PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas (toliau – Laikinasis įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – mokesčio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas, visi kartu – projektai) parengti, įvertinus bendruomenių ir kitų asmenų kreipimąsi dėl problemų kylančių siekiant apsirūpinti požeminiu vandeniu ir institucijų taikomų sankcijų už išteklių gavybą neturint gręžinio paso ar privalomo leidimo požeminio vandens ištekliams išgauti. Projektais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą. Laikinojo įstatymo projekto parengimą paskatinusios priežastys:
Lietuvoje geriamuoju vandeniu daugiausia apsirūpinama iš požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių (toliau – gręžinys). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai turi būti registruoti Žemės gelmių registre (toliau – ŽGR), tačiau dalis gręžinių dėl įvairių priežasčių yra neregistruoti.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu ŽGR yra registruota apie 30 tūkstančių gręžinių, preliminariais duomenimis neįregistruotų gręžinių gali būti tiek pat ar net daugiau. Jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis požeminio vandens išgavimui reikalingas leidimas, ŽGR neregistruoto gręžinio savininkas negali gauti tokio leidimo, vadinasi negali naudoti ir požeminio vandens išteklių. Kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai. Aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu tokių gręžinių savininkams skiria baudas, už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius, taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį ir nurodo gręžinį likviduoti. Neturint duomenų apie visus gręžinius sunku užtikrinti tinkamą požeminio vandens išteklių apsaugą, jų kokybę, planuoti ir (ar) numatyti vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo tinklų plėtros perspektyvas, požeminio vandens išteklių poreikį ateityje. Svarbu pažymėti, kad bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu, todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu tiek ir vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus. Atkreiptinas dėmesys, kad po 1990 metų dalis kaimiškų vietovių naudojamos geriamojo vandens tiekimui skirtos infrastruktūros buvo perduota eksploatuoti savivaldybių vandentvarkos įmonėms. Dėl chaotiškai vykusio perdavimo, dalies perimtų požeminio vandens gavybai skirtų gręžinių įrengimą patvirtinantys dokumentai neišliko, kita dalis perimtų gręžinių – galimai galėjo būti įrengti nelegaliai.
Nesant lanksčiai gręžinių įregistravimo tvarkai, siekiant nenutraukti geriamojo vandens tiekimo gyventojams, tokie gręžiniai buvo eksploatuojami iki pat šių dienų. 2018 m. liepos 1 d. aplinkosaugos kontrolės funkcijas žemės gelmių išteklių naudojimo srityje perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie AM (toliau – AAD). Pažymėtina, kad būtent AAD vykdyta kontrolė ir išryškino problemos mąstą. Kita su gręžinių įteisinimu susijusi aktuali problema, kurią siekiama spręsti pateiktais teisės aktų projektais, tai dalies ŽGR esamų gręžinių aktualių duomenų įrašymas. Sovietiniais metais įrengtų gręžinių įregistravimas ŽGR buvo atliktas perkeliant gręžinius iš tuo metu pildytų gręžinių kadastro knygų ir neturint aktualios informacijos apie gręžinių savininkus. Gręžinio savininko įrašymas į ŽGR, tais atvejais, kai nėra nuosavybę įrodančių dokumentų, gali užtrukti iki metų ir ilgiau. Atvejais kada gręžinys registruotas ŽGR, tačiau nėra įrašyti gręžinio savininko duomenys, faktinis tokio gręžinio valdytoja negali pradėti procedūrų reikalingų leidimui, naudoti požeminio vandens išteklius, gauti. 2018 m. AAD sustiprinus požeminio vandens išteklių naudojimo kontrolę, pastebėta, kad didžioji dalis iš tokių gręžinių išgaunamų požeminio vandens išteklių yra naudojami viešajam vandens tiekimui. Viešasis vandens tiekėjas perimantis ŽGR registruotą, bet neturintį aktualių duomenų apie savininką, gręžinį ir dėl to negalintis gauti leidimo požeminio vandens išteklių naudojimui, yra baudžiamas už išteklių naudojimą pažeidžiant teisės aktų nuostatas.
Aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu nevertina ar savininko nustatymo procedūros pripažįstat gręžinius bešeimininkiais yra prasidėjusios ar ne ir tokių gręžinių naudotojams skiria baudas už be leidimo išgautą požeminį vandenį ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius taikydami dešimteriopo tarifo dydžio mokestį. Laikinojo įstatymo projektu siekiama, kad būtų įteisinti visi valdomi ir naudojami požeminio vandens gręžiniai, sustiprinta požeminio vandens išteklių kokybinė ir kiekybinė apsauga. Tuo tikslu siūloma nustatyti laikiną neregistruotų požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę per nurodytą laikotarpį įteisinti valdomą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Mokesčio įstatymo projektas parengtas įvertinus teismų praktiką, kuri rodo, kad, jei asmuo kreipiasi į teismą dėl AAD skirto didesnio tarifo mokesčio sumažinimo, dažniausiai teismo sprendimu AAD taikomas koeficientas 10 sumažinamas iki 1,5 ar 2 ir taip pat įvertinus kitų institucijų taikomas sankcijas už panašaus pobūdžio nusižengimus.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad nepaisant to, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo, Geriamojo vandens įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNT įstatymas) nuostatomis, savivaldybių institucijoms priskirta organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, o taryboms organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą, preliminariais duomenimis Lietuvoje neperimtų gręžinių vis dar yra likę apie 400. Gręžinių vanduo, neaišku kokios kokybės, vietinių gyventojų yra naudojamas siekiant apsirūpinti geriamuoju vandeniu. Pažymėtina, kad nuostatos, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei ir, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn arba sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.), įtvirtintos 2006 metais įsigaliojusiame GVTNT įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad GVTNT įstatyme numatyta, jog savivaldybė arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, privalo naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir bešeimininkę infrastruktūrą. Už bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų skyrė savivaldybėms ir vandens tiekėjams lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros inventorizacijai, šios lėšos galėjo būti naudojamos ir bešeimininkio turto inventorizavimui.
Atsižvelgiant į tai, įstatymų nuostatų visuma leidžia teigti, kad savivaldybės turėdamos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, būdamos atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą, įgyvendindamos minėtus teisės aktus ir užtikrindamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip viešojo intereso paslaugų, teikimo prieinamumą visiems gyventojams, turi teisę ir pareigą perimti minėtą infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas minėtų paslaugų teikimas, tačiau infrastruktūros perėmimas vyksta vangiai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politiko grupės (vadovas Vitalijus Auglys, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Valentina Tuskenytė (tel. +370 695 86821, el. p. [email protected]); vyriausioji specialistė Judita Vaišnorienė (tel. +370 695 54136, el. p. [email protected]); Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (direktorius Giedrius Giparas, el. p. [email protected]) Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis (tel. (8 5) 233 7715; el. p. [email protected]) ir Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė (tel. (8 5) 213 6272; el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Gręžinių registravimas: Žemės gelmių įstatymas nustato, kad visi gręžiniai privalo būti registruojami Žemės gelmių registre. Vadovaujantis Aplinkos ministro 1999-12-23 įsakymu Nr.
„Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių
gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos ministro 1999 m. gruodžio
gręžiniams, gręžiniui įrengti rengiamas projektas, įrengus gręžinį išduodamas gręžinio pasas, o gręžinys įregistruojamas Žemės gelmių registre. Tuomet, Žemės gelmių įstatymo nustatytais atvejais asmenys, požeminio vandens išteklių išgavimui, turi gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymu, kuriame nustatyta, kad mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas, mokėti mokestį už gamtos išteklius. Šiuo metu nėra tvarkos, nustatančios kriterijus, kuriais vadovaujantis gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys, įrengtas nesilaikant Aplinkos ministro
registruojamas Žemės gelmių registre. Požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių gręžinių laikytinas neteisėtu. Mokesčio padidintu tarifu taikymas: šiuo metu Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Geriamojo vandens tiekimui skirtos infrastruktūros perėmimas: pagal GVTNT įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus šiuos atvejus (16 straispnio 4 dalis):
kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNT įstatymo 16 straipsnio 6 dalis);
naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNT įstatymo 16 straispnio 8 dalis). LR Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.
88
„Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros
objektų išpirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtinta, kad „<...> šalims susitarus, infrastruktūros objektas gali būti perduotas savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn neatlygintinai“. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei, o jei susitarti nepavyksta, dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo turi būti sudaromos sutartys (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir tik vėliausiai nesusitarus, minėtos infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Laikinojo įstatymo projektu siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, atleidžiant asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.
Laikinojo įstatymo projektu siūloma asmenį nuo administracinės atsakomybės atleisti 4 atvejais:
įrengtą, gręžinį iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo – siūlymas grindžiamas atsižvelgiant į tai, kad AAD inspektorius vykdydamas mokestinį patikrinimą (už
mokesčio;
įsigaliojimo įrengtą, gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD;
3jei asmuo dėl neregistruoto, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengto,
gręžinio įteisinimo kreipiasi į savivaldybę dėl pritarimo naudoti požeminio vandens gręžinį gavimo – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai savivaldybei pateikiamas prašymas;
įstatymo įsigaliojimo nuosavybes teise priklausančiame žemės sklype įrengtą ŽGR registruotą požeminio vandens gręžinį – siūlomas atleidimas nuo atsakomybės prasidėtų nuo to momento, kai apie šį savo ketinimą asmuo informuotų AAD.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodytos teritorijos, šiuo atveju požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo.
Atsižvelgiant į tai Laikinojo įstatymo projekte numatyta, kad jei gavus savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį, asmuo vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka negali nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Mokesčio įstatymo projektu siūloma sumažinti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) ištekliams nustatytą koeficientą nuo 10 iki 2. Įstatymo projekte numatytas 3 metų laikotarpis, t. y. įtvirtinta data, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė turi perimti iš bendruomenių ar kitų asmenų geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą, siejamas su Laikinojo įstatymo projekto įgyvendinimu.
Įvertinant tai, kad Laikinojo įstatymo projekto nuostatos galiotų iki 2023 m. gruodžio 31 d. t. y, iki šio laikotarpio numatyta galimybė įteisinti valdomą gręžinį ir susitvarkyti kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus, netaikant administracinės ir juridinių asmenų atsakomybės ir didesnio tarifo mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, manome, kad siekiant užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimo paslaugų teikimą, per šį laikotarpį savivaldybė arba jos kontroliuojama vandens tiekimo įmonė yra pajėgi perimti geriamojo vandens tiekimui reikalingą infrastruktūrą. Pažymėtina, kad nuo 2006 metų savivaldybė arba jos kontroliuojama įmonė turėjo pareigą imtis iniciatyvos, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausanti, tačiau reikalinga viešajam vandens tiekimui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, nuosavybės teise priklausytų savivaldybei arba jos kontroliuojamai vandens tiekimo įmonei. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis GVTNT įstatymo 34 straipsnio 5 dalis nuostatomis, geriamojo vandens tiekėjų suderintos planuojamos investicijos su Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, gali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms nustatyti, todėl išperkama kitiems asmenims priklausanti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra gali būti įtraukiama į planuojamas investicijas.
Taip pat siūloma įstatymo projekte (keičiamuose
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo sujungimo būdu ir taikyti abu Civiliniame kodekse nustatytus įmonių jungimo būdus. Tikimasi, kad priėmus projektus bus:
Priėmus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti projektai įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Laikinojo įstatymo projektą bus sudarytos palankios sąlygos įsiteisinti valdomus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius, ir gauti požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingą leidimą. Ūkio subjektams administracinė našta nepadidės, kaip tik jiems bus sudarytos sąlygos ir laikina tvarka įsiteisinti naudojamus gręžinius netaikant sankcijų. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Laikinojo įstatymo projektą ir siekiant užtikrinti tinkamą normų įgyvendinimą, aplinkos ministras turės priimti neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarką ir nustatyti paraiškos dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimo formą, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos turės patvirtinti gręžinio paso formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektų įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai derinti su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis, paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (Reg. Nr. 20-11150, 20-12110). 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žemės gelmių registras“, „požeminio vandens ištekliai“, „leidimai“,
„gėlo požeminio vandens gręžiniai“, „didesnis mokesčio tarifas“, „geriamojo
vandens tiekimo infrastruktūra“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir
(ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo įstatymo galiojimo laikotarpiu savo noru nusprendžia likviduoti valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, aukščiau nurodyta atsakomybė bei didesnio tarifo mokestis nebūtų taikomi ir asmenims, kurių gręžiniai yra registruoti Žemės gelmių registre, bet šiame registre nėra nurodytas gręžinių savininkas, jeigu jie nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo įrengė, bet Žemės gelmių registre neregistravo gręžinio, naudojo gėlo požeminio vandens išteklius, nenustatę požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, neturėdami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, o juridiniams asmenims - atsakomybė, nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, o taip pat tokiems asmenims nebūtų taikomas didesnio tarifo mokestis už išgautus nedeklaruotus gamtos išteklius, jeigu pastarieji iki įstatymo įsigaliojimo likviduoja gręžinį arba, įsigaliojus įstatymui, nusprendžia jį likviduoti ar nusprendžia kreiptis į savivaldybę dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį. Taigi projektu siūloma reglamentuoti santykius, atsiradusius iki įstatymo įsigaliojimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog ,,kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai“, o Lietuvoje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neregistruotų gėlo požeminio vandens gręžinių.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Pažymėtina, kad žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Akivaizdu, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iki įstatymo įsigaliojimo neregistruotus gręžinius įsirengusių bei juos naudojančių asmenų padėtis būtų pagerinta. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio nuostolius dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo patirtų valstybė, negaudama (ar gaudama mažiau) mokesčio už valstybinių požeminio vandens išteklių naudojimą. Valstybės biudžetas taip pat nebūtų papildytas baudomis, kurios asmenims būtų skiriamos už gamtos išteklių naudojimą be leidimo ir vandenviečių apsaugos zonų nenustatymą. Kiek pajamų dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo negautų valstybės biudžetas, projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą 20 procentų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą, atitinkamai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų. (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenys, neteisėtai naudojantys neįteisintus gėlo požeminio vandens gręžinius, be neigiamų teisinių pasekmių jų atžvilgiu galėtų tokius gręžinius įteisinti. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto
teisinės valstybės principui. 2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką“. Atkreipiame dėmesį, kad iki įstatymo įsigaliojimo už projekte nurodytas Administracinių nusižengimų kodekse nurodytas veikas administracinio nusižengimo teisena gali būti ne tik pradėta, bet iki įstatymo įsigaliojimo ir užbaigta.
Taigi įstatymo nuostatos būtų taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo užbaigtai administracinių nusižengimų teisenai, kai asmenų atžvilgiu jau būtų įsiteisėję įgaliotų subjektų sprendimai paskirti atitinkamas administracines nuobaudas, o tokie sprendimai jau galimai būtų ir įvykdyti. Analogiška situacija galėtų būti ir tuo atveju, kai iki įstatymo įsigaliojimo atsakomybėn būtų patraukti juridiniai asmenys už Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytos veikos pažeidimus. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įsiterpiama į teisnius santykius, kurie pasibaigė iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, svarstytina, ar nereikėtų detalizuoti, kurios konkrečiai įstatymo nuostatos būtų taikomos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtai administracinių nusižengimų teisenai, nes teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti ne tik atleidimo nuo administracinės atsakomybės, numatytos atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, bet ir juridiniams asmenims nebūtų taikoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 123¹ straipsnio 8 dalyje numatytą veiką (projekto 2 straipsnio 1 ir
santykiai, nesusiję su atleidimu nuo atsakomybės ar iki įstatymo įsigaliojimo pradėta administracinių nusižengimų teisena. 3. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus nuo administracinės atsakomybės, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius.
Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti. 4. Projekto
šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, taip pat asmenų, kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, atleidimą nuo atsakomybės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis nuo atsakomybės būtų atleidžiami tik gręžinių valdytojai ir (arba) naudotojai, bet ne gręžinių, kurie neįregistruoti registre, savininkai, taip pat ir registre įregistruotų gręžinių savininkai, jei jie registre nenurodyti tokių gręžinių savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 5. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis Žemės gelmių registre įregistruoti jame neregistruotą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris tokio gręžinio nenaudoja, jo nevaldo ir galimai neturintis nieko bendra su registruotinu gręžiniu. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Todėl, svarstytina, ar aukščiau nurodyto gręžinio registravimą neturėtų atlikti tokį gręžinį įrengęs asmuo, kuris Žemės gelmių registre būtų registruojamas tokio gręžinio savininku ar jo įgaliotas asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą. Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį pateikia, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į kitą teritorijų planavimo dokumentą. Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Be to, nėra aišku, į kokius konkrečiai ,,kitus teritorijų planavimo dokumentus“ turėtų atsižvelgti savivaldybių institucijos, pareikšdamos pagrįstą nuomonę pritarti (nepritarti) naudoti gręžinį. Svarstytina, ar tokius teritorijų planavimo dokumentus įstatymo projekte nereikėtų įvardinti. 7.
vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų. 8. Projekto 3 straipsnio 5 ir 6 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas. 9.
nuostata ,,asmens turimas gręžinys” nėra aiški, nes neaišku, ar ji apimtų asmenims nuosavybės teise priklausančius, ar jų tik valdomus gręžinius, ar ši nuostata būtų aiškinama kitaip. Atsižvelgiant į tai, šią projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti analogiškas nuostatas, vartojamas projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 10. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse asmenims siūloma nustatyti nevienodos trukmės terminus pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui į Žemės gelmių registrą. Viešiesiems juridiniams asmenims siūloma nustatyti 18 mėnesių terminą, o privatiems juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims toks terminas būtų 12 mėnesių. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti vienodos trukmės terminai. 11. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre.
Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą. 12. Projekto 5 straipsnyje po žodžių „nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre“ įrašytinas žodis „dienos“. 13. Projekto 6 straipsnio pavadinime vartojama sąvoka ,,gėlo požeminio vandens ištekliai”. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,požeminio vandens ištekliai”.
Svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 14. Pagal projekto 6 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenų iki įstatymo įsigaliojimo, taip pat po įstatymo įsigaliojimo išgauti požeminio vandens ištekliai iš neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio nebūtų laikomi išgautais neteisėtai, jeigu jie įvykdytų projekte siūlomas nustatyti sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kada baigtųsi laikotarpis, kurio metu asmenų išgauti ištekliai nebūtų laikomi išgautais neteisėtai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 15. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu. 16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, projekto 7 straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas, įgyvendinimas ir taikymas”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]