Projekto Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi: „27. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.“2 straipsnis. 36⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 36⁴ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.“
Šis įstatymas įsigalioja
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi: „27. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.“2 straipsnis. 36⁴ straipsnio pakeitimas Pakeisti 36⁴ straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.“
Šis įstatymas įsigalioja
Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Viešojo administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Tokiu atveju kontrolinis pirkimas praranda prasmę, nes atliekamas parodomasis kontrolinis pirkimas, kurio metu nėra galimybės nustatyti objektyvių faktų, ar vaistiniai preparatai išduodami laikantis teisės aktų reikalavimų, ar pasiūlomi pigiausi vaistiniai preparatai, ar pasiūloma užsakyti vaistinėje tuo metu neturimą vaistinį preparatą. Kadangi vaistinių veiklos patikrinimus gali atlikti tik geros vaistinių praktikos inspektoriai, vaistinių darbuotojai dažnai juos atpažįsta. Dėl šių priežasčių kontroliniai pirkimai negali būti tinkamai įgyvendinami, nes vaistinių darbuotojai turi galimybę pasirengti kontroliniams pirkimams. Analogiškos problemos dėl veiksmingo kontrolinių pirkimų atlikimo gali kilti ir kitose ūkinės veiklos srityse, kai vykdant valstybinę priežiūrą reikia atlikti prekių ar paslaugų kontrolinius pirkimus. Farmacinė paslauga vaistinėse ne visada suteikiama kokybiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ir Tarnyba sulaukia gyventojų skundų dėl neva didelių vaistinių preparatų kainų, tačiau dažnai paaiškėja, kad gyventojai vaistinėse net nebuvo informuoti apie galimybę įsigyti pigesnių vaistinių preparatų, jiems nebuvo pasiūlyta pigiausių vaistinių preparatų, nepateikta informacija apie vaistinius preparatus monitoriaus ekrane arba paaiškinta, kad pigūs vaistiniai preparatai yra taip pat veiksmingi kaip ir brangūs.
Kad gyventojams dažniausiai yra išduodami brangiausi vaistiniai preparatai, patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) atlikta 2015 m. vaistinių preparatų pardavimų analizė. Valstybinė ligonių kasa, išnagrinėjusi penkių populiariausių kompensuojamųjų vaistinių preparatų, kurių veikliosios medžiagos yra Metoprololum, Nebivololum, Perindoprilum, Rilmenidinum ir Atorvastatinum, pardavimus nustatė, jog pagal išrašytus receptus gyventojams daugiausia buvo išduota brangiausių grupėje esančių vaistinių preparatų, nors buvo galimybė įsigyti pigesnių to paties bendrinio pavadinimo, tačiau kito gamintojo vaistinių preparatų. Atkreiptinas dėmesys, kad pacientai, įsigydami šių veikliųjų medžiagų brangiausius vaistinius preparatus, sumokėjo 7,1 mln. eurų, o jei būtų rinkęsi pigiausius vaistinius preparatus, būtų primokėję tik 2,4 mln. eurų t. y. net 3 kartus mažiau. Tai, kad būtina sustiprinti vaistinių vykdomos veiklos priežiūrą ir užtikrinti tinkamą teisinę aplinką kontroliniams vaistinių preparatų pirkimams vaistinėse atlikti, pagrindžia ir 2016 m. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas auditas dėl kompensuojamųjų generinių vaistinių preparatų prieinamumo. Šio audito metu buvo vertinama, ar šalyje užtikrinamas kompensuojamųjų generinių vaistinių preparatų prieinamumas gyventojams.
Siekdama įvertinti, ar vaistinės pateikia vartotojams visą privalomą informaciją apie į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įrašytų to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų kainas, nustatytas priemokas ir pasiūlo pigiausią vaistinį preparatą, ar pateikia informaciją kompiuterio monitoriaus ekrane, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atlikto 14 kompensuojamųjų vaistinių preparatų išdavimo pacientams stebėjimo procedūrų 4 vaistinių tinklų
informavo tinkamai, t. y. monitoriuje parodė vaistinių preparatų grupės sąrašą ir rekomendavo pirkti mažiausiai kainuojantį nurodytą vaistinį preparatą, paaiškino, kad visų gamintojų vaistinių preparatų veiklioji medžiaga ta pati, tik pavadinimas skiriasi. Audito metu taip pat buvo atlikta Kompensuojamųjų vaistinių preparatų pirkimo vaistinėje atvejo analizė, kai pagal gydytojo išrašytą kompensuojamąjį receptą vieno iš vaistinių tinklų vaistinėje 2016 m. sausio 4 d. buvo perkamas vaistinis preparatas Pancreatinum. Ir šiuo atveju, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės nuomone, nebuvo vadovaujamasi nacionalinių teisės aktų nuostatomis. Vadovaudamasi surinktais duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2016 m. gegužės 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-P-10-1-8 „Ar užtikrinamas kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumas“ pateikė išvadą, jog vaistinių preparatų išdavimo vaistinėse reglamentavimas ir vykdyta priežiūra nepakankama, kad būtų skatinamas mažiau kainuojančių generinių vaistinių preparatų pasirinkimas, bei pateikė rekomendaciją Sveikatos apsaugos ministerijai teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – Farmacijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) pakeitimų dėl kontrolinių pirkimų vaistinėse įteisinimo projektus (siūlomas pateikimo terminas: 2016 m. IV ketvirtis). Siekiant spręsti minėtas gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais problemas, išsiaiškinti, ar gyventojams pasiūlomi pigiausi vaistiniai preparatai, ar tinkamai paaiškinami vaistinių preparatų kainų skirtumai ir pan. būtina numatyti farmacinės paslaugos teikimo kontrolės veiksmingumo didinimo priemones, kad būtų galimybė nustatyti objektyvius faktus apie vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams ir numatyti veiksmus vaistinių veiklai gerinti. Viena tokių priemonių ir yra tinkamas kontrolinio pirkimo atlikimas, prieš tai apie jį neįspėjus vaistinės. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė taikyti kontrolinius pirkimus jau dabar yra įteisinta galiojančiame Farmacijos įstatyme, tačiau šis kontrolės būdas netaikomas, nes iš anksto įspėjus apie patikrinimą, kontrolinis pirkimas praranda prasmę. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, alternatyvų kontroliniams pirkimams, t. y. kitų priemonių, kaip įvertinti teikiamos farmacinės paslaugos kokybę, nėra.
Konsultuojantis su visuomene kaip alternatyvos buvo siūlomas visuomenės švietimas, pigiausio vaistinio preparato kainos rašymas ant kasos kvito, stebėjimas ir klausymasis, kaip suteikiama farmacinė paslauga, stovint netoliese, kompiuterinių programų sutvarkymas, kad nebūtų galima išduoti vaistinio preparato prieš tai neparodžius reikiamos informacijos. Visuomenės švietimas yra svarbi priemonė. Jau dabar Sveikatos apsaugos ministerija leidiniuose, įvairiuose forumuose skelbia informaciją apie vaistų kainas, kainodaros ir kompensavimo principus, aiškina generinių vaistinių preparatų ypatumus, 2016 m. prisidėjo prie vaistinių iniciatyvos išleisti lankstinuką gyventojams apie atsakingą vaistų pasirinkimą. Sveikatos apsaugos ministerija numato tęsti šią veiklą, tačiau visuomenės švietimas yra orientuotas į pačius gyventojus, jų aktyvumą ir savo teisių žinojimą, o ne į farmacinės paslaugos užtikrinimą nepriklausomai nuo gyventojo užduodamų klausimų. Visuomenės švietimas (be jokių kitų papildomų priemonių) kaip alternatyva kontroliniams pirkimams reikštų, kad visa atsakomybė už vaistinio preparato pasirinkimą perkeliama ant visuomenės pečių. Kyla klausimas, kaip tada valstybei užtikrinti visuomenės interesą, kad teisės aktais nustatyti įpareigojimai būtų vykdomi, kad vaistiniai preparatai būtų prieinami. Todėl darytina išvada, kad visuomenės švietimas yra svarbi, bet nepakankama priemonė siekiant užtikrinti farmacinės paslaugos kokybę. Siūlymas rašyti ant kasos kvito pigiausio vaisto kainą sukeltų interesų konfliktą. Gyventojas, nusipirkęs brangesnį vaistinį preparatą, jau po įvykusio pirkimo ar net tik grįžęs į namus, pamatytų, kad galėjo įsigyti ir pigesnį vaistinį preparatą.
Kiltų nepasitenkinimas, būtų pažeistos paciento teisės įsigyti pigesnį vaistinį preparatą, pasitaikytų atvejų, kai gyventojas norėtų grąžinti įsigytą vaistinį preparatą atgal į vaistinę ir jį pakeisti kitu. Sveikatos apsaugos ministerija yra įsitikinusi, kad vaistinis preparatas turi būti pasirenkamas farmacinės paslaugos teikimo metu, o ne po pirkimo fakto. Be to, vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, 93 punktu, vaistiniai preparatai, išskyrus naikintinus, iš gyventojų atgal į vaistinę nepriimami ir į kitus vaistinius preparatus nekeičiami. Todėl ši priemonė negali būti laikoma alternatyva kontroliniams pirkimams, ji tik užprogramuotų pacientų nepasitenkinimą. Kai kurios vaistinės numato sutvarkyti kompiuterines programas taip, kad būtų užtikrintas informacijos parodymas monitoriaus ekrane. Tačiau tai neužtikrins, kad gyventojui bus paaiškinta ekrane rodoma informacija, pasiūlyti pigiausi vaistiniai preparatai, išaiškintos vaistinių preparatų savybės, generinių vaistinių preparatų aspektai. Galimybė tikrinančiajam asmeniui stebėti ir klausyti, kaip suteikiama farmacinė paslauga, stovint netoliese, prieštarautų Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.
V-494, (toliau – Nuostatai) 5³ punktui, kuris nustato, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, vaistinėje tinkamomis organizacinėmis ir techninėmis duomenų saugumo priemonėmis turi būti užtikrintas farmacinės paslaugos, teikiamos gyventojui, ir vaistinių preparatų bei medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) konfidencialumas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento (direktorė Gita Krukienė (tel. (8 5) 264 8754) Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė (tel. (8 5) 264 8752) ir vyriausioji specialistė Anželika Oraitė (tel. (8 5) 2648757). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnis reglamentuoja ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Šio straipsnio 11 dalis nustato, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Šis reikalavimas taikomas ir patikrinimams, atliekamiems vaistinėse pagal Farmacijos įstatymą, ir patikrinimams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą. Vaistinių patikrinimų metu, be kitų dalykų, vertinamas vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) teisingumas ir teisėtumas bei farmacinės paslaugos kokybė.
Farmacijos įstatymo
inspektoriai pirmiausia turi pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą ir tik po to nekliudomai įeiti į visas tikrinamo subjekto veiklos vietos patalpas ir atlikti patikrinimą. Geros vaistinių praktikos reikalavimus nustato Nuostatai. Nuostatuose inter alia nustatyta farmacijos specialisto pareiga suteikti gyventojams išsamią informaciją apie jiems reikiamus vaistus, o įsigyjant kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę, monitoriaus ekrane turi būti pateikta informacija apie gyventojams reikiamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų ar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainas ir paciento priemokos dydžius, pirmiausia informuojant apie vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę, kurios paciento priemoka yra mažiausia, o įsigijus receptinį nekompensuojamąjį vaistinį preparatą, monitoriaus ekrane gyventojams turi būti pateikta informacija apie visų analogiškų vaistinių preparatų kainas, pirmiausia pateikiant informaciją apie pigiausią iš jų. Farmacijos įstatymo 61 straipsnio 5 dalis nustato, kad vaistinių veiklos patikrinimus dėl jų atitikties gerai vaistinės praktikai atlieka geros vaistinių praktikos inspektoriai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant teisinio aiškumo, Viešojo administravimo įstatymo projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo
pirkimas“. Ši sąvoka apibrėžiama kaip prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Taip pat siūloma papildyti Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio
patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį ir numatyti, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Siūlymas Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje nustatyto reikalavimo prieš pradedant patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį taikyti ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas, kad tokia išimtis turėtų būti siejama tik su tam tikromis patikrinimų rūšimis (kontroliniais pirkimais) apskritai, o ne su konkrečia ūkinės veiklos sritimi. Tokia siūloma nuostata sudarys sąlygas tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus, nustatyti realius faktus ir, jei reikia, tobulinti prekių pardavimą ar paslaugų teikimą įvairiose visuomenei svarbiose srityse. Pažymėtina, kad siūlomos Viešojo administravimo įstatymo projekto nuostatos neįpareigoja priežiūrą vykdančių institucijų, atliekančių kontrolinius pirkimus, visais atvejais sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją pateikti tik atlikus kontrolinį pirkimą, o tik suteikia tokią galimybę ir tik kitų įstatymų nustatytais atvejais.
Todėl šios nuostatos taikymas konkrečiame sektoriuje, jei bus būtinybė, turės būti numatytas atitinkamuose ūkio sektoriaus priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose. Siūlomi reikalavimai užtikrins, kad kontrolinių pirkimų poreikis atskiruose sektoriuose būtų išsamiai išdiskutuotas ir pagrįstas ir taip bus išvengta nepagrįstų kontrolinių pirkimų įteisinimo. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 61 straipsnio 5 dalį nuostata, kad kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus taip pat turi teisę atlikti kiti Tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Tai sudarys galimybę įgalioti daugiau darbuotojų atlikti kontrolinius pirkimus, iki minimumo bus sumažinta galimybė juos atpažinti ir tai bus vienas iš veiksnių, užtikrinančių kontrolinio pirkimo objektyvumą. Taip pat siūloma papildyti Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą nuostata, kad atliekant kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus, tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo. Ši nuostata užtikrins teisinį aiškumą, nes Viešojo administravimo įstatyme ir Farmacijos įstatyme skiriasi terminai, kuriais yra apibūdinamas dokumentas, kuris turi būti pateikiamas tikrinamajam subjektui prieš patikrinimą (Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje šis dokumentas vadinamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija, Farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkte – pavedimu atlikti patikrinimą).
Atliekamas kontrolinis pirkimas prieš tai tikrinančiajam asmeniui neprisistačius užtikrins kontrolinio pirkimo objektyvumą ir realių faktų nustatymą, kaip teikiama farmacinė paslauga. Kontrolinių pirkimų atlikimas, jo tvarka bus išsamiai reglamentuoti įgyvendinamajame teisės akte (Farmacijos įstatymo projektu Tarnyba įpareigojama parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). Rengiant tvarkos projektą, bus konsultuojamasi su visuomene, kad būtų užtikrintas kontrolinio pirkimo atlikimo aiškumas ir skaidrumas. Tvarkoje numatoma suformuluoti tikslius klausimus, kurie turėtų būti pateikti kontrolinio pirkimo metu ir jų formuluotės užkirstų kelią interpretacijoms bei neobjektyviam vertinimui. Tvarka bus vieša ir prieinama visuomenei (paskelbta Teisės aktų registre). Reikia pažymėti, kad po kontrolinio pirkimo jį atlikęs priežiūros institucijos darbuotojas turės prisistatyti ir informuoti apie kontrolinio pirkimo trūkumus, jie bus aptarti su vaistinės atsakingais darbuotojais. Tokia praktika taikoma bet kokio vaistinės veiklos patikrinimo atveju, siekiant užtikrinti, kad patikrinimo metu būtų suteikiama ir metodinė pagalba, pateikiami patarimai, numatomos tikslinės priemonės trūkumams panaikinti ir išvengti. Svarbu pabrėžti, kad kontroliniai pirkimai nepateikus tarnybinio pažymėjimo ir pavedimo atlikti tikrinimą bus atliekami tik neplaninių patikrinimų metu.
Neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytais kriterijais (36⁴ straipsnio 12 dalis), todėl siūlomas reguliavimas dėl kontrolinių pirkimų atlikimo neturės įtakos neplaninių patikrinimų skaičiui ir atitinkamai nepadidins priežiūros institucijos ir vaistinių administracinės naštos. Siūlomas reguliavimas sudarys galimybę tinkamai taikyti Farmacijos įstatyme jau įteisintą priežiūros formą. Kontrolinių pirkimų atlikimas nesietinas su baudimo principu, nes tikslas yra išsiaiškinti trūkumus ir numatyti prevencijos veiksmus, kad gyventojui būtų pateikiama visa reikalinga informacija, kad jis galėtų atsakingai, bendradarbiaudamas su farmacijos specialistu, pasirinkti jam reikalingą vaistinį preparatą. Kontroliniai pirkimai – tai prevencinė priemonė. Nors neplaninių patikrinimų skaičius nedidės dėl siūlomų naujų teisės normų, tačiau priemonė turėtų būti veiksminga, nes vien teisės normos galiojimas ir žinojimas, kad toks pirkimas vaistinėje gali būti atliktas, priverčia ūkio subjektą stengtis gerinti savo veiklą. Kontrolinių pirkimų įteisinimas vaistinėse nereiškia nepasitikėjimo jomis, nes taip vertinant, reikėtų ir kitas tikrinimo priemones vertinti kaip nepasitikėjimą ūkio subjektu. Tai tik reiškia veiksmingo patikrinimo atlikimą, kai priežiūros institucija turi informacijos, kad gali būti pažeidimų. Kontrolinio pirkimo atlikimas prieš tai apie jį nepranešus užtikrina galimybę gauti objektyvią grįžtamąją informaciją apie teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą. Tai yra ne tik gyventojų, bet ir vaistinės interesas, nes, kaip buvo minėta, farmacinė paslauga neregistruojama, nedokumentuojama.
Priėmus Įstatymų projektus:
1) bus sudarytos sąlygos veiksmingai atlikti kontrolinius pirkimus vaistinėse ir nustatyti objektyvius faktus, ar teikiant farmacinę paslaugą laikomasi teisės aktų reikalavimų, ar pacientams monitoriaus ekrane rodomos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainos ir priemokos, ar pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas, ar pasiūloma užsakyti vaistinį preparatą, kurio nėra vaistinėje ir kita. Nustačius trūkumų, vaistinės bus įpareigotos juos pašalinti. Įgyvendinamasis teisės aktas, nustatantis kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką, užtikrins skaidrų kontrolinių pirkimų atlikimą vaistinėse;
2) pagerės gyventojų aprūpinimo vaistiniais preparatais kokybė, farmacinės paslaugos teikimas vaistinėse, nes bus geriau kontroliuojama, ar vaistininkas pacientams suteikia farmacinę informaciją, ar parenka nereceptinius vaistinius preparatus tik paklausęs paciento apie sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistinius preparatus, ar informuoja apie savigydos rizikos faktorius ir panašiai. Gyventojai, gavę kokybišką farmacinę paslaugą, turės galimybę pasirinkti pigiausius vaistinius preparatus ir taupyti savo finansines lėšas. Kaip minėta aiškinamojo rašto 1 punkte, vien pirkdami pigiausius penkis populiariausius kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurių veikliosios medžiagos yra Metoprololum, Nebivololum, Perindoprilum, Rilmenidinum ir Atorvastatinum, gyventojai galėtų sutaupyti apie 30 proc. vaistinių preparatų įsigijimo išlaidų;
3) vaistinių, kontroliuojančių institucijų administracinė našta nedidės, nes kontroliniai pirkimai bus atliekami tik neplaninių patikrinimų metu, kuriems taikomi objektyvūs Viešojo administravimo įstatymo nustatyti kriterijai.
Tarnybai suteikiama teisė įgalioti atlikti kontrolinį pirkimą ir kitus darbuotojus nesukels papildomos naštos, nes nereikės priimti naujų darbuotojų, bus efektyviau panaudojami turimi žmogiškieji ištekliai, nereikės organizuoti išorinių mokymų atlikti kontrolinį pirkimą, nes bus organizuoti vidiniai mokymai, kuriems nereikės skirti papildomų lėšų;
4) vaistinių konkurencijos sąlygos išliks vienodos, nes visų atžvilgiu galės būti vykdomi kontroliniai pirkimai. Kontroliniai pirkimai skatins vaistines dirbti kokybiškiau, o tai skatins sąžiningą konkurenciją. Atlikus kontrolinį pirkimą, tikrinantysis asmuo turės prisistatyti vaistinės administracijai, aptarti nustatytus faktus, suteikti metodinę pagalbą, kaip trūkumai galėtų būti pašalinti. Tai įprasta patikrinimų eiga, todėl neigiamo poveikio vaistinėms dėl atliekamo patikrinimo nenumatoma;
5) vaistinių preparatų vartojimas susijęs su itin jautria gyventojų grupe – tai sergantys asmenys, kuriems gydyti yra būtini vaistiniai preparatai, dalies iš jų (pvz., pensininkai, neįgalūs ar nedarbingi asmenys) finansinės galimybės yra ribotos. Todėl kokybiškos farmacinės paslaugos suteikimas užtikrins gyventojams galimybę įsigyti pigesnių vaistinių preparatų, taip pat skatins racionalų vaistinių preparatų vartojimą;
6) bus sudarytos sąlygos veiksmingai atlikti kontrolinius pirkimus įvairiose ūkinės veiklos srityse, jei tai bus numatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomų nuostatų įgyvendinimas neigiamų pasekmių farmacijos sektoriui neturės, nes keičiami tik procedūriniai-administraciniai aspektai: suteikiami įgaliojimai atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus ir kitiems Tarnybos darbuotojams, nustatoma, kad tarnybinis pažymėjimas turi būti pateiktas iš karto po kontrolinio pirkimo atlikimo. Įstatymų projektai neigiamo poveikio valstybės finansams neturės, nes papildomų finansinių lėšų kontroliniams pirkimams vykdyti nereikės skirti. Numatomas teigiamas poveikis gyventojams: jiems bus suteiktos kokybiškos farmacinės paslaugos, jie galės įsigyti pigiausių vaistinių preparatų ir taip taupyti savo finansinius išteklius. Išsami informacija apie vaistinio preparato savybes skatins racionalų vaistinių preparatų vartojimą. Nepatogumų dėl atliekamų kontrolinių pirkimų gyventojai neturėtų pajusti, nes dėl kontrolinio pirkimo nesusidarys žmonių eilė vaistiniams preparatams įsigyti, gyventojas net nežinos, kad vyksta kontrolinis pirkimas. Poveikis vaistinių administracinei naštai nereikšmingas, nes neplaninių patikrinimų skaičius Įstatymų projektais nėra didinamas. Galima pažymėti, kad kontrolinio pirkimo metu bus neatlygintinai suteikta papildoma farmacinė paslauga. Tačiau nustatyti trūkumai padės vaistinei tobulinti savo veiklą. Kontroliuojančių institucijų administracinė našta nedidės, kontroliniai pirkimai bus vykdomi su turimais žmogiškaisiais ir finansiniai ištekliais. Neigiamų pasekmių vaistinių konkurencijos sąlygoms nenumatoma. Priešingai, kontroliniai pirkimai skatins vaistines dirbti kokybiškiau, o tai didins jų konkurencingumą.
Kituose ūkio sektoriuose tokie kontroliniai pirkimai bus atliekami tik tais atvejais, kai jie bus įteisinti sektoriaus priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 1 dalimi, Įstatymų projektai Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus buvo įvertinti antikorupciniu požiūriu farmacijos srityje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Viešojo administravimo įstatymo projektu siūloma sąvoka „kontrolinis pirkimas“ ir ją įvardijantis terminas aprobuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į tai, kad Farmacijos įstatymo projektu siūloma pakeisti Farmacijos įstatymo keturioliktojo skirsnio nuostatas, reglamentuojančias veiklos su farmacijos produktais priežiūrą, priėmus Farmacijos įstatymo projektą reikės pakeisti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko 2012 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 1A-49 „Dėl vaistinių ir jų filialų patikrinimų taisyklių ir Geros vaistinių praktikos tikrinimo pažymos, Vaistinės tikslinio tikrinimo pažymos formų patvirtinimo“, patvirtintą vadovaujantis Farmacijos įstatymo 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ir nustatyti kontrolinių vaistinių preparatų pirkimų išsamią tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra ,,vaistinis preparatas“, ,,kontrolinis pirkimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Įstatymų projektai yra iš esmės analogiški (patikslinta įstatymų įsigaliojimo data) 2015 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje atmestiems įstatymų projektams.
Paskelbus Įstatymų projektus, Lietuvos vaistinių asociacija, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Šeimos vaistinių asociacija, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjunga, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išreiškė nepritarimą įstatymų projektams, teigdami, kad priemonės neproporcingos, diskriminuojančios, pažeidžiančios ūkio subjektų teises, kad tuos pačius tikslus galima pasiekti kitomis priemonėmis. Abejonių dėl siūlomų priemonių tikslingumo pareiškė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama aptarti gautas pastabas, 2017 m. vasario 24 d. organizavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir ministerijų bei asociacijų, su kuriomis buvo derinti projektai, pasitarimą (protokolas pridedamas). Pasitarimo metu nebuvo rasta bendro sutarimo dėl kontrolinių pirkimų atlikimo ir buvo nuspręsta išsamiau aptarti galimas kontrolinių pirkimų alternatyvas. 2017 m. vasario 28 d. buvo organizuotas posėdis tik su ministerijų atstovais (protokolas pridedamas). Vidaus reikalų ministerija prieštaravimų Įstatymų projektams nepareiškė, Ūkio ministerija nepakeitė nuomonės ir abejoja dėl priemonės proporcingumo, Teisingumo ministerija pritarė, kad priemonė turi būti proporcinga ir pagrįsta, pasiūlė atitinkamai papildyti aiškinamąjį raštą, plačiau aprašant priemonės veiksmingumą, pagrįstumą, išnagrinėti alternatyvas, labiau pagrindžiant, kodėl šiuo metu taikomos priemonės nepakankamos, kodėl reikia daryti išimtį viešumo principui, kodėl kontroliniai pirkimai yra vienintelis kelias tikslui pasiekti, kaip bus išvengta subjektyvių vertinimų. Tokiais aspektais teikiamas aiškinamasis raštas yra papildytas. G. Bobelienė, tel. (8 5) 264 8752
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje siūloma nustatyti, kad „kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad ir projekto aiškinamasis raštas, ir projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimą, suponuoja, kad kontroliniai pirkimai vertintini kaip viena iš neplaninio patikrinimo formų, jie turėtų būti vykdomi vadovaujantis neplaninių patikrinimų taisyklėmis ir pagrindais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje po žodžių „subjekto veiklos“ siūlome įrašyti žodį „neplaninį“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 2 dalimi, įstatymui įgyvendinti tektų keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3 straipsnyje pasiūlyti atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas alternatyvus teikiamam projektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIIP-477). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 2 IR 36⁴STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017-05-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Gražina Bobelienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas; 2017-04-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad „kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas <...>“.
Atkreipiame dėmesį, kad ir projekto aiškinamasis raštas, ir projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimą, suponuoja, kad kontroliniai pirkimai vertintini kaip viena iš neplaninio patikrinimo formų, jie turėtų būti vykdomi vadovaujantis neplaninių patikrinimų taisyklėmis ir pagrindais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 2 dalimi, įstatymui įgyvendinti tektų keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3 straipsnyje pasiūlyti atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Priimtam įstatymui įgyvendinti nereikia keisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas;
teikiamam projektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymas (Reg. Nr. XIIIP-477). Atsižvelgti Įstatymo projektas Nr. XIIIP-477 yra pateiktas Seime 2017-04-25 d., tačiau VVSK nėra paskirtas šį projektą svarstyti. Šio įstatymo projekto nuostatos iš esmės analogiškos Įstatymo projekto Nr. XIIIP-530 nuostatoms. Siūlyti pagrindiniam komitetui spręsti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija Nacionalinė vaistų prekybos asociacija ( toliau - Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr.X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-531 ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIIP-530 ( toliau – projektai), kurie siekia įtvirtinti kontrolinius vaistinių preparatų ir
(ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimus vaistinėse ir jų filialuose, teikia siūlymus. Projektais siūloma ypatingai išskirti vaistines ir jų filialus iš kitų ūkio subjektų tarpo nustatant leidimą atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Nuodugniai nagrinėjant Europos šalių vaistinių veiklos praktiką nepavyko rasti tokio ar panašaus reguliavimo kitose ES šalyse narėse, todėl jį galima vadinti beprecedenčiu ir pertekliniu. Lietuvoje farmacinė paslauga vaistinėse yra bene labiausiai reglamentuota visoje ES: pigiausias vaistinis preparatas parodomas monitoriuose, kurie yra visose vaistinėse (šis reikalavimas taikomas vos keliose ES narėse), vaistininkai pataria pacientui atkreipti dėmesį į pigiausią pasirinkimą, yra privalomas būtinųjų kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Kiek žinoma, nėra atlikta nei vieno moksliškai pagrįsto tyrimo, kuris teigtų, kad vaistinėse suteikiama farmacinė paslauga yra nekokybiška ir/arba gyventojai būtų ja nepatenkinti. Daugiausiai skundų vaistinėse yra gaunama ne dėl vaistinių preparatų kainos, bet dėl kainų (ar priemokų) pokyčių, kurie įvyksta paskelbus kompensuojamųjų vaistų kainyną.
Projekte minima nuostata suteikti galimybę vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse visiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams sukelia abejonių dėl projekto rengimo tikslų ir suponuoja nuomonę, kad siekiama ne vaistinių veiklos gerinimo, o reguliavimo didinimo bei didina riziką dėl provokacijų, kas kelia papildomas įtampas vaistinėse. Pacientai daugeliu atveju ateina į vaistinę įsigyti vaistų jau su suformuota nuomone ( arba visiškai nenori keisti įpročių vartojant tik tam tikrus vaistus). Asociacijos narių vaistinėse atliktos apklausos atskleidžia, kad tik 20 proc. pacientų renkasi pigiausius vaistus, o pacientų, kurie atvyksta į vaistinę su gydytojų priklijuotais lipdukais ant recepto yra apie 15-20 proc. ( iš jų daugiau kaip pusę kategoriškai prieštarauja keisti gydytojo rekomenduotą vaistą). Todėl Asociacija siūlo daugiau pastangų dėti į visuomenės švietimą apie generinių vaistų lygiavertiškumą ir pacientų teises renkantis vaistus, tai pat sudaryti galimybes ir skirti pakankamą finansavimą gydytojų tobulinimuisi, kuris būtų nepriklausomas nuo farmacijos pramonės. Asociacija siūlo nekeisti esamos farmacinės veiklos priežiūros tvarkos ir neišskirti vaistinių iš visų ūkio subjektų tarpo kaip potencialių teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidėjų. Paciento, kaip vartotojo, interesus galima užtikrinti paprastesnėmis (vartotojų geresnio informavimo) priemonėmis. Tokios mažiau varžančios priemonės žinomos ir bendrojoje vartotojų apsaugos sistemoje, ir vartojimo kreditų santykiuose, ir kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejais. Tam nereikia kontrolinių pirkimų, kurie varžytų ir keltų įtampą kaip policinėje valstybėje. Spręsti pagrindiniame komitete
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-530 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Sveikatos reikalų komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-530 2017-05-10
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė A. Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėja S. Šimonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministrės K. Garuolienė, A. Bilotienė Motiejūnienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Farmacijos departamento direktorė G. Krukienė, SAM Farmacijos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja G. Bobelienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ž. Abelienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) viršininko pavaduotojas Ž. Martinėnas, VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja D. Leleckaitė, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, E. Kvedarienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė J. Kulberkienė, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas E. Tarasevičius, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Ganatauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-04-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pildomoje įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje siūloma nustatyti, kad
„kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio
subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas <...>“. Atkreipiame dėmesį, kad ir projekto aiškinamasis raštas, ir projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimą, suponuoja, kad kontroliniai pirkimai vertintini kaip viena iš neplaninio patikrinimo formų, jie turėtų būti vykdomi vadovaujantis neplaninių patikrinimų taisyklėmis ir pagrindais. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje po žodžių „subjekto veiklos“ siūlome įrašyti žodį „neplaninį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2Atkreiptinas dėmesys,
kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 2 dalimi, įstatymui įgyvendinti tektų keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekto 3 straipsnyje pasiūlyti atitinkamoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai minėtą priežiūrą atlieka, vadovaudamiesi ne tik Viešojo administravimo įstatymu, bet ir kitais minėtą priežiūrą reglamentuojančiais specialiaisiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, manytina, kad tikslingas ne bendrojo, t. y. šio įstatymo, o specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų teises, pareigas ir įgaliojimus, įgyvendinamųjų teisės aktų keitimas (pvz., Farmacijos įstatymo Nr.
X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-531 3 straipsnyje numatyta, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas (t. y. konkretaus ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto vadovas) iki 2017 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas alternatyvus teikiamam projektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2017-04-14 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-531 ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-530 (toliau – projektai), kurie siekia įtvirtinti kontrolinius vaistinių preparatų ir
(ar) kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių pirkimus vaistinėse ir jų filialuose, teikia siūlymus. Projektais siūloma ypatingai išskirti vaistines ir jų filialus iš kitų ūkio subjektų tarpo nustatant leidimą atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Nuodugniai nagrinėjant Europos šalių vaistinių veiklos praktiką nepavyko rasti tokio ar panašaus reguliavimo kitose ES šalyse narėse, todėl jį galima vadinti beprecedenčiu ir pertekliniu. Lietuvoje farmacinė paslauga vaistinėse yra bene labiausiai reglamentuota visoje ES: pigiausias vaistinis preparatas parodomas monitoriuose, kurie yra visose vaistinėse (šis reikalavimas taikomas vos keliose ES narėse), vaistininkai pataria pacientui atkreipti dėmesį į pigiausią pasirinkimą, yra privalomas būtinųjų kompensuojamųjų vaistų sąrašas. Kiek žinoma, nėra atlikta nei vieno moksliškai pagrįsto tyrimo, kuris teigtų, kad vaistinėse suteikiama farmacinė paslauga yra nekokybiška ir/arba gyventojai būtų ja nepatenkinti. Daugiausiai skundų vaistinėse yra gaunama ne dėl vaistinių preparatų kainos, bet dėl kainų (ar priemokų) pokyčių, kurie įvyksta paskelbus kompensuojamųjų vaistų kainyną. Projekte minima nuostata suteikti galimybę vykdyti kontrolinius pirkimus vaistinėse visiems Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojams sukelia abejonių dėl projekto rengimo tikslų ir suponuoja nuomonę, kad siekiama ne vaistinių veiklos gerinimo, o reguliavimo didinimo bei didina riziką dėl provokacijų, kas kelia papildomas įtampas vaistinėse. Pacientai daugeliu atveju ateina į vaistinę įsigyti vaistų jau su suformuota nuomone (arba visiškai nenori keisti įpročių vartojant tik tam tikrus vaistus).
Asociacijos narių vaistinėse atliktos apklausos atskleidžia, kad tik 20 proc. pacientų renkasi pigiausius vaistus, o pacientų, kurie atvyksta į vaistinę su gydytojų priklijuotais lipdukais ant recepto yra apie 15-20 proc. (iš jų daugiau kaip pusę kategoriškai prieštarauja keisti gydytojo rekomenduotą vaistą). Todėl Asociacija siūlo daugiau pastangų dėti į visuomenės švietimą apie generinių vaistų lygiavertiškumą ir pacientų teises renkantis vaistus, tai pat sudaryti galimybes ir skirti pakankamą finansavimą gydytojų tobulinimuisi, kuris būtų nepriklausomas nuo farmacijos pramonės. Asociacija siūlo nekeisti esamos farmacinės veiklos priežiūros tvarkos ir neišskirti vaistinių iš visų ūkio subjektų tarpo kaip potencialių teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidėjų. Paciento, kaip vartotojo, interesus galima užtikrinti paprastesnėmis (vartotojų geresnio informavimo) priemonėmis. Tokios mažiau varžančios priemonės žinomos ir bendrojoje vartotojų apsaugos sistemoje, ir vartojimo kreditų santykiuose, ir kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejais. Tam nereikia kontrolinių pirkimų, kurie varžytų ir keltų įtampą kaip policinėje valstybėje. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 11 dalyje nustatyto reikalavimo prieš pradedant patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį taikyti ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse, taigi, nėra siekiama išskirti vaistines ir jų filialus iš kitų ūkio subjektų. Farmacijos įstatyme nustatyti farmacinės veiklos subjektų, įskaitant vaistines, priežiūros reikalavimai nėra keičiami, tačiau siūloma tobulinti teisės normas dėl kontrolinių pirkimų atlikimo.
Šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad prieš pradedant patikrinimą turi būti pateikta sprendimo atlikti patikrinimą kopija, neužtikrina galimybės kontrolinių pirkimų vaistinėje metu nustatyti objektyvius ir realius faktus, nes vaistinė jau žino, kad vyksta patikrinimas. Siekiant to išvengti, įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 siūloma išimtis dėl sprendimo atlikti patikrinimą kopijos pateikimo laiko. Tai sudarys galimybę tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus ir nustatyti realius faktus. Manytina, kad tai atitinka ir pačių vaistinių interesus, nes realių trūkumų nustatymas verčia tobulinti veiklos vykdymą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir tokiu būdu didinti vaistinės konkurencingumą. Be to, kadangi kontroliniai pirkimai yra priskiriami neplaninių patikrinimų rūšiai, kontroliniai pirkimai būtų atliekami Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, taip pat VVKT viršininko įsakymu būtų patvirtinta kontrolinių pirkimų atlikimo tvarka vaistinėse, todėl nėra prielaidų teigti, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos imtųsi kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai, taip pat, kad patikrinimų metu būtų vykdomos provokacijos ir, kaip nurodoma, būtų keliama papildoma įtampa vaistinėse. VVKT inspektoriai ir kiti VVKT darbuotojai, įgalioti atlikti priežiūrą, atlikdami patikrinimą, turi teisę gauti visą su patikrinimo objektu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Atlikus kontrolinį pirkimą, vaistinė yra informuojama apie tai, pateikiant tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą.
Vaistinės darbuotojai turi teisę tuo metu pateikti paaiškinimus dėl tikrinamo objekto ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių, o susipažinę su patikrinimo rezultatais ir išvadomis, pateikti paaiškinimus, trūkumų pašalinimo ataskaitą dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų. 2. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Projektas), teikia savo argumentus bei pasiūlymus. Dėl Projekto tikslingumo Lietuvos vaistinių asociacijos tikslas yra užtikrinti aukštą farmacinių paslaugų kokybę, tačiau tik gaudami grįžtamąjį ryšį iš valstybinių institucijų galime pasiekti, kad Asociacijos nariai tobulintų savo darbą ir teiktų profesionalias paslaugas pacientams. Pasiekti šiam tikslui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), jei gauna skundus, kaip nurodama Projekto aiškinamajame rašte, turėtų informuoti vaistines apie gaunamus skundus bei juose iškeliamas problemas. Tuomet atsiradusios problemos būtų sprendžiamos operatyviai ir pacientų interesai būtų užtikrinami kiek galima greičiau, nelaukiant papildomo reguliavimo. Išanalizavę skunduose pateikiamus faktus galėsime apmokyti farmacijos specialistus, įpareigoti Asociacijos narius atlikti vidinį auditą, keisti procedūras ir gerinti farmacinės paslaugos kokybę. Norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog baudžiant ir kontroliuojant bus pasiekta geresnių rezultatų nei bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. Kartu norime pažymėti, kad daugelio receptinių vaistinių preparatų receptai yra paliekami vaistinėje (pavyzdžiui, psichotropinių vaistų be einamųjų metų dar metus).
Taigi vaistinėse, esant kiekybinei vaistų apskaitai, receptus galima patikrinti ir po dokumentų apie tikrinimą pateikimo. Taip pat planinių ir neplaninių patikrinimų metu, galima patikrinti vaistų kainodarą, nes jos tiesiog neįmanoma farmacijos specialistui greitai ištaisyti. Svarbu paminėti, kad 2014 metais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atlikus tikrinimus 23 vaistinėse buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo farmacinių paslaugų teikimo (pavyzdžiui, vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistinį preparatą monitoriuje neparodė informacijos apie vaistų kainas ir priemokas; farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje ir kt.).[1] Vadinasi, tai tik patvirtina, kad šiuo metu vykdomais patikrinimo būdais galima nustatyti pažeidimus vaistinėse ir nustatinėti naujo patikrinimo būdo yra nereikalinga. Taip pat, svarbu paminėti, kad Asociacija Sveikatos apsaugos ministerijai yra išreiškusi siūlymus, jog psichotropiniai vaistai ar net antibiotikai vaistinėse būtų parduodami tik su elektroniniu receptu. Tokiu atveju ne tik bus išvengta netinkamo vaistų pardavimo vaistinėse, bet ir užkirstas kelias receptų klastojimui, kas ypač aktualu kalbant apie psichotropinius vaistus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta Projektas prieštarauja ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Nepritarti Įstatymo projektu Nr. XIIIP-530 siūloma tobulinti teisės normas dėl kontrolinių pirkimų atlikimo.
Šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad prieš pradedant patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui turi būti pateiktas tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą, neužtikrina galimybės kontrolinių pirkimų metu nustatyti objektyvius ir realius faktus, nes vaistinė žino, kad vyksta patikrinimas. Siekiant to išvengti, įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 siūloma išimtis dėl pavedimo atlikti patikrinimą pateikimo laiko. Toks teisinis reglamentavimas sudarys galimybę tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus ir nustatyti realius ir objektyvius faktus. Ar gyventojui pateikiama teisės aktų nustatyta informacija, ar ji pateikiama tinkamai, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami nepateikus recepto, galima patikrinti tik tuomet, kai vaistinės darbuotojas su inspektoriumi bendrauja, jam teikia farmacinę paslaugą kaip ir kiekvienam gyventojui, nežinodamas patikrinimo fakto. Manytina, kad realių trūkumų nustatymas skatina tobulinti vykdomą veiklą, įskaitant farmacinės paslaugos teikimą gyventojams bei gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais. 3. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl ūkio subjektų diskriminavimo Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas pateikti tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą tik atlikus kontrolinį pirkimą, tokią tvarką įteisinant tik vaistinėse, suponuoja nuomonę apie išskirtinai vaistinių ir vaistininkų galimą nesąžiningą ir neteisėtą veiklą ir būtiną griežtesnę šios veiklos kontrolę, lyginant su kitais ūkio subjektais, kuriems tarnybinis pažymėjimas privalo būti pateiktas prieš kontrolinį pirkimą. Toks įtvirtinimas teikia privilegijas ir diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.
Asociacija apgailestauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko tokį reguliavimo būdas, nes juo yra pažeidžiamas viso sektoriaus įvaizdis ir pakertamas pasitikėjimas vaistininku, kaip sveikatos priežiūros specialistu, nors tą patį tikslą galima pasiekti bendradarbiaujant vaistinėms ir valstybės institucijoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis pozicija, kad kitokiais būdais neįmanoma kontroliuoti vaistinių ir farmacijos specialistų atliekamo darbo, pagrįstai kyla klausimas, kaip valstybinės institucijos, nenaudodamos slaptų patikrinimų, kuomet apie patikrinimą yra informuojama tik jam pasibaigus, užtikrina kitų subjektų laikymąsi teisės aktų. Valstybinės institucijos, tame tarpe ir Sveikatos apsaugos ministerija, gauna skundus dėl įvairiausių ūkio subjektų ir jų teikiamų paslaugų ir/ar prekių kokybės, tačiau pasirinko atlikti slaptus kontrolinius pirkimus tik vaistinėse. Atkreiptinas dėmesys, kad toks diskriminavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo principui, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria. Nepritarti Įstatymo projekte Nr. XIIIP-530 yra numatoma galimybė ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose tokios formos patikrinimus atlikti yra tikslinga.
Projektu siūloma įtvirtinti kontrolinio pirkimo, kaip vienos iš neplaninio ūkio subjekto patikrinimo formų, sąvoką, taip pat, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Taigi, dėl galimybės atlikti
„slaptą“ kontrolinį pirkimą realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu
atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. 4. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo pažeidimo Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Tuo tarpu Projekte siūlomos nuostatos pažeidžia minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Tikrintojų funkcijos, atliekant tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą, ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti farmacinių paslaugų teikimą bei nustatyti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, Projektu siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi.
Svarbu paminėti ir tai, jog jau 2012 m. atsižvelgiant į tai, kad nepagrįsta ir neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, buvo priimtas Administracinės naštos mažinimo įstatymas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų. Tokia valstybės strategija tik patvirtina, kad naujų, neproporcingų kontrolės būdų kūrimas nėra reikalingas, kai siekiamų tikslų būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis; pvz. šviečiant gyventojus, vaistininkus, gydytojus apie vaistų pakeičiamumą, informuojant pacientus, jog jie turi teisę reikalauti vaistinėse pigiausio vaistinio preparato, jog receptinius vaistus reikia įsigyti tik turint gydytojo receptą, bendradarbiaujant ūkio subjektams su priežiūrą atliekančiomis valstybinėmis institucijomis ir t.t. Nepritarti Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus, o įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 yra siekiama užtikrinti vienos iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų formų – kontrolinių pirkimų – tinkamą įgyvendinimą, nes dėl įtvirtinto reikalavimo pateikti tikrinimam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai yra neefektyvūs.
Kontroliniai pirkimai būtų atliekami vykdant neplaninius patikrinimus, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 12 dalyje nurodyti pagrindai, todėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai neturės įtakos neplaninių patikrinimų atlikimui (išlieka tie patys kriterijai, reikalavimai). Be to, kontrolinių pirkimų atlikimas bus reglamentuotas VVKT viršininko įsakymu ir užtikrins jų tinkamą atlikimą. Farmacijos įstatyme nustatyti farmacinės veiklos subjektų, įskaitant vaistines, priežiūros reikalavimai nėra keičiami, siūloma tobulinti teisės normas tik dėl kontrolinių pirkimų atlikimo – šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad prieš pradedant patikrinimą turi būti pateikta sprendimo atlikti patikrinimą kopija, neužtikrina galimybės kontrolinių pirkimų vaistinėje metu nustatyti objektyvius ir realius faktus, nes vaistinė jau žino, kad vyksta patikrinimas. Siekiant to išvengti, įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 siūloma išimtis dėl sprendimo atlikti patikrinimą kopijos pateikimo laiko. Be to, kontrolinio pirkimo metu būtų tikrinama ta farmacinės paslaugos dalis, kai objektyvūs ir realūs faktai gali būti nustatomi tik kontrolinio pirkimo metu. Tai sudarytų galimybę tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus ir nustatyti realius faktus, be to, leistų užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti praktiškai neįmanoma kitomis priemonėmis arba pareikalautų pernelyg didelių priežiūros institucijos išteklių bei sukeltų neproporcingą naštą patiems ūkio subjektams.
Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Patikrinimo metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su gyventoju metu. Jei kontrolinio pirkimo metu vis dėlto būtų nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, manytina, tai atitiktų ir pačių vaistinių interesus, nes realių trūkumų nustatymas verčia tobulinti veiklos vykdymą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir tokiu būdu didinti vaistinės konkurencingumą. 5. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl galimo tikrintojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Turėtų būti kuriama tokia ūkio subjektų priežiūra, kuri kiek įmanoma labiau užtikrintų nešališkumą, nepiktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nesuteikiant galimybės tikrintojams daryti vienokį ar kitokį spaudimą verslui ir neleistų vystytis korupcijai. Kontroliniai pirkimai ne tik kad neužtikrins nešališkumo, bet ir atvers galimybes provokuoti vaistininką ar farmakotechniką, ir provokuojant sukelti tam tikrus aptarnavimo ar pardavimo pažeidimus, dėl kurių farmacijos specialistams grėstų atsakomybė arba jie būtų baudžiami. Be to, neaišku kaip būtų vertinami tikrinimo rezultatai, nes vienam tikrintojui gali atrodyti, kad informacija apie vaistinius preparatus buvo suteikiama tinkamai, kitam gali atrodyti, kad pateikta informacija buvo neaiški ar neišsami.
Atsižvelgiant į tai, kad slapto kontrolinio pirkimo metu veiktų „žmogiškasis faktorius“, nėra aišku kaip būtų užtikrinamas tikrintojo nešališkumas, kaip būtų vertinamas pats tikrinimo procesas, kaip galėtų apsiginti farmacijos specialistas norėdamas įrodyti, kad farmacinę paslaugą suteikė tinkamai. Nepritarti Kontrolinis pirkimas yra vienas iš būdų (priemonių) atlikti neplaninį patikrinimą. Neplaniniai patikrinimai, kurių metu būtų atliekami kontroliniai pirkimai, būtų atliekami Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 12 dalyje nurodytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, todėl nėra prielaidų teigti, kad ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos imtųsi kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai. VVKT inspektoriai ir kiti VVKT darbuotojai, įgalioti atlikti priežiūrą, atlikdami patikrinimą, turi teisę gauti visą su patikrinimo objektu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus įvertinti, ar vykdoma veikla atitinka nustatytus reikalavimus. Atlikus kontrolinį pirkimą, vaistinė yra informuojama apie tai, pateikiant tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą. Vaistinės darbuotojai turi teisę tuo metu pateikti paaiškinimus dėl tikrinamo objekto ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių, o susipažinę su patikrinimo rezultatais ir išvadomis pateikti paaiškinimus, trūkumų pašalinimo ataskaitą dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų. Esant poreikiui, VVKT inspektoriai gali naudoti technines priemones veiksmingai kontrolei atlikti.
Nėra pagrindo teigti, kad siūlomi įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes siūlomos nuostatos sudarys galimybę atlikti kontrolinį pirkimą tinkamai ir objektyviai, o su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu tikrinami ūkio subjektai bus supažindinti iš karto atlikus kontrolinį pirkimą, be to, tikrinami ūkio subjektai išlaikys visas kitas Viešojo administravimo įstatymu tikrinamiems subjektams suteikiamas teises. 6. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl darbuotojų emocinės įtampos darbe Projekto rengėjai neįvertino tai, kokią žalą tokie kontroliniai pirkimai turės darbinei farmacijos specialistų veiklos aplinkai. Vien žinojimas, kad bet koks pacientas gali būti slaptas tikrintojas, galimai sukurs baimės ir nepasitikėjimo atmosferą, kuri ne tik kad neduos teigiamų rezultatų, bet priešingai, dirbant tokį atsakingą darbą, vargins ir didins galimybę suklysti. Vertinant tai, kad teisinėje valstybėje slaptai nėra tikrinami jokie privatūs ar verslo subjektai, apie kurių nusikalstamą veiklą nėra turima informacijos, vaistininkai ir farmakotechnikai jausis labiausiai pažeidžiami, neapsaugoti ir visada įtariami, lyg vykdytų didelius nusikaltimus. Nepritarti Pirma, projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo 36⁴straipsnio 11 dalyje nustatyto reikalavimo prieš pradedant patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį taikyti ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse. Antra, kontrolinis pirkimas yra tik būdas (priemonė), kurį galima taikyti, atliekant neplaninius patikrinimus.
Atitinkamai, neplaniniai patikrinimai būtų atliekami Viešojo administravimo įstatyme nustatytais pagrindais, jiems būtų taikomos ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, be to, bus patvirtinta kontrolinių pirkimų atlikimo tvarka, todėl nėra prielaidų teigti, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imtųsi kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai, kas galėtų turėti neigiamos įtakos tikrinamų ūkio subjektų veiklos aplinkai. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrolinis pirkimas – tik vienas iš neplaninių ūkio subjekto veiklos patikrinimo būdų (priemonių), t. y. atliekant neplaninį patikrinimą, nebūtinai bus atliekamas kontrolinis pirkimas. Be to, galimybė tinkamai atlikti kontrolinį pirkimą neturėtų turėti neigiamos įtakos vaistinių, vykdančių veiklą laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, veiklai, priešingai, objektyviai nustačius vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) gyventojams trūkumus, vaistinė turėtų galimybę tobulinti savo veiklą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir didinti vaistinės konkurencingumą. Manytina, kad jei vaistinė veiklą vykdo vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, esminio skirtumo, ar vaistinė apie patikrinimą yra informuojama iš anksto, ar apie tai informuojama po kontrolinio patikrinimo, nėra. Kontrolinis pirkimas iš esmės yra vaistinio preparato įsigijimo modelio imitacija. 7. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl tyrimų, kuriais remiasi Projekto rengėjai Projekto rengėjai remiasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė) 2016 m. gegužės 20 d. atliktu auditu bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) 2016 m. birželio 1 d. atliktu tyrimu.
Būtina atkreipti dėmesį, kad Konkurencijos tarybos atliktame kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrime buvo vertinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo 7 ir 8 punktų poveikis, t.y. vertinama kaip minėti punktai daro poveikį kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkai. Jokių kitų tyrimų, tame tarpe ir vaistinių reglamentavimo, Konkurencijos taryba neatliko, todėl pateiktas pasiūlymas, įteisinti slapto pirkėjo veiklą, niekaip nėra susijęs su Konkurencijos tarybos tyrimo metu nagrinėta medžiaga. Be to, labai svarbu akcentuoti, kad galutinėse 2016 m. gruodžio 6 d. Konkurencijos tarybos išvadose šio siūlymo nebeliko, nes, Asociacijos manymu, kontroliniai pirkimai niekaip negali pakeisti gyventojų įpročių ar gydytojų rekomendacijų renkantis vaistinius preparatus. Tuo tarpu Valstybės kontrolė, nors ir atliko keleto vaistinių patikrinimą, tačiau netyrė, kokią įtaką vaistininkas turi pacientui pasirenkant vaistinį preparatą. Dar 2015 m. rugsėjo mėn. Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytame gyventojų apklausos tyrime[2] net 90 proc. respondentų atsakė, kad visiškai sutinka ir greičiau sutinka, kad geriau pirkti tą vaistą, kurį rekomendavo gydytojas. Tą patį patvirtina ir 2017 m. balandžio mėn. Asociacijos užsakytas gyventojų apklausų tyrimas, pagal kurio duomenis net 91 proc. gyventojų žino, kokį vaistą pirks dar prieš įeidami į vaistinę.
Tad, jei didžiausią įtaką pacientui, pasirenkant vaistinį preparatą, daro gydytojas, kokį tikslą pasieks kontroliniai pirkimai vaistinėse? Be to, svarbu paminėti, kad vaistinėse monitoriai užprogramuoti taip, kad automatiškai rodo visus vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, o monitoriaus viršuje rodomas pigiausias arba su mažiausia priemoka esantis vaistinis preparatas. Todėl techniškai yra neįmanoma, jog vaistinėse pacientams nebūtų rodomi monitoriuose pigiausi vaistiniai preparatai. Šio tyrimo metu tik epizodiškai buvo patikrintos kelios vaistinės. Turint omenyje, kad per mėnesį Lietuvos vaistinėse yra išduodama beveik milijonas receptinių vaistų, keliolika atliktų patikrinimų, yra labai mažas dalis, kad būtų priimtas sprendimas visai rinkai taikyti kraštutinę priemonę – kontrolinius pirkimus. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės audite, remiantis PSO rekomendacijomis, siūloma valstybinėmis institucijomis bendradarbiauti su vaistinių tinklais, diegiant atitinkamas sistemas ar vykdant edukacines programas. Asociacijos nuomone, tik tokie sprendimai yra ilgalaikiai ir užtikrina, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Pažymėtina, kad jau 2016 m. rudenį Asociacija ir Lietuvoje veikiančios vaistinės kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti edukacinį projektą gyventojams „Rinkis vaistus atsakingai“, kurio metu, be viso kito, teikiama informacija gyventojams, apie jų galimybę rinktis pigesnius vaistinius preparatus. 2017 m. akcija toliau tęsiama su šūkiu „Skaidri kaina. Rinkis žinodamas pigiausią“.
Rinkis žinodamas pigiausią“. Nepritarti Atliekant vaistinės patikrinimą, inter alia siekiama nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia gyventojui teisės aktų nustatytą informaciją gyventojams skirtame kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar paaiškinama informacija monitoriuje, ar pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas, ar užsakomas tuo metu vaistinėje nesantis preparatas ir panašiai. Reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją, nesudaro sąlygų įsigyti vaistinį preparatą pagal gyventojo finansines galimybes. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra kontrolinis pirkimas, apie tai iš anksto nepranešus. Jei kontrolinis pirkimas vyksta, po to, kai inspektorius ar kitas įgaliotas asmuo pateikė sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja. Nors, Asociacijos nuomone, kontroliniai pirkimai niekaip negali pakeisti gyventojų įpročių ar gydytojų rekomendacijų renkantis vaistinius preparatus, tačiau vaistininko suteikiama kokybiška farmacinė paslauga, išsamūs aiškinimai apie vaistinių preparatų kainas, jų įvairovės priežastis, vaistinių preparatų savybes neabejotinai turės įtakos gyventojų informuotumui ir sprendimams pasirenkant vaistinį preparatą bei racionaliam vaistinių preparatų vartojimui. Taip pat bus išvengta, kad nesąžiningas ūkio subjektas, siūlydamas ir parduodamas tik brangesnius vaistinius preparatus išlieka nekontroliuojamas ir turi konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus. 8. Lietuvos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Dėl Projekto atitikimo Lietuvos teisinei sistemai Kontrolinius pirkimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu, turi tik specialius įgaliojimus turintys asmenys.
Paprastai tokie pirkimai atliekami norint išsiaiškinti nusikaltimą ar atliekant įrodymų rinkimą, vadinasi tik turint informacijos, jog yra daroma nusikalstama veika. Įgaliojimus vykdyti kontrolinius pirkimus taip pat turi ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kurios tikslas, pasinaudojant šia teise, yra mokestinių nusižengimų ir/ar nusikaltimų išaiškinimas ir mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Tuo tarpu šiuo Projektu norima įteisinti tai, jog būtų galima iš anksto atlikti slaptus sekimo veiksmus neturint jokios informacijos apie farmacijos specialisto veiklą. Be to, Projektu siūloma vykdyti slaptą pirkimą tikrinant verslo subjektų, vykdančių farmacijos paslaugų teikimą, nesusijusį nei su kriminaliniais nusikaltimais, nei su mokesčių slėpimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, būtina atlikti Projekto teisėtumo ir poveikio viešojo administravimo sistemai analizę. Prie visa tai, kas išdėstyta, Asociacija, matydama, jog naujas reguliavimas ne tik kad bus netinkamas ir nepasieks Sveikatos apsaugos ministerijos siekiamo tikslo (kuris be visa ko nėra aiškus), tačiau kartu galimai sugriaus visą iki šiol kurtą viešojo administravimo koncepciją Lietuvoje, kreipėsi į gerb. Dr. Gytį Kuncevičių pateikti išvadą dėl Projekto galimos įtakos Lietuvos teisiniai sistemai (Išvada pridedama). Atkreipiame dėmesį į žemiau Dr. Gyčio Kuncevičiaus padarytas išvadas susijusias su siūlomu Projektu:
1Lietuvoje taikomas modernaus viešojo administravimo metodas, t. y.
kai viešasis administravimas grindžiamas ne prievartiniais metodais (priemonėmis), o vykdomosios valdžios ir privataus asmens bendradarbiavimo ir interesų derinimo keliu.
Vadinasi viešasis administravimas savo esme yra daugiau reguliacinė bei pozityvaus teisės taikymo, o ne represinio (baudžiamojo) pobūdžio veikla. 2. Lietuvoje taikomas modernaus viešojo administravimo metodas galimai yra nesuderinamas su kontroliniais pirkimais, nes pastarieji yra ne viešojo administravimo metodas (priemonė), o prievartinio pobūdžio priemonė, kuri taikoma teisinėje atsakomybėje. Be to kontrolinis pirkimas, kaip bet kokia kita slapta priemonė, yra nukreipta išimtinai į teisės pažeidimų fiksavimą ir atskleidimą, tačiau jokiu būdu ne į tokių pažeidimų prevenciją. 3. Viešojo administravimo įstatyme nustatyti bendrųjų viešojo administravimo metodų (priemonių) sistema, kuri yra taikoma visiems viešojo administravimo subjektams. Tuo tarpu Projektu būtų sukuriama išimtis, kuri nebūtų pagrįsta objektyviais visos viešojo administravimo sistemos poreikiais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta jokių slapto pobūdžio metodų. Be to, Viešojo administravimo įstatymas negali būti keičiamas pagal vienos viešojo administravimo srities subjektų pageidavimus. 4. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas, nurodant pagrindus, kuriems esant, jis gali būti atliekamas. Šis patikrinimas yra nustatytas tik kaip išimtinė priemonė, taikoma tik išimtiniais atvejais ir ginant svarbiausias vertybes. Ši priemonė turi būti pakankama viešojo administravimo tikslams pasiekti. Todėl siūlymas koreguoti šią priemonę įtraukiant kontrolinius pirkimus neturėtų jokio aiškaus teisinio pagrindimo, nepagrįstai išplėstų viešojo administravimo subjektų įgaliojimus ir tokiu būdu pažeistų administravimo subjekto ir privataus asmens teisių ir pareigų pusiausvyrą. 5.
ne tik koreguotų Lietuvoje egzistuojančią farmacinės veiklos administracinės priežiūros metodų (priemonių) sistemą, tačiau taip pat darytų poveikį visai viešojo administravimo sistemai. Būtų įtvirtinta, jog kontrolinis pirkimas yra įprasta, o ne išimtinė, tik specialiose srityse taikoma neplaninio patikrinimo priemonė. 6. Taikyti kontrolinių pirkimų neturi teisės kitos institucijos ne mažiau svarbiose srityse. Vaistų kontrolės tarnybos teisinio statuso nereikėtų tapatinti su policijos teisiniu statusu. Toks tapatinimas negalimas, nes policija vykdo tų sričių priežiūrą, kuriose ši priežiūra persidengia su teisėsaugos funkcija, t.y. nusikalstamu veikų atskleidimu ir tyrimu (policija kartu yra ir ikiteisminio tyrimo subjektas), todėl specifinių metodų suteikimas policijai yra pagrįstas objektyviais poreikiais. Vaistų kontrolės tarnybai nėra suteiktas specialus išimtinis statusas, kurį turi policija ar mokesčių inspekcija. 7. Valstybinės institucijos, kurios turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, neturi teisės taikyti neviešus veiklos metodus (priemones). Taip yra todėl, kad slapto pobūdžio metodai (priemonės) savo esme būdingi kriminalinės žvalgybos ir nusikalstamų veikų tyrimo procesui arba tokiose veiklose, kuriose administraciniai teisės pažeidimai gali peraugti į nusikalstamas veikas. Tuo tarpu tokio pobūdžio priemonių suteikimas institucijai, kuri, kaip Valstybinė vaistų kontrolė, veikia išimtinai administracinės atsakomybės taikymo procese, būtų neadekvati ir neproporcinga procesinė prievartos priemonė. 8. Kontroliniai pirkimai yra nukreipti ne į farmacinės veiklos administracinės priežiūros funkcijos stiprinimą, o į teisės pažeidimų atskleidimą ir atsakomybės taikymą, t. y. kontrolinis vaistų pirkimas savo esme būtų nukreiptas į galimų pažeidėjų gaudymą, o ne į gyventojų atžvilgiu daromų (padarytų) pažeidimų realų užkardymą ar ištyrimą.
Vadinasi orientuoti į pasekmes, o ne į prevenciją, todėl Projektas nepasiektų Sveikatos apsaugos ministerijos iškeltų tikslų. 9. Galimybė taikyti kontrolinius pirkimus gali sudaryti prielaidą provokuoti teisės pažeidimus, todėl tokio metodo taikymas Vaistų kontrolės tarnybos veikloje gali kelti pagrįstas abejones dėl jo atitikimo Konstitucinio teismo doktrinoje suformuotos tokio pobūdžio priemonių taikymo sąlygoms. 10. Vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai nesudėtingai gali patikrinti, ar vaistinės laikosi informavimo reikalavimų ir net nustatyti vaistinės pasirinktų informacinių sprendimų efektyvumą. Tokiu būdu farmacinės veiklos administracinė priežiūra būtų vykdoma daug efektyviau, nei orientuojant ją į tariamų ar daromų pažeidimų nustatymą. Taip būtų pasiekimas esminis tikslas – metodinės pagalbos teikimas siekiant užtikrinti, kad prižiūrimo subjekto veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tinkamai informuotas ir savo teises žinantis gyventojas būtų efektyvesnė teisės pažeidimų prevencijos priemonė nei kontrolinių pirkimų taikymas ar bauginimas jų taikymo galimybe.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Asociacija mano, kad:
ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;
įtvirtinti reikalavimai diskriminuoja ūkio subjektus, nes tik vaistinėse numatyta atlikti slaptus kontrolinius pirkimus;
įtvirtintą minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą;
įtampą farmacijos specialistų darbe;
skaidraus tikrinimo proceso bei nešališkų jo rezultatų;
iškreips teisinę Lietuvos Respublikos sistemą, nes vietoje šiuo metu taikomo modernaus viešojo administravimo metodo, bus taikomas represinio (baudžiamojo) pobūdžio metodas. Todėl Asociacija siūlytų atsisakyti Projekto ir palikti galiojančią tvarką. Tačiau įvertinę šių dienų aktualijas ir matydami, kad valstybė neranda ar tiesiog neieško kitų būdų kaip užtikrinti tinkamą vaistinių ir vaistininkų kontrolę, siūlome Projekte konkrečiai įtvirtinti, kada galima atlikti vaistinėje slaptą pirkimą ir ką konkrečiai kontrolinio pirkimo metu galima tikrinti.
Atsižvelgiant į tai, kad popierinius receptus pakeis e. receptai (vadinasi slaptai tikrinti, ar vaistai suteikiami pagal receptą, nebėra prasmės), siūlome Projekte įtvirtinti, jog kontrolinio pirkimo metu gali būti tikrinama tik, ar parodomos vaistinėje esančio monitoriaus ekrane kompensuojamų vaistų kainos ir jų priemokos bei ar pasiūlomas pigiausias vaistas. Tokiu atveju minimaliai būtų sumažinta galimybė žmogiškosioms klaidoms ir nešališkumui, o vaistininkai konkrečiai žinos, kad bet kada slaptai gali būti tikrinami, ar tinkamai atlieka šią pareigą. Taip pat siūlome, jog slaptų tikrinimų tikslas būtų prevencija, bet ne baudimas, todėl atsižvelgiant į tai turėtų būti orientuojamasi į rekomendacijų teikimą, o ne į konkrečias pinigines baudas ar net licencijos atėmimą vaistininkams. Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-530
paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Projekto 2 straipsnyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Tokiu atveju minėta kopija pateikiama iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Taigi, Įstatymo projektu Nr.
Taigi, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-530 yra numatoma galimybė ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose tokį patikrinimo būdą (priemonę) atliekant neplaninius patikrinimus tikslinga taikyti, todėl šios nuostatos negali būti vertintinos kaip diskriminuojančios vaistines. Dėl galimybės atlikti „slaptą“ kontrolinį pirkimą realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-531 1 straipsnio reglamentavimu norima suteikti teisę atlikti kontrolinį pirkimą didesniam VVKT įgaliotų atlikti ūkio subjektų priežiūrą darbuotojų skaičiui. Projekto 2 straipsnyje detalizuojama, kad minėtieji VVKT specialistai pateikia tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą iš karto po kontrolinio vaistinių preparatų pirkimo. Planiniai ir neplaniniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 6 papunktyje nurodyta VVKT teisė atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus. Ši teisė buvo suteikta VVKT nuo pat minėtojo įstatymo įsigaliojimo. Tačiau dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 36(4) straipsnio 11 punkte įtvirtinto reikalavimo pateikti tikrinimam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai tapo neefektyvūs. Taigi, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo ir Farmacijos įstatymo pakeitimo projektai buvo inicijuoti, siekiant įgyvendinti vieną iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų būdų (priemonių) – kontrolinius pirkimus.
VVKT inspektoriai, atlikdami vaistinės patikrinimą, inter alia siekia nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia gyventojui teisės aktų nustatytą informaciją gyventojams skirtame kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas, ar paaiškinama informacija kompiuterio monitoriuje, ar užsakomi vaistinėje tuo metu nesantys vaistiniai preparatai, ar paaiškinamos vaistinių preparatų savybės ir panašiai. Nustatytų reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją, pažeidžia jo teises gauti reikiamą informaciją, kad įsigytų jam reikalingą ir finansiniu požiūriu priimtiną vaistinį preparatą. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra kontrolinis pirkimas, kai inspektorius ar kitas įgaliotas VVKT darbuotojas įsigyja vaistinį preparatą ir jam suteikiama farmacinė paslauga. Tačiau, jei vaistininkas iš anksto žino, kad vyksta kontrolinis pirkimas, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas, su kuo bendrauja. Nesąžiningas ūkio subjektas, siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nekontroliuojamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus. Kontroliniai pirkimai leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti neįmanoma kitomis priemonėmis. Projektų aiškinamajame rašte išnagrinėtos galimos alternatyvos, pvz., visuomenės informavimas, pigiausio vaistinio preparato kainos užrašymas pardavimo kvite, yra nepakankamos arba netinkamos.
Be to, nėra pagrindo teigti, kad siūlomi įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes siūlomos nuostatos sudarys galimybę atlikti kontrolinį pirkimą tinkamai ir objektyviai, o su neplaninio patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu tikrinami ūkio subjektai bus supažindinti iš karto atlikus kontrolinį pirkimą. Tikrinami ūkio subjektai taip pat išlaikys visas kitas Viešojo administravimo įstatymu tikrinamiems subjektams suteikiamas teises. 9. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, 2017-05-02 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paruoštas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. V III-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Projektas), kuris, mūsų, farmacijos specialistų nuomone, trikdys ne tik mūsų kasdieninį darbą, t. y., didins emocinę įtampą, kas gali sukelti grėsmę farmacijos specialistų sveikatai, bet taip pat neigiamai įtakos farmacinės paslaugos kokybę. Projektu siūloma, kad vaistinėje tikrinimo metu pavedimas atlikti kontrolinį pirkimą ir tarnybinis pažymėjimas būtų pateikiami tik atlikus kontrolinį pirkimą, t. y., būtų įteisintas
„slaptasis“ tikrinimas. Ši tvarką įteisinama tik vaistinėse, visus kitus ūkio
subjektus tikrinant valstybinės institucijos turi įspėti iš anksto. Toks nusitaikymas į vaistines ir juose dirbančius farmacijos specialistus, mums, darbuotojams, neparodo nieko kito, kaip tik valstybinių institucijų požiūrį į mus – jog esame laikomi ne tik kad nesąžiningais, bet ir, lyginant su kitais ūkio subjektais, išskirtinai labiausiai pažeidžiančiais įstatymus.
Toks valstybinių institucijų požiūris farmacijos specialistams yra nesuprantamas, be to siunčiama informaciją visuomenei, jog dar labiau reikia nepasitikėti sveikatos priežiūros sistema, jog vaistininkus būtina sekti, kad jie tinkamai atliktų savo darbą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad iš anksto įspėjus farmacijos specialistus tikrinimo metu negalima nustatyti, ar vaistai išduodami pagal receptus, ar pasiūlomas pigiausiais vaistas pacientui ir t.t. Tačiau kažkodėl pamirštama paminėti, kad daugumą receptinių vaistų receptų vaistinė privalo saugoti ne vienerius metus, kad gydytojas, skirdamas pacientui vaistą, turi jį informuoti apie pigiausią vaistinį preparatą (Sveikatos apsaugos ministro 2015-05-28 įsakymo Nr. V-669 42 p.). Puikiai žinome šiandienos situaciją, kuomet pacientai į vaistinę ateina jau žinodami, kokį vaistinį preparatą jie nori įsigyti, tad mes, farmacijos specialistai, atkreipdami dėmesį, jog yra pigesnė alternatyva dažnai liekame ne tik, kad nesuprasti, bet ir apšaukti, jo g jie pageidauja to vaisto, kurį jiems siūlė gydytojas. Jei Projektu siekiama informuoti gyventojus apie alternatyvą pigesnių vaistų, turėtų būti daugiau apie tai viešinama, turėtų būti pirminė kontrolė, t. y., nustatoma ar gydytojas informuoja pacientus apie pigiausią alternatyvą, o ne iš karto nusitaikoma į vaistinėje dirbančius vaistininkus ar farmakotechnikus.
Atliekant slaptus pirkimus vaistinėje bus gaišinamas ne tik vaistininkų, bet ir pacientų laikas, nes ne tik kad būsime priversti skirti laiką tariamam pacientui aptarnauti, netikrai farmacinei paslaugai suteikti ir nereikalingiems vaistams išduoti, bet taip pat ir atlikti vaisto grąžinimo procedūrą, forminti dokumentus ir t.t. O svarbiausia yra tai, kad bus sukuriama nepasitikėjimo atmosfera tarp farmacijos specialisto ir gyventojo. Norime atkreipti dėmesį, kad farmacijos specialistams kvalifikaciniai reikalavimai yra labai aukšti, tačiau šiai profesijai nėra jokios pagarbos – vaistininkai laikomi pardavėjais, o šis Projektas parodo, kad ir svarbiausia ir didžiausia nusižengimus darančia grandimi sveikatos apsaugos sistemoje. Siūlome iš esmės peržiūrėti sveikatos apsaugos sistemos spragas, o ne numatyti galimybę, kaip slaptai tikrinti vaistininkus, nes tai problemų neišspręs, o tik didins įtampą, nepasitikėjimą ir korupciją. Ar valstybė neturi kitokių būdų, kaip tik slaptu tikrinimu prižiūrėti vaistininkus? Ar tai reiškia, jog laukia slapti gydytojų, slaugytojų, mokytojų ir visų kitų specialistų persekiojimai, slapti tikrinimai. Ar ir politikų darbą rengiamasi slaptai prižiūrėti? Turi būti ieškomi kiti, neskatinantys plisti korupcijai tarp tikrinamojo ir tikrintojo, būdai. Tad šiuo raštu prašome nepritarti Projektui ir palikti galiojančią tvarką. Nepritarti Pirma, projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo 36⁴straipsnio 11 dalyje nustatyto reikalavimo prieš pradedant patikrinimą tikrinamam ūkio subjektui pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją išimtį taikyti ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse.
Dėl galimybės atlikti „slaptą“ kontrolinį pirkimą realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Antra, kontrolinis pirkimas yra neplaninio patikrinimo būdas (priemonė). Vadinasi, kontroliniai pirkimai būtų atliekami tik neplaninių patikrinimų metu, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti pagrindai ir kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios patikrinimų vykdymą, be to, būtų patvirtinta kontrolinių pirkimų atlikimo tvarka, todėl nėra prielaidų teigti, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imtųsi kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai, kas galėtų turėti neigiamos įtakos tikrinamų ūkio subjektų veiklos aplinkai, darbuotojų emocinei būsenai. Atkreiptinas dėmesys, kad kontrolinis pirkimas – tik vienas iš neplaninių ūkio subjekto veiklos patikrinimo būdų (priemonių), t. y. atliekant neplaninį patikrinimą, nebūtinai bus atliekamas kontrolinis pirkimas. Be to, galimybė tinkamai atlikti kontrolinį pirkimą neturėtų turėti neigiamos įtakos vaistinių, vykdančių veiklą laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, veiklai, priešingai, objektyviai nustačius vaistinių preparatų išdavimo (pardavimo) gyventojams trūkumus, vaistinė turėtų galimybę tobulinti savo veiklą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir didinti vaistinės konkurencingumą. Manytina, kad jei vaistinė veiklą vykdo vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, esminio skirtumo, ar vaistinė apie patikrinimą yra informuojama iš anksto, ar apie tai informuojama po kontrolinio patikrinimo, nėra.
VVKT inspektoriai, atlikdami vaistinės patikrinimą, inter alia siekia nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia gyventojui teisės aktų nustatytą informaciją kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar paaiškinama, ar pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas ir panašiai. Nustatytų reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją, nesudaro sąlygų įsigyti finansiškai priimtiną vaistinį preparatą. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra kontrolinis pirkimas, kai inspektoriaus ar kitas įgaliotas VVKT darbuotojas įsigyja vaistinį preparatą ir jam suteikiama farmacinė paslauga. Tačiau, jei vaistininkas iš anksto žino, kad vyksta kontrolinis pirkimas, toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja. Nesąžiningas ūkio subjektas, siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nekontroliuojamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus. Kontroliniai pirkimai leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti neįmanoma kitomis priemonėmis. Pažymėtina, kad Projektų aiškinamajame rašte išnagrinėtos galimos alternatyvos, pvz., visuomenės informavimas, pigiausio vaistinio preparato kainos užrašymas pardavimo kvite, yra nepakankamos arba netinkamos.
Be to, nėra pagrindo teigti, kad siūlomi įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes siūlomos nuostatos sudarys galimybę atlikti kontrolinį pirkimą tinkamai ir objektyviai, o su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu tikrinami ūkio subjektai bus supažindinti iš karto atlikus kontrolinį pirkimą, be to, tikrinami ūkio subjektai išlaikys visas kitas Viešojo administravimo įstatymu tikrinamiems subjektams suteikiamas teises. 10. Šeimos vaistinių asociacija, 2017-05-02 Šeimos vaistinių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pateikia savo pastabas bei argumentus. Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projekto:
įstatymo projekte matyti, kad pakeitimas bus taikomas ne visiems ūkio subjektams, bet tik prekybą bei paslaugą vykdantiems ūkio subjektams. Toks įstatymo projektas pažeidžia prekybą bei paslaugą vykdančių įmonių lygiateisiškumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir jas diskriminuoja. Manome, kad Viešojo administravimo įstatymas yra bendras viešąjį administravimą reglamentuojantis teisės aktas, todėl išskirtinės nuostatos susijusios tik su prekybos ir paslaugų sritimi neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo normų pobūdžio ir būtų sistemiškai nesuderinamos su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu. 2. Nėra aišku, kodėl atsirado poreikis atlikti Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą, kuris apimtų tik prekybos bei paslaugų sektorių.
Nėra jokių argumentų, įrodymų, tyrimų, kad vykdant Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamus ūkio subjektų veiklos patikrinimus prekybos ir paslaugų įmonėse negalima pasiekti kažkokių tikslų. Tuo pagrindu pažeidžiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo tikslingumo principas: 3 straipsnis 1) dalis: „1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;“
administravimo subjektų veikla turi būti vieša (tai apibrėžia viešojo administravimo įstatymo skaidrumo principas), manome, kad šie įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes ji nebus vieša. 4. Viešojo administravimo įstatymo pakeitime pasigedome informacijos, kokiu atveju gali būti atliekamas kontrolinis pirkimas. Projekte numatyta, kad kontrolinis pirkimas būtų vykdomas neplaninio patikrinimo metu, tačiau nėra aišku, kokiu atveju bus galima atlikti kontrolinį pirkimą. Tai leistų viešojo administravimo subjektams nevaržomai vykdyti kontrolinius patikrinimus, net ir tais atvejais, kai tokiems patikrinimams nebūtų jokio pagrindo.
[...]
Išvada Nėra pagrįstas aukščiau įvardintų įstatymų pakeitimų tikslingumas, būtų įteisinama ūkio subjektų diskriminacija bei ne lygiateisiškumas, kyla abejonių dėl administravimo subjektų veiklos skaidrumo, pažeidžiamas minimalios bei proporcingos priežiūros naštos principas ir dėl kitų rašte išdėstytų argumentų akivaizdu, kad įstatymų projektams neturi būti pritarta, priešingu atveju tai būtų neatitikimas gerai teisėkūros praktikai. Šeimos vaistinių asociacija šiems įstatymų projektams nepritaria, kadangi pakanka nustatytais ūkio subjektų veiklos patikrinimo metodais ir būdais rasti pažeidimų.
Nors buvo bandymų įteisinti šių įstatymų pakeitimų projektus per paskutinius kelerius metus, tačiau vienu ar kitu būdu šie įstatymų pakeitimų projektai nebuvo įteisinti. Tai parodo šių teisės aktų projektų netobulumą bei prieštaravimą kitiems teisės aktams. Nepritarti Viešojo administravimo įstatymo 36(4) straipsnio 1 dalis įtvirtina ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus, o įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 yra siekiama užtikrinti vienos iš ūkio subjektų neplaninių patikrinimų būdų (priemonių) – kontrolinių pirkimų – tinkamą įgyvendinimą, nes dėl įtvirtinto reikalavimo pateikti tikrinimam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją prieš pradedant patikrinimą kontroliniai pirkimai tapo neefektyvūs. Kadangi kontroliniai pirkimai yra neplaninio ūkio subjekto veiklos patikrinimo būdas (priemonė), jie būtų atliekami tik neplaninių pirkimų metu. Pačių neplaninių patikrinimų pagrindus ir kitus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio nuostatos šiuo aspektu nėra keičiamos. Be to, būtų patvirtinta kontrolinių pirkimų tvarka, todėl nereikėtų baimintis, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos imsis kontrolinių pirkimų atlikimo savavališkai ar nepagrįstai, neturėdamos tam teisinio pagrindo. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-530 yra numatoma galimybė ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijai atlikti kontrolinius pirkimus ne tik vaistinėse, bet ir visuose kituose ūkio subjektuose, kuriuose tokį patikrinimo būdą (priemonę) tikslinga taikyti. Tačiau dėl šios galimybės realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą.
Pastebėtina, kad Farmacijos įstatyme nustatyti farmacinės veiklos subjektų, įskaitant vaistines, priežiūros reikalavimai nėra keičiami, siūloma tobulinti teisės normas tik dėl kontrolinių pirkimų atlikimo – šiuo metu galiojantis reikalavimas, kad prieš pradedant patikrinimą turi būti pateikta sprendimo atlikti patikrinimą kopija, neužtikrina galimybės kontrolinių pirkimų vaistinėje metu nustatyti objektyvius ir realius faktus, nes vaistinė jau žino, kad vyksta patikrinimas. Siekiant to išvengti, įstatymų projektais Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIP-531 siūloma išimtis dėl sprendimo atlikti patikrinimą kopijos pateikimo laiko. Tai sudarys galimybę tinkamai atlikti kontrolinius pirkimus ir nustatyti realius faktus, be to, leis užtikrinti ūkio subjektų veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams, kuomet to padaryti praktiškai neįmanoma kitomis priemonėmis. Nėra pagrindo teigti, kad įstatymų pakeitimai sukels abejonių dėl viešojo administravimo subjektų skaidrios veiklos, nes siūlomos nuostatos sudarys galimybę atlikti kontrolinį pirkimą tinkamai ir objektyviai, o su patikrinimo atlikimą lėmusiu sprendimu tikrinami ūkio subjektai bus supažindinti iš karto atlikus kontrolinį pirkimą bei išlaikys visas kitas Viešojo administravimo įstatymu tikrinamiems subjektams suteikiamas teises. Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Patikrinimo metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su gyventoju metu.
Jei kontrolinio pirkimo metu vis dėlto būtų nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, manytina, tai atitiktų ir pačių vaistinių interesus, nes realių trūkumų nustatymas verčia tobulinti veiklos vykdymą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir tokiu būdu didinti vaistinės konkurencingumą. 11. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-05-03 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) susipažino su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 36(4) straipsnių pakeitimo įstatymu (toliau – Projektas), kuris teikiamas derinimui kartu su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo projektu. Projekto rengėjas, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, nurodo, kad Projektas teikiamas norint įteisinti kontrolinius pirkimus vaistinėse. Nepaisant to, Projektu būtų nustatomos naujos galimybės viešojo administravimo subjektams tikrinti visas prekybos ir /ar paslaugų teikimo vietas apie tai iš anksto neinformavus tikrinamojo subjekto. Dėl šios priežasties LVK mano, kad šis Projektas turėtų būti vertinamas platesne apimtimi, t. y. vertinant visą prekybos ir paslaugų sektorių, kuriuos šis Projektas įtakos ateityje, o ne tik vaistines. Toks ūkio subjektų kontrolės mechanizmo keitimas, LVK nuomone, yra nepagrįstas, nes juo nustatoma kontrolės priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams įgyvendinti. Be to, Projekto priėmimu būtų didinama administracinė našta bei daugėtų ginčų dėl kontrolinių patikrinimų metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais.
Tuo tarpu Projekte siūlomos nuostatos pažeidžia minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principą, kuris reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą. Tikrintojų funkcijos atliekant tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti verslo subjektus vykdančius prekybą ir teikiančius paslaugas, tame tarpe ir farmacinių paslaugų teikimą, bei nustatyti pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, Projektu siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi. Šiuo metu atlikti kontrolinius pirkimus, kaip ir kitus kriminalinės žvalgybos veiksmus, gali specialius valstybės įgaliojimus turintys Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir teritorinių policijos įstaigų padaliniai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos padaliniai, Specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir laisvės atėmimo vietų padaliniai, kuriems pavedama žvalgybinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti[3]. Minėti pareigūnai, vykdydami kontrolinius patikrinimus, kuomet yra renkama informacija ar tikrinama gauta informacija, turi teisę įsigyti daiktų ir (ar) paslaugų ir taip nustatyti apyvartoje draudžiamų daiktų ar paslaugų buvimą[4].
Taip pat kontrolinius pirkimus gali atlikti Valstybinė mokesčių inspekcija[5], siekdama išaiškinti mokesčių slėpimą. Tuo tarpu šiuo Projektu siūloma vykdyti slaptą pirkimą tikrinant verslo subjektų vykdančių prekybą ar paslaugų teikimą, nesusijusį nei su kriminaliniais nusikaltimais, nei su mokesčių slėpimu. Taip pat svarbu paminėti, jog
neproporcinga administracinė našta turi rimtą neigiamą poveikį šalies gyventojams, ekonomikai ir verslo aplinkai, priėmė Administracinės naštos mažinimo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų. Tai dar kartą patvirtina, kad naujų kontrolės būdų kūrimas nėra reikalingas, ypatingai tada, kai siekiamų tikslų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, pvz., šviečiant gyventojus, jog jie turi teisę reikalauti vaistinėse parodyti pigiausią vaistinį preparatą, jog receptinius vaistus reikia įsigyti tik turint gydytojo receptą, bendradarbiaujant ūkio subjektams su priežiūrą atliekančiomis valstybinėmis institucijomis ir t. t. Teikiant Projektą nėra pateikta jokių argumentų, įrodymų, kad kitomis priemonėmis vykdant Viešojo administravimo įstatyme reglamentuojamus ūkio subjektų veiklos patikrinimus negalima pasiekti tokių pačių tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektas prieštarauja ir Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam tikslingumo principui, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus šiame rašte, LVK siūlo atsisakyti Projekto ir palikti galiojančią tvarką. Nepritarti Projektu siūloma įtvirtinti kontrolinio pirkimo, kaip vienos iš neplaninio ūkio subjekto patikrinimo būdų (priemonių), sąvoką, taip pat, kad įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos. Taigi, dėl galimybės atlikti „slaptą“ kontrolinį pirkimą realizavimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, inicijuojant specialiųjų įstatymų priėmimą. Atliekant vaistinės patikrinimą, inter alia siekiama nustatyti, ar vaistinės darbuotojai pateikia gyventojui teisės aktų nustatytą informaciją kompiuterio monitoriuje, ar ji pateikiama tinkamai, ar paaiškinamos vaistinių preparatų kainos, ar pasiūlomas pigiausias vaistinis preparatas. Reikalavimų nesilaikymas, pavyzdžiui, reikalavimo rodyti kainas ir pasiūlyti pigiausią reikalingą vaistinį preparatą pažeidimas klaidina vartotoją. Pats efektyviausias ir operatyviausias būdas patikrinti šių reikalavimų laikymąsi yra kontrolinis pirkimas prieš tai apie jį nepranešus. Jei vaistininkas žino, kad vyksta kontrolinis pirkimas, jis, suprantama, suteikia kokybišką farmacinė paslaugą, ir toks patikrinimas netenka prasmės, kadangi lieka nežinoma, kaip būtų elgęsis vaistinės darbuotojas, nežinodamas su kuo bendrauja.
Nors teigiama, kad kontroliniai pirkimai negali pakeisti gyventojų įpročių ar gydytojų rekomendacijų renkantis vaistinius preparatus, nėra pagrindo abejoti, kad kokybiškas ir išsamus gyventojo informavimas apie galimybes įsigyti vaistinius preparatus ir jų savybes, turės didelės įtakos gyventojo sprendimui. Be to, nesąžiningas ūkio subjektas, siūlydamas ir parduodamas brangesnį vaistinį preparatą, tokiu atveju išlieka nekontroliuojamas ir įgyja konkurencinį pranašumą prieš teisės norminių aktų reikalavimus vykdančius ūkio subjektus. Manytina, kad kontrolinių pirkimų atlikimas nesukels žymesnės papildomos naštos ir neturės neigiamos įtakos vaistinių, kuriose laikomasi teisės aktų reikalavimų, veiklai. Patikrinimo metu nenustačius pažeidimų, patikrinimas netruks ilgai bei nereikalaus jokios papildomos informacijos, kurios vaistinės darbuotojas neturėtų pateikti įprastinio pakalbio su gyventoju metu. Jei kontrolinio pirkimo metu vis dėlto būtų nustatyta teisės aktų reikalavimų pažeidimų, manytina, tai atitiktų ir pačių vaistinių interesus, nes realių trūkumų nustatymas verčia tobulinti veiklos vykdymą, gerinti gyventojų aprūpinimą ir tokiu būdu didinti vaistinės konkurencingumą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-05-03 Pritarti iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-530 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
ir savivaldybių komitetas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2017-05-101 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, tikslintinas projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:
„27. Kontrolinis pirkimas – prekių ir (ar) paslaugų
pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir (ar) teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Širinskienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė [1] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys. (2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimas „Vaistinių pasiskirstymas teritoriniu požiūriu, farmacinių paslaugų prieinamumas“). [2] http://www.vlk.lt/naujienos/tyrimai/Documents/1104%20VLK-2015-11-04%20VAIST%C5%B2%20PIRKIMAS_rezultatai%20skelbti.pdf [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 108 Dėl kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo. [4] Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnis [5] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis