Projekto lyginamasis variantas
2,
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir
motinystės socialinis draudimas
1Ligos socialinis draudimas:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokas. 2. Motinystės socialinis draudimas:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, o tapę neapdraustais motinystės socialiniu draudimu – nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokas.“
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos
dalyviams, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos
gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio
gauti tėvystės išmoką, tėvystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo neatsižvelgiant į tuo metu gautų pajamų gautas pajamas ir (ar) išmokų išmokas. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga.
Tuo atveju, kai motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 2–5 straipsnių nuostatos asmenims, turintiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 16, 19 ar 22 straipsnių nustatyta tvarka, taikomos mokant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir mokamos po 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2, 4,
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir
motinystės socialinis draudimas
1Ligos socialinis draudimas Iš ligos socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas prarastos ar negautas pajamas negautos pajamos arba jų dalį dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos. 2. Motinystės socialinis draudimas Iš motinystės socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas prarastos pajamos ar jų dalį dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, o tapusiems neapdraustiems motinystės socialiniu draudimu – šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokos.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jei jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir
(ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šio straipsnio 1 ar 2 punktuose nustatyta tvarka.“
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jei jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir
(ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šio straipsnio 1 ar 2 punktuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 11¹ straipsnio 2 ir 6 dalyje dalyse nurodytiems apdraustiesiems asmenims;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje ir 11¹ straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki
infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 11¹ straipsnio 3 ir 7 dalyje dalyse nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai;“. 3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) šio įstatymo 11¹straipsnio
socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (-yse) funkcijas, pagal kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki
pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos
dalyviams, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos
gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir
(ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, tėvystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo neatsižvelgiant į tuo metu gautų pajamų gautas pajamas ir (ar) išmokų išmokas.
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
straipsnių nuostatos asmenims, turintiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 16, 19 ar 22 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomos mokant ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir mokamos po 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5297(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir
motinystės socialinis draudimas
1Ligos socialinis draudimas Iš ligos socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas prarastos ar negautas pajamas negautos pajamos arba jų dalį dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos. 2. Motinystės socialinis draudimas Iš motinystės socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas prarastos pajamos ar jų dalį dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, o tapusiems neapdraustiems motinystės socialiniu draudimu – šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokos.“
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir
(ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šio straipsnio 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.“
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau – praėjęs mėnuo);
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir
(ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šio straipsnio 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 11¹ straipsnio 2 ir 6 dalyje dalyse nurodytiems apdraustiesiems asmenims;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje ir 11¹ straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki
infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 11¹ straipsnio 3 ir 7 dalyje dalyse nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai;“. 3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) šio įstatymo 11¹straipsnio
socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, pagal kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį, kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką privaloma izoliacija, sąrašą.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki
pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos
dalyviams, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos
gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos.
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, tėvystės ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo neatsižvelgiant į tuo metu gautų pajamų gautas pajamas ir (ar) išmokų išmokas.
Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, vaiko priežiūros ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
straipsnių nuostatos asmenims, turintiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 16, 19 ar 22 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomos mokant ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir mokamos po 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir papildymo 18¹straipsniu ĮSTATYMO, LIETUVOS
Nr. XIII-3011 pakeitimo BEI
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32 , 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 18¹straipsniu įstatymo (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. 1) rengimą paskatino:
suderinti nuostatas su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. 2. Poreikis nustatyti terminą, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį. 3. Poreikis skelbti apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, išskaidytus pagal apdraustųjų asmenų lytis. 4. patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų atliekamų veiksmų aprašymus;
mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administracinę naštą, kai atidedamas socialinio draudimo įmokų, delspinigių ar baudų skolos sumokėjimas (išieškojimas). 6. Poreikis nustatyti, kad tik draudėjams, nukentėjusiems dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų, taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio nuostatos. 7.
tikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos (toliau – Fondo taryba) veiklos teisinį reguliavimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
kad socialinio draudimo įmokų permoką sudaro ne tik socialinio draudimo įmokos, bet ir delspinigiai, baudos, palūkanos;
delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas) rengimą paskatino:
kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija „valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką ir (ar) jų baigtinį sąrašą.“
teisinio reguliavimo trūkumas dėl savarankiškai dirbančių asmenų teisės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas gaunant pajamų. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus specialistai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta:
socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai. Socialinio draudimo įmokos, sumokėtos nuo didesnės įmokų bazės, grąžinamos draudėjams. 2. Nereglamentuotas socialinio draudimo įmokų nemokėjimas nuo gyventojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo. 3. Nenustatytas terminas, iki kada gali būti pateikiamas prašymas, kai asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, o socialinio draudimo įmokas sumoka už visą kalendorinį mėnesį. 4. Skelbiami apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkiai nėra išskaidyti pagal apdraustųjų asmenų lytis. 5. Draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus įgaliojimų suteikimas atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, nereglamentuotas. 6.
socialinio draudimo įstatymo 19 straipsniu nustatyta, kad Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, sudarant įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Tokia pati tvarka taikoma ir atleidžiant draudėjus nuo priskaičiuotų delspinigių ir baudų įsiskolinimo mokėjimo. Nevykdant sutarties, priimto sprendimo, sutartis nutraukiama, sprendimas panaikinamas. Savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti atidėtas bet kokio dydžio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas. 7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnis taikomas visiems draudėjams, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbia karantiną. 8. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsniu nenustatyta, kiek laiko trunka Fondo tarybos kadencija. Fondo tarybos veikloje nedalyvauja Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas. 9. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Šio straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Fondo taryba tvirtina ir skelbia rodiklius, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, o 10 punkte nustatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei.
Minėtame straipsnyje nenumatyta, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką. 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnyje nenustatyta, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms, tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. 11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima nereikalauti iš asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta:
draudimo įmokų permoką sudaro tik socialinio draudimo įmokos. 2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo
socialinio draudimo įmokų permoka. 3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo
asmenų pajamas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta: 1.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ligos socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį, motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį. T. y. nenustatytos papildomos išlaidos, kai gali būti mokamos išmokos, kuriomis nekompensuojamos prarastos pajamos. 2. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. Nenustatyta, kad analogiškos nuostatos taikomos individualią veiklą vykdantiems asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektu Nr. 1 siūloma: 1. Nustatyti, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų lėšomis sumokėtos socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nuo sumos, didesnės kaip 60 VDU suma, bus grąžinamos apdraustiesiems asmenims į jų sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje. Tai bus daroma be atskiro asmens prašymo, jei yra sąskaita, į kurią ne seniau nei prie 36 mėnesius jam buvo sumokėta paskutinė Fondo administravimo įstaigų administruojama išmoka, o nesant tokios sąskaitos – į paties asmens Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytą sąskaitą.
Nustačius, kad socialinio draudimo įmokų „lubos“ skaičiuojamos apdraustajam asmeniui, bus suvienodintos nuostatos su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Taip pat siūloma nustatyti, kad apie socialinio draudimo įmokų permokos pervedimą apdraustasis asmuo bus informuojamas Fondo valdybos Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos priemonėmis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo socialinio draudimo įmokų permokos pervedimo. 2. Nustatyti, kad nuo darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Darbdavio apmokėjimas už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, nėra darbuotojo pajamos iš darbo santykių, todėl neturėtų būti apmokestintos socialinio draudimo įmokomis. 3. Galiojantis įstatymas nereglamentuoja, iki kada verslo liudijimus turintys asmenys, jeigu dirba ne visą kalendorinį mėnesį, gali sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį.
Todėl siūloma nustatyti, kad verslo liudijimą turintis asmuo, kuris dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau nori sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, gali pateikti Fondo valdybos teritoriniam skyriui Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos už laikotarpį, kuriame yra kalendorinis mėnuo, kurį asmuo pagal verslo liudijimą dirbo ne visą kalendorinį mėnesį, tačiau pageidauja sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Nustačius bus aišku, iki kada ir kokios formos prašymą ne visą kalendorinį mėnesį dirbę verslo liudijimą turintys asmenys turės pateikti, norėdami sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį. 4. Nustatyti, kad skelbiamas draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra ne mažesnis kaip 8, ir iš jų yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, apdraustiesiems asmenims – moterims – apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis ir apdraustiesiems asmenims
į 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagal kurias atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymą 18¹ straipsniu, nustatančiu įgaliojimų, draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, ypatumus. Draudėjai, apdraustieji ir (ar) išmokų gavėjai galės veiksmus, susijusius su Fondo administravimo įstaigomis, įgalioti atlikti pateikti elektroniniais ryšiais, prisijungę prie asmens paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat atvykę į Fondo administravimo įstaigą, siųsdami registruotu paštu, per kurjerį ir patvirtinę savo tapatybę. Taip būtų užtikrinta, kad asmuo, kurio tapatybė nustatyta tik jam suteiktomis prisijungimo priemonėmis prisijungiant prie savo paskyros Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje arba Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, taip pat asmeniui atvykus į Fondo administravimo įstaigą, siunčiant registruotu paštu, per kurjerį ar elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinus savo tapatybę, galėtų duoti Fondo valdybos parengto turinio įgaliojimą (asmuo būtų supažindintas su tokio veiksmo pasekmėmis) savo pasirinktam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Kadangi įgaliojimo formą tvirtintų Fondo valdybos direktorius, būtų užtikrinta, kad jo turinys būtų aiškus ir kartu nesuteikiantis įgaliotiniui daugiau teisių veikti atstovaujamojo vardu, nei reikia, įgaliojimą parengti ir kreiptis į Fondo administravimo įstaigas asmenims būtų paprasčiau. 6.
nustatyti, kad kai Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais – jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka priima sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų į Fondą įsiskolinimo sumokėjimą (išieškojimą) ir jis nevykdomas, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą automatiškai netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, jei jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė nei 125 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas. Tokią pačią tvarką siūloma taikyti ir priimant sprendimus atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, bei baudų išieškojimą. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus supaprastintos socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų įsiskolinimo sumokėjimo (išieškojimo) procedūros, nebus priimamas sprendimas dėl anksčiau Fondo administravimo įstaigos priimto sprendimo pripažinimo netekusiu galios. 7. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnį taikyti karantino režimo metu tik draudėjams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažintiems nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir
(ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų. Toks pakeitimas siūlomas, kad lengvatine Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnyje nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti tik nuo karantino nukentėję draudėjai ir nebūtų galimybės supaprastintos socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarkos draudėjams, kurie patiria sunkumų dėl kitų priežasčių. 8.
socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad Fondo tarybos narių sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu 4 metams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įsigaliojus įstatymui, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“ ir pradėta skaičiuoti Fondo tarybos kadencija. Taip bus sudarytos sąlygos kas 4 metus peržiūrėti į Fondo tarybą deleguotų asmenų sąrašą bei užtikrinti rotacijos būdu besikeičiančių tarybos narių veiklą. Taip pat siūloma nustatyti, kad Pensininkų reikalų tarybos atstovas Fondo tarybos veikloje turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Taip bus sudaryta galimybė Pensininkų reikalų tarybos atstovui stebėti Fondo tarybos veiklą, institucijoms bendradarbiauti. 9. Pripažinti netekusia galios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 4 punkto ir 19¹ straipsnio 2 punkto nuostatą, kad Fondo taryba nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo valdybai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų, delspinigių ar baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimą ar atleidimą nuo jų. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgus į tai, kad Fondo taryba nagrinėja ir priima sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis), be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą Fondo tarybos siūlymas turėtų būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos. 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 9 punktu nustatyti, kad Fondo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką.
Šiuo pakeitimu siekiama papildyti Fondo tarybos vykdomas funkcijas, nustatytas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą. Fondo taryba nebetvirtins ir nebeskelbs rodiklių, nustatytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, t. y. indeksavimo koeficiento ir pagal jį indeksuotų bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžių. Šie rodikliai bus tvirtinami su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu, kaip ir kiti su biudžeto formavimu susiję dydžiai. 11. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 ir 32 straipsnių pakeitimais nustatyti, kad Fondo valdyba priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms ir tvirtina draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei. Šiuo pakeitimu siekiama nustatyti, kad ne Fondo taryba, o Fondo valdyba tvirtintų draudėjų priskyrimą konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, nes Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą, be to, draudėjų priskyrimas konkrečiai socialinio draudimo įmokos tarifo grupei sureguliuotas teisės aktais, todėl iš esmės tai yra techninis veiksmas, nereikalaujantis priimti sprendimų socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais. 12. Šiuo metu galiojanti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad reikalavimo grąžinti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoką (atlyginti žalą Fondui) galima atsisakyti asmens, kurio socialinė ekonominė padėtis yra sunki, atžvilgiu.
Galiojanti norma numato dvi sąlygų, leidžiančių konstatuoti tokią asmens padėtį, grupes – asmeniui turi būti faktiškai teikiama valstybės parama arba ji faktiškai neteikiama, bet jos asmeniui reikia. Pirmoji sąlyga – kai parama jau faktiškai teikiama – yra pagrįsta, aiški ir skaidri, nes paramos gavimo sąlygos, tvarka ir jos teikimo įrodymo tvarka yra aiški, reglamentuota norminiuose teisės aktuose ir taikoma visiems vienodai, be diskriminavimo ir subjektyvumo galimybių. Tuo tarpu alternatyvi sąlyga – asmeniui reikia paramos yra neaiški, palieka subjektyvios diskrecijos teisę vykdytojams, sudėtinga įrodymų rinkimo ir administravimo požiūriu, kelia nepagrįstus lūkesčius skolininkams, netinkama korupcijos prevencijos požiūriu. Galiojančioje normoje išvardytos tikslinamosios aplinkybės, kurios esą pagrindžia paramos reikalingumą, nėra objektyviai ir neišvengiamai susijusios su asmens sunkia ekonomine padėtimi (tiek pensininkas, tiek neįgalus asmuo, tiek bedarbis, tiek sergantis žmogus vien dėl tokio statuso netampa sunkiai ekonomiškai besiverčiančiu asmeniu – kiekvieno iš jų realiai turimi turtas ir pajamos gali būti dideli, o tie iš jų, kurių padėtis išties sunki, turėtų tenkinti pirmąją sąlygą – gauti jiems priklausančią paramą, kuri skiriama įvertinus realų turtą ir pajamas). 13. Taip pat projektu siūloma panaikinti teisinio reguliavimo spragą – nors Fondo administravimo įstaigos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą įgyja regreso teisę į žalos padariusį asmenį, atsisakyti šių reikalavimų asmenų, kurių socialinė ekonominė padėtis sunki, atžvilgiu nenumatyta.
Todėl tikslinga šių reikalavimų (grąžinti išmokų permoką ir regresinių reikalavimų) atsisakymo galimybę reguliuoti vienodai. Galiojantis reguliavimas numato, kad atsisakyti reikalavimų gali tik Fondo valdyba, o tai laikytina neefektyviu, daugeliu atveju subsidiarumo principo neatitinkančiu standartinių situacijų administravimu. Kad procesas taptų greitesnis, pigesnis ir efektyvesnis, siūloma, kad procedūrinius veiksmus tiesiogiai atliktų teritoriniai skyriai pagal Fondo valdybos nustatytą tvarką. 14. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai (tikslinamos nuorodos į teisės aktus, aiškiai įvardijamas subjektas, priimantis įgyvendinamąjį teisės aktą). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus žalos išieškojimo būdus taikyti ne tik socialinio draudimo išmokoms, bet ir išmokoms, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, nes dėl visų šių išmokų permokų atsiranda žala Valstybinio socialinio draudimo fondui ir ji turėtų būti išieškoma iš draudėjų kaip ir iš socialinio draudimo išmokų permokos. 2. Tikslinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnį, nustatant, kad išmokų permokų ir įmokų permokų įskaitymas galimas ne tik kai draudėjas sumažina asmens draudžiamąsias pajamas, bet ir kitais atvejais, kai permoka susidaro dėl pakeistų draudėjo anksčiau teiktų duomenų, nes draudėjai dažniau tikslina ne vieno apdraustojo, o vienu metu iš karto kelių apdraustųjų asmenų duomenis ir juos tikslina tiek mažindami draudžiamąsias pajamas, tiek jas didindami.
Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalies normos taikymą, kad jis būtų taikomas visais atvejais, kai dėl neteisingo apdraustųjų duomenų teikimo susidaro išmokų permokos. 3. Pakeisti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnį ir jo antroje dalyje išsamiau reglamentuoti, kaip turi elgtis draudėjas, kai jam grąžinama socialinio draudimo įmokų permoka, apimanti ir apdraustojo asmens įmokas. Jei darbdaviui grąžinama dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma:
ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. 2. Suvienodinti teisinį reguliavimą dėl savarankiškai dirbančių asmenų laikino veiklos nevykdymo ir nustatyti, kad visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. Taip būtų neišskiriama nė viena savarankiškai dirbančių asmenų kategorija, kuriai įgijus teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, šios išmokos mokamos neatsižvelgiant į pajamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios nekeičiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 1 siūlomus pakeitimus:
Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patikslinti:
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 245 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“; 1.3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis draudėjai būtų pripažįstami nukentėjusiais dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir
(ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų;
2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti:
permokų pervedimo į asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje tvarką; 2.2. Įgaliojimo formą;
draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį formą;
arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos ar reikalavimo, kylančio iš regreso teisės atsisakymo, tvarką;
ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-14 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu Nr. 2 siūlomus pakeitimus, Fondo valdybos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės patvirtinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos grąžinimo tvarką. Įgyvendinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtiems įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybinis socialinis draudimas“,
„socialinio draudimo įmoka“, „valstybinio socialinio draudimo išmoka“, „ligos
išmoka“, „motinystės išmoka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokas. Analogiško turinio nuostatomis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punkte nustatyti, kad motinystės socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, o tapę neapdraustais motinystės socialiniu draudimu – nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokas. Siūlomos normos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma papildyti ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai diskutuotini. Pažymėtina, kad socialinio draudimo tikslas ir paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas ar jų dalį, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą iš dalies būtų paneigta socialinio draudimo esmė, nes galima manyti, kad teisė į iš socialinio draudimo lėšų mokamas išmokas kyla ne iš draudiminio įvykio. Nustačius tokį teisinį reguliavimą galima būtų preziumuoti, kad socialinio draudimo lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, nes jos, anot įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, nekompensuoja dalies ar visų netektų darbo pajamų.
Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad tokiu reguliavimu būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko priežiūros išmoka tėvų pasirinkimu mokama vienerius ar dvejus metus. Tai, kad antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas, nekeičia šios išmokos paskirties. Be to, gali būti ir tokių atvejų, kai antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmokos gavėjas neturi darbinės veiklos pajamų. Trečia, jeigu siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, aptariamų punktų formuluotes reikėtų tikslinti. Formuluotė „šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio <…> išmokas“ neapibrėžia savarankiškos išmokų grupės, neįtvirtina įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, kuriuo siekiama diferencijuoti išmokas pagal jų mokėjimo tikslą (kompensuoti ar ne kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį), todėl nuostatos turėtų būti tikslinamos.
Šiame kontekstes atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, valstybinis socialinis draudimas – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2,
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2020-11-23 Nr. 103-P-49(2)
dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Misevičius – Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, J. Rukšėnaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė, R. Ibelhauptaitė – Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausioji specialistė, K. Tamoševičienė – Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, Kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-191 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir nustatyti, kad ligos socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokas. Analogiško turinio nuostatomis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punkte nustatyti, kad motinystės socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, o tapę neapdraustais motinystės socialiniu draudimu – nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokas. Siūlomos normos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma papildyti ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai diskutuotini. Pažymėtina, kad socialinio draudimo tikslas ir paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas ar jų dalį, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą iš dalies būtų paneigta socialinio draudimo esmė, nes galima manyti, kad teisė į iš socialinio draudimo lėšų mokamas išmokas kyla ne iš draudiminio įvykio. Nustačius tokį teisinį reguliavimą galima būtų preziumuoti, kad socialinio draudimo lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, nes jos, anot įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, nekompensuoja dalies ar visų netektų darbo pajamų.
Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad tokiu reguliavimu būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko priežiūros išmoka tėvų pasirinkimu mokama vienerius ar dvejus metus. Tai, kad antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas, nekeičia šios išmokos paskirties. Be to, gali būti ir tokių atvejų, kai antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmokos gavėjas neturi darbinės veiklos pajamų. Trečia, jeigu siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, aptariamų punktų formuluotes reikėtų tikslinti. Formuluotė „šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio <…> išmokas“ neapibrėžia savarankiškos išmokų grupės, neįtvirtina įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, kuriuo siekiama diferencijuoti išmokas pagal jų mokėjimo tikslą (kompensuoti ar ne kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį), todėl nuostatos turėtų būti tikslinamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, valstybinis socialinis draudimas – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti projektui Nr. XIIIP-5297, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Nepritarti. Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-5297 (įstatymo projekto Nr. XIIIP-5294 lydimąjį) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5294, taip pat siūlyti atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2,
2020-12-18 Nr. 103-P-53(6)
dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: M. Navickienė – socialinės apsaugos ir darbo ministrė, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, V. Pėčė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, D. Gerulytė – Valstybinio socialinio draudimo fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-12-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai
atsižvelgti į esamą sudėtingą situaciją dėl pandemijos valdymo, kai Vyriausybė rekomendavo dalyvauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, siūlome mokėti ligos išmoką tėvams, kurie rekomendacijos laikosi, nes jų faktinė padėtis analogiška tai, kuri buvo pavasario karantino metu, kai ugdymo įstaigos buvo uždarytos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „8. Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba Vyriausybė paskelbė rekomendaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose dalyvauti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Argumentai: 1.Pasiūlymo nuostata suponuoja taisyklę mokėti ligos išmoką tėvams, kurių vaikai dalyvauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose (t. y. vedami į darželį), todėl ją būtina tikslinti;
kitiems 11¹ straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus ar besimokančius pagal pradinio ugdymo programą ar specialiojo ugdymo programą vaikus ir neįgaliuosius, Komitetas siūlo patikslinti nuostatas dėl ligos išmokų mokėjimo ekstremalios situacijos ar karantino metu. Todėl reikia pakeisti projekto 4 straipsnio
įstatymo 11¹straipsnio 8 dalį, kaip pasiūlyme). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.Pakeisti 11¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė