Projekto lyginamasis variantas
BANKŲ įstatymo Nr. IX-2085 67 IR 73
nauja 9 dalimi: „9. Priežiūros institucija nuomonę dėl indėlių draudžiamojo įvykio, kaip jis apibrėžtas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, patvirtinimo raštu pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.“
9, 10, 11, 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13 ir 14 dalimis. 2 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 73 straipsnio 4 dalį. 4. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5311(2) lyginamasis variantas
BANKŲ įstatymo Nr. IX-2085 67 IR 73
taip:
„1. Priežiūros institucija turi teisę:“. 2. Papildyti 67 straipsnį
nauja 9 dalimi: „9. Priežiūros institucija nuomonę dėl indėlių draudžiamojo įvykio, kaip jis apibrėžtas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, patvirtinimo raštu pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas dėl su savo finansine padėtimi tiesiogiai susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir to negalės padaryti artimiausiu metu.“
9, 10, 11, 12 ir 13 dalis laikyti atitinkamai 10, 11, 12, 13 ir 14 dalimis. 2 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 73 straipsnio 4 dalį. 4. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turintis bankas ar užsienio banko filialas negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16,
pakeitimo įstatymo, lietuvos respublikos centrinių kredito unijų įstatymo nr. viii-1682
įstatymo nr. i-796 57 IR 61 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lietuvos banko įstatymo nr. i-678 8, 38 straipsnių IR šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2361 dėl galutinės įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sistemos (toliau – Reglamentas (ES) 2017/2361). Reglamentas (ES) 2017/2361 taikomas tiesiogiai, tačiau pagal šio reglamento 9 straipsnio 3 dalį kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės vyriausybė paskiria instituciją, kuri tikrina sprendimų dėl atskirų įnašų (toliau – sprendimas) autentiškumą, ir apie paskirtą instituciją praneša Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau
Siūlomais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau
Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Direktyva 97/9/EB), buvo priimtas dar 2015 metais ir per pastarąjį laikotarpį įvyko daug pokyčių tiek kredito įstaigų veiklos reglamentavimo srityje, tiek kredito įstaigų sektoriuje, taip pat į tai, kad Europos Komisija atliko Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje peržiūrą ir ESTT buvo nagrinėjamos su indėlių ir investuotojų teisėmis susijusios bylos, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 26, 28, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 46 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 5, 47 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – IĮIDĮ projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr.
IX-2085 67 ir 73straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. viii-1682 49 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. i-796 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas yra patobulinti indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veiklos reglamentavimą, siekiant efektyvesnio indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veikimo. 2. Projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174, el. p. [email protected]) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 239 0223, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Egidija Adlienė (tel. (8 5) 239 0134, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl Reglamento (ES) 2017/2361 įgyvendinimo Reglamento (ES) 2017/2361 9 straipsnio nuostatos atspindi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad „Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka. Vykdymą reglamentuoja civilinio proceso taisyklės, galiojančios toje valstybėje, kurioje jis vykdomas.
Vykdomąjį raštą neatliekant jokių formalumų, tik patikrinus sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda nacionalinė institucija, kurią šiam tikslui paskiria kiekvienos valstybės narės vyriausybė ir apie kurią praneša Komisijai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui <...>“. Įgyvendinant šias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad vykdomuosius raštus dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ar Europos Centrinio Banko sprendimų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, taip pat dėl ESTT sprendimų suinteresuotos šalies prašymu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išduoda Lietuvos apeliacinis teismas. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, minėto įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Pagal Civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalį užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota pripažinti sprendimą institucija. Papildomai pažymėtina, kad visai neseniai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė specialų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi „Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuotos šalies prašymu, pateikus teismui Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimą dėl atlyginamų išlaidų dydžio kartu su patvirtintu sprendimo vertimu į lietuvių kalbą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka patikrina įsiteisėjusio Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos sprendimo autentiškumą ir išduoda vykdomąjį raštą“ įgyvendinama panašaus pobūdžio 2017 m. birželio
Europos Sąjungos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) nuostata dėl institucijos, kuri įgaliota tikrinti sprendimo autentiškumą ir išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo metu galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta institucija, kuri tikrina sprendimų dėl Bendro pertvarkymo fondo dalyvių nesumokėtų įnašų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumą. Dėl kitų pagrindinių siūlomų keisti IĮIDĮ nuostatų
Pagal šiuos teisės aktus Lietuvoje gali veikti nebe viena, o kelios centrinės kredito unijos, sustiprinta kooperacija ir integracija tarp kredito unijų, sukurta mokumo užtikrinimo, vadinamoji kryžminių garantijų, sistema, nustatytos priemonės kredito unijų kapitalui stiprinti, kita, todėl atsisakyta kredito unijų pertvarkymo, finansuojamo dalyvaujant VĮ IID.
IĮIDĮ apibrėžtą sąvoką „indėlių draudžiamasis įvykis“ (IĮIDĮ 2 straipsnio 18 dalis) viena iš sąlygų tokiam įvykiui yra priežiūros institucijos sprendimas pripažinti indėlių draudimo dalyvį nemokiu. Tačiau Europos Komisija ir ESTT atkreipia dėmesį, kad pagal Direktyvą 2014/49/ES esminė sąlyga tokiam įvykiui yra ta, kad priežiūros institucija nustatė, kad, jos nuomone, dėl su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis tiesiogiai susijusių priežasčių atitinkama kredito įstaiga tuo metu negali grąžinti indėlio ir įstaiga neturi galimybių to padaryti artimiausiu metu. Tai reiškia, kad sąlyga pripažinti kredito įstaigą nemokia nėra būtina draudžiamajam įvykiui deklaruoti.
IĮIDĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką, kai įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos dalyvis negali grąžinti investuotojui priklausančių ir jo vardu laikomų pinigų <...>. Tačiau ESTT svarstytose bylose buvo nuspręsta, kad sąlyga, kad pinigai laikomi investuotojo vardu, nėra lemiama.
IĮIDĮ 5 straipsnį nustatytas papildomas draudimas indėlių, kurių draudimo sąlygos pagal trečiosios valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta IĮIDĮ. Pažymėtina, kad Direktyvos 2014/49/ES
filialų indėlių apsauga būtų lygiavertė Direktyvos 2014/49/ES nustatytai apsaugai, ir, jei nėra lygiavertė, gali nustatyti, kad jie turi prisijungti prie jų teritorijoje veikiančių indėlių garantijų sistemų.
Europos Komisijai, atliekant Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje peržiūrą, kilo abejonių dėl Lietuvos nacionalinėje teisėje nustatyto papildomo draudimo mechanizmo įgyvendinimo praktikoje (nors praktikoje Lietuvoje tokių atvejų ir nebuvo).
IĮIDĮ 12 straipsnio 5 dalį nustatoma metinė periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų suma vieniems metams nuo liepos 1 d. pagal praėjusių kalendorinių metų pabaigos duomenis. Tačiau pastarojo meto praktika rodo, kad situacija bankų sektoriuje sparčiai kinta, ateina nauji dalyviai, kurie einamaisiais metais prisiima įsipareigojimų indėlininkams, tačiau, kadangi praėjusių metų pabaigoje indėlių neturėjo, todėl nemoka periodinių (ex ante) įmokų Indėlių draudimo fondui, nors, įvykus draudžiamajam įvykiui, jų indėlininkams nuostoliai būtų kompensuojami iš Indėlių draudimo fondo, nes jų indėliai yra apdrausti vien tik jiems sumokėjus pirmąją (avansinę) draudimo įmoką, kuri yra fiksuota IĮIDĮ
įsipareigojimų indėlininkams.
mažiausiasis tikslinis lygis (0,8 procento visų indėlių draudimo sistemos dalyvių pagrindinių apdraustųjų indėlių sumos) privalo būti pasiektas iki 2024 m. liepos 3 d., o nacionalinis tikslinis lygis (2 procentai) – iki 2028 m. liepos 3 d.
Pagal šio straipsnio 5 dalį, jeigu mažiausiasis tikslinis lygis pasiekiamas anksčiau negu 2024 m. liepos 3 d., periodinės (ex ante) indėlių draudimo įmokos toliau mokamos, kad būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, kurio pasiekimo terminas sutrumpinamas atitinkamu laikotarpiu, kuriuo sutrumpėjo mažiausiojo tikslinio lygio pasiekimo terminas.
Sąjungos valstybių indėlių draudimo sistemų dauguma, o kai kurių netgi ir 100 procentų, finansinių išteklių laikoma nacionaliniuose centriniuose bankuose.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas nenumato galimybės VĮ IID laikyti lėšas Lietuvos banke atidarytose sąskaitose.
Siūloma IĮIDĮ 35 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, pagal kurią Lietuvos apeliacinis teismas būtų paskirtas institucija, atsakinga už Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl Bendro pertvarkymo fondo dalyvių nesumokėtų atskirų įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti (toliau – Bendros pertvarkymo valdybos sprendimas), autentiškumo tikrinimą. Siūloma nustatyti, kad prašymų dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų autentiškumo patikrinimo tvarka iš esmės atitiktų Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojamą Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką. Prašymą dėl Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo nagrinėtų vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, o peržiūrėti pateiktą prašymą peržiūrėtų Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis būtų taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės. Atsižvelgiant į tokių prašymų ir Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų pobūdį, Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos nutartis, kuria išsprendžiamas prašymo autentiškumo klausimas, būtų galutinė ir neskundžiama kasaciniam teismui.
Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teismo nutartis, kuria būtų išsprendžiamas Bendros pertvarkymo valdybos sprendimo autentiškumo klausimas, kartu su Bendros pertvarkymo valdybos sprendimu būtų laikoma vykdomuoju dokumentu be papildomo reikalavimo išduoti vykdomąjį raštą. Tokių nuostatų įtvirtinimas užtikrintų sklandų nesumokėtų įmokų ar jų dalies ir delspinigių išieškojimą. Dėl kitų pagrindinių siūlomų keisti IĮIDĮ nuostatų
įgyvendinantiems teisės aktams Lietuvoje gali veikti ne viena, o kelios centrinės kredito unijos ir panaikinta galimybė kredito unijas pertvarkyti (perduoti kredito unijų turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus), visame IĮIDĮ tekste siūloma keisti žodžius „Centrinė kredito unija“ į žodžius „centrinė kredito unija“ arba „centrinės kredito unijos“ ir atsisakyti nuostatų, nustatančių VĮ IID dalyvavimą finansuojant kredito unijos pertvarkymą. Kartu IĮIDĮ projekto 27 straipsnyje siūloma atlikti techninio pobūdžio pataisymus – patikslinti IĮIDĮ 46 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose pateiktas nuorodas į Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą.
Su patikslinta indėlių draudžiamojo įvykio sąvoka siūloma suderinti ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 straipsnio 4 dalį, kuria įgyvendinama Direktyvos 2014/49/ES 3 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos nuostata, t. y. nustatomas terminas, per kurį priežiūros institucija turi priimti sprendimą dėl draudžiamojo įvykio. Be to, atsižvelgiant į pakeistos nuostatos turinį, siūloma ją iš Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 73 straipsnio (kuris reglamentuoja poveikio priemones) 4 dalies perkelti į šio įstatymo 67 straipsnį, kuris reglamentuoja priežiūros institucijos pareigas ir teises. Atitinkamai siūloma keisti ir Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 55 ir 49 straipsnius ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 61 ir 57straipsnius.
nuostatą valstybės narės turėtų kontroliuoti, kad trečiųjų valstybių filialų indėlių apsauga būtų lygiavertė Direktyvos 2014/49/ES nustatytai apsaugai, ir, jei nėra lygiavertė, gali nustatyti, kad jie turi prisijungti prie jų teritorijoje veikiančių indėlių garantijų sistemų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši Direktyvos 2014/49/ES nuostata nėra privaloma valstybėms narėms, bet paliekama taikyti jų nuožiūrai. Pagal Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos[2] (toliau
išvadas valstybės narės įvairiai perkelia ir įgyvendina minėtą Direktyvos 2014/49/ES nuostatą: 24 valstybės narės yra perkėlusios, 12 įgyvendino praktikoje. Tačiau pažymėtina, kad valstybės narės šią nuostatą yra perkėlusias labai skirtingai: vienos nustačiusios, kad trečiųjų šalių filialai turi bet kokiu atveju visiškai prisijungti prie priimančių šalių indėlių garantijų sistemų; kitos, kad turi visiškai prisijungti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms įvertinus apsaugos ekvivalentiškumą; trečios, kad gali prisijungti savanoriškai; ketvirtos iš viso nenumato galimybės prisijungti; penktos valstybės narės draudžia tik tą dalį apdraustųjų indėlių garantijų sistemos indėlių, kurių nepadengia trečiųjų šalių indėlių garantijų sistemos (t. y. draudžia papildomai – taip, kaip nustatyta šiuo metu Lietuvoje). Studijos autoriai pažymi, kad labiausiai komplikuotas yra būtent papildomo draudimo atvejis.
Europos Komisija, atlikusi Direktyvos 2014/49/ES įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje tikrinimą, taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje nustatyto papildomo draudimo mechanizmo įgyvendinamumo galimybę praktikoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti IĮIDĮ 5 straipsnyje įtvirtinto papildomo indėlių draudimo mechanizmo ir visame IĮIDĮ tekste su tuo susijusių nuostatų. Vietoj to siūloma IĮIDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemoje privalo, be kita ko, lygiomis teisėmis dalyvauti Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių bankų filialai, kai VĮ IID taryba nustato, kad filiale laikomų indėlių apsauga nėra lygiavertė šiame įstatyme nustatytai indėlių apsaugai.
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja ne tik pinigų plovimą, bet ir teroristų finansavimą, siūloma atitinkamai patikslinti IĮIDĮ 7 straipsnio 4 dalies 8 punkto, 8 straipsnio 3 punkto ir 23 straipsnio 12 dalies ir 15 dalies 2 punkto nuostatas.
Toks pakeitimas supaprastintų kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos indėlių draudimo įmokos dydžio apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad indėlių draudimo įmokų apskaičiavimo tikslais priežiūros institucijos nustatomas indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficientas neparodo absoliutaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumo, o tik remiantis tam tikrais rodikliais apskaičiuotą santykinę rizikingumo poziciją, palyginti su kitais dalyviais (pvz., konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikos koeficiento pokytis per metus nebūtinai atspindi objektyvų jo veiklos rizikingumo pasikeitimą, o greičiau pozicionavimą, palyginti su kitomis kredito įstaigomis), siūloma atsisakyti termino
„rizikingumas“ ir vietoj jo vartoti „rizikos koeficientas“. Iki šiol nebuvo teisinio aiškumo,
kaip einamaisiais metais būtų skaičiuojami prie Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos prisijungusių naujų dalyvių rizikos koeficientai, kol nėra atliktas reguliarus metinis vertinimas. Todėl IĮIDĮ projekte siūloma papildyti IĮIDĮ 12 straipsnio 3 dalį nuostata, reglamentuojančia, kad tokiems naujiems dalyviams būtų nustatomas laikinas atskirasis rizikos koeficientas, t. y. dalyvio rizikos koeficientas būtų nustatytas įprasta tvarka, tačiau iki kito reguliaraus metinio vertinimo nebūtų perskaičiuojami visų kitų dalyvių veiklos rizikos koeficientai, nepaisant naujo dalyvio atsiradimo sistemoje (atsižvelgiant į proporcingumo principą dėl riboto laikino poveikio kitų dalyvių rizikos koeficientams).
IĮIDĮ 12 straipsnio 10 dalies nuostatą siūloma papildyti, kad VĮ IID kiekvieno indėlių draudimo sistemos dalyvio mokėtinos periodinės (ex ante) ir specialiosios (ex post) indėlių draudimo įmokos dydį apskaičiuoja kiekvieną kalendorinį ketvirtį pagal praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinio mėnesio paskutinės dienos duomenis. Tai leistų įmokoms apskaičiuoti naudoti aktualiausius duomenis apie apdraustuosius indėlius, rinkti įmokas į Indėlių draudimo fondą, atitinkančias dalyvių prisiimtus įsipareigojimus, greičiau reaguoti į rinkos pokyčius, indėlių sumos augimą ar mažėjimą ir indėlių draudimo sistemos dalyvių atėjimą ar išėjimą. Šiuo pakeitimu bus užtikrintas teisingesnis įmokų mokėjimo mechanizmas, taip pat bus leidžiama draudimo įmokas rinkti iš naujų sistemos dalyvių, kai tik šie pradės priimti indėlius, o ne po ilgo laikotarpio, kuris pagal galiojantį reglamentavimą gali trukti ilgą laiką. Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.
1K-141 „Dėl metinės (ex ante) indėlių draudimo įmokų sumos nustatymo“ jau yra nustatyta draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir indėlių draudimo sistemos dalyviai jau yra informuoti apie mokėtiną metinę draudimo įmokos sumą, siekiant nepažeisti teisėtų kredito įstaigų lūkesčių, taip pat įvertinant tai, kad, pasikeitus įmokų apskaičiavimo mechanizmui, reikės tam tikro laiko pakeisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlikti VĮ IID informacinių sistemų atnaujinimus, susijusius su įmokų apskaičiavimu ir kt., siūloma IĮIDĮ projekte įtvirtinti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad periodinių (ex ante) indėlių draudimo įmokų norma pirmą kartą nustatoma iki 2021 m. gegužės 31 d. už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o iki 2021 m. birželio 30 d. galioja nustatyta draudimo įmokų suma už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
sąlygomis metu pastebėtus dalyvaujančių institucijų komunikavimo nustatant specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų sumą trūkumus, siūloma IĮIDĮ 14 straipsnio 1 dalyje detaliau reglamentuoti specialiųjų (ex post) indėlių draudimo įmokų sumos nustatymo procedūrą.
Atsižvelgiant į IĮIDĮ 12 straipsnio pavadinimą ir į tai, kad specialiosioms (ex post) indėlių draudimo įmokoms yra skirtas atskiras IĮIDĮ 14 straipsnis, IĮIDĮ 12 straipsnio nuostatos, skirtos specialiosioms (ex post) indėlių draudimo įmokoms, perkeltos į IĮIDĮ 14 straipsnį, jį papildant naujomis 5 ir 7 dalimis.
dalyviams ir ją taikyti tolygiai kasmet iki 2024 metų vidurio. VĮ IID prognozuoja, kad iki 2024 metų pabaigos pagrindiniai apdraustieji indėliai kredito įstaigose sudarys virš 18 mlrd. Eur (iki 2019 metų pabaigos pagrindiniai apdraustieji indėliai sudarė 13,3 mlrd. Eur). Tam didžiausią įtaką turės ne tik natūralus šiuo metu veikiančiose kredito įstaigose laikomų indėlių prieaugis, bet ir prielaidos, kad prie indėlių draudimo sistemos prisijungs nauji dalyviai, kurie aktyviai plės savo veiklą ir priims indėlius. Tokiu būdu nacionalinio tikslinio lygio suma, kurią reikėtų pasiekti iki 2024 metų pabaigos, viršytų 360 mln.
Eur (iki 2019 metų pabaigos Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sudarė 107,8 mln. Eur). Vertinant kitus Indėlių draudimo fondo lėšų šaltinius, tokius kaip lėšos, gautinos administruojant bankroto procesus, investavimo pajamos ir kitus, periodinės (ex ante) draudimo įmokos toliau išliks svarbus Indėlių draudimo fondo pajamų šaltinis. Remiantis prognozėmis, nuo 2021 metų vidurio indėlių draudimo įmokos norma pagal galiojantį reglamentavimą turėtų didėti apie 4 kartus ir ji išliktų iki tol, kol būtų pasiektas nacionalinis tikslinis lygis, t. y. iki 2024 metų vidurio. Padidinta periodinių (ex ante) draudimo įmokų norma būtų du kartus didesnė nei Latvijoje ir keturis kartus didesnė nei Estijoje. Įvertinus prognozuojamą ekonomikos nuosmukį dėl naujojo koronaviruso (COVID-19), taip pat atsižvelgiant į finansų sektoriaus svarbą atliekant ekonomikos finansuotojo vaidmenį ir užtikrinant skolinimą svarbiems ekonomikos sektoriams bei prisidedant prie šalies ūkio atsigavimo, finansų sektorius neturėtų patirti perteklinių apsunkinimų, kurie atitrauktų išteklius ir (ar) dėmesį nuo pagrindinių funkcijų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma išbraukti IĮIDĮ 15 straipsnio 5 dalį ir pakeisti IĮIDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminą iki 2038 m. liepos 3 d., ir taip sudaryti sąlygas jo siekti tolygiai, išlaikant panašią įmokų normą, kuri yra šiuo metu, kartu užtikrinant teisingesnę indėlių draudimo sistemą visiems jos dalyviams. Atsižvelgiant į siūlomą IĮIDĮ 15 straipsnio 2 dalies pakeitimą, atitinkamai tikslintinas IĮIDĮ 12 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 15 straipsnio 15 dalies 4 punktas.
Atsižvelgiant į IĮIDĮ 16 straipsnio 12 dalies, 28 straipsnio 7 dalies, 34 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto reguliavimą (pagal kurį draudimo įmonė turi teisę skolintis administruojamų fondų įsipareigojimams vykdyti) ir į 16 straipsnio 10 dalies, 34 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto reguliavimą (pagal kurį draudimo įmonė turi teisę skolinti atitinkamų fondų lėšas) ir remiantis 32 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų bei 3 dalies 3 punkto analogija, siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir įvertinus VĮ IID teismų praktiką, kada indėlininkams buvo priteistos draudimo išmokos kartu su palūkanomis ir delspinigiais, siūloma atitinkamai tikslinti IĮIDĮ 16 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 28 straipsnio 3 ir 4 dalis.
trūksta finansinių išteklių indėlių draudimo išmokoms mokėti. Tokiu atveju VĮ IID galėtų pasinaudoti pasirinktinai vienu ar keliais lėšų šaltiniais: trūkstamą sumą galėtų pritraukti iš indėlių draudimo sistemos dalyvių rinkdama specialiąsias (ex post) indėlių draudimo įmokas, panaudoti savo nuosavo kapitalo privalomąjį rezervą ir (arba) skolintis.
Sąjungos valstybių indėlių draudimo sistemų praktiką, kai dauguma jų, o kai kurių netgi ir 100 procentų, valdomų finansinių išteklių laikoma nacionaliniuose centriniuose bankuose, taip pat įvertinus prastėjančias ekonomikos ir finansų prognozes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) pandemijos, siūloma IĮDĮ nustatyti papildomą saugią alternatyvią VĮ IID valdomų lėšų investavimo galimybę – leisti lėšas laikyti ir Lietuvos banke atidarytose sąskaitose.
Toks IĮDĮ pakeitimas reikalauja ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo atitinkamų pakeitimų. Siekiant maksimalaus suderinamumo su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, teikiamais pakeitimais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnius ir šeštojo skirsnio pavadinimą nustatant, kad sąskaitas Lietuvos banke galėtų turėti VĮ IID ir kiti viešojo sektoriaus subjektai, kurių atžvilgiu Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai gali veikti kaip fiskaliniai agentai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 21.2 straipsnio nuostatas (toliau – viešieji subjektai). Pažymėtina, kad siūlomas subjektų, galinčių turėti sąskaitas Lietuvos banke, ratas atitinka ir Europos Centrinio Banko teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui, iš esmės analogiškas subjektų ratas nurodytas ir 2019 m. balandžio 9 d. Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2019/671 dėl nacionalinių centrinių bankų vidaus turto ir įsipareigojimų valdymo operacijų (ECB/2019/7), kurios reglamentuoja palūkanų už viešųjų subjektų lėšas nacionaliniuose centriniuose bankuose esančiose sąskaitose normas.
Priėmus tokius pakeitimus, Lietuvos bankas atliktų valstybės fiskalinio agento funkcijas, tvarkydamas valstybės iždo sąskaitą, kaip tai atlieka ir iki šiol. Be to, Lietuvos bankas turėtų teisę atlikti fiskalinio agento funkcijas ne tik valstybės iždui, bet ir kitiems viešiesiems subjektams. Taip pat Lietuvos bankas ne tik galėtų tvarkyti viešųjų subjektų sąskaitas, bet ir atlikti viešiesiems subjektams reikalingas finansines operacijas.
Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumo patikrinimą pavesti Lietuvos apeliaciniam teismui, siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl baudų skyrimo autentiškumo patikrinimo funkciją taip pat perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, atitinkamai patikslinant Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 6 dalį ir šį straipsnį papildant nauja 7 dalimi.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, IĮIDĮ projekte siūloma atsisakyti mažą pridėtinę vertę turinčios IĮIDĮ 41 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi būti teikiama ne tik VĮ IID metinė veiklos ataskaita, bet dar atskirai ir tarybos metinė veiklos ataskaita.
Taip pat Lietuvos bankas ne tik galėtų tvarkyti viešųjų subjektų sąskaitas, bet ir atlikti viešiesiems subjektams reikalingas finansines operacijas.
Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti, autentiškumo patikrinimą pavesti Lietuvos apeliaciniam teismui, siūloma Bendros pertvarkymo valdybos sprendimų dėl baudų skyrimo autentiškumo patikrinimo funkciją taip pat perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, atitinkamai patikslinant Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 46 straipsnio 6 dalį ir šį straipsnį papildant nauja 7 dalimi.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja įmonės vadovą kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai pateikti ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą, ir siekiant sumažinti administracinę naštą, IĮIDĮ projekte siūloma atsisakyti mažą pridėtinę vertę turinčios IĮIDĮ 41 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos, kad savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi būti teikiama ne tik VĮ IID metinė veiklos ataskaita, bet dar atskirai ir tarybos metinė veiklos ataskaita. Priėmus IĮIDĮ projektą, VĮ IID metinėje veiklos ataskaitoje būtų atspindėtas ir VĮ IID tarybos atliktas darbas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektų priėmimas sukurs teisines prielaidas tinkamam ir sklandžiam Reglamento (ES) 2017/2361 nuostatų taikymui Lietuvos Respublikoje. Taikant Reglamentą (ES) 2017/2361, palengvės skolų Bendrai pertvarkymo valdybai išieškojimas.
Patobulinus indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veiklos reglamentavimą, bus užtikrintas geresnis teisinis aiškumas, IĮIDĮ nuostatos suderintos su kitais teisės aktais, atsižvelgta į besikeičiančią situaciją kredito įstaigų sektoriuje siekiant efektyvesnio indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemų veikimo. Įstatymų projektų priėmimas neigiamų pasekmių nesukels. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas padės užtikrinti Bendros pertvarkymo valdybos veiklos pajėgumus, sustiprins finansų įstaigų drausmę ir tuo prisidės prie finansų sektoriaus stabilumo išlaikymo, padidins vartotojų pasitikėjimą finansų įstaigomis. Patikimai veikiantis finansų sektorius yra būtina sąlyga realiosios ekonomikos finansavimui ir bendrai šalies ekonominei plėtrai. Atsisakymas paankstinti nacionalinio tikslinio lygio pasiekimo terminą padės kredito įstaigoms išvengti finansinio šoko dėl kylančio poreikio didinti įmokų į Indėlių draudimo fondą normą ateinančiu laikotarpiu ir išlaikyti vienodesnes konkurencines sąlygas su kaimyninėmis valstybėmis. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jų apibrėžtys įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendindama Įstatymų projektus, VĮ IID taryba ir Lietuvos bankas turės peržiūrėti ir prireikus pakeisti savo atitinkamai patvirtintus VĮ IID tarybos ir Lietuvos banko įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymams įgyvendinti papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauta Lietuvos banko ir VĮ IID specialistų pastabų ir pasiūlymų. Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 38 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto konsultuotasi su Europos Centriniu Banku, kuris pateikė savo nuomonę dėl siūlomų minėto įstatymo projekto nuostatų. 14.
reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „Bendra pertvarkymo valdyba“, „administracinės išlaidos“, „indėliai“, „indėlių draudimas“, „įsipareigojimai investuotojams“,
„įsipareigojimų investuotojams draudimas“, „fiskalinis agentas“, „viešųjų
subjektų sąskaitos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įsigaliojus įstatymams, Lietuvos bankas turės pranešti Bendrai pertvarkymo valdybai ir ESTT, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra paskirtas institucija, kuri tikrina sprendimų autentiškumą pagal Reglamento (ES) 2017/2361 9 straipsnio 3 dalį. [1] 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567 ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VII-1682 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2566. [2] https://ec.europa.eu/info/publications/191106-study-edis_en.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ įstatymo Nr. IX-2085 67 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ įstatymo Nr. IX-2085 67 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, e. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS BANKŲ įstatymo Nr. IX-2085
2020-12-09 Nr. 109-P-48(6)
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė (nuotoliniu), padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-5311 ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. BFK, 2020-12-091 Argumentai: Siūlytina ištaisyti 2018 m. birželio 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos Bankų įstatyme Nr. XIII-1232 atsiradusią techninę klaidą – sunumeruoti 67 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija turi teisę:“. 2. Projekto 1
straipsnio 1 ir 2 dalį laikyti 2 ir 3 dalimis. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, M. Maldeikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė