Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Fizinės saugos užtikrinimo pagrindai
energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant į numatomą grėsmę, jeigu tokia yra nustatoma, bei galimus radiologinius padarinius, o Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant ir į branduolinių medžiagų kategorijas. 2. Licencijos turėtojai , ir kiti branduolinės medžiagomis teisėtai disponuojantys asmenys, vadovaudamiesi šiuo ir Branduolinės saugos įstatymu ir kitais fizinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais, organizuoja ir užtikrina branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir
(ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinę saugą. 3. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsižvelgdama į kiekviename branduolinės energetikos objekto statybos darbų etape galimą grėsmę statomam branduolinės energetikos objektui, nustato skirtingus fizinės saugos reikalavimus skirtingiems branduolinės energetikos objekto statybos darbų etapams. 4. Branduolinės energetikos objektų Numatomą grėsmę branduolinės energetikos objektams ir numatomą grėsmę 1979 m. spalio 26 d.
Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos II priede nurodytoms I ir II kategorijų Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų branduolinėms medžiagoms, jas įsigyjant, turint, naudojant ir vežant, nustatytų kiekių įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui nustato ir ne rečiau kaip kartą per metus persvarsto Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, šiuos veiksmus koordinuodama su Valstybės saugumo departamentu, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, branduolinės energetikos objektus eksploatuojančios ir vykdančios
konvencijos II priede nurodytų I ir II kategorijų Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių įsigijimą, turėjimą, naudojimą ir vežimą, ir kitos organizacijos bei asmenys, galintys turėti informacijos, kuri yra reikšmingos reikšminga numatomos grėsmės grėsmių nustatymui vertinimui ar gali daryti įtaką numatomų grėsmių pasikeitimams , šią informaciją teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai informaciją, kuri gali būti svarbi nustatant numatomas grėsmes ar gali daryti įtaką numatomų grėsmių pasikeitimams . 6. Vyriausybė, įgyvendindama šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nustato numatomų grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms branduolinės energetikos objektų numatomos grėsmės ir Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių numatomos grėsmės įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui nustatymo ir persvarstymo bei informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai tvarką.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5261(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Fizinės saugos užtikrinimo pagrindai
energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant į numatomą grėsmę, jeigu tokia yra nustatoma, bei galimus radiologinius padarinius, o Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinė sauga turi būti užtikrinama atsižvelgiant ir į branduolinių medžiagų kategorijas. 2. Licencijos turėtojai , ir kiti branduolinės medžiagomis teisėtai disponuojantys asmenys, vadovaudamiesi šiuo ir Branduolinės saugos įstatymu ir kitais fizinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais, organizuoja ir užtikrina branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objekto aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir
(ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinę saugą. 3. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsižvelgdama į kiekviename branduolinės energetikos objekto statybos darbų etape galimą grėsmę statomam branduolinės energetikos objektui, nustato skirtingus fizinės saugos reikalavimus skirtingiems branduolinės energetikos objekto statybos darbų etapams. 4. Branduolinės energetikos objektų Numatomą grėsmę branduolinės energetikos objektams ir numatomą grėsmę 1979 m. spalio 26 d.
Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos II priede nurodytoms I ir II kategorijų Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų branduolinėms medžiagoms, jas įsigyjant, turint, naudojant ir vežant, nustatytų kiekių įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui nustato ir ne rečiau kaip kartą per metus persvarsto Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, šiuos veiksmus koordinuodama su Valstybės saugumo departamentu, Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, branduolinės energetikos objektus eksploatuojančios ir vykdančios
konvencijos II priede nurodytų I ir II kategorijų Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių įsigijimą, turėjimą, naudojimą ir vežimą, ir kitos organizacijos bei asmenys, galintys turėti informacijos, kuri yra reikšmingos reikšminga numatomos grėsmės grėsmių nustatymui vertinimui ar gali daryti įtaką numatomų grėsmių pasikeitimams , šią informaciją teikia Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai informaciją, kuri gali būti svarbi nustatant numatomas grėsmes ar gali daryti įtaką numatomų grėsmių pasikeitimams . 6. Vyriausybė, įgyvendindama šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nustato numatomų grėsmių branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms branduolinės energetikos objektų numatomos grėsmės ir Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių numatomos grėsmės įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui nustatymo ir persvarstymo bei informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai tvarką.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
O
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnyje yra nustatyta, kad numatoma grėsmė turi būti nustatoma branduolinės energetikos objektams ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nurodytų kiekių įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui. Į Branduolinės saugos įstatymo 1 priedą patenka sąlyginai nedidelio kiekio branduolinės medžiagos, kurias savo ūkinėje veikloje gali naudoti įvairūs ūkio subjektai ir kurios dėl nedidelio kiekio ir mažo įsodrinimo nekelia didelės grėsmės branduolinio ginklo neplatinimo ir branduolinio saugumo požiūriu. Siekiant užtikrinti tokių medžiagų fizinę saugą, šiuo metu yra privaloma nustatyti tokioms medžiagoms numatomą grėsmę. Tai sukelia papildomą administracinę naštą tiek ūkio subjektams, tiek ir grėsmių vertinime dalyvaujančioms institucijoms. Todėl Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas ir uždavinys, atsižvelgiant į sukauptą Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) patirtį vykdant numatomų grėsmių vertinimą ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) išleistas Branduolinio saugumo serijos Nr. 10 rekomendacijas „Numatomos grėsmės nustatymas, naudojimas ir palaikymas“ (angl. Development, Use and Maintenance of the Design Basis Threat, IAEA Nuclear Security Series 10 ), sumažinti administracinę naštą patikslinant įstatymo nuostatas, susijusias su numatomos grėsmės branduolinės energetikos objektams ir branduolinėms medžiagoms nustatymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – VATESI.
Įstatymo projekto rengimą koordinavo VATESI Branduolinių medžiagų kontrolės ir fizinės saugos skyriaus vedėjas Renaldas Sabas, tel. (8 5) 266 1563, el. p. [email protected] . Įstatymo projekto tiesioginė rengėja
kontrolės ir fizinės saugos skyriaus vyriausioji inspektorė Jurgita Jarmalavičiūtė, 8 (5) 266 1562, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad licencijos turėtojai ir kiti branduolinės medžiagomis teisėtai disponuojantys asmenys organizuoja ir užtikrina branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos aikštelių, branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių fizinę saugą;
Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnyje 4 ir 5 dalyse yra nustatyta, kad VATESI nustato numatomą grėsmę branduolinės energetikos objektams ir Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nurodytų kiekių įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui, šiuos veiksmus koordinuojant su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad Vyriausybė nustato branduolinės energetikos objektų numatomos grėsmės ir Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytų kiekių numatomos grėsmės įsigijimui, turėjimui, naudojimui ir vežimui tvarką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.
Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projektu siūloma atsisakyti Branduolinės energijos įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje esančios perteklinės nuostatos dėl kitų branduolinėmis medžiagomis teisėtai disponuojančių asmenų įvardijimo, kadangi visi asmenys, turintys branduolinio kuro ciklo medžiagų ir (ar) Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų nustatytais kiekiais, privalo turėti Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas licencijas. 2. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad numatoma grėsmė būtų nustatoma ne pagal Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytus branduolinių medžiagų kiekius, o atsižvelgiant į 1979 m. spalio 26 d. Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvencijos II priede nurodytoje lentelėje (toliau – kategorijų lentelė) nurodytas kategorijas. Atsižvelgiant į TATENA Branduolinio saugumo serijos Nr. 10 rekomendacijų 1.2 skyrių (“States have used DBTs in their regulatory system to achieve appropriate allocations of resources to the protection of nuclear material and nuclear facilities against malicious acts by potential adversaries that could result in high consequences, particularly radiological consequences or consequences of prolifer ation ”) , siūloma, kad numatoma grėsmė būtų nustatoma tik didžiausią riziką branduolinio ginklo platinimo (branduolinio ginklo gamybos) srityje turinčioms branduolinėms medžiagoms. VATESI nuomone, tai yra I ir II kategorijos branduolinės medžiagos (jas įsigyjant, turint, naudojant ir vežant). Tokiu būdu licencijos turėtojai, disponuojantys III kategorijos branduolinėmis medžiagomis ir branduolinėmis medžiagomis, nepatenkančiomis į kategorijų lentelę, tačiau didesniais kiekiais, nei nurodyta Branduolinės saugos įstatymo 1 priede, fizinę saugą užtikrins atsižvelgdami į VATESI nustatytus detalius fizinės saugos reikalavimus šioms medžiagoms.
Tai taip pat leis sumažinti administracinę naštą institucijoms, dalyvaujančioms grėsmių nustatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai Priėmus teikiamą įstatymo projektą bus įgyvendintas proporcingumo principas nustatant numatomas grėsmes toms branduolinėms medžiagoms, kurios yra svarbios branduolinio ginklo neplatinimo požiūriu. Poveikis valstybės finansams Poveikio valstybės finansams nenumatoma. Poveikis valstybės institucijų administracinei naštai Administracinė našta institucijoms, dalyvaujančioms grėsmių nustatyme, sumažės iš esmės, nes nereikės vertinti numatomų grėsmių III kategorijos (ir nepapuolančioms į kategorijų lentelę) branduolinėms medžiagoms. Poveikis ūkio subjektų administracinei naštai Našta ūkio subjektams sumažės neženkliai – nereikės kreiptis į VATESI dėl grėsmių nustatymo, o branduolinių medžiagų fizinės saugos priemonių diegimas turės būti vykdomas žemesnės teisinės galios teisės aktu, t. y. vadovaujantis Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.6.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objektų aikštelių, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga“, patvirtintais VATESI viršininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.
22.3-37 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.6.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų, branduolinės energetikos objektų aikštelių, branduolinių ir branduolinio kuro ciklo medžiagų fizinė sauga“ patvirtinimo“. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pakeitimai nėra susiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Pakeitimai nėra susiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektui įgyvendinti kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų, kurias reikalinga įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, nėra. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, iki įstatymo įsigaliojimo turės būti parengtas šio teisės akto pakeitimas:
Numatomų grėsmių nustatymo ir persvarstymo bei informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario
informacijos teikimo Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengėja – VATESI;
lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, įstatymo projektas nėra susijęs su lėšų taupymu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„branduolinė energetika“, „branduolinis saugumas“, „fizinė sauga“,
„numatoma grėsmė“, „grėsmė valstybės saugumui“
Nėra
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1613 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-10-08 Nr. XIIIP-5261 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1613 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-12-09 Nr. XIIIP-5261(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Ekonomikos komitetas
2020-11-25 Nr. 108-P-45(2)
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas Michail Demčenko, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Branduolinių medžiagų kontrolės ir fizinės saugos skyriaus vedėjas Renaldas Sabas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: -
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti suredaguotam įstatymo projektui Nr. XIIIP-5261(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė