projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo projektas (toliau – Aukų įstatymo projektas);
2) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo projektas (toliau – SPĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTAPĮ projektas; toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektai parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti šių direktyvų nuostatas:
1) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (toliau – Direktyva 2011/36/ES), 11, 13, 14 ir 22 straipsnių nuostatas;
2) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas (toliau – Direktyva 2012/29/ES), 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 27 straipsnių nuostatas;
3) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2017/541), 24, 26 ir 28 straipsnių nuostatas (toliau kartu
Direktyva 2011/36/ES į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2013 m. balandžio 6 d., Direktyva 2012/29/ES – iki 2015 m. lapkričio 16 d., o Direktyva (ES) 2017/541 – iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Šiomis direktyvomis siekiama užtikrinti, kad visos nusikaltimų aukos, t. y. fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, taip pat fizinio asmens, mirusio dėl nusikalstamos veikos, šeimos narys (-iai), kuris (‑ie) patyrė žalą dėl to asmens mirties, tarp jų ir prekybos žmonėmis ir terorizmo aukos (toliau kartu – nukentėję asmenys), gautų tinkamą informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas (toliau kartu – pagalba). Direktyvose ypač daug dėmesio skiriama nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems vaikams, taip pat individualių poreikių turintiems nukentėjusiems asmenims. Direktyvomis skatinama į pagalbos nukentėjusiems asmenims veiklą įtraukti nevyriausybines visuomenines organizacijas ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti. Šiuo metu nukentėję asmenys gali naudotis Lietuvos Respublikoje veikiančia bendra socialinės paramos ir pagalbos asmenims sistema, aprašyta šio aiškinamojo rašto 3 dalyje, tačiau ji nėra tokia veiksminga, kad užtikrintų teisę gauti pagalbą nuo visų nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, kaip to reikalaujama pagal direktyvų nuostatas. Pažymėtina, kad į tai, jog pagalbos nukentėjusiems asmenims sistema Lietuvos Respublikoje yra nepakankamai veiksminga, dėmesį jau atkreipė ir Europos Komisija. 2019 m. kovo 7 d. ji pateikė pagrįstą nuomonę pažeidimo procedūroje Nr.
2016/0109, reiškiamą Lietuvos Respublikai, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 258 straipsniu, dėl nepranešimo apie Direktyvos 2012/29/ES perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Europos Komisija, pagrįsdama savo nuomonę, nurodė, kad priemonėmis, apie kurias pranešė Lietuvos Respublika, dalis Direktyvos 2012/29/ES nuostatų į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelta nevisiškai. Išnagrinėjusios Europos Komisijos pateiktą pagrįstą nuomonę, atsakingos Lietuvos Respublikos institucijos sutiko, jog Direktyva 2012/29/ES į nacionalinę teisę perkelta nevisiškai:
Lietuvos Respublikoje nėra nuoseklios nukentėjusių asmenų teisių užtikrinimo ir apsaugos sistemos, nacionalinėje teisėje nėra sąvokos „nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo“ apibrėžimo, nereglamentuoti pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo principai bei procedūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, parengtas naujo teisės akto – Aukų įstatymo – projektas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos , įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Kartu keičiamas Socialinių paslaugų įstatymas (toliau – SPĮ), kuriame nukentėjusių asmenų patirta žala įtraukiama į socialinės rizikos sąvoką, t. y. nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų patirta žala bus priskiriama prie veiksnių ir aplinkybių, dėl kurių šeimos ar pavieniai asmenys patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį. Be to, SPĮ atitinkamai papildomas nauju 361 straipsniu, reglamentuojančiu asmens duomenų tvarkymą, ir įtvirtinama, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
VTAPĮ projekte Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ)
dalimi, kuri numato, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam vaikui pagalbos ir paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, kiti pagalbos ir paslaugų teikimą vaikui reglamentuojantys įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai , taip pat įtvirtinama, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede. Įstatymų projektų tikslas – į nacionalinę teisę visiškai perkelti direktyvų nuostatas, taip užtikrinant jų įgyvendinimą ir nacionalinės bei Europos Sąjungos teisės suderinamumą, ir sukurti aiškią ir sklandžiai veikiančią pagalbos nukentėjusiems asmenims sistemą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad atlikus šiuo metu galiojančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatų analizę, manytina, kad šio įstatymo nuostatos, susijusios su pagalbos teikimo asmenims, nukentėjusiems nuo su smurto artimoje aplinkoje, reglamentavimu, į nacionalinę teisę direktyvas perkelia visiškai . Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projektas neįtrauktas į teisės aktų projektų, reikalingų direktyvoms įgyvendinti, paketą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr.
A1-509 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims įstatymo projektui ir jį lydimiems dokumentams parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nukentėję asmenys gali naudotis Lietuvos Respublikoje veikiančia bendra socialinės paramos ir pagalbos asmenims sistema. Nukentėję asmenys gali kreiptis pagalbos į atitinkamas valstybės finansuojamas pagalbos tarnybas (pagal nusikaltimo pobūdį), o šios gali juos siųsti į kitas nukentėjusių asmenų poreikius atitinkančias pagalbos tarnybas reikiamai pagalbai gauti, tačiau bendra, koordinuota pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims sistema šalyje nesukurta:
1) SPĮ nurodyti socialinę riziką ir atskirtį dėl SPĮ apibrėžtos socialinės rizikos patiriantys asmenys gali kreiptis į savivaldybių administracijas ar socialines paslaugas teikiančias įstaigas (savivaldybės įstaigas ar nevyriausybines organizacijas, kurių teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis) ir gauti atitinkamas socialines paslaugas pagal individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius SPĮ nustatyta tvarka. Socialinę riziką patiriantiems asmenims dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos, smurto, išnaudojimo prekybai gali būti teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba (įvykio vietoje (mobiliosios krizių įveikimo komandos), krizių centre, dienos centre ir kt.), psichosocialinė pagalba (psichosocialinės pagalbos centre, krizių centre, šeimos paramos centre, paramos šeimai tarnyboje ir kt.), laikinas apgyvendinimas ar apnakvindinimas laikino gyvenimo namuose (krizių centruose, nakvynės namuose, laikino apgyvendinimo įstaigose motinoms ir vaikams ir kt.).
2) Smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus, kurie teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju įveikiant krizę, organizuoja specializuotą psichologo, teisinę ir kitą pagalbą (pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos, jos teikimas finansuojamas skiriant lėšų iš valstybės biudžeto konkurso būdu). Specializuoti pagalbos centrai veikia vadovaudamiesi Specializuotos pagalbos centrų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. a1-534/v-1072/1v-931 „ Dėl Specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo “ , bei Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A1-227 „Dėl Specializuotos pagalbos centrų veiklos aprašo patvirtinimo“ .
3) Prekybos žmonėmis ar priverstinės prostitucijos aukos gali kreiptis į nevyriausybines organizacijas (pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos, jos teikimas finansuojamas skiriant lėšų iš valstybės biudžeto konkurso būdu, vadovaujantis Projektų, skirtų socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, atrankos konkurso organizavimo 2020–2021 metais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl Projektų, skirtų socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, atrankos konkurso organizavimo 2020–2021 metais nuostatų patvirtinimo“) . Dabartinė pagalbos nukentėjusiems asmenims sistema veikia selektyviai ir nėra pritaikyta nuo bet kokių nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, kaip to reikalaujama pagal direktyvų nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Aukų įstatymo projekto paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Pagalba nukentėjusiems asmenims apibrėžiama kaip informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį.
Nukentėjusiais asmenimis laikomi fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, taip pat fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos narys (-iai), kuris (-ie) dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Aukų įstatymo projekto nuostatos bus taikomos visiems fiziniams asmenims, neišskiriant jų pagal nusikaltimų rūšis. Aukų įstatymo projekte, atsižvelgiant į perkeliamų direktyvų nuostatas, numatomi šie pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo principai: bendradarbiavimo, prieinamumo, veiksmingumo, lygiateisiškumo, informacijos prieinamumo, individualizavimo. Aukų įstatymo projekte taip pat nustatomos nukentėjusio asmens teisės, kuriomis galės pasinaudoti nukentėjęs asmuo, nesvarbu, pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos ar ne: nemokamai ir konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, esant poreikiui, po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, gauti informaciją paprasta, suprantama kalba, jo pasirinktais būdais ir priemonėmis, pasirinkti asmenį, kuris būtų kartu kreipiantis į pirmojo kontakto instituciją, ir kita. Nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, masto.
Priėmus Aukų įstatymo projektą, bus nustatyta aiški ir sklandžiai veikianti pagalbos nukentėjusiems asmenims sistema, kurios subjektai yra:
kontakto institucija
nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba (toliau – pagalbos tarnyba)
Respublikoje. Aukų įstatymo projekte numatyta, kad pirmojo kontakto institucija nukentėjusiam asmeniui nedelsdama suteikia Aukų įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie pagalbą, kuri nukentėjusiam asmeniui gali būti suteikta, apie pagalbos tarnybas, procedūras, susijusias su skundo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, apie galimybes gauti specialias apsaugos priemones, teisinę pagalbą ir konsultacijas, apie nusikalstamos veikos padarytos žalos kompensavimo sąlygas ir kitą reikalingą informaciją. Aukų įstatymo projekte numatyta, kad pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens individualius poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos.
Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis iš pirmojo kontakto institucijos arba asmeniui kreipusis į pagalbos tarnybą tiesiogiai, nedelsdama, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pradeda organizuoti pagalbos teikimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtinta akredituotos pagalbos teikimo nukentėjusiam asmeniui tvarka. Nukentėjusio asmens prašymu į pagalbos tarnybą dėl pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo gali kreiptis ir kiti asmenys. Pagalbos tarnyba įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro jo poreikius atitinkantį pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą, teikia informaciją apie nukentėjusio asmens teises ir jas galinčias užtikrinti institucijas, teikia emocinę ir (ar) psichologinę pagalbą arba ją organizuoja, prireikus organizuoja laikiną apgyvendinimą, teikia informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas, apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas ir kitą pagalbą. Atsižvelgiant į Direktyvos 2012/29/ES nuostatas, numatančias, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog nusikaltimų aukoms paramos tarnybų paslaugos turėtų būti suteikiamos nemokamai prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir po jo, Aukų įstatymo projekte numatyta, kad nukentėjusiam asmeniui bei jo šeimos nariams pirmojo kontakto institucijų bei pagalbos tarnybų pagalba, joms vykdant įstatymo projekte apibrėžtas pagalbos funkcijas, bus teikiama nemokamai.
Jeigu asmuo bus siunčiamas į socialinės paramos ar sveikatos priežiūros srities institucijas, kad jam būtų suteiktos tam tikros socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos, už šias paslaugas bus mokama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant sukurti aiškią, sklandžiai ir skaidriai veikiančią, prieinamą pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims sistemą, nustatyti vienodus pagalbos kokybės standartus Lietuvos Respublikoje , užtikrinti, kad ši pagalba būtų tęstinė ir nenutrūkstama, planuoti valstybės biudžeto lėšas, optimizuoti valstybės administracinę naštą, Aukų įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad pagalbos tarnybos galės teikti tik akredituotą pagalbą. Ši pagalbos tarnybų teikiama pagalba bus akredituojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Aukų įstatymo projekte numatyta pagalba nukentėjusiems asmenims galės būti finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Finansavimą valstybės biudžeto lėšomis numatoma skirti tik toms pagalbos tarnyboms, kurios teiks akredituotą pagalbą ir bus sudariusios sutartis su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga.
Pirmojo kontakto institucijų, pagalbos tarnybų bendradarbiavimo, pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarką kartu nustatys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinę ją su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministru. Kartu su Aukų įstatymo projektu teikiamas SPĮ projektas , kuriame nukentėjusių asmenų patirta žala įtraukiama į socialinės rizikos sąvoką, t. y. nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų patirta žala bus priskiriama prie veiksnių ir aplinkybių, dėl kurių šeimos ar pavieniai asmenys patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį. SPĮ projekte patikslinamas socialinės rizikos apibrėžimas ir socialinių paslaugų tikslai, siekiant užtikrinti asmenims, nukentėjusiems ne tik nuo psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos, smurto, išnaudojimo prekybai žmonėmis, bet ir nuo visų kitų nusikalstamų veikų, galimybę gauti socialines paslaugas. Be to, SPĮ atitinkamai papildomas nauju 361 straipsniu, reglamentuojančiu asmens duomenų tvarkymą, ir įtvirtinama, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
Kartu su Aukų įstatymo projektu teikiamas ir VTAPĮ projektas , kuriame VTAPĮ
dalimi, numatančia, kad vaikui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, pagalbos ir paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos asmenims įstatymas, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, kiti pagalbos ir paslaugų teikimą vaikui reglamentuojantys įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai , taip pat įtvirtinama, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede (į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos). Pažymėtina, kad į VTAPĮ direktyvų nuostatos buvo perkeltos ankstesniais VTAPĮ pakeitimais, tačiau pačiame įstatyme nebuvo įtvirtinta, kad perkeliamos atitinkamos direktyvos, jos nebuvo nurodytos įstatymo priede. Įvertinus tai, kad Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymui įgyvendinti
atsižvelgiant į tai, kad reikia parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, o SPĮ projekte numatyti pakeitimai tiesiogiai susiję su Aukų įstatymo projektu, numatoma Aukų įstatymo ir SPĮ įstatymo projektų įsigaliojimo data –
numatoma, jog įstatymu įgyvendinamos direktyvų nuostatos, jam įgyvendinti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės, VTAPĮ pakeitimai įsigalios Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublika įvykdys savo kaip Europos Sąjungos narės įsipareigojimus tinkamai perkelti į nacionalinę teisę anksčiau minėtų direktyvų nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas nukentėjusiems asmenims gauti pagalbą, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Teikiamais Įstatymų projektais į nacionalinę teisę perkeliamų direktyvų nuostatos išdėstytos atitikties lentelėse. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Aukų įstatymo projekte apibrėžiamos naujos sąvokos: „akredituota pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims“, „atkuriamasis teisingumas“, „nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo“, „pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims“, „pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnyba“,
„pirmojo kontakto institucija“. SPĮ projekte keičiamas socialinės rizikos sąvokos
turinys. Įstatymų projektuose siūlomos apibrėžti sąvokos suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymų projektais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvų nuostatos. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Aukų įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės nustatyti:
įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbos tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo tvarką bei 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės biudžeto l ėšų akredituotai pagalbai teikti poreikio planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką ;
įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą akredituotos pagalbos teikimo nukentėjusiam asmeniui tvarką; 2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras turės parengti Aukų įstatymo projekto 6 straipsnio
institucijos turės teikti Teisingumo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Aukų įstatymo projekto 9 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingą informaciją. 3. Teisingumo ministerija turės parengti Aukų įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ją skelbti ir nuolat atnaujinti savo oficialioje interneto svetainėje. 4. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turės nustatyti Aukų įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką, pagal kurią bus renkama ir teikiama informacija, įgyvendinant direktyvos (ES) 2017/541 nuostatą, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę gauti informaciją apie savo teises, pagalbą ir kompensacijas, numatytas ir teikiamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje buvo padarytas teroristinis nusikaltimas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti Aukų įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsakingų institucijų veiklos koordinavimo tvarką, užtikrinančią, kad šiame įstatyme numatyta pagalba būtų teikiama nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui. 6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu turės nustatyti Aukų įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą pirmojo kontakto institucijų, pagalbos tarnybų bendradarbiavimo, pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims teikimo tvarką. VTAPĮ ir SPĮ projektų įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12.
biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. buvo užregistruotas 36 731 nuo nusikalstamų veikų nukentėjęs asmuo, 9 283 iš jų – nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys. Tai sudaro 25,3 proc. visų užregistruotų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo praktika rodo, kad nukentėjusiųjų, kurie kreipėsi pagalbos, skaičius nuosekliai didėjo: 2013 m. pagalba buvo suteikta daugiau nei 5 000 asmenų, 2019 m. specializuoti pagalbos centrai pagalbą suteikė 11 000 asmenų. Kadangi sunku tiksliai prognozuoti, kiek asmenų kreiptųsi į pagalbos tarnybas, joms pradėjus teikti pagalbą visiems nukentėjusiems asmenims, šiuo metu negalima apskaičiuoti tikslaus lėšų poreikio priimtiems įstatymams įgyvendinti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu specializuotos pagalbos centrų tinklui, teikiančiam pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, skiriama 1,5 mln. Eur per metus. Nuo nusikaltimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys sudaro apie 25 proc. visų nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad Aukų įstatymo projektui įgyvendinti reikėtų skirti ne mažiau kaip 1 mln. Eur per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „pagalba“, „pagalbos tarnyba“, „nusikalstama veika“, „nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Įstatymo
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„ Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, <…> gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese”. Šis teisinis reguliavimas ydingas keliais aspektais. 1.1. Projekto
individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turėtų teisę „ nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo”. Tai reiškia, kad nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų atžvilgiu įstatymas galėtų būti taikomas net ir pasibaigus baudžiamajam procesui, tačiau projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje įstatymo paskirtyje šis aspektas neatsispindi. 1.2. Projekto
pilnai, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų apibrėžimas suformuluotas per siaurai. Antai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese laikomi fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, ir nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 3 dalį nukentėjusiais asmenimis būtų laikomi tik fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir fizinių asmenų, kurie mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, t. y. į šį apibrėžimą nepatenka dėl nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų artimieji giminaičiai. Kita vertus, aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti pildoma dar ir dėl to, kad norint nustatyti, ar teikiamo projekto nuostatų kontekste asmuo turėtų būti laikomas fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariu, reikėtų vadovautis vien tik BPK nustatytais kriterijais (projekto 2 straipsnio 7 dalis), kai tuo tarpu BPK
įgyvendinamos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą šeimos narių sąrašą. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad aukos šeimos nariais laikomi ne tik aukos sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su auka gyvenantis bei vedantis bendrą namų ūkį ir su ja susietas artimais įsipareigojančiais ryšiais asmuo, broliai, seserys bei išlaikytiniai, bet ir aukos tiesiosios linijos giminaičiai.
Pastarųjų atžvilgiu Direktyvos nuostatas labiausiai atitinka ne BPK esantis šeimos narių apibrėžimas, bet BK 248 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas artimųjų giminaičių sąrašas, priešingai negu BPK, apima ir tokius tiesiosios linijos giminaičius kaip seneliai bei vaikaičiai. Tai vėlgi patvirtina, kad projekte numatomas nukentėjusio asmens statusas turėtų būti suteiktas visiems asmenims, kurie laikomi nukentėjusiaisiais ir baudžiamajame procese, t. y. ne tik nuo nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų šeimų nariams, bet ir BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodytiems artimiesiems giminaičiams, jeigu jie dėl fizinio asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ir (ar) neturtinės žalos. 2. Projekto
nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje , taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese (pabraukta mūsų). Taigi, darytina išvada, kad teikiamo įstatymo nuostatos tam tikrais atvejais būtų taikomos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, nesančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisių gynybai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiame baudžiamajame procese. Pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles.
Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatai, reglamentuojančiai, jog siūlomu įstatymu siekiama užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese, vykstančiame ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias projektu siūlomo teisinio reguliavimo taikymą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems subjektams ir procesams. 3. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“.
Siūlytina tikslinti šios nuostatos formuluotę, nustatant įstatymų tarpusavio santykį, nes šio įstatymo nuostatų kitas įstatymas reglamentuoti negali. Gali būti reglamentuojami tik tam tikri teisiniai santykiai, pvz., pagalbos teikimas. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti, kokios šio įstatymo nuostatos ir kada taikomos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, kad būtų išvengta teisinio reguliavimo taikymo praktinių problemų. 4. Projekto
„ Atkuriamasis teisingumas – procedūra, kurią taikant sudaromos sąlygos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui laisva valia, padedant nešališkai trečiajai šaliai, aktyviai dalyvauti sprendžiant su nusikalstama veika susijusius klausimus, siekiant sumažinti šios veikos poveikį”. Siekiant suderinti projekto terminologiją su baudžiamosios teisės teoriniais pagrindais, siūlytina šioje formuluotėje vietoje žodžio „ poveikį” vartoti žodį „ padarinius”, kadangi ne poveikis, o būtent padariniai paprastai yra įvardijami kaip vienas iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Tokiu atveju taip pat reikėtų žodį „ sumažinti” pakeisti į žodį „ sušvelninti”. 5. Remiantis projekto 2 straipsnio 3 dalimi, pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims būtų laikoma „<...> informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”. Manytina, kad sąvoka „ individualūs poreikiai” apima ir „ dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”, todėl pastarosios siūlytina atsisakyti kaip perteklinės.
Ši pastaba taikytina ir kitų projektų straipsnių, kuriuose vartojamos analogiškos formuluotės, atžvilgiu. 6. Jeigu būtų nepritarta 5 pastabai, tuomet atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas labiau atitiktų ne sąvoka „ įvykdytos nusikalstamos veikos”, o „ padarytos nusikalstamos veikos”. 7. Pastebėtina, kad iš projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar visa pagalbos tarnybų teikiama pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui būtų teikiama nemokamai. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nemokamai būtų teikiama „ pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas“, nedetalizuojant minėtos „pagalbos“ turinio ir apimties, tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų pagalbos teikimas siejamas su Sveikatos draudimo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Socialinių paslaugų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, t. y. nemokamų paslaugų apimtis priklausytų nuo asmens finansinės padėties, sveikatos draudimo turėjimo ir pan. Pastebėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens šeimos nariams pagalba visais atvejais būtų nemokama, nes vadovaujantis projekto 4 straipsnio 2 dalimi, “nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnį, pašalinant minėtus neaiškumus. 8. Projekto
„ oficialų”, remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, yra perteklinis. 9.
ir lingvistinė projekto 4 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje kalbama tik apie skundus ir pareiškimus dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta privačiai viešo kaltinimo forma. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nepilnai įgyvendina Direktyvos 8 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad
„Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis
paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”. Ši Direktyvos nuostata turėtų apimti absoliučiai visas BK numatomas nusikalstamas veikas, t. y. ir tokias, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta įprastine viešo kaltinimo forma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: „ Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”. 10. Projekto
eisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas ir kokia tvarka nustatytų (konstatuotų) pačios nusikalstamos veikos buvimo faktą tuo atveju, jei „nukentėjęs“ asmuo nepateikia oficialaus skundo ar pranešimo kompetentingai valdžios institucijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo tikslas yra nuoseklios pagalbos nusikalstamų veikų aukoms teikimas, todėl manytina, kad įstatymo nuostatos turėtų būti pildomos įgalinant atsakingas pirmo kontakto ar pagalbos institucijas tinkamai identifikuoti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, t. y. atvejams, kai asmenys, siekdami gauti nemokamą medicininę ar socialinę pagalbą, pirmo kontakto institucijai melagingai praneštų apie įvykusią nusikalstamą veiką jų atžvilgiu, neįvardinant daugiau jokių jos aplinkybių ir neteikiant oficialaus skundo ar pranešimo. 11. Pastebėtina, kad BPK straipsniuose, reglamentuojančiuose ikiteisminio tyrimo pradžią, nėra aiškiai nustatyta, kuriuo iš BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų – skundu, pareiškimu ar pranešimu – nukentėjusysis turi informuoti valstybės institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „ skundo” įrašyti žodžius „ pareiškimo ar pranešimo” . 12. Projekto
„ specialios apsaugos priemonių” apibrėžimas pateikiamas ne pačiame projekte ar kokiame nors kitame įstatyme, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. I-63 „Dėl rekomendacijų dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo patvirtinimo“ 2.4 punkte.
Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje pažymėta, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu”. 13. Projekto 6 straipsnio 3 dalies2 punkte įtvirtinama, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo“. Pastebėtina, kad teisės aktus tvirtina ne ministerija, bet socialinės apsaugos ir darbo ministras, be to, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1 dalyje numatyti teisės aktai, kuriuos turės tvirtinti šis ministras, tačiau nei vienas šis teisės aktas nereglamentuoja pagalbos tarnybos veiklos. Siūlytume šią nuostatą tikslinti nurodytais apsektais. Atitinkamai tikslintinas projekto6 straipsnio 6 dalies 1 punktas . 14. Projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja akredituotą pagalbą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą. Ši nuostata ne visiškai suprantama, neaišku, ar tai suponuoja, kad akredituotą pagalbą teikiančios pagalbos tarnybos galėtų gauti finansavimą tik išimtinais atvejais, t. y. kai jas pasirinks pats asmuo ar jos atstovas, tačiau finansavimo nebus, jei asmuo bus nukreipiamas į pagalbos tarnybą. Be to, šiame kontekste svarstytina, ar formuluotė „finansuoja“ yra tinkama. Manytina, kad ji turėtų būti keičiama formuluote „skiria lėšų“. 15.
teisingumo ministerija užtikrintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą. Pastebėtina, kad tiek valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, tiek smurtiniais nusikaltimais padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu išpildomos visos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme bei Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nurodytos sąlygos. Pvz., antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas priklauso nuo asmens turto ir pajamų lygio, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas priklauso nuo to, ar teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala buvo neatlyginta ir t. t. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina į minėtus įstatymus projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose pateikti nuorodas. 16. Projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos
„valstybės garantuojama teisinė pagalba” turinys apibrėžtas Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl projekto 2 straipsnio 8 dalis turėtų būti atitinkamai pildoma. Be to, projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte minima sąvoka „smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas” yra nesuderinta su Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, kuriame ji įvardijama kaip „smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas”, o jos atžvilgiu projekto 2 straipsnio 8 dalis irgi turėtų būti atitinkamai pildoma. 17. Projekto
„ nusikaltimo” įrašytinas žodis „ padarymo”. 18. Projekto
kalbama apie teisės teikti akredituotą pagalbą pratęsimą, tačiau projekto 13 straipsnyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų su šios teisės pratęsimu susijusius teisinius santykius.
Kita vertus, projekto 13 straipsnio 7 dalyje kalbama ir apie teisės teikti akredituotą pagalbą atnaujinimą, tačiau šis aspektas straipsnio pavadinime neatsispindi. 19. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos (akredituotos pagalbos teikimo) akreditavimo pagrįstumas, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos akreditavimo pagrįstumas, turėtų būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 20. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisė teikti akredituotą pagalbą gali būti suteikiama tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl akredituotos pagalbos veikla yra siejama išimtinai su juridinio asmens įsisteigimu Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas. Manytina, kad nemažą dalį akredituotą pagalbą sudarančių paslaugų galėtų suteikti socialinių paslaugų įstaigos, kurios, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, yra socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys atitinkantis Socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti akredituotos pagalbos tarnybos apibrėžimą. 21. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta šios išvados 1.2. pastaboje, projekto nuostatos turėtų būti taikomos visiems baudžiamajame procese nukentėjusiaisiais laikomiems asmenims, taip pat į tai, jog projekte numatomos nukentėjusių asmenų teisės iš esmės turėtų būti svarbi nukentėjusiųjų baudžiamajame procese teisinio statuso dalis, manytina, kad kartu turėtų būti atitinkamai pildoma ir BPK 44 straipsnio 10 dalis, joje pateikiant nuorodą į šį
turėtų būti rašomi po įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel.
(85) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
Įstatymo PROJEKTO 2021-01-13 Nr. XIIIP-5245(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel.
(85) 239 6842, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė ir Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė ir Inga Ališauskienė; kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės sk. vyriausiasis specialistas Simonas Mikšys; Privatinės teisės sk. patarėjos Milda Masteikienė, Jurgita Raškauskaitė ir Irena Šambaraitė;
Prezidento patarėja Gerda Štaraitė-Barsulienė , Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Tikslinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Zabarauskienė Tikslinės pagalbos skyriaus patarėja Vilma Karosienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-10-12 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nukentėjusiems asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, <…> gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese”. Šis teisinis reguliavimas ydingas keliais aspektais. 1.1.1 Seimo kanceliarijos
1 1.1.
Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turėtų teisę „nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo”. Tai reiškia, kad nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos asmenų atžvilgiu įstatymas galėtų būti taikomas net ir pasibaigus baudžiamajam procesui, tačiau projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje įstatymo paskirtyje šis aspektas neatsispindi. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą. 1.1.2 Seimo kanceliarijos
3
dalyje deklaruojama įstatymo paskirtis negalėtų būti įgyvendinta pilnai, kadangi projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų apibrėžimas suformuluotas per siaurai. Antai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 28 straipsnio
nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese laikomi fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, ir nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai bei artimieji giminaičiai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 3 dalį nukentėjusiais asmenimis būtų laikomi tik fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ir fizinių asmenų, kurie mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, t. y. į šį apibrėžimą nepatenka dėl nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų artimieji giminaičiai.
Kita vertus, aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti pildoma dar ir dėl to, kad norint nustatyti, ar teikiamo projekto nuostatų kontekste asmuo turėtų būti laikomas fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos nariu, reikėtų vadovautis vien tik BPK nustatytais kriterijais (projekto 2 straipsnio 7 dalis), kai tuo tarpu BPK 38 straipsnyje įtvirtintas šeimos narių ratas nevisiškai apima projektu įgyvendinamos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą šeimos narių sąrašą. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta, kad aukos šeimos nariais laikomi ne tik aukos sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su auka gyvenantis bei vedantis bendrą namų ūkį ir su ja susietas artimais įsipareigojančiais ryšiais asmuo, broliai, seserys bei išlaikytiniai, bet ir aukos tiesiosios linijos giminaičiai. Pastarųjų atžvilgiu Direktyvos nuostatas labiausiai atitinka ne BPK esantis šeimos narių apibrėžimas, bet BK 248 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas artimųjų giminaičių sąrašas, priešingai negu BPK, apima ir tokius tiesiosios linijos giminaičius kaip seneliai bei vaikaičiai.
Tai vėlgi patvirtina, kad projekte numatomas nukentėjusio asmens statusas turėtų būti suteiktas visiems asmenims, kurie laikomi nukentėjusiaisiais ir baudžiamajame procese, t. y. ne tik nuo nusikalstamos veikos mirusių fizinių asmenų šeimų nariams, bet ir BK
fizinio asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Pritarti Žr. 5 Komiteto pasiūlymus. 1.2 Seimo kanceliarijos
1 Projekto
nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje , taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese (pabraukta mūsų). Taigi, darytina išvada, kad teikiamo įstatymo nuostatos tam tikrais atvejais būtų taikomos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, nesančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisių gynybai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiame baudžiamajame procese. Pastebėtina, jog v alstybės jurisdikcija pasireiškia galia savo teritorijoje nustatyti juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Taigi Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti įtvirtinamos nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įstatymai reguliuoja kitos valstybės jurisdikcijoje esančius teisinius santykius.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose (direktyvose, reglamentuose ir pan.), tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip taikytinų visoje Europos Sąjungoje, t. y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse ar valstybių sąjungoje. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatai, reglamentuojančiai, jog siūlomu įstatymu siekiama užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese, vykstančiame ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias projektu siūlomo teisinio reguliavimo taikymą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems subjektams ir procesams. Pritarti
1Žr. Komiteto 1 pasiūlymą.
, reglamentuojančios 1.3 Seimo kanceliarijos
3
1 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad „Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. Siūlytina tikslinti šios nuostatos formuluotę, nustatant įstatymų tarpusavio santykį, nes šio įstatymo nuostatų kitas įstatymas reglamentuoti negali.
Gali būti reglamentuojami tik tam tikri teisiniai santykiai, pvz., pagalbos teikimas. Tuo pačiu svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti, kokios šio įstatymo nuostatos ir kada taikomos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, kad būtų išvengta teisinio reguliavimo taikymo praktinių problemų. Pritarti Žr. Komiteto 2 pasiūlymą. 1.4 Seimo kanceliarijos
2
procedūra, kurią taikant sudaromos sąlygos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui laisva valia, padedant nešališkai trečiajai šaliai, aktyviai dalyvauti sprendžiant su nusikalstama veika susijusius klausimus, siekiant sumažinti šios veikos poveikį”. Siekiant suderinti projekto terminologiją su baudžiamosios teisės teoriniais pagrindais, siūlytina šioje formuluotėje vietoje žodžio „poveikį” vartoti žodį „padarinius”, kadangi ne poveikis, o būtent padariniai paprastai yra įvardijami kaip vienas iš nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių. Tokiu atveju taip pat reikėtų žodį „sumažinti” pakeisti į žodį „sušvelninti”. Pritarti Žr. Komiteto 4 pasiūlymą. 1.5 Seimo kanceliarijos
3
projekto 2 straipsnio 3 dalimi, pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims būtų laikoma „<...> informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”. Manytina, kad sąvoka „individualūs poreikiai” apima ir „dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius”, todėl pastarosios siūlytina atsisakyti kaip perteklinės.
Ši pastaba taikytina ir kitų projektų straipsnių, kuriuose vartojamos analogiškos formuluotės, atžvilgiu. Nepritarti Individualūs poreikiai“ ir „dėl įvykdytos nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“ nėra tapačios sąvokos. Pavyzdžiui, „individualius poreikius“ gali turėti žmogus su negalia, o „dėl nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“ gali būti sąlygoti, pavyzdžiui, su seksualine prievarta susijusios nusikalstamos veikos. Todėl šiame pavyzdyje egzistuos tiek „individualūs poreikiai“, tiek „dėl nusikalstamos veikos atsiradę poreikiai“, o teikiant pagalbą būtina atsižvelgti į abi šias poreikių kategorijas. 1.6 Seimo kanceliarijos
3
būtų nepritarta 5 pastabai, tuomet atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatas labiau atitiktų ne sąvoka „įvykdytos nusikalstamos veikos”, o „padarytos nusikalstamos veikos”. Pritarti Žr. Komiteto 8, 9, 15 pasiūlymus. 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7Pastebėtina,
kad iš projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, ar visa pagalbos tarnybų teikiama pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui būtų teikiama nemokamai. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad nemokamai būtų teikiama „pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas“, nedetalizuojant minėtos „pagalbos“ turinio ir apimties, tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų pagalbos teikimas siejamas su Sveikatos draudimo įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo, Socialinių paslaugų įstatymo ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis, t. y. nemokamų paslaugų apimtis priklausytų nuo asmens finansinės padėties, sveikatos draudimo turėjimo ir pan.
Pastebėtina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens šeimos nariams pagalba visais atvejais būtų nemokama, nes vadovaujantis projekto 4 straipsnio 2 dalimi, “nukentėjusio asmens šeimos nariai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnį, pašalinant minėtus neaiškumus. Pritarti Žr. Komiteto 8, 9 10 pasiūlymus. 1.8 Seimo kanceliarijos
3 Projekto 4 straipsnio 3 dalyje vartojamas žodis „oficialų”, remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, yra perteklinis. Pritarti Žr. Komiteto 10 pasiūlymą 1.9 Seimo kanceliarijos teisės departamentas
3
ir lingvistinė projekto 4 straipsnio 3 dalies ir BPK 167 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad projekto 4 straipsnio 3 dalyje kalbama tik apie skundus ir pareiškimus dėl tokių nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta privačiai viešo kaltinimo forma.
Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nepilnai įgyvendina Direktyvos 8 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”. Ši Direktyvos nuostata turėtų apimti absoliučiai visas BK numatomas nusikalstamas veikas, t. y. ir tokias, dėl kurių baudžiamasis procesas vyksta įprastine viešo kaltinimo forma. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip: „ Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai”. Pritarti Žr. Komiteto 10 pasiūlymą 1.10 Seimo kanceliarijos
3 Projekto
nuo to, ar nukentėjęs asmuo pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas pateikė pareiškimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai. Pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas ir kokia tvarka nustatytų (konstatuotų) pačios nusikalstamos veikos buvimo faktą tuo atveju, jei „nukentėjęs“ asmuo nepateikia oficialaus skundo ar pranešimo kompetentingai valdžios institucijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo tikslas yra nuoseklios pagalbos nusikalstamų veikų aukoms teikimas, todėl manytina, kad įstatymo nuostatos turėtų būti pildomos įgalinant atsakingas pirmo kontakto ar pagalbos institucijas tinkamai identifikuoti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, t. y. atvejams, kai asmenys, siekdami gauti nemokamą medicininę ar socialinę pagalbą, pirmo kontakto institucijai melagingai praneštų apie įvykusią nusikalstamą veiką jų atžvilgiu, neįvardinant daugiau jokių jos aplinkybių ir neteikiant oficialaus skundo ar pranešimo. Nepritarti Projekto 4 str. 3 d. perkeliama Direktyvos 2012/29/ES 8 str. 5 d. nuostata, kurioje numatyta, kad ,,
narės užtikrina, kad galimybė naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis nepriklauso nuo to, ar auka pateikė oficialų skundą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.“ Atsižvelgiant į šią įtvirtintą teisę, pagalba turi būti suteikta visiems besikreipiantiems nukentėjusiems asmenims, nepatvirtinus nusikalstamos veikos buvimo fakto. Todėl įstatymo projekte nenumatoma nusikalstamos veikos buvimo fakto nustatymo tvarka bei subjektas. 1.11 Seimo kanceliarijos
12
11Pastebėtina,
kad BPK straipsniuose, reglamentuojančiuose ikiteisminio tyrimo pradžią, nėra aiškiai nustatyta, kuriuo iš BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų – skundu, pareiškimu ar pranešimu – nukentėjusysis turi informuoti valstybės institucijas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Dėl to siūlytina projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „skundo” įrašyti žodžius „pareiškimo ar pranešimo” . Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto 14 pasiūlymą 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies 7 punkte minimų „specialios apsaugos priemonių” apibrėžimas pateikiamas ne pačiame projekte ar kokiame nors kitame įstatyme, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. I-63 „Dėl rekomendacijų dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo patvirtinimo“ 2.4 punkte. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kurioje pažymėta, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės
ir darbo ministerija „tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo“. Pastebėtina, kad teisės aktus tvirtina ne ministerija, bet socialinės apsaugos ir darbo ministras, be to, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje,
turės tvirtinti šis ministras, tačiau nei vienas šis teisės aktas nereglamentuoja pagalbos tarnybos veiklos. Siūlytume šią nuostatą tikslinti nurodytais apsektais. Atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Pritarti Žr. Komiteto 11, 12 13 pasiūlymus. 1.14 Seimo kanceliarijos
33 14.
Projekto
darbo ministerija finansuoja akredituotą pagalbą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą. Ši nuostata ne visiškai suprantama, neaišku, ar tai suponuoja, kad akredituotą pagalbą teikiančios pagalbos tarnybos galėtų gauti finansavimą tik išimtinais atvejais, t. y. kai jas pasirinks pats asmuo ar jos atstovas, tačiau finansavimo nebus, jei asmuo bus nukreipiamas į pagalbos tarnybą. Be to, šiame kontekste svarstytina, ar formuluotė „finansuoja“ yra tinkama. Manytina, kad ji turėtų būti keičiama formuluote „skiria lėšų“. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto 12 pasiūlymą. Atsakant į klausimą, kad pagal siūlomą reglamentavimą, akredituotą pagalbą teikiančios pagalbos tarnybos galėtų gauti finansavimą tik išimtinais atvejais, t. y. kai jas pasirinks pats asmuo ar jos atstovas, reikėtų pažymėti tai, kad asmuo nebus kreipiamas į konkrečią pagalbos tarnybą. Pirmojo kontakto institucija nukentėjusiam asmeniui suteiks informaciją apie veikiančias pagalbos tarnybas bei pagalbos tarnybų kontaktinius duomenis, ir asmuo pats pasirinks, į kurią pagalbos tarnybą jis kreipsis. Šis modelis pasirinktas tiek dėl asmens laisvo pasirinkimo teisės, tiek dėl akredituotą pagalbą teikiančių įstaigų finansavimo skaidrumo ir nešališkumo. (Panašiai skiriamos lėšos specializuotai pagalbai teikti pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą). 1.15 Seimo kanceliarijos
6
užtikrintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą bei smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą.
Pastebėtina, kad tiek valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama, tiek smurtiniais nusikaltimais padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu išpildomos visos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme bei Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nurodytos sąlygos. Pvz., antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas priklauso nuo asmens turto ir pajamų lygio, smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas priklauso nuo to, ar teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala buvo neatlyginta ir t. t. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina į minėtus įstatymus projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose pateikti nuorodas. Pritarti Žr. Komiteto 13 pasiūlymą. 1.16 Seimo kanceliarijos
8
straipsnio 6 dalies 3 punkte vartojamos sąvokos „valstybės garantuojama teisinė pagalba” turinys apibrėžtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, todėl projekto 2 straipsnio 8 dalis turėtų būti atitinkamai pildoma. Be to, projekto 6 straipsnio 6 dalies 4 punkte minima sąvoka
„smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas” yra nesuderinta su
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, kuriame ji įvardijama kaip „smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimas”, o jos atžvilgiu projekto 2 straipsnio 8 dalis irgi turėtų būti atitinkamai pildoma. Pritarti iš dalies Atsižvelgta iš dalies. Patikslinti 6 straipsnio 6 dalies
str. 6 d.
pagalbos įstatymą ir į Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, manytina, kad papildomai šiuos įstatymus nurodyti įstatymo projekto
Seimo kanceliarijos
1
žodis „padarymo”. Pritarti žr. Komiteto 16 pasiūlymą. 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pav
kalbama apie teisės teikti akredituotą pagalbą pratęsimą, tačiau projekto 13 straipsnyje nėra nuostatų, kurios reglamentuotų su šios teisės pratęsimu susijusius teisinius santykius. Kita vertus, projekto 13 straipsnio 7 dalyje kalbama ir apie teisės teikti akredituotą pagalbą atnaujinimą, tačiau šis aspektas straipsnio pavadinime neatsispindi. Pritarti žr. Komiteto 17 pasiūlymus. 1.19 Seimo kanceliarijos
1
vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos (akredituotos pagalbos teikimo) akreditavimo pagrįstumas, nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu.
Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos akreditavimo pagrįstumas, turėtų būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pritarti žr. Komiteto 18, 19, 20
pagalbą gali būti suteikiama tik Lietuvos Respublikoje įsisteigusiam juridiniam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl akredituotos pagalbos veikla yra siejama išimtinai su juridinio asmens įsisteigimu Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) bei Europos ekonominės erdvės susitarime įtvirtintą įsisteigimo teisę bei laisvę teikti paslaugas.
Manytina, kad nemažą dalį akredituotą pagalbą sudarančių paslaugų galėtų suteikti socialinių paslaugų įstaigos, kurios, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, yra socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys atitinkantis Socialinių paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti akredituotos pagalbos tarnybos apibrėžimą. Pritarti Žr. Komiteto 3 siūlymą 1.21 Seimo kanceliarijos
į tai, kad, kaip minėta šios išvados 1.2. pastaboje, projekto nuostatos turėtų būti taikomos visiems baudžiamajame procese nukentėjusiaisiais laikomiems asmenims, taip pat į tai, jog projekte numatomos nukentėjusių asmenų teisės iš esmės turėtų būti svarbi nukentėjusiųjų baudžiamajame procese teisinio statuso dalis, manytina, kad kartu turėtų būti atitinkamai pildoma ir BPK 44 straipsnio 10 dalis, joje pateikiant nuorodą į šį įstatymą. Atsižvelgti Siūlomas pakeitimas būtų techninio pobūdžio, atsižvelgiant tai, kad projektas nebuvo pateiktas su įstatymų projektų paketu, siūlyti Teisingumo ministerijai įvertinti poreikį tobulinti BPK, pateikiant nuorodą į šį įstatymą, jei šis įstatymas bus priimtas. 1.22 Seimo kanceliarijos
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą ” ir „Respublikos Prezidentas” turėtų būti rašomi po įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais. Pritarti Žr. Komiteto 22 pasiūlymą. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-09-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 361 straipsniu ir priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 2,
Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Atsižvelgdama į tai, kad teikiamais įstatymų projektais siekiama į nacionalinę teisę kuo skubiau perkelti 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, dėl kurios Europos Komisija 2019 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikai pateikė pagrįstą nuomonę pažeidimo procedūroje Nr. 2016/0109, prašyti Lietuvos Respublikos Seimą nurodytus įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. 3.
Kukuraitį, o jam negalint dalyvauti – socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Vilmą Augienę atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgti (Išskyrus 3 d.)
pasiūlymai:-. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 11 Argumentai: Lietuvos Respublikos įstatymas negali reglamentuoti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų, nesančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisių gynybai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančiame baudžiamajame procese. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio
„Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems
asmenims įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad fiziniai asmenys, nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos Europos Sąjungos teritorijoje arba įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje , prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas, arba nukentėję nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, gautų pagalbą . ir galėtų dalyvauti baudžiamajame procese.
Šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pagalbos teikimą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne Europos Sąjungos teritorijoje, kai baudžiamasis procesas vyksta Europos Sąjungos teritorijoje, taikomos tiek, kiek jos yra susijusios su šių asmenų teisėmis Europos Sąjungoje vykstančiame baudžiamajame procese. “
Argumentai: Sukonkretinta nuostata, kada pagalbos teikimas yra organizuojamas remiantis šiuo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio
„Įstatymo paskirtis ir taikymas“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
teikimą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui, taikomos tiek, kiek jų šios pagalbos teikimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pritarti
Argumentai: turi būti nustatomi reikalavimai akredituotai pagalbai teikti įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Akredituota pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – akredituota pagalba) – pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, kurią teikia pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims tarnybos ir kuri, atlikus įvertinimą, yra pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pritarti
Argumentai: tikslintinos sąvokos atsižvelgiant į jų vartojimą kituose įstatymuose. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 Argumentai: Atsižvelgiant į direktyvos nuostatas, turi būti nustatomas platesnis asmenų, galinčių gauti pagalbą, ratas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) fizinio asmens, kuris mirė dėl nusikalstamos veikos, šeimos narys (-iai), bei artimasis (-ieji) giminaitis (-čiai), kuris (-ie) dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą.“
Argumentai: Išbrauktina perteklinė nuostata. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Pagalba nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims (toliau – pagalba) – informacija, konsultacijos ir (ar) paslaugos, teikiamos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims, atsižvelgiant į individualius jų poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį.‘
Argumentai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir patikslintą Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, į nukentėjusio asmens sąvoką įtraukdami ne tik šeimos narius, bet ir artimuosius giminaičius. Šeimos narių sąvoka apibrėžta BPK 38 straipsnyje, artimųjų giminaičių sąvoka galėtų būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta BK 248 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamasis kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas paminėti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje, kalbant apie kitas Įstatyme vartojamas sąvokas, siūlome atsisakyti šeimos nario sąvokos apibrėžimo. Taip pat atsižvelgtina, į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pažymėta, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu”. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ nauja 7 dalimi ir atsisakyti šeimos nario sąvokos apibrėžimo Atitinkamai šio straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „
7. Šeimos nariai
„
asmenų, jų šeimos narių ir artimųjų giminaičių apsaugos nuo bauginimo, keršto ar kito neigiamo poveikio priemonės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir kituose teisės aktuose. “
1,2 Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo
poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:
pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba prieš baudžiamąjį procesą, jo metu, prireikus – po jo ir visais atvejais, kai baudžiamasis procesas nepradedamas;
ir 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba;
gauti informaciją jam suprantama kalba jo ir pagalbą teikiančių subjektų sutarimu pasirinktais būdais ir priemonėmis, taip pat gauti vertimo žodžiu, raštu, gestų kalba paslaugas;“
Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai. Taip pat manytina, kad pagalbą galėtų gauti ir nukentėjusio asmens artimieji giminaičiai, jei jie patyrė žalą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nukentėjusio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę nemokamai naudotis9 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmojo kontakto institucijų ir
pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl įvykdyto s padarytos nusikalstamos veikos, masto.“
Argumentai: Teisinio aiškumo suteikiantys patikslinimai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio „Nukentėjusio asmens teisės“ 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs
asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė oficialų skundą, ar jo teisėtas atstovas , pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos kompetentingai valdžios institucijai.“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tobulinamą akredituotos pagalbos teikimo reglamentuojančių nuostatų patobulinimą, reikalingi patikslinimai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tvirtina teisės aktus dėl akredituotos pagalbos teikimo ir finansavimo, pagalbos tarnybos veiklos pagal šį įstatymą reglamentavimo; rengia teisės aktus dėl pagalbos tarnybų teikiamos pagalbos akreditavimo, akredituotos pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo tvarkos ir valstybės biudžeto lėšų akredituotai pagalbai teikti poreikio planavimo, paskirstymo, pervedimo, naudojimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos ;“
3 Argumentai: nuostatos tobulintinos atsižvelgiant tai, kad teisės aktus tvirtina ne ministerija, bet ministras, taip pat tobulintini lėšų skyrimo pagalbai teikti aspektai.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) finansuoja akredituotą pagalbą, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą skiria lėšų akredituotai pagalbai teikti, socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotai įstaigai sudarius sutartį su akredituotą pagalbą teikiančiomis pagalbos tarnybomis, jeigu šias pagalbos tarnybas pasirenka pats nukentėjęs asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą; “
124 Argumentai: nuostatos konkretinamos suteikiant aiškumo nustatant Teisingumo ministerijos funkcijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio „Atsakingų institucijų funkcijos“ 6 dalį ją išdėstyti taip: „6. Teisingumo ministerija:
ar jos įgaliotai institucijai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją; rengia tvarkos, pagal kurią institucijos teikia jai ar jos įgaliotai institucijai 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, aprašą;
2) parengia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ją skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje;
3) užtikrina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ; Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka;
smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka. “ Pritarti 14.
912 Argumentai: turėtų būti praplečiamos kreipimosi formos, atsižvelgiant į tai, kad remiantis šiuo įstatymu pagalba būtų teikiama ir nesant oficialaus skundo dėl nusikalstamos veikos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio „Informacijos teikimas pirmojo kontakto institucijoje“ 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) procedūras, susijusias su skundo , pareiškimo ar pranešimo dėl nusikalstamos veikos pateikimu, ir teisinę nukentėjusio asmens padėtį tokiose procedūrose;“
Argumentai: patikslinimas pagal BPK. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio „ Pagalbos organizavimas ir teikimas pagalbos tarnyboje“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius bei poreikius, atsiradusius dėl įvykdytos padarytos nusikalstamos veikos.“
Argumentai: Pridedamas praleistas žodis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio „ Pagalba nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šiame įstatyme numatytą pagalbą ir būtinąją medicinos pagalbą nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo turi teisę gauti iškart po teroristinio nusikaltimo padarymo .“
Pav. Argumentai: Pavadinimo patikslinimas ir suvienodinimas su straipsnyje vartojamais terminais. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas“ pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ 13 straipsnis. Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, sustabdymas, atnaujinimas ar panaikinimas “. Pritarti
Argumentai: Konstitucinio Teismo išaiškinimas ( 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas) pažymėjo, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas sustabdymas ar panaikinimas “ 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Teisė teikti akredituotą pagalbą gali būti suteikiama Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, jų padaliniui , pageidaujančiam teikti akredituotą pagalbą (toliau – įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą pagalbą) ir atitinkančiam socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatytus patalpų, įrangos, personalo struktūros ir kvalifikacijos šiuos reikalavimus :1 ) įstaiga turi turėti patalpas, atitinkančias darbų ir priešgaisrinės saugos reikalavimus, patalpose turi būti įrengta uždara patalpa, kurioje į įstaigą besikreipiantis asmuo galėtų gauti privačią konfidencialią specialisto (teisininko, psichologo, socialinio darbuotojo ir kt.) konsultaciją;
2) į staiga privalo užtikrinti galimybes teikti nukentėjusiems asmenims nuotolines konsultacijas (telefonu, elektroniniu paštu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis), šiam tikslui įstaiga privalo turėti mobiliojo ryšio priemones, kompiuterinę bei programinę įrangą bei šiomis priemonėmis ir įranga mokantį dirbti personalą;
su nukentėjusiais asmenimis, turi turėti aukštąjį socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą arba ne mažesnę nei1 metų darbo patirtį pagalbos nukentėjusiems asmenims teikimo srityje;
straipsnio 4 dalyje nurodytų funkcijų teikimą, šiam tikslui įstaiga privalo turėti patvirtintus teikiamų paslaugų aprašymus, nurodant kiekvienos paslaugos teikimui turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.“
Argumentai: Patikslinimai reikalingi atsižvelgiant į siūlymus tobulinti 13 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas “ 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų nuo prašymo teikti akredituotą pagalbą gavimo dienos įvertina, ar įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą pagalbą, atitinka socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu šio straipsnio1 dalyje nustatytus reikalavimus, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą dėl teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimo.“
Argumentai: sąvoka derinama su straipsnio pavadinimu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio „Teisės teikti akredituotą pagalbą suteikimas, pratęsimas, sustabdymas ar panaikinimas “ 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sprendimą dėl teisės teikti akredituotą pagalbą
suteikimo, pratęsimo, sustabdymo , atnaujinimo ar panaikinimo priima socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja (jei informuoja apie sprendimą nesuteikti teisės teikti akredituotą pagalbą, nurodo tokio sprendimo priežastis) įstaigą, pageidaujančią teikti akredituotą pagalbą.“
Argumentai: siūloma tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, 2021m. sausio kovo
rengimo reglamentavimą. Pasiūlymas: Žodžius „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9.
paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė