Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Skundo ištyrimo terminai Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos,. išskyrus atvejus, kai dDėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Apie Seimo kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, pareiškėjo sutikimu tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Skundo ištyrimo ir tyrimo atlikimo terminai
pareiškėjui atsakyta šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos., išskyrus atvejus, kai dDėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Apie Seimo kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. 2. Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėti tyrimai turi būti atlikti per įmanomai trumpiausią laiką.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu tyrimo metu
išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, pareiškėjo sutikimu tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“
ir taikymas
m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems tirti skundams arba pradėtoms tarpininkavimo procedūroms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vykdyta Seimui atskaitingų institucijų parlamentinė kontrolė. Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių įstatymo, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo galiojančios redakcijos neapibrėžia šių institucijų gautų skundų išnagrinėjimo galutinio termino. Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas gali sukelti riziką piktnaudžiavimui. Verta pastebėti, kad kitų Seimui atskaitingų institucijų (pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausios tarnybinės etikos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kt.) veiklą reglamentuojantys įstatymai nurodo skundų išnagrinėjimo galutinius terminus. Įstatymų projektais siekiama suvienodinti Seimui atskaitingų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų normas, įtvirtinant galutinius skundų išnagrinėjimo terminus, tiek Seimo kontrolierių, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikloje. Siekiama nustatyti, kad skundas turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius, o šis terminas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad Seimo kontrolierius gali taikyti tarpininkavimo procedūrą tik gavęs pareiškėjo sutikimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Seimo kontrolierių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Apie Seimo kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. Seimo kontrolieriaus įstatymo 22 straipsnis numato, kad Seimo kontrolierius nutraukia skundo tyrimą, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo jo skundo gavimo dienos. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio ar dėl to, kad skundo nagrinėjimo metu prireikia atlikti papildomą tyrimą (gauti dokumentus, paaiškinimus, apklausti suinteresuotus asmenis ir kt.), skundo tyrimo terminas pratęsiamas. Apie vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva pradėti tyrimai turi būti atlikti per kuo trumpesnį laiką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įtvirtinti Seimo kontrolierių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus gautų skundų išnagrinėjimo terminą – jį apibrėžiant iki 3 mėnesių, su galimybe pratęsti dar 3 mėnesiams.
Kadangi šiuo metu teisinis reguliavimas nenumato galutinio skundų išnagrinėjimo termino, minėtose institucijose gali susidaryti palanki situacija piktnaudžiavimui, taip pat gali neapibrėžtai užsitęsti skundo nagrinėjimas, pareiškėjas negali tikėtis skundo išnagrinėjimo per apibrėžtą laiką. Taip pat siūloma nustatyti, kad skundo tyrimas yra nutraukiamas, jei pareiškėjo sutikimu tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia. Siektina, kad tarpininkavimo procedūra būtų taikoma tik gavus pareiškėjo sutikimą, o pareiškėjui nesutikus – būtų skundas nagrinėjamas iš esmės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos Siūlomi įstatymo pakeitimai įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto Guoda Burokienė vardu komiteto pirmininkė
projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma numatyti galimybę, esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, skundo tyrimo terminą pratęsti, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Papildžius šį straipsnį tokia nuostata netenka prasmės ir netgi kyla tam tikras prieštaravimas su šiame straipsnyje esančia nuostata, kad skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką, todėl siūlome jos atsisakyti. 2. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas jo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iki jo įsigaliojimo Seimo kontrolierių gautų skundų tyrimo terminai dėl skunduose nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio gali nebeatitikti projekto 1 straipsniu teikiamos taisyklės ir gali kilti interpretacijų, kad tyrimas vilkinamas. Panašių problemų gali kilti dėl iki projekto įsigaliojimo Seimo kontrolieriaus pradėtos tarpininkavimo procedūros nesant pareiškėjo sutikimui, todėl siūlytina aptarti ir projekto 2 straipsnio nuostatos taikymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti patikslintas čia nurodytas terminas taip, kad jis atitiktų lex retro non agit principą. Taip pat 2 dalyje vietoje nuostatos, kad „šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems tirti skundams arba pradėtoms tarpininkavimo procedūroms“ svarbiau yra aptarti iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų tirti skundų arba pradėtų tarpininkavimo procedūrų teisinį reglamentavimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
įstatymo projekto Nr. xiiip-5306
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius, Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galimybę, esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, skundo tyrimo terminą pratęsti, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Papildžius šį straipsnį tokia nuostata netenka prasmės ir netgi kyla tam tikras prieštaravimas su šiame straipsnyje esančia nuostata, kad skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką, todėl siūlome jos atsisakyti. Nesvarstyta
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-10-213 N 2.
Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas jo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iki jo įsigaliojimo Seimo kontrolierių gautų skundų tyrimo terminai dėl skunduose nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio gali nebeatitikti projekto 1 straipsniu teikiamos taisyklės ir gali kilti interpretacijų, kad tyrimas vilkinamas. Panašių problemų gali kilti dėl iki projekto įsigaliojimo Seimo kontrolieriaus pradėtos tarpininkavimo procedūros nesant pareiškėjo sutikimui, todėl siūlytina aptarti ir projekto 2 straipsnio nuostatos taikymą. Nesvarstyta
teisės grupė, 2020-11-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5306 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-01-051 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinama Projektas) bei įvertinę juo siūlomus pakeitimus, teikiame žemiau įvardytus pastebėjimus.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau vadinama Seimo kontrolierius) veikla iš esmės skiriasi nuo kitų valdžios institucijų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama Seimas) atskaitingų institucijų, veiklos, susijusios su asmens skundų nagrinėjimu ir sprendimų, turinčių tiesioginį poveikį asmens teisių ir pareigų apimčiai, priėmimu. 1. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įgaliojimai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau vadinama Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama Seimo kontrolierių įstatymas arba Įstatymas). Siekiant, kad Seimo kontrolieriai galėtų tinkamai atlikti savo misiją, Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintas Seimo kontrolierių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas[¹], reiškiantis jų nepriklausomumą nuo bet kurios kitos institucijos. Be to, Konstitucijoje sukurtas žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, kurio dalis yra ir Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 str. 1 d.) bei kitos žmogaus teisių gynimo institucijos (Konstitucijos 73 str. 3 d.). Seimo kontrolieriai prižiūri, ar formuodamos ir įgyvendindamos viešąją politiką (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, užimtumo, valstybės valdymo ir pan. srityse) valdžios institucijos laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, gero viešojo administravimo principo. Seimo kontrolieriai nėra priskiriami jokiai valdžiai, jiems nėra suteikti įgaliojimai priimti administracinius sprendimus[²], tačiau Seimo kontrolieriai turi įgaliojimus vertinti bet kurios viešosios politikos srities valdžios institucijos arba įstaigos veiklą, jeigu įžvelgia galimus žmogaus teisių pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga 2017 m. buvo akredituota Jungtinėse Tautose kaip Nacionalinė žmogaus teisių institucija (toliau vadinama NŽTI), suteikiant jai A statusą[³] kuris reiškia, kad institucija atitinka Jungtinių Tautų suformuotus Paryžiaus principus, įskaitant ir nepriklausomumo. Ši akreditacija suteikiama tik įrodžius, kad institucija yra nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų, jos nepriklausomumas įtvirtintas įstatyme yra realus, o ne formalus. Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija)[⁴], Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras[⁵], kitos tarptautinės institucijos skatina valstybes susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, pažeidžiančių ombudsmeno ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų (Lietuvoje – Seimo kontrolieriai) nepriklausomumą, kad savo funkcijas ombudsmenai galėtų vykdyti tinkamai ir visa apimtimi. Jungtinių Tautų Akreditacijos pakomitetis Lietuvai pateikė rekomendacijas, kuriomis atkreipė dėmesį į NŽTI (ombudsmeno) imuniteto (įskaitant finansinį, institucinį imunitetą bei veiklos nepriklausomumą) apsaugos svarbą, todėl šių rekomendacijų įgyvendinimo aspektas taip pat bus vertinamas NŽTI (Seimo kontrolierių įstaigos) pakartotinės akreditacijos metu, 2022 metais. Įtvirtindamas Projektu siūlomą galutinį Seimo kontrolierių atliekamo tyrimo terminą įstatymo leidėjas įsiterptų į Seimo kontrolieriaus veiklą, Įstatymo nuostatomis įpareigodamas jį baigti skundo tyrimą, nors Seimo kontrolierius galimai būtų kitos nuomonės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas, pagal kurį Seimo kontrolieriai galėtų pratęsti skundo tyrimą ne daugiau kaip 3 mėnesiams, pažeidžia Seimo kontrolierių (ombudsmenų), vykdančių tiek skundų dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų tyrimo funkcijas, tiek NŽTI ir nacionalinės prevencijos institucijos funkcijas, nepriklausomumo, savarankiškumo principus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui (Seimo kontrolierių įstaigai pakartotinės akreditacijos metu nebus suteiktas A statusas). Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra numatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, pirmiausiai todėl, kad kreipimasis į Seimo kontrolierių asmeniui nėra privalomas (Seimo kontrolierius nėra ir negali būti privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija), asmuo į Seimo kontrolierių kreipiasi savo pasirinkimu, žinodamas, kad Seimo kontrolierius nepriima privalomojo pobūdžio sprendimų[⁶], kreipimasis į Seimo kontrolierių nepratęsia senaties terminų, kurie svarbūs ginant asmens teises teisme. Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp viešojo administravimo subjektų ir žmogaus. Ginčus nagrinėja teismai arba tam įgaliotos specialios institucijos, kurių sprendimai skundžiami teismui. Skundai pateikti Seimo kontrolieriui nagrinėjami tikslu ne kuo greičiau išnagrinėti skundą, o siekiant viešojo administravimo institucijos, dėl kurios paduotas skundas, veiklos gerinimo, tai yra, kad ši institucija tinkamai vykdytų pareigą tarnauti žmogui, atliekant jai priskirtas funkcijas.
Seimo kontrolieriaus sprendimai nėra administraciniai aktai, nesukuria pareiškėjams nei teisių, nei pareigų[⁷], veikla remiasi autoritetu ir „minkštąja galia“, todėl demokratinėse visuomenėse viešojo administravimo institucijoms teikiamos rekomendacijos yra vykdomos gera valia, skatinant institucijas pripažinti trūkumus ir juos šalinti pačioms. Taigi, jeigu būtų nustatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, būtų ribojamos Seimo kontrolierių galimybės siekti geriausio rezultato ir asmens skunde nurodytos problemos išsprendimo efektyviausiu viešojo administravimo lygiu, t. y. atitinkamus įgaliojimus turinčioje institucijoje/įstaigoje, nepažeidžiant įstatymo viršenybės ir veiklos teisėtumo principų. Be to, nustačius Įstatyme galutinį skundo tyrimo terminą, Seimo kontrolieriui būtų apribotos galimybės nagrinėjant asmenų skundus kartu tirti ir juos lėmusias sistemines problemas. Pritarti
tikslo – aiškinamajame rašte Projekto rengėjai nenurodo šios nuostatos keitimą paskatinusių priežasčių, taip pat nėra nurodomi šio pakeitimo tikslai bei uždaviniai. Tik žinant šios nuostatos keitimą lėmusias priežastis bei siekiamą tikslą, būtų galima vertinti šios nuostatos tikslingumą. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2021-01-06 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nesvarstyta
nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-5306
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti. Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių veikla iš esmės skiriasi nuo kitų valdžios institucijų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, veiklos, susijusios su asmens skundų nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu. Skundai pateikti Seimo kontrolieriui nagrinėjami tikslu ne kuo greičiau išnagrinėti skundą, o siekiant viešojo administravimo institucijos, dėl kurios paduotas skundas, veiklos gerinimo, tai yra, kad ši institucija tinkamai vykdytų pareigą tarnauti žmogui, atliekant jai priskirtas funkcijas. Asmens kreipimasis į Seimo kontrolierių asmeniui nėra privalomas (Seimo kontrolierius nėra privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija), asmuo į Seimo kontrolierių kreipiasi savo pasirinkimu. Seimo kontrolierius nepriima privalomojo pobūdžio sprendimų. Nustačius Įstatyme galutinį skundo tyrimo terminą, būtų ribojamos Seimo kontrolierių galimybės siekti geriausio rezultato ir asmens skunde nurodytos problemos išsprendimo efektyviausiu viešojo administravimo lygiu, taip pat būtų apribotos galimybės nagrinėjant asmenų skundus kartu tirti ir juos lėmusias sistemines problemas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga 2017 m. buvo akredituota Jungtinėse Tautose kaip Nacionalinė žmogaus teisių institucija, suteikiant jai A statusą, reiškiantį, kad institucija atitinka Jungtinių Tautų suformuotus Paryžiaus principus, įskaitant ir nepriklausomumo. Toks terminų nustatymas gali būti vertinamas kaip Seimo kontrolierių nepriklausomumo principo pažeidimas. 8.
teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-5306“). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Jolanta Savickienė, tel. 239 6808 [1] Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 punktas. [2] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006). [3] Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (toliau vadinama GANHRI) sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą. [4] Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, 2019 m. kovo 15–16 dienomis 118-ojoje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos principus (vadinamuosius Venecijos principus).
Venecijos komisija, pripažindama, kad ombudsmenas laikomas vienu iš valstybės demokratijos garantų, įvertinusi pastaraisiais metais kylančias grėsmes jų imunitetui, nepriklausomumui, įgaliojimų ir finansavimo ribojimą, siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas, Venecijos principais nustatė pagrindinius ombudsmeno skyrimo ir atleidimo, mandato, finansinių ir materialių garantijų standartus, kurių būtina laikytis užtikrinant tinkamą ombudsmeno institucijos funkcionavimą ir nepriklausomumą. [5] Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, atlikę nacionalinių žmogaus teisių institucijų veiksmingumo vertinimą (2005 m.), pažymėjo, kad finansinė NŽTI nepriklausomybė – tai yra finansinė autonomija, garantuojanti bendrą NŽTI laisvę nustatyti savo prioritetus ir veiklą. Viešosios lėšos turėtų būti teikiamos taikant mechanizmą, kuris nėra tiesiogiai valdomas vyriausybėje, pvz., balsavimas Parlamente. Visų pirma, valstybės biudžeto eilutėje turėtų būti nurodyta nacionalinei institucijai skirta suma. NŽTI taip pat turėtų turėti galimybę rinkti lėšas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, privačių arba užsienio donorų agentūrų.
Tokios lėšos neturėtų užkirsti kelio institucijoms gauti viešųjų lėšų; priešingai, tokias institucijas kuriančios vyriausybės yra atsakingos už jų finansavimą. NŽTI turėtų turėti teisę nustatyti savo išlaidas pagal paskirtą biudžetą. Finansinis tikrumas turėtų būti užtikrinamas reguliariai rengiant viešą finansinę atskaitomybę ir reguliariai (pageidautina, kasmet) nepriklausomą auditą. [6] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartyje (administracinė byla Nr. A15-1982/2006) nurodė: „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai (neveikimas) buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami [...]“. [7] Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
įstatymo projekto Nr. xiiip-5306 2021-01-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Gintautas Kindurys, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vyresnysis patarėjas Virginijus Vaškelis, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnioji patarėja Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galimybę, esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, skundo tyrimo terminą pratęsti, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Papildžius šį straipsnį tokia nuostata netenka prasmės ir netgi kyla tam tikras prieštaravimas su šiame straipsnyje esančia nuostata, kad skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką, todėl siūlome jos atsisakyti. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis.
Skundo ištyrimo terminai Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Apie Seimo kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuojančiomis nuostatomis atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iki jo įsigaliojimo Seimo kontrolierių gautų skundų tyrimo terminai dėl skunduose nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio gali nebeatitikti projekto 1 straipsniu teikiamos taisyklės ir gali kilti interpretacijų, kad tyrimas vilkinamas. Panašių problemų gali kilti dėl iki projekto įsigaliojimo Seimo kontrolieriaus pradėtos tarpininkavimo procedūros nesant pareiškėjo sutikimui, todėl siūlytina aptarti ir projekto 2 straipsnio nuostatos taikymą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomas po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems tirti skundams arba pradėtoms tarpininkavimo procedūroms.“
teisės grupė, 2020-11-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5306 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-01-051 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinama Projektas) bei įvertinę juo siūlomus pakeitimus, teikiame žemiau įvardytus pastebėjimus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau vadinama Seimo kontrolierius) veikla iš esmės skiriasi nuo kitų valdžios institucijų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama Seimas) atskaitingų institucijų, veiklos, susijusios su asmens skundų nagrinėjimu ir sprendimų, turinčių tiesioginį poveikį asmens teisių ir pareigų apimčiai, priėmimu. 1. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įgaliojimai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau vadinama Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama Seimo kontrolierių įstatymas arba Įstatymas). Siekiant, kad Seimo kontrolieriai galėtų tinkamai atlikti savo misiją, Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintas Seimo kontrolierių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas[¹], reiškiantis jų nepriklausomumą nuo bet kurios kitos institucijos. Be to, Konstitucijoje sukurtas žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, kurio dalis yra ir Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 str. 1 d.) bei kitos žmogaus teisių gynimo institucijos (Konstitucijos 73 str. 3 d.). Seimo kontrolieriai prižiūri, ar formuodamos ir įgyvendindamos viešąją politiką (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, užimtumo, valstybės valdymo ir pan. srityse) valdžios institucijos laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, gero viešojo administravimo principo.
Seimo kontrolieriai nėra priskiriami jokiai valdžiai, jiems nėra suteikti įgaliojimai priimti administracinius sprendimus[²], tačiau Seimo kontrolieriai turi įgaliojimus vertinti bet kurios viešosios politikos srities valdžios institucijos arba įstaigos veiklą, jeigu įžvelgia galimus žmogaus teisių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga 2017 m. buvo akredituota Jungtinėse Tautose kaip Nacionalinė žmogaus teisių institucija (toliau vadinama NŽTI), suteikiant jai A statusą[³] kuris reiškia, kad institucija atitinka Jungtinių Tautų suformuotus Paryžiaus principus, įskaitant ir nepriklausomumo. Ši akreditacija suteikiama tik įrodžius, kad institucija yra nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų, jos nepriklausomumas įtvirtintas įstatyme yra realus, o ne formalus. Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija)[⁴], Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras[⁵], kitos tarptautinės institucijos skatina valstybes susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, pažeidžiančių ombudsmeno ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų (Lietuvoje – Seimo kontrolieriai) nepriklausomumą, kad savo funkcijas ombudsmenai galėtų vykdyti tinkamai ir visa apimtimi. Jungtinių Tautų Akreditacijos pakomitetis Lietuvai pateikė rekomendacijas, kuriomis atkreipė dėmesį į NŽTI (ombudsmeno) imuniteto (įskaitant finansinį, institucinį imunitetą bei veiklos nepriklausomumą) apsaugos svarbą, todėl šių rekomendacijų įgyvendinimo aspektas taip pat bus vertinamas NŽTI (Seimo kontrolierių įstaigos) pakartotinės akreditacijos metu, 2022 metais.
Įtvirtindamas Projektu siūlomą galutinį Seimo kontrolierių atliekamo tyrimo terminą įstatymo leidėjas įsiterptų į Seimo kontrolieriaus veiklą, Įstatymo nuostatomis įpareigodamas jį baigti skundo tyrimą, nors Seimo kontrolierius galimai būtų kitos nuomonės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas, pagal kurį Seimo kontrolieriai galėtų pratęsti skundo tyrimą ne daugiau kaip 3 mėnesiams, pažeidžia Seimo kontrolierių (ombudsmenų), vykdančių tiek skundų dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų tyrimo funkcijas, tiek NŽTI ir nacionalinės prevencijos institucijos funkcijas, nepriklausomumo, savarankiškumo principus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui (Seimo kontrolierių įstaigai pakartotinės akreditacijos metu nebus suteiktas A statusas). Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra numatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, pirmiausiai todėl, kad kreipimasis į Seimo kontrolierių asmeniui nėra privalomas (Seimo kontrolierius nėra ir negali būti privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija), asmuo į Seimo kontrolierių kreipiasi savo pasirinkimu, žinodamas, kad Seimo kontrolierius nepriima privalomojo pobūdžio sprendimų[⁶], kreipimasis į Seimo kontrolierių nepratęsia senaties terminų, kurie svarbūs ginant asmens teises teisme. Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp viešojo administravimo subjektų ir žmogaus. Ginčus nagrinėja teismai arba tam įgaliotos specialios institucijos, kurių sprendimai skundžiami teismui.
Skundai pateikti Seimo kontrolieriui nagrinėjami tikslu ne kuo greičiau išnagrinėti skundą, o siekiant viešojo administravimo institucijos, dėl kurios paduotas skundas, veiklos gerinimo, tai yra, kad ši institucija tinkamai vykdytų pareigą tarnauti žmogui, atliekant jai priskirtas funkcijas. Seimo kontrolieriaus sprendimai nėra administraciniai aktai, nesukuria pareiškėjams nei teisių, nei pareigų[⁷], veikla remiasi autoritetu ir „minkštąja galia“, todėl demokratinėse visuomenėse viešojo administravimo institucijoms teikiamos rekomendacijos yra vykdomos gera valia, skatinant institucijas pripažinti trūkumus ir juos šalinti pačioms. Taigi, jeigu būtų nustatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, būtų ribojamos Seimo kontrolierių galimybės siekti geriausio rezultato ir asmens skunde nurodytos problemos išsprendimo efektyviausiu viešojo administravimo lygiu, t. y. atitinkamus įgaliojimus turinčioje institucijoje/įstaigoje, nepažeidžiant įstatymo viršenybės ir veiklos teisėtumo principų. Be to, nustačius Įstatyme galutinį skundo tyrimo terminą, Seimo kontrolieriui būtų apribotos galimybės nagrinėjant asmenų skundus kartu tirti ir juos lėmusias sistemines problemas. Nepritarti Argumentai: manytina, kad Seimo kontrolierių įstatyme turėtų būti reglamentuotas skundų išnagrinėjimo terminas. Siūlomas 3 mėnesių terminas su galimybe pratęsti dar 3 mėnesiams ne tik suvienodintų esamą teisinį reguliavimą (šiuo metu toks terminas taikomas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus ir kitų institucijų veikloje), bet ir atlieptų pareiškėjo, kuris pateikia skundą Seimo kontrolieriui, lūkesčius, kad jo skundas nebus tiriamas neapibrėžtą laiko tarpą.
Konkretaus skundo tyrimo metu paaiškėjus sisteminėms problemoms, baigęs asmens skundo tyrimą Seimo kontrolierius gali pradėti sisteminį tyrimą savo iniciatyva (Seimo kontrolierių įstatymo 13 str. 3 d., 17 str. 6 d., 19² str. 2 d. 6 p.). Termino įstatyme nustatymas negali būti traktuojamas kaip kišimasis į institucijos veiklą, ar institucijos veiklos suvaržymas, o priešingai, užtikrina asmenų teisę į gerą valdymą, kuri išplaukia iš Lietuvos Respublikos
tarnauja žmonėms. 2. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-01-052
tikslo – aiškinamajame rašte Projekto rengėjai nenurodo šios nuostatos keitimą paskatinusių priežasčių, taip pat nėra nurodomi šio pakeitimo tikslai bei uždaviniai. Tik žinant šios nuostatos keitimą lėmusias priežastis bei siekiamą tikslą, būtų galima vertinti šios nuostatos tikslingumą. Nepritarti Argumentai: manytina, kad tarpininkavimo procedūra turėtų būti taikoma tik gavus pareiškėjo sutikimą. Taip būtų išvengiama situacijų, kai pareiškėjas nepageidauja, kad būtų pradėta tarpininkavimo procedūra, o tikisi, kad jo skundas bus pradėtas tirti nedelsiant. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5306 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363 [1] Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 punktas. [2] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006). [3] Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (toliau vadinama GANHRI) sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą. [4] Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, 2019 m. kovo 15–16 dienomis 118-ojoje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos principus (vadinamuosius Venecijos principus).
Venecijos komisija, pripažindama, kad ombudsmenas laikomas vienu iš valstybės demokratijos garantų, įvertinusi pastaraisiais metais kylančias grėsmes jų imunitetui, nepriklausomumui, įgaliojimų ir finansavimo ribojimą, siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas, Venecijos principais nustatė pagrindinius ombudsmeno skyrimo ir atleidimo, mandato, finansinių ir materialių garantijų standartus, kurių būtina laikytis užtikrinant tinkamą ombudsmeno institucijos funkcionavimą ir nepriklausomumą. [5] Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, atlikę nacionalinių žmogaus teisių institucijų veiksmingumo vertinimą (2005 m.), pažymėjo, kad finansinė NŽTI nepriklausomybė – tai yra finansinė autonomija, garantuojanti bendrą NŽTI laisvę nustatyti savo prioritetus ir veiklą. Viešosios lėšos turėtų būti teikiamos taikant mechanizmą, kuris nėra tiesiogiai valdomas vyriausybėje, pvz., balsavimas Parlamente. Visų pirma, valstybės biudžeto eilutėje turėtų būti nurodyta nacionalinei institucijai skirta suma. NŽTI taip pat turėtų turėti galimybę rinkti lėšas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, privačių arba užsienio donorų agentūrų.
Tokios lėšos neturėtų užkirsti kelio institucijoms gauti viešųjų lėšų; priešingai, tokias institucijas kuriančios vyriausybės yra atsakingos už jų finansavimą. NŽTI turėtų turėti teisę nustatyti savo išlaidas pagal paskirtą biudžetą. Finansinis tikrumas turėtų būti užtikrinamas reguliariai rengiant viešą finansinę atskaitomybę ir reguliariai (pageidautina, kasmet) nepriklausomą auditą. [6] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartyje (administracinė byla Nr. A15-1982/2006) nurodė: „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai (neveikimas) buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami [...]“. [7] Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
įstatymo projekto Nr. xiiip-5306
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Seimo kontrolieriaus vyresnioji patarėja Lina Baronaitienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galimybę, esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, skundo tyrimo terminą pratęsti, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Papildžius šį straipsnį tokia nuostata netenka prasmės ir netgi kyla tam tikras prieštaravimas su šiame straipsnyje esančia nuostata, kad skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką, todėl siūlome jos atsisakyti. Pritarti Argumentai:
Pritarti siūlymui atsisakyti nuostatos, kad skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projektą papildyti nuostata, kad Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėti tyrimai turi būti atlikti per įmanomai trumpiausią laiką. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2021-06-17 buvo priimtas Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-424, kuriuo taip pat keičiamos 18 straipsnio nuostatos ir kuris įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma įstatymo projekto nuostatas suderinti su priimtu įstatymu. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Skundo ištyrimo ir tyrimo atlikimo terminai
pareiškėjui atsakyta šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio skundo tyrimo terminas gali būti pratęsiamas, tačiau ne daugiau kaip dar 3 mėnesiams. Apie Seimo kontrolieriaus sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. 2. Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėti tyrimai turi būti atlikti per įmanomai trumpiausią laiką.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuojančiomis nuostatomis atsižvelgiant į tai, kad kai kurių iki jo įsigaliojimo Seimo kontrolierių gautų skundų tyrimo terminai dėl skunduose nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio gali nebeatitikti projekto 1 straipsniu teikiamos taisyklės ir gali kilti interpretacijų, kad tyrimas vilkinamas.
Panašių problemų gali kilti dėl iki projekto įsigaliojimo Seimo kontrolieriaus pradėtos tarpininkavimo procedūros nesant pareiškėjo sutikimui, todėl siūlytina aptarti ir projekto 2 straipsnio nuostatos taikymą. Pritarti Argumentai: Pritarti Teisės departamento pastabai. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2021-06-17 buvo priimtas Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-424, kuriuo taip pat keičiamos 18 straipsnio nuostatos ir kuris įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d., siūloma numatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2022 sausio 2 d. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 2 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos po įstatymo
įsigaliojimo pradėtiems tirti skundams arba pradėtoms tarpininkavimo procedūroms.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2020-11-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5306 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 2.
2Seimo kontrolierių įstaiga,
2021-01-051 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinama Projektas) bei įvertinę juo siūlomus pakeitimus, teikiame žemiau įvardytus pastebėjimus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau vadinama Seimo kontrolierius) veikla iš esmės skiriasi nuo kitų valdžios institucijų, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Seimui (toliau vadinama Seimas) atskaitingų institucijų, veiklos, susijusios su asmens skundų nagrinėjimu ir sprendimų, turinčių tiesioginį poveikį asmens teisių ir pareigų apimčiai, priėmimu. 1. Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių įgaliojimai kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau vadinama Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau vadinama Seimo kontrolierių įstatymas arba Įstatymas). Siekiant, kad Seimo kontrolieriai galėtų tinkamai atlikti savo misiją, Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtintas Seimo kontrolierių veiklos laisvės ir savarankiškumo principas[¹], reiškiantis jų nepriklausomumą nuo bet kurios kitos institucijos. Be to, Konstitucijoje sukurtas žmogaus teisių apsaugos mechanizmas, kurio dalis yra ir Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 str. 1 d.) bei kitos žmogaus teisių gynimo institucijos (Konstitucijos 73 str. 3 d.). Seimo kontrolieriai prižiūri, ar formuodamos ir įgyvendindamos viešąją politiką (pvz., socialinės apsaugos, švietimo, užimtumo, valstybės valdymo ir pan. srityse) valdžios institucijos laikosi žmogaus teisių apsaugos principų, tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, gero viešojo administravimo principo. Seimo kontrolieriai nėra priskiriami jokiai valdžiai, jiems nėra suteikti įgaliojimai priimti administracinius sprendimus[²], tačiau Seimo kontrolieriai turi įgaliojimus vertinti bet kurios viešosios politikos srities valdžios institucijos arba įstaigos veiklą, jeigu įžvelgia galimus žmogaus teisių pažeidimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierių įstaiga 2017 m. buvo akredituota Jungtinėse Tautose kaip Nacionalinė žmogaus teisių institucija (toliau vadinama NŽTI), suteikiant jai A statusą[³] kuris reiškia, kad institucija atitinka Jungtinių Tautų suformuotus Paryžiaus principus, įskaitant ir nepriklausomumo. Ši akreditacija suteikiama tik įrodžius, kad institucija yra nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų, jos nepriklausomumas įtvirtintas įstatyme yra realus, o ne formalus. Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija)[⁴], Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras[⁵], kitos tarptautinės institucijos skatina valstybes susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, pažeidžiančių ombudsmeno ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų (Lietuvoje – Seimo kontrolieriai) nepriklausomumą, kad savo funkcijas ombudsmenai galėtų vykdyti tinkamai ir visa apimtimi. Jungtinių Tautų Akreditacijos pakomitetis Lietuvai pateikė rekomendacijas, kuriomis atkreipė dėmesį į NŽTI (ombudsmeno) imuniteto (įskaitant finansinį, institucinį imunitetą bei veiklos nepriklausomumą) apsaugos svarbą, todėl šių rekomendacijų įgyvendinimo aspektas taip pat bus vertinamas NŽTI (Seimo kontrolierių įstaigos) pakartotinės akreditacijos metu, 2022 metais. Įtvirtindamas Projektu siūlomą galutinį Seimo kontrolierių atliekamo tyrimo terminą įstatymo leidėjas įsiterptų į Seimo kontrolieriaus veiklą, Įstatymo nuostatomis įpareigodamas jį baigti skundo tyrimą, nors Seimo kontrolierius galimai būtų kitos nuomonės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Projektu siūlomas nustatyti reguliavimas, pagal kurį Seimo kontrolieriai galėtų pratęsti skundo tyrimą ne daugiau kaip 3 mėnesiams, pažeidžia Seimo kontrolierių (ombudsmenų), vykdančių tiek skundų dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų tyrimo funkcijas, tiek NŽTI ir nacionalinės prevencijos institucijos funkcijas, nepriklausomumo, savarankiškumo principus, o tai gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui (Seimo kontrolierių įstaigai pakartotinės akreditacijos metu nebus suteiktas A statusas). Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra numatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, pirmiausiai todėl, kad kreipimasis į Seimo kontrolierių asmeniui nėra privalomas (Seimo kontrolierius nėra ir negali būti privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija), asmuo į Seimo kontrolierių kreipiasi savo pasirinkimu, žinodamas, kad Seimo kontrolierius nepriima privalomojo pobūdžio sprendimų[⁶], kreipimasis į Seimo kontrolierių nepratęsia senaties terminų, kurie svarbūs ginant asmens teises teisme. Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp viešojo administravimo subjektų ir žmogaus. Ginčus nagrinėja teismai arba tam įgaliotos specialios institucijos, kurių sprendimai skundžiami teismui. Skundai pateikti Seimo kontrolieriui nagrinėjami tikslu ne kuo greičiau išnagrinėti skundą, o siekiant viešojo administravimo institucijos, dėl kurios paduotas skundas, veiklos gerinimo, tai yra, kad ši institucija tinkamai vykdytų pareigą tarnauti žmogui, atliekant jai priskirtas funkcijas.
Seimo kontrolieriaus sprendimai nėra administraciniai aktai, nesukuria pareiškėjams nei teisių, nei pareigų[⁷], veikla remiasi autoritetu ir „minkštąja galia“, todėl demokratinėse visuomenėse viešojo administravimo institucijoms teikiamos rekomendacijos yra vykdomos gera valia, skatinant institucijas pripažinti trūkumus ir juos šalinti pačioms. Taigi, jeigu būtų nustatytas galutinis skundo nagrinėjimo terminas, būtų ribojamos Seimo kontrolierių galimybės siekti geriausio rezultato ir asmens skunde nurodytos problemos išsprendimo efektyviausiu viešojo administravimo lygiu, t. y. atitinkamus įgaliojimus turinčioje institucijoje/įstaigoje, nepažeidžiant įstatymo viršenybės ir veiklos teisėtumo principų. Be to, nustačius Įstatyme galutinį skundo tyrimo terminą, Seimo kontrolieriui būtų apribotos galimybės nagrinėjant asmenų skundus kartu tirti ir juos lėmusias sistemines problemas. Nepritarti Argumentai:
Seimo kontrolierių pagrindinė misija – ginti žmogaus teises. Pareiškėjui pateikus skundą dėl galimai pažeidžiamų jo teisių yra itin neatsakinga skundą tirti neapibrėžtą laiko tarpą. Nuo to kenčia ne tik pareiškėjas, negaudamas atsakymo, tačiau ir visos valstybės reputacija bei mažėja asmenų pasitikėjimas valstybe. Jeigu Seimo kontrolierius, nagrinėdamas skundą, pamato, kad problema yra gilesnė ir sisteminė, jis turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva ir iš esmės išnagrinėti sisteminius trūkumus. Tokiems tyrimams nesiūloma nustatyti konkretaus termino. Tuo tarpu pareiškėjų skundai turi būti išnagrinėti tokiais terminais, kad skundžiamos aplinkybės asmeniui nebūtų praradusios aktualumo.
Seimo kontrolieriai nepateikė argumentų, kokiu būdu įstatyme nustačius konkrečius (ir pakankamai ilgus) galutinius skundo išnagrinėjimo terminus, tai gali suvaržyti jų nepriklausomumą atliekant savo funkcijas, nes ir galiojančiame įstatyme yra įtvirtinti skundo išnagrinėjimo terminai ir tai nesutrukdė įstaigai tapti Nacionaline žmogaus teisių institucija. 3. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-01-052
tikslo – aiškinamajame rašte Projekto rengėjai nenurodo šios nuostatos keitimą paskatinusių priežasčių, taip pat nėra nurodomi šio pakeitimo tikslai bei uždaviniai. Tik žinant šios nuostatos keitimą lėmusias priežastis bei siekiamą tikslą, būtų galima vertinti šios nuostatos tikslingumą. Nepritarti Argumentai:
Manytina, kad tarpininkavimo procedūra turėtų būti taikoma tik gavus pareiškėjo sutikimą. Taip būtų išvengiama situacijų, kai pareiškėjas nepageidauja, kad būtų pradėta tarpininkavimo procedūra, o tikisi, kad jo skundas iš esmės bus pradėtas tirti nedelsiant. 4. Seimo kontrolierių įstaiga, 2021-11-16 * Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau vadinama Projektas) bei pakartotinai įvertinę juo siūlomus pakeitimus, teikiame žemiau įvardytus pastebėjimus. 1. Argumentai, pagrindžiantys Seimo kontrolierių poziciją nesutikti su Projektu Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (toliau – Komitetas) buvo pateikti 2021 m. sausio 5 d. rašte Nr 1/3D-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“ (pridedama). 2.
teisių komitetas, atliekantis Seimo kontrolierių įstaigos parlamentinę kontrolę ir tuo metu buvęs pagrindiniu komitetu Projektui svarstyti, pritarė Seimo kontrolierių 2021 m. sausio 5 d. rašte Nr. 1/3D-32 išdėstytai pozicijai ir 2021 m. kovo 24 d. priėmė argumentuotą sprendimą Projektą atmesti (Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5306). 3. Tiek Seimo kontrolierių, tiek Seimo Žmogaus teisių komiteto pozicijas patvirtino Konstitucinis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. priimtame nutarime KT177-A-N14/2021 (bylos Nr. 18-A/2020). Konstitucinis teismas nutarime išaiškino Seimo kontrolierių vietą valstybės institucijų sistemoje bei konstatavo, kad Seimo kontrolierius nėra viešojo administravimo institucija, priimanti privalomojo pobūdžio administracinius sprendimus; Seimo kontrolierius yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti papildoma (subsidiari) neteisminė žmogaus teisių gynimo institucija. 4. Projekto siekis nustatyti galutinį skundo nagrinėjimo terminą bei nurodyti veikimo būdus ir taip Seimo kontrolierius suvienodinti su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis viešąjį administravimą (priimančiomis privalomojo pobūdžio administracinius sprendimus), prieštarauja tiek ombudsmeno instituto esmei (Venecijos komisijos Ombudsmeno institucijos apsaugos ir rėmimo principams, Jungtinių Tautų 2020m. gruodžio 16 d. Generalinės Asamblėjos priimtai rezoliucijai), tiek ir Konstitucinio teismo
valstybės įsipareigojimais užtikrinti ombudsmeno veiklos nepriklausomumą bei savarankiškumą. Nepritarti Žr. Komiteto argumentus prie Seimo kontrolierių įstaigos 2021-01-05 pasiūlymų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5306(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-5306(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363 [1] Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 punktas. [2] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006). [3] Globalaus nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (toliau vadinama GANHRI) sekretoriatas 2017 m. kovo 23 d. Seimo kontrolierių įstaigą informavo, kad ji akredituojama nacionaline žmogaus teisių institucija, atitinkančia Paryžiaus principus, suteikiant jai A statusą. [4] Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, 2019 m. kovo 15–16 dienomis 118-ojoje plenarinėje sesijoje patvirtino Ombudsmeno institucijų veiklos principus (vadinamuosius Venecijos principus).
Venecijos komisija, pripažindama, kad ombudsmenas laikomas vienu iš valstybės demokratijos garantų, įvertinusi pastaraisiais metais kylančias grėsmes jų imunitetui, nepriklausomumui, įgaliojimų ir finansavimo ribojimą, siekdama apsaugoti ombudsmeno institucijas, Venecijos principais nustatė pagrindinius ombudsmeno skyrimo ir atleidimo, mandato, finansinių ir materialių garantijų standartus, kurių būtina laikytis užtikrinant tinkamą ombudsmeno institucijos funkcionavimą ir nepriklausomumą. [5] Tarptautinė žmogaus teisių politikos taryba ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, atlikę nacionalinių žmogaus teisių institucijų veiksmingumo vertinimą (2005 m.), pažymėjo, kad finansinė NŽTI nepriklausomybė – tai yra finansinė autonomija, garantuojanti bendrą NŽTI laisvę nustatyti savo prioritetus ir veiklą. Viešosios lėšos turėtų būti teikiamos taikant mechanizmą, kuris nėra tiesiogiai valdomas vyriausybėje, pvz., balsavimas Parlamente. Visų pirma, valstybės biudžeto eilutėje turėtų būti nurodyta nacionalinei institucijai skirta suma. NŽTI taip pat turėtų turėti galimybę rinkti lėšas iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, privačių arba užsienio donorų agentūrų.
Tokios lėšos neturėtų užkirsti kelio institucijoms gauti viešųjų lėšų; priešingai, tokias institucijas kuriančios vyriausybės yra atsakingos už jų finansavimą. NŽTI turėtų turėti teisę nustatyti savo išlaidas pagal paskirtą biudžetą. Finansinis tikrumas turėtų būti užtikrinamas reguliariai rengiant viešą finansinę atskaitomybę ir reguliariai (pageidautina, kasmet) nepriklausomą auditą. [6] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartyje (administracinė byla Nr. A15-1982/2006) nurodė: „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai (neveikimas) buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų, todėl jie nelaikytini nei individualiais, nei norminiais teisės aktais ir dėl to negali būti skundžiami [...]“. [7] Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2006 m. lapkričio 22 d. 11-22 nutartis (administracinė byla Nr. A15-1982/2006).