemiškai, įvertinus institucijų funkcijas, veiklos sritis, kompetencijas, gebėjimus, darbo krūvius, turimus žmogiškuosius ir finansinius resursus, esamą teisinę bazę, sudarius ir patvirtinus ekspertų, galinčių teikti išvadas dėl paslaugų kokybės, sąrašus, nustačius jų kvalifikacijos reikalavimus, apmokėjimo tvarką ir pan. Pastebėtina, kad pirmiau minėti argumentai buvo pateikti
pasitarime dėl vartojimo ginčus neteismine tvarka nagrinėjančių institucijų sąrašo papildymo. Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 4. Lietuvos transporto saugos administracija 2021-02-08
transporto saugos administracija (toliau – Administracija), susipažinusi pagal kompetenciją su pateiktu Projektu [6] , teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
nagrinėjimą ne teismo tvarka, pavedant tai vykdyti dar daugiau institucijų, nors valstybės politika yra priešinga – konsoliduojamos panašias funkcijas vykdančios institucijos, centralizuotai pradėtas valdyti nekilnojamasis turtas, centralizuotas bendrųjų funkcijų vykdymas, intensyviai diskutuojama apie viešųjų pirkimų centralizavimą, nuo ateinančių metų bus įdiegta centralizuota dokumentų valdymo sistema įstaigose.
Nėra atlikta išlaidų ir naudos analizė, kiek papildomai lėšų kainuos įstaigoms įsteigti pas save ne teismo tvarka vartotojų ginčus nagrinėjančius institutus, parengti tam reikalingas tvarkas ir procedūras, įdarbinti ir apmokyti ginčus nagrinėjančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriems yra keliami specialūs reikalavimai [7] . Taip pat įstaigoms kils ir papildoma prievolė ginti savo sprendimus teismuose, o tam bus reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai atstovauti teismuose. Priėmus Projektą įstaigos privalės pasirengti jo nuostatų įgyvendinimui, bet nėra pateikta skaičiavimų, kiek kuriai institucijai gali tekti papildomo krūvio, nagrinėjant vartotojų ginčus, todėl tam nepasiruošus kyla pagrįsta rizika tinkamai neužtikrinti pavestų funkcijų vykdymo. Be to, pavedus naujas funkcijas iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) į institucijas turėtų būti perduoti etatai bei darbo užmokesčio fondas, nes savaime suprantama, kad VVTAT atitinkamai sumažėtų ginčų nagrinėjimų apimtys ir su tuo susijusios išlaidos. 2. Papildomai pažymima, kad Administracija už keleivių teisių pažeidimus kaip priežiūros institucija jau taiko administracines poveikio priemones [8] . Įsigaliojus Projekte siūlomiems pakeitimams kilt ų tokia situacija, kad į Administraciją bus dar papildomai kreipiamasi ir kaip į ginčus nagrinėjančią instituciją, nors Administracija jau bus pritaikiusi administracines poveikio priemones ūkio subjektui.
Atsiras neaiškumas, kam tada reikalingos administracinio poveikio priemonės, kaip jos veiks ir kada bus privaloma jas taikyti. Šiuo atveju yra bandoma suplakti priežiūros institutus (Administracijos ir kitų institucijų) su ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutu (VVTAT) į vieną, neatlikus poveikio vertinimo ir analizės. 3 . Aiškinamojo rašto 13 punkte nurodoma, kad Projektas buvo pateiktas vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų, Nacionalinės teismų administracijos išvadoms gauti, taip pat pateiktas įvertinti vartotojų asociacijoms ir verslo organizacijoms. Tačiau visiškai nesuprantama, kodėl Projektas nebuvo pateiktas įstaigoms, kurioms keičiamu teisiniu reglamentavimu pavedamos naujos su įstaigų paskirtimi ir pagrindine veikla nesiderinančios funkcijos. 4. Aukščiau išdėstytos pastabos leidžia teigti, kad Projektas jo rengėjų parengtas skubotai, tinkamai jo neapsvarsčius, neišklausius suinteresuotų institucijų nuomonės ir neįvertinus jų pozicijos. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo [9]
teismo tvarka nagrinėjant vartotojų ginčus yra visiškai neapibrėžta ir neaiški. Nėra suformuluota vežimo paslaugų, transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugų sąvokų esmė ir turinys. Todėl šiuo metu visiškai nėra aiškios keičiamu teisiniu reglamentavimu Administracijai pavedamų naujų funkcijų apimtys, dėl ko negalima tinkamai prognozuoti šių funkcijų vykdymui reikalingų žmogiškųjų ir materialinių išteklių poreikio, jų tinkamam profesiniam parengimui reikalingo laiko ir kitų aspektų, būtinų tinkamai, kokybiškai ir efektyviai vykdyti pavedamas funkcijas. 6.
6Atkreiptinas dėmesys, kad daugelyje šiuo metu galiojančių įstatymų (pvz.,
Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 361 straipsnio 2 dalis) vartojimo ginčų dėl vežimo paslaugų nagrinėjimo funkcija priskirta Vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Todėl norint šios srities vartotojų ginčų nagrinėjimą priskirti Administracijai būtina keisti ir minėtus įstatymus, o aiškinamajame rašte nurodomas teiginys, kad priėmus Projektą nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus, yra absoliučiai klaidinantis ir skubotas. 7.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome išdėstyti taip: „4) Lietuvos transporto saugos administracija – vartojimo ginčus dėl kompensavimo ir pagalbos oro transporto keleiviams atsisakymo vežti, skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejais, dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos jiems teikimo keliaujant oru, dėl informavimo apie oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus arba jų taikymo sąlygas, keleivių vežimo tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais paslaugų teikimo ginčus dėl keleivių nediskriminavimo vežėjams siūlant vežimo sąlygas, keleivių teisių mirties ar kūno sužalojimo arba bagažo dingimo ar jo sugadinimo nelaimingų atsitikimų, įvykusių naudojantis tolimojo arba tarptautinio susisiekimo autobusu, atveju, nediskriminavimo ir privalomos pagalbos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, keleivių teisių atšaukus kelionę ar vėluojant ją pradėti, būtiniausios keleiviams teiktinos informacijos, keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo ginčus dėl informacijos, kurią turi suteikti geležinkelio įmonės, sutarčių dėl transporto sudarymu, bilietų išdavimu ir Kompiuterizuotos geležinkelių transporto informacijos ir rezervavimo sistemos įgyvendinimu, geležinkelio įmonių atsakomybės ir jų draudimo įsipareigojimais dėl keleivių ir jų bagažo, geležinkelio įmonių įsipareigojimų keleiviams vėlavimo, praleistų persėdimų ir atšaukimo atveju, geležinkeliais keliaujančių neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos jiems, ginčus dėl keleivių ir kruizų dalyvių teisių, nurodytų 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, pažeidimų ir dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų remonto ir techninės priežiūros paslaugų;“.
Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021-02-2314
<...> Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo įstatymo papildymo 35¹ ir 35² straipsniais Įstatymo projektas Nr. XIIIP-5328 (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsniu yra keičiamas Lietuvos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymo 40 straipsnis, kuriame numatytas atsakomybės už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus taikymas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004, nuostatų įgyvendinimo“ 2.1 papunktį, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra paskirta atsakinga institucija už 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau
Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1128) nuostatų įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 4 dalies h punkte numatyta, jog atsakingos institucijos turi turėti įgaliojimus taikyti sankcijas už pažeidimus, kuriems taikomas šis reglamentas, tai yra – taikyti sankcijas už Reglamento (ES) 2017/2394 priede nurodytų teisės aktų nuostatoms prieštaraujančius veiksmus ar neveikimą, kuriuo buvo padaryta žala, yra daroma žala arba gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams. Taigi, vadovaujantis minima Reglamento (ES) 2017/2394 nuostata, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi turėti įgaliojimus taikyti sankcijas už atitinkamus vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kai yra pažeidžiamos Reglamento (ES) 2017/1128 nuostatos. Atsižvelgdami į tai, prašytume, esant galimybei, papildyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto 14 straipsnį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatant, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą, atitinkamai: „
pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) 2018/302 3, 4 straipsniuose ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Reglamento (ES) 2017/1128 3 straipsnyje, Civilinio kodekso 6.2285 straipsnio 5 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, 6.2287 straipsnio 1 dalyje,
straipsnio 1, 9 ir 10 dalyse, 6.22811 straipsnio 2, 6–12 dalyse, 6.22812 straipsnio 4 ir 7 dalyse, 6.22816 straipsnio 1 dalyje, 6.359, 6.3591 straipsniuose, 6.369 straipsnio 3, 7–13 dalyse, 6.370 straipsnio 4–9 dalyse, taip pat šio įstatymo 441 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Reglamento (ES) Nr. 524/2013 14 straipsnyje, šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 dalyse, 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą pardavėjui, paslaugų teikėjui gali skirti nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų baudą.“
tarnyba 2021-02-23 Taip pat siūlome atitinkamai papildyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnį: „
reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje .“ Nepritarti Nuostata, kad atsakingos institucijos turi turėti įgaliojimus taikyti sankcijas už pažeidimus įtvirtinta ne Reglamente 2017/1128, o Reglamento 2017/2394 9 straipsnio 4 dalies h punkte. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2021-03-19 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto
vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
I-657 12, 22, 222, 23, 233, 25, 27, 28, 293, 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-5328 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu siūloma (i) išplėsti specializuotų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašą ir taip optimizuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį, (ii) reglamentuoti VVTAT atliekamo vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo tvarką, ir
(iii) nustatyti pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybę už nustatytų nesąžiningų sąlygų taikymą. Atlikus
sąlygas korupcijai pasireikšti. Atsižvelgti
2021-03-19
Pirmininkės pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio
nepritaria Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 222 , 23, 233 , 25, 27, 28,293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projektui (toliau
projektas ), kuriuo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau
vartojimo ginčus ( iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų )
vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl grožio, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų kokybės . Teikiame nepritarimo argumentus:
projektu „siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės 2019 m. liepos 16 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-4 „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą“ (toliau –Ataskaita) ir kad VTAT neturi grožio ir kt. paslaugų kokybės vertinimo ekspertų, todėl jai sudėtinga įvertinti šių paslaugų kokybę ir vartotojų reikalavimų pagrįstumą“, „jeigu vartojimo ginčo nagrinėjimo procedūroje būtų išvengta tarpinės grandies (išvados ar informacijos pateikimo) ir ginčų nagrinėjimas būtų priskirtas šioje srityje veikiančiai priežiūros institucijai – NVSC, būtų efektyviau vykdomas ginčų nagrinėjimas“. Pažymėtina, kad Ataskaitoje pateikta rekomendacija pertvarkyti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucinę sistemą, atsižvelgiant į tam tikrose vartojimo srityse kylančių ginčų skaičių ir institucijų turimas kompetencijas šiuos ginčus išnagrinėti . Vadovaujantis NVSC nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-1058 „Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau
nuostatai ) , NVSC paskirtis – pagal kompetenciją įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai , susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. NVSC kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas reglamentuojančiuose teisės aktuose.
NVSC nuostatuose nurodyta, kad
pagal kompetenciją gina vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu: teikia informaciją apie vartotojų teises vartotojams ir paslaugų teikėjams; nagrinėja vartotojų skundus dėl kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų; sprendžiant vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus ne teismo tvarka, ginčus nagrinėjančiai institucijai teikia išvadas, susijusias su ginčijamų kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų sauga ir kokybe. Pažymėtina, kad NVSC minėtas funkcijas vykdo pagal kompetenciją
Visuomenės sveikatos saugos pagrindą sudaro pavojaus ir žalos sveikatai prevencija ir ribojimas darbo, gyvenamojoje, gamtinėje aplinkoje, ūkinėje veikloje reglamentuojant nepavojingumo ir nekenksmingumo sveikatai rodiklius ir higienos reikalavimus. NVSC neturi kompetencijų (ekspertų, turinčių specialiųjų žinių paslaugų kokybės srityje, ginčų sprendimui reikalingų žinių ir pan. ) ir galimybių (pvz., lėšų ekspertams, galintiems įvertinti paslaugų kokybę, samdyti, laboratoriniams tyrimams atlikti ir pan.) įvertinti teikiamos paslaugos kokybės (jeigu ši nesusijusi su sveikatos sauga). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo24 straipsnio 2 dalimi, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kuri yra atsakinga už su ginču susijusią vartojimo sritį , prašydama per nustatytą ne trumpesnį negu 20 dienų terminą pateikti išvadą dėl vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto reikalavimo ir (ar) pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų. Projekto rengėjai nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau
„nagrinėdama vartojimo ginčus dėl grožio ir kosmetikos paslaugų
beveik visais atvejais prašo NVSC išvados ar tarnybinės pagalbos ( informacijos apie paslaugų teikėją, išduotą leidimą-higienos pasą ir pan .)“. NVSC duomenimis, 2019 – 2020 m.
VVTAT į NVSC kreipėsi
(14 kartų dėl grožio paslaugų,
apgyvendinimo paslaugų) prašydama pateikti šią informaciją: ar paslaugas teikia juridinis
(įmonė) ar fizinis asmuo (pagal individualios veiklos pažymėjimą); koks yra paslaugos teikėjo individualios veiklos pažymėjimo numeris, individualios veiklos pažymėjimo galiojimas ir (arba) įmonės pavadinimas, registracijos adresas ; ar paslaugos teikiamos turint leidimą-higienos pasą; ar teikiamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus; ar paslaugų teikėjas pašalino NVSC atlikto patikrinimo metu nustatytus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus bei kokių priemonių ėmėsi NVSC, jeigu pažeidimas nebuvo pašalintas; nurodyti konkretaus paslaugų teikėjo kontaktus (deklaruotą gyvenamosios vietos adresą) ir asmens kodą (jeigu paslaugą teikė fizinis asmuo); pateikti informaciją apie priimtą sprendimą dėl atsakingo asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ). Pastebėtina, kad VVTAT prašoma informacija susijusi būtent su paslaugų atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams vertinimu ir NVSC kompetencija, bet ne su paslaugų kokybės vertinimu (pvz., ar kirpimas atliktas pagal tinkamą kirpimo techniką, ar atliekant nagų lakavimą naudotos reikiamos technologijos, ar plaukų dažymas atliktas pagal technologijas ir jo metu plaukas nepažeistas, ar permanentinio makiažo linijos atliktos techniškai teisingai, yra reikiamos spalvos ir vienodos ir pan.). Informacija apie grožio, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų teikėjams išduotus leidimus-higienos pasus viešai teikiama NVSC tinklapyje https://vs.nvsc.lt/lhp/index.php ir Licencijų informacinėje sistemoje https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch , todėl VTAT dėl šios informacijos nebūtina kreiptis į NVSC.
Informaciją apie veiklos vykdymo formą, individualios veiklos pažymėjimo ar įmonės duomenis, paslaugų teikėjo duomenis VVTAT turėtų gauti ne iš tarpinės institucijos (NVSC), o tiesiogiai iš šių duomenų subjektų, pirminių duomenų valdytojų – paslaugų teikėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro ir pan. 2. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad „
kiekvienais metais išnagrinėja „ virš 350 ginčų dėl grožio ir kosmetikos paslaugų bei apgyvendinimo paslaugų (virš 7 proc. visų gautų vartojimo ginčų)“. Tačiau lydimuosiuose dokumentuose nenurodyta, kiek ginčų VVTAT kiekvienais metais išnagrinėja dėl soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, sporto klubų paslaugų, kiek ir kokios kvalifikacijos VVTAT specialistų nagrinėja ginčus dėl grožio, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugų , kiek kartų
nagrinėdama šiuos ginčus kreipėsi į NVSC dėl išvados pateikimo ar tarnybinės pagalbos , kokiais konkrečiais klausimais. Nesant šių duomenų, negalima įvertinti, koks yra galimas institucijai tenkantis (teksiantis) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvis, koks yra žmogiškųjų ir finansinių išteklių poreikis. Vadovaujanti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis VVTAT priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos (toliau – komisijos), nagrinėjančios vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse arba Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose.
Komisijų sudarymo ir darbo tvarka nustatyta Komisijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
Dėl Vartojimo ginčų komisijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 221 straipsnio
komisijos , o
užtikrina komisijų veiklos sąlygas ir šias komisijas techniškai aptarnauja. Komisiją sudaro trys nariai: komisijos pirmininkas. VVTAT direktoriaus įsakymu komisijos pirmininku skiriamas Komisijos nuostatų 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytų asociacijų pasiūlytas asmuo arba VVTAT tarnautojas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ginčų sprendimo patirties ; įgaliotosios vartotojų asociacijos paskirtas atstovas ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas. Komisijų nariams, išskyrus VVTAT tarnautojus, mokamas atlygis už darbą komisijos posėdyje, už pasirengimą komisijos posėdyje nagrinėti vieną prašymą, apmokamos kelionės į komisijos posėdį ir grįžimo iš jo į nuolatinę darbo ar gyvenamąją vietą visų rūšių visuomeninio transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius taksi automobilius, išlaidos. Komisijos pirmininkui už darbą komisijos posėdyje (už kiekvieną komisijos posėdį) mokama papildomai 30 procentų faktiškai apskaičiuoto atlygio. Šios išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų VVTAT.
Be Komisijos veiklos organizavimo, koordinavimo ir apmokėjimo, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija privalo užtikrinti interneto svetainės, kurioje būtų aiškiai pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą ir kurioje vartotojai galėtų elektroniniu būdu pateikti prašymus dėl ginčų sprendimo ir jų priedus, veikimą bei spręsti tarptautinius vartojimo ginčus, įskaitant ginčus, kuriems taikomas 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB . Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad tam, kad „valstybės institucijos galėtų tinkamai pasirengti tinkamai vykdyti šią funkciją (suplanuoti reikalingus išteklius ir kt.)“, Įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2022 m. sausio 1 d., o lėšų poreikis vartojimo ginčų neteisminio sprendimo funkcijai vykdyti bus apskaičiuotas rengiant 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatas, NVSC iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turėtų numatyti (rasti) tinkamo išsilavinimo ir ginčų sprendimo patirties turinčius specialistus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo funkcijai vykdyti arba apmokyti, perkvalifikuoti esamus, sukurti atskirus vartotojų ginčų sprendimo padalinius institucijoje, įdiegti tam tikslui reikalingas informacines sistemas, sukurti šios srities teisinį reguliavimą ir praktiką, sudaryti ir patvirtinti ekspertų, galinčių teikti išvadas dėl paslaugų kokybės, sąrašus, nustatyti jų kvalifikacijos reikalavimus, turėti lėšų šiems veiksmams atlikti, taip lėšų ekspertams, galintiems įvertinti paslaugų kokybę, samdyti, laboratoriniams tyrimams atlikti, komisijos nariams apmokėti ir pan. 3.
adovaujantis VVTAT nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio
apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, VVTAT atlieka turizmo (tarp jų ir apgyvendinimo) paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrindžiama, kodėl vartojimo ginčus dėl apgyvendinimo paslaugų turėtų nagrinėti NVSC, o ne VVTAT. 4. Vartotojų teisių apsaugos užtikrinimas yra viena svarbiausių valstybės ekonominės socialinės politikos sričių, todėl valstybėje turėtų būti užtikrinta vienoda ir nuosekli vartotojų ginčų sprendimo praktika. NVSC neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių, nei ekspertinių išteklių vartojimo ginčų dėl paslaugų kokybės sprendimui. Vartojimo ginčų neteisminį sprendimą vietoje patirtį šioje srityje ir resursus turinčios VVTAT pavedus nagrinėti žinių ir įgūdžių vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjimo srityje , žmogiškųjų ir finansinių išteklių neturinčiam NVSC, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvis bus perkeltas iš vienos institucijos kitai, Įstatymo projekto tikslas
greitesnį ir efektyvesnį vartojimo ginčų neteisminį sprendimą, nebus pasiektas, tačiau tai sukels valstybei papildomą finansinę naštą ir turės neigiamos įtakos vartojimo ginčų sprendimo veiksmingumui, efektyvumui, formuojamai vartojimo ginčų sprendimo praktikai bei vartotojų teisių apsaugai. Manome, kad siekiant užtikrinti efektyvų vartojimo ginčų neteisminį sprendimą ir tinkamą vartotojų interesų apsaugą , vartojimo ginčų neteisminio sprendimo institucinės sistemos pertvarka turi būti atliekama nuosekliai ir sistemiškai, įvertinus institucijų funkcijas, veiklos sritis, kompetencijas, gebėjimus, darbo krūvius, turimus žmogiškuosius ir finansinius resursus, esamą teisinę bazę.
Siekiant sutrumpinti vartojimų ginčų sprendimo laiką, visų pirma turėtų būti įvertintas ir peržiūrėtas vartojimų ginčų nagrinėjimo procedūrų reglamentavimas ir jo taikymas praktikoje (pvz., nustatyti kriterijai, kokiais atvejais VVTAT turi kreiptis į instituciją, kuri yra atsakinga už su ginču susijusią vartojimo sritį, dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo ir (ar) pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktų paaiškinimų, o kokiais atvejais to neprivalo daryti; įvertintas prašomos informacijos tikslingumas, paskirtis, šaltiniai, peržiūrėti informacijos teikimo terminai ir pan.), taip pat įgyvendintos priemonės, skatinančios paslaugų teikėjus kuo greičiau išspręsti ginčus su vartotojais, t. y. tenkinti pagrįstus vartotojų reikalavimus. Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 9. Susisiekimo ministerija 2021-03-25
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą Nr. S-2021-1047 ,,Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5328“, kuriuo prašoma suderinus priimti bendrą sprendimą, kurios institucijos turėtų nagrinėti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 12, 22, 222 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto
(toliau - Projektas Nr.
siūlomo keisti 22 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus vartojimo ginčus ne teismo tvarka, ir apie priimtus sprendimus informuoti Komitetą. Projektu
siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės 2019 m. liepos 16 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-4 „Ar užtikrinama vartotojų teisių apsauga“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Viena rekomendacijų - pertvarkyti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucinę sistemą , atsižvelgiant į tam tikrose vartojimo srityse kylančių ginčų skaičių ir institucijų turimas kompetencijas šiuos ginčus išnagrinėti . Projekte pasiūlyta, kad vartojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas atskirose vartojimo srityse (transporto, grožio, kosmetikos ir apgyvendinimo paslaugų bei statybos darbų) būtų priskirtas kompetentingoms šių sričių valstybės institucijoms. Vienas iš Projekto
aiškinamąjame rašte nustatytų siekiamų tikslų - efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, skatinant pardavėjus, paslaugų teikėjus kuo anksčiau taikiai išspręsti kilusius ginčus su vartotojais ir išplečiant specializuotų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašą bei tokiu būdu optimizuoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį . Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016
Projektą Nr. XIIIP-5328 teikia šiuos nepritarimo Projektui
argumentus. Dėl vartotojų ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka decentralizacijos. Projektu
siekiama įtvirtinti, kad Lietuvos transporto saugos administracija (toliau
Nr.
Pagrindinis Projekto
rengėjų motyvas decentralizuoti vartotojų ginčų nagrinėjimo institutą yra VVTAT specialių ekspertinių žinių trūkumas, kurios reikalingos nagrinėjant vartotojų ginčus transporto srityje. Svarbu pažymėti, kad šis argumentas kelia rimtų abejonių, kadangi VVTAT 2019 m. ataskaitoje [10] numatyta, kad kasmet VVTAT išnagrinėja apie 350 skundų transporto srityje. Administracijos duomenimis 2020 m. VVTAT į Administraciją, kaip į priežiūrą vykdančią instituciją, kreipėsi 97 kartus, tačiau tik 53 kartus buvo paprašyta pateikti konkrečią išvadą, kuri buvo susijusi su VVTAT sprendžiamu vartotojo ir paslaugos teikėjo ginču (2019 m. kreiptasi 24 kartus; 2018 m. 26 kartus). Vadovaujantis aukščiau pateiktais duomenimis, galima daryti išvadą, kad didžioji dalis vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčų transporto srityje yra išnagrinėjama be Administracijos pagalbos, todėl jų išnagrinėjimui nėra reikalingos tariamos ekspertinės žinios, kurias mini VVTAT Projekto
rengėjai Projekto
lydimuosiuose dokumentuose. Administracijos specialistas, kuris rengia atsakymus į VVTAT paklausimus, nėra ekspertas, jis neatlieka ekspertizės, tačiau teikia VVTAT tik nuomonę konkrečiais VVTAT suformuluotais klausimais. Dažniausiai Administracijos specialistas teikia informaciją dėl ūkio subjekto veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl tokia informacija negali būti laikoma ekspertine išvada. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, dėl Projekto Nr. XIIIP-5328 rengėjų siekio užtikrinti sklandesnį vartotojų teisių gynimo mechanizmą. Tikėtina, kad problema tėra VVTAT žmogiškųjų ir finansinių resursų klausimas, kurį išsprendus, būtų tikslingiau šią funkciją palikti vykdyti VVTAT. Be to, Projekto Nr.
Be to, Projekto
rengėjų sprendimas, remiantis Valstybės kontrolės rekomendacija pertvarkyti vartojimo ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucinę sistemą iš esmės išdalinant tam tikrose vartojimo srityse kylančių ginčų skaičių kelioms institucijoms dėl to, kad padidėjo vartojimo ginčų skaičius rodo dėmesio stoką kliento, t.y. vartotojo interesui, kuris šioje vartotojų teisių gynimo sistemoje turėtų užimti svarbiausią vietą. Nebūtini tyrimai, kad suprasti, jog tokia sistema vartotojui bus sudėtinga naudotis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad decentralizavus alternatyvaus vartotojų teisių gynimo mechanizmą gali kilti situacijų, kuomet vartotojui pateikus skundą, kuris bus susijęs tiek su Administracijos, tiek su VVTAT kompetencija (pavyzdžiui, vartotojas bus nepatenkintas tolimųjų reisų paslaugų kokybe bei atitinkamai jų skelbiama klaidinančia reklama), gausis tokia situacija, jog dalį to paties vartotojo skundo turės nagrinėti Administracija, o dalį skundo VVTAT. Įstaigų susirašinėjimai ir skundų persiuntimai kels didesnį nepatogumą vartotojams. Svarbu pažymėti, kad teisės aktai numato, kad alternatyvaus ginčo nagrinėjimo institucija turi būti nepriklausoma ir nešališka. Administracija atlieka ne tik priežiūrą, tačiau transporto srityje veikiantiems subjektams išduoda įvairius leidimus, licencijas, sertifikatus, todėl Administracijos specialisto nešališkumas nagrinėjant vartotojų skundus, ypač keleivių teisų gynimo srityje, galės būti kvestionuojamas, todėl lieka tik alternatyva sukurti atskirą padalinį, kurio veikla nebus susijusi su Administracijos misija ir vizija. Be to, Projekte nėra kalbama, kad VVTAT nesulaukia pagalbos, Susisiekimo ministerijos turimomis žiniomis, Administracija visais atvejais pagal kompetenciją teikė informaciją ir įžvalgas VVTAT, todėl abejojama, ar alternatyvaus ginčų nagrinėjimo instituto decentralizavimas užtikrins sklandesnį vartotojų teisių gynimą. Dėl papildomų valstybės lėšų Administracijai skyrimo. Projekto Nr.
Projekto
lydimuosiuose dokumentuose klaidingai numatyta, kad priėmus Projektą
nereikės skirti papildomų valstybės lėšų. Neskyrus papildomų lėšų, turėsime situaciją, kuomet esamomis Administracijos lėšomis ir resursais vartotojų skundus nagrinės Administracijoje techninį išsilavinimą turintys asmenys, kurie neatitiks ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantiems subjekto asmenims keliamų reikalavimų (neturi teisinio išsilavinimo ir patirties nagrinėjant skundus), kadangi šiai dienai informaciją pagal kompetenciją teikiantys Administracijos specialistai neturi reikalaujamo išsilavinimo ar patirties. Šiai dienai Administracijos specialistas VVTAT teikia tik bendro pobūdžio informaciją, kurios negalima laikyti alternatyvaus ginčo nagrinėjimo procedūra, kaip ją apibrėžia teisės aktai (posėdis, vykimas į vietą, dokumentų ar prekių apžiūra, sprendimo rengimas, paaiškinimų išklausymas ir pan.). Todėl šios funkcijos priskyrimas institucijai, kuri šiuo metu neturi reikiamą išsilavinimą ar patirtį ginčų nagrinėjimo srityje turinčių asmenų kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai bus užtikrinta vartotojų teisių apsauga ir kvalifikuotas vartotojų teisių gynimas. Priėmus sprendimą šią funkciją perduoti vykdyti Administracijai ir siekiant užtikrinti kokybišką vartotojų skundų nagrinėjimą, šiai dienai nėra žinoma, kiek žmogiškųjų ir finansinių resursų reikės, kadangi Projekto
rengėjai neatliko poveikio vertinimo analizės, taip pat nepateikė argumentų, kodėl neatliko. Nustačius, kad reikalingi bent 2-3 žmonės šiai funkcijai vykdyti, Administracija turės susirasti asmenis, kurie turi teisinį išsilavinimą bei situacija gausis analogiška, jog teisinį išsilavinimą turintis asmuo tam tikrais atvejais kreipsis į Administracijos specialistą, vykdantį atitinkamo ūkio subjekto veiklos priežiūrą pagal kompetenciją, kad šis pateiktų informaciją sprendžiant vartojimo ginčą.
Dirbtinai sukuriamas toks pat mechanizmas, kuris veikia jau dabar – VVTAT, nagrinėdama skundą ir spręsdama iš to kilusį vartojimo ginčą, pagal poreikį kreipiasi į Administraciją ar kitas įstaigas pagal kompetenciją, kuomet reikalinga pagalba. Administracija, susipažinusi su VVTAT analizės ir veiklos ataskaitomis, pastebi, kad VVTAT kasmet išnagrinėja ne tik apie 350 vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčų transporto srityje, tačiau iki pandemijos kasmet gaudavo ir apie 2500 vartotojų pasiteiravimų transporto srityje (įskaitant ir Europos vartotojų teisių centro duomenis), tai reiškia apie 10 pasiteiravimų kasdien (2020 m. pasiteiravimų buvo apie 3500). Ši funkcija pareikalaus papildomų finansinių ir žmogiškųjų resursų, tačiau šis aspektas Projekto
lydimuosiuose dokumentuose nėra minimas. Palikus konsultavimo funkciją VVTAT, pati sistema išdarkoma, numatant, kad vartojimo ginčus transporto srityje nagrinėja Administracija, tačiau atsakymus į vartotojų paklausimus teikia VVTAT. Vertinant iš vartotojo pusės sukeliamas didesnis neaiškumas. Jei vis dėl to konsultavimo funkcija būtų perkelta Administracijai, tuomet ji nebus tinkamai užtikrinta, nes Projekte
tai neaptarta ir nėra paskaičiuoti nei tam reikalingi resursai, nei papildomas finansavimas. Dėl Projekto grąžinimo tobulinti . Projekto
poveikio vertinimo pažymoje taip pat klaidingai nurodoma, kad nereikės keisti kitų teisės aktų – visgi reikia keisti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 33 straipsnio 4 dalį („Keleivių teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr.
1371/2007, apsaugą užtikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo“), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 36-1 straipsnio 2 dalį („Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja keleivių ir kruizų dalyvių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis ar kruizo dalyvis privalo pateikti skundą vežėjui, kruizo organizatoriui ar terminalo operatoriui”), kurie numato, kad vartotojų ginčus nagrinėja VVTAT. Skubotai priėmus Projektą
, bus sukurta teisinė kolizija, kuomet Administracija turės pilną teisę pasakyti, kad vartotojų ginčų negali nagrinėti, nes specialusis teisės aktas turi aukštesnę galią, o jame numatyta, kad ši pareiga tenka VVTAT. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 40 straipsnis įtvirtinta VVTAT teisę skirti baudą net iki
galimybės neturi. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta administracinė poveikio priemonė – bauda už keleivių teisių pažeidimus, kai VTAĮ yra įtvirtintos ekonominės sankcijos, kurios turėtų kilti būtent po vartojimo ginčo išsprendimo, nes priešingu atveju – paslaugų teikėjas gali nevykdyti Administracijos sprendimo, kuomet vartotojas privalės kreiptis į teismą. Abejojama alternatyvaus ginčo nagrinėjimo efektyvumu decentralizavus šią funkciją, sukuriant skirtingus poveikio taikymo mechanizmus. Apibendrinus, Susisiekimo ministerija nepritaria Projekto Nr.
tikslui mažinti VVTAT vartojimo ginčų neteisminio sprendimo krūvį, išplečiant specializuotų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašą, nes:
decentralizavimo motyvas, kad VVTAT specialistams trūksta specialių ekspertinių žinių , nepagrįstas, kadangi didžioji dalis vartotojų ginčų yra išnagrinėjama be Administracijos pagalbos;
alternatyvaus vartotojų teisių gynimo mechanizmą gali kilti situacijų, kuomet vartotojas pateiks skundą, kuris bus susijęs tiek su Administracijos, tiek su VVTAT kompetencija, todėl įstaigų susirašinėjimai ir skundų persiuntimai kels didesnį nepatogumą vartotojams;
Administracijos, kaip alternatyvaus ginčo nagrinėjimo institucijos nepriklausomumas ir nešališkumas, Administracija turės kurti atskirą padalinį, kurio veikla nebus susijusi su Administracijos misija ir vizija;
Administracijai, vartotojų skundus nagrinės ne teisinį, o techninį išsilavinimą turintys asmenys, kurie neatitiks ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantiems asmenims keliamų reikalavimų;
Administracija įdarbins asmenis su teisiniu išsilavinimu, kurie kreipsis į specialistą, vykdantį atitinkamo ūkio subjekto veiklos priežiūrą pagal kompetenciją, kad šis pateiktų informaciją sprendžiant vartojimo ginčą. T.y. bus dirbtinai sukuriamas toks pat mechanizmas, kuris veikia jau dabar, kuomet VVTAT, kreipiasi pagalbos į Administraciją;
išdarkoma, numatant, kad vartojimo ginčus transporto srityje nagrinėja Administracija, tačiau atsakymus į vartotojų paklausimus teikia VVTAT;
resursų reikės Projekto Nr.
įgyvendinimui, kadangi rengėjai neatliko poveikio vertinimo analizės;
Projekto
poveikio vertinimo pažymoje, papildomai r eiktų keisti susisiekimo reguliavimo srities įstatymus, kurie dabar numato, kad vartotojų ginčus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria VVTAT. Susisiekimo ministerija atitinkamai siūlo:
efektyvinant atliekamus procesus (pavyzdžiui, atsisakyti komisijų veiklos, organizuoti nuotolinius posėdžius ir pan.). 2) apsvarstyti alternatyvą, kad specifiniais skundų nagrinėjimo atvejais (transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų, statybos darbai ir pan.), VVTAT turėtų teisę esant tam tikroms aplinkybėms perduoti skundą nagrinėti teismui, kuris turi teisę kviesti nepriklausomą ir nešališką ekspertą, kuris pateiks būtent ekspertinę išvadą ginčo klausimu, bet nenusimesti šios funkcijos kitai įstaigai, kuri neturi nei ekspertų, nei resursų kokybiškai išspręsti ginčą. Nusprendus išplėsti specializuotų vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašą , grąžinti Projektą
tobulinti, išsamiai atliekant Projekto
kaštų analizę ir stiprinant šias institucijas žmogiškaisiais ir finansiniais resursais, kadangi jos turės atlikti tą darbą, kurį šiuo metu atlieka VVTAT. Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 10.
2021-04-08
2021-03-04 raštu S-677 įformintą Ministrės Pirmininkės pavedimą išnagrinėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl V artotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto, informuojame, kad Aplinkos ministerija nepritaria Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. 1-657 12, 22, 222
projektu Nr. XIIIP – 5328 (toliau – Įstatymo projektas) numatytiems Įstatymo pakeitimams, susijusiems su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) veikla ir kompetencija. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyti pakeitimai susiję su Inspekcijos veikla ir kompetencija, tačiau projektas teisės aktų nustatyta tvarka su Inspekcija nederintas. Su Inspekcijos kompetencija susijusios Įstatymo projekto nuostatos nebuvo svarstytos, jos nesuderintos su kitais teisės aktais ir jiems prieštarauja, o tai neatitinka teisėkūrai keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta:
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja šios institucijos (toliau – vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos):
<...>
Respublikos aplinkos ministerijos – vartojimo ginčus dėl statybos darbų
“. Šiuo Įstatymo projekto pakeitimu siekiama Inspekcijai nustatyti
papildomą funkciją
1Dėl Inspekcijos vykdomos veiklos specifikos ir kompetencijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinės priežiūros funkcijas vykdo Inspekcija. Inspekcijos kompetencija statybos valstybinės priežiūros srityje reglamentuota TPSVPĮ 8 str. 2 d [11] . Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Inspekcija pagal savo kompetenciją atlieka veiksmus, susijusius su statybos vykdymo teisėtumo patikrinimu , taip pat atlieka patikrinimus, susijusius su statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir pan . Inspekcija atlieka tik statybos proceso, kuris apima dokumentų tikrinimą ir vizualią statinių apžiūrą, priežiūrą – funkcijas, reikalaujančias techninės, inžinerinės specializacijos. Jei ginčų pagal vartotojų skundus tyrimas būtų priskirtas Inspekcijai – skundų nagrinėjimas užsitęstų ir jų vykdymas neatitiktų Inspekcijos kompetencijai. Pabrėžtina, kad Inspekcijos funkcijos vykdomos iki statybos užbaigimo momento. Statinių naudojimo priežiūra priskirta institucijoms, nurodytoms Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje [12] . Parengtas projektas nesuderintas su
Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. 2. Dėl teisinio reguliavimo. Pažymėtina, kad ginčus tarp vartotojų ir statytojų reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, be to, tokie ginčai gali būti sprendžiami teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vartotojų teisių apsauga yra specifinė sritis ir ją reglamentuoja specialūs teisės aktai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) Įstatymo nuostatomis jai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaro nuolatines vartojimo ginčų komisijas, kurios nagrinėja vartojimo ginčus atitinkamose vartojimo prekių ir paslaugų srityse (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 221 straipsnis).
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vartotojų ginčus statybų srityje nagrinėja VVTAT. Tokio pobūdžio ginčai sudaro nedidelę VVTAT nagrinėjamų ginčų dalį [13] . Įstatymo
v artojimo ginčus nagrinėjančios institucijos turi teisę :
1) kreiptis į vartotoją dėl papildomos informacijos pateikimo ir nurodyti šios informacijos pateikimo terminą;
reikalavimas, per nurodytą terminą pateikti paaiškinimus žodžiu ar raštu ir pateikti įrodymus, reikalingus ginčui išspręsti;
3) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ar fizinių asmenų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, atsakingų už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas dėl tos institucijos (įstaigos) kompetencijai priskirtų klausimų ;
5) pavesti įgaliotajai vartotojų asociacijai atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vartojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas statybos srityje yra optimizuotas (nagrinėja VVTAT). Ši institucija formuoja vienodą šių ginčų nagrinėjimo praktiką, be to, šios srities ginčai, kaip minėta, sudaro mažą VVTAT nagrinėjamų ginčų dalį . Pažymėtina, kad VVTAT, nagrinėdama tokio pobūdžio skundus, iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, atsakingų už su ginču susijusią vartojimo sritį, turi teisę gauti išvadas.
Atitinkamas išvadas, kai klausimai susiję su vykdomomis statybomis, gali pateikti ir Inspekcija. Inspekcija, kaip minėta, atlieka statybos valstybinę priežiūrą dėl vykdomų statybos darbų teisėtumo , o po statybos užbaigimo procedūrų atliekama statinių naudojimo priežiūra, kurios vykdymas nepriskirtas Inspekcijai. Vartotojų ginčų statybos srityje gali kilti ir po statybos užbaigimo. Pagal Įstatymo projektą nesuprantama, kodėl tokių ginčų nagrinėjimas priskiriamas tik Inspekcijai, o statinių naudojimo priežiūros subjektams atitinkamos pareigos nenumatomos. Sprendžiant vartotojų ginčus valstybės institucijose, turėtų būti užtikrinta vienoda jų sprendimo praktika, todėl VVTAT priskirtos funkcijos išskaidymas skirtingoms institucijoms turėtų neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugos kontrolei. Įstatymo projekte numatytų pakeitimų įtvirtinimas sukeltų valstybei papildomą finansinę naštą, nes reikėtų kurti atskirus vartotojų ginčų sprendimo padalinius Inspekcijoje ir kurti tos srities teisinį reguliavimą ir praktiką, taip pat iš esmės keistų Inspekcijos veiklos paskirtį, jos įgaliojimus (šiuo metu po statybos užbaigimo statinių naudojimo priežiūrą vykdo kitos institucijos). Siekiant užtikrinti vartotojų ginčų sprendimo kokybę ir maksimalų šios funkcijos vykdymo efektyvumą bei nedidinti valstybės išlaidų, Inspekcija siūlo nekeisti vartojimo ginčų dėl statybos darbų esamo modelio. Akcentuotina, kad skyrus finansavimą laboratoriniams tyrimams ir ekspertizėms, Inspekcija pagal kompetenciją VVTAT galėtų teikti ekspertinę pagalbą dėl statomų statinių normatyvinės kokybės ir kitų institucijai priskirtų kompetencijos klausimų, susijusių su VVTAT sprendžiamais vartotojų ginčais.
Manytina, kad prieš priimant teisės normas, turi būti visiškai aiškus jų veikimo principas, įvertintas papildomo finansavimo teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimui poreikis, atlikta kaštų ir naudos analizė. Įrodymais pagrįsti teisėkūros pasiūlymai turėtų būti išdiskutuoti kartu su politiką formuojančiais ir įgyvendinančias subjektais, kurių teisių ir pareigų apimčiai šių teisėkūros pasiūlymų įgyvendinimas turėtų įtakos. Šiuo atveju nusprendus iš esmės pakeisti vartotojų ginčų nagrinėjimo modelį, nei vienas iš šių veiksmų nebuvo atlikti. Siūlomas teisinis Inspekcijos veikimo mechanizmas priėmus Įstatymo projektą neaiškus, teisėkūros iniciatyva prieštarauja kitų teisės aktų, reglamentuojančių Inspekcijos veiklą, nuostatoms, jų pakeitimo projektai kartu su teikiamu teisėkūros pasiūlymų paketu nepateikti. Rengiant Įstatymo projektą nebuvo atsižvelgta į Inspekcijos kompetenciją ir esamą teisinį vartojimo ginčų neteisminio nagrinėjimo reglamentavimą. Nenustatytas aiškus institucijų veikimo modelis, tarpusavyje nesuderinti teisės aktai. 3. Dėl lėšų, papildomų pareigybių poreikio. Papildomos funkcijos priskyrimas nenumatant papildomo finansavimo jos vykdymui nesudarytų prielaidų tinkamam vartotojų ginčų išsprendimui Inspekcijoje, šios funkcijos Inspekcija neturėtų galimybės vykdyti panaudodama turimus resursus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatyta nuostatų įsigaliojimo data – 2022 m. sausio
tinkamai pasirengti tinkamai vykdyti papildomą funkciją (suplanuoti reikalingus išteklius ir kt.).
Kadangi Įstatymo projekte neaptartas papildomo finansavimo teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimui poreikis ir nežinoma, ar bus skirta papildomų lėšų šiai funkcijai įgyvendinti, projektas peržiūrėtinas ir dėl šios priežasties. Atsižvelgti Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2021-08-19
apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi
ir 352 straipsniais pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5328 (toliau – Įstatymo projektas ) , kuriame numatyta, kad vartojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas atskirose vartojimo srityse (transporto, grožio, kosmetikos, apgyvendinimo paslaugų ir statybos darbų) būtų priskirtas kompetentingoms šių sričių valstybės institucijoms: Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, ir teikia informaciją apie nagrinėjimo rezultatus .
Įvertinę neformalių konsultacijų su Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija rezultatus, informuojame, kad nepavyko rasti bendro sprendimo dėl vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sąrašo išplėtimo, t. y. vartojimo ginčų neteisminio sprendimo funkcijų priskyrimo Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kadangi Įstatymo projektas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomų svarstyti Seimo 2021 m. rudens sesijoje įstatymų projektų sąrašą ir projektu siekiama užtikrinti Valstybės kontrolės
užtikrinama vartotojų teisių apsauga“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, Teisingumo ministerija, įvertinusi kitų suinteresuotų valstybės institucijų pateiktą poziciją dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo , siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5328 svarstyti eliminuojant nuostatą dėl vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų sistemos išplėtimo (projekto 2 straipsnyje dėstomą
Žiūr. argumentus prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kreipimosi (šios lentelės eil. Nr. 1). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra . 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12,22 2 , 23, 233 , 25, 27, 28, 293 , 32, 33, 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 351 ,35 2 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-5328(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra , susilaikė – nėra . 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė [1] Įstatymo projektas užregistruotas 2020-10-23 Nr.
[2] TPSVĮ 8 straipsnio
priežiūra apima:
1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;
2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;
3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;
4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;
5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;
6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;
7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;
8) statomų statinių avarijų tyrimą;
9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;
10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;
11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;
12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. [3] Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;
2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos;
4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. [4] http://www.vvtat.lt/doclib/sdxxoh3tqyr12gj8wr2zx81x36apszx4 Pagal VVTAT ataskaitą,
paslaugų –171 (minėtai sričiai priskiriami ginčai dėl būsto statybos, remonto darbų, durų bei langų keitimo, centrinio šildymo, taip pat dėl būsto administratorių veiklos), dėl naujo būsto statybos
Ataskaita prieinama adresu https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 . [6] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.
[2] TPSVĮ 8 straipsnio
priežiūra apima:
1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;
2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;
3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;
4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;
5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;
6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;
7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;
8) statomų statinių avarijų tyrimą;
9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;
10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;
11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;
12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. [3] Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;
2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos;
4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir pas
kirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. [4] http://www.vvtat.lt/doclib/sdxxoh3tqyr12gj8wr2zx81x36apszx4 Pagal VVTAT ataskaitą,
paslaugų –171 (minėtai sričiai priskiriami ginčai dėl būsto statybos, remonto darbų, durų bei langų keitimo, centrinio šildymo, taip pat dėl būsto administratorių veiklos), dėl naujo būsto statybos
Ataskaita prieinama adresu https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 . [6] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 22, 22(2), 23, 23(3), 25, 27, 28, 29(3), 32, 33, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35(1) ir 35(2) straipsniais įstatymo projektas (tekste – Projektas). [7] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (22(3) straipsnis. [8] Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 383, 388, 389, 390, 391, 405 straipsniai. [9] Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas. [10] https://www.vvtat.lt/doclib/sdxxoh3tqyr12gj8wr2zx81x36apszx4 [11] TPSVĮ 8 straipsnio
priežiūra apima:
1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą;
2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą;
3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą;
4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą;
5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą;
6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą;
7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą;
8) statomų statinių avarijų tyrimą;
9) asmenų prašymų, skundų ar praneši
mų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą;
10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą;
11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių;
12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. [12] Statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai:
1) energetikos objektų – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;
2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
3) statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, – savivaldybių administracijos;
4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. [13] http://www.vvtat.lt/doclib/sdxxoh3tqyr12gj8wr2zx81x36apszx4 Pagal VVTAT ataskaitą,
paslaugų –171 (minėtai sričiai priskiriami ginčai dėl būsto statybos, remonto darbų, durų bei langų keitimo, centrinio šildymo, taip pat dėl būsto administratorių veiklos), dėl naujo būsto statybos