Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:
,,8¹. Ginkluotas laivų plėšimas – neteisėti smurtiniai ar sulaikymo veiksmai arba niokojimo veiksmai, taip pat grasinimas juos atlikti, išskyrus piratavimą, įvykdyti asmeniniais tikslais ir nukreipti prieš laivą arba prieš tokiame laive esančius asmenis ar turtą, laivui esant valstybės vidaus vandenyse, salyno vandenyse ir teritorinėje jūroje, arba bet kokie pirmiau aprašytus veiksmus kurstantys ar tyčia palengvinantys veiksmai.“
ją išdėstyti taip: „24. Laivo valdytojas
savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu kitais teisėtais pagrindais laivu besinaudojantis asmuo, perėmęs iš laivo savininko įsipareigojimus ir atsakomybę už laivo veiklą pagal 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.“
3Papildyti 2 straipsnį 29¹ dalimi:
,,29¹. Piratavimas – kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos
2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, kuris jeigu
jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui (išskyrus žvejį), kitas lieka laivo valdytojui.
Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui, tačiau, jeigu darbo sutartis yra sudaroma su žveju, darbo sutarties kopija įteikiama žvejui, o originalas lieka laivo kapitonui ir yra laikomas laikoma laive. Kiekvienam jūrininkui jo prašymu susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“
84 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Laivo valdytojas privalo:
1) sudaryti sąlygas jūrininkui išnagrinėti darbo sutartį ir pasikonsultuoti dėl jos nuostatų prieš ją sudarant, taip pat laisvai sutikti su darbo sutarties nuostatomis;
pareigomis, skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, užtikrinti, kad jūrininkai, įskaitant ir laivo kapitoną, laive galėtų lengvai gauti aiškią informaciją apie savo darbo sąlygas;
jūrininko darbo sutartį, susipažinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, į kurių uostus įplaukiama, kompetentingoms institucijoms. Prieš sudarydamas darbo sutartį, laivo valdytojas privalo sudaryti sąlygas jūrininkui susipažinti su jos nuostatomis, supažindinti jūrininką su jo būsimo darbo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis (sudarydamas sąlygas su šia informacija, įskaitant ir darbo sutartį, susipažinti ir kompetentingoms institucijoms), skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Jeigu jūrininkui priklausantis turtas laive buvo sugadintas arba dingo prarastas dėl apiplėšimo ginkluoto laivų plėšimo ar piratavimo, gaisro ar kitų laivui padarytų nuostolių, laivo valdytojas privalo išmokėti jūrininkui piniginę kompensaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,88 straipsnis. Garantijos jūrininkams „1. Jeigu darbo sutartis su jūrininku baigiasi arba jūrininkas nebegali vykdyti pareigų pagal darbo sutartį, arba nėra garantijos, kad ypatingomis aplinkybėmis jis galės tas pareigas vykdyti, arba jūrininko darbo sutartį nutraukia laivo valdytojas ar pats jūrininkas dėl pateisinamų priežasčių (ligos, sužeidimo ar kitos sveikatos būklės, dėl kurios reikia repatriacijos, kai nustatoma, kad jūrininko sveikatos būklė laidžia jam keliauti), arba laivo avarijos atveju, arba jei laivo valdytojas negali toliau vykdyti savo iš teisės aktų ar sutarčių kylančių įsipareigojimų kaip jūrininko darbdavys dėl nemokumo, laivo pardavimo, laivo registracijos pasikeitimo, arba jei laivas plaukia į didelės rizikos zoną, įtrauktą į Londono laivybos draudimo rinkos jungtinio karo komiteto patvirtintą pavojingų zonų sąrašą, į kurią vykti jūrininkas nedavė sutikimo, ir kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais, laivo valdytojas organizuoja jūrininko repatriaciją ir apmoka išlaidas, susijusias su jūrininko kelione į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Jeigu užsienio valstybė, kurioje yra laivas ir kurioje baigiasi laivo valdytojo sudaryta darbo sutartis su jūrininku arba jūrininkas nebegali vykdyti pareigų pagal darbo sutartį, arba nėra garantijos, kad ypatingomis aplinkybėmis jis galės tas pareigas vykdyti, atsisako priimti jį į šalį arba priima už užstatą, kurio laivo valdytojas negali duoti, jūrininkas tęsia darbą laive tol, kol laivas atplauks į uostą, kuriame jūrininką bus galima išlaipinti.“ 2.
Jeigu nustatoma, kad jūrininkas serga liga, kuri kelia pavojų kitiems esantiems laive asmenims, laivo kapitonas, jei laive neįmanoma šiam pavojui užkirsti kelio, sergantį jūrininką išlaipina į krantą artimiausiame uoste, į kurį įplaukia laivas kuriame gali būti suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos arba yra galimybė repatrijuoti jūrininką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kai nustatoma, kad jūrininko sveikatos būklė leidžia jam keliauti. 3. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą ir apie tai praneša artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūrininko nurodytam asmeniui. 4. Jeigu jūrininko reiso metu jūrininkas susirgo, buvo sužalotas, ar mirė ar žuvo, laivo valdytojas apmoka visas išlaidas už jūrininko gydymą, priežiūrą, slaugą iki dienos, kurią jūrininkas yra laikomas tinkamai repatrijuotu, ir ar palaikų pargabenimą. 5. Laivo valdytojas ar jo atstovas privalo imtis priemonių, kad apsaugotų laive esantį susirgusių, sužalotų ar mirusių jūrininkų turtą ir grąžintų jį jūrininkams, o jų mirties atveju – jų artimiesiems giminaičiams. 6 5.
repatriacijos išlaidas jų įdarbinimo pradžioje, taip pat draudžiama išskaityti repatriacijos išlaidas iš jūrininkų atlyginimo darbo užmokesčio ar kitų jiems priklausančių išmokų, išskyrus atvejus, kai, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis, buvo nustatyta, kad jūrininkas šiurkščiai pažeidė jūrininko pareigas. 7 6. Jeigu laivo valdytojas nevykdo jūrininkų, kurie turi teisę į repatriaciją, repatriacijos, Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija vykdo tokių jūrininkų repatriaciją tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patirtos išlaidos išieškomos ir dėl to patirtas išlaidas išieško iš laivo valdytojo. 8 7. Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, valdytojas privalo turėti galiojančią prievolių, susijusių su tinkamu jūrininkų repatrijavimu ir kitais laivo valdytojo įpareigojimais dėl reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose jūrininkų darbą jūrų laivyboje, įvykdymo užtikrinimo priemonę, suteiktą draudimo ar savidraudos veiklą vykdančio subjekto, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos narių, banko ar kito subjekto, turinčio teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą, arba draudimą. 9
jūrininkas įgyja teisę į repatriaciją, negali būti ilgesnis ilgesnė kaip 12 mėnesių nuo jūrininko reiso pradžios. Konkretūs jūrininkų reisų laikotarpiai, po kurių jūrininkai įgyja teisę į repatriaciją, nustatomi darbo ir kolektyvinėse sutartyse. 10 9. Laivo valdytojas neprivalo apmokėti išlaidų, numatytų šiame straipsnyje, jeigu dėl ligos ar sužalojimo jūrininkas apdraustas draudimo organizacijoje ir ši organizacija apmoka išlaidas. 11.
yra laikomas nelaisvėje laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, neatsižvelgiant į tai, ar pasibaigė darbo sutarties galiojimo laikotarpis, ar kuri nors darbo sutarties šalis pranešė apie sutarties vykdymo sustabdymą ar nutraukimą, jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, turi būti toliau mokami visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jei jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,89 straipsnis. Jūrininkų Jūrininko darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimas kitiems asmenims
valdytojas turi užtikrinti, kad jūrininkas galėtų pervesti visą savo darbo užmokestį ar jo dalį savo šeimai, išlaikytiniams arba teisėtiems gavėjams banko pavedimu ar panašiomis priemonėmis arba jūrininko reikalavimu dalis ar visas darbo užmokestis būtų pervedamas sutartu laiku tiesiogiai jūrininko nurodytiems asmenims jūrininko visas darbo užmokestis ar jo dalis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galėtų būti pervedamos tiesiogiai kitiems asmenims banko pavedimu ar sumokamos kitomis priemonėmis.
Darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, nustatomos konkrečios darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims sąlygos ir tvarka (darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų dalis arba dalys, jeigu pervedamas ne visas darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos; darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų, jų dalies arba dalių pervedimo periodiškumas, būdas ar priemonė) ir nurodomas konkretus asmuo ar asmenys, kuriems būtų pervedamas ar kitomis priemonėmis sumokamas jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys. 2. Jeigu jūrininkas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga reiso metu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims jūrininkas pateikia laivo kapitonui, o kapitonas šią informaciją raštu perduoda laivo valdytojui. 3.
laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, laivo valdytojas užtikrina, kad jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį nurodytam kitam asmeniui ar asmenims būtų pervedamos ar sumokamos kitomis priemonėmis visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jei jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal
teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkui.“6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: ,,Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo priedas
reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 174). 2. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
direktyva Nr. 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 363). 4. 2009 m. vasario 16 d.
direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio
m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo (OL 2009 L 131, p. 128). 6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 7. 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL 2017 L 25, p. 12).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 8¹ dalimi:
,,8¹. Ginkluotas laivų plėšimas – neteisėti smurtiniai ar sulaikymo veiksmai arba niokojimo veiksmai, taip pat grasinimas juos atlikti, išskyrus piratavimą, įvykdyti asmeniniais tikslais ir nukreipti prieš laivą arba prieš tokiame laive esančius asmenis ar turtą, laivui esant valstybės vidaus vandenyse, salyno vandenyse ir teritorinėje jūroje, arba bet kokie pirmiau aprašytus veiksmus kurstantys ar tyčia palengvinantys veiksmai.“
ją išdėstyti taip: „24. Laivo valdytojas
savininkas, ar juo naudojasi kitu teisėtu pagrindu kitais teisėtais pagrindais laivu besinaudojantis asmuo, perėmęs iš laivo savininko įsipareigojimus ir atsakomybę už laivo veiklą pagal 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.“
3Papildyti 2 straipsnį 29¹ dalimi:
,,29¹. Piratavimas – kaip apibrėžta 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos
2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.“
pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, kuris jeigu
jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vienas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas jūrininkui (išskyrus žvejį), kitas lieka laivo valdytojui.
Darbo sutarties kopija įteikiama laivo kapitonui, tačiau, jeigu darbo sutartis yra sudaroma su žveju, darbo sutarties kopija įteikiama žvejui, o originalas lieka laivo kapitonui ir yra laikomas laikoma laive. Kiekvienam jūrininkui jo prašymu susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduodama jūrininko knygelė.“
84 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Laivo valdytojas privalo:
1) sudaryti sąlygas jūrininkui išnagrinėti darbo sutartį ir pasikonsultuoti dėl jos sąlygų prieš ją sudarant, taip pat laisvai sutikti su darbo sutarties sąlygomis;
pareigomis, skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, užtikrinti, kad jūrininkai, įskaitant ir laivo kapitoną, laive galėtų lengvai gauti aiškią informaciją apie savo darbo sąlygas;
jūrininko darbo sutartį, susipažinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių, į kurių uostus įplaukiama, kompetentingoms institucijoms. Prieš sudarydamas darbo sutartį, laivo valdytojas privalo sudaryti sąlygas jūrininkui susipažinti su jos nuostatomis, supažindinti jūrininką su jo būsimo darbo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis (sudarydamas sąlygas su šia informacija, įskaitant ir darbo sutartį, susipažinti ir kompetentingoms institucijoms), skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Jeigu jūrininkui priklausantis turtas laive buvo sugadintas arba dingo prarastas dėl apiplėšimo ginkluoto laivų plėšimo ar piratavimo, gaisro ar kitų laivui padarytų nuostolių, laivo valdytojas privalo išmokėti jūrininkui piniginę kompensaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,88 straipsnis. Garantijos jūrininkams „1. Jeigu darbo sutartis su jūrininku baigiasi arba jūrininkas nebegali vykdyti pareigų pagal darbo sutartį, arba nėra garantijos, kad ypatingomis aplinkybėmis jis galės tas pareigas vykdyti, arba jūrininko darbo sutartį nutraukia laivo valdytojas, arba pats jūrininkas dėl pateisinamų priežasčių (ligos, sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikia jūrininko repatriacijos, kai nustatoma, kad jūrininko sveikatos būklė leidžia jam keliauti), arba laivo avarijos atveju, arba jeigu laivo valdytojas dėl nemokumo, laivo pardavimo, laivo registracijos pasikeitimo negali toliau vykdyti savo kaip jūrininko darbdavio įsipareigojimų, kylančių iš teisės aktų ar sutarčių, arba jeigu laivas plaukia į didelės rizikos zoną, įtrauktą į Londono laivybos draudimo rinkos jungtinio karo komiteto patvirtintą pavojingų zonų sąrašą, į kurią vykti jūrininkas, pasirašydamas darbo sutartį, nedavė sutikimo, ir kitais kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais, laivo valdytojas organizuoja jūrininko repatriaciją ir apmoka išlaidas, susijusias su jūrininko kelione į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Jeigu užsienio valstybė, kurioje yra laivas ir kurioje baigiasi laivo valdytojo sudaryta darbo sutartis su jūrininku arba jūrininkas nebegali vykdyti pareigų pagal darbo sutartį, arba nėra garantijos, kad ypatingomis aplinkybėmis jis galės tas pareigas vykdyti, atsisako priimti jį į šalį arba priima už užstatą, kurio laivo valdytojas negali duoti, jūrininkas tęsia darbą laive tol, kol laivas atplauks į uostą, kuriame jūrininką bus galima išlaipinti.“ 2.
Jeigu nustatoma, kad jūrininkas serga liga, kuri kelia pavojų kitiems laive esantiems asmenims, ir laive neįmanoma šiam pavojui užkirsti kelio, laivo kapitonas sergantį jūrininką išlaipina į krantą artimiausiame uoste, į kurį įplaukia laivas kuriame jam gali būti suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos arba yra galimybė repatrijuoti jūrininką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kai nustatoma, kad jūrininko sveikatos būklė leidžia jam keliauti. 3. Kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą ir apie tai praneša artimiausiai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Jūrininko prašymu laivo kapitonas perduoda jūrininko pateiktą informaciją jūrininko nurodytam asmeniui. 4. Jeigu jūrininko reiso metu jūrininkas susirgo, buvo sužalotas, ar mirė ar žuvo, laivo valdytojas apmoka visas išlaidas už jūrininko gydymą, priežiūrą, slaugą iki dienos, kurią jūrininkas yra laikomas tinkamai repatrijuotu, ir ar jo palaikų parvežimą. 5. Laivo valdytojas ar jo atstovas privalo imtis priemonių, kad apsaugotų laive esantį susirgusių, sužalotų ar mirusių jūrininkų turtą ir grąžintų jį jūrininkams, o jų mirties atveju – jų artimiesiems giminaičiams. 6 5.
laivų valdytojams reikalauti, kad jūrininkai iš anksto apmokėtų repatriacijos išlaidas jų įdarbinimo pradžioje, taip pat draudžiama išskaityti repatriacijos išlaidas iš jūrininkų atlyginimo darbo užmokesčio ar kitų jiems priklausančių išmokų, išskyrus atvejus, kai, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis, buvo nustatyta, kad jūrininkas šiurkščiai pažeidė jūrininko pareigas. 7 6. Jeigu laivo valdytojas nevykdo jūrininkų, kurie turi teisę į repatriaciją, repatriacijos, Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija vykdo tokių jūrininkų repatriaciją tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka ir sąlygomis. Patirtos išlaidos išieškomos ir dėl to patirtas išlaidas išieško iš laivo valdytojo. 8 7. Laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, valdytojas privalo turėti galiojančią prievolių, susijusių su tinkamu jūrininkų repatrijavimu ir kitais laivo valdytojo įpareigojimais dėl reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose jūrininkų darbą jūrų laivyboje, įvykdymo užtikrinimo priemonę, suteiktą draudimo ar savidraudos veiklą vykdančio subjekto, Tarptautinės laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimo klubų konfederacijos narių, banko ar kito subjekto, turinčio teisę vykdyti atitinkamą prievolių įvykdymo užtikrinimo veiklą, arba draudimą. 9
jūrininkas įgyja teisę į repatriaciją, negali būti ilgesnis ilgesnė kaip 12 mėnesių nuo jūrininko reiso pradžios. Konkretūs jūrininkų reisų laikotarpiai, po kurių jūrininkai įgyja teisę į repatriaciją, nustatomi darbo ir kolektyvinėse sutartyse. 10 9. Laivo valdytojas neprivalo apmokėti išlaidų, numatytų šiame straipsnyje, jeigu dėl ligos ar sužalojimo jūrininkas apdraustas draudimo organizacijoje ir ši organizacija apmoka išlaidas. 11.
piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, neatsižvelgiant į tai, ar pasibaigė darbo sutarties galiojimo laikotarpis, ar kuri nors darbo sutarties šalis pranešė apie sutarties vykdymo sustabdymą ar nutraukimą, jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, turi būti toliau mokami visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jeigu jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,89 straipsnis. Jūrininkų Jūrininko darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimas kitiems asmenims
valdytojas turi užtikrinti, kad jūrininkas galėtų pervesti visą savo darbo užmokestį ar jo dalį savo šeimai, išlaikytiniams arba teisėtiems gavėjams banko pavedimu ar panašiomis priemonėmis arba jūrininko reikalavimu dalis ar visas darbo užmokestis būtų pervedamas sutartu laiku tiesiogiai jūrininko nurodytiems asmenims visas jūrininko darbo užmokestis ar jo dalis ir kitos jam priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galėtų būti pervedamos tiesiogiai kitiems asmenims banko pavedimu ar sumokamos kitomis priemonėmis.
Darbo sutartyje, sudaromoje su jūrininku, nustatomos konkrečios darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims sąlygos ir tvarka (darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų dalis arba dalys, jeigu pervedamas ne visas darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos; darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų, jų dalies arba dalių pervedimo periodiškumas, būdas ar priemonė) ir nurodomas konkretus asmuo ar asmenys, kuriems būtų pervedamas ar kitomis priemonėmis sumokamas jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys. 2. Jeigu jūrininkas nusprendžia pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta paslauga reiso metu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją dėl darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimo kitiems asmenims jūrininkas pateikia laivo kapitonui, o kapitonas šią informaciją raštu perduoda laivo valdytojui. 3.
laive ar bet kurioje kitoje vietoje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo, laivo valdytojas užtikrina, kad jūrininko darbo užmokestis ir kitos jam priklausančios išmokos ar jų dalis arba dalys pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį nurodytam kitam asmeniui ar asmenims būtų pervedamos ar sumokamos kitomis priemonėmis visą jūrininko buvimo nelaisvėje laikotarpį iki jūrininko paleidimo ir repatriacijos į jo nuolatinę gyvenamąją vietą dienos arba, jei jūrininkas miršta nelaisvėje, iki jo mirties datos, nustatytos pagal
teikiama neatlygintinai, o valiutos keitimo kursas, jeigu kitaip nenustatyta šalių susitarimu, turi būti vyraujantis rinkos kursas arba oficialiai skelbiamas kursas. Valiutos keitimo kursas neturi būti nepalankus jūrininkui.“6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: ,,Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo priedas
reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 174). 2. 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
direktyva Nr. 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 363). 4. 2009 m. vasario 16 d.
direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio
m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo (OL 2009 L 131, p. 128). 6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1). 7. 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (OL 2017 L 25, p. 12).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Ekonomikos komiteto pirmininkas K.Starkevičius, 2021-01-06:
NR. I-1513
ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 2, 84, 88, 89 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant nacionalines nuostatas suderinti su 2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyvos 2009/13/EB, įgyvendinančios Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičiančios Direktyvą 1999/63/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. sausio 23 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio 11 d. patvirtino Tarptautinė darbo konferencija (toliau – Direktyva 2009/13/EB), nuostatomis, užtikrinti tinkamą 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje (toliau – MLC konvencija) nuostatų ir jos pakeitimų, patvirtintų 2018 m. birželio 5 d. Tarptautinės darbo organizacijos konferencijos 107-ojoje sesijoje, susijusių su garantijomis jūrininkams, t. y. jūrininkų atlyginimų ir kitų išmokų apsauga, kai jie yra laikomi nelaisvėje dėl piratavimo ar ginkluoto laivo plėšimo, įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės (l. e. grupės vadovo pareigas Vidmantas Tamulis,
el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Galiojančioje Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 (toliau – Įstatymas) redakcijoje nėra įtvirtintos sąvokos ,,ginkluotas laivų plėšimas“ ir ,,piratavimas“, nėra nuostatų, kurios nustatytų garantijas jūrininkams, t. y. jūrininkų darbo užmokesčio ir kitų išmokų apsaugą, kai jie yra laikomi nelaisvėje dėl piratavimo ar ginkluoto laivo plėšimo. Įstatyme įtvirtinta sąvoka ,,laivo valdytojas“ ir galiojančios nuostatos dėl darbo sutarties su jūrininku sudarymo ir informavimo apie darbo sąlygas, taip pat dėl socialinių garantijų jūrininkams nevisiškai atitinka Direktyvos 2009/13/EB ir MLC konvencijos nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma:
tinkamą MLC konvencijos nuostatų ir jos pakeitimų, patvirtintų
sesijoje, įgyvendinimą, Įstatymą papildyti sąvokomis ,,ginkluotas laivų plėšimas“ ir ,,piratavimas“, taip pat patikslinti sąvoką ,,laivo valdytojas“, kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pastaroji neatitinka Direktyvoje 2009/13/EB ir MLC konvencijoje įtvirtintos laivo valdytojo apibrėžties.
Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka ,,artimieji giminaičiai“, o ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. 2. Patikslinti Įstatymo 84 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kad jūrininkui jūrininko knygelė išduodama jo prašymu, atsižvelgus į tai, kad jūrininkui, dirbančiam tik Šengeno erdvėje, jūrininko knygelė kaip kelionės dokumentas nėra būtina, o iš galiojančios Įstatymo nuostatos nėra aišku, ar jūrininkui yra privaloma turėti knygelę. Įvertinus socialinės partnerės – Lietuvos jūrininkų sąjungos pateiktas pastabas dėl netinkamo 2007 m. Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje
d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m.
Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo, priedo 16 straipsnio vertimo ir atlikus šios nuostatos vertinimą kitų Europos Sąjungos valstybių narių kalbomis, darytina išvada, kad ,,a copy of agreement“ turėtų būti suprantama kaip ,,darbo sutarties egzempliorius“, bet ne ,,darbo sutarties kopija“, todėl siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo 84 straipsnio 1 dalį – išbraukti nuostatos dalį, pagal kurią žvejams, skirtingai nei visiems jūrininkams, būtų įteikiama darbo sutarties kopija, o ne originalas. Patikslinti Įstatymo
jūrininkui, prieš pasirašant darbo sutartį, ne tik susipažinti su sutarties nuostatomis, bet taip pat išnagrinėti darbo sutartį, pasikonsultuoti dėl joje esančių nuostatų ir laisvai su jomis sutikti. Tokiu atveju Įstatymo nuostata visiškai atitiks Direktyvoje 2009/13/EB ir MLC konvencijoje įtvirtintas nuostatas. 3. Siekiant tinkamai suderinti Įstatymo nuostatas su Direktyvos 2009/13/EB nuostatomis, papildyti Įstatymo 88 straipsnio 1 dalį ir nurodyti, kad laivo valdytojas organizuoja jūrininko repatriaciją, o laivo valdytojui arba jūrininkui dėl pateisinamų priežasčių nutraukus jūrininko darbo sutartį ir pagal MLC konvencijos B2.5.1 gaires sukonkretinti atvejus, dėl kurių darbo sutartis gali būti nutraukta ir jūrininkas nepraranda teisės į repatriaciją.
Įvertinus tai, kad pagal pirmiau minėtą Konvencijos gairę jūrininkas turi teisę į repatriaciją, jeigu laivas plaukia į karo zoną, kaip apibrėžta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba jūrininkų darbo sutartyje, į kurią vykti jūrininkas nedavė sutikimo, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į Lietuvos jūrininkų sąjungos siūlymą, Įstatymo projektu keičiamoje Įstatymo
rizikos zonos, įtrauktos į Londono laivybos draudimo rinkos jungtinio karo komiteto patvirtintą pavojingų zonų sąrašą. Siekiant tinkamai užtikrinti jūrininkų socialines garantijas, patikslinti Įstatymo 88 straipsnio 2 dalį ir nurodyti, kad sergantis jūrininkas išlaipinamas į krantą tik tame artimiausiame uoste, kuriame gali būti suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos arba yra galimybė repatrijuoti jūrininką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, kai nustatoma, kad jūrininko sveikatos būklė tokia, kad jis gali keliauti. Papildyti Įstatymo 88 straipsnį ir jo 5 dalyje įtvirtinti neperkeltą Direktyvos 2009/13/EB nuostatą, pagal kurią laivo valdytojas ar jo atstovas privalo imtis priemonių, kad apsaugotų laive esantį susirgusių, sužalotų, mirusių ar žuvusių jūrininkų turtą ir grąžintų jį jūrininkams, o jų žūties ar mirties atveju – jų artimiesiems giminaičiams.
Iš dalies atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos siūlymą dėl jūrininkų repatriacijos vykdymo, kai jos nevykdo laivo valdytojas, Įstatymo projektu nauja redakcija dėstomo Įstatymo 88 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad tais atvejais, kai laivo valdytojas nevykdo jūrininkų, kurie turi teisę į repatriaciją, repatriacijos, ją vykdo Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka. 4. Papildyti Įstatymo 88 straipsnį nauja 11 dalimi, o Įstatymo 89 straipsnį išdėstyti naujai siekiant užtikrinti MLC konvencijos priimtų pakeitimų, susijusių su garantijomis jūrininkams, t. y. teise į repatriaciją, jūrininkų atlyginimų ir kitų išmokų apsauga, kai jie yra laikomi nelaisvėje dėl piratavimo ar ginkluoto laivų plėšimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais. Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Repatriacija“, „piratavimas“,
„jūrininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo ir įvertinus tai,
kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 3 dalį, pavyzdinę darbo sutarties formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašyti žodžius ,,sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. 2. Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pvz., šio kodekso 33, 34 straipsniuose, numatyta, kad darbo sutartyje yra nustatomos sutarties sąlygos, o ne nuostatos, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti ir vietoj formuluočių „jos nuostatų“,
„sutarties nuostatomis“ atitinkamai vartoti formuluotes „jos sąlygų“, „sutarties
sąlygomis“. 3. Siūlytina įstatymo projekto tekste atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių nuostatų „nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose“, ,,kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose“ (pavyzdžiui, projekto 2 ir 4 straipsniai). Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punktu, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBINĖS LAIVYBOS ĮSTATYMO NR. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-03-17 Nr. XIIIP-5248(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – Komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, D. Griškevičius, L. Kukuraitis, M. Ošmianskienė, A. Petrošius, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys;
komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos: R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Tamulis – Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės l. e. grupės vadovo pareigas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-122 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 3 dalį, pavyzdinę darbo sutarties formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašyti žodžius ,,sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-122 2.
Siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pvz., šio kodekso 33, 34 straipsniuose, numatyta, kad darbo sutartyje yra nustatomos sutarties sąlygos, o ne nuostatos, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti ir vietoj formuluočių „jos nuostatų“, „sutarties nuostatomis“ atitinkamai vartoti formuluotes „jos sąlygų“, „sutarties sąlygomis“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nesukuriančių nuostatų „nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose“, ,,kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose“ (pavyzdžiui, projekto 2 ir 4 straipsniai). Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punktu, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Audrius Petrošius. Komiteto Pirmininkas Mindaugas Lingė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
ĮSTATYMO NR. I-1513 2, 84, 86, 88, 89 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-5248
dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; nariai: L.Mogenienė, J.Pinskus, M.Skritulskas, A.Bagdonas, A.Kupčinskas, I.Pakarklytė, R.Miliūtė, P.Saudargas, V.Fiodorovas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai Vidmantas Tamulis ir Virginija Šomkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 43 straipsnio 3 dalį, pavyzdinę darbo sutarties formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašyti žodžius ,,sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies. Įvertinus tai, kad jūrininkų darbo sutarties forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 ,,Dėl pavyzdinės darbo sutarties su jūrininku formos patvirtinimo“, kurio teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 (toliau - Įstatymas) 84 str.
1 d., pažymėtina, kad, patikslinus minėtą dalį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymą ir išbraukus nuostatos dalį, susijusią su pavyzdinės formos tvirtinimu, pirmiau minėtas nutarimas netektų teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 84 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Darbo sutartis su jūrininku, išskyrus laivo kapitoną, jeigu
jis pats yra ir laivo valdytojas, sudaroma Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. <...>.“
kanceliarijos Teisės departamentas
nuoseklumo, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pvz., šio kodekso 33, 34 straipsniuose, numatyta, kad darbo sutartyje yra nustatomos sutarties sąlygos, o ne nuostatos, įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 84 straipsnio 4 dalį reikėtų tikslinti ir vietoj formuluočių „jos nuostatų“, „sutarties nuostatomis“ atitinkamai vartoti formuluotes „jos sąlygų“, „sutarties sąlygomis“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsisakyti pridėtinės vertės nesukuriančių nuostatų „nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose“, ,,kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose“ (pavyzdžiui, projekto 2 ir 4 straipsniai). Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 12 punktu, teisės akte turėtų būti kuo mažiau nuorodų į kitus teisės aktus, o nuorodose turi būti įvardytas konkretus teisės aktas, į kurį jos nukreipia. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti dėl projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 84 str. 4 d.
4 d. 2 p. siūlomų korekcijų ir minimą punktą išdėstyti taip: ,,2) pasirašytinai supažindinti jūrininką su jo būsimo darbo sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, skundų dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, galimų pažeidimų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, užtikrinti, kad jūrininkai, įskaitant ir laivo kapitoną, laive galėtų lengvai gauti aiškią informaciją apie savo darbo sąlygas;“. Įvertinus tai, kad nėra garantijos, jog jūrininko darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje bus numatyti visi atvejai dėl jūrininkui priklausančių išmokų ir atsižvelgus į tai, kad darbdavio mokamas išmokas reglamentuoja skirtingi teisės aktai (pvz.: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 277 ,,Dėl Jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ ir pan.), o absoliučiai baigtinį teisės aktų sąrašą Įstatyme įtvirtinti yra sudėtinga, siūlytina patikslinti ir išdėstyti Įstatymo 88 str. 11 d. ir 89 str. 1 d. taip: ,,
<...>
priklausančios išmokos, numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, turi būti toliau mokami <...>.“
užmokesčio ir kitų jam priklausančių išmokų pervedimas kitiems asmenims
1<...> kitos jam priklausančios išmokos,
numatytos jūrininko darbo sutartyje, atitinkamoje kolektyvinėje sutartyje ar kituose šias išmokas nustatančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, <...>.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas, 2021-01-06 Pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Bagdonas, L.Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris