Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ūkinių bendrijų įstatymo NR. IX-1804 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą banke kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-5259(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ūkinių bendrijų įstatymo NR. IX-1804 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą banke kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
AKCINIŲ BENDROVIŲ įstatymo NR. VIII-1835 7 STRAIPSNIO
RESPUBLIKOS viešųjų įstaigų įstatymo NR. I-1428 2 STRAIPSNIO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis sudaryti galimybes į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų, kurie kurtų didelę pridėtinę vertę skatindami pirmiausia informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą, taip pat didintų konkurenciją finansų ir kredito sektoriuje. Lietuvos banko turima informacija, Lietuvos bankinėje sistemoje šiuo metu yra atidaryta daugiau kaip 30 tūkst. sąskaitų Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems teisėtą ryšį su Lietuva (dirba, vysto ekonominę veiklą, studijuoja ir pan.), taip pat apie 1,3 tūkst. sąskaitų įmonėms, kurių bent vienas iš savininkų yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Palyginant su ankstesniais laikotarpiais, sąskaitų skaičius, o kartu ir poreikis atidaryti įmonių (įmone šiuo atveju vadinamos bendrovės, viešosios įstaigos ir ūkinės bendrijos) kaupiamąsias sąskaitas jas steigiant, Baltarusijos piliečiams bankinėje sistemoje tik didėja. Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią geopolitinę situaciją siūlomi pakeitimai sudarytų papildomas prielaidas į Lietuvą pritraukti Baltarusijos Respublikos FinTech įmones, todėl įstatymų projektų įsigaliojimo datą siūlome numatyti š. m. lapkričio 1 d. ir juos svarstyti skubos tvarka.
Pasirinkus vėlesnę įstatymų projektų įsigaliojimo datą galimybė pritraukti minėtas investicijas gali būti praleista. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento Įmonių teisės skyriaus darbuotojai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, bendrovės steigimo sutartis, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešoji įstaiga turi turėti bent vieną sąskaitą banke. Ūkinių bendrijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą banke. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Steigiant šias įmones kaupiamųjų sąskaitų atidarymo galimybės kitose kredito ar elektroninių pinigų įstaigose nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma sudaryti galimybes steigiamų įmonių kaupiamąsias sąskaitas atidaryti ne tik bankuose, bet ir kredito ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, steigiamų finansų įstaigų įstatinis kapitalas arba pajinis kapitalas sumokamas į tam tikslui skirtą kaupiamąją sąskaitą vienoje iš kredito įstaigų, turinčių licenciją teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kredito įstaigos - tai įmonės, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu. Šia veikla pagal priežiūros institucijos išduotas licencijas verčiasi Lietuvos Respublikos bankai, užsienio bankų filialai, ES kredito įstaigos veikiančios mūsų šalyje neįsteigus filialo, Lietuvoje veikiančios kredito unijos ir centrinės kredito unijos. Todėl manytina, kad esamas teisinis reguliavimas, kai steigiant finansų įstaigą jos įstatinį kapitalą leidžiama sumokėti kredito įstaigoje (pvz. banke arba kredito unijoje), o steigiant įprastą įmonę – tik banke, nepagrįstai riboja konkurenciją ir investicijų pritraukimą į šalį. Sudarius galimybes steigiant įmones kaupiamąsias sąskaitas atidaryti kredito ar elektroninių pinigų įstaigose Lietuva taptų patrauklesnė užsienio investuotojams, kurių pritraukimas į rinką skatintų informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą, taip pat didintų konkurenciją, paslaugų kokybę, prieinamumą bei darbo našumą finansų ir kredito sektoriuje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pažymėtina, kad bankų taikomos saugumo priemonės iš esmės yra analogiškos priemonėms, kurias taiko ir kredito ar elektroninių pinigų įstaigos. Todėl manytina, kad įstatymais siūlomi pakeitimai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturėtų turėti. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką papildomų investicijų pritraukimui į šalį, pavyzdžiui, į Lietuvą veiklą siekiančioms persikelti įmonėms iš Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių, bus didinamas finansinių paslaugų prieinamumas ir sudaromos sąlygos darbo našumo augimui. Taip pat būtų didinama konkurencija šiuo metu Lietuvoje pakankamai koncentruotame finansų ir kredito sektoriuje, o tai turėtų daryti teigiamą įtaką finansinių paslaugų kokybės gerėjimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomus įstatymus, kitų teisės aktų keisti nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reikės atnaujinti valstybės įmonės Registrų centro palaikomą juridinių asmenų elektroninio steigimo sistemą, kurioje šiuo metu steigiant uždarąją akcinę bendrovę atidaryti kaupiamąją sąskaitą ir suformuoti įstatinį kapitalą galima tik pagrindiniuose šalies bankuose. Iki sistemos atnaujinimo siūlomi pakeitimai galės būti taikomi registruojant įmones įprasta dokumentine tvarka teikiant prašymus. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įvertinta Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiama informacija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „elektroninių pinigų įstaiga“ „kaupiamoji sąskaita“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo NR. IX-1804 3 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, steigiamos bendrijos kaupiamosios sąskaitos atidarymo mechanizmas elektroninių pinigų įstaigoje nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigos fizinių arba juridinių asmenų lėšas keičia į elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Atsižvelgiant į išdėstyta, kyla abejonių, ar keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,lėšos“ apimtų ir elektroninius pinigus. Todėl, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, reglamentuojant steigiamų juridinių asmenų kaupiamųjų sąskaitų atidarymą, jų tvarkymą. Antra, kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiami Akcinių bendrovių įstatymo reg. Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5257, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr.
Nr. XIIIP-5258, kuriais Akcinių bendrovių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme siūloma nustatyti analogišką teisinį reguliavimą dėl kaupiamųjų sąskaitų atidarymo elektroninių pinigų įstaigose. Atkreipiame dėmesį, kad įmonių veiklą reglamentuoja ir kiti įstatymai, kaip antai, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar analogiškas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir pastarajame įstatyme. 2. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti elektroninių pinigų įstaigų vykdomų funkcijų apimtį, o pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos banko išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo NR. IX-1804 3 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo NR. IX-1804 3 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO
2020-12-02 Nr. 109-P-47(5)
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendrijos veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrijos kaupiamąją sąskaitą kredito ar elektroninių pinigų įstaigoje. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre“. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, steigiamos bendrijos kaupiamosios sąskaitos atidarymo mechanizmas elektroninių pinigų įstaigoje nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas.
Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigos fizinių arba juridinių asmenų lėšas keičia į elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Atsižvelgiant į išdėstyta, kyla abejonių, ar keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,lėšos“ apimtų ir elektroninius pinigus. Todėl, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, reglamentuojant steigiamų juridinių asmenų kaupiamųjų sąskaitų atidarymą, jų tvarkymą. Antra, kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiami Akcinių bendrovių įstatymo reg. Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5257, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5258, kuriais Akcinių bendrovių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme siūloma nustatyti analogišką teisinį reguliavimą dėl kaupiamųjų sąskaitų atidarymo elektroninių pinigų įstaigose. Atkreipiame dėmesį, kad įmonių veiklą reglamentuoja ir kiti įstatymai, kaip antai, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar analogiškas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir pastarajame įstatyme. Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateiktą ,,lėšų” sąvokos terminą (,,lėšos - grynieji pinigai (banknotai ir monetos), pinigai sąskaitoje ir elektroniniai pinigai“), manytina, kad sąvoka ,,lėšos“ apima ir elektroninius pinigus, todėl keisti Akcinių bendrovių įstatymo 8, 45 straipsnius poreikio nėra.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto parengimą paskatino ,,siekis sudaryti galimybes į Lietuvą pritraukti užsienio investuotojų, kurie kurtų didelę pridėtinę vertę skatindami pirmiausia informacinių technologijų ir kitų aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą, taip pat didintų konkurenciją finansų ir kredito sektoriuje“. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas reglamentuoja kooperatinių bendrovių veiklą, kurios skirtos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Įstatymas nenumato minimalaus pajinio įnašo dydžio, būtino bendrovių steigimui, taip pat neidentifikuotas poreikis kooperatyvų pajinius įnašus, mokėti į elektroninių pinigų įstaigų atidaromas kaupiamąsias sąskaitas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūloma išplėsti elektroninių pinigų įstaigų vykdomų funkcijų apimtį, o pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo
įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos banko išvadą. Pritarti Gauta Lietuvos banko nuomonė dėl analogiško projekto Nr. XIIIP-5187 (žr. 4 lentelę). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Viešoji įstaiga Investuok Lietuvoje (toliau – Investuok Lietuvoje), siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, nagrinėja ir padeda spręsti investuotojams kylančius klausimus bei teikia pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo. Investuok Lietuvoje, įgyvendinama pagrindinius veiklos tikslus, yra aktyviai įsitraukusi į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Investuok Lietuvoje palaiko šiuos Lietuvos Respublikos Seime registruotus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus:
Nr. XIIIP-5189, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5188, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5186 (toliau – Seimo narių parengti projektai);
Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13080(2), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13079(2), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13078(2) (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti projektai).
Investuok Lietuvoje nuomone, minėtais Seimo narių ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais projektais sprendžiamas ne tik sklandesnio Baltarusijos įmonių ir jų darbuotojų perkėlimo į Lietuvą klausimas, tačiau ir daug platesnė problema dėl užsienio ir nacionalinių įmonių galimybės atsidaryti banko sąskaitas, įsteigti juridinius asmenis bei pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Banko sąskaitų atsidarymas yra būtina prielaida tiek steigiant naują juridinį asmenį Lietuvoje, tiek pradedant jo veiklą. Bendradarbiaudama su užsienio investuotojais Investuok Lietuvoje dažnai sulaukia investuotojų nusiskundimų dėl galimybės atsidaryti sąskaitas (tiek kaupiamąsias, tiek atsiskaitymo) Lietuvos bankuose. Dalies investuotojų nuomone, šie procesai Lietuvoje trunka nepagrįstai ilgai ir yra neaiškūs (pavyzdžiui, nėra galutinio dokumentų sąrašo, kurio gali reikalauti bankai, sulaukiama vis naujų prašymų pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Dėl šių priežasčių užtrunka investuotojų jau pradėtų investicinių projektų įgyvendinimo Lietuvoje pradžia, o dalį naujų investuotojų, norinčių kuo greičiau pradėti veiklą, gali atbaidyti neigiamos veiklą Lietuvoje jau pradėjusių investuotojų patirtys. Minėti sunkumai kyla ne tik trečiųjų valstybių, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių investuotojams. Priėmus projektais siūlomus įstatymų pakeitimus, juridiniams asmenims būtų suteikiama teisė kaupiamąsias banko sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose. Tokiu būdu būtų didinama konkurencija finansinių paslaugų rinkoje, nes galimybės atsidaryti įmonės kaupiamąją sąskaitą gerokai išsiplėstų – Lietuvos Banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 71 prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga, 60 kredito unijų, 2 centrinės kredito unijos ir iki 10 didžiųjų šalyje veikiančių bankų.
Atsiradus didesniam paslaugų teikėjų skaičiui, teigiama įtaka turėtų būti daroma ir šių paslaugų kokybei ir kainai, todėl tiek užsienio, tiek nacionalinio kapitalo įmonės galėtų rinktis jiems tinkamiausią finansų įstaigą, operatyviausiai ir kokybiškiausiai suteikiančią norimas paslaugas. Svarbu paminėti ir tai, kad visoms minėtoms finansų įstaigoms galioja tie patys Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, o jų laikymąsi prižiūri Lietuvos Bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl teikiamų paslaugų kokybė nenukentėtų. Galiausiai, minėti teisės aktų pakeitimai galimai prisidės ir prie Lietuvos pozicijos „Doing Business“1 reitinge pagerinimo, nes įmonės steigimo ir veiklos pradžios procesai vyktų greičiau ir kokybiškiau, todėl toks pokytis turės teigiamos įtakos ir visai Lietuvos investicinei aplinkai. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2020-10-13 Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr.
I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatas. Iš šių įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektais siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria savo veiklą į Lietuvą norinčios perkelti baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Teigiama, kad joms kyla kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmonę Lietuvoje, atidarymo bankuose sunkumų. Visų pirma, norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas iš esmės pritaria įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187 ir Nr. XIIIP-5188 nuostatoms, kurios leistų bendrovių ir ūkinių bendrijų kaupiamąsias sąskaitas ir viešųjų įstaigų sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatomis, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę leisti elektroninius pinigus ir atidaryti mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę vykdyti lėšų saugojimo veiklą, kai ši veikla glaudžiai susijusi su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu. Manome, kad šios nurodytos elektroninių pinigų įstaigoms leidžiamos teikti paslaugos ir leidžiama vykdyti veikla sudaro galimybes elektroninių pinigų įstaigų klientams pasiūlyti produktus (sąskaitas), naudotinas steigiamos įmonės kapitalui sukaupti. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatos, Lietuvos banko nuomone, labai abejotinos.
Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai būtina ir įmanoma, pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas nebūtinai iš kredito įstaigos, o ir iš elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigos. Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad Baltarusijos nėra Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąraše, todėl siūlomos keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 7 punkto nuostatos iki šiol nebuvo privalomai taikomos atidarant Baltarusijoje įsteigtų įmonių ir ten gyvenančių asmenų sąskaitas. Taigi, įstatymo projekte Nr. XIIIP-5189 siūlomi pakeitimai nespręstų aiškinamajame rašte nurodomų problemų, su kuriomis galimai susiduria savo veiklą į Lietuvą perkeliančios baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-5259 ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. BFK, 2020-12-022 Argumentai: Dėl nustatytų teisėkūros procedūrų trukmės būtina keisti projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio2021 m. sausio 1 d.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė