Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi:
„5. Vyriausybės nariui (Ministrui Pirmininkui ar ministrui)
išduodamas atitinkamai Ministro Pirmininko arba ministro pažymėjimas. Pažymėjimą išduoda Vyriausybės narį paskyręs asmuo. Šių pažymėjimų formą bei išdavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos
nuostatų įgyvendinimo planą ir prioritetinių darbų sąrašą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus,
Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją,; priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina, jei įstatymai nenustato kitaip; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines nuobaudas, jei įstatymai nenustato kitaip;“. 3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 24 straipsnio 2 dalį nauju 14 punktu:
„14) priima ministro pareikštą nusišalinimą arba motyvuotai jo
nepriima ir įpareigoja ministrą toliau atlikti tarnybines pareigas;“. 2. Buvusį 24 straipsnio 2 dalies 14 punktą laikyti 15 punktu. 4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos
kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos bei Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano ir prioritetinių darbų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta tvirtinama strateginio
Strateginio planavimo valdymo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina ministrui pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą), taip pat gali tvirtinti tvirtina ministerijos metinį veiklos planą, įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus bei gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus;“. 3. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių
veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip;“. 4. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės
įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip;“. 5.
5Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų
ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, darbo pareigų pažeidimo ar šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui;“. 6. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų
įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas (priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo) ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;“. 7. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl tarnybinių nuobaudų Vyriausybės
priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių nuobaudų skyrimo, dėl jų skatinimo; jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovams suteikia atostogas, papildomas poilsio dienas, siunčia juos į komandiruotes, priima kitus sprendimus, susijusius su tarnybos santykiais, jei įstatymai nenustato kitaip. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;“. 8.
8Papildyti 26 straipsnio 3 dalį nauju 18 punktu:
„18) informuoja Ministrą Pirmininką, jeigu atliekamos tarnybinės
pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, ir pareiškia apie nusišalinimą, o Ministrui Pirmininkui priėmus pareikštą nusišalinimą jokia forma nedalyvauja toliau vykdant pareigas;“. 9. Buvusį 26 straipsnio 3 dalies 18 punktą laikyti 19 punktu. 5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir iš kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – Seimo kanclerio. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.“
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms
užduotims atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir iš kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – Seimo kanclerio.“
Pakeisti 29 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais ministrui pavestų valdymo sričių strateginiais ir metiniais veiklos planais (toliau – ministerijos strateginiai veiklos planai), ir kitais planavimo dokumentais. Ministerijų strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose svetainėse.“
1Pakeisti 29¹ straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vyriausybės įstaiga veikia pagal vadovaudamasi
strateginiu veiklos planu, parengtu pagal Vyriausybės tvirtinamą strateginio planavimo metodiką, nustatyta tvarka parengtus strateginį ir metinį veiklos planus, taip pat gali pagal šią metodiką rengti ir metinį veiklos planą. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą ir metinį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai bendru įsakymu, o metinį veiklos planą –Vyriausybės įstaigos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių ministrais.“
2Pakeisti 29¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas, priimamas į pareigas ir
atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.“
Pakeisti 30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal vadovaudamasi metiniu
veiklos planu, parengtu pagal Vyriausybės tvirtinamą strateginio planavimo metodiką nustatyta tvarka parengtą ir atitinkamos valdymo srities ministro patvirtintą metinį veiklos planą. Įstaigos prie ministerijos metinį veiklos planą tvirtina įstaigos prie ministerijos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru.“
Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos
administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos veiklą, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, veiklą;“. 11 straipsnis. 31¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 31¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31¹ straipsnis. Ministerijos kancleris
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir yra diplomatas, skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 2.
kancleris:
1) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, veiklą;
2) kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;
3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;
4) dalyvauja organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą, vadovaudamasis ministerijos strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;
5) organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
6) ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas ar priima sprendimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, darbo pareigų pažeidimo;
7) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas. 3.
arba jų dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų valstybės tarnautojų. 4. Ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, – ministro paskirtas ministerijos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas pagal savo kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo jo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministerijoje yra gali būti sudaroma kolegija kaip
ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai.“
Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami, papildomi pildomi
ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą. Jeigu, priėmus ankstesnius nutarimus, atitinkama vieno ministro valdymo sritis buvo perduota kitam ministrui, nutarimus, kuriais keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, kuriam perduota atitinkama valdymo sritis.“
1.
1Pakeisti 45 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta tvirtinama strateginio
Strateginio planavimo valdymo metodika, rengia ir, suderinęs su Ministru Pirmininku, tvirtina Vyriausybės kanceliarijos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus;“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų
Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas ar priima sprendimus dėl darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, darbo pareigų pažeidimo, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes;“. 15 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos
Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms kitiems suinteresuotoms suinteresuotiems valstybės institucijoms asmenims, viešosioms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. Ši nuostata suponuoja Vyriausybės įstaigos (ir vadovo) santykį ir atsakomybę tiek valdymo srities, kurioje veikia Vyriausybės įstaiga, ministrui, tiek Vyriausybei. Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, nustato, kad valstybės tarnautojus, kuriuos priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, į komandiruotes išleidžia ir kasmetines atostogas suteikia Ministras Pirmininkas savo rezoliucija arba potvarkiu. Toks teisinis reguliavimas neužtikrina reikiamo sprendimų priėmimo operatyvumo. Galiojančio Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalies nuostatos neatitinka ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio nuostatų ir turėtų būti suderintos ta apimtimi, kiek minėtuose įstatymuose yra reglamentuotos išimtys dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo atleidimo. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punkte ministrui yra suteikta teisė pavesti viceministrams ar ministerijos kancleriui koordinuoti ir kontroliuoti įstaigų prie ministerijos veiklą.
Bet praktikoje viceministrai ir ministerijos kancleris, veikdami jiems priskirtose veiklos ir administravimo srityse ir būdami už jas atsakingi, koordinuoja ir kontroliuoja ne tik įstaigų prie ministerijos teisinį statusą turinčių institucijų, bet ir kitų, tokio statuso neturinčių, ministrui pavaldžių įstaigų veiklą. Analogiškais praktikoje ministras neretai paveda koordinuoti ir kontroliuoti viceministrams ir ministerijos kancleriui ne tik kitų ministrui pavaldžių juridinių asmenų, bet ir ministerijos administracijos padalinių veiklą, nors pagal Vyriausybės įstatymą šią funkciją priskirta tik ministrui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Vyriausybės įstatymo
nuostatą įgyvendinama tik formaliai, o kaip ministrui patariančios institucijos sudaromos įvairios komisijos, komitetai, skirti atitinkamai sričiai, sektoriui ir kt. Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnyje nustatyta, kad jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų. Ši nuostata nepagrįstai riboja ministro teisę pavesti vykdyti ministerijos kanclerio funkcijas kitiems ministerijos valstybės tarnautojams, nesantiems padalinių vadovais (ministerijos vyriausiesiems patarėjams ar kt.). Pakeitus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, tapo komplikuotas (nes nepakankamai aiškiai apibrėžtas) ministrų nusišalinimo teisinis reguliavimas tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas priimant sprendimus yra susijęs su jo privačiais interesais ir sukels interesų konfliktą.
Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą. Praktikoje kyla problemos dėl šio teisinio reguliavimo taikymo, kai valdymo sritys yra perduodamos iš vieno ministro kitam ministrui, ir dėl to tampa neaišku, kuris iš ministrų turi pasirašyti priimtą ankstesnio Vyriausybės nutarimo pakeitimo nutarimą. Galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnautojų registre inter alia kaupiami duomenys apie Vyriausybės narius (t. y., ministrus ir Ministrą Pirmininką) tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams pagaminti. Šiuo aspektu paminėtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1456 „Dėl įgaliojimų patvirtinti pažymėjimų formas ir jų išdavimo tvarkas suteikimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui suteikti įgaliojimai patvirtinti ministrų pažymėjimų formą ir jų išdavimo tvarką. Bet Vyriausybės įstatyme nėra nustatyta, jog Vyriausybės nariui toks pažymėjimas yra išduodamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 24, 26, 27, 28, 29, 29¹, 30, 31, 31¹, 32, 41, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – išspręsti paminėtas praktines problemas, kurios kyla valstybės institucijoms taikant Vyriausybės įstatymą.
Įstatymo projekto uždaviniai – atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, siekiant suderinti Vyriausybės įstatymo nuostatas su kitų įstatymų nuostatomis (pvz., Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymu ir kt.), taip pat panaikinti teisines spragas ministerijų, įstaigų prie ministerijų bei Vyriausybės įstaigų teisiniame reguliavime. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Vyriausybės kanceliarija, parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagal kitų ministerijų pateiktus pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1Vyriausybės įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. 2. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 29 straipsnio
įstatymu (Vyriausybės įstatyme vartojamas Strateginio planavimo metodikos pavadinimas, o subjektai, kurie privalo tvirtinti strateginius ir metinius veiklos planus, neatitinka šiame įstatyme nurodytų subjektų). 3. Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnyje nustatyta, kad jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų. 4. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 13 ir 14 punktai, 31¹ straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 45 straipsnio 2 dalies 8 punktai nenustato, kokių subjektų atžvilgiu priimami sprendimai dėl darbo pareigų pažeidimo. 5.
nustatyta, jog Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę tik valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. 6. Vyriausybės įstatymas nereglamentuoja ministrų nusišalinimo mechanizmo. 7. Vyriausybės įstatyme nereglamentuota, kas priima personalo sprendimus (atostogų, papildomos poilsio dienos suteikimas, siuntimas į komandiruotes ir kt.) dėl Vyriausybės įstaigų vadovų. 8. Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės įstaigos vadovas priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 9. Vyriausybės įstatyme nereglamentuoti priimtų nutarimų pasirašymo atvejai, jei po ankstesnių nutarimų priėmimo atitinkama valdymo sritis buvo perduota iš vieno ministro kitam ministrui. 10. Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje bei
būti Vyriausybės komisijų bei Ministro Pirmininko sudaromų darbo grupių nariais. 11. Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktuose nustatyta, kad ministras koordinuoja ir kontroliuoja tik įstaigų prie ministerijos veiklą, taip pat kad ministerijos administracijos padalinių veiklos koordinavimą vykdo tik ministras. 12. Vyriausybės įstatyme nėra nustatyta, jog Ministrui Pirmininkui ir ministrams išduodami atitinkami Vyriausybės nario pažymėjimai, nors jų išdavimą netiesiogiai numato Valstybės tarnybos įstatymas. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Atlikus Įstatymo projekte numatomus techninio pobūdžio pakeitimus, Vyriausybės įstatymo nuostatos bus suderintos su kitų įstatymų nuostatomis (pvz., Darbo kodeksu, Strateginio valdymo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu), taip pat panaikintos praktinės problemos ir teisinės spragos ministerijų, įstaigų prie ministerijų bei Vyriausybės įstaigų veikloje ir (ar) teisiniame reguliavime. Įstatymo projektu siūloma:
dalį ir nustatyti, kad ministerijoje gali būti sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Tokiu būdu ministrui bus palikta diskrecija apsispręsti dėl kolegijos (ar kitos patariamojo pobūdžio institucijos) steigimo. 2. Pakeisti Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 3 punktą, 26 straipsnio
straipsnio 7 dalį, 45 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 30 straipsnio 4 dalį. Tokiu būdu Vyriausybės įstatymo nuostatos bus suderintos su Strateginio valdymo įstatymu (bus patikslintas Vyriausybės tvirtinamos metodikos pavadinimas, subjektai, kurie privalo tvirtinti strateginius ir metinius veiklos planus, atsisakyta prioritetinių darbų sąrašo tvirtinimo ir pan.). Siekiama ministerijoms ir Vyriausybės įstaigoms suteikti pasirinkimo laisvę nuspręsti, ar rengti metinius veiklos planus, taip pat nustatoma, kad ministerijos planus tvirtina ministras, Vyriausybės įstaigų – šių įstaigų vadovai. Įstaigoms prie ministerijų nustatoma pareiga tokius metinius veiklos planus rengti. 3. Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnyje nustatyti, kad jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš valstybės tarnautojų.
Ministrui suteikiama diskrecija pavesti atlikti šias funkcijas ne tik ministerijos administracijos padalinių vadovams, bet ir kitiems valstybės tarnautojams (pvz., vyriausiesiems patarėjams). Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kancleriu Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skiriamas tik diplomatas. 4. Patikslintini Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 13 ir 14 punktus, 31¹ straipsnio 2 dalies
kodeksu. 5. Vyriausybės įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti nebaigtinį subjektų, kuriems Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę, sąrašą, siekiant numatyti galimybę derinti pozicijas, pvz., ir su socialiniais partneriais. 6. Papildyti Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį nauju 14 punktu bei 26 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 18 punktu ir nustatyti, jog ministras nusišalinimą pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus pateikia Ministrui Pirmininkui, o Ministras Pirmininkas sprendžia dėl šio nusišalinimo priėmimo. Vyriausybės įstatymas keičiamas, siekiant įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
statusą, garantuojantį jam savarankišką veikimą tam tikroje valdymo srityje, nesiekiama suteikti jokiam naujam subjektui teisės nušalinti ministrą, o jeigu Ministrui Pirmininkui kiltų abejonių dėl ministro veiklos, jis galėtų patarti ministrui nusišalinti arba spręsti šį klausimą politinės atsakomybės mechanizmo rėmuose. 7.
operatyvius personalo sprendimus (atostogų, papildomos poilsio dienos suteikimas, siuntimas į komandiruotes ir kt.) dėl Vyriausybės įstaigų vadovų priimtų valdymo srities ministras, ir atitinkamai papildyti ministro funkcijas, nurodytas Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje. 8. Papildyti Vyriausybės įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalį, kad Vyriausybės įstaigos vadovas priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, jei įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato kitokią Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovo atleidimo tvarką negu numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 14 punkte siūloma po žodžių „juos skatina“ ir po žodžių „tarnybines nuobaudas“ įrašyti žodžius „jei įstatymai nenustato kitaip“. Šis siūlymas sietinas su nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nauja redakcija (Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus, kurie yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiria Vyriausybė, tačiau pagal šio įstatymo 18 straipsnio
atleidimo iš pareigų) dėl direktoriaus tarnybos santykių priima Ministras Pirmininkas, o dėl pavaduotojų – Tarnybos direktorius). Taip pat Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio nuostatos derinamos su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kad į Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo pareigas asmenis priima Vyriausybė. 9.
Vyriausybės įstatymo 41 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad tuo atveju, jei po ankstesnių nutarimų priėmimo atitinkama valdymo sritis buvo perduota iš vieno ministro kitam ministrui, nutarimus, kuriais keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuriam atitinkama valdymo sritis buvo perduota. 10. Siūloma patikslinti Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 5 dalį bei 28 straipsnio 1 dalį, atsisakant Seimo narių įtraukimo į Vyriausybės komisijas bei Ministro Pirmininko sudaromas darbo grupes. Seimo valdybos 2018 m. gruodžio 12 d. pavedimu Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-2019-241 „Dėl Vyriausybės nutarimuose suformuluotų pasiūlymų“ buvo pateikta Seimo valdybos pozicija, jog Seimo narių dalyvavimas Vyriausybės komisijose neatitinka konstitucinės nuostatos, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. 11. Papildyti Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktus nustatant, kad ministras koordinuoja ir kontroliuoja visų jam pavaldžių įstaigų veiklą, taip pat kad šią funkciją bei ministerijos administracijos padalinių veiklos koordinavimą ministras gali pavesti vykdyti viceministrams ar ministerijos kancleriui. Atitinkamai tikslinami ir Vyriausybės įstatymo 31 ir 31¹ straipsniai. 12.
12Atsižvelgus į tai, kad kitų valstybės politikų (pvz.,
Respublikos Prezidento, Seimo narių, savivaldybių tarybų narių) veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo statute, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme ir t.t.) yra aiškiai nustatyta, kad šiems politikams išduodamas Respublikos Prezidento pažymėjimas, Seimo nario pažymėjimas ar savivaldybės tarybos nario pažymėjimas, siūlytina siekiant nuoseklumo ir aiškumo atitinkamai ir Vyriausybės įstatyme nustatyti, kad Vyriausybės nariui (ministrui ir Ministrui Pirmininkui) išduodamas ministro ar Ministro Pirmininko pažymėjimas, atitinkamus pažymėjimus išduodantis subjektas ir kad šių pažymėjimų formą bei išdavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Taip pat atliekami kiti redakcinio pobūdžio Vyriausybės įstatymo patikslinimai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas Nr. XIII-3096 įsigalios 2021 m. sausio 1 d., vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūloma numatyti, kad ir įstatymo projektas įsigalios 2021 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą Vyriausybės darbo reglamentą;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1456 „Dėl įgaliojimų patvirtinti pažymėjimų formas ir jų išdavimo tvarkas suteikimo;
3) ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos nuostatus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti neprireiks valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Vyriausybė“, „ministras“, „Vyriausybės įstaiga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
32, 41, 45 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
papildyti 5 dalimi ir joje nustatyti, kad „Vyriausybės nariui (Ministrui Pirmininkui ar ministrui) išduodamas atitinkamai Ministro Pirmininko arba ministro pažymėjimas. Pažymėjimą išduoda Vyriausybės narį paskyręs asmuo. Šių pažymėjimų formą bei išdavimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija“. Siūlomos nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma. Siūloma nustatyti, kad „Pažymėjimą išduoda Vyriausybės narį paskyręs asmuo“ (čia ir toliau išskirta mūsų). Pagal Konstitucijos 92 straipsnio 1, 2 dalis Ministrą Pirmininką ir ministrus skiria Respublikos Prezidentas, taigi, aptariamoje projekto nuostatoje jis galėtų būti nurodytas tiesiogiai, o ne kaip „Vyriausybės narį paskyręs asmuo“. Tačiau abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės vadovas, išduodamas pažymėjimus Vyriausybės nariams, turėtų veikti vadovaudamasis Vyriausybės įgaliotos institucijos (veikiausiai Vidaus reikalų ministerijos) priimtame teisės akte nustatyta tvarka, atitiktų konstitucinį valstybės vadovo statusą. Antra. Aptariamomis projekto nuostatomis siūloma papildyti keičiamo Vyriausybės įstatymo straipsnį, kuriame reglamentuojama Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa. Mūsų nuomone, projektu teikiamų nuostatų turinys nedera su straipsnio, kurį siūloma papildyti, turiniu.
Jeigu pažymėjimo įteikimas Vyriausybės nariui turėtų būti iškilmingas aktas (iš projekto teksto tai nėra aišku), jį reglamentuojančios nuostatos, mūsų nuomone, dėstytinos Vyriausybės įstatymo 7 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas Vyriausybės narių prisaikdinimas. Jeigu pažymėjimo įteikimas tebūtų techninis veiksmas, siūlytume jį reglamentuojančias nuostatas dėstyti, pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymo 13 straipsnyje, atitinkamai koreguojant jo pavadinimą. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad Ministras Pirmininkas „priima ministro pareikštą nusišalinimą arba motyvuotai jo nepriima ir įpareigoja ministrą toliau atlikti tarnybines pareigas“, o pagal projekto 4 straipsnio 8 dalyje dėstomą keičiamo Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 18 punktą ministras „informuoja Ministrą Pirmininką, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, ir pareiškia apie nusišalinimą, o Ministrui Pirmininkui priėmus pareikštą nusišalinimą jokia forma nedalyvauja toliau vykdant pareigas“. Projekto aiškinamajame rašte siūlomas teisinis reguliavimas grindžiamas tuo, kad „atsižvelgiant į ministro konstitucinį statusą, garantuojantį jam savarankišką veikimą tam tikroje valdymo srityje, nesiekiama suteikti jokiam naujam subjektui teisės nušalinti ministrą, o jeigu Ministrui Pirmininkui kiltų abejonių dėl ministro veiklos, jis galėtų patarti ministrui nusišalinti arba spręsti šį klausimą politinės atsakomybės mechanizmo rėmuose“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas ir tikslintinas šiais aspektais. Pirma.
Pirma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ministrui Pirmininkui ir ministrams, kaip valstybės politikams, yra taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kurio 11 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais; apie galimą interesų konfliktą prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas; institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma Vyriausybės įstatyme sukonkretinti šį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatyti, jog ministras apie savo nusišalinimą turi pareikšti Ministrui Pirmininkui, manytina, kad, kartu atitinkamai nesukonkretinus Ministro Pirmininko nusišalinimo nuo pareigų mechanizmo, siūlomas teisinis reguliavimas būtų neišbaigtas.
Todėl siūlome papildyti projektą atitinkamomis normomis, kuriomis būtų sureguliuota, ar Ministras Pirmininkas apie savo nusišalinimą turėtų informuoti jį į pareigas paskyrusį subjektą – Respublikos Prezidentą, ar kolegialią valstybės instituciją, kurios narys jis yra, – Vyriausybę. Antra, projekto 4 straipsniu keičiamo Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 18 punkto formuluotė
„jokia forma nedalyvauja toliau vykdant pareigas“ tikslintina taip, kad būtų
aišku, jog nusišalinęs ministras negali vykdyti ne apskritai jokių savo pareigų, o tik tų, kurias vykdydamas jis galėtų paveikti sprendimus su jo privačiais interesais susijusiais klausimais (pavyzdžiui, „jokia forma nedalyvauja sprendžiant su jo privačiais interesais susijusius klausimus“, ar pan.). 3. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad ministras „gali tvirtinti ministerijos metinį veiklos planą“. Jeigu šia nuostata siekiama nustatyti, kad ministras tvirtina ministerijos metinį veiklos planą, kai toks planas yra rengiamas (sudaromas), siūlytume aptariamą projekto nuostatą taip ir formuluoti, nes priešingu atveju gali likti neaišku, koks kitas subjektas šį planą tvirtintų, jei ministras nepasinaudotų dispozityviai suformuluotoje nuostatoje numatyta galimybe. 4.
patikslinti Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatant, jog ministras tvirtina (vieną) jam pavestų valdymo sričių strateginį veiklos planą (o ne atskirus kelių jam pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus), vadovaujantis teisinio aiškumo principu atitinkamai reikėtų pataisyti projekto 7 straipsniu keičiamos įstatymo
įstatymo 31¹ straipsnio 2 dalies 1 bei 3 punktų formuluotes. 5. Siūlome projekto 5 ir 6 straipsniuose dėstomose keičiamo Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 5 dalies ir 28 straipsnio 1 dalies nuostatose kaip perteklinės atsisakyti formuluotės „o Seimo kanceliarijos darbuotojai – Seimo kanclerio“, nes Seimo kanceliarija patenka į aptariamose nuostatose minimų valstybės įstaigų, kurių atstovai gali būti Vyriausybės komisijų ir Ministro Pirmininko sudaromų darbo grupių nariais, apibrėžtį, o Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas, todėl savaime aišku, kad jis deleguotų Seimo kanceliarijos atstovus į Vyriausybės komisiją ar Ministro Pirmininko sudaromą darbo grupę. 6. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
įsigaliojimo terminas yra susijęs su aplinkybe, kad projekto nuostatų dalis kyla iš būtinybės suderinti Vyriausybės įstatymo nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, kuris įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visos projekto nuostatos yra susijusios su minėtu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad nauja Vyriausybė, tikėtina, bus sudaryta anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d., kai kurios projekto nuostatos (1 straipsnis, 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnis ir kt.) gali būti aktualios anksčiau, todėl siūlytume svarstyti projekte nustatyto jo įsigaliojimo termino atitinkamų korekcijų galimybę.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]