1733 Įstatymo projektas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-5249 2020-10-06 Registruotas

Lietuva · XIIIP-5249 · 2020-10-06 · Registruotas · LT_SEIMO_KANCELIARIJOS_TEISES_DEPARTAMENTAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

Lyginamasis variantas · 2020-10-06
Aiškinamasis raštas · 2020-10-06
Teisės departamento išvada · 2020-10-06

Lyginamasis variantas

2020-10-06 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo

ĮSTATYMAS

Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas

neterminuotam laikui, arba įstatymų nustatytai kadencijai arba pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje.“

2Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros

valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją. 3. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės

tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, taip pat pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.“² straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga Nepriekaištinga reputacija

1. Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos

reputacijos. 2.

2Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju,

nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo

padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės

tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo

padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo

valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos

veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai;

5) 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 33

straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) 7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama

veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) 8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl

priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) 9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos

narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo

padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo

padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo

5) pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos

5) 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 33

6) 7) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama

7) 8) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl

priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) 9) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos

narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. 3.

3. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo

užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti ir valstybės tarnautojo pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. 4. Vykdydamas Vykdydami šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.“³ straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, dirbantiems

pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurie užima Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme numatytas A lygio pareigybes, taikomas šio įstatymo 4 straipsnis.“

2Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų veiklą

reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja specialių įstatymų nuostatos šio įstatymo 4 straipsnis netaikomas.“⁴ straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės tarnautojams ir kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje 1.

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. 2. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms.“

3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų

organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 8 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo, o kai arba juos į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.“

2Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų

pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus.

Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitą įstatymą. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitą įstatymą ir ši pareigybė nėra nustatyta šio įstatymo 1 priede, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, suderinęs su Vyriausybės įgaliota įstaiga, pagal valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį, atsakomybę ir pavaldumą, pagal kitą įstatymą nustatytą valstybės tarnautojo pareigybę prilygina šio įstatymo 1 priede nurodytai valstybės tarnautojo pareigybei.“⁶ straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;“. 2. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) turėti aukštąjį universitetinį, arba aukštąjį koleginį ar jiems lygiavertį išsilavinimą.“

3Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;“. 4.

4Papildyti 9 straipsnį 2¹ dalimi:

„2¹. Įgyvendindami šio straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į

pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise.“⁷ straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas Valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys ir užsienio kalbų mokėjimo tikrinimas

1Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir

įstaigų vadovai;

2) Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybė;
3) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo

pirmininkas. 2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos

institucijos ir įgalioti asmenys;

2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas,

Vyriausybės kanclerį – Ministras Pirmininkas;⁴

3) Vyriausybės įstaigų vadovus – Vyriausybė;⁵

4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;⁶

5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;⁷

6) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba. 3.

3Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:

1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus –

Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo

kancleris šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas

asmuo;

4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus –

Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras. 4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos. 5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos. 6. Asmenų, priimamų į valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, užsienio kalbų mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vidaus reikalų ministro nustatytų užsienio kalbų mokėjimą tikrina asmenys, turintys teisę naudoti vidaus reikalų ministro nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir (ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus. 7.

7. Nustatytas užsienio kalbų mokėjimo lygis galioja 3 metus nuo

užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo dienos. Pakartotinis užsienio kalbos mokėjimo tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo paskutinio užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo.“⁸ straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Konkursas ir jo rezultatai

1. Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į

įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Ar darbo sąlygos yra tinkamos negalią turintiems asmenims, viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka ir į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos vadovo ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau kartu šiame straipsnyje – vadovas) pareigas priimančiam asmeniui teikia

2 du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus

pretendentus, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Jeigu vienas ar abu iš šių pretendentų atsisako būti teikiamas (-i) į vadovo pareigas priimančiam asmeniui arba vienas ar abu iš šiam asmeniui pateiktų dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų pretendentų atsisako dalyvauti atrankoje vadovo pareigoms užimti, Vyriausybės įgaliota įstaiga į vadovo pareigas priimančio asmens, o kai į vadovo pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovo prašymu, teikia kitą (-us) iš eilės geriausiai centralizuotame konkurse įvertintą (-us) pretendentą (-us) gavusį (-ius) ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą.

Jeigu šioje dalyje nurodytas prašymas nėra pateikiamas Vyriausybės įgaliotai įstaigai, organizuojamas naujas centralizuotas konkursas. Jeigu į vadovo pareigas po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą, vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai į vadovo pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovo prašymu Vyriausybės įgaliota įstaiga teikia tik vieną pretendentą. Jeigu nurodytas prašymas nėra pateikiamas Vyriausybės įgaliotai įstaigai, organizuojamas naujas centralizuotas konkursas. 3. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį motyvuotą sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju vadovą į pareigas priimančiam asmeniui arba vadovą į pareigas priimančios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui jų prašymu teikiamas tik vienas pretendentas – dėl šio pretendento priėmimo ar nepriėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. 4. Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka valstybės tarnautojus į šio straipsnio 2 dalyse dalyje nenurodytas valstybės tarnautojų pareigas. 5.

5. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo

ir (ar) jo įgalioti asmenys įgaliotas (-i) asmuo (-enys) dalyvauja centralizuoto konkurso procedūrose. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuoto konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovai bei kiti visuomenės atstovai.“⁹ straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į

šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 3 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar per 3 mėnesius nuo naujos pareigybės įsteigimo.“

2Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio

įstatymo 17 straipsnio 2, 3, ir 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka.“¹⁰ straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be

konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. 2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. 3.

3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar

kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise.“¹¹ straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba

įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Įstatymai gali nustatyti kitokią įstaigų vadovų kadencijos trukmę. Įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir

9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens

tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. 3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. 4 3.

4 3. Tais

atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo konkurso paskelbimo dienos.“

5. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos

vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka. 12 straipsnis. 15 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį. 15 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros

valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Asmuo priimamas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas turi atitikti šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. 2. Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą.

Jeigu reikalavimus atitinkančių asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, nėra, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti atrenkamas asmuo iš kitų į pretendentų rezervą įtrauktų asmenų arba atrenkamas kitas asmuo. Toks asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 3. Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus. 4. Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimami šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. 13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 1.

Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų

teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose

(tarybose);

b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu

arba tarnybos (darbo) laiku;

c) už dalyvavimą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytuose

projektuose ir veikloje Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir

(arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;

d) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą, išskyrus už šios dalies

7 punkte nurodytų pareigų ėjimą;

2) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas

socialines ir kitas garantijas;

4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos struktūrinio padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;

5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat

politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus);

6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento,

Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;

7) valstybės

tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirti, (išrinkti) ar deleguoti eiti su valstybės ar savivaldybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;

8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis

teisėtomis lėšomis;

9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška

darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą.

Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų

teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose

(tarybose);

b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu

arba tarnybos (darbo) laiku;

c) už dalyvavimą šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytuose

projektuose ir veikloje Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir

d) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą, išskyrus už šios dalies

7 punkte nurodytų pareigų ėjimą;

2) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas

socialines ir kitas garantijas;

4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės

institucijos ar įstaigos struktūrinio padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;

5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat

6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento,

Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;

7) valstybės

8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis

teisėtomis lėšomis;

9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška

darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą. 2.

2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta

tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:

1) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:

1) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų dėl kitų, šios dalies 2-4 punktuose, 3 dalyje nenurodytų priežasčių, taip pat buvo atleisti iš pareigų šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 7, 13, 15 ar 17 punkto pagrindu – per 3 metus nuo atsistatydinimo ar atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų ir turinčius ne mažesnį kaip 2 metų valstybės tarnybos stažą per pastaruosius 5 metus iki atsistatydinimo ar atleidimo iš pareigų. Jeigu kyla šiame punkte nustatyto 3 metų termino atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą kolizija su šios dalies 2-4 punktuose, 3 dalyje nustatytu 6 mėnesių terminu atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, taikomas asmeniui palankesnis terminas atkurti valstybės tarnautojo statusą;

2) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į par

eigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų dėl paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo (priimamo) valstybės pareigūno, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 6 mėnesius po paskyrimo, priėmimo ar (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

3) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už

tarnybinius nusižengimus;

4) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį, pagal šį įstatymą ir ar kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui dirbti užsienyje viešojo administravimo srityje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) – per 3 6 mėnesius po sutuoktinio priėmimo, perkėlimo, ar paskyrimo ar išrinkimo laikotarpio pabaigos arba per 3 6 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo arba išrinkimo laikotarpiui.

Jeigu kyla šiame punkte nustatyto 3 metų termino atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą kolizija su šios dalies 2-4 punktuose, 3 dalyje nustatytu 6 mėnesių terminu atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, taikomas asmeniui palankesnis terminas atkurti valstybės tarnautojo statusą;

2) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigų dėl paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo (priimamo) valstybės pareigūno, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 6 mėnesius po paskyrimo, priėmimo ar (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;

3) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

4) kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos

3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta

tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra tokios galimybės nėra, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą

Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:

1) diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės

tarnautojo arba įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pagrindu, pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3

6 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3

6 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba

įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui;

2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar

įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pagrindu, pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, – per 3 6 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos. 4.

4. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 2 ir 3

dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai, Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus. 5.

5. Šio straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose, 3 dalyje nurodytos karjeros valstybės

tarnautojo statuso atkūrimo ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytos priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūros šio straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose,

3 ir 4 dalyse nurodyto asmens prašymu paprastai pradedamos likus ne daugiau

kaip 3 mėnesiams iki tarnybos (darbo) santykių pabaigos, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 3 dalies 1 punkte nurodytus atvejus, kai prašymas atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo arba išrinkimo laikotarpiui. 5. 6. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys, gali būti priimti į šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jiems siūlomos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai. 6. 7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.

Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus per metus. 7. Pretendentų rezervą, kurį sudaro asmenys, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai, administruoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 mėnesius nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į pretendentų rezervą įtraukiami jų pačių prašymu. 8. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių.“¹⁴ straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo

sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ 2.

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo

sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas be valstybės tarnautojo atskiro prašymo įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.“¹⁵ straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas 1.

Karjeros valstybės Valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkurso rezultatų įsigaliojimo paskelbimo dienos, o jeigu pretenduojama į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos vadovo ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas – nuo pretendento pasirinkimo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos pateikęs prašymą dėl perkėlimo perkelti jį į laimėtas pareigas, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių 10 darbo dienų nuo jo šio prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į laimėtas šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas. 2.

2. Karjeros valstybės Valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į

kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl šio valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje šis valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių 10 darbo dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos. Tokį prašymą karjeros valstybės tarnautojas turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkurso rezultatų įsigaliojimo paskelbimo dienos, o jeigu pretenduojama į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos vadovo ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas – nuo pretendento pasirinkimo šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka dienos. 3. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė ar jo pavaduotojo pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka. 4. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar, įstaigoje ar įstaigų sistemos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 2 priede, įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje. 5.

5. Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę karjeros

valstybės tarnautoją jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. 6. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar, įstaigoje ar įstaigų sistemos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 2 priede, įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, į šias pareigas priimančio asmens sprendimu. 7. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui, arba iki praras jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas ir jei jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 7. 8. Šio straipsnio 4–6 dalyse nurodytais atvejais Karjeros karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus ir jei jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 8. 9.

9. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso

karjeros Karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą karjeros valstybės tarnautoją, į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso gali būti perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir jis atitinka tos pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 9. 10. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojas šio straipsnio 1–8 1-9 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 10. 11. Šio straipsnio 4–6 dalyse nurodytais atvejais į Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas, iki grįš arba bus atleidžiamas iš pareigų negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas., Kitais o kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienus metus per penkerius tarnybos metus.

Šis reikalavimas netaikomas šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atvejais. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos, kuriai buvo priimtas karjeros valstybės tarnautojas, pabaigos. 11. 12. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Lietuvos Respublikos užsienio Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 12. 13. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 13. 14.

14. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės institucijų ar

įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 14. 15. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje. 16. Kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas grįžta į pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas šio įstatymo V skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ar perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas toliau eina šias pareigas.“¹⁶ straipsnis. 22 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnį. 22 straipsnis. Pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus atranką ar konkursą

1. Pakaitinis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. 2.

2. Pakaitinis valstybės tarnautojas, atrinktas į aukštesnes pakaitinio valstybės

tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į šias pareigas pateikimo dienos perkeliamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. 3. Pakaitinį valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą ar atranką į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą ar atranką. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pakaitinio valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos. 4. Prašymą perkelti į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas pareigas pakaitinis valstybės tarnautojas turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo konkurso rezultatų įsigaliojimo dienos. 17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės ar savivaldybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.“¹⁸ straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma

„Riboto naudojimo“, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija

ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“:

1) karjeros valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės

tarnautojo pareigas;

2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar

žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;

3) įstaigos vadovas, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, vadovus)

į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.“ 19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas 1.

Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat perkeltas dirbti į specialiąsias misijas. 2. Karjeros valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 3. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas karjeros valstybės tarnautojai atrenkami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.

4. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas karjeros valstybės

tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, o perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 6. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato įstatymai.“²⁰ straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Karjeros Valstybės valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas

1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės

tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams. 2. Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigų pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 3 2.

2. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojas gali būti

perkeltas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio straipsnio

1 ir 2 dalyse dalyje nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka kitų

karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į kurias perkeliama, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 4

3. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojas į šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 5

4. Karjeros valstybės Valstybės tarnautojo perkėlimo

tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.“²¹ straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Vertinama įstaigų vadovų, (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,), ir karjeros valstybės tarnautojų, išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, perkeltus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas, ir pakaitinių valstybės tarnautojų , priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. 2.

2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos vadovo ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau kartu – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos struktūriniam padaliniui suformuluotas užduotis. 3. Karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. 4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 4 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų jo tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo tarnybinės veiklos vertinime. 6.

6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas

priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:

1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai. 7. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis

nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. 8. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu:

1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne

mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento, arba

2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos taikoma viena iš šio

įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, ir 6 ar 7 punktuose nustatytos skatinimo priemonės punkte nustatytų skatinimo priemonių, arba

3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą karjeros valstybės

tarnautoją, jo sutikimu gali būti perkeliamas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9.

9Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai,

tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu:

1) gali būti sudaromas nuo 2 iki 6 mėnesių laikotarpiui valstybės tarnautojo

tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas (toliau – veiklos rezultatų gerinimo planas) arba

12) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės

algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, arba

23) karjeros valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į

žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba

4) karjeros valstybės tarnautojas, laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo

pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, gali būti grąžintas į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba

35) valstybės tarnautojas gali būti atleistas atleidžiamas iš pareigų

(išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus), arba;

46) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės

veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai. 10.

10. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius

mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Įvertinus karjeros valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą nepatenkinamai, šio straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nurodyti sprendimai nepriimami, o šio straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti sprendimai įgyvendinami einant valstybės tarnautojo pareigas, į kurias laikinai yra perkeltas karjeros valstybės tarnautojas. Įvertinus karjeros valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą labai gerai, šio straipsnio 8 dalyje nurodyti sprendimai įgyvendinami taip:

1) šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas įgyvendinamas tiek einant

valstybės tarnautojo pareigas, į kurias laikinai yra perkeltas karjeros valstybės tarnautojas, tiek ir grąžinus karjeros valstybės tarnautoją į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Jei karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu buvo nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki jo perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas tokiu dydžiu, kokiu jo laikino perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu vykusio (vykusių) tarnybinės veiklos vertinimo (vertinimų) metu buvo padidintas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne daugiau negu tai pareigybei, į kurią grąžinama, nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas;

2) šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas įgyvendinamas einant valstybės

tarnautojo pareigas, į kurias laikinai yra perkeltas karjeros valstybės tarnautojas;

3) šio straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytas sprendimas įgyvendinamas karjeros

valstybės tarnautoją grąžinus į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 11.

11. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas

valstybės Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio priimančios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo sprendimu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas šiais atvejais:

1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su valstybės

tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos

koeficientų intervale esančią pareiginę algą;

3) gavus karjeros valstybės tarnautojo prašymu prašymą

perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;

4) jeigu kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu valstybės tarnautojo

tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir pasibaigia jo buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas plano laikotarpis. 12. Šio straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu:

1) nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6

4 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pasibaigia yra

nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba;

2) jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 4 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 13.

13. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos

vertinimo komisijos, kurios valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prašymu, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas,

šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. 14. Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens prašymu, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.

Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas (-i) dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, ir (ar) savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas (-ai). Vertinant vidaus auditorių tarnybinę veiklą, vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas (-i) dalyvauti Finansų ministerijos atstovas (-ai). 15. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta veikianti profesinė sąjunga arba darbo taryba ir vertinamas valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, yra šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. 16. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“²² straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pareiginė alga 1.

Pareiginė alga

1. Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma

pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginės algos koeficientą apvalinant dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 3.

3. Prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką

į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.

4Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje,

valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:

1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5–1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei, nustatytas mažiausias koeficientas;

2) perkeliamam į lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas

nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

3) laikinai perkeliamam į lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o laikinai perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – taikant iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

4) perkeliamam į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

5) laikinai perkeliamam į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;

6) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas arba

iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikė

jimo pagrindu, pareigų grąžintam į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

7) atkuriančiam karjeros valstybės tarnautojo statusą į eitas ar lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki atleidimo iš pareigų turėta pareiginė alga, taikant iki 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki atleidimo iš pareigų buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

8) atkuriančiam karjeros valstybės tarnautojo statusą į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki atleidimo iš pareigų turėta pareiginė alga;

2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;

3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga;

4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma – taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;

5) 9) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba

nepatenkinamai – šio įstatymo 27 straipsnio 8 ir 9 dalyse 8 dalies 1 punkte arba 9 dalies 2 punkte nustatyta tvarka;

6) 10) Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjim

o valstybės tarnautojo pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos;

11) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į kitas politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas perkeltiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas perkeltiems karjeros valstybės tarnautojams – nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga;

712) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas

didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:

2) perkeliamam į lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas

nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, o perkeliamam iš valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, taikant iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

5) laikinai perkeliamam į žemesnes valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga;

6) karjeros valstybės tarnautojui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas arba

iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjim

o pagrindu, pareigų grąžintam į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis – nustatoma jo iki perkėlimo turėta pareiginė alga, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatytu atveju;

8) atkuriančiam karjeros valstybės tarnautojo statusą į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas – nustatoma jo iki atleidimo iš pareigų turėta pareiginė alga;

2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;

3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga;

5) 9) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba

nepatenkinamai – šio įstatymo 27 straipsnio 8 ir 9 dalyse 8 dalies 1 punkte arba 9 dalies 2 punkte nustatyta tvarka;

alstybės tarnautojo pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos;

11) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į kitas politinio

712) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas

didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 5.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais pareiginės algos koeficientas

negali būti didesnis ar mažesnis, nei tai pareigybei nustatytas atitinkamai didžiausias ar mažiausias pareiginės algos koeficientas. 5

6. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar

dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“²³ straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

1. Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 9 mėnesių

per kalendorinius metus laikotarpiui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ir užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriama viena iš šių priemokų:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos;

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui gali būti skiriama priemoka už darbą Vyriausybės nustatyta tvarka nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius.

Priemokos už darbą, kai valstybės tarnautoją veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Ši priemoka negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos. 3. Kai ši šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta priemoka, skiriama už valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pavadavimą, šiam esant tikslinėse atostogose, nedarbingumo laikotarpiu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka, skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, ar už šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų ėjimą, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 9 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte šio straipsnio 1 dalyje numatyta priemoka gali būti skiriama iki valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, tikslinių atostogų, nedarbingumo laikotarpio ar Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamo projekto, ar šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų ėjimo pabaigos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka – iki darbo nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius pabaigos. 2. 4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.

Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“

24 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį iš dėstyti taip:

„31 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas

1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą

valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį valstybės tarnautojus į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Valstybės tarnautojai skatinami:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);

4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per kalendorinius metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;

5) Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne

didesne kaip valstybės tarnautojo vienos 1 pareiginės algos dydžio suma per kalendorinius metus;

7) kitomis iki vienos pareiginės algos dydžio socialinėmis skatinimo iniciatyvomis (tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus). 3. Už šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas mokamas poilsio dienas valstybės tarnautojui mokamas jam nustatytas darbo užmokestis. Mokamos poilsio dienos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo dienos. Per šį laiką nepanaudotos mokamos poilsio dienos prarandamos.

Valstybės tarnautojui, perkeliamam į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, suteiktos mokamos poilsio dienos į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą neperkeliamos, o darbo užmokestis už nepanaudotas mokamas poilsio dienas perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą ar atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui nemokamas. 4. Valstybės tarnautoją atleidžiant iš pareigų ar perkeliant į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, nepanaudota šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta suma valstybės tarnautojui ar kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai nemokama. 5. Valstybės tarnautojai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio pinigine išmoka. 6. Valstybės tarnautojai negali būti skatinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais. 3 7. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 4 8. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.“²⁵ straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 1.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso arba administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Į šioje dalyje nustatytus vieno mėnesio ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas į valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir

(arba) valdymo organą.

Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas.

Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais sustabdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. 2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:

1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta

oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie šio tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta

oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimas Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo priimamas priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgus atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas. 3. Tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas nustačius, kad valstybės tarnautojas oficialios informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo gavimo metu yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų. 3. 4. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. 4. 5. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl valstybės tarnautojo veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. 5. 6.

6. Tarnybinę nuobaudą skiria Sprendimą dėl tarnybinės

nuobaudos skyrimo arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 6. 7. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 7. 8. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, nustatymo priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tarnybinių nusižengimų tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, nustatymo perdavimo atitinkamiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.“²⁶ straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 21 straipsnyje (išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį karjeros valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.“²⁷ straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei

ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9, ir 10 ir 11 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas.

Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 4 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“²⁸ straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos

1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte 15 ir 16 punktuose

nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 17 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 9 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 2.

2. Pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 13 punktą

atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 21, 25 ir 26 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):

1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka, mokama politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.

Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka ar kompensacija mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išeitinės išmokos ar šio straipsnio 6 dalyje nurodytos kompensacijos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 5. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 3 dalį, 23 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, 26 straipsnio 1 dalį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytą kompensaciją. 6.

6. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 22 punkte nurodytu

pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną. 7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.“²⁹ straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Kitos garantijos

1. Karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos

vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.

Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. 2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį ir apmokėjimo tvarką nustato aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su valstybės tarnautoju užsienyje gyvenusių šeimos narių, nurodytų šioje dalyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl ginkluoto konflikto ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl ginkluoto konflikto ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį mastą, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Šioje dalyje nurodytos kompensacijos Kompensacija gali būti išmokama išmokamos dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi šioje dalyje nurodytas kompensacijas, kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš kaltų, žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma Išmokėtos šioje dalyje nurodytos kompensacijos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams, organizuojantiems šio valstybės tarnautojo laidojimą, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šioje dalyje nurodytos Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 3.

3. Valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo

užmokestis:

1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo

dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į

teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

3) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

4) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų

(įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka

turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą

elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;

8) kai karjeros valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3

dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose.

Valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo

dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į

teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

3) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

4) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų

6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka

turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą

elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;

8) kai karjeros valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3

dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse ar Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;

9) kai valstybės tarnautojas šiame įstatyme numatytais atvejais tobulina

kvalifikaciją;

10) kai valstybės tarnautojas neatlygintinai dalijasi specialiomis profesinėmis

žiniomis su kitais valstybės tarnautojais ar viešojo sektoriaus darbuotojais.;

11) kai valstybės tarnautojas atlieka savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos

savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus, kai savanoriškos veiklos organizatoriumi yra politinė partija ar veikiama politinės partijos naudai, – vieną darbo dieną per kalendorinius metus.

4. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros

valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 5.

5. Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios

karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat dėl atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 21 straipsnį negali eiti pareigų. Ši garantija kadencijai priimtam karjeros valstybės tarnautojui taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 6. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas. 7. Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 8 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. 8.

8Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos,

artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas ar sutuoktinis, parneris, sugyventinis, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ekstremaliosios situacijos ar turto netekimo, jeigu yra valstybės tarnautojo rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą Šią pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. 9. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų. 10. Kiti įstatymai teisės aktai gali nustatyti ir kitų garantijų.“³⁰ straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų 1.

Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo kadencija;

6) pasibaigia pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, priėmimo laikas;

7) pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai

pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas;

8) arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai,;
9) arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į

pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimai arba kituose įstatymuose nustatytas laikas, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas;

10) baigiasi įstaigos vadovo, priimto į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu, paskyrimo į pareigas terminas;

7) 11) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar įstaigos

vadovas, priimtas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;

8) 12) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus

dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

9) 13) valstybės tarnautojo pareigybė p

anaikinama;

10) 14) po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo

priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus) arba po karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tačiau karjeros valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į šias pareigas;

11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

12) 15) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs

valstybės tarnautojas;

16) arba

paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti;

13) 17) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar

netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;

14) 18) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka

specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15) 19) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
16) 20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už

sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

17) 21) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka

pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar p

ripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir (ar) 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ar 5 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;

18) 22) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo, (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės

tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo kadencija;

6) pasibaigia pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, priėmimo laikas;

7) pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai

pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas;

8) arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai,;
9) arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į

10) baigiasi įstaigos vadovo, priimto į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu, paskyrimo į pareigas terminas;

7) 11) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar įstaigos

8) 12) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus

dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

9) 13) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
10) 14) po valstybės tarnautojo ta

rnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus) arba po karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tačiau karjeros valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į šias pareigas;

11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

12) 15) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs

valstybės tarnautojas;

16) arba

paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti;

13) 17) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar

netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;

14) 18) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka

specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

15) 19) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų;
16) 20) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už

17) 21) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka

už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir (ar) 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ar 5 punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;

18) 22) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo, (išskyrus

įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų. 2.

2. Įstaigos vadovas, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas

politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui, o į pareigas priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui, (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu,) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 5 darbo dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. 3. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną, ar naujai sudarytos kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pirmajame posėdyje, o kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas priimtas į pareigas kituose įstatymuose nustatytam laikui, – įstatymuose nustatyto termino paskutinę dieną. 4. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priimantį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 20 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priimančio asmens sutikimu. 5.

5. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas

laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, ir 18, 19, 20, 21 ir 22 punktuose nurodytus atvejus. 6. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 13 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15,14, 15, 16, 19 ir 18 22 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priimančiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose nurodytais pagrindais. 7. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“³¹ straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

1Pakeisti 1 priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), ministerijos gynybos politikos direktorius, savivaldybės kontrolierius Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius 17,8–19 16,2–18,5 14,5–17,5“

2Pakeisti 1 priedo 5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

5.1. ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 3.

Pakeisti 1 priedo 7 punktą ir jį iš dėstyti taip: „7. skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (statutinėse ir savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas 9,2–15,5 8,3–15 7,4–14 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai,

Ministro
Pirmininko atstovas spaudai,
ministro
atstovas spaudai
9,2–15
8,3–14,5
7,4–13,5“
32

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija po 2 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlieka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. 33 straipsnis. Įstatymo taikymas 1.

Įstatymo taikymas

1. Šio įstatymo 2 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos taikomos pareigas einantiems valstybės tarnautojams, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti po šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turi ir iki šio įstatymo įsigaliojimo savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų atsistatydinę asmenys dėl priėmimo ar paskyrimo į Vyriausybės priimamo ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno pareigas. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą pretendentų rezervą įtraukti asmenys turi teisę supaprastinta tvarka dalyvauti centralizuotuose konkursuose iki šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino pabaigos. 4. Konkursų į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo pareigas, atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas ir statuso atkūrimo į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo pareigas procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atranką į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas laimėję pretendentai priimami į karjeros valstybės tarnautojo, pakeičiančio laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, pareigas. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti pakaitiniai karjeros valstybės tarnautojai tampa karjeros valstybės tarnautojais, pakeičiančiais laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, o pakaitiniai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pakeičiančiais laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 7.

7. 65 metų sulaukę pakaitiniai valstybės tarnautojai, į pareigas priimti iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos, pareigas eina iki termino, kuriam jie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojo jį į pareigas priimančiam asmeniui įteikto įspėjimo apie atsistatydinimo terminai skaičiuojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. 10. Valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu suteiktos mokamos poilsio dienos arba atitinkamai sutrumpintas darbo laikas turi būti išnaudotas per dvylika mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2020-10-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 IR 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 31, 33

IR 37³STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 9, 22 IR 59 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO įstatymo, LIetuvos respublikos PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS

IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-1623 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-3228 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektų AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų

rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų parengimo priežastys: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) parengtas siekiant:

1) spręsti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo metu nustatytas (identifikuotas) šio įstatymo taikymo (įgyvendinimo) problemas;

2) supaprastinti ir palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje;

3) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pasiūlymus dėl papildomų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nustatymo valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr.

VIII-1012 6,

10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9,

22 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant su VTĮ

projekto nuostatomis suderinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, statuso atkūrimo terminus ir sąlygas bei žuvusių valstybės tarnautojų laidojimo išlaidų apmokėjimo ir palaikų pervežimo į Lietuvą klausimus. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3228 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant nuostatas suderinti su VTĮ projekte siūlomu naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo institutu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant reglamentuoti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą einant su valstybės ar savivaldybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių ir viešųjų įstaigų kolegialiuose organuose. VTĮ projekto tikslas – tobulinti Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nustatytą teisinį reguliavimą.

VTĮ projekto uždaviniai:

1. nustatyti lankstesnes

valstybės tarnautojų karjeros galimybes;

2. patikslinti nuostatas,

susijusias su valstybės tarnautojų karjera, konkursų organizavimu, darbo užmokesčiu, skatinimu, tarnybine atsakomybe ir socialinėmis garantijomis;

3. patikslinti nuostatas dėl

kolektyvinių sutarčių sudarymo ir taikymo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos);

4. pagal STT rekomendacijas

išplėsti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sąrašą[1];

5. vadovaujantis konstitucine

doktrina, reikalavimus, būtinus norint teikti valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas, nustatyti įstatyme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teisinio reguliavimo apžvalga:

1. VTĮ nustatyta pakaitinio valstybės

tarnautojo sąvoka (pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją). 2. Pagal VTĮ įstatymų nustatyta tvarka pripažinus valstybės tarnautoją kaltu dėl nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus nusikaltimo, nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo) padarymo, tačiau jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau

BK) 36-40 straipsnių nuostatas, valstybės tarnautojas ir toliau laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Pagal BK – už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą; nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Pagal BK 36–40 straipsnius, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šiais pagrindais:

1) asmeniui ar veikai praradus pavojingumą;

2) dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo;

3) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;

4) kai yra lengvinančių aplinkybių;

5) kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas;

6) kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pripažintas pranešėju;

7) pagal laidavimą. 3. VTĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja specialių įstatymų nuostatos. 4. VTĮ 6 straipsnyje nustatyta, kas yra nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. 5. VTĮ nėra nustatyti atvejai, kokiu būdu nustatoma pareigybių grupė pagal VTĮ 1 priede nustatytą pareigybių hierarchiją, kai pareigybės pavadinimas yra nustatomas kituose įstatymuose, o ne VTĮ. 6.

6. VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje

nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Tačiau nėra reglamentuota, kaip vyksta tolesnė pretendentų atranka, jei po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą. 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertinti pretendentai arba vienas iš jų atsisako būti teikiami į pareigas priimančiam asmeniui dalyvauti atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas. 7. VTĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar per 3 mėnesius nuo naujos pareigybės įsteigimo. 8. VTĮ nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai, tačiau ši nuostata nesuderinta su kitais įstatymais, pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio

5 dalyje nustatyta, kad įstaigų prie ministerijų vadovai priimami į pareigas

VTĮ nustatyta tvarka, tačiau kiti įstatymai gali nustatyti ir kitokią šių vadovų kadencijos trukmę. 9. VTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad yra įstaigų vadovų, kurie į pareigas priimami neterminuotam laikui, tačiau pagal VTĮ 14 straipsnio 1 dalį kadencijos (terminuotas pareigų ėjimas) nustatytas visiems įstaigų vadovams. Kiti įstatymai taip pat nenumato atvejų, jog įstaigų vadovai į pareigas valstybės tarnyboje galėtų būti priimi neterminuotam laikui. VTĮ neterminuotai į pareigas priimtiems įstaigų vadovams nustato socialines garantijas, pavyzdžiui, teisę atkurti įstaigos vadovo statusą, o nesant tokios galimybės būti siūlomiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Tačiau, įvertinus tai, kad šiuo metu valstybės tarnyboje nėra įstaigų vadovų, kurie būtų priimti į pareigas neterminuotam laikui, VTĮ nustatytos socialinės garantijos minėtiems vadovams yra perteklinės ir realiai neįgyvendinamos. 10. VTĮ nenustato galimybės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą asmenims, kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl priėmimo ar paskyrimo į Vyriausybės priimamų ar Ministro Pirmininko skiriamų valstybės pareigūnų pareigas. 11. Buvę valstybės tarnautojai valstybės tarnautojo statusą turi teisę atkurti per 3 mėnesius nuo paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas dienos; nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; po sutuoktinio priimto, perkelto, paskirto arba išrinkto darbui užsienyje priėmimo, perkėlimo ar paskyrimo laikotarpio pabaigos arba nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui, dienos. 12.

12VTĮ įtvirtintas pretendentų rezervas,

kurį sudaro asmenys, nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. 13. VTĮ nereglamentuoja sprendimų įgyvendinimo tais atvejais, kai valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu atlikus tarnybinės veiklos vertinimą, padidinamas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas ar priimami kiti sprendimai ir toks valstybės tarnautojas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas. 14. VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, laikinai perkeliant į lygiavertes ar žemesnes pareigas, perkeliant ar atkuriant valstybės tarnautojo statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma valstybės tarnautojo turėta pareiginė alga, t y. ši taisyklė taikoma net ir tais atvejais, kai perkeliama į lygiavertes ar žemesnes pareigas skirtingose įstaigų grupėse, dėl ko neretai turėtas iki perkėlimo pareiginės algos koeficientas nepatenka į pareigybei, į kurią perkeliama, nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, o tai nedera su VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esmine pareiginės algos nustatymo taisykle, jog pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 15. VTĮ nustato 2 rūšių priemokas (už pavadavimą ir papildomų užduočių atlikimą), priemokų mokėjimas ribojamas 6 mėnesių terminu, priemokų ribos – nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos. 16. VTĮ numato, kad valstybės tarnautojai inter alia gali būti skatinami suteikiant jiems iki 5 mokamų poilsio dienų, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus.

Tačiau nėra reglamentuotas darbo apmokėjimas už šį laikotarpį – neaišku, ar už šias papildomas mokamas poilsio dienas turi būti apmokama kaip už kasmetinių atostogų laikotarpį, t. y. mokant vidutinį valstybės tarnautojo darbo užmokestį, ar kitokia tvarka ir dydžiais. 17. VTĮ nėra reglamentuota, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai po tarnybinės veiklos vertinimo priimtas sprendimas perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, tačiau valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į jas, nereglamentuota, kaip turi būti sprendžiama, jei valstybės tarnautojui einant pareigas (tarnybos eigoje) atsiranda VTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas (teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas atima teismas, valstybės tarnautojas pripažįstamas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje, kitų įstatymų nustatytais atvejais, pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį, draudžiamas darbas su vaikais, jei padaromi atitinkami nusikaltimai prieš vaikus). 18. VTĮ numato kompensacijos mokėjimą valstybės tarnautojui tik tuo atveju, kai jo sveikata buvo sužalota ar jis susirgo sunkia liga atlikdamas tarnybines pareigas užsienyje (ne Lietuvoje). 19. Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – DTĮ) 90 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta galimybė valstybės lėšomis apmokėti pagal VTĮ 25 straipsnio 1 dalį į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ar dirbti į specialiąsias misijas perkeltų valstybės tarnautojų žuvusių (mirusių) šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų. 20.

20. Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) 59 straipsnio 2

dalyje nustatyta, kad žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. VTS nėra nustatyta, kad su vidaus tarnybos sistemos pareigūnu užsienyje gyvenusių ir žuvusių (mirusių) jo šeimos narių palaikai būtų pervežami į Lietuvą. Taip pat VTS nėra nustatyta, kad Vyriausybė nustato laidojimo išlaidų dydį, nors Žvalgybos įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme tokie įgaliojimai Vyriausybei yra suteikti. 21. VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. 22. VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra baigtinis atleidimo iš valstybės tarnybos sąrašas, tačiau viename punkte gali būti ir keli tarpusavyje nesusiję atleidimo pagrindai. Pavyzdžiui, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra išdėstyti 3 tarpusavyje nesusiję atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindai: 1) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas, 2) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, 3) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. 23.

23. VTĮ 1 priede nėra nurodytos galimos karjeros valstybės

tarnautojų pareigybės statutinėse įstaigose (poskyrio vedėjas), taip pat nėra nustatytas skyriaus, kuris yra kitame administracijos padalinyje, vedėjo pavaduotojo pareiginės algos koeficientas. Ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybė yra nustatyta VTĮ 1 priedo 5.1 papunktyje. 24. Akcinių bendrovių įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad už veiklą įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje kolegialių organų nariams (neišskiriant valstybės tarnautojų) mokamas atlyginimas (Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje jos nariams gali būti mokamos ir tantjemos). Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už veiklą taryboje jos nariams (neišskiriant valstybės tarnautojų) atlyginama profesinės mokymo įstaigos lėšomis profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1. VTĮ 2 straipsnio pakeitimas. Keičiama karjeros

valstybės tarnautojo sąvoka VTĮ 2 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti karjeros valstybės tarnautoją sąvoką taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai karjeros valstybės tarnautojas priimamas pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, t. y. šiuo metu galiojanti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvoka integruojama į karjeros valstybės tarnautojo sąvoką. Šis pakeitimas sistemiškai susijęs su kitais VTĮ straipsnių pakeitimais. Tokiu būdu būtų sudaroma galimybė įstaigų vadovams lengviau valdyti žmogiškuosius išteklius, o karjeros valstybės tarnautojams, neatsižvelgiant į jų priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas (priėmimas terminuotam laikui), sudaromos sąlygos siekti tiek vertikalios, tiek horizontalios karjeros valstybės tarnyboje.

Atsisakius pakaitinių valstybės tarnautojų instituto, nereikės organizuoti „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą, karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, galės būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, sumažės administracinė našta įstaigai tvarkant žmogiškuosius išteklius (skelbiant pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas, dalyvaujant atrankoje, priimant pakaitinius valstybės tarnautojus į pareigas ir kt.). Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. apie 20 proc. visų paskelbtų konkursų sudarė pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos. Taip pat VTĮ suvienodinamos sąvokos: VTĮ sistemiškai atsisakoma vartojamos sąvokos „pakaitinių valstybės tarnautojų atranka“, o vietoj šios sąvokos vartojama sąvoka „konkursas į valstybės tarnautojo pareigas“. Tuo tikslu yra keičiamas Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 10 straipsnis, kuriose yra minima „pakaitinio valstybės tarnautojo“ sąvoka. Analogiškai keičiama ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, taip pat pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 2. VTĮ 4 straipsnio pakeitimas. Griežtinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

STT 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6982[2] nurodyta, kad VTĮ nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai BK nustatytų veikų padarymo atvejais siejami iš esmės tik su asmens turimu teistumo statusu. Tačiau tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes tokiu nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Teigiama praktika laikytina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio

3 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad asmuo tam tikrą laiką nuo

nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsiteisėjimo dienos negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Siekdama užtikrinti, kad valstybės tarnautojų pareigas eitų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, skaidriai bei efektyviai naudotų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas, STT pasiūlė keisti VTĮ ir jame nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikrą laikotarpį nuo nuosprendžio įsigaliojimo būtų laikomas priekaištingos reputacijos ir dėl to negalėtų eiti valstybės tarnautojo pareigų ar būti priimamas į šias pareigas.

Atsižvelgus į šiuos pasiūlymus, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. Atsižvelgus į BK 36 ir 37 straipsnių nuostatas, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK

36 straipsnis) arba kai nusikaltimas yra mažareikšmis (BK 37 straipsnis), asmuo

ir toliau laikomas nepriekaištingos reputacijos (3 metus nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), nes priešingu atveju, nesant šių išimčių, asmenims taikomi apribojimai būtų neproporcingi. Tuo tikslu kartu teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9, 22 ir 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuose taip pat suvienodinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Taip pat VTĮ 4 straipsnyje atsisakoma perteklinių žodžių „įstatymų nustatyta tvarka“. 3. VTĮ 6 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos nuostatos dėl kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje sudarymo. VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtos nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įstaigos kolektyvinės sutarties sąvokos. Pažymėtina, kad įgyvendinant VTĮ 6 straipsnio nuostatas kyla neaiškumų dėl kolektyvinių sutarčių rūšies (šiuo metu galiojančiame VTĮ 6 straipsnyje nėra nustatyta, kad valstybės tarnyboje galima sudaryti ir šakos kolektyvinę sutartį) ir apimties sudarymo valstybės tarnyboje. Tuo tikslu siūloma atsisakyti VTĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, apibrėžiančių nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įstaigos kolektyvinės sutarties sąlygas ir turinį, nes kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatos yra darbo kodekse ir jas dubliuoti VTĮ yra netikslinga. VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms.

Pažymėtina, kad Darbo kodeksas nustato minimalias darbuotojų socialines ir kitas garantijas, o pagal VTĮ 1 straipsnį būtent VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, (pavyzdžiui, VTĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta valstybės tarnautojų papildomų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka ir maksimalūs dydžiai: valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos; valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos; valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos). Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą kolektyvinėse sutartyse valstybės tarnyboje pagal darbo kodekso nustatytus kolektyvinių sutarčių sudarymo principus galima būtų tartis tik dėl tų nuostatų, kurių imperatyviai nereglamentuoja VTĮ (pavyzdžiui, nors kolektyvinėse sutartyse negalima būtų tartis dėl daugiau nei 37 darbo dienų kasmetinių atostogų, tačiau galimos derybos dėl atostogų suteikimo eilės ir

(ar) papildomų poilsio dienų suteikimo ir kt.). 4. VTĮ 8 straipsnio pakeitimas.

VTĮ 8 straipsnio pakeitimas. Kitame nei VTĮ įstatyme nurodytos pareigybės prilyginimas VTĮ 1 priede nurodytai valstybės tarnautojo pareigybei VTĮ 8 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija (sąvoka „valstybės ar savivaldybės institucija“ sistemiškai tikslinama ir kituose VTĮ straipsniuose), įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina būtent šios kolegialios institucijos vadovas. Galiojanti nurodyto punkto redakcija sudaro prielaidas skirtingam aiškinimui ir nuostatos taikymui, pvz., neaišku, kas turi tvirtinti Vyriausybės įstaigų vadovų, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė, pareigybių aprašymus – Vyriausybė ar jos vadovas (Ministras Pirmininkas). Siūlomas pakeitimas pašalintų šį neapibrėžtumą. VTĮ 8 straipsnio 5 dalies pakeitimas leistų kituose įstatymuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigybes, kurios nenurodytos VTĮ 1 priede, prilyginti VTĮ 1 priede nurodytoms pareigybėms, o tai padėtų tinkamai vykdyti su įstaigų personalo administravimu susijusias funkcijas (pvz., nustatyti pareiginę algą (koeficientus), vykdyti tarnybinį kaitumą, laikiną perkėlimą į kitas pareigas dėl tarnybinės būtinybės, įgyvendinti kompetencijomis grįstą valstybės tarnybą (nustatant tai pareigybei būtinas kompetencijas, tipinius reikalavimus) ir t. t.). Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, o jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 5. VTĮ 9 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos su priėmimu į valstybės tarnybą susijusios nuostatos.

VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte sąvoka, susijusi su aukštojo mokslo kvalifikacija, suderinama su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojama sąvoka. VTĮ 9 straipsnį siūloma papildyti 2¹ dalimi ir į pareigas priimančiam asmeniui, kilus abejonių dėl į valstybės tarnautojo pareigas priimamo asmens reputacijos, sudaryti sąlygas motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Tokiu būdu ne bet kokia informacija (pavyzdžiui, gandai), o tik kompetentingų institucijų disponuojama ir teisėtai renkama informacija galėtų būti pasinaudojama nepriimant asmens į valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas tikslinamas, atsižvelgus į tai, kad, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privačių interesų deklaracijoje privaloma nurodyti sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas, o VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata tokio imperatyvo nenustato. 6. VTĮ 10 straipsnio pakeitimas. Nustatomi reikalavimai asmenims, siekiantiems teikti valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas. Pažymėtina, kad šiuo metu reikalavimas turėti teisę naudoti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir (ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus asmenims, tikrinantiems valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimą, vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr.

1176 „Dėl Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 37 punktu, yra nustatytas Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 įsakymu Nr. 1V-447. Dėl šio reikalavimo taikymo praktikoje nekyla problemų ir ginčų, o asmenų, teikiančių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas, veikla yra sklandi. Visgi, atsižvelgus į konstitucinę doktriną, jog asmenų teisės ir laisvės, ūkio subjektų veiklos sąlygos ir ribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, siūloma papildyti VTĮ 10 straipsnį 6 ir 7 dalimis ir jose nustatyti reikalavimą asmenims turėti teisę naudoti vidaus reikalų ministro nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir

(ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus. Šio reikalavimo nustatymas nediskriminuotų asmenų dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas yra įsteigtas, nes tokių diskriminacinių pagrindų VTĮ nenustato.

Kadangi užsienio kalbų mokėjimas yra vienas iš specialiųjų reikalavimų, nustatomų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose, o pagal VTĮ nuostatas asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas ar perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, privalo atitikti pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus (taip pat ir užsienio kalbų mokėjimo), siekiant užtikrinti, kad į valstybės tarnybą būti priimami ir joje pareigas eitų kompetentingi asmenys (profesionalumo reikalavimas), VTĮ 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienio kalbų mokėjimą tikrintų tik tie asmenys, kurie turi teisę naudoti vidaus reikalų ministro nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir

(ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus. Taip būtų maksimaliai užtikrinama, jog užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas teikiančių asmenų pateikti vertinimai (išvados) dėl užsienio kalbų mokėjimo yra pagrįsti kompetencija ir patikimi. VTĮ 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pakartotinis užsienio kalbos mokėjimo tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo paskutinio užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo. 3 mėnesių pakartotinis užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo terminas siejamas su pakankamu terminu patobulinti užsienio kalbos mokėjimo lygį (pavyzdžiui, iš B1 lygio į B2 lygį). 7. VTĮ 11 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų atrankos. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ projekte siūloma atsisakyti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvokos, atitinkamai koreguojama VTĮ 11 straipsnio 1 dalis, atsisakant nuostatos, kad į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizuojamos atrankos.

Siekiant didinti neįgalių asmenų užimtumą, VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skelbime būtų papildomai nurodoma, ar darbo sąlygos yra tinkamos negalią turintiems asmenims. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo“, įgyvendinimo. VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Pažymėtina, kad asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnautojo pareigas, tuo pačiu metu dalyvauja ir kituose centralizuotuose konkursuose, todėl nereti atvejai, kai Vyriausybės įgaliota įstaiga pasibaigus konkursui atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, tačiau vienas iš jų arba abu atsisako būti teikiami į pareigas priimančiam asmeniui dalyvauti tolesnėje atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas. Tokiu atveju kyla neaiškumų, ar į pareigas priimančiam asmeniui gali būti teikiamas kitas (kiti) iš eilės geriausiai tame pačiame konkurse įvertintas pretendentas (-ai), ar turi būti skelbiamas naujas konkursas.

Atsižvelgus į tai, kad naujų konkursų skelbimas ir naujų pretendentų atrinkimas reikalauja papildomų finansinių ir laiko išteklių, o užsitęsę konkursai gali turėti neigiamą įtaką įstaigų veiklai be nuolatinio vadovo, ir į tai, kad, pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, valstybės tarnyboje turi būti užtikrinamas nepertraukiamas ir efektyvus įstaigų funkcionavimas (veikimas), VTĮ 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vienam iš dviejų pretendentų arba abiem pretendentams atsisakius būti teikiamiems į pareigas priimančiam asmeniui, pateikus pretendentų kandidatūras minėtam asmeniui vienas iš pretendentų arba abu pretendentai atsisako dalyvauti atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas, į pareigas priimančio asmens prašymu būtų teikiami kiti, ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą gavę kandidatai, o kai po konkurso apskritai yra vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą, į pareigas priimančiam asmeniui jo prašymu būtų teikiamas vienas pretendentas. Tokiu būdu būtų užtikrinama sklandesnė pretendentų atranka, taupomas laikas ir finansiniai ištekliai, greičiau atrenkami asmenys į vadovaujančias pareigas, o į pareigas priimantis asmuo pasirinktų vieną iš dviejų jo manymu geriausių pretendentų. 8. Dėl VTĮ

12 straipsnio pakeitimo. VTĮ 12 straipsnio 3

dalyje siūloma trumpinti atrankos terminus ir nustatyti vieną terminą, per kurį turi būti paskelbtas konkursas, t. y. konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar nuo naujos pareigybės įsteigimo. 9. Dėl VTĮ 13 straipsnio pakeitimo.

VTĮ 13 straipsnyje šalinamos įstatymo spragos, susijusios ne tik su valstybės, bet ir savivaldybės institucijos teise asmenį priimti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 10. Dėl VTĮ 14 straipsnio pakeitimo. VTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai, tačiau ši nuostata nesuderinta su kitais įstatymais, pvz., Vyriausybės įstatymo

30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įstaigų prie ministerijų vadovai priimami

į pareigas VTĮ nustatyta tvarka, tačiau kiti įstatymai gali nustatyti ir kitokią šių vadovų kadencijos trukmę. Siekiant įstatymų suderinamumo, 14 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad įstatymai gali nustatyti kitokią įstaigų vadovų kadencijos trukmę. Taip pat, siekiant valstybės tarnyboje išlaikyti kompetentingus įstaigų vadovus, siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos vadovas be konkurso gali būti skiriamas antrai kadencijai, o tarp tarnybinės veiklos vertinimo termino pabaigos ir kadencijos pabaigos gali būti likęs nedidelis laiko tarpas, pripažintina netekusia galios VTĮ 14 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad „konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos“. VTĮ 17 straipsnio 2 ir

3 dalyse teisė atkurti įstaigos vadovo statusą suteikiama būtent įstaigų

vadovams, kurie į pareigas priimti neterminuotam laikui (ne kadencijai).

Tačiau, įvertinus tai, kad nei VTĮ, nei kiti įstatymai nenustato, jog įstaigų vadovai į pareigas galėtų būti priimti neterminuotam laikui (ne kadencijai), VTĮ 17 straipsnyje nustatyta socialinė garantija – teisė atkurti įstaigos vadovo statusą – realiai negali būti įgyvendinta, todėl jos atsisakoma. Atitinkamai siūloma atsisakyti ir 14 straipsnio 5 dalies, kuri numato įstaigų vadovų, turinčių teisę atkurti įstaigos vadovo statusą, teisę be konkurso eiti įstaigos vadovo pareigas. 11. Dėl VTĮ 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pripažinti netekusia galios VTĮ 2 straipsnio 4 dalį ir atsisakyti

„pakaitinio valstybės tarnautojo“ sąvokos, naikintinas VTĮ 15 straipsnis,

reguliuojantis pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimą. 12. Dėl VTĮ 17 straipsnio pakeitimo. Dėl valstybės tarnautojo teisės gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį. Keičiamos VTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo teisėmis. VTĮ

17 straipsnio 1 dalies 1 punkto c ir d papunkčiuose siūloma patikslinti, už

kokią veiklą valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, o d papunktyje siūloma padaryti išimtį ir nustatyti, kad valstybės tarnautojams nebūtų mokamas atlyginimas einant pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose. Už šią veiklą valstybės tarnautojams būtų atlyginama VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka mokant priemoką. Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu yra teikiami Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr.

I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, einantiems pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose, yra atlyginama VTĮ nustatyta tvarka. Pagal konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ši nuostata nedera su VTĮ 30 straipsniu, reglamentuojančiu priemokų mokėjimą valstybės tarnautojams, nes pagal VTĮ 1 straipsnio nuostatas valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato VTĮ. Dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Plečiama grupė asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir be konkurso būti priimtiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Siekiant į valstybės tarnybą sugrąžinti arba valstybės tarnyboje palikti reikiamas kompetencijas viešajame ar privačiame sektoriuje įgijusius ar patobulinusius buvusius valstybės tarnautojus, VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, savo noru atsistatydinusiems iš valstybės tarnautojo pareigų, taip pat atleistiems VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 (pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas), 13 (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), 15 (į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas) ar 17 (nustatoma, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų) punkto pagrindu sudaryti galimybę per 3 metus nuo atsistatydinimo iš valstybės tarnautojo pareigų atkurti valstybės tarnautojo statusą turint ne mažesnį kaip 2 metų valstybės tarnybos stažą per pastaruosius 5 metus iki atsistatydinimo. Siekiant terminų suderinamumo su kitais VTĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose, 3 dalyje siūlomais nustatyti atvejais, VTĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu kyla šiame punkte nustatyto 3 metų termino atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą kolizija su šios dalies 2–4 punktuose, 3 dalyje nustatytu 6 mėnesių terminu atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, taikomas asmeniui palankesnis terminas atkurti valstybės tarnautojo statusą.

Šiuo metu asmenys, savo noru atsistatydinę iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl VTĮ 17 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų priežasčių (dėl priėmimo ar paskyrimo į Vyriausybės priimamo ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno pareigas), neturi teisės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statuso, nors paskirtas ar priimtas į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno pareigas, asmuo turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nepagrįstai riboti asmenų teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, pvz., neaišku, kodėl ribojamas karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimas, jei buvęs karjeros valstybės tarnautojas buvo priimtas, pvz., į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas Vyriausybės atstovo, esančio valstybės pareigūnu ir vykdančio nuolatinę savivaldybių administracinę priežiūrą, pareigas, į kurias priima Vyriausybė.

VTĮ 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos be konkurso į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimami įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai (aktualu tiems asmenims, kurie, prieš juos paskiriant eiti įstaigos vadovo ar kadencijai priimamo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, neturėjo valstybės tarnautojo statuso ir dėl to negali jo atkurti pagal VTĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatas). Tokiu būdu siekiama valstybės tarnyboje išlaikyti gabius ir kompetentingus įstaigų vadovus, baigusius įstaigos vadovo kadenciją (-as). Taip pat VTĮ projekto

17 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VTĮ 17 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje

nustatytos statuso atkūrimo, taip pat 4 dalyje nustatytos priėmimo į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso procedūros paprastai pradedamos likus ne anksčiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybos (darbo) santykių pabaigos.

Šiuo pasiūlymu siekiama statuso atkūrimo ar priėmimo be konkurso į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas procesą padaryti sklandesniu ir užtikrinti, kad nebūtų pertraukų tarp vienų tarnybos

(darbo) teisinių santykių pabaigos (pvz., Seimo skiriamo valstybės pareigūno kadencijos pabaigos) ir kitų tarnybos teisinių santykių pradžios (pvz., Seimo skiriamo valstybės pareigūno atkurto karjeros valstybės tarnautojo statuso). Minėta nuostata nebūtų taikoma, kai prašymas atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo arba išrinkimo laikotarpiui pagal VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalies 1 punktą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą statuso atkūrimo procedūros pradedamos nuo tarnybos (darbo) teisinių santykių pabaigos, o statuso atkūrimo procedūra paprastai užtrunka 1–3 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ siūloma valstybės tarnautojo statuso atkūrimo terminą ilginti iki 6 mėnesių, tikslinamos ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 45, 47 ir 62 straipsnių bei Vidaus tarnybos statuso 22 straipsnio nuostatos, kuriomis valstybės tarnautojams ar diplomatams taip pat ilginamas statuso atkūrimo terminas nuo 3 iki 6 mėnesių. Atsisakoma pretendentų rezervo. VTĮ 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pretendentų rezerve esantys asmenys turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka.

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 56 punkte nustatyta, kad jeigu pretendentų rezerve esančiam asmeniui buvo atliktas pretendentų vertinimas komisijoje, šis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą prie VRM prašydamas įskaityti komisijos apskaičiuotą jo turimą balą jam pretenduojant į kitas identiškas pareigas. Pažymėtina, kad šia teise asmenys naudojasi labai retai (2019 m. rezerve esančių asmenų buvo 10–15, nė vienas rezerve esantis pretendentas nebuvo priimtas į pareigas pagal VTĮ 17 straipsnio 7 dalies nuostatą). Pabrėžtina, kad pretendentų rezerve esantiems asmenims galiojantis VTĮ nustato pakankamas socialines garantijas dar iki įtraukimo į šį rezervą, pvz., pareigybės panaikinimo atveju karjeros valstybės tarnautojams pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlomos kitos pareigos (papildoma socialinė garantija), asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali pasinaudoti galimybe grįžti į eitas pareigas, o jei nėra tokios galimybės, į kitas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat VTĮ projekte nustatomos lankstesnės karjeros valstybės tarnautojų karjeros (įskaitant ir karjeros valstybės tarnautojus, priimtus laikinai pakeisti pareigų negalinčio eiti kito karjeros valstybės tarnautojo) galimybės (pvz., tarnybinio kaitumo būdu būti perkeltiems į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, būti perkeltiems į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai po tarnybinės veiklos vertinimo pakaitinio valstybės tarnautojo veikla įvertinama labai gerai arba būti laikinai perkeltiems į kitas pareigas dėl tarnybinės būtinybės).

Atsižvelgus į tai, manytina, kad pretendentų rezervo sudarymo tikslas yra perteklinis socialinių garantijų užtikrinimo atžvilgiu ir nepadeda pasiekti jam iškeltų tikslų, o šio rezervo administravimas sukuria papildomą administracinę naštą Vyriausybės įgaliotai įstaigai (Valstybės tarnybos departamentui prie VRM). 13. Dėl VTĮ 18 straipsnio pakeitimo VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas valstybės tarnautojo prašymu.

VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, o kai į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas be valstybės tarnautojo atskiro prašymo įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. VTĮ 18 straipsnio 2 ir

3 dalies pakeitimai skirti žmogiškųjų išteklių valdymui supaprastinti, kai

asmenį į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija (žr. šios dalies 6 punktą). 14. Dėl VTĮ 21 straipsnio pakeitimo. Sudaroma galimybė „pakaitinį valstybės tarnautoją“ perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvoka, atitinkamai siūloma keisti ir VTĮ 21 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, galės būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir atvirkščiai.

Siūloma papildyti VTĮ

21 straipsnį nauja 7 dalimi ir nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojas jo

rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui, arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas. Praktikoje yra poreikis turėti galimybę karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir yra atvejų, kai pareigas einantys karjeros valstybės tarnautojai skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Šis pakeitimas leistų paprasčiau valdyti žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje (perkėlimo procedūros yra paprastesnės, nei atleidimo–priėmimo ir valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros (pvz., nenutrūksta stažas tarnybos Lietuvos valstybei, stažas atostogoms gauti, galimybė grįžti į eitas pareigas ir kt.).

Pasibaigus karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas terminui, karjeros valstybės tarnautojas būtų grąžinamas į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tuo atveju jei, pavyzdžiui, karjeros valstybės tarnautoją, priimtą pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, ir laikinai perkeltą į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas nebus galimybės grąžinti į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pavyzdžiui, iš vaiko priežiūros grįžus karjeros valstybės tarnautojui, kurį laikinai pakeisti ir buvo priimtas karjeros valstybės tarnautojas), karjeros valstybės tarnautojas iš pareigų bus atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas (pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas). Karjeros valstybės tarnautoją perkėlus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir sukakus 65 metus, pasibaigus terminui, kuriam karjeros valstybės tarnautojas buvo perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, jis iš pareigų bus atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas (sukanka 65 metai). Pagal VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikalavimas būti ne vyresniam kaip

65 metų amžiaus netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojams.

Siūloma VTĮ 21 straipsnį papildyti nauja 16 dalimi ir nustatyti, kad kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas grįžta į pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas VTĮ V skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas (tiek toje pačioje, tiek kitoje įstaigoje). Kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ar perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas toliau eina šias pareigas. Pastarąja nuostata siekiama valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimą suderinti su Darbo kodekso 67 straipsnio 3 dalies nuostata (terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas). Pavyzdžiui, karjeros valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis vaiko priežiūros atostogose esantį valstybės tarnautoją, ir vaiko priežiūros atostogose esančiam valstybės tarnautojui atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų, karjeros valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis vaiko priežiūros atostogose esantį valstybės tarnautoją, ir toliau eitų šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas

15. Dėl VTĮ 22 straipsnio pripažinimo

netekusiu galios. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į tai, kad siūloma naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo institutą, VTĮ 22 straipsnio nuostatos inkorporuojamos į VTĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. 16. Dėl VTĮ 23 straipsnio pakeitimo. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, tikslinamos VTĮ 23 straipsnio nuostatos, jas derinant su kitų straipsnių nuostatomis. 17. Dėl VTĮ 24 straipsnio pakeitimo.

Nuostatos, reglamentuojančios atitiktį specialiesiems reikalavimams, susijusiems su įslaptinta informacija, suderinamos su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Analogiškas suderinimas atliekamas ir kituose VTĮ straipsniuose. 18. Dėl VTĮ 25 straipsnio pakeitimo. Atsisakoma „atstovybių prie tarptautinių organizacijų“ sąvokos, kurią pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą apima „diplomatinės atstovybės“ sąvoka. Analogiškas pakeitimas daromas ir kituose VTĮ straipsniuose, pvz., 44 straipsnio 1 dalyje. Taip pat 25 straipsnyje siūloma nuosekliai vartoti „karjeros valstybės tarnautojo“ sąvoką. 19. Dėl VTĮ 26 straipsnio pakeitimo. VTĮ 26 straipsnio nuostatos keičiamos sistemiškai jas derinant su kitomis VTĮ nuostatomis. 20. Dėl VTĮ 27 straipsnio pakeitimo. Tobulinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. VTĮ 27 straipsnio 1 dalyje tikslinamos nuostatos, kokių valstybės tarnautojų tarnybinė veikla yra vertinama: vertinama įstaigų vadovų, išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ir karjeros valstybės tarnautojų, išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, perkeltus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas. VTĮ 27 straipsnio 4 dalyje siūloma trumpinti terminą, kurio pakanka įvertinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tarnybinę veiklą (nuo 6 iki 4 mėnesių). Manytina, kad 4 mėnesių terminas yra pakankamas nustatytoms užduotims atlikti ir valstybės tarnautojo veiklai vertinti. Pažymėtina, kad jei tiesioginis vadovas įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, su tokiu įvertinimu gali nesutikti ne tik valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė buvo vertinama, bet ir į pareigas priimantis asmuo.

Tokiu atveju į pareigas priimantis asmuo turi teisę pagal VTĮ 27 straipsnio 13 dalį su prašymu kreiptis į vertinimo komisiją, kad ši pateiktų jam išvadą dėl atlikto valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Atsižvelgus į tai, tikslinama VTĮ 27 straipsnio 7 dalis. VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas yra skatinamas. Pavyzdžiui, nesant (nėra paskirto) įstaigos vadovo – valstybės pareigūno, jį pavaduoja karjeros valstybės tarnautojas, o nesant (nėra paskirto) karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, šio karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nėra vertinama. Siūloma keisti VTĮ 27 straipsnio 9 dalį. Pagal šiuo metu galiojančio VTĮ 27 straipsnio 10 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas gali būti sudarytas esant šioms sąlygoms: 1) valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir 2) valstybės tarnautojui yra nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Toks teisinis reguliavimas nėra lankstus, nes norint sudaryti minėtą planą būtina sumažinti pareiginės algos koeficientą, tačiau toks pareiginės algos koeficiento sumažinimas gali būti objektyviai neįmanomas (pvz., tais atvejais, kai valstybės tarnautojui jau yra nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas, tačiau poreikis tobulinti tarnybinės veiklos rezultatus išlieka).

Siekiant lankstumo siūloma nustatyti, kad tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas gali būti sudaromas tiesiog įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nereikalaujant dar ir pareiginės algos koeficiento sumažinimo. VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma nustatyti papildomą neigiamo tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatą – karjeros valstybės tarnautoją, laikinai perkeltą į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, grąžinti į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Gali pasitaikyti atvejų (tačiau praktikoje tokie atvejai yra labai reti), kai valstybės tarnautojas laikinai buvo perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tokį asmenį įvertinus nepatenkinamai, toks valstybės tarnautojas gali būti grąžintas į eitas (aukštesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Šis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo paradoksas, kai įvertintas nepatenkinamai valstybės tarnautojas grąžinamas į aukštesnes pareigas, siejamas su valstybės tarnautojo turimomis kompetencijomis. Pavyzdžiui, asmenį laikinai perkeliant iš skyriaus vedėjo pareigų į vyriausiojo specialisto pareigas (karjeros valstybės tarnautojas laikinai gali būti perkeliamas ir į kitą įstaigą ar į kitą tos pačios įstaigos padalinį), skyriaus vedėjas neturės reikiamų kompetencijų, būtinų eiti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir kartu nėra poreikio mažinti pareiginės algos koeficientą.

VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma atsisakyti žodžio „neeilinio“ (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai), nes gali būti situacijų, kai veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpio pabaiga sutaps su kasmetinio vertinimo laikotarpiu, t. y. valstybės tarnautojui neeilinio vertinimo metu gali būti sudaromas nuo 2 iki 6 mėnesių valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas, o jo pabaiga sutaps su kasmetiniu tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiu. VTĮ 27 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti tarnybinės veiklos vertinimo metu priimtų sprendimų įgyvendinimo tvarką tais atvejais, kai vertinama valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas pareigas, tarnybinė veikla. Manytina, kad sprendimas perkelti į žemesnes pareigas ar atleisti iš pareigų nesuderinamas su laikino perkėlimo į kitas pareigas institutu, nes valstybės tarnautojas, perkeltas į laikinas pareigas (pvz., esant tarnybinei būtinybei) dėl pasikeitusių funkcijų pobūdžio, apimties ar atsakomybės laipsnio, ypač, kai perkeliama į aukštesnes pareigas, gali ne taip sėkmingai atlikti jam pavestas laikinas funkcijas. Todėl tokio valstybės tarnautojo perkėlimas į žemesnes pareigas ar atleidimas iš pareigų būtų neproporcingas ir neteisingas, nes nebūtų atsižvelgta į tai, kaip jis vykdė pareigas iki jo perkėlimo į laikinas pareigas.

Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimai – sumažinti pareiginės algos koeficientą arba sudaryti tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planą – būtų įgyvendinami tik einant pareigas, į kurias laikinai yra perkeltas valstybės tarnautojas, t. y. neigiami sprendimai būtų siejami su ta tarnybine veikla, už kurios vykdymą ir buvo priimtas konkretus neigiamas sprendimas. Tuo atveju, jei laikinas pareigas einantis valstybės tarnautojas buvo įvertintas labai gerai ir įgijo teisę į didesnį pareiginės algos koeficientą, ši teisėtai įgyta teisė turėtų būti išsaugoma (teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai) valstybės tarnautoją grąžinus į eitas valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 27 straipsnio 13 ir 14 dalyse siūloma reglamentuoti tarnybinės veiklos vertinimo komisijose aspektus, kai nėra įstaigos vadovo (įstaigos vadovas nėra priimtas į pareigas), kuris galėtų vertinti savo pavaldinius. Tokiu atveju nesamo įstaigos vadovo pavaldinių tarnybinę veiklą vertintų įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (pavyzdžiui, Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministras ar meras). Siekiant objektyvumo, VTĮ 27 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad vertinant vidaus auditorių tarnybinę veiklą vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir atsisakyti nuostatos, kad vertinant savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, valstybės tarnautojų veiklą vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovas.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 9 straipsnio 5 dalimi, atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito išorinę peržiūrą, kurios tikslas – įvertinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos sukurtą audito kokybės kontrolės sistemą ir atliktų auditų kokybę, pareikšti dėl to nuomonę. Ar atliekant valstybinį auditą, ar savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito išorinę peržiūrą, Valstybės kontrolė vadovaujasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais – Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais inter alia Tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais – profesiniais nutarimais. INTOSAI patvirtintuose esminiuose principuose 10 INTOSAI-P – Meksiko deklaracijoje dėl Aukščiausios audito institucijos (toliau – AAI) nepriklausomumo – įtvirtinti pagrindiniai AAI principai ir atskleistas jų turinys. 10 INTOSAI-P trečiasis nepriklausomumo principas „Pakankamai platūs įgaliojimai ir visiška veiksmų laisvė vykdant AAI funkcijas“ inter alia nurodo, kad AAI neturėtų niekaip dalyvauti arba sudaryti įspūdį, kad dalyvauja audituojamų organizacijų valdyme; AAI turėtų užtikrinti, kad jų personalas neužmegztų per daug artimų santykių su audituojamais subjektais, kad galėtų išlikti objektyvūs ir atrodyti nešališki.

Manytina, kad dalyvavimas veiklos vertinimo komisijos darbe vertinant savivaldybės kontrolieriaus – įstaigos vadovo kasmetinę veiklą suprantamas ir laikomas tiesioginiu dalyvavimu savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valdyme vertinant šių institucijų vadovus (vykdančius institucijos valdymą asmenis), todėl tai prieštarauja jau minėtam 10 INTOSAI-P įtvirtintam principui. VTĮ 27 straipsnio 15 dalį siūlytina papildyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga arba darbo taryba ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, yra šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. 21. Dėl VTĮ 29 straipsnio pakeitimo. Tikslinamas pareiginės algos nustatymas, kai perkeliama į kitas valstybės tarnautojų pareigas skirtingose įstaigų grupėse. Bendra pareiginės algos koeficiento nustatymo taisyklė nurodyta VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Siekiant įgyvendinti valstybės tarnautojo teisę į karjerą (tiek vertikalią, tiek horizontalią), VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti taisykles.

Tais atvejais, kai, perkeliant valstybės tarnautoją į lygiavertes pareigas iš vienos įstaigų grupės į kitą įstaigų grupę, valstybės tarnautojo turimas pareiginės algos koeficientas nepatenka į pareigybės, į kurią perkeliamas valstybės tarnautojas, grupei nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą, turėtų būti nustatytas toks pareiginės algos koeficientas, kuris patektų į atitinkamai įstaigų grupei priskirtos pareigybių grupės nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą. Sistemiškai vertinant VTĮ 29 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš žemesnės įstaigų grupės į aukštesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas nesiekia aukštesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatyto minimalaus koeficiento, jam turėtų būti nustatytas žemiausiais koeficientas iš pareigybės, į kurią jis yra perkeliamas, grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Analogiškai, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš aukštesnės įstaigų grupės į žemesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas viršija žemesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatytą maksimalų koeficientą, jam turėtų būti nustatytas aukščiausiais koeficientas iš pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Vadovaujantis šia taisykle, VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog perkėlimo (laikino perkėlimo) į lygiavertes, žemesnes pareigas, grąžinimo į ankstesnes pareigas, karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo atvejais nustatoma pareiginė alga turi patekti į pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą.

Tokiu būdu būtų išlaikoma bendra įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistema ir išvengta situacijų, kai valstybės tarnautojams taikomi individualūs koeficientai, neatitinkantys VTĮ 1 priede nustatytų pareigybės grupės koeficientų intervalo. VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatoma galimybė perkeliant iš nevadovaujančių (valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų) į vadovaujančias (valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas) lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas nustatyti jo iki perkėlimo turėtą pareiginę algą, taikant iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad į tą pačią pareigybių grupę patenkančios pareigybės (ir vadovaujančios, ir nevadovaujančios) skiriasi atsakomybės laipsniu ir vykdomų funkcijų apimtimi, todėl, siekiant į atitinkamas pareigybes pritraukti kompetentingus valstybės tarnautojus, siūloma nustatyti galimybę taikyti finansinę (motyvuojančią) paskatą – iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tokiu būdu pareiginės algos koeficientas būtų didinamas tuo atveju, kai, pvz., patarėjui siūloma tarnybinio kaitumo būdu pereiti į lygiavertes skyriaus, esančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pareigas.

VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose numatoma galimybė atkuriant karjeros valstybės tarnautojo statusą į eitas ar lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatyti iki atleidimo turėtą pareiginę algą, su galimybe taikyti iki 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, o atkuriant karjeros valstybės tarnautojo pareigas į žemesnes pareigas – nustatyti iki atleidimo turėtą pareiginę algą. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, jog neretai nuo asmens atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų iki karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo praeina nemažas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgus į pakitusius infliacijos ir kitus finansinius (ekonominius) rodiklius, asmens turėta pareiginė alga tampa santykinai nedidelė. Visais VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais nuostata, kad pareiginė alga nustatoma taikant iki 1 ar 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, neįpareigoja didinti pareiginės algos koeficiento, t. y. įstaiga dėl ribotų finansinių galimybių gali taikyti ir nulinį („0“) koeficientą. VTĮ 27 straipsnio 4 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas perkeltiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas perkeltiems karjeros valstybės tarnautojams nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga. 22. Dėl VTĮ 30 straipsnio pakeitimo. Tikslinamos nuostatos dėl priemokų mokėjimo VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje siūloma pailginti priemokų terminą iki 9 mėnesių.

Praktikoje susiduriama su situacija, kuomet valstybės tarnautojams tenka atlikti papildomas funkcijas ilgesnį, negu

6 mėn. laikotarpį, tokiu būdu nėra užtikrinamas teisingo apmokėjimo už darbą

principas. Šis pasiūlymas siejamas su siekiu skatinti įstaigas valstybės tarnautojų darbo užmokestį didinti ne per priemokų institutą, o didinant pareiginės algos koeficientą. Kitaip bus susiduriama su ankstesne praktiką, kuomet priemokų mokėjimas įgaudavo nuolatinį pobūdį. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma patikslinti nuostatą, kad priemoka už pavadavimą gali būti skirta ne tik pavaduojant valstybės tarnautoją, bet ir darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį. Siūlytina papildyti VTĮ 30 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad valstybės tarnautojui gali būti skiriama priemoka už darbą nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Priemokos už darbą, kai valstybės tarnautoją veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Ši priemoka negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai projektų (Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojami projektai) įgyvendinimas, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pavadavimas esant tikslinėse atostogose, nedarbingumo laikotarpis, taip pat VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose ėjimas paprastai trunka ilgiau nei 9 mėnesius, VTĮ 30 straipsnio 3 dalyje siūloma neriboti priemokos mokėjimo termino vykdant šias funkcijas.

Neriboti priemokos skyrimo termino siūlytina ir skiriant VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą priemoką už darbą nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. 23. Dėl VTĮ 31 straipsnio pakeitimo. Siekiant inovatyvių sprendimų ir skatinti organizacinės kultūros plėtrą, VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti naują valstybės tarnautojų skatinimo rūšį – valstybės tarnautojas galėtų būti skatinamas kitomis iki 1 pareiginės algos dydžio socialinėmis skatinimo iniciatyvomis (tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus). Ši nuostata įstaigoms leistų vykdyti įvairias socialines iniciatyvas ir už jų įgyvendinimą apdovanoti valstybės tarnautojus (pvz., kompensuoti viešojo transporto bilietus skatinant valstybės tarnautojus naudotis viešuoju transportu, kompensuoti sporto klubo abonementą skatinant sveiką gyvenseną ir kt.). Įvairios socialinės skatinimo iniciatyvos yra įprasta organizacijų darbuotojų skatinimo priemonė[3].

Šiuo metu VTĮ nėra nustatyta, kaip apmokamos suteikiamos papildomos poilsio dienos, ar už jas turi būti atsiskaitoma atleidžiant ar perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas, per kiek laiko turi būti panaudojamos suteiktos papildomos poilsio dienos, todėl, siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, siūloma šiuos su mokamų poilsio dienų suteikimu susijusius aspektus reglamentuoti. Siūlomos nustatyti nuostatos, kad mokamos poilsio dienos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo dienos ir per šį laiką nepanaudotos mokamos poilsio dienos prarandamos. Šis pasiūlymas siejama su tuo, kad, valstybės tarnautojui per 12 mėnesių nepasinaudojus papildomomis poilsio dienomis, skatinimas netenka prasmės ir nebeatlieka savo funkcijos, nes nuo valstybės tarnautojo paskatinimo iki pasinaudojimo skatinimo priemone (mokamomis poilsio dienomis) praeina per didelis laiko tarpas. Analogiškai Vidaus tarnybos statuto

37 straipsnio 4 daliai, VTĮ 31 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti aiškų

teisinį pagrindą skatinti valstybės tarnautojus už atitinkamų teisės pažeidimų, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, atskleidimą ar ištyrimą. Nurodytais atvejais valstybės tarnautojų skatinimą reglamentuoja Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575. 24. Dėl VTĮ 34 straipsnio pakeitimo. Tikslinamos su tarnybinių nuobaudų skyrimu susijusios nuostatos. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje patikslinamos nuostatos, susijusios su tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminu. Aplinkybės ir terminai, susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, turi būti nustatyti įstatyme.

VTĮ 34 straipsnio 3 dalyje siūloma aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas nustačius, kad valstybės tarnautojas oficialios informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo gavimo metu yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų. Praktikoje dėl šių aplinkybių įstaigoms kyla neaiškumų, ar dėl atleisto valstybės tarnautojo veikos gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. 25. Dėl VTĮ 44 straipsnio pakeitimo. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatos sistemiškai derinamos tarpusavyje ir su Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis. 26. Dėl VTĮ 47 straipsnio pakeitimo VTĮ 47 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad į tarnybos stažą Lietuvos valstybei būtų įskaitomas ir laikas einant Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno pareigas (kaip ir einant kitų statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ar kitas pareigas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2901 buvo pakeistas Vadovybės apsaugos tarnybos statusas – iš įstaigos prie VRM 2020 m. liepos 1 d. Vadovybės apsaugos tarnyba tapo Vyriausybės įstaiga. 27. Dėl VTĮ 48 straipsnio pakeitimo. VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytu pagrindu (atleidimas šalių susitarimu) atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Kartu siūloma VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad valstybės tarnautojui, atleistam šalių susitarimu iš valstybės tarnautojo pareigų, išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu atleistam valstybės tarnautojui yra išmokama visa sutarta išeitinė kompensacija, o kitą dieną toks buvęs valstybės tarnautojas priimamas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas. Taip pat VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti, kad valstybės tarnautojui mirus, išmokamos mirusiam valstybės tarnautojui priklausiusius išmokėti ne tik išeitinės išmokos, bet ir VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje nurodytos kompensacijos. Kitose VTĮ 48 straipsnio dalyse įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje. 28. Dėl VTĮ 49 straipsnio, DTĮ 88 ir 90 straipsnių bei VTS 59 straipsnio pakeitimo. Nustatomos socialinės garantijos įstaigų vadovams, kurių pareigybė naikinama, perkelti juos į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ, DTĮ ir VTS nuostatos derinamos tarpusavyje dėl valstybės tarnautojo laidojimo išlaidų apmokėjimo, žuvusio (mirusio) valstybės tarnautojo ir juo užsienyje gyvenusių ir žuvusių (mirusių) šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą. VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje siekiant lygiateisiškumo siūloma nustatyti, kad naikinant ne tik karjeros valstybės tarnautojo, bet ir įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, įstaigos vadovas jo sutikimu būtų paskiriamas į lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo (pagal VTĮ 1 priedo 2 dalies nuostatas, direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje) pareigybei lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos būtų teismo kanclerio pareigos), o jei tokių nėra į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje, VTS 59 straipsnio 2 dalyje ir DTĮ 88 straipsnio 3 dalyje siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus nustatyti valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį (šiuo metu įgaliojimai nustatyti valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį yra nustatyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme). Numatoma galimybė apmokėti užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su valstybės tarnautoju gyvenusių šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatyta apmokėti ne tik žuvusių (mirusių) karių palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bet ir kartu su kariu užsienyje gyvenančių asmenų (sutuoktinių, vaikų, išlaikytinių) palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Kartu su žvalgybos pareigūnu, diplomatu užsienyje gyvenančių asmenų (šeimos narių) palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimas nustatytas taip pat Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme. Tačiau VTĮ kartu su valstybės tarnautoju užsienyje gyvenančių šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidų apmokėjimas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šias socialines garantijas.

Kartu pažymėtina, kad, pagal VTĮ 25 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai, perkelti į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų arba perkelti dirbti į specialiąsias misijas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnį, laikomi „kitais valstybės tarnautojais“. Diplomatinės tarnybos įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta galimybė valstybės lėšomis apmokėti užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kitais valstybės tarnautojais gyvenusių šeimos narių pervežimo į Lietuvą išlaidų. Siekiant nepažeisti konstitucinio lygiateisiškumo principo, siūloma keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą ir kitų valstybės tarnautojų šeimos nariams nustatyti analogišką socialinę garantiją, kurią šiuo metu turi diplomatų, karių, žvalgybos pareigūnų šeimos nariai ir kurią siūloma nustatyti valstybės tarnautojų šeimos nariams. Nustatoma teisė gauti kompensaciją, kai valstybės tarnautojas sužalojamas atlikdamas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo ne tik užsienio valstybėje, bet ir Lietuvoje. VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi, ši nuostata nenustato teisės gauti kompensaciją, jei valstybės tarnautojas sužalojamas Lietuvoje atlikdamas jam priskirtas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Toks reguliavimas neturi objektyvaus pagrindimo. Manytina, kad teisė gauti kompensaciją turėtų būti siejama su pačiu sužalojimo faktu, o ne su sužalojimo vieta.

Pažymėtina, kad VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensacija valstybės tarnautojo žūties (mirties) atveju būtų mokama nepriklausomai nuo to, kur – Lietuvoje ar užsienyje – valstybės tarnautojas žuvo. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalį, kompensacija vidaus tarnybos sistemos pareigūnui mokama ir tada, kai jis sužalojamas vykdydamas tarnybines pareigas Lietuvoje. Siekiant nuoseklaus ir pagrįsto teisinio reguliavimo, nustatoma teisė gauti kompensaciją ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas vykdydamas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo sužalojamas Lietuvoje. Skatinama savanoriška veikla. Siekiant skatinti savanorišką veiklą ir didinti visuomenės sąmoningumą, VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojas atlieka savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tada, kai savanoriškos veiklos organizatoriumi yra politinė partija ar veikiama politinės partijos naudai, – iki vienos darbo dienos per kalendorinius metus. Kiti pakeitimai. VTĮ 49 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ir karjeros valstybės tarnautojui, perkeltam į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, garantuojamos eitos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. VTĮ 49 straipsnio 8 dalyje siūloma patikslinti asmenų, dėl kurių sunkios būklės valstybės tarnautojui gali būti skiriama materialinė pašalpa, sąrašą, taip pat suderinti sąvoką „ekstremali situacija“ su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojama sąvoka. 29. Dėl VTĮ 51 straipsnio pakeitimo. Siekiant patogiau tvarkyti statistiką, VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nauja redakcija dėstomi atleidimo pagrindai, juos išskiriant atskirais punktais.

Siūloma atsisakyti VTĮ

51 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyto atleidimo pagrindo (valstybės

tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas), nes, Valstybės tarnautojų registro duomenimis, nuo 2010 m. nė vienas valstybės tarnautojas nebuvo atleistas šiuo pagrindu. Be to, valstybės tarnautojo nepasirodymas darbe be pateisinamos priežasties laikomas pravaikšta ir šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktas), o pagal VTĮ 49 straipsnio 5 dalį eitos valstybės tarnautojo pareigos garantuojamos tik privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo laikotarpiu, bet ne jam pasibaigus. VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 14 punktas papildytas trūkstama nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tačiau karjeros valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į šias pareigas. 16 punktas papildytas nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti.

Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio

3 ir 4 dalyse nustatyta, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta

tvarka pripažinti pažeidusiais kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. 21 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (nepriekaištingos reputacijos) ir (ar) 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ar 5 punkte nustatytų reikalavimų. Esant VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms (kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais) valstybės tarnautojas iš pareigų galės būti atleidžiamas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytu pagrindu (paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti).

VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje siūloma iš 14 kalendorinių dienų į 20 kalendorinių dienų keisti įspėjimo apie atsistatydinimą terminą ir tokiu būdu šį terminą suvienodinti su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies analogišku terminu. Kituose VTĮ straipsniuose (4 straipsnio 4 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys, ir t.t.) kalendorinėmis dienomis apibrėžti terminai siūlomi skaičiuoti darbo dienomis, taip siekiant nuoseklumo visame VTĮ tekste (užtikrinant vienodą terminų skaičiavimą), išskyrus VTĮ 51 straipsnio 4 dalį, kurioje terminas suderinamas su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu 20 kalendorinių dienų terminu. 30. Dėl VTĮ 1 priedo keitimo. VTĮ 1 priede siūloma ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybę perkelti iš 5.1 pareigybių grupės į aukštesnę 4 pareigybių grupę, nes atliekamų funkcijų ir atsakomybės atžvilgiu ministerijos gynybos politikos direktorius yra artimas įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigybei (pažymėtina, kad yra tik kelios ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje). Taip pat VTĮ 1 priedas papildomas statutinėse įstaigose esančiomis pareigybėmis.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnis nustato policijos įstaigos ir jų vidaus struktūrą, kurioje yra poskyrio vedėjo pareigybė, kurią gali užimti ir karjeros valstybės tarnautojas. Taip pat VTĮ 1 priedo 7.1 papunktis papildomas trūkstama

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojo (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose) – pareigybe. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) savivaldybių viešojo administravimo įstaigose gali turėti pavaduotojų. 31. Dėl VTĮ projekto įgyvendinimo ir taikymo. VTĮ projekto 32 straipsnio

3 dalyje siūloma nustatyti, kad VRM po 2 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo

dienos atlieka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 4 straipsnyje siūloma kitaip skaičiuoti terminą, kada asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, ir siekiant užtikrinti jau pareigas einančių valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, VTĮ projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos taikomos šiuo metu pareigas einantiems valstybės tarnautojams, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti po keičiamo VTĮ įsigaliojimo. Siekiant valstybės tarnyboje išlaikyti valstybės tarnautojus, savo noru atsistatydinusius iš valstybės tarnautojo pareigų ir Vyriausybės priimtų ar Ministro Pirmininko paskirtų į valstybės pareigūno pareigas, siūloma atkurti valstybės tarnautojo statusą tiems asmenims, kurie iš valstybės tarnautojo pareigų atsistatydino iki VTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtus lūkesius, VTĮ projekto 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą pretendentų rezervą įtraukti asmenys turi teisę supaprastinta tvarka dalyvauti centralizuotuose konkursuose iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto 6 mėnesių termino pabaigos. VTĮ projekto 33 straipsnio

6 dalyje siūloma nustatyti, kad iki VTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo į

pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenys išlaikytų valstybės tarnautojo statusą ir galėtų pasinaudoti teise į karjerą valstybės tarnyboje (karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti kitą pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, pagal VTĮ 21, 25 ar 26 straipsnio nuostatas gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas). Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtus lūkesius, VTĮ projekto 33 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad 65 metų sulaukę pakaitiniai valstybės tarnautojai, į pareigas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, pareigas eina iki termino, kuriam jie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. VTĮ projekto 33 straipsnio 10 dalyje siūloma ištaisyti šiuo metu galiojančio VTĮ spragą ir nustatyti terminą, per kurį turi būti išnaudotos suteiktos mokamos poilsio dienos arba atitinkamai sutrumpintas darbo laikas. Taigi, priėmus įstatymų projektus laukiama šių teigiamų rezultatų: 1.

Supaprastės žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje (lankstesnės valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas perkėlimo procedūros, išvengiama „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą). 2. Supaprastėjus žmogiškųjų išteklių valdymui, mažės administracinė našta Valstybės tarnybos departamentui, įstaigoms ir valstybės tarnautojams. 3. Pašalinus praktikoje pastebėtas VTĮ taikymo spragas, taps aiškesnis valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VTĮ, 2019 m. išryškėjo VTĮ taikymo probleminės sritys. Norint sėkmingai konkuruoti dėl žmogiškųjų išteklių su privačiu sektoriumi, iškilo poreikis lanksčiau reguliuoti valstybės tarnybos teisinius santykius. Šiuo metu galiojančio VTĮ kai kurios nuostatos apsunkina įstaigų vadovų teisę greitai ir paprastai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pabrėžtina, kad VTĮ projekte siūlant nustatyti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, VTĮ paliekamos esamos ar siūlomos naujos valstybės tarnautojų socialinės garantijos (pavyzdžiui, VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti socialinę garantiją, pagal kurią valstybės tarnautojas savo noru ar kitais valstybės tarnautojo atleidimo ne dėl valstybės tarnautojo kaltės pagrindais iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui suteikiama galimybė 3 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos atkurti valstybės tarnautojo statusą).

Įgyvendinant STT rekomendacijas[4] VTĮ projekte siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad VTĮ ir jį lydinčiųjų įstatymų poveikis valstybės tarnybai bus teigiamas. Poveikis valstybės finansams. VTĮ projekto poveikis valstybės finansams nenumatomas. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės tarnautojams priemokos gali būti mokamos ir valstybės tarnautojai gali būti skatinami finansinėmis motyvavimo priemonėmis.

VTĮ 1 priede numatytas pasiūlymas ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybę perkelti iš 5.1 pareigybių grupės į aukštesnę 4 pareigybių grupę papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, nes valstybės tarnyboje yra tik kelios ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybės, kurių galimas pareiginės algos koeficiento didinimas būtų didinamas Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Poveikis administracinei naštai. Priėmus VTĮ ir su juo susijusius įstatymų projektus, sumažės administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. VTĮ projekte atsisakoma perteklinio teisinio reguliavimo, supaprastinamos žmogiškųjų išteklių valdymo procedūros (pavyzdžiui, atsisakoma pakaitinio valstybės tarnautojo instituto). Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. apie 20 proc. visų paskelbtų konkursų sudarė pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos. Atsisakius pakaitinių valstybės tarnautojų instituto ir sudarius galimybę karjeros valstybės tarnautoją, priimtą pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas, bus išvengiama „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą (šiuo metu iš pradžių skelbiama atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, o grįžus nuolatiniam valstybės tarnautojui – skelbiamas konkursas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas). 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, VRM yra atlikusi VTĮ projekto antikorupcinį vertinimą, kurio metu korupcijos rizikos veiksnių nenustatyta. 7.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms

ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, turės būti keičiami ar pripažįstami netekusiais galios šie teisės aktai, kurių pakeitimo projektus parengs VRM:

1. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;

3. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr.

1288 „Dėl Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašo ir

Valstybės tarnautojų, kurie žuvo arba mirė užsienyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą apimant šios dalies 4–6 papunkčiuose nurodytus Vyriausybės nutarimus);

5. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 195 „Dėl Žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojimo išlaidų, žvalgybos pareigūnų ir kartu gyvenusių asmenų palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą);

6. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1340 „Dėl Karių, žuvusių (mirusių) tikrosios karo tarnybos metu, laidojimo išlaidų, karių ir jų šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą);

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro

nuostatų patvirtinimo“;

8. Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 1V-447 „Dėl Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“;

9. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“;

10. Profesinių mokymų įstaigų įstatai (šiuos

teisės aktus parengs profesinių mokymo įstaigų steigėjai ar dalininkai). Prireikus bus rengiami ir kiti teisės aktai. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų

valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Įstatymų projektuose nėra imperatyvių nuostatų, kurių įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados VRM 2019–2020 m. kaupė ir apibendrino valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atsiliepimus dėl 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos VTĮ įgyvendinimo problematikos ir pasiūlymus tobulinti VTĮ. 2020 m. sausio mėn. VRM įvyko ministerijų atstovų pasitarimas VTĮ taikymo problemoms aptarti, kurio metu buvo pateikti ir išgryninti pasiūlymai dėl VTĮ pakeitimų. Visų šių įstaigų pasiūlymų pagrindu ir buvo parengti įstatymų projektai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082, kurį priėmus atitinkamai turės būti tikslinami VTĮ, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9, 22 ir 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-5082 ir jį lydinčių įstatymo projektų tikslas yra sudaryti lygias galimybes (teises) gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako

65 metai ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos

dydžius ir mokėjimo sąlygas. [1] STT 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 „Dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“ [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0];

STT 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 4-01-9572 „Dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymo“, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir VRM. [2] [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0] [3] Žr. Ashraf N., Bandiera O. Social Incentives in Organizations. Annual Review of Economics. Vol 10, 2018. P. 439-463.; Mathis L. R., Jackson H. R., Valentine R. S. ir kt. Human Resource Management. Cengage Learning, 2016. P. 463-469; Fisher G. J. How to Run Successful Incentive Schemes. Kogan Page Publishers, 2005. [4] STT

2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 „Dėl

nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“ [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0]; STT 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Nr.

4-01-9572 „Dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymo“, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir VRM.

Teisės departamento išvada

2020-10-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS

ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-10-09 Nr. XIIIP-5249

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 2 straipsniu keičiamo

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)

4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti, jog valstybės

tarnautojas ir asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai“. Pastebėtina, kad įstatymo projekte nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšys – atleidimas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir atleidimas, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą – nepasižymi jokiais teisiškai reikšmingais požymiais, kurie leistų šias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis išskirti iš visų kitų BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių. Asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bet kuriuo iš BK numatytų pagrindų, įskaitant ir numatytuosius BK 36 ir 37 straipsniuose, teismas visais atvejais turi konstatuoti, kad tokio asmens veikoje buvo visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jokiu būdu nereiškia asmens padarytos veikos dekriminalizacijos. Dėl to abejotina, ar įstatymo projekte numatomas privilegijuojantis teisinis reguliavimas yra suderinamas su asmenų lygybės principu. 2.

2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2

dalies 5 punkte siūloma nustatyti šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų normų išimtį („tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“) ir išimties išimtį ((išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą“). Jeigu siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlytina nekeisti straipsnio dalių numeracijos ir išimtis formuluoti atitinkamai šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, kur nustatytos ir pačios taisyklės. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, pažymėtina, kad keičiamas įstatymas apskritai nereglamentuoja kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos. Jame nustatomos valstybės tarnautojų teisės ir pareigos, atsakomybė, darbo užmokestis, socialinės ir kitos garantijos, kas yra kolektyvinių sutarčių reguliavimo dalykas, tačiau ne pati kolektyvinių derybų ar sutarčių sudarymo tvarka. Antra, siūloma nuostata suponuoja, kad Darbo kodekso nuostatos negali prieštarauti tik imperatyviosioms keičiamo įstatymo nuostatoms. Norime pažymėti, kad keičiamame įstatyme, kaip bet kokiame viešosios teisės normas nustatančiame įstatyme, iš esmės būdingos ir nustatomos būtent imperatyviosios teisės normos. Tai reikštų, kad šių dviejų įstatymų tarpusavio taikymo viršenybę lemtų ne aiškiai nustatyta konkrečių normų viršenybės sąlyga, o tai, ar įstatymo norma, atsižvelgiant į jos turinį ir reikšmę, turėtų būtų laikoma imperatyviąja, ar dispozityviąja. Mūsų nuomone, toks įstatymų tarpusavio taikymo jų konkurencijos atveju reguliavimas yra ydingas.

Trečia, apskritai turėtų būti vengiama tokio įstatyminio reglamentavimo, suponuojančio, kad kito įstatymo (šiuo atveju – Darbo kodekso) nuostatos gali prieštarauti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms (nors ir ne imperatyviosioms), ir todėl jos net nebus taikomos. Kyla klausimas, kam apskritai priiminėti įstatymines nuostatas, kurios, kaip prieštaraujančios Darbo kodeksui, nebūtų taikomos. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 3 straipsnio 2 dalį, jeigu yra Darbo kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Penkta, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta subsidiaraus darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo valstybės tarnautojams taisyklė, o Darbo kodeksas yra vienas iš darbo santykius reguliuojančių teisės aktų, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies siūlytina atsisakyti. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitą įstatymą ir ši pareigybė nėra nustatyta šio įstatymo 1 priede, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas, suderinęs su Vyriausybės įgaliota įstaiga, pagal valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį, atsakomybę ir pavaldumą, pagal kitą įstatymą nustatytą valstybės tarnautojo pareigybę prilygina šio įstatymo 1 priede nurodytai valstybės tarnautojo pareigybei.“ Iš normos turinio neaišku, kokios tokio pareigybių prilyginimo teisinės pasekmės. 5.

5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnį siūloma papildyti

nauja 2¹ dalimi ir nustatyti savo esme analogišką normą, kuri nustatyta keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį). Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje ar kitur nereikėtų nustatyti bendro pobūdžio normos, nustatančios, kad įgyvendindamas šio įstatymo nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu siūlomą dalį būtų nuspręsta įtvirtinti, siekiant išvengti klaidingos aliuzijos į imperatyvų projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2¹dalyje nurodytos teisės taikymą, šioje dalyje vietoj žodžio „naudojasi“ siūlome įrašyti žodžius

„gali pasinaudoti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10

straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatai. 6. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, ar Vyriausybė nustato minimalų reikalingą įvertinimą asmenims, pretenduojantiems į vadovo pareigas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc, ar, vis dėlto, bus nustatytas vienas bendras minimalaus įvertinimo reikalavimas visiems asmenims, pretenduojantiems į vadovo pareigas. 7.

7. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto

9 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nereikėtų reglamentuoti

situacijos, kada karjeros tarnautojas priimamas ne į įsteigtą pareigybę ar laisvas karjeros tarnautojo pareigas, tačiau kai jis priimamas pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją (kas numatyta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje), nes iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, ar toks karjeros tarnautojas į valstybės tarnybą priimamas bendra tvarka, ar vis dėlto, į tokią vietą gali būti perkeliamas tik kitas karjeros tarnautojas keičiamo įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. 8. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį siūloma pakeisti ir nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą, kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą, išskyrus už šios dalies 7 punkte nurodytų pareigų ėjimą. Šios dalies 7 punkte nurodytos įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose einamos pareigos į kurias valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu jis buvo paskirtas, išrinktas ar deleguotas. Siūlomos nuostatos svarstytinos. Pirma, projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu yra teikiami Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr.

VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, einantiems pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose, yra atlyginama VTĮ nustatyta tvarka. Pagal konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. nutarimai).“ Pastebėtina, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog „Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas tai padarė tame pačiame nutarime išnagrinėjęs sąvokos

„valstybės tarnyba“ turinį: „<...> asmenys, dirbantys institucijose, per

kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.

Profesionalūs valstybės tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) <...>.“ Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo: „<...> Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto. Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.“ Taigi oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nėra teigiama, jog valstybės tarnautojo, paskirto, išrinkto ar deleguoto juridinio asmens kolegialaus organo nariu, veikla kolegialiame juridinio asmens organe laikytina valstybės tarnyba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną dėl valstybės tarnybos sampratos, ar visais atvejais laikytina, jog valstybės tarnautojo, paskirto (išrinkto) valstybės ar savivaldybės įmonės kolegialaus organo nariu, veikla valstybės ar savivaldybės įmonės kolegialiame organe yra valstybės tarnautojo profesinė veikla. Antra, pastebėtina, kad galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta atlyginimo valstybės ir savivaldybės įmonių kolegialių organų nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams speciali tvarka. Tokios tvarkos nesiūloma nustatyti ir keičiamame įstatyme. Atvirkščiai, keičiamo įstatymo 17 straipsnyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas neturi teisės gauti atlyginimą už veiklą įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, nurodytiems valstybės tarnautojams už veiklą valstybės ir savivaldybės įmonės kolegialiame organe būtų mokamos priemokos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendra tvarka (nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos, kaip už papildomų užduočių atlikimą). Manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų pakankamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiąją konstitucinę doktriną.

Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs: „– konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“; „kadangi už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui“; „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“.

Kitu atveju galėtų būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą atlyginimą principas. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotė „valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirti, išrinkti ar deleguoti“ formuluotė leidžia manyti, jog kolegialių organų narius – valstybės tarnautojus skiria, renka ar deleguoja šiuos valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose nustatytą kolegialių organų sudarymo tvarką. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnį, įmonės valdybos narius skiria ir atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnį, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, – valdybos narius, o pagal 32 straipsnį – stebėtojų taryba renka valdybos narius. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnį, iki viešosios įstaigos įregistravimo šaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuris turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose, o pagal šio įstatymo 10 straipsnį – visuotinis dalininkų susirinkimas renka ir atšaukia kolegialių organų narius, jeigu kolegialūs organai numatyti viešosios įstaigos įstatuose. 9. Siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad specialiosios taisyklės dėstomos po bendrųjų nuostatų, projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos turėtų būti dėstomos po šio straipsnio 2 ir 3 dalių, pvz., kaip 4 dalis. 10.

10. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 7 dalies

nuostata, suponuojanti, kad karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas iki praras jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, yra ydinga, nes suponuoja, kad perkėlimo terminas taip nelogiškai bei klaidinančiai ir formuluojamas – „iki praras pasitikėjimą“. Pažymėtina, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas priimami jį pasirinkusio subjektų įgaliojimų laikotarpiui, tačiau jie gali būti atleidžiami ir anksčiau, kai praranda jį pasirinkusiojo asmeninį nepasitikėjimą. 11. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8, 9 ir 11 dalių pirmųjų pastraipų bei 13 ir 14 dalių turinys tikslintinas, nes nėra aiški šioje pastraipoje įtvirtintos nuostatos taikymo sąlyga. Pažymėtina, kad nors valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatyta tvarka ir nėra paskirtas, jo pareigas laikinai eina ir visas jam priskirtas funkcijas įgyvendina kitas valstybės tarnautojas, kuris šiuo atveju ir turėtų vertinti tos institucijos ar įstaigos tarnautojų tarnybinę veiklą. Jeigu, vis dėlto, šia nuostata siekiama numatyti būtent to valstybės tarnautojo, kuris laikinai ir eina jį į pareigas priimančiojo asmens pareigas, tarnybinį vertinimą, tai turėtų būti suformuluota aiškiau. 12. Svarstytina, ar projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalies 3 punkte nereikėtų numatyti atvejo, kada po labai gero valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas pareigas, įvertinimo, jis negrąžinamas į eitas pareigas iki kito tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu jo tarnybinė veikla nebeįvertinamas labai gerai. 13.

13. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje

siūloma nustatyti, kad „Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga arba darbo taryba ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, yra šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, kelia abejonių siūlymas pagal kurį vertinimo komisijos nariu imperatyviai turėtų būti tos profesinės sąjungos atstovas, kurios nariu yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama. Pažymėtina, kad tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis. Įtvirtinus siūlomą nuostatą, profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas vertinimo komisijoje įgytų ne vertinimo, o atstovavimo valstybės tarnautojui bruožų. Dėl tokio reguliavimo turėtų būti sudaromos kelios vertinimo komisijos, jų sudėtis įgytų individualią, o ne universalią paskirtį. Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2045-415/2019) nurodė, kad „Teisėjų kolegija apskritai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjų teisių pažeidimai grindžiami Darbo tarybų veiklą reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų Darbo kodekse, pagrindu. Darbo tarybos yra išimtinai darbuotojų atstovai (DK 165 str.) ir neturi jokių teisių valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose.

Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjų argumentus, kad valstybės tarnautojai lyginant su darbuotojais yra diskriminuojami, jei būtų pripažįstama, kad Darbo tarybos yra tik darbuotojų atstovais.“ Atsižvelgiant į tai siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, kurios numato darbo tarybų ir jų narių teisinę padėtį. 14. Nėra aišku, kodėl projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos nesujungtos į vieną (kaip tai padaryta 1 punkte), nes perkeliamo ir laikinai perkeliamo į lygiavertes pareigas valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma vadovaujantis identiškomis nuostatomis. 15. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „visais VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais nuostata, kad pareiginė alga nustatoma taikant iki 1 ar 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, neįpareigoja didinti pareiginės algos koeficiento, t. y. įstaiga dėl ribotų finansinių galimybių gali taikyti ir nulinį („0“) koeficientą“, tačiau manome, kad formuluotė „taikant <...> didesnį koeficientą“ būtent ir įpareigoja į pareigas priimantį asmenį taikyti „bent kažkiek didesnį“ koeficientą nei valstybės tarnautojo turėtas. Jeigu projektu tokio imperatyvo nėra siekiama, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatos turi būti patikslintos. 16. Svarstytinas, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatos pagrįstumas, vertinant šio punkto santykį su 7 punkte įtvirtinta nuostata. Kitaip sakant, svarstytina, ar teisinga ir pagrįsta, kai ne dėl nuo asmens, atkuriančio karjeros valstybės tarnautojo statusą, priklausančių aplinkybių jis grįžta į žemesnes nei eitos pareigos, t. y. tuo atveju, kai į lygiavertes ar eitas pareigas atkurti statuso tiesiog nėra objektyvių galimybių, jam netaikyti iki 1,5 didesnio pareiginės algos koeficiento nustatymo galimybės.

Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nurodyta, kad neretai nuo asmens atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų iki karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo praeina nemažas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgus į pakitusius infliacijos ir kitus finansinius (ekonominius) rodiklius, asmens turėta pareiginė alga tampa santykinai nedidelė. Vertinant tokį argumentą, svarstytina, kuo remiantis jis yra taikomas tik atkuriant valstybės tarnautojo statusą į eitas ar lygiavertes pareigas. 17. Projekto 33 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti supaprastinto dalyvavimo centralizuotuose konkursuose tvarką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]